Visas naujienas apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Lavrovas paskelbė, ko Rusija imsis prieš Vokietiją: „Kitaip negerbsime savęs“
08:58
Rusija uždarys Goethe instituto filialus, pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo teigimu, tai Rusijos atsakas į naujausius veiksmus, kurių ėmėsi Berlynas.
„Žinoma, jie bus uždaryti po to, kai mūsų kultūros centras buvo išstumtas iš ten [iš Berlyno]. Priešingu atveju mes negerbsime savęs“, – pabrėžė Rusijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas Rytų ekonomikos forume (REF).
Jo teigimu, Vokietijos valdžia, priimdama sprendimą dėl vadinamųjų Rusų namų, turėjo suprasti, kad tai lems Vokietijos kultūros sklaidos sustabdymą Rusijoje.
S.Lavrovas nurodė, kad bus uždaryti visi trys instituto filialai: Maskvoje, Sankt Peterburge ir Jekaterinburge. Tačiau, kaip pažymi transliuotojas „Deutsche Welle“, Goethe institutas neturi filialo Jekaterinburge, jis veikia Novosibirske.
Prieš tai Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas pranešė, kad Vokietijos valdžia įpareigojo Rusų namų Berlyne darbuotojus per septynias dienas išvykti iš šalies.
Goethe institutas buvo įkurtas Vokietijoje kaip nevyriausybinė organizacija, siekianti populiarinti vokiečių kalbą ir plėsti tarptautinį kultūrinį bendradarbiavimą. Seniausias filialas yra Maskvoje – jis buvo atidarytas 1992 m. spalio 8 d.
Vokietijos valdžios institucijų sprendimas dėl Rusų namų uždarymo buvo priimtas po to, kai Berlynas, atlikęs tyrimą apkaltino Rusiją dėl incidento Leipcigo/Halės oro uoste, kur rugpjūčio 4 d. vakare šalia Ukrainos karinio transporto lėktuvo buvo rastas dronas su sprogmenimis.
Vėliau tyrėjai rado dar vieną droną ir apie 50 gramų sprogstamųjų medžiagų.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad Berlynas toliau rems Ukrainą ir imsis priemonių, kad apsunkintų panašių Rusijos operacijų vykdymą Vokietijoje ir Europoje.
Berlynas paskelbė, kad, reaguodamas į šiuos veiksmus, taip pat uždarys Rusijos generalinį konsulatą Bonoje nuo rugsėjo 18 d. Be to, Vokietija informavo apie planus artimiausiu metu perduoti Ukrainai papildomų „Iris-T“ priešlėktuvinių raketų ir kelis tūkstančius puolamųjų dronų: manoma, kad tiekimas bus pradėtas rugsėjį.
Vokietija taip pat ketina plėsti bendradarbiavimą su Kyjivu žvalgybos srityje ir reikalaus sugriežtinti sankcijas Rusijai, sustiprinti Rusijos piliečių įvažiavimo į Europos Sąjungą kontrolę bei daryti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“.
Kaip ir tikėtasi, Maskva atmetė Berlyno kaltinimus.
„Kaip įprasta, nepateikta jokių bent kiek įtikinamų ir rimtų įrodymų. Jų tiesiog nėra ir negali būti“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Rusijos užsienio reikalų ministerija generalinio konsulato ir Rusų namų uždarymą pavadino „dar vienu žingsniu“ dvišalių santykių sugriovimo link, tačiau pažymėjo, kad klausimas dėl diplomatinių santykių nutraukimo kol kas nesvarstomas.
Šovė į pilvą ir į galvą: Rusijoje – atpildas strateginės aviacijos generolui
15:04
Rusijos Saratovo srityje pasikėsinimo nužudyti auka tapo Rusijos majoras generolas Nikolajus Varpachovičius, 22-osios sunkiųjų bombonešių aviacijos divizijos vadas. Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Dosje Špiona“, generolo būklė – kritinė.
Kaip nurodoma, užpuolimas įvyko ketvirtadienį apie 7 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku Probuždenyje gyvenvietėje, kuri ribojasi su Engelso miestu.
„Telegram“ kanaluose teigiama, kad nežinomas asmuo tykojo N.Varpachovičiaus prie jo privataus namo, o tada du kartus šovė iš pistoleto – į galvą ir į pilvą.
Užpuolikas atvažiavo motociklu ir slėpė savo veidą po šalmu, todėl nesunkiai paspruko, o kol kas Rusijos teisėsaugai nepavyko jo sulaikyti.
Anksčiau ketvirtadienį apie įvykdytą užpuolimą pranešė Kremliui palankūs „Telegram“ kanalai „Mash“, „Shot“ ir „Baza“, tačiau sužeistojo pavardė nebuvo nurodyta.
Jų teigimu, Rusijos oro ir kosminių pajėgų karininkas buvo nugabentas į ligoninę, būdamas ypač sunkios būklės. „Baza“ duomenimis, per pasikėsinimą nužudyti buvo sužeistas ir jo vairuotojas.
Laikraštis „Kommersant“ patikslino, kad auka specialiuoju reisu buvo nuskraidinta į Maskvą, o Probuždenyje kaimas buvo aptvertas saugumo pajėgų.
Pasak Laisvės radijo, Saratovo srities Tyrimų komitetas pradėjo baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo nužudyti karį. Nurodoma, kad įvykio vietoje buvo rastos šovinių tūtelės ir kulkos.
22-oji aviacijos divizija, kuriai, remiantis viešai prieinama informacija, vadovauja N.Varpachovičius, dislokuota Engelse. Ją sudaro 121-asis sunkiasvorių bombonešių aviacijos pulkas, ginkluotas strateginiais bombonešiais „Tu-95MS“, kurie neša sparnuotąsias raketas „Ch-101“.
Karo nusikaltėlis
Ukraina jį įtaria ne kartą organizavus raketinius smūgius prieš civilinius objektus.
Šalies tyrėjai priėjo išvados, kad tai N.Varpachovičius davė įsakymą 2022 m. kovo 1 d. surengti raketinį smūgį Kyjivo televizijos bokštui. Nelaimės metu žuvo penki civiliai, tarp jų – 12-metė mergaitė, o dar šeši žmonės buvo sužeisti.
2026 m. vasario mėn. generolui in absentia buvo pareikštas įtarimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu.
O rugpjūčio pabaigoje Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pavadino N.Varpachovičių vienu iš asmenų, susijusių su žvėrišku raketų smūgiu „Ochmatdyt“ vaikų ligoninei Kyjive ir „Sapphire“ viešbučiui Kramatorske.
Rusijos valdžia kol kas oficialiai nepatvirtino nei sužeistojo tapatybės, nei pasikėsinimo aplinkybių. Kas organizavo šį išpuolį, taip pat nėra žinoma.
Jūriniai dronai atakavo Sočį: smogė tiesiai į uostą
14:36
Ketvirtadienį virš Rusijos Krasnodaro krašte esančio Sočio uosto pakilo juodų dūmų stulpai. Vietiniai gyventojai ir stebėsenos kanalai pranešė apie tai, kad miestą atakavo Ukrainos jūriniai dronai.
Kaip pastebėjo „Telegram“ kanalo „Astra“ atvirųjų šaltinių analitikai, liudininkų vaizdo įrašuose užfiksuoti dūmai kyla būtent iš Sočio jūrų uosto rajono.
Vėliau pasirodė informacija, kad prie miesto krantų priartėjo bepilotis kateris, kuris sprogo tiesiogiai uoste.
Stebėsenos kanalas „Exilenova+“ teigia, kad tikėtinu jūrų drono taikiniu buvo Rusijos daugiafunkcinis tiekimo laivas, naudojamas jūroje vykdomoms naftos ir dujų operacijoms paremti.
Kol kas nepriklausomo patvirtinimo apie padarytą žalą nėra.
Analitikai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šioje uosto dalyje, remiantis 2024 m. užfiksuotais palydoviniais vaizdais, anksčiau buvo prišvartuotas karinis laivas. Tačiau nežinoma, ar jis ten tebebuvo atakos metu.
Smūgis gamyklai
Tą pačią dieną Rusijoje pranešta ir apie kitą drono incidentą. Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas nurodė, kad Velykyj Bunkovo kaime, Bogorodsko rajone, dronas pataikė į gamyklos teritoriją, po ko ten kilo gaisras, rašo BBC Rusijos tarnyba.
Rusijos pareigūnas nepatikslino įmonės pavadinimo. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, Velykyj Bunkovo vietovėje yra stiklo taros gamykla ir keramikos gaminių įmonė. Be to, šiame rajone yra keletas karinių poligonų.
Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai Rusijos teritorijai daro vis didesnį poveikį šalies ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, tačiau kol kas nesukelia pastebimo paramos karui sumažėjimo.
Ekspertai spėlioja, kad tokia taktika gali suveikti priešingai ir potencialiai sustiprinti Kremliaus pozicijas, įtikinėjant rusus, kad šaliai tariamai kyla egzistencinė grėsmė.
Ką ir kuo kaltina SBU: paaiškėjo mįslingo susišaudymo tarp agentų detalės
14:10
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ketvirtadienį pranešė, kad nustatė Rusijos savanorių korpuso, pavaldaus Ukrainos karinei žvalgybai (GUR), vado pavaduotojo Stepano Kaplunovo ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Pasak pranešimo, S.Kaplunovas esą turėjo įvykdyti pasikėsinimą į vieną iš Rusijos opozicinio judėjimo Ukrainoje lyderių. Kaip nurodė tarnyba, žmogžudystę neva planuoja įgyvendinti per Ukrainos Nepriklausomybės dieną.
„Buvo nustatyti Rusijos savanorių korpuso, priklausančio Tarptautiniam legionui, atskaitingam Ukrainos karinei žvalgybai, pavaduotojo ryšiai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Minėtas asmuo turėjo parengti pasikėsinimą į vieną iš Rusijos opozicinio judėjimo lyderių, kuris tuo metu turėjo atvykti į Ukrainą“, – nurodoma pareiškime.
Remiantis SBU duomenimis, įtariamasis (jo vardas ir pavardė tiesiogiai neįvardyti, bet, kaip pastebi naujienų portalas „New Voice“, vaizdo įrašai ir kontekstas atskleidžia, kad kalbama apie S.Kaplunovą) gavo užduotį už piniginį atlygį likviduoti ir kitus Ukrainos gynybos pajėgų karius.
Ukrainos saugumo tarnyba pabrėžė, kad nusikaltimas buvo laiku sustabdytas.
Kaip teigiama, S.Kaplunovas esą prisipažino palaikęs ryšius su Rusijos saugumo tarnyba (FSB). Taip pat jo telefone tariamai rasta atitinkama informacija, dėl kurios kovotojui skirta kardomoji priemonė.
Tarnyba taip pat prakalbo apie „visiškai nepriimtiną konfliktinę situaciją“, kuri lėmė susišaudymą tarp SBU ir GUR pareigūnų, vykstant tyrimo veiksmams ir įrodymų rinkimui.
„Tai tikrai neturėjo įvykti. Šiuo metu šį incidentą tiria Valstybinis tyrimų biuras. Saugumo tarnyba teikia visapusišką pagalbą tyrimui, siekdama objektyviai ir nešališkai nustatyti visas įvykio aplinkybes“, – pabrėžiama išplatintame pranešime.
„Nieko panašaus nebuvo“
Tačiau pats S.Kaplunovas, duodamas interviu naujienų portalui „New Voice“ papasakojo kiek kitokią istoriją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kruvinas Rusijos smūgis Dnipre: žuvo 1 žmogus, o dar 5 sužeisti
13:50
Per Rusijos smūgį Ukrainos Dnipre ketvirtadienį kilo gaisras logistikos bendrovei priklausančiuose sandėliuose, žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti.
Apie tai skelbia „Ukrajinska pravda“.
Pirminiais duomenimis, gaisras kilo miesto pakraštyje. Vėliau Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža patikslino, kad per smūgį užsidegė logistikos bendrovei priklausantys sandėliai. Jis kol kas neatskleidė įmonės pavadinimo ir žalos masto.
Naujausiais Dnipropetrovsko srities karinės administracijos duomenimis, žuvo vienas žmogus, o dar penki buvo sužeisti. Sunkios būklės 20 metų vyras išvežtas į ligoninę.
Ketvirtadienio naktį per Rusijos ataką Odesoje buvo apgriautas daugiaaukštis gyvenamasis namas. Sužeista 17 žmonių, tarp jų – trys vaikai.
Ketvirtadienį per Rusijos atakas taip pat buvo apgadintas logistikos kompleksas „Biokon“ Boryspilio rajone ir vienas didžiausių Ukrainoje specializuotų farmacijos sandėlių Kyjivo srityje.
Zelenskis pasmerkė specialiųjų pajėgų susišaudymą Kyjive
13:49
Po Ukrainos žvalgybininkų susišaudymo Kyjive, įvykusio per operaciją, skirtą numanomam Rusijos sąmokslui sužlugdyti, prezidentas Volodymyras Zelenskis šį incidentą pasmerkė kaip „visiškai gėdingą“.
Pasak Ukrainos pareigūnų, trečiadienį įvykusiame susišaudyme dalyvavo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) personalas, keli žvalgybos pareigūnai buvo sužeisti.
„Mes kalbėjomės su generaliniu prokuroru Ruslanu Kravčenka. Generalinis prokuroras ir Valstybinis tyrimų biuras nustatys visas detales“, – platformoje „Telegram“ vėlai trečiadienį paskelbė V.Zelenskis.
Jis sakė, kad šaudyti Ukrainoje leidžiama tik į okupantus rusus, ir nurodė atlikti išsamų incidento tyrimą.
„Kalbant apie šiandienos visiškai gėdingą situaciją, susijusią su tam tikrais Ukrainos saugumo tarnybos ir Gynybos žvalgybos padaliniais, kuri įvyko Kyjive. Turi būti atsakomybė, įskaitant specialiųjų tarnybų vadovų sprendimus dėl personalo, susijusius su tais, kurie dalyvavo įvykyje. Abiejose tarnybose turi būti atlikti vidaus tyrimai“, – pabrėžė V.Zelenskis.
„Šaudyti čia, Ukrainoje, leidžiama tik į okupantus rusus, ginant Ukrainą. Mūsų valstybė niekada nelaikys jokio kito susišaudymo priimtinu“, – pabrėžė jis.
Trečiadienio rytą socialiniuose tinkluose išplito pranešimai apie susišaudymą, kuris, kaip teigiama, įvyko tarp GUR ir SBU pareigūnų Kyjivo Dnipro rajone ir buvo kažkaip susijęs su vieno aukšto rango pareigūno iš Rusijos savanorių korpuso – antikremliškų Rusijos piliečių, kovojančių Ukrainos pusėje, dalinio – dingimu.
Savo ruožtu SBU pranešė, kad kartu su GUR užkirto kelią teroristiniam išpuoliui prieš į Ukrainą atvykusį vieną iš Rusijos opozicinio politinio nacionalinio judėjimo lyderių.
Paleido daugiau nei 20 kulkų: Kyjive – naujos šaudynės
13:46
Kyjive nežinomas vyras iš arti pradėjo šaudyti į 71 metų amžiaus reprodukcinės medicinos klinikos vadovą ir paleido daugiau nei 20 šūvių. Šiuo metu vykdoma operacija, siekiant sulaikyti įtariamąjį, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė policija.
Pasak pranešimų, šaudynės įvyko apie 10 val. ryto Kyjivo Sviatošyno rajone, netoli medicinos įstaigos.
Preliminariais duomenimis, ko kas neidentifikuotas vyras paleido šūvius į klinikos direktorių, kuris buvo ką tik išlipęs iš savo automobilio.
Nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę. Jo būklė sunki.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Putino žodžių apie taiką – intriguojantis Ukrainos atsakymas
13:43
Rusija ir Ukraina turi savarankiškai susitarti dėl karo nutraukimo, o kitos valstybės turėtų tik padėti šiam procesui. Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad išlieka galimybė pasiekti taikos susitarimą.
Tai V.Putinas pareiškė Rytų ekonomikos forume, skelbia propagandinė agentūra TASS.
Anot Rusijos prezidento, pagrindinis vaidmuo sprendžiant konfliktą tenka tiesiogiai įtrauktoms pusėms, o kitos šalys gali tik prisidėti prie proceso.
„Argi tai neteisingas požiūris? Manau, kad teisingas. Susitarti tarpusavyje pirmiausia turi Rusija ir Ukraina, o visos kitos šalys pasirengusios paremti ir padėti, ir ne tik Jungtinės Valstijos, bet ir čia dalyvaujančios šalys“, – pareiškė V.Putinas.
Kremliaus vadovas pabrėžė, kad „šią problemą“ turi spręsti tiesiogiai Maskva ir Kyjivas. Jis taip pat išreiškė įsitikinimą, kad perspektyvos pasiekti susitarimus išlieka.
„Ar yra šansų? Mano nuomone, taip, jų yra“, – apibendrino Rusijos vadovas.
Sybiha suintrigavo savo pareiškimu: „Sekite naujienas“
Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministras suintrigavo savo pareiškimu, ko artimiausiu metu galima tikėtis taikos procese.
Netrukus Ukraina ir jos sąjungininkės, tarp jų JAV, suteiks naują postūmį taikos pastangoms, siekiant baigti Rusijos karą. Tokį pareiškimą, bendraudamas su žurnalistais, padarė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, praneša „RBK-Ukraina“.
Anot ministro, diplomatija turi vaidinti vis aktyvesnį vaidmenį taikos pastangose ir baigiant Rusijos agresiją.
A.Sybiha taip pat pabrėžė, kad nerealu to pasiekti be Amerikos pusės dalyvavimo – tokios yra geopolitinės realijos.
Šiuo kontekstu užsienio reikalų ministras patvirtino, kad neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su JAV derybų grupe.
Iš jų pusės palaikomas reguliarus kontaktas – šis dialogas nebuvo nutrūkęs, sakė ministras.
„Rekomenduoju jums dabar sekti naujienas. Ukrainoje nebuvo nei atostogų, nei pauzių – mes kovojame už savo žemę, už teisingą taiką. O dabar, manau, turėsime naują dinamiką taikos pastangose, sugrįžus aktyviai politinei-diplomatinei fazei daugelyje pasaulio sostinių. Todėl sekite naujienas“, – pareiškė A.Sybiha.
Putinas paragino rusus būti pasiruošusiems viskam ir tarė vieną „bet“
13:02
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas į klausimą, ar reikėtų priprasti prie kuro trūkumo, atsakė žodžiais, kad rusai „turi būti viskam pasiruošę“. Kartu, kalbėdamas Rytų ekonomikos forume (REF), jis atmetė galimybę dabar skelbti naują mobilizacijos bangą ir gyventojų indėlių įšaldymą.
Nesitikėjo, kad puls
V.Putinas tikino, kad Rusija naftos perdirbimo gamyklas laikė civiliniais objektais ir nesitikėjo, kad jos taps atakų taikiniu. Tačiau šis skaičiavimas pasirodė klaidingas, ir Rusija stiprins oro gynybą, pareiškė Kremliaus vadovas.
Taip pat jis pakomentavo dekretą, kuriuo numatoma įvesti laikinąjį valdymą kritinės infrastruktūros objektuose, jei jie neapsaugoti nuo dronų. Anot jo, čia „ne apie kažkokius nacionalizavimo planus“:
„Valstybė net minties neturėjo ką nors nacionalizuoti. Mes prašėme savo kolegų, na, šiuo atveju – vadovaujančių naftos ir dujų sektoriuje asmenų, pasirūpinti savo įmonių apsauga.“
Po to jam buvo užduotas klausimas: „Ar neverta priprasti prie reguliaraus kuro trūkumo? Va, ir su oro gynyba dirbame, smūgius atremiame, ir dekretas [dėl kritinės infrastruktūros apsaugos] turėtų pradėti veikti taip, kaip numatyta.“
„Mes turime būti viskam pasiruošę. Ir tik mūsų pasirengimas viskam duos suprasti visiems, kas nori mums pakenkti, kad geriau to nedaryti“, – atsakė V.Putinas, kurį cituoja portalas „Agentstvo“.
Ką sakė apie mobilizaciją
Taip pat jis pakomentavo nuogąstavimus, kurie Rusijoje skamba vis dažniau. Vienas jų – mobilizacija.
„Šiandien nėra tokio scenarijaus, kuris pareikalautų mobilizacijos“, – sakė V.Putinas, pavadindamas gandus apie tai „priešo vykdoma informacine ataka“ prieš rinkimus į Valstybės Dūmą. Anot jo, rusai sutartis neva pasirašo savanoriškai.
Kas bus su indėliais?
Taip pat forumo metu V.Putinui buvo užduotas klausimas, ar piliečiams laukti indėlių įšaldymo. „Kokiu pagrindu?“ – atsakė V.Putinas ir paaiškino, kad Rusijos ekonomika „yra visiškai stabiliame režime, visiškai stabilioje situacijoje“.
Kiekvienam rusų propagandininkui – po gvardietį: kodėl juos nuolat sekioja
12:03
Po Ukrainos atakų prieš Rusijos karius ir propagandininkus šalies jėgos struktūros padidino saugomų asmenų skaičių, išsiaiškino portalas „Agentstvo“, pakalbėjęs su keturiais informuotais pašnekovais. Prie daugelio propagandininkų dabar priskirti „Rosgvardijos“ pareigūnai.
Iniciatyva kilo iš šios jėgos struktūros vadovo Viktoro Zolotovo. Vieno iš Rusijos federalinių kanalų darbuotojas pasakojo, kad dabar „Rosgvardija“ lydi praktiškai visus televizijos vadovus, tačiau ne visi jų džiaugiasi tokiomis priemonėmis, nes tai reiškia nuolatinį sekimą.
Sprendimas taikomas ir televizijos laidų vedėjams. Vienas jų neseniai šventė gimtadienį Maskvoje ir į šventę atvyko su apsaugos automobiliu, pranešė kitas šaltinis. Dar vienas portalo pašnekovas, pažįstantis Rusijos propagandos vadovus, patvirtino, kad jei anksčiau pirmuosius kanalų asmenis tik periodiškai lydėdavo „Rosgvardijai“ pavaldi apsauga, tai dabar vadinamųjų „silovikų“ buvimas tapo daug pastebimesnis.
Propagandininkų apsaugą pradėta stiprinti dar pirmaisiais karo mėnesiais, tačiau tuomet tokios priemonės palietė tik pačius žinomiausius iš jų. Pavyzdžiui, apie tai viešai yra kalbėjusi RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian po to, kai 2022 metų rugpjūtį sprogus automobiliui žuvo Darja Dugina – filosofo ir vadinamojo „Rusų pasaulio“ idėjos autoriaus Aleksandro Dugino dukra.
2023 metų balandį Sankt Peterburgo kavinėje per sprogimą buvo nužudytas „Z“ tinklaraštininkas Vladlenas Tatarskis (kitaip Maksimas Fominas). Tų pačių metų gegužę automobilyje detonavo bomba, skirta propagandininkui Zacharui Prilepinui – jis buvo sunkiai sužeistas, o jo vairuotojas žuvo.
Danijos žvalgyba įspėjo apie Rusijos veiksmus: jų operacijos neatrodys kaip šnipų filme
11:28
Rusija aktyviai ruošia diversijos operacijas prieš Daniją, labiausiai jos gynybos pramonę, ketvirtadienį cituojamas Danijos žvalgybos tarnybos vadovas.
Šis įspėjimas pasirodė Europos Sąjungos (ES) šalims iškvietus Rusijos pasiuntinius ir aptarus naujas sankcijas po incidento su sprogmenų prikrautu dronu Vokietijoje. ES užsienio politikos vadovė teigė, kad tai turi „valstybės remiamo terorizmo“ požymių.
Pastaraisiais mėnesiais Rusija kaltinama intensyvinanti diversijos atakas prieš Ukrainos rėmėjus Europoje, Maskvos pajėgoms stringant fronto linijoje Ukrainoje.
„Rusai aktyviai ruošia diversijos operacijas, nukreiptas prieš Danijos gynybos pramonę“, – interviu laikraščiui „Berlingske“ sakė Danijos saugumo ir žvalgybos tarnybos (PET) kontržvalgybos vadovas Emilis Graesholmas.
„Iš esmės svarbu, kad gynybos pramonė plačiąja prasme imtųsi būtinų saugumo priemonių, kad galėtų apsisaugoti“, – pabrėžė jis transliuotojui TV2.
„Daugelis sektoriaus dalyvių jau aktyviai prie to dirba“, – pridūrė E. Graesholmas.
Anot jo, Rusijos saugumo tarnybos misijoms siekia užverbuoti „visiškai paprastus danus“.
Šios misijos, pavyzdžiui, gali būti susijusios su fotografavimu, prieigos ir saugumo sąlygų aplink objektą tikrinimu ir pranešimu apie tai.
„Mes kalbame apie metodus, nes jiems nereikia atrodyti kaip šnipų filme“, – laikraščiui „Berlingske“ sakė jis.
