Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Kinija atsikirto Amerikai dėl „pragariškų sankcijų“
17:33
JAV Kongresas priėmė senatoriaus Lindsey Grahamo parengtą įstatymo projektą dėl antirusiškų sankcijų – Kinijos užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė, kad tokios ribojamosios priemonės neturi pagrindo.
Apie tai ministerija ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., pranešė socialiniame tinkle „X“. Savo reakciją taip pat išreiškė Indija, skelbia „Reuters“.
Kinijos URM pareiškime pabrėžiama, kad amerikietiški apribojimai neturėtų daryti įtakos Pekino ekonominiam ir prekybiniam bendradarbiavimui su kitomis valstybėmis.
„Kinijos ir kitų šalių ekonominis bei prekybinis bendradarbiavimas nėra nukreiptas prieš jokią trečiąją šalį ir neturėtų būti veikiamas trečiųjų šalių kišimosi ar spaudimo. Kinija pasisako prieš eksteritorinę jurisdikciją ir vienašales sankcijas, neturinčias pagrindo tarptautinėje teisėje ir nesankcionuotas JT Saugumo Tarybos“, – pareiškė oficialus Kinijos URM atstovas Guo Jiakunas.
Dokumentą dar turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Indijos URM pareiškė, kad „atkreipė dėmesį“ į priimtą dokumentą. Vis dėlto Naujasis Delis ir toliau ketina pirkti energijos išteklius iš įvairių tiekėjų, atsižvelgdamas į „rinkos dinamiką“.
Ministerija pridūrė, kad pastaraisiais mėnesiais šį klausimą kėlė kontaktų su amerikiečių partneriais metu ir aiškiai išdėstė savo poziciją dėl galimo dvišalių santykių pablogėjimo, taip pat išreiškė ryžtą imtis visų būtinų priemonių savo prekybiniams ir ekonominiams interesams apsaugoti.
Anksčiau įstatymo projekto priėmimą pakomentavo ir Rusija: Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva stebi situacijos raidą, pavadino JAV veiksmus „nedraugiškais“ ir pridūrė, kad papildomų sankcijų įvedimas apsunkins taikaus sureguliavimo Ukrainoje paieškas.
„Pragariškos sankcijos“ Rusijai
2025 m. balandį JAV Senatui buvo pateiktas naujų sankcijų Rusijai įstatymo projektas – jo bendraautoriais tapo senatoriai Lindsey Grahamas ir Richardas Blumenthalis, o dokumentas numatė 500 proc. muito įvedimą prekėms, importuojamoms iš šalių, kurios ir toliau perka Rusijos naftą bei kitas žaliavas.
2025 m. birželį WSJ rašė, kad D. Trumpo administracija bandė priversti L. Grahamą sušvelninti įstatymo projektą, o portalas „Politico“ pranešė, kad dokumentas prieš priimant gali būti gerokai sušvelnintas.
2026 m. liepos 10 d. L. Grahamas pranešė pasiekęs susitarimą su Baltaisiais rūmais dėl naujos įstatymo projekto versijos, o rugsėjo 16 d. Atstovų Rūmai jį galutinai patvirtino.
Dokumentas numato reikšmingą sankcijų spaudimo Rusijai sustiprinimą, be kita ko, suteikia JAV prezidentui įgaliojimus įvesti iki 100 proc. muitus šalims, kurios ir toliau perka Rusijos energijos išteklius, taip pat išplečia apribojimus Rusijos kariniam vadovybei, finansų ir energetikos sektoriams, užsienio tiekėjams bei „šešėlinio laivyno“ laivams.
Rusija smogė prekybos centrui Zaporižioje: kilo didžiulis gaisras
01:00
Ketvirtadienio, rugsėjo 17-osios, vakarą Rusijos pajėgos smogė prekybos centrui Zaporižioje, „Telegram“ pranešė laikinai Zaporižios srities valstybinės administracijos vadovo pareigas einantis Michailas Semikinas.
Jis pranešė, kad smūgio vietoje įsiplieskė didžiulis gaisras.
„Priešas smogė dešiniajame krante esančiam prekybos centrui – dabar ten siautėja didžiulis gaisras“, – sakoma jo pranešime.
M. Semikinas pridūrė, kad šiandien Zaporižioje priešo taikiniais tapo civilinės paskirties įmonės, autobusų stotelės, patys autobusai ir prekybos centrai.
Pasak jo, Rusijos pajėgos naikina grikių ir druskos atsargas, tačiau jis paragino gyventojus nepanikuoti ir nepradėti masiškai kaupti maisto atsargų.
Vėliau M. Semikinas pridūrė, kad miesto gyventojai šioje vietoje nebeturės galimybės patogiai rinktis mėgstamų prekių.
„Praradome vietą, kur apsipirkdavo namų šeimininkės, po darbo užsukdavo darbuotojai ir laiką leisdavo jaunimas. Tai tragedija visam rajonui“, – rašė jis.
Tuo metu Zaporižios srities Gynybos tarybos bendrapirmininkis Ivanas Fedorovas savo „Telegram“ kanale pranešė, kad, preliminariais duomenimis, per Rusijos smūgį prekybos centrui žmonės nenukentėjo.
Turimais duomenimis, kalbama apie prekybos centrą „Armstore“.
„Reuters“: karas Ukrainoje atskleidė NATO pažeidžiamumą
23:55
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą nusinešė šimtų tūkstančių žmonių gyvybes. Ji taip pat tapo naujų ginklų sistemų bandymų poligonu ir iškėlė nepatogų klausimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai (NATO): ar Aljansas pasirengęs kitam karui, kuriame jam gali tekti kovoti?
Padėtis mūšio lauke keičiasi taip sparčiai, kad kai kuriems NATO ginklams ir taktikoms kyla pavojus pasenti, „Reuters“ sakė penki Ukrainos ir Vakarų šalių kariuomenių atstovai.
Leidinys pažymi, kad NATO nepriklausanti Ukraina prie pokyčių prisitaiko per kelias savaites, o Aljansas ginkluotės sistemas perka ir kuria metų metus, kartais net dešimtmečius.
Straipsnyje taip pat teigiama, kad karas Ukrainoje ir JAV prezidento Donaldo Trumpo išpuoliai prieš Europos sąjungininkus paskatino daugelį NATO narių smarkiai padidinti išlaidas gynybai.
Pentagonas šiuo metu peržiūri savo karinį buvimą Europos šalyse, kurias D. Trumpas kaltino tuo, kad jos „gyvena“ JAV gynybos sąskaita ir atsisako padėti kariauti jo nepopuliariame kare prieš Iraną.
Europa ir toliau daug lėšų skiria tankams, kurie, daugelio karinių analitikų nuomone, ir būsimuose mūšiuose atliks svarbų vaidmenį.
Be to, nebrangūs dronai ir kitais aspektais pakeitė karo pobūdį. Didelėmis grupėmis susitelkę kariai ar didelės transporto priemonių kolonos tapo daug lengvesniais taikiniais.
Pažymima, kad šių metų birželį agentūros žurnalistai lankėsi NATO karinėse pratybose netoli Paldiskio Estijoje – nedidelėje Baltijos valstybėje, kuri šiuo metu stiprina savo 210 mylių ilgio sieną su Rusija.
Per pratybas JAV ir Europos kariai karo lauko ligoninėse gydė dešimtis tariamai sužeistų karių.
Tačiau pratybos buvo vykdomos darant prielaidą, kad NATO kontroliuos oro erdvę virš ligoninių. Pigių, sunkiai aptinkamų ir didelius atstumus galinčių įveikti dronų laikais tokios oro erdvės kontrolės nebegalima laikyti savaime suprantamu dalyku.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad Ukraina jau ne tik gauna NATO mokymus ir pagalbą – vis svarbesniu jos vaidmeniu tampa per karą su Rusija įgytos patirties perdavimas Aljansui.
Kartu jie pažymėjo, kad NATO karinė biurokratija nėra pajėgi visapusiškai perimti šių pamokų.
Vienas Ukrainos karininkas, Rumunijoje dalyvavęs NATO psichologinių operacijų mokymuose, „Reuters“ sakė, kad dalis Aljanso mokomosios medžiagos vis dar grindžiama Antrojo pasaulinio karo pavyzdžiais.
Karas Ukrainoje taip pat atskleidė pažeidžiamumą, kurį, NATO pareigūnų teigimu, pašalinti gerokai sunkiau – tai oro ir priešraketinė gynyba.
Nuolatinės Rusijos raketų atakos prieš Ukrainos miestus išryškino Europos priklausomybę nuo pažangių amerikietiškų priešraketinės gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“, pirmą kartą panaudotų per 1991 metų Persijos įlankos karą.
Ukraina susiduria su kritiniu „Patriot“ raketų-perėmėjų – raketų, paleidžiamų siekiant sunaikinti artėjančias grėsmes – trūkumu.
Leidinys praneša, kad Europa, baimindamasi, jog priklausomybė nuo „Patriot“ sistemų gali tapti strateginiu pažeidžiamumu, kuria alternatyvas, kurios nėra gaminamos Jungtinėse Valstijose.
Ukraina laukia naujos Prancūzijos ir Italijos oro gynybos sistemos SAMP/T-NG, skirtos balistinėms raketoms perimti.
Prancūzija pažadėjo paspartinti jos perdavimą Ukrainai, o Europos diplomatai anksčiau agentūrai sakė, kad sistema turėtų būti pristatyta iki kito pavasario.
Straipsnyje pabrėžiama, kad Ukrainos gynybos ministerija savo pareiškime pažymėjo, jog Ukrainos ir NATO kariai gali daug ko išmokti vieni iš kitų.
Ministerija Ukrainos dronų ir elektroninės kovos sistemų naudojimo patirtį pavadino „neturinčia analogų pasaulyje“ ir teigiamai įvertino Europos pastangas padėti atremti Rusijos dronų ir raketų atakas.
Kaip jau buvo skelbta, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas neatmeta galimybės, jog Rusija planuoja smogti Ukrainą remiančioms šalims. D. Tusko teigimu, Rusija tam ketina naudoti dronus ir raketas, o tarp galimų taikinių yra Lenkija. D. Tuskas pažymėjo, kad ši informacija paremta žvalgybos duomenimis.
Taip pat buvo pranešta, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siūlo įsteigti Europos saugumo tarybą ir į jos veiklą kartu su ES valstybėmis narėmis įtraukti Ukrainą, Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Kanadą.
U. von der Leyen teigė, kad šis klausimas buvo aptartas lyderių lygmeniu. Jos nuomone, atsižvelgiant į dabartinį esamų grėsmių pobūdį ir mastą, tokio formato sukūrimas dabar yra dar aktualesnis.
Kas slepiasi už Rusijos aukso pardavimo: Kremlius turi planą
23:35
Rugpjūtį Rusijos vyriausybė pardavė beveik dešimt tonų aukso iš Nacionalinio gerovės fondo. Tokiam sprendimui yra bent kelios priežastys – viena iš jų yra noras finansuoti šalies lėktuvų pramonės gelbėjimo programą. Leidinys „Postimees“ apžvelgia, kokį planą rezga Kremlius, siekdamas parduoti ir auksą, ir sulaukti daugiau finansų.
Pasak Rusijos finansų ministerijos, rugpjūtį Nacionalinio gerovės fondo (NWF) aukso atsargos sumažėjo 9,7 tonos.
Be to, fondo juanio atsargos sumažėjo 5,7 mlrd. juanių.
Rusijos „taikos plane“ – ir Lietuvos teritorija: kas iš tiesų sukūrė šį žemėlapį?
22:30
Socialiniuose tinkluose plinta tariama leidinio „The New York Times“ publikacija apie neva Rusijos parengtas sąlygas karui Ukrainoje užbaigti. Kartu skelbiamame žemėlapyje Ukraina dalijama tarp Rusijos ir kelių kaimyninių valstybių, o iš Lietuvos esą reikalaujama teritorijos sausumos koridoriui tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Vis dėlto garsaus JAV leidinio vardu pridengtas „taikos planas“ – ne žurnalistų paskelbta informacija, o išgalvotas geopolitinis scenarijus.
Nė viena patikima Vakarų žiniasklaidos priemonė tokios informacijos neskelbė.
Abejonių kelia ir prie įrašų pridedamas žemėlapis: nors „The New York Times“ turinį daugiausia publikuoja anglų kalba, šis kažkodėl parengtas itališkai.
Žemėlapis buvo patikrintas naudojant „OpenAI“ dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdų aptikimo įrankį, kuris aptiko nematomą „SynthID“ vandens ženklą.
Trumpas: JAV rengiasi įkurti amerikiečių karinę bazę Lenkijoje
21:29
Jungtinės Valstijos rengiasi įkurti JAV kariuomenės bazę Lenkijoje. Apie tai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė savo „Truth Social“ paskyroje.
„Puikios naujienos! Dėl ryžtingo mano draugo, Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio, vadovavimo padaryta didelė pažanga siekiant įkurti JAV kariuomenės bazę Lenkijoje“, – rašė jis.
D. Trumpas pažymėjo, kad bazės vieta greičiausiai bus paskelbta artimiausiu metu.
„Tai bus istorinis žingsnis mūsų didžiajai Amerikos ir Lenkijos sąjungai. Dėkoju už dėmesį šiam klausimui“, – pridūrė JAV prezidentas.
Anksčiau Lenkijos krašto apsaugos viceministras Stanislawas Wziatekas paskelbė, kad Varšuva rengia naują karinės pagalbos paketą Ukrainai, į kurį bus įtraukta amunicija naikintuvams F-16. Visas gynybos pagalbos paketas gali būti vertas 50 mln. eurų.
Pranešime teigiama, kad į paketą įtraukta „oras–oras“ tipo amunicija bus naudojama dronams naikinti.
„Mūsų pagalba šiuo metu rengiama. Ji netrukus bus pristatyta. Negaliu pasakyti, kas tiksliai į ją įtraukta, tačiau galiu pasakyti viena – tai yra tai, ko Ukrainai dabar reikia. Konkrečiai kalbame apie pagrindinę amuniciją. Tai yra šaudmenys, naudojami F-16 naikintuvuose Rusijos dronams numušti“, – sakė S. Wziatekas.
Nepasiduos Kremliaus bauginimams: Lenkija perduos Ukrainai rekordinį karinės pagalbos paketą
20:41
Varšuva, reaguodama į Rusijos apšaudymus, rengia didžiausią iki šiol paramos Ukrainai paketą. Lenkijos vyriausybė pareiškė nepasiduosianti Kremliaus bauginimams.
Apie tai pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi „Polskie Radio“.
Eskalacija pasienyje ir Rusijos keliamos grėsmės
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pažymėjo, kad ginkluoti Rusijos dronai ir raketos reguliariai pažeidžia Lenkijos ir Lietuvos oro erdvę.
Dėl prie sienos artėjančių taikinių kariuomenė jau sustiprino Dorohusko pasienio kontrolės punktą priešraketinės gynybos sistema ir mobiliaisiais įtvirtinimais.
R. Sikorskio teigimu, Kremliaus veiksmai jau balansuoja ties atviros agresijos riba. Kaip priešiškų veiksmų pavyzdžius jis įvardijo dronų siuntimą tarptautinių oro uostų kryptimi, mėginimus užminuoti ir padegti prekybos centrus bei keleivinius lėktuvus, taip pat diversinių grupių siuntimą žudyti žmonių.
Pagalbos paketas ir solidarumas su Ukraina
Lenkijos diplomato teigimu, nepaisydama Maskvos spaudimo, Varšuva nesileis įbauginama.
Lenkijos vyriausybė jau rengia naują didelį paramos Ukrainos kariuomenei paketą.
„Rengiame didžiausią ir išsamiausią pagalbos Ukrainai paketą. Mes nesileisime įbauginami. Kuo daugiau Rusija bombarduoja Ukrainą, tuo daugiau solidarumo turime parodyti“, – pabrėžė R. Sikorskis.
Jis taip pat pridūrė, kad NATO ir Europos Sąjunga turi didelį ekonominį ir karinį pranašumą prieš Rusiją, todėl Kremlius neturėtų puoselėti iliuzijų dėl nebaudžiamumo.
Primename, kad Lenkija planuoja skirti Ukrainai naują 50 mln. eurų vertės pagalbos paketą, į kurį bus įtrauktos raketos amerikietiškoms oro gynybos sistemoms „Patriot“.
Be to, Varšuva griežtai reaguoja į Kremliaus branduolinį šantažą ir grasinimus per kelias dienas sunaikinti Lenkiją.
Šalies Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad Rusija iš tiesų turi pranašumą tam tikrų ginklų srityje, tačiau dėl NATO sąjungininkų pasipriešinimo vargu ar galėtų juo pasinaudoti.
Kęstutis Budrys: naujas JAV sankcijų Rusijai paketas nebūtinai bus pritaikytas iš karto
20:35
JAV įstatymų leidėjams patvirtinus naujas didelės apimties sankcijas Rusijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jos nebūtinai bus pritaikytas iš karto, ragindamas Europos Sąjungą (ES) didinti savo spaudimą agresorei.
svertas jau bus, ir galės būti taikomas tiek tiesiogiai Rusijai, tiek jos partneriams, ir tą reikia turėti omeny“, – Užsienio reikalų ministerijos perduotame vaizdo komentare sakė K. Budrys.
„Nebūtinai jis (sankcijų paketas – BNS) bus pritaikytas iš karto, bet kas mums yra svarbu, ypač kaip Europos Sąjungai pirmininkausiančiai valstybei, kad turime intensyviau dirbti ties savo sankcijų paketais“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas, LRT paklaustas, ar šis JAV Kongreso priimtas paketas yra svarbus instrumentas.
Rusijai vėl atakuojant Ukrainą, Lenkija buvo pakėlusi naikintuvus
20:19 Atnaujinta 21:57
Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės duomenimis, Rusija pradėjo ataką prieš taikinius centrinėje Ukrainos dalyje. Lenkijoje dėl šios priežasties vėl pakelti naikintuvai, praneša gazeta.pl.
„Dėl naujų Rusijos Federacijos smūgių, vykdomų oro atakos priemonėmis prieš taikinius centrinėje Ukrainos dalyje, Lenkijos oro erdvėje prevenciškai veikia karinė aviacija“, – teigiama ketvirtadienį 18.54 val. paskelbtame Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės pranešime.
„Pagal galiojančias procedūras Ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė per Oro operacijų centrą – Oro komponento vadovybę aktyvavo būtinas jos žinioje esančias pajėgas ir priemones. Antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos pasiekė parengties būseną“, – rašoma kariuomenės pranešime.
„Šie veiksmai yra prevencinio pobūdžio ir skirti Lenkijos oro erdvės saugumui bei apsaugai užtikrinti, ypač rytinėje šalies dalyje. Ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė stebi esamą situaciją, o jai pavaldžios pajėgos ir priemonės yra pasirengusios nedelsiant reaguoti“, – teigiama pranešimo pabaigoje.
21.40 val. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės pranešime nurodoma, kad Karinės aviacijos operacijos Lenkijos oro erdvėje, vykdytos siekiant užtikrinti saugumą Rusijos Federacijai oro atakos priemonėmis smogiant taikiniams Ukrainoje, baigtos.
Antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos sistemos grįžo prie įprasto darbo režimo.
Anksčiau ketvirtadienį pavojus buvo paskelbtas dviejose Lenkijos vaivadijose
Tai jau antras kartas šiandien, kai kariuomenė dėl grėsmės Ukrainos pusėje prie sienos pakėlė naikintuvus.
Anksčiau Liublino ir Pakarpatės vaivadijose dėl grėsmės, kilusios per Rusijos ataką prieš Ukrainą, buvo įjungtos pavojaus sirenos. Pavojus atšauktas apie 12.50 val.
„Kadangi tai buvo reaktyvinis dronas, sparčiai artėjantis prie Lenkijos sienos, buvo pakelti naikintuvai“, – aiškino Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinės vadovybės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Jacekas Goryszewskis.
Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad „visai netoli Lenkijos sienos, prie Ukrainos Jahodyno, tikriausiai buvo atakuota degalinė, nugriaudėjo labai stiprus sprogimas“.
Lenkijos krašto apsaugos viceministras Cezary Tomczykas Seime sakė, kad kariuomenė buvo pasirengusi numušti galimus objektus, jei būtų kilusi grėsmė, kad jie įskris į Lenkijos oro erdvę.
„Žinau, kad Liublino ir Pakarpatės regionų gyventojai tokią informaciją dabar gauna beveik kiekvieną dieną, tačiau taip yra todėl, kad visiškai pasikeitė Rusijos Federacijos smūgių strategija. Tai nebėra atakos kartą per savaitę ar dvi, vykdomos naktį. Dabar Ukraina nuolat verčiama išlaikyti kovinę parengtį, o tai daro poveikį ir mums“, – sakė C. Tomczykas.
Donaldas Tuskas: Rusijos planuose – ir smūgiai Ukrainos sąjungininkams
19:41
Jau penktus metus tęsiantis karui Ukrainoje, Rusijos planuose, be kita ko, numatyti „hibridiniai“ dronų ir raketų smūgiai Kyjivo sąjungininkams, ketvirtadienį įspėjo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Remiantis žvalgybos vertinimais, Rusijos planas (...) apima hibridinius smūgius, naudojant dronus ir raketas, Ukrainą remiančioms šalims, įskaitant Lenkiją“, – pareiškė jis parlamente.
„The Economist“: rusai jau iki spalio Kyjive gali sukelti „tikrą pragarą“
19:30
Rusijos okupantai ir toliau reguliariai rengia masines atakas prieš Kyjivą ir kitus Ukrainos miestus. Baiminamasi, kad iki spalio Ukrainos sostinėje gali sutrikti maisto ir vandens tiekimas bei nuotekų sistemų veikla, rašo „The Economist“.
Vienas Vakarų diplomatas žurnalistams pareiškė, kad Kyjivas gali „palūžti“ dar šiais metais. Ukrainos pareigūnas pridūrė, kad iki spalio tikisi „tikro pragaro“.
„Jie (Rusijos okupantai – red. past.) kankins Kyjivą. Jie mėgins pasinaudoti nuovargiu, išsekimu ir kitais veiksniais, kad išprovokuotų tragediją“, – sakė Ukrainos pareigūnas.
Leidinys pažymi, kad Kyjive parduotuvės dėl oro pavojaus signalų uždaromos kelis kartus per dieną, o sustabdžius viešąjį transportą žmonės negali tęsti kelionės. Mokyklos išleidžia vaikus namo arba perkelia pamokas į požemines patalpas, todėl tėvai svarsto galimybę išsiųsti vaikus į Vakarų Ukrainą ar net į užsienį.
Žurnalistai pažymėjo, kad kiekviena išvykstanti šeima mažina mokesčių bazę ir darbo jėgą, kuri jau yra sumažėjusi dėl maždaug milijono kariuomenėje tarnaujančių žmonių ir panašaus skaičiaus asmenų, besislapstančių siekiant išvengti mobilizacijos.
Be to, diplomatijai nepavyko sustabdyti karo veiksmų. Leidinio šaltinių teigimu, lankydamiesi Maskvoje ir Kyjive JAV prezidento specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris su Rusijos ir Ukrainos atstovais aptarė pasiūlymą dėl riboto techninio susitarimo.
Leidinys taip pat rašo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas mėgina dėl aukštų pasaulinių dyzelino kainų kaltinti Ukrainos atakas prieš Rusiją. Pasak leidinio, galimybė deryboms gali atsiverti po rugsėjo 20 dieną vyksiančių Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų, kuriuos „The Economist“ vadina farsu, ir iki lapkritį vyksiančių JAV kadencijos vidurio rinkimų.
Leidinio šaltinių teigimu, D. Trumpas gali mėginti rinkėjams pristatyti kaip savo pasiekimą susitarimą dėl Juodosios jūros, kuris palengvintų blokuojamą Rusijos naftos bei Rusijos ir Ukrainos grūdų eksportą. Spalio pradžioje Abu Dabyje taip pat gali įvykti trišalės JAV, Rusijos ir Ukrainos derybos.
Ukrainos pareigūnas pokalbyje su žurnalistais taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo manyti, jog JAV reikalaus visiškai prorusiško susitarimo. Tačiau, anot jo, būtų iliuzija tikėtis platesnio taikos susitarimo ar paliaubų. Jis pabrėžė, kad V. Putinas nesutiks sustabdyti puolimo iki kito pavasario.
Tuo metu Ukraina ketina toliau kovoti ir daryti Rusijai didžiulę žalą. Leidinys pridūrė, kad kova dėl teritorijų tęsiasi, tačiau akivaizdžiai vyksta ne taip, kaip norėtų V. Putinas – grynasis Rusijos teritorinis prieaugis šiais metais, leidinio vertinimu, gali siekti apie 100 kvadratinių kilometrų, arba vos 0,017 proc. Ukrainos teritorijos, buvusios iki 2014 metų.
Vieno iš leidinio šaltinių Ukrainoje teigimu, patvirtintų žuvusių Rusijos karių skaičius siekia 600 tūkst., o Ukraina, jos skaičiavimais, kiekvieną mėnesį nukauna 22–23 tūkst. Rusijos karių. Pridėjus sunkiai sužeistuosius, Rusijos nuostoliai, tikėtina, viršija dabartinį 30–31 tūkst. karių per mėnesį verbavimo tempą.
Artėja žiema
Leidinys pabrėžia, kad šiai žiemai Ukraina yra pasirengusi geriau nei ankstesniais metais. Ukrainos energetikos infrastruktūra, jau seniai esanti vienu pagrindinių Rusijos taikinių, buvo sustiprinta padedant Vakarų šalims.
Tačiau Ukrainos pareigūnai ir analitikai tikisi, kad Rusijos smūgiai energetikos sektoriui vis tiek kartkartėmis sukels didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimų ir tikriausiai jie bus dar dažnesni nei praėjusiais metais.
Leidinys pabrėžia, kad labiausiai tikėtinas okupantų taikinys bus Kyjivas ir jo energetikos infrastruktūra. Šaltinių teigimu, jei, kaip ir praėjusiais metais, būtų sunaikinti vietos elektros gamybos objektai, Kyjivas galėtų tapti „elektros sala“, priklausoma nuo kelių pažeidžiamų infrastruktūros mazgų.
Vienas tokių mazgų yra didelė 750 kV pastotė Makarive, Kyjivo srityje. Jei šis mazgas veiktų, Kyjivas elektros energiją gautų maždaug 16 valandų per parą, o jam neveikiant – tik keturias valandas.
Vienas Ukrainos pareigūnas žurnalistams sakė, kad moralinis sunkios žiemos spaudimas tikriausiai privers visus susitelkti. Tačiau jis neatmetė, kad tai bus vienas sunkiausių išbandymų.
Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis paskelbė, kad Kyjivas ir Kyjivo sritis įtraukti į padidintos rizikos teritorijų sąrašą. Vietos verslas nuo šiol gali gauti dalinę kompensaciją už dėl Rusijos karinės agresijos apgadintą ar sunaikintą turtą, taip pat dalinę draudimo įmokų kompensaciją pagal draudimo nuo karo rizikos sutartis.
Anksčiau į padidintos rizikos teritorijų sąrašą buvo įtrauktos tik Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Mykolajivo, Odesos, Poltavos, Sumų, Charkivo, Chersono ir Černihivo sričių teritorijos.
