- Zelenskis: Rusija per pastarąsias savaites dukart mėgino atakuoti mano lėktuvą
- Apklausa: dauguma ukrainiečių pasisako už tolesnį ginkluotą pasipriešinimą Rusijai
- „Reuters“: naujų Ukrainos perėmimo dronų bandymai baigėsi nesėkmingai
- Baisiau nei reaktyviniai „Shahedai“: įspėjo apie naują grėsmę iš Rusijos
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijai smogus Ukrainos keleiviniam traukiniui – Zelenskio sprendimai
07:49
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasirašys papildomas sutartis dėl sistemų, skirtų sustiprinti geležinkelių infrastruktūros, sienos perėjimo punktų ir kitų „Ukrzaliznytsia“ objektų apsaugą. Taip pat svarstoma galimybė pasitelkti valstybinius bankus valstybės logistikos operacijoms remti.
Apie tai, remdamasi prezidento vakariniu kreipimusi „Telegram“ kanale, praneša „Ukrinform“.
„Šiandien surengiau Vyriausiojo vyriausiojo vado štabo posėdį, skirtą būtent kritinės infrastruktūros, Ukrainos energetikos sektoriaus ir logistikos apsaugai. Daug dėmesio skirta geležinkeliams. Noriu atskirai padėkoti visiems mūsų „Ukrzaliznytsia“ darbuotojams – vyrams ir moterims – už jų profesionalų ir drąsų darbą“, – sakė V.Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad rusai Ukrainos geležinkelius laiko vienu pagrindinių savo taikinių. Tačiau nepaisant traukinių vėlavimų, smūgių ir padarytos žalos, „Ukrzaliznytsia“ toliau dirba, o Ukraina išlaiko savo logistikos tinklą.
„Bus pasirašytos papildomos sutartys dėl sistemų, kurios sustiprins geležinkelių, sienos perėjimo punktų ir kitų „Ukrzaliznytsia“ objektų apsaugą. Toks sprendimas priimtas“, – sakė jis.
Pasak prezidento, su ministru pirmininku ir finansų ministru jis taip pat aptarė galimybę, kad valstybės valdomi bankai remtų valstybės logistikos operacijas.
„Tai nėra abstraktus klausimas – kalbame apie Ukrainos išlikimą“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paragino Ukrainos partnerius padėti šaliai surasti ir įsigyti lokomotyvų, nes Rusija sistemingai atakuoja Ukrainos geležinkelių infrastruktūrą.
Karo istoriko prognozė: Rusijoje vienas lūžis reikštų socialinį žlugimą
08:33
Rugpjūtį Rusiją vėl sukaustė degalų krizė. Tai – antrasis šios krizės etapas, sukeltas išaugusių Ukrainos oro smūgių skaičius naftos perdirbimo gamykloms visoje Rusijoje. Kaip leidiniui „Postimees“ aiškino karo istorikas Juris Kochinevas, degalinėse jau seniai driekiasi ilgos eilės, o degalų kaina, nors pakilo, bet jų kokybė pablogėjo.
Leidiniui „Postimees“ karo istorikas pateikė prognozę, ko tikėtis iš Rusijos artimiausiu metu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po drono atakos Kyjive užsidegė sandėliai
07:39
Po drono atakos Kyjivo Sviatošyno rajone kilo gaisras sandėlių teritorijoje.
Apie tai, remdamasi Kyjivo miesto karine administracija, praneša „Ukrinform“.
„Sviatošyno rajone dėl priešo atakos užsidegė sandėlio pastatas“, – teigiama pranešime.
Avarinės tarnybos dirba įvykio vietoje ir likviduoja atakos padarinius. Kol kas nepranešama apie nukentėjusius žmones.
Kaip pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą Rusijos pajėgos daugiau kaip dešimt kartų atakavo tris Dnipropetrovsko srities rajonus. Per išpuolius buvo sužeisti du žmonės.
Zelenskis žada susitikti su Emmanueliu Macronu
07:01
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad per Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją Niujorke jis susitiks su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu.
Šis susitikimas vyks V.Zelenskiui siekiant suburti daugiau Vakarų paramos gynybos sistemų srityje ir stiprinti bendradarbiavimą šaliai, kuri patiria suintensyvėjusius Rusijos išpuolius, Maskvos invazijai tęsiantis jau penktuosius metus.
„Pasikalbėjau su Emmanueliu Macronu. Išsamiai aptarėme situaciją diplomatiniame procese“, taip pat „žingsnius šiam baisiam Rusijos karui sustabdyti“, socialiniame tinkle „X“ rašė V.Zelenskis.
„Mes tikrai vertiname Prancūzijos paramą ginant mūsų žmones. Sutarėme artimiausiu metu susitikti su Emmanueliu per JT Generalinę Asamblėją“, – nurodė jis.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) vadovauja specialiai Ukrainos sąjungininkų grupei, vadinamai „Norinčiųjų koalicija“, kuri Kyjivui teikia karinę ir diplomatinę pagalbą. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) šiai grupei nepriklauso.
V.Zelenskis jau anksčiau teigė planuojantis rugsėjo pabaigoje Niujorke susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, po to, kai D. Trumpo specialieji pasiuntiniai praėjusią savaitę lankėsi Maskvoje ir Kyjive.
Vašingtonas ieško būdų, kaip atgaivinti derybų kelią karui užbaigti, nors didžioji dalis JAV dėmesio – ir šaudmenų – šiuo metu yra skiriama besitęsiančiam Amerikos karui prieš Iraną.
Ukraina išbando naują ginklą dronams naikinti: Zelenskis pranešė apie pirmą sėkmingą smūgį
06:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukraina testuoja naują ginklą, skirtą dronams perimti, ir naktį jau užfiksavo sėkmingą jo panaudojimą, skelbia „Reuters“.
„Dar vienas ginklas šiuo metu yra testuojamas. Tai Ukrainos kūrėjų sukurta sistema, kuri pataikė į taikinį – buvo sunaikintas „Shahed“ dronas“, – savo vakariniame vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis, kalbėdamas apie Irane sukurtus dronus, su kuriais susiduria Ukrainos kariuomenė.
„Tačiau dar reikia patobulinti kai kuriuos techninius dalykus. Mums reikia šiek tiek daugiau laiko. Tęsiamas ir kitų kūrėjų darbas.“
Ukrainos kariuomenė feisbuke pranešė, kad per naktį jos pajėgos numušė 187 oro taikinius.
V.Zelenskis teigė, kad per naktį buvo perimta 93 proc. visų Rusijos paleistų dronų.
„Tai reikšmingas rezultatas. Tačiau, žinoma, reikia dar daugiau“, – sakė jis.
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, šalis sparčiai plėtojo kovos su dronais technologijas ir dabar savo patirtimi dalijasi su kitomis valstybėmis, įskaitant kai kurias Artimųjų Rytų šalis, kurios taip pat susidūrė su Irano vykdomais smūgiais.
Ukraina daug dėmesio skiria perėmėjų (interceptorių) kūrimui, nes jie laikomi veiksmingu ir pigesniu būdu numušti dronus.
Ukrainos pajėgoms sunkiau sekasi numušti Rusijos balistines raketas, todėl Kyjivas paprašė Vakarų sąjungininkų padidinti priešraketinių perėmėjų tiekimą. Ukraina taip pat ragina sparčiau kurti Europoje projektuojamą oro gynybos sistemą, vadinamą „Freyja“.
