Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Lavrovas paskelbė, ko Rusija imsis prieš Vokietiją: „Kitaip negerbsime savęs“
08:58
Rusija uždarys Goethe's instituto filialus, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo teigimu, tai Rusijos atsakas į naujausius veiksmus, kurių ėmėsi Berlynas.
„Žinoma, jie bus uždaryti po to, kai mūsų kultūros centras buvo išstumtas iš ten [iš Berlyno]. Priešingu atveju mes negerbsime savęs“, – pabrėžė Rusijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas Rytų ekonomikos forume (REF).
Jo teigimu, Vokietijos valdžia, priimdama sprendimą dėl vadinamųjų „Rusų namų“, turėjo suprasti, kad tai lems Vokietijos kultūros sklaidos sustabdymą Rusijoje.
S.Lavrovas nurodė, kad bus uždaryti visi trys instituto filialai: Maskvoje, Sankt Peterburge ir Jekaterinburge. Tačiau, kaip pažymi transliuotojas „Deutsche Welle“, Goethe's institutas neturi filialo Jekaterinburge, jis veikia Novosibirske.
Prieš tai Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas pranešė, kad Vokietijos valdžia įpareigojo „Rusų namų“ Berlyne darbuotojus per septynias dienas išvykti iš šalies.
„Goethe-Institut“ buvo įkurtas Vokietijoje kaip nevyriausybinė organizacija, siekianti populiarinti vokiečių kalbą ir plėsti tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą. Seniausias filialas yra Maskvoje – jis buvo atidarytas 1992 m. spalio 8 d.
Vokietijos valdžios institucijų sprendimas dėl „Rusų namų“ uždarymo buvo priimtas po to, kai Berlynas, atlikęs tyrimą apkaltino Rusiją dėl incidento Leipcigo/Halės oro uoste, kur rugpjūčio 4 d. vakare šalia Ukrainos karinio transporto lėktuvo buvo rastas dronas su sprogmenimis.
Vėliau tyrėjai rado dar vieną droną ir apie 50 gramų sprogstamųjų medžiagų.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johanas Vadefulis pareiškė, kad Berlynas toliau rems Ukrainą ir imsis priemonių, kad apsunkintų panašių Rusijos operacijų vykdymą Vokietijoje ir Europoje.
Berlynas paskelbė, kad, reaguodamas į šiuos veiksmus, taip pat uždarys Rusijos generalinį konsulatą Bonoje nuo rugsėjo 18 d. Be to, Vokietija informavo apie planus artimiausiu metu perduoti Ukrainai papildomų „Iris-T“ priešlėktuvinių raketų ir kelis tūkstančius puolamųjų dronų: manoma, kad tiekimas bus pradėtas rugsėjį.
Vokietija taip pat ketina plėsti bendradarbiavimą su Kyjivu žvalgybos srityje ir reikalaus sugriežtinti sankcijas Rusijai, sustiprinti Rusijos piliečių įvažiavimo į Europos Sąjungą kontrolę bei daryti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Kaip ir tikėtasi, Maskva atmetė Berlyno kaltinimus.
„Kaip įprasta, nepateikta jokių bent kiek įtikinamų ir rimtų įrodymų. Jų tiesiog nėra ir negali būti“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Rusijos užsienio reikalų ministerija generalinio konsulato ir „Rusų namų“ uždarymą pavadino „dar vienu žingsniu“ dvišalių santykių sugriovimo link, tačiau pažymėjo, kad klausimas dėl diplomatinių santykių nutraukimo kol kas nesvarstomas.
Vos 18-os paliko Lietuvą ir pasirinko frontą: jauno kario istorija baigėsi tragiškai
10:22
Ukrainoje žuvo vos dvidešimtmetį perkopęs karys Danyla Smirnovas, dar žinomas šaukiniu Serfer (liet. Banglentininkas) . Būdamas 18-os jis iš Lietuvos išvyko į Ukrainą ir stojo kovoti prieš Rusijos invaziją.
Apie žūtį socialiniame tinkle „Instagram“ pranešė jo žmona, Ukrainos kariuomenėje tarnaujanti Eva Smirnova, šaukiniu Junga. Moteris laukiasi – vos po kelių savaičių turėtų gimti poros sūnus, pirmasis Danylos vaikas.
„Mano Dania Banglentininkas žuvo. Po kelių savaičių gims jo gyvenimo tęsinys – mūsų sūnus, mažasis Smirnovas. O tada aš atkeršysiu“, – rašė žuvusio vaikino žmona.
Plačiau skaitykite ČIA.
Paviešino momentą, kai SBU ir GUR agentai ėmė šaudyti vieni į kitus
10:17
„Ukrajinska pravda“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos šaudynės tarp atskirų Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir karinės žvalgybos (GUR) padalinių, įvykęs trečiadienio ryte viename iš Kyjivo gyvenamųjų rajonų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis šią situaciją pavadino „absoliučiai gėdinga“ ir atleido vienos iš tarnybų vadą.
Plačiau skaitykite ir vaizdo įrašą žiūrėkite ČIA.
Buvęs Trumpo pasiuntinys prakalbo apie sprendimus Vašingtone: „Tai buvo didelė klaida“
09:30
Keithas Kelloggas iki 2025 m. pabaigos ėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Ukrainoje pareigas. Palikęs postą, jis atvirai prakalbo, kaip už uždarų durų buvo formuojama D.Trumpo politika Ukrainos atžvilgiu ir kodėl deryboms su Rusija tarpininkauti netinka D.Trumpo žentas ir jo bičiulis.
Buvęs D.Trumpo administracijos pareigūnas atvirai pasisakė apie sprendimus koridoriuose Vašingtone. Leidinys TVNET apžvelgia, kokias JAV politikos subtilybes pastaruoju metu K.Kellogas atskleidė Ukrainos žiniasklaidai.
K.Kelloggas yra įsitikinęs, kad Rusija nebaigtų karo prieš Ukrainą net ir tuo atveju, jei perimtų visą Donbaso kontrolę.
Kaip rašo ukrainiečių leidinys „Kyiv Independent“, diplomatas išdėstė, kad svarbu ne tai, kiek teritorijos Rusija užgrobė, o tai, ar Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra patenkintas.
„Tai nesibaigs. Toks yra Putinas“, – pabrėžė K.Kelloggas, lygindamas Rusijos teritorinius reikalavimus su nacių Vokietijos pretenzijomis į Čekoslovakijos teritorijas prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią.
Plačiau skaitykite ČIA.
09:28
Lenkija seka Vokietijos pavyzdžiu: Tuskas bedė pirštu į Rusiją
09:27
Gaisras Lenkijos gamykloje, kurioje gaminami Ukrainai tiekiami dronai, buvo „tyčinis padegimas“, už kurio greičiausiai stovi Rusija, pareiškė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, skelbia leidinys „Politico“.
„Tai – tolesnis Rusijos veiksmų eskalavimas Europoje“, – pabrėžė premjeras, pridurdamas, kad „deja, tai ne pirmieji atvejai, o, kas dar blogiau – jie tikrai nebus paskutiniai“.
Tą pačią dieną, kai buvo įvykdytas išpuolis, Lenkijos prokuratūra šį incidentą kvalifikavo kaip „teroristinį nusikaltimą“, įvykdytą „užsienio žvalgybos tarnybos“ ir susijusį su „tyčiniu padegimu“.
Bendrovė „WB Electronics“, kurios gamykloje praeitą pirmadienį kilo gaisras, yra viena iš didžiausių privačių gynybos bendrovių Lenkijoje. Ji gamina dronus ir šaudmenis, kuriuos Ukraina naudoja prieš Rusijos kariuomenę. Gaisras buvo greitai užgesintas, aukų nebuvo.
Incidentas Lenkijoje įvyko tuo metu, kai Rusijos išpuoliai prieš objektus, susijusius su karinės įrangos gamyba Ukrainai, tampa vis dažnesni.
Be šio incidento sekmadienį Lenkijoje kilo dar vienas gaisras Liubline įsikūrusioje įmonėje, gaminančioje komponentus aeronautikos ir kosmoso pramonei, tarp kurių lėktuvų ir sraigtasparnių dalys.
Anksčiau rugpjūtį taip pat buvo pranešta apie bandymą padegti Ukrainos bepiločių orlaivių gamintojo gamyklą Slovakijoje. Ten policija sulaikė tris įtariamuosius – du Latvijos piliečius ir ukrainietį. Tyrimas nustatė, kad nusikaltėliai planavo surengti didelio masto gaisrą įmonėje. Po kratos buvo aptiktas degusis mišinys ir išpuolio planai.
Rugpjūčio pradžioje Rytų Vokietijoje, Leipcigo-Halės oro uoste ir jo apylinkėse, buvo pastebėti trys dronai, gabenanę sprogstamąsias medžiagas, tarp jų – vienas dronas, rastas šalia Ukrainos „Antonov“ orlaivio, naudojamo ginkluotei transportuoti.
Antradienį kanclerio Friedricho Merzo vyriausybė pirmą kartą atvirai apkaltino Rusiją, kad ji yra atsakinga už šį išpuolį, ir paskelbė atsakomąsias priemones. Europos Sąjungos pareigūnai oficialiai parėmė Vokietiją ir paragino taikyti papildomus vizų apribojimus Rusijos piliečiams.
Norvegija Arktyje sulaikė Rusijos kruizinį laivą
08:25
Ukrainos valstybinės energetikos grupės „Naftogaz“ reikalavimu, kad būtų galima atlyginti už konfiskuotą turtą, Norvegija Arktyje sulaikė Rusijos kruizinį laivą, trečiadienį pranešė bendrovė.
Išplatintame pranešime „Naftogaz“ nurodė, kad remdamiesi Norvegijos teismo nurodymu pareigūnai Svalbardo salyne sulaikė laivą „Professor Molčanov“. Norvegijos laikraštis „Aftenposten“ citavo Svalbardo policijos pareigūną, patvirtinusį šią informaciją.
Sulaikymu siekiama įgyvendinti arbitražo sprendimą, kuriuo Rusijai nurodyta sumokėti apie 4,2 mlrd. dolerių (3,5 mlrd. eurų) grupei „Naftogaz“ už neteisėtą turto konfiskavimą po to, kai 2014 metais Maskva aneksavo Krymo pusiasalį.
JAV derasi su Ukraina dėl licencijų gaminti „Patriot“ raketas-perėmėjas
07:54
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį transliuotame interviu pareiškė, kad Jungtinės Valstijos derasi su Ukraina dėl licencijų gaminti oro gynybos sistemų „Patriot“ raketas, skirtas atremti Rusijos smūgiams.
Tačiau licencijų išdavimas šių oro gynybos sistemų gamybai nėra greitas sprendimas, nes tokioms gamykloms pastatyti prireiks ne vienų metų, teigė M.Rubio.
„Tai yra itin sudėtinga ginkluotė“, – sakė jis Briano Kilmeade'o radijo laidoje per „Fox News“.
Paklaustas, ar prieštarauja „Patriot“ licencijų suteikimui Ukrainai, M.Rubio atsakė: „Dabar dėl to deramasi. Tai gali pasiteisinti, bet tikrai neišspręs iššūkio trumpuoju periodu, į kurį jie atkreipia dėmesį.“
CNN: naujausi Putino pareiškimai griauna visas viltis dėl galimos taikos Ukrainoje
07:48
Naujausi Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pareiškimai griauna optimistines viltis dėl taikos Ukrainoje. Apie tai skelbia CNN, pažymėdama, kad per spaudos konferenciją po Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimo Biškeke V. Putinas sąmoningai pabrėžė vieną svarbų dalyką: valstybės egzistuoja darvinistinės konkurencijos sąlygomis, o Rusija iš šios kovos išeis nugalėtoja.
Paklaustas apie prieš kelias dienas išsakytus keistus komentarus apie orkas, ėdančias baltuosius lokius, V. Putinas savo pareiškimą pavadino „spontaniška“ analogija, apibūdinančia tebesitęsiančią Rusijos konfrontaciją su Vakarais.
„Pagrindinė mano kalbos mintis buvo tokia: jeigu kas nors mėgins nutempti mus žemyn mitybos grandinėje ir mus praryti, suėsti, turėtų tikėtis, kad jiems bus išmušti dantys. Ir Rusija yra pasirengusi būtent tai padaryti“, – sakė jis.
CNN pažymi, kad ši žinutė buvo skirta tiek Rusijos vidaus auditorijai, tiek užsienio šalių lyderiams:
„Kalbant apie karą Ukrainoje, V. Putinas ketina dar labiau sustiprinti savo pastangas, nepaisydamas to, kur mūšio lauke driekiasi fronto linija ir kokių ekonominių nuostolių Kyjivui pavyksta padaryti paprastiems rusams vykdant smūgių giliai Rusijos teritorijoje kampaniją.“
V. Putinas pripažįsta, kad Ukraina yra nepalankioje padėtyje, kai kalbama apie jos oro erdvės apsaugą. Tačiau kartu jis atmetė galimybę, kad Ukrainos dronai galėtų faktiškai uždaryti Rusijos oro erdvę, kaip anksčiau žadėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak V. Putino, tokie pareiškimai „prilygsta raginimui vykdyti valstybinį terorizmą“.
„Ir norėčiau atkreipti dėmesį, kad jie prašo mūsų atnaujinti derybas ir siekia asmeninių susitikimų. Su teroristais nesiderama“, – sakė jis.
V. Putinas taip pat aiškiai nurodė, su kuo labiausiai norėtų bendrauti derėdamasis dėl galimų susitarimų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu – su specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu.
„Tai prezidentui D. Trumpui artimi žmonės. Mano nuomone, tai nuoširdūs žmonės, kurie stengiasi suteikti mūsų darbui konkretų turinį“, – sakė V. Putinas.
CNN pažymi, kad toks V. Putino pasirinkimas gali kelti susirūpinimą Kyjive, nes S. Witkoffas ir J. Kushneris nuo tada, kai tapo pagrindiniais D. Trumpo pasiuntiniais taikos klausimais, Ukrainoje nesilankė. Kai kurie stebėtojai baiminasi, kad jie galėtų paremti susitarimą, kuris būtų palankesnis Rusijai.
Ukrainos laukia sunki žiema, be to, nerimaujama, kad po vėliau šį mėnesį vyksiančių parlamento rinkimų Rusija gali pradėti naują mobilizacijos bangą. V. Putinas tokias prielaidas atmetė kaip „visišką nesąmonę“, tačiau jo komentarai apie orkas ir lokius gali suteikti tam tikrų užuominų apie dabartinį jo mąstymą.
„Atmetus abejotiną zoologiją, beveik trumpiška V. Putino logikos stoka leidžia manyti, kad egzistenciniu klausimu dėl karo Ukrainoje tęsimo jo pozicija išlieka tokia pat griežta kaip ir anksčiau“, – apibendrina CNN.
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė esantis pasirengęs susitikti su V. Putinu tik tada, kai šalys bus pasirengusios sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos.
Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat pareiškė, kad Vladimiro Putino, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas galėtų įvykti, tačiau tik tam, kad būtų oficialiai įforminti jau pasiekti susitarimai.
Tuo metu JAV nuolatinis atstovas NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad JAV ir Ukrainos susitarimas dėl oro gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų perėmėjų gamybos greičiausiai nebus sudarytas iki šios žiemos.
Trumpas įvardijo pagrindinę susitikimo su Putinu sąlygą
06:18
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu tik tuomet, kai abi pusės bus pasirengusios pasiekti taikos susitarimą dėl Ukrainos. Apie tai jis pareiškė kalbėdamas su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose.
Jis taip pat pareiškė norintis, kad Jungtinių Valstijų santykiai su Rusija būtų geri. Pasak jo, tai būtų „puiku verslui“, nes Rusija yra šalis, turinti „milžinišką teritoriją ir labai vertingų žemių“.
D. Trumpas atsakė į klausimą, ar yra vilčių, kad artimiausiu metu V. Putinas su juo surengs dar vieną susitikimą.
„Jis tai padarytų, jei aš to norėčiau. Tačiau noriu tai padaryti tada, kai būsime pasirengę sudaryti taikos susitarimą. Noriu, kad mūsų santykiai būtų geri su Rusija, su Ukraina, su visais. Tai būtų puiku verslui.
Rusija turi milžinišką teritoriją ir labai vertingos žemės. Ten vyksta daug gerų dalykų. Bet ne, mes galėtume tai padaryti – lažinuosi, kad galėčiau tai padaryti iš karto. Noriu tai padaryti tada, kai šis karas artės prie pabaigos. Ir manau, kad taip ir bus“, – sakė jis.
JAV prezidentas dar kartą pakartojo norintis užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, tačiau vėl pažymėjo, kad tarp Ukrainos ir Rusijos prezidentų tvyro „didžiulis priešiškumas“.
Anksčiau Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vladimiro Putino, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas galėtų įvykti, tačiau tik tam, kad būtų oficialiai įforminti jau pasiekti susitarimai.
D. Peskovas pridūrė, kad susitarimai dėl Ukrainos negali būti „primityvus sandoris“.
