Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
JAV senatoriai perspėjo Trumpą dėl Putino
08:38
Ketvirtadienio vakarą abiem JAV partijoms atstovaujančių senatorių grupė paragino prezidentą Donaldą Trumpą atšaukti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui skirtą kvietimą dalyvauti šių metų gruodį Majamyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime, praneša „The Washington Post“.
„Prezidentui Putinui tenka visa atsakomybė už Rusijos pradėtą plataus masto agresyvų karą prieš Ukrainą. Leidimas jam dalyvauti G20 viršūnių susitikime Jungtinėse Valstijose kelia rimtą susirūpinimą dėl vyriausybės, kuri ir toliau kasdien smogia civiliniams objektams Ukrainoje, legitimizavimo ir jos veiksmų normalizavimo“, – rašoma senatorių laiške, kurį išskirtinai paskelbė laikraštis.
Senatoriai pažymi, kad V.Putinui, finansų ministrui Antonui Siluanovui ir kitiems Rusijos delegacijos nariams taikomos JAV sankcijos dėl dalyvavimo veiksmuose, kurie laikomi grėsme nacionaliniam saugumui.
Jų teigimu, V.Putinas gali neturėti pakankamai paskatų sutikti su paliaubomis Ukrainoje, jeigu nebus izoliuotas nuo likusios tarptautinės bendruomenės.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio apie kvietimą paskelbė trečiadienį ir pavadino jį „galimybe jam bendrauti ne tik su prezidentu, bet ir su kitais pasaulio lyderiais“.
Leidinys pažymi, kad praėjusį mėnesį Rusijos finansų ministro A.Siluanovo dalyvavimas G20 finansų ministrų susitikime Ašvilyje, Šiaurės Karolinos valstijoje, nustebino kitus dalyvius ir sukėlė Europos Sąjungos atstovų pasipiktinimą. Jie pareikalavo, kad Rusijos ministras nebūtų įtrauktas į bendrą ministrų nuotrauką.
Straipsnyje nurodoma, kad laišką inicijavo senatoriai Rogeris Wickeris, Misisipės valstijai atstovaujantis respublikonas, ir Jeanne Shaheen, Naujojo Hampšyro valstijai atstovaujanti demokratė. Laišką taip pat pasirašė dar šeši demokratai ir šeši respublikonai.
R.Wickeris yra Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas, o J.Shaheen – aukščiausias pareigas Senato Užsienio reikalų komitete einanti demokratų atstovė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esantis pasirengęs vykti į Majamyje vyksiantį G20 viršūnių susitikimą ir susitikti su V.Putinu. Ukrainos vadovo teigimu, svarbu ne tai, ką jis pasakys Rusijos prezidentui, o tai, kokį rezultatą pavyks pasiekti.
Taip pat pranešta, kad Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas V.Zelenskio pareiškimą apie pasirengimą susitikti su V.Putinu, pažymėjo, jog dar nenuspręsta, ar Rusijos prezidentas jame dalyvaus.
D.Peskovas pridūrė, kad jeigu V.Zelenskis iš tiesų nori susitikti su V.Putinu, jis gali atvykti į Maskvą – kvietimas vis dar galioja.
Kremlius nusiplovė rankas: Rusijos verslininkai priversti gintis patys
11:11
Rusijos privatūs verslai vis dažniau priversti patys rūpintis savo saugumu dėl intensyvėjančių Ukrainos atakų. Auganti grėsmė daro įtaką ekonomikai: sutrinka įmonių veikla, keičiasi personalo reikalavimai, o apsaugoti nuo dronų kviečiami apsaugos darbuotojai ir net pašto darbuotojai.
Ir tai vyksta ne tik įmonių iniciatyva – Maskva įpareigojo įmones imtis priemonių savo apsaugai užtikrinti, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“.
Praėjusį mėnesį Kremlius oficialiu dekretu įspėjo, kad įmonės, kurios neužtikrins apsaugos nuo Ukrainos dronų, gali būti laikinai perduotos valstybės kontrolei.
Dabar verslo įmonės visoje Rusijoje nuomojasi oro gynybos sistemas iš gynybos pramonės bendrovių arba kuria savo. Sprendžiant iš darbo skelbimų, kai kurios įmonės netgi samdo šaulius, kurie padeda apsisaugoti nuo dronų.
Ukraina padidino dronų gamybą, o tai leidžia jos ginkluotosioms pajėgoms rengti masinius smūgius giliai Rusijos teritorijoje. Lenkijos gynybos tyrimų bendrovės „Rochan Consulting“ duomenimis, nuo kovo mėnesio Ukrainos dronai surengė apie 200 smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir kliudė mažiausiai 36 logistikos centrus, įskaitant didžiausių Rusijos internetinių mažmenininkų „Ozon“ ir „Wildberries“ sandėlius.
Milžiniška Rusijos teritorija tapo jos pažeidžiamumu: turimos oro gynybos priemonės turi būti išsklaidytos po plačią teritoriją, kurią sunku visiškai apginti.
Dėl to Rusijos valdžia gynybą nuo dronų pavertė bendra atsakomybe, o ne tik kariuomenės reikalu. Šio mėnesio pradžioje vyriausybė išleido dekretą, leidžiantį Rusijos pašto darbuotojams nešiotis ginklus.
Taip pat tikimasi, kad dronus numušti gebės ir įmonių apsaugos darbuotojai.
Rusijos skelbimų svetainėje „Avito“ įmonės ieško apsaugos darbuotojų, galinčių patruliuoti teritorijoje, stebėti dangų, aptikti dronus ir juos numušti. Viename darbo skelbime Maskvos srityje siūlomas atlyginimas nuo 240 000 rublių per mėnesį (atitinka beveik 3 000 JAV dolerių). Apsaugos darbuotojams ant Krymo tilto gali būti mokama daugiau nei dvigubai tiek.
Verslai imasi įvairių būdų oro gynybos sistemoms įsigyti. Kai kurios įmonės moka Gynybos ministerijai už oro gynybos sistemų nuomą, kas mėnesį mokėdamos už jas prižiūrinčius instruktorius, teigė du Rusijos verslo bendruomenei artimi šaltiniai. Kiti pasirinko pigesnį kelią – samdo inžinierius iš gynybos pramonės įmonių, kad šie sukurtų sistemas, dažnai kopijuojant užsienio analogus.
Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį komercinės įmonės antidroninėms sistemoms išleido daugiau nei 440 mln. rublių – beveik septynis kartus daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Po Ukrainos dronų atakų Rusijos naftos perdirbimo gamyklos masiškai stabdo darbą.
JAV karinės pagalbos Ukrainai pakete nebus „Patriot“ raketų
10:28
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija teisiškai įsipareigojo išleisti beveik visą Kongreso patvirtintą 400 mln. dolerių sumą karinei paramai Ukrainai, tačiau į paketą nebus įtrauktos „Patriot“ raketos, nepaisant Kyjivo prašymų.
Taip bus užtikrinta, kad šios lėšos nepasibaigtų rugsėjo 30 d., naujienų agentūrai „Reuters“ teigė su planu susipažinę šaltiniai.
Jų teigimu, dar šios savaitės pradžioje iš 400 mln. dolerių, skirtų pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą (USAI), jau buvo paskirstyta 307 mln. dolerių, o likusius 93 mln. dolerių administracija ketina rezervuoti iki fiskalinių metų pabaigos rugsėjo 30 d.
Ši suma tapo ginčų objektu Kongrese, nes demokratai ir kai kurie D.Trumpo respublikonų bendražygiai kritikavo Pentagoną dėl vėluojančios pagalbos Kyjivui, už kurią abiejų partijų nariai balsavo dar praėjusį gruodį.
Pirmosios pristatymo siuntos, apimančios puolamąją ginkluotę ir įrangą, tokią kaip atsarginės šarvuočių dalys, prasidėjo šį mėnesį. Likusių siuntų tikimasi iki 2029 m. spalio. D.Trumpo kadencija Baltuosiuose rūmuose baigiasi tų pačių metų sausį.
Vienas iš šaltinių teigė, kad į karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą neįtrauktos „Patriot“ raketos.
Per rusų smūgį namui Ukrainos Zaporižios mieste žuvo dvi moterys
10:09
Per rusų smūgį namui Ukrainos Zaporižios mieste šeštadienio rytą žuvo dvi po griuvėsiais atsidūrusios moterys.
Po smūgio name kilo gaisras, platformoje „Telegram“ paskelbė Zaporižios srities karinė administracija.
Pranešime sakoma, kad žuvusios moterys yra trejų metų berniuko Artemo motina ir senelė.
Kyjive dronui pataikius į penkių aukštų gyvenamąjį namą kilo gaisras, buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė sostinės meras Vitalijus Klyčko.
Rusija praėjusią naktį atakavo Ukrainą 173 dronais, kurių 134 buvo numušti, paskelbė ukrainiečių oro pajėgos.
Užfiksuoti pataikymai 19-oje vietų ir numuštų dronų nuolaužų kritimas aštuoniose vietose, sakoma pranešime „Telegram“.
Zelenskio biuras paneigė, kad Trumpas ragino jį susitikti su Putinu Maskvoje
09:22
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras paneigė pranešimą, esą JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino jį vykti į Maskvą deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Tai yra klaidinga informacija“, – reaguodamas į pranešimą žurnalistams sakė prezidento patarėjas Dmytro Lytvynas. Ukrainos pareigūnai teigė, kad D.Trumpas ir V.Zelenskis aptarė trišalių derybų, kuriose dalyvautų JAV, Ukraina ir Rusija, galimybę, tačiau D.Trumpas nesiūlė V.Zelenskio ir V.Putino susitikimo Maskvoje.
„Bloomberg“, remdamasis su diskusijomis susipažinusiais asmenimis, anksčiau pranešė, kad D.Trumpas skatino V.Zelenskį vykti į Rusijos sostinę per jų susitikimą JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke. V.Zelenskis esą šį pasiūlymą atmetė ir buvo pasipiktinęs, kad šis klausimas vėl buvo iškeltas. Baltieji rūmai į „Bloomberg“ prašymą pakomentuoti neatsakė.
Dronai smogė Ilskio naftos perdirbimo gamyklai
09:18
Pranešama, kad šeštadienio naktį dronų ataka buvo nutaikyta į Ilskio naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro krašte, o internete pasidalinta vaizdo medžiaga ir vietos gyventojų pranešimai rodo objekte kilusį didelį gaisrą, rašo portalas „Kyiv Independent“.
Rusijos ir Ukrainos stebėjimo kanalai pranešė apie sprogimus naftos perdirbimo gamyklos apylinkėse.
Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas patvirtino, kad dronai atakavo Severskio rajoną, kuriame yra įsikūrusi gamykla, ir pareiškė, kad yra žuvusiųjų bei vienas sunkiai sužeistas asmuo.
V.Kondratjevas teigė, kad dronų nuolaužos taip pat apgadino gyvenamąjį namą, o rajone esančiose dviejose įmonėse kilo gaisrai. Jis neįvardijo, kokie tai objektai.
Nepriklausomas Rusijos leidinys „ASTRA“ nurodė, kad atlikta liudininkų užfiksuotos vaizdo medžiagos analizė parodė, jog vienas iš gaisrų kilo būtent Ilskio gamykloje.
Ilskio gamykla, esanti maždaug už 500 kilometrų nuo Ukrainos kontroliuojamos teritorijos, yra vienas didžiausių naftos perdirbimo objektų Pietų Rusijoje, kasmet pagaminantis beveik 6,6 mln. tonų kuro.
Šį objektą Ukrainos pajėgos viso masto karo metu puolė ne kartą. „ASTRA“ duomenimis, iki birželio mėnesio į gamyklą buvo kėsintasi mažiausiai 16 kartų.
Suvilioti, sučiupti ir pamiršti: 15min reportažas iš karo belaisvių stovyklos Ukrainoje
08:21
Keturi kresni plikai skusti vyrai vienoda mėlyna apranga prakaituoja kilnodami svarmenis štanginėje aukštų sienų juosiamo kiemo pakraštyje. Nutilus metalo žvangesiui, vienas iš jų stabteli pokalbiui su 15min žurnalistais. „Aš čia jau 28 mėnesius. Bet galbūt Rusija mane pasiims atgal“, – sako 31 metų nepalietis Kumalis Madamis per interviu karo belaisvių stovykloje vakarų Ukrainoje.
Madamis vis dar tikisi pakliūti į Rusijos ir Ukrainos apsikeitimą belaisviais, tačiau viltis atrodo kaip tolimas miražas.
Rusijai užpuolus Ukrainą, jis prie okupantų kariuomenės prisijungė iš draugo išgirdęs apie galimybę gauti rusišką pasą ir užsidirbti gerų pinigų.
Kremlius pažadėjo 195 tūkst. rublių – maždaug 2100 eurų – mėnesinį atlygį. Šis aštuonis kartus viršija vidutinę algą gimtajame Nepale už šešių tūkstančių kilometrų.
Tačiau naujo gyvenimo viltis sudužo – Madamio draugas jau žuvo fronte, o jį patį po aštuonių mėnesių tarnybos ukrainiečiai sučiupo Donecko srityje ir atvežė į karo belaisvių stovyklą.
Kremlius neigia mobilizaciją, bet į viešumą kyla įtartini ženklai
08:17
Jau kelis mėnesius Rusijoje ir už jos ribų sklando gandai, kad šį rudenį Rusija bus priversta paskelbti naują mobilizacijos bangą, atsižvelgiant į milžiniškus karinių pajėgų nuostolius kare prieš Ukrainą. Kremlius nepailstamai tvirtina, kad mobilizacijos nebus, nes kariuomenė „nuolat laimi“. Tačiau tikroji padėtis regionuose rodo, kad pasirengimas mobilizacijai galbūt jau prasidėjo.
Įvairūs užsienio ekspertai manė, kad ruduo – laikotarpis po Valstybės Dūmos „rinkimų“ – yra labiausiai tikėtinas laikas paskelbti apie galimą mobilizaciją.
Prieš tariamus „rinkimus“ Rusijos pareigūnai atkakliai neigė bet kokios mobilizacijos galimybę.
Dabar, kai „rinkimai“ jau praėjo, tikėtina, kad Kremliaus retorika šiuo klausimu gali keistis. Be to, kai kurie sprendimai Rusijoje rodo, kad pasirengimas mobilizacijai jau prasidėjo.
Šokiruojantis Putino pareiškimas Ukrainai: „Jie patys visa tai pradėjo“
08:16
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija esą buvo pasirengusi po rinkimų atnaujinti derybas su Ukraina, tačiau ši, anot jo, esą „mėgino smogti Maskvai ir atakavo rinkimų apylinkes“. Jo pareiškimus cituoja Rusijos žiniasklaida.
Jis taip pat apkaltino Ukrainą nutraukus derybas Stambule, tačiau, pasak V.Putino, „likus kelioms savaitėms iki rinkimų ji pareiškė esanti pasirengusi atnaujinti derybas“.
Be to, V.Putinas pareiškė, kad būtent Ukraina pirmoji pradėjo rengti atakas prieš Rusiją, o Rusijos smūgiai Ukrainai esą tėra atsakas.
„Jie patys visa tai pradėjo. Jie turi pajusti atsakomuosius Rusijos smūgius ir suprasti, kad jokie provokaciniai veiksmai, joks įtampos eskalavimas nepadės pasiekti norimo rezultato, o tik pablogins padėtį“, – pareiškė Rusijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad Rusijos atsakas į Ukrainos veiksmus, ypač į tariamas „atakas prieš civilinę infrastruktūrą“, buvo reikšmingas.
Pasak V.Putino, taikos pasiūlymai šiuo metu yra „ant stalo“, tačiau po „viso to, ką jie (Ukraina – red. past.) padarė“, Rusija dar „gerai pagalvos, ką reikėtų daryti“.
V.Putinas taip pat pakartojo savo teiginius, kad Rusija nesirengia kariniams veiksmams prieš Europą, nes tam esą „nėra jokio pagrindo“. Estijos gynybos ministro pareiškimą apie galimą konfliktą su Rusija jis pavadino provokacija.
Rusija kasdien rengia tikslines atakas prieš Ukrainos civilinę ir energetikos infrastruktūrą, siekdama sunaikinti šalies ekonomiką ir sutrikdyti gyventojų kasdienį gyvenimą. Per šias atakas žūsta civiliai gyventojai.
Rugsėjo 25-osios naktį per dronų ataką Kyjive žuvo paauglys ir buvo sužeista 20 žmonių. Pečersko rajone dronas pataikė į daugiaaukštį pastatą, o Ševčenkos rajone – į penkių aukštų negyvenamąjį pastatą. Rusijos dronas taip pat apgadino Aukščiausiosios teisingumo tarybos pastatą.
Rugsėjo 25-osios popietę per Rusijos drono smūgį biurų pastatui sostinės Solomjankos rajone žuvo septyni žmonės, dešimtys buvo sužeisti.
