Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Reali galimybė“: Zelenskis įvardijo galimą trišalių derybų su Putinu datą
08:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trišalis Ukrainos, Rusijos ir JAV susitikimas, galintis duoti apčiuopiamų rezultatų, galėtų įvykti gruodį Majamyje, per gruodžio 12 dieną vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą.
Apie tai jis kalbėjo su žurnalistais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke, praneša „Novosti.LIVE“.
V. Zelenskio teigimu, toks derybų formatas yra viena geriausių Amerikos pusės pasiūlytų galimybių.
„Manau, kad tai reali galimybė surengti trišalį susitikimą, kuris duotų realių rezultatų“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo, Europos, Kinijos, Indijos ir Artimųjų Rytų valstybių atstovų dalyvavimas galėtų sukurti produktyviam susitikimui būtiną atmosferą.
„Ukraina neabejotinai pritars tokiam formatui, jei jis bus įgyvendintas ir bus pasiektas atitinkamas susitarimas“, – pareiškė V. Zelenskis.
Trišalių derybų perspektyvos
Primename, kad rugsėjo 22 dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė dvišalį susitikimą Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimo kuluaruose. Abu lyderiai aptarė būdus, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Po susitikimo D. Trumpo buvo paklausta, ar per artėjantį G20 viršūnių susitikimą Majamyje galėtų įvykti trišalis jo, V. Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas.
D. Trumpas atsakė nežinantis, ar toks susitikimas įvyks, tačiau priminė, kad jau buvo susitikęs su V. Putinu Aliaskoje.
„Manau, kad jis sutiktų susitikti dar kartą. Nežinau dėl Majamio. Netrukus Majamyje vyks svarbus renginys... Jis pasirengęs susitikti. Jis pasirengęs. Jis norėtų, kad karas baigtųsi“, – sakė D. Trumpas.
Sikorskio „dešinioji ranka“: Lenkija žino, ką kalba, nes su Rusija kovoja jau 500 metų
12:00
Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio biuro vadovė Agnieszka Homanska, kaip ir ministras, kalba atvirai – ji nevengia kalbėti nei apie Rusijos grėsmes NATO, nei apie Lenkijos norą būti prie derybų stalo, prie kurio turėtų būti siekiama susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos. Interviu leidiniui TVNET ji išsakė Lenkijos poziciją saugumo klausimais, tarp kurių – pagalba Baltijos šalims, jei jos prireiktų ginantis nuo Rusijos agresijos.
– Pastaruoju metu skamba įspėjimai, tarp jų ir iš Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko, apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO artimiausiais mėnesiais ar metais. Kaip turėtume vertinti tokius įspėjimus? Kiek rimtai turėtume į juos žiūrėti?
– Lenkija žino, apie ką kalba, nes su Rusija kovojame jau 500 metų.
Mes žinome: jei Rusija mums grasina, turime į tai žiūrėti rimtai.
Tuo pačiu metu mes taip pat žinome, kokia yra padėtis fronte, ir kad Rusija Donbase kovoja jau trylika metų, o tai reiškia, kad ji yra kur kas silpnesnė, nei daugelis manė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis užčiaupė Rusijos propagandininką dviem griežtais žodžiais
11:47
Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Rusijos propagandininkas sušuko Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui klausimą, kada jis ketina vykti į Maskvą: „Kada į Maskvą? Kada į Maskvą?“
„Su raketa“, – trumpai atsakė Ukrainos prezidentas. Kai kurios žiniasklaidos priemonės mini, kad jis pridėjo keiksmažodį „bl...t“, bet vaizdo įraše ta vieta skamba neaiškiai.
Ukrainos prezidentas, lydimas savo komandos, ėjo pro spaudos atstovus, kai Rusijos valstybinio televizijos ir radijo transliuotojo VGTRK biuro Niujorke vadovas Valentinas Bogdanovas kelis kartus sušuko: „Volodymyrai Aleksandrovičiau, kada į Maskvą?“ Vyras primygtinai rusų kalba kartojo šį klausimą.
Ši V. Zelenskio reakcija žaibiškai paplito žiniasklaidoje ir socialinėje erdvėje bei sulaukė didelio palaikymo Ukrainos interneto vartotojų bendruomenėje.
Kas šis Rusijos propagandininkas
Valentinas Bogdanovas – Rusijos valstybinės televizijos žurnalistas, VGTRK biuro Niujorke vadovas. Šiuo metu jis nušviečia JAV politiką kanalams „Rossija-1“ bei „Rossija-24“ ir veda autorinę laidą „Amerika su Valentinu Bogdanovu“.
V. Bogdanovas reguliariai pasirodo „Solovjov LIVE“ ir „Vesti FM“ eteryje, kur komentuoja JAV vidaus politiką, taip pat rašo skiltis RT portalui. Ukrainos kovos su dezinformacija centras V. Bogdanovą įvardija kaip Rusijos propagandininką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Grėsmingas gaisras Lenkijoje: degė „Starlink“ bazė, pagrindinė versija – sabotažas
11:07 Atnaujinta 11:50
Lenkijos Mazovijos vaivadijoje kilęs gaisras sukėlė įtarimų, kad tai galėjęs būti sabotažas. Trečiadienio vakarą ugnis plykstelėjo prie „Starlink“ palydovinio ryšio stoties. Ši infrastruktūra leidžia užtikrinti interneto ryšį vidurio rytų Europos regionui, taip pat – ir Ukrainai. Tad svarstoma, ar tai nebuvo tyčinis padegimas. Sabotažo neatmeta ir vicepremjeras, skaitmenizacijos ministras Krzysztofas Gawkowskis.
Gaisras prie „Starlink“ palydovinio ryšio stoties Mazovijoje kilo trečiadienio vakarą. Kaip rašo tvn.24.pl, tai infrastruktūra, leidžianti užtikrinti interneto ryšį vidurio rytų Europos regionui, taip pat – ir Ukrainai.
Vietos ugniagesių teigimu, jie pranešimą gavo kelios minutės po 21 val., degė generatorius. Netrukus gaisras buvo užgesintas, o tyrimą perėmė policija.
TVN24 laidoje paklaustas apie incidentą Vyriausybės atstovas spaudai Adamas Szlapka buvo lakoniškas: „Kiekviena tokio tipo situacija turi būti patikrinta tarnybų.“
Tuo metu viceprejmeras ir skaitmenizacijos ministras K.Gawkowskis teigė, kad „negalima atmesti sabotažo“.
„Turime reikalų su padegimu, kuris turėjo turėti įtaką kritinei infrastruktūrai ir infrastruktūrai, turinčiai įtakos, ar veikia internetas“, – kalbėjo ministras.
„Tai veiksmai, kurie yra kaip rusų tarnybų modus operandi, planuojant sabotažus Lenkijoje“, – tęsė K.Gawkowskis.
Jo teigimu, tokios stoties išjungimas sukeltų interneto tiekimo sutrikimus, o tai reikštų ir trikdžius, pavyzdžiui, bankomatų veikloje.
„Tai eilinis hibridinio karo elementas, su kuriuo susiduriame“, – sakė ministras.
Atmetė versiją, jog gaisrą sukėlė žaibas
Tuo metu wp.pl cituoja Jaceką Dobrzynskį, ministro, koordinuojančio specialiųjų tarnybų darbą, atstovą, kuris teigia, kad „ne visi padegimai, ne visos katastrofos yra diversijos aktai“.
Portalas nurodo, kad tyrėjai jau atmetė versiją, jog gaisrą sukėlė žaibas. O esą jei paaiškės, kad tai buvo padegimas, tuomet bus tiriama, ar prie jo sukėlimo galėjo prisidėti rusų tarnybos.
Anot J.Dobrzynskio, tiriamos įvairios versijos. Gaisras prasidėjo nuo generatoriaus, o tyrėjai jau dabar visiškai atmetė, kad jį sukelti galėjo žaibas, nes esą taip negalėję būti dėl oro sąlygų. Tad kitos dvi pagrindinės hipotezės – tyčinis padegimas arba elektros instaliacijos problemos.
„Jeigu yra bent šešėlis įtarimų, kad tai galėjusi būti diversija, kad galėjo veikti tarnybos iš Rytų, Rusijos tarnybos, o žinoma, kad jos vis aktyvesnės, tada galėsime vienareikšmiškai pasakyti, kad tai buvo diversija“, – wp.pl sakė specialiąsias pajėgas koordinuojančio ministro atstovas.
„Šiuo metu dar per anksti kalbėti apie šio gaisro priežastis ar motyvus. Išlikime ramūs ir neleiskime dėl šio reikalo plisti melagienoms“, – akcentavo jis.
Rusijos milijardierių Fridmaną nustebino ES sprendimas
11:01
Europos Sąjungos (ES) sprendimas išbraukti „Alfa-Bank“ bendraįkūrėjį Michailą Fridmaną iš sankcijų sąrašo tapo netikėtumu net jam pačiam, rašo „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.
Pasak agentūros pašnekovo, iki to momento, kai buvo priimtas sprendimas, M. Fridmanas jau buvo beveik praradęs viltį, kad apribojimai bus panaikinti.
„Bloomberg“ teigimu, M. Fridmanas gavo beveik atsitiktinę naudą iš kito milijardieriaus Ališero Usmanovo pastangų atsikratyti sankcijų. Po to, kai Prancūzija paprašė panaikinti sankcijas A. Usmanovui, Liuksemburgas primygtinai pareikalavo atšaukti apribojimus ir M. Fridmanui dėl jo šiai šaliai pateikto ieškinio. Šaltinių teigimu, oligarchas bylinėjosi dėl įvairiose šalyse įšaldyto turto, kurį jis valdo per Liuksemburgo kontroliuojančiąsias bendroves.
Lemiamą vaidmenį panaikinant sankcijas abiem milijardieriams suvaidino sudėtinga A. Usmanovo ir Kaukazo bei Centrinės Azijos valstybių vadovų santykių sistema. Agentūra pažymi, kad jis palaiko ryšius su Uzbekistano elitu, įskaitant prezidentą Šavkatą Mirzijojevą, taip pat palaiko šiltus santykius su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu.
Milijardieriai negalėjo tikėtis Maskvos pagalbos naikinant sankcijas. Keli „Bloomberg“ šaltiniai pasakojo, kad Vladimiras Putinas privačių susitikimų metu ne kartą yra sakęs, jog jiems pritaikytos sankcijos nėra jo rūpestis ir jie patys privalo ieškoti būdų apribojimams panaikinti.
Koks Prancūzijos vaidmuo
Antradienį ES panaikino sankcijas M. Fridmanui ir A. Usmanovui. Tuo tarpu kitiems asmenims, į sąrašus įtrauktiems dėl plataus masto įsiveržimo į Ukrainą, apribojimai buvo pratęsti dar trejiems metams.
Panaikinti apribojimus A. Usmanovui primygtinai reikalavo Prancūzija. „Financial Times“ rašė, kad Paryžius galėjo to siekti norėdamas išlaisvinti Azerbaidžane sulaikytus savo piliečius.
Trečiadienį Azerbaidžanas suteikė malonę prancūzų verslininkui Martinui Ryanui, kuris buvo kaltinamas šnipinėjimu Prancūzijos specialiosioms tarnyboms.
Per Rusijos smūgį ūkiui žuvo 7 žmonės
10:43
Ketvirtadienį per Rusijos smūgį ūkiui Ukrainos rytinėje Charkivo srityje žuvo septyni žmonės, pranešė šalies premjeras Serhijus Koreckis.
Ryte dronas smogė žemės ūkio įmonei – žuvo septyni žmonės, platformoje „Telegram“ parašė S. Koreckis.
Dar 12 žmonių buvo sužeisti.
Neramus rytas Lenkijoje – naikintuvai pakelti jau antrą kartą
10:31
Lenkijoje ketvirtadienio rytas vėl paženklintas įspėjimais ir kylančių naikintuvų riaumojimu.
Kaip skelbia vietos žiniasklaida, pirmas įspėjimas dėl galimo pavojaus rytiniuose regionuose, susijusio su rusų atakomis Ukrainoje, platintas dar 5.40 val. vietos laiku, po keliasdešimties minučių jis buvo atšauktas.
Apie 8 val. ryto Pakarpatės ir Liublino vaivadijų gyventojai sulaukė dar vieno pranešimo, kurį išplatino Valstybinis saugumo centras.
„Rusijos oro atakos Ukrainos teritorijoje. Situacija yra stebima. Lenkijos oro erdvėje patruliuoja Lenkijos aviacija. Laukite tolesnių nurodymų“, – teigiama įspėjime.
Apie tai, kad į orą pakelti naikintuvai ir situacija stebima, tinkle „X“ skelbia ir Lenkijos karinės pajėgos.
Pastarosiomis dienomis naikintuvai patruliuoti Lenkijos oro erdvėje kyla praktiškai kasdien, kartais – ir po kelis kartus.
Cichanouskių šeimoje – vieša nesantaika: vyras kirto be užuolankų
09:44
Buvęs Baltarusijos politinis kalinys Siarhejus Cichanouskis viešai sukritikavo savo žmonos, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos, publikaciją.
Jame Aliaksandro Lukašenkos režimui besipriešinanti politikė pasakojo ir apie asmeninius šeimos išbandymus – kovą dėl sūnaus sveikatos, kasdien atliekamą milžinišką, bet nematomą moterų darbą. Šiuo metu JAV gyvenantis jos vyras pažėrė ir daugiau kaltinimų.
Rugsėjo 19 d. nepriklausomame Baltarusijos naujienų portale „Zerkalo“ paskelbtoje skiltyje S.Cichanouskaja pasakojo apie dešimtmetį, kurį paskyrė negirdinčio sūnaus Kornejaus reabilitacijai. Asmeninę patirtį ji susiejo su platesne tema – dažnai nepastebimomis ir neįvertinamomis moterų pastangomis šeimoje bei profesiniame gyvenime.
Pasak politikės, sūnui operacija buvo atlikta gana vėlai, todėl teko intensyviai dirbti, kad jis išmoktų kalbėti. Penkias dienas per savaitę po dvi valandas jie lankydavosi pas specialistus, o namuose ji tęsdavo užsiėmimus – mokė vaiką garsų, žodžių ir sakinių. Dėl sūnaus priežiūros ji atsisakė galimybės dirbti ir siekti profesinių tikslų.
„Kai jam pagerėjo, maniau, kad dabar pagaliau pradėsiu gyventi“, – rašė S.Cichanouskaja. Tačiau tuomet atėjo 2020-ieji ir prasidėjo jos politinė veikla, kurią ji apibūdino kaip dar vieną nematomo darbo etapą.
Politikė teigė, kad šiandien jos sūnų matantys žmonės dažniausiai nežino, kiek pastangų pareikalavo jo reabilitacija. Panašiai, anot jos, vertinama ir politinė veikla: visuomenė mato susitikimus su valstybių vadovais, keliones ir konferencijas, tačiau už konkrečių rezultatų slypintis ilgas darbas lieka nepastebėtas.
Pažėrė pagiežos ir kaltinimų
Tačiau šis jautrus tekstas įsiutino šiuo metu JAV gyvenantį jos vyrą. Jis negailėjo karčių žodžių sutuoktinei ir jos komandai.
„Sviatlanos Cichanouskajos biuras pasielgė žemai ir niekšiškai, pradėjęs naudoti mano vaikus savo tikslams. Neseniai portale „Zerkalo“ pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad Sviatlana viena pati dešimt metų kovojo su sūnaus liga ir ją įveikė.
Deja, tai melas. Mūsų sūnus nėra visiškai reabilitavęsis ir turi rimtų psichikos sveikatos problemų“, – pareiškė Siarhejus Cichanouskis vaizdo įraše, kurį paskelbė „YouTube“ kanale „Šalis gyvenimui“.
Plačiau skaitykite ČIA.
CŽA įspėjo, ką Europoje gali atakuoti Rusija: pasirinktos šalys nustebino
09:22 Atnaujinta 11:57
Rusija rengia naujas dronų atakas Europoje, tačiau šį kartą taikiniu taps Viduržemio jūros regiono šalys, rašo Ispanijos dienraštis „El Mundo“. JAV žvalgybos tarnybos surinko informaciją apie Kremliaus eskalacijos planus ir pasidalijo ja su keliomis Europos vyriausybėmis.
„Jie naudos iš jūros leidžiamus bepiločius orlaivius, paslėptus laivų konteineriuose – tai padaryti visiškai nesudėtinga“, – „El Mundo“ anonimiškumo paprašęs šaltinis, artimas Lietuvos krašto apsaugos ministerijai.
Tokios eskalacijos pagrindas buvo ruošiamas jau kurį laiką. Maskva ne kartą pabrėžė, kad ginkluotės tiekimas, žvalgybos duomenų perdavimas ir karinių patarėjų siuntimas į Ukrainą neva paverčia Vakarų šalis karo dalyvėmis ir teisėtais taikiniais.
Dronus leistų iš laivų
Pasak dienraščio, šiuo metu Lietuvos institucijos žino net ir konkretų dronų tipą, kurį rusai galėtų panaudoti prieš Ispaniją, Prancūziją ar Italiją. Tai būtų „Gerbera“ – apie dviejų metrų ilgio, 2,5 metro sparnų ilgio ir iki 18 kilogramų sveriantis aparatas. Jis išvysto apie 160 kilometrų per valandą greitį, o maksimalus deklaruojamas skrydžio nuotolis siekia 600 kilometrų, priklausomai nuo sprogmenų užtaiso svorio ir kitų kintamųjų, pavyzdžiui, vėjo.
Krovininis laivas gali gabenti kelis tokius aparatus.
Paleidus droną 200-300 kilometrų atstumu nuo kranto, skrydis truktų nuo pusantros iki dviejų valandų. Nors maža jo galia negali sunaikinti didelio objekto, ji pajėgi sukelti gaisrą, apgadinti atviroje vietoje esančią įrangą arba laikinai paralyžiuoti uosto ar oro uosto darbą. Siekiamas efektas gali būti ne tik materialinis, bet ir politinis bei ekonominis.
Lietuva, kaip ir kitos šalys, šią informaciją gavo netrukus po paslaptingos Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktoriaus Johno Ratcliffe'o kelionės į Maskvą rugpjūčio 25 dieną. Leidiniai „The Wall Street Journal“ ir „Politico“ teigė, kad Johnas Ratcliffe'as vyko perspėti Rusijos dėl bet kokių atakų ar provokacijų prieš NATO.
Kodėl pasirinko Ispaniją, Prancūziją, Italiją?
Pasak apie perspėjimą žinančių šaltinių, Ispanijos, Prancūzijos ir Italijos vyriausybės taip pat buvo informuotos, kad Rusija rengia galimą dronų operaciją prieš vieną iš šių šalių. Šis perspėjimas sutampa su išskirtine Emmanuelio Macrono reakcija: rugsėjo 16 dieną sušaukęs Gynybos tarybą, po dviejų dienų jis Eliziejaus rūmuose priėmė visų partijų lyderius ir 2027 metų prezidento rinkimų kandidatus. Keli konsultuoti gynybos analitikai patvirtino žinantys apie Europos kanceliarijose cirkuliuojančią CŽA ataskaitą, kurioje itin tiksliai aprašoma būsima ataka ir kuria Prancūzija labai pasitiki.
Kodėl pasirinkta Ispanija, Prancūzija arba Italija? Visose trijose šalyse 2027 metais vyks rinkimai, jose veikia radikalios jėgos, galinčios pasinaudoti visuomenės baime ir nuovargiu dėl karo Ukrainoje. Ypač Prancūzijoje ir Italijoje egzistuoja politinių ryšių ar pozicijų, kurios yra akivaizdžiai artimos Kremliaus interesams, rašo „El Mundo“.
Didžiosios Britanijos analitikas Keiras Gilesas, besispecializuojantis Rusijos karinės strategijos srityje, perspėja, kad Ispanijos atstumas nuo Rusijos sienos negarantuoja saugumo. „Taikiniu nebūtinai taps fronto linijos valstybės. Bus smogiama ten, kur bus rasta silpniausia Europos vieta“, – teigia jis.
Papildomos detalės po CŽA direktoriaus vizito Maskvoje
Po rugpjūčio 25 d. įvykusio Johno Ratcliffe'o vizito į viešumą iškilo daugiau informacijos apie Vakarų žvalgybos vertinimus ir koordinuotus Europos lyderių veiksmus:
- Perspėjimas dėl tiesioginės agresijos. Rugpjūčio 27 d. „The Wall Street Journal“ patvirtino, kad viena iš pagrindinių J. Ratcliffe'o užduočių Maskvoje buvo tiesiogiai įspėti Rusiją susilaikyti nuo bet kokių atakų prieš NATO nares. JAV žvalgybos duomenimis, Kremlius svarstė „ribotos operacijos“ galimybę, kurios taikiniu galėjo tapti Baltijos šalys, siekiant praktiškai išbandyti Aljanso kolektyvinės gynybos ryžtą.
- JAV pozicijos vertinimas. Pasak „The Washington Post“, JAV žvalgyba nustatė, kad Kremlius klaidingai įžvelgia JAV galios sumenkimą dėl karinio konflikto su Iranu, o Maskva tai mato kaip palankią progą didinti spaudimą Amerikos sąjungininkams Europoje.
- Vokietijos ir Lenkijos reakcija. Rugsėjo 1 d. Vokietija, remdamasi žvalgybos duomenimis, oficialiai apkaltino Rusiją dėl hibridinės atakos Leipcige. Netrukus po to Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas viešai įspėjo, kad ateinantys mėnesiai bus Rusijos veiksmų intensyvėjimo laikotarpis, įskaitant hibridinius smūgius dronais ir raketomis prieš Ukrainos rėmėjas, tarp jų ir Lenkiją.
- Macrono įspėjimai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugsėjo 18 d. D. Tusko žodžius pavadino „pagrįstais ir dokumentuotais“. Jis pabrėžė, kad fizinių atakų rizika Europos sostinėse yra „reali“.
- Spec. tarnybų prognozės. Rugsėjo 21 d. trijų Europos valstybių žvalgybos vadovai konstatavo, kad Rusijos sabotažo kampanija Europoje tik stiprės. Čekijos saugumo tarnybos (BIS) vadovas Michalas Koudelka neatmetė galimybės, kad Maskva gali ryžtis ribotai invazijai ar kitai stambaus masto provokacijai jau artimiausiais mėnesiais.
Ekonominis spaudimas Prancūzijai
Lygiagrečiai su karine grėsme Kremlius stiprina spaudimą Prancūzijos verslui, pastebi portalas „Agentstvo“. Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas įvedė laikiną valdymą Rusijoje veikiantiems „Auchan“, „FM Logistic“ ir „Leman PRO“ padaliniams.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tai argumentavo tuo, kad šios bendrovės priklauso „nedraugiškoms šalims“, kurios remia „Kyjivo režimo smūgius“.
Kęstutis Budrys: Baltijos šalys ragina Rusiją „susiprotėti“, sėsti prie taikos derybų stalo
07:35
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Baltijos šalių vardu Niujorke paragino Rusiją galop atsiliepti į kvietimus sėsti taikos derybų su Ukraina.
„Baltijos valstybės sveikina prezidento (Volodymyro – BNS) Zelenskio pareikštą pasirengimą pradėti derybas aukščiausiu lygiu ir raginame Rusiją pagaliau susiprotėti bei atsakyti tuo pačiu“, – Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje trečiadienį sakė K. Budrys.
„Taip pat remiame Jungtinių Valstijų pastangas užbaigti šį karą ir esame pasirengusios prisidėti prie Ukrainos saugumo, stabilumo ir atstatymo, įskaitant per Norinčiųjų koaliciją. Mūsų žmonės pernelyg gerai prisimena Rusijos okupaciją. Negalime likti tylūs stebėtojai“, – pridūrė jis.
Parodė Rusijos atakos prieš Kyjivą padarinius: yra žuvusiųjų, iš griuvėsių išgelbėtas žmogus
07:18
Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba paskelbė rugsėjo 24-osios naktį surengtos atakos prieš Kyjivą padarinių nuotraukas ir pateikė daugiau informacijos. Per smūgius žuvo du žmonės, dar mažiausiai aštuoni buvo sužeisti.
Apie tai, remdamasis Ukrainos valstybine nepaprastųjų situacijų tarnyba, praneša „RBC-Ukraine“.
Solomiankos rajonas
Iš dalies sugriauti sandėlių pastatai. Ugnis išplito į rūsį, tačiau gaisras buvo užgesintas. Trys nukentėjusieji paguldyti į ligoninę.
Podilo rajonas
Po smūgio automobilių stovėjimo aikštelėje netoli gimdymo namų užsidegė keturi automobiliai. Gaisras užgesintas. Įvykio vietoje rastas žuvusio žmogaus kūnas.
Kitu adresu šiame rajone degė vieno aukšto negyvenamasis pastatas. Šis gaisras taip pat užgesintas.
Dniprovskio rajonas
Apgadintas trijų aukštų administracinis pastatas. Gaisras užgesintas, rastas vienas žuvęs žmogus.
Kitu adresu sugriautas privatus gyvenamasis namas. Gelbėtojai išgelbėjo vieną žmogų ir užgesino gaisrą. Taip pat apgadinti dar du kaimyniniai namai.
Įvykių vietose dirba visos būtinos tarnybos.
Primename, kad dar prieš šią ataką Ukrainos Vyriausioji žvalgybos valdyba perspėjo, jog Rusija rengiasi naujam smūgiui balistinėmis raketomis Ukrainos teritorijoje.
Diena anksčiau, rugsėjo 23-iąją, Rusijos pajėgos taip pat smogė Kyjivui. Per šią ataką žuvo mažiausiai du žmonės, o bendras nukentėjusiųjų skaičius galiausiai pasiekė 45.
Šie smūgiai taip pat sukėlė didelių padarinių. Solomiankos rajone drono nuolaužos nukrito tarp pastatų ir sukėlė gaisrą transporto įmonės teritorijoje. Kitas dronas pataikė į parduotuvę ir apgadino devynių aukštų negyvenamąjį pastatą.
Holosijivo rajone buvo apgadinti sandėliai, degalinė, verslo centras ir transporto infrastruktūros objektai.
Darnycios rajone pranešta apie smūgį transporto infrastruktūros objektui ir degalinėje kilusį gaisrą.
