Karas Ukrainoje. Trumpas svarsto pokyčius: aiškėja kandidatas, galintis pakeisti Witkoffą ir Kushnerį derybose dėl Ukrainos

„Shutterstock“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Per šešerius metus po to, kai masiniai protestai prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą buvo žiauriai numalšinti, kaimyninė šalis taip įsisuko į Rusijos įtakos sferą, kad jos kelias į demokratiją tampa vis sunkiau įsivaizduojamas. Tačiau Baltarusija dar nėra prarasta, pareiškė Suomijos užsienio reikalų instituto tyrėjas Arkady Moshesas.

Skaičiuojama, kad šiuo metu apie 90 proc. Baltarusijos eksporto keliauja į Rusiją arba per ją, o tik apie 5 proc. – į Europos Sąjungą.

Tuo pačiu metu Baltarusija vis labiau integruojasi į Rusijos karinę erdvę, aktyviai remia agresiją prieš Ukrainą ir vykdo hibridinius išpuolius.

Tačiau ekspertai pabrėžia, kad labai svarbu atskirti autoritaro A.Lukašenkos režimą nuo Baltarusijos visuomenės, kuri neturi galimybės pasirinkti savo politinio kelio. Ar yra kokia nors viltis atgauti šią laisvę? Ir ką gali padaryti Europos Sąjunga, kad padėtų?

„Viskas dar nėra prarasta. Kol Ukraina toliau kovoja, Baltarusija turi šansą išlikti nuo Rusijos atskiru subjektu“, – pažymėjo A.Moshesas, duodamas interviu TVNET.

Visą tekstą skaitykite čia.

Telegram nuotr./Rusai smogė prekybos centrui Sumuose

Rusijos okupantai smogė prekybos ir pramogų centrui Sumuose, per ataką žuvo ir buvo sužeista žmonių. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas.

O. Hryhorovas pranešė, kad 22.30 val. duomenimis, buvo sužeista 20 žmonių, tarp jų – 21 metų vyras ir moteris, kurių būklė itin sunki. Pirminiais duomenimis, žuvo trys žmonės.

Tarp sužeistųjų yra trys 15–16 metų merginos. Jų sužalojimai yra lengvi arba vidutinio sunkumo.

„Priešas tikslingai dronu smogė prekybos ir pramogų centrui Sumuose“, – pabrėžė jis.

O. Hryhorovas pridūrė, kad apgadinti ir automobiliai, stovėję aikštelėje.

„Apgadinti automobilių stovėjimo aikštelėje buvę automobiliai ir prekybos centro pastatas. Kilo gaisras. Įvykio vietoje dirba visos reikalingos tarnybos. Padarinių likvidavimo ir gelbėjimo operacija tęsiama“, – sakė srities karinės administracijos vadovas.

Jis taip pat pabrėžė pakartotinių smūgių pavojų. Todėl žmonės raginami nesiartinti prie smūgio vietos ir likti saugiose vietose.

Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas / AFP

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu turėjo „puikų pokalbį“ ir mano, jog šis nori susitarimo dėl karo Ukrainoje, skelbia „Clash Report“.

Jis pridūrė, kad būtų gerai, jei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat norėtų sudaryti susitarimą.

„Turėjome puikų pokalbį. Jis nori susitarimo. Ir jeigu V. Zelenskis taip pat nori susitarimo, tai būtų labai gerai“, – sakė jis.

Žurnalistui paklausus: „Tai kas trukdo?“, D. Trumpas atsakė, kad „šie du nekenčia vienas kito“.

„Problema ta, kad šie du žmonės nekenčia vienas kito. Manau, kad labiausiai viską lemia būtent tai, jog šie du žmonės nekenčia vienas kito. Manau taip todėl, kad bendravimas su žmonėmis yra tai, ką darau visą laiką. Visą gyvenimą sudarinėju sandorius, o šie du tiesiog pavargo kovoti“, – sakė D. Trumpas.

Jis taip pat neatmetė galimybės surengti dvišalį susitikimą su V. Putinu.

„Tai gali įvykti. Turėjome gerą pokalbį. Tai gali įvykti“, – sakė JAV prezidentas.

Anksčiau buvo pranešta, kad CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as rengiasi imtis aktyvesnio vaidmens JAV, Rusijos ir Ukrainos derybose. Vašingtonas svarsto galimybę sumažinti specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir prezidento D. Trumpo žento Jaredo Kushnerio, kurie buvo atsakingi už diplomatiją su Maskva ir Kyjivu, dalyvavimą.

J. Ratcliffe'ui artimi žmonės savo kolegoms Europoje teigė, kad CŽA direktorius perims didžiąją dalį šio darbo ir kartu palaikys ryšius su abiejų šalių žvalgybos tarnybomis.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos pratybos

Didžiosios Britanijos Specialiosios oro tarnybos (SAS) veteranai galėjo mokyti Rusijos piliečius kovoti kare prieš Ukrainą, skelbia „The Telegraph“, remdamasis įslaptintu žvalgybos memorandumu, parengtu Australijos žvalgybos tarnybai ir skirtu „Penkių akių“ žvalgybos aljansui, kurį sudaro Australija, Kanada, Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Kaip pažymi leidinys, dokumente „su dideliu užtikrintumu“ teigiama, kad Vakarų šalių kariuomenių veteranai buvo samdomi mokyti Rusijos piliečius, ypač veikiančius kariškius. Kalbama apie mokymus, kurie, kaip įtariama, vyko privačiuose karinio rengimo centruose Bulgarijoje ir Serbijoje.

„The Telegraph“ duomenimis, žvalgyba informacijos gavo iš dviejų buvusių Australijos specialiųjų pajėgų karių ir vieno rezervisto, kurie teigė buvę pasamdyti instruktoriais tokiose stovyklose. Vienas pagrindinių tyrimo objektų yra „Alfa-Metal“ mokymo centras Maidene, Bulgarijoje. Bendrovė siūlo specialiųjų pajėgų rengimo ir pažangius snaiperių kursus, kainuojančius apie 4 tūkst. eurų.

Visą tekstą skaitykite čia.

Kadrai iš vaizdo įrašų/Ukraina atakavo „Ozon“ sandėlius Rusijoje

Rusai stebisi, kodėl Ukraina puola iš pažiūros nekenksmingas Rusijos elektroninės prekybos platformas, tokias kaip „Ozon“ ir „Wildberries“. Tačiau tikrovė yra kitokia.

Leidinys „Postimees“ apžvelgia, kokios prekės laikomos „Ozon“ logistikos centruose ir ką tariamai per šią platformą perka rusai – tai yra priežastys, kodėl Ukraina pradėjo rengtis „Ozon“ atakas.

Vien tik nuo 2025 m. rugpjūčio iki 2026 m. liepos Rusijos internetinės parduotuvės „Ozon“ vartotojai užsisakė daugiau nei 292 mln. JAV dolerių, arba 25 mlrd. rublių vertės dvejopo naudojimo ir karinių prekių.

Visą tekstą skaitykite čia.

15min koliažas/Nikolajus Nikiforovas

Buvęs Rusijos Skaitmeninės plėtros, ryšių ir masinės žiniasklaidos ministras Nikolajus Nikiforovas, kuris kaltinamas dalyvavimu, kuriant plataus masto kriptovaliutų finansinę schemą, vadinamą „Finico“, netikėtai paliko šalį. Jis pabėgo iš Rusijos prieš pat numatytą jo areštą.

N.Nikiforovas ministru tapo 2012 m., būdamas 29 metų. Šias pareigas jis ėjo iki 2018 m. gegužės.

Kaip rašo Kazanės leidinys „Biznes Online“, teisėsaugos institucijos planavo sulaikyti N.Nikiforovą ir jo verslo partnerį Azatą Tuchvatuliną šių metų rugpjūčio 31 d.

Tačiau naktį prieš planuotą areštą N.Nikiforovas privačiu lėktuvu išskrido iš Maskvos į Jungtinius Arabų Emyratus.

Visą tekstą skaitykite čia.

Volodymyras Zelenskis / IMAGO/PRESIDENT OF UKRAINE \ apaimages / IMAGO/APAimages

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio lėktuvas Kišiniovo oro uoste vos nesusidūrė su dronu. Būtent iš šio oro uosto Ukrainos lyderis dieną prieš tai išskrido į Norvegiją. Apie tai pranešė Norvegijos žiniasklaida, remdamasi ministro pirmininko Jono Gahro Støre'so pareiškimu.

„Tokia yra realybė, su kuria jam tenka susidurti“, – sakė Norvegijos ministras pirmininkas.

V. Zelenskis iš Moldovos į Oslą atvyko antradienio vakarą. Trečiadienio rytą J. G. Støre'as priėmė V. Zelenskį savo biure.

„Paklausiau jo, kaip praėjo naktis, o jis atsakė, kad naktis nebuvo labai gera, nes jis telefonu gaudavo informaciją apie tai, kur nukrito raketos“, – sakė J. G. Støre.

MANDEL NGAN ANDREW CABALLERO-REYNOLDS / AFP

Jungtinės Valstijos privalo nutraukti paramą Kyjivui, kad padėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, Rusijos valstybiniam transliuotojui VGTRK trečiadienį pareiškė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas.

Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Šie jo komentarai pasigirdo kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), Vašingtonui intensyvinant pastangas atgaivinti taikos derybas.

„Visų pirma (...) jie turėtų nustoti teikti bet kokią pagalbą Kyjivui“, – sakė J. Ušakovas ir pridūrė, kad V. Putinas pokalbio metu išdėstė galimus veiksmus, kurių JAV galėtų imtis, kad padėtų užbaigti karą.

Visą tekstą skaitykite čia.

Donaldas Trumpas, Johnas Ratcliffe'as / AFP

CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as rengiasi imtis aktyvesnio vaidmens JAV, Rusijos ir Ukrainos derybose, skelbia „Financial Times“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais.

Jų teigimu, Vašingtonas svarsto galimybę sumažinti specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio, kurie buvo atsakingi už diplomatiją su Maskva ir Kyjivu, vaidmenį.

J. Ratcliffe'ui artimi žmonės savo kolegoms Europoje sakė, kad CŽA direktorius perims didžiąją dalį šio darbo ir kartu palaikys ryšius su abiejų šalių žvalgybos tarnybomis.

Baltieji rūmai ir CŽA atsisakė komentuoti situaciją. Pranešama, kad D. Trumpas kol kas nepriėmė galutinio sprendimo.

Pasak dviejų užkulisinėse derybose dalyvaujančių šaltinių, JAV apie derybininkų komandos pertvarką pradėjo svarstyti dar vasario pabaigoje, kai ankstesni bandymai pasiekti taikos susitarimą žlugo. Vėliau šis procesas buvo pristabdytas, nes D. Trumpo administracija sutelkė dėmesį į karą su Iranu, prasidėjusį netrukus po paskutinio derybų dėl Ukrainos etapo.

Straipsnyje pažymima, kad artimas D. Trumpo draugas S. Witkoffas greičiausiai ir toliau liks specialiuoju pasiuntiniu taikos misijoms, tačiau daugiausia dėmesio skirs Artimiesiems Rytams. Kurį laiką jis taip pat gali kartu su J. Ratcliffe'u dirbti Ukrainos klausimu. Du šaltiniai teigė, kad tarp J. Ratcliffe'o ir S. Witkoffo vyksta tikra „kova dėl įtakos“, sprendžiant, kas už ką bus atsakingas.

FT šaltinių teigimu, laisvas ir neformalus S. Witkoffo darbo stilius erzino Rusiją, Ukrainą ir Kyjivo sąjungininkus. Ukraina mano, kad S. Witkoffas nepakankamai spaudė V. Putiną, kad šis sušvelnintų savo reikalavimus. Tuo metu Maskva iš dalies kaltina S. Witkoffą dėl praėjusiais metais Aliaskoje vykusio D. Trumpo ir V. Putino susitikimo nesėkmės.

Steve'as Witkoffas / PRESIDENT OF UKRAINE / ZUMAPRESS.com

Šaltinių teigimu, V. Putinas gyrė S. Witkoffo pastangas, tačiau Kremlius esą leido suprasti, kad neprieštarautų naujam JAV požiūriui. Pavasarį Baltieji rūmai taip pat svarstė galimybę paskirti naują ambasadorių Maskvoje, kad būtų sukurtas dar vienas komunikacijos su Rusija kanalas.

CŽA direktoriaus vizitas Maskvoje

Rugpjūčio pabaigoje J. Ratcliffe'as netikėtai apsilankė Maskvoje, kur, kaip pranešama, su aukšto rango žvalgybos pareigūnais aptarė karus Ukrainoje ir Irane bei Rusijos keliamas „hibridines“ grėsmes Europai. D. Trumpas vėliau šią kelionę pavadino „iš dalies suplanuota“.

Praėjusią savaitę Ukrainos žvalgyba prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pranešė, kad J. Ratcliffe'o vizitas Maskvoje rodo didėjantį jo vaidmenį taikos procese. Šaltinių teigimu, V. Putinas iš pradžių planavo asmeniškai susitikti su J. Ratcliffe'u, tačiau susitikimą atšaukė po to, kai CŽA vadovas Rusijos žvalgybai pateikė pesimistinį karo eigos vertinimą.

AFP/Scanpix/Johnas Ratcliffe'as

Tuo metu V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas FT teigė, kad joks V. Putino ir J. Ratcliffe'o susitikimas nebuvo planuojamas. Jis pridūrė, kad antradienį vykusio telefoninio pokalbio metu D. Trumpas ir V. Putinas neaptarė galimų derybininkų komandos pokyčių.

Specialiųjų pasiuntinių vizitas Ukrainoje

Praėjus savaitei po J. Ratcliffe'o kelionės į Maskvą, S. Witkoffas ir J. Kushneris taip pat nuvyko į Maskvą susitikti su V. Putinu, o vėliau Kyjive susitiko su V. Zelenskiu.

Po šių susitikimų S. Witkoffas ir J. Kushneris išreiškė optimizmą dėl galimybės atnaujinti trišales JAV, Rusijos ir Ukrainos derybas, kurios buvo sustabdytos vasarį. Tačiau su Maskvoje ir Kyjive vykusių derybų turiniu susipažinę šaltiniai FT teigė, kad amerikiečiai nepateikė jokių naujų idėjų, o V. Putinas neparodė jokio noro atsitraukti nuo ankstesnių savo reikalavimų.

„To neįmanoma išspręsti vien veiksmų lavina. Tai labai sudėtingas konfliktas. Reikia išsamaus ir nuolatinio darbo kiekvienu klausimu. Šiuo metu to nevyksta“, – pažymėjo vienas šaltinis.

V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas antradienį per valstybinę televiziją sakė, kad V. Putinas D. Trumpui pareiškė, jog JAV galėtų pasiekti neatidėliotinas paliaubas tiesiog visiškai nutraukdamos paramą Ukrainai – tai iš esmės leistų Rusijai laimėti.

Tuo pat metu J. Kushneris, pasak jo pažįstamų, planuoja atsitraukti nuo Ukrainos klausimo ir sutelkti dėmesį į diplomatiją, susijusią su Gazos Ruožu ir Izraelio karu su Iranu.

Trys aukšto rango Ukrainos pareigūnai teigė, kad Kyjivas palaiko gerus darbinius santykius tiek su J. Ratcliffe'u, tiek su S. Witkoffu ir J. Kushneriu ir neturi konkretaus pageidavimo, kurį iš jų D. Trumpas paskirs.

Reakcijos į vizitą

UNIAN anksčiau pranešė, kad vienas karo ekspertas S. Witkoffo ir J. Kushnerio vizitą Maskvoje ir Kyjive pavadino gėda. Jo teigimu, šių dviejų pasiuntinių surengtas „cirkas“ gali tik sustiprinti nuogąstavimus, kad D. Trumpo vadovaujamų JAV parama Kyjivui tebėra labiau tušti žodžiai nei reali karinė galia.

Eksperto teigimu, ypač į akis krito vyriškas S. Witkoffo, J. Kushnerio ir V. Zelenskio apsikabinimas Kyjive po to, kai prieš tai Maskvoje juos šiltai priėmė V. Putinas.

AFP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Per pirmąją rugsėjo savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas du kartus viešai paneigė gandus apie artėjančią mobilizaciją šalyje, skelbia „Deutsche Welle“. Vis dėlto patys rusai pastebi ženklų, galinčių rodyti būsimą mobilizaciją.

Leidinys pranešė, kad rugsėjo 1 dieną V. Putinas šiuos gandus pavadino „visiška nesąmone“ ir apibūdino juos kaip prieš Rusiją nukreiptą „informacinę ataką“.

Po dviejų dienų, rugsėjo 3-iąją, Vladivostoke vykusiame ekonomikos forume Kremliaus vadovas pareiškė, kad „šiandien nėra nė vieno scenarijaus, dėl kurio reikėtų mobilizacijos“.

Kvietimų į karo prievolės įstaigas dalijimas

Leidinys paklausė Rusijoje gyvenančių savo skaitytojų, ar jie pastebi kokių nors artėjančios mobilizacijos ženklų. Dažniausiai žmonės minėjo gaunamus šaukimus iš karinių komisariatų.

„Mano sūnėnas gavo šaukimą atvykti patikrinti duomenų“, – rašė skaitytojas iš pramoninio Naberežnyje Čelnų miesto.

Kitas skaitytojas pranešė taip pat gavęs šaukimą, kuriuo jam nurodyta atvykti patikrinti duomenų.

„Gavau šaukimą, kuriuo nurodyta atvykti patikrinti duomenų. Dirbu savarankiškai. Ką man daryti?“ – klausė jis.

DW praneša, kad žmonės baiminasi, jog gali būti pašaukti į karinę tarnybą arba netekti galimybės laisvai išvykti iš šalies.

Dėl to kai kurie šaukimus gavę asmenys stengiasi kuo greičiau išvykti iš Rusijos, kol dar neįsigaliojo išvykimo iš šalies apribojimai.

„Vienas mano draugas prieš du mėnesius išvyko iš Rusijos po to, kai iš karinio komisariato gavo šaukimą atvykti patikrinti duomenų“, – pasakojo vienas skaitytojas.

Tačiau, kaip teigiama straipsnyje, ne visi mobilizacijos atveju emigraciją laiko realia išeitimi.

„Kalbant apie išvykimą, tai tik fantazija. Kur mes važiuotume ir, svarbiausia, iš ko tai finansuotume?“ – sakė vienas skaitytojas.

Vežami prievarta

Pažymima, kad birželį iš Rusijos Penzos srities pasirodė pranešimų, jog vyrai buvo prievarta vežami į karinius komisariatus ir verčiami pasirašyti karinės tarnybos sutartis.

Vietos žiniasklaidos duomenimis, ši praktika tapo tokia paplitusi, kad gyventojai surengė protestus, palaikydami savo artimuosius ir kaimynus. Šią temą nušviečiantys žurnalistai teigia, kad tokie reidai tebevyksta.

„Žmonės sulaikomi, be kita ko, prie įėjimų į savo daugiabučius. Dažnai tai būna alkoholio vartoję vyrai. Prie jų prieina nepažįstami žmonės arba privažiuoja automobiliai – dažnai vietos valdžios institucijų suteiktos transporto priemonės.

Vyrai tiesiog sugriebiami ir išvežami, o vėliau jų šeimos ir kaimynai apie juos daugiau nieko negirdi. Kartais vėliau paaiškėja, kad jie buvo išvežti į karinius dalinius. Ten jie dažnai laikomi prieš išsiunčiant į frontą“, – DW pasakojo leidinio „Važnyje istorii“ („Svarbios istorijos“) žurnalistė Jelena Lemiasova.

Kokių pasekmių gali turėti gautas šaukimas?

Teisininkas Artiomas Kliga paaiškino, kad šaukimas, išduotas „duomenims patikrinti“, savaime nereiškia, jog žmogus bus pašauktas į kariuomenę, mobilizuotas ar išsiųstas į frontą.

„Šie šaukimai tik rodo, kad kariniai komisariatai gerokai pagerino karinės įskaitos tvarkymą. Jeigu prasidėtų mobilizacija, tokie duomenys padėtų valdžios institucijoms greitai pašaukti reikiamus žmones“, – paaiškino A. Kliga.

Rusai taip pat vis dažniau praneša gaunantys iš anksto išduodamus mobilizacinius nurodymus. Taikos metu tokie nurodymai neįpareigoja piliečių imtis jokių veiksmų. Tačiau paskelbus mobilizaciją juos gavę žmonės privalėtų atvykti į jiems priskirtą karinį komisariatą.

„Jie buvo išduodami ir prieš karą [prieš Ukrainą], ir jo metu. Tačiau pirmąjį 2026 metų pusmetį padėtis pasikeitė: panašu, kad jų pradėta išduoti šimtais tūkstančių. Tikslių skaičių nežinome, nes ši informacija yra įslaptinta. Tačiau sprendžiant iš įrašų socialiniuose tinkluose ir užklausų, kurias gavome mes ir mūsų kolegos, skaičiaus augimas buvo stulbinamas – dešimtis kartų“, – DW sakė Rusijos teisininkas Timofejus Vaskinas.

Kaip pažymi leidinys, 2022 metais Rusijoje paskelbtos dalinės mobilizacijos dekretas niekada nebuvo oficialiai atšauktas ir techniškai tebegalioja.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešimus apie naują mobilizacijos bangą ne kartą vadino „melagingomis naujienomis“.

Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad D. Peskovas taip pat neigė pranešimus apie galimą mobilizaciją, kuri, kaip buvo kalbama, turėjo prasidėti 2022 metais. Likus vos aštuonioms dienoms iki dalinės mobilizacijos paskelbimo jis pareiškė: „Šiuo metu šis klausimas nėra svarstomas.“

Auga mobilizacinės parengties specialistų paklausa

Rugpjūčio 8 dienos duomenimis, DW Rusijos darbo paieškos platformoje „HeadHunter“ aptiko keletą darbo skelbimų, kuriuose ieškoma „mobilizacinės parengties“ specialistų. Maskvoje ir aplinkiniame regione buvo siūloma 40 tokių darbo vietų, o Sankt Peterburge – 13.

Pavyzdžiui, kai kurios įmonės ieško specialistų, atsakingų už tai, kad organizacija turėtų mobilizacijos planą ir žinotų, kaip veikti, jei valstybė ekonomiką pervestų į karo režimą. Į jų pareigas taip pat įeitų įmonės parengimas ekstremaliosioms situacijoms ir civilinės gynybos priemonėms, taip pat pagalba organizacijai pereinant prie specialaus veiklos režimo karo atveju.

Leidinys pažymėjo, kad tokius darbo skelbimus skelbė ir privačios įmonės, ir valstybės institucijos.

UNIAN anksčiau pranešė, kad žmogaus teisių projektas „Idite lesom“ („Eikite mišku“) informavo apie pirmąjį Rusijoje užfiksuotą atvejį, kai karinio komisariato sprendimu rezervistui buvo uždrausta išvykti iš šalies.

Kalbama apie 24 metų Rostovo srities gyventoją, kuris 2024 metais atliko privalomąją karinę tarnybą, o ją baigęs buvo perkeltas į rezervą. Rugsėjo 2 dieną jis mėgino išskristi į užsienį iš Krasnodaro, tačiau per pasų kontrolę buvo sulaikytas papildomam patikrinimui.

Galiausiai jam buvo įteiktas oficialus pranešimas, kuriuo laikinai apribota jo teisė išvykti iš Rusijos. Išvykimo iš šalies klausimas tapo itin aktualus po to, kai kovą pradėjo visapusiškai veikti elektroninis šaukimų registras.

Taip pat buvo pranešta, kad buvęs Europos Komisijos pareigūnas Jacques'as Lafitte'as straipsnyje leidiniui „The Globalist“ neatmetė galimybės, jog Rusija dėl blogėjančios savo karių padėties Ukrainoje gali rengti pavojingą provokaciją prieš NATO valstybes.

Vienu iš galimų taikinių galėtų tapti netoli Rusijos sienos esantis Estijos miestas Narva.

J. Lafitte'o nuomone, nauja mobilizacija galėtų turėti didžiausią poveikį padėčiai mūšio lauke. Tačiau tuo pat metu plataus masto šaukimas į kariuomenę galėtų sukelti rimtą nepasitenkinimą pačioje Rusijoje ir paskatinti dar daugiau žmonių išvykti iš šalies.

Dėl šios priežasties V. Putinui reikia patogaus preteksto mobilizacijai ir Kremlius gali tokį pretekstą sukurti.