Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Dabar tai daryti – visiška beprotybė“: tokio smygio žemyn Rusijoje nebuvo 11 metų
16:16
Nepaisant Vladimiro Putino reikalavimų skubiai pradėti naują „investicijų ciklą“, Rusijos ekonomika metus užbaigs didžiausiu per 11 metų investicijų kritimu, rašo „The Moscow Times“.
Šiemet jos susitrauks 5,4 proc. – tai didžiausias nuosmukis nuo 2015 metų. Tokie rodikliai pateikiami ketvirtadienį Rusijos ekonominės plėtros ministerijos pristatytoje atnaujintoje makroprognozėje.
4 kartus blogiau nei galvojo
Dokumentas rodo, kad valdžios lūkesčiai dėl investicijų dar labiau suprastėjo: praėjusiais metais jos smuko 2,3 proc., o šiems metams ministerija iš pradžių prognozavo nuosmukio lėtėjimą iki 1,5 proc. Naujasis įvertinimas yra dvigubai prastesnis už praėjusių metų rezultatą ir beveik keturis kartus viršija gegužę skelbtas prognozes.
Greito investicijų atsigavimo ministerija nesitiki: kitais metais jos turėtų paaugti vos 0,2 proc., o 2028–2029 m. pasiekti 2,5–3 proc. augimą. Tai reiškia, kad tik 2029 metais investicijos sugrįš į praėjusių metų lygį ir bus 2,3 proc. mažesnės nei 2024-aisiais.
Rusijos ekonominės plėtros ministerija investicijų mažėjimą aiškina sparčiu jų augimu ankstesniais metais (2020–2024 m. jos augo 38 proc.), taip pat itin aukštomis palūkanų normomis, kurios, pagal naujausią Centrinio banko prognozę, bus mažinamos lėčiau nei planuota.
„Korekcija pasirodė esanti ilgesnė ir gilesnė, nei planavome“, – pripažino ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas. Kitas veiksnys, pasak jo, yra susijęs su „bendru neapibrėžtumu“ ir „infrastruktūrinėmis rizikomis“ ekonomikoje.
„Įmonę bet kada gali atimti“
2026 m. pirmąjį ketvirtį „Rosstat“ užfiksavo 14,6 proc. investicijų kritimą – tai didžiausias rodiklis nuo 2009 metų, o per pusmetį nuosmukis siekė beveik 10 proc. Ekonomistas Vladislavas Inozemcevas pažymi, kad pagrindinė priežastis – galutinai verslo suvoktas „visiškas nesaugumas“:
„Tai reiškia, kad [įmonę] bet kada gali atimti, nacionalizuoti ar apmokestinti tam tikrais apribojimais.“
Per ketverius su puse karo metų valdžia iš savininkų konfiskavo turto, kurio bendra vertė, advokatų biuro „Nektorov, Saveliev & Partners“ (NSP) vertinimu, siekia 7,6 trln. rublių. Didžiausias nuosavybės perdalinimas nuo 1990-ųjų privatizacijos laikų palietė Domodedovo oro uostą, aukso kasybos bendrovę „Južuralzoloto“, agrokoncerną „Rusagro“, rašo „The Moscow Times“.
Rusijos vldžia trečius metus iš eilės didina mokesčius. Be to, „nėra visai aišku, kas bus su gyventojų gerove, verslo produkcijos paklausa“, tęsia V. Inozemcevas: „Todėl investuoti dabar į bet kokį verslo aktyvumo plėtimą yra visiška beprotybė.“
Kremlius neigia mobilizaciją, bet į viešumą kyla įtartini ženklai
23:13
Jau kelis mėnesius Rusijoje ir už jos ribų sklando gandai, kad šį rudenį Rusija bus priversta paskelbti naują mobilizacijos bangą, atsižvelgiant į milžiniškus karinių pajėgų nuostolius kare prieš Ukrainą. Kremlius nepailstamai tvirtina, kad mobilizacijos nebus, nes kariuomenė „nuolat laimi“. Tačiau tikroji padėtis regionuose rodo, kad pasirengimas mobilizacijai galbūt jau prasidėjo.
Įvairūs užsienio ekspertai manė, kad ruduo – laikotarpis po Valstybės Dūmos „rinkimų“ – yra labiausiai tikėtinas laikas paskelbti apie galimą mobilizaciją.
Prieš tariamus „rinkimus“ Rusijos pareigūnai atkakliai neigė bet kokios mobilizacijos galimybę.
Dabar, kai „rinkimai“ jau praėjo, tikėtina, kad Kremliaus retorika šiuo klausimu gali keistis. Be to, kai kurie sprendimai Rusijoje rodo, kad pasirengimas mobilizacijai jau prasidėjo.
Grupė senatorių ragina Trumpą atšaukti Putinui skirtą kvietimą
22:39
Ketvirtadienio vakarą 14 abiem JAV partijoms atstovaujančių senatorių grupė paragino prezidentą Donaldą Trumpą atšaukti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui skirtą kvietimą dalyvauti šių metų gruodį Majamyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime, praneša „The Washington Post“.
„Prezidentui Putinui tenka visa atsakomybė už Rusijos pradėtą plataus masto agresyvų karą prieš Ukrainą. Leidimas jam dalyvauti G20 viršūnių susitikime Jungtinėse Valstijose kelia rimtą susirūpinimą dėl vyriausybės, kuri ir toliau kasdien smogia civiliniams objektams Ukrainoje, legitimizavimo ir jos veiksmų normalizavimo“, – rašoma senatorių laiške, kurį išskirtinai paskelbė laikraštis.
Senatoriai pažymi, kad V. Putinui, finansų ministrui Antonui Siluanovui ir kitiems Rusijos delegacijos nariams taikomos JAV sankcijos dėl dalyvavimo veiksmuose, kurie laikomi grėsme nacionaliniam saugumui.
Jų teigimu, V. Putinas gali neturėti pakankamai paskatų sutikti su paliaubomis Ukrainoje, jeigu nebus izoliuotas nuo likusios tarptautinės bendruomenės.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio apie kvietimą paskelbė trečiadienį ir pavadino jį „galimybe jam bendrauti ne tik su prezidentu, bet ir su kitais pasaulio lyderiais“.
Leidinys pažymi, kad praėjusį mėnesį Rusijos finansų ministro A. Siluanovo dalyvavimas G20 finansų ministrų susitikime Ašvilyje, Šiaurės Karolinos valstijoje, nustebino kitus dalyvius ir sukėlė Europos Sąjungos atstovų pasipiktinimą. Jie pareikalavo, kad Rusijos ministras nebūtų įtrauktas į bendrą ministrų nuotrauką.
Straipsnyje nurodoma, kad laišką inicijavo senatoriai Rogeris Wickeris, Misisipės valstijai atstovaujantis respublikonas, ir Jeanne Shaheen, Naujojo Hampšyro valstijai atstovaujanti demokratė. Laišką taip pat pasirašė dar šeši demokratai ir šeši respublikonai.
R. Wickeris yra Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas, o J. Shaheen – aukščiausias pareigas Senato Užsienio reikalų komitete einanti demokratų atstovė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esantis pasirengęs vykti į Majamyje vyksiantį G20 viršūnių susitikimą ir susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Ukrainos vadovo teigimu, svarbu ne tai, ką jis pasakys Rusijos prezidentui, o tai, kokį rezultatą pavyks pasiekti.
Taip pat pranešta, kad Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas V. Zelenskio pareiškimą apie pasirengimą susitikti su V. Putinu G20 viršūnių susitikime Majamyje, pažymėjo, jog dar nenuspręsta, ar Rusijos prezidentas jame dalyvaus.
D. Peskovas pridūrė, kad jeigu V. Zelenskis iš tiesų nori susitikti su V. Putinu, jis gali atvykti į Maskvą – kvietimas vis dar galioja.
Šokiruojantis Putino pareiškimas Ukrainai: „Jie patys visa tai pradėjo“
21:47
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija esą buvo pasirengusi po rinkimų atnaujinti derybas su Ukraina, tačiau ši, anot jo, esą „mėgino smogti Maskvai ir atakavo rinkimų apylinkes“. Jo pareiškimus cituoja Rusijos žiniasklaida.
Jis taip pat apkaltino Ukrainą nutraukus derybas Stambule, tačiau, pasak V. Putino, „likus kelioms savaitėms iki rinkimų ji pareiškė esanti pasirengusi atnaujinti derybas“.
Be to, V. Putinas pareiškė, kad būtent Ukraina pirmoji pradėjo rengti atakas prieš Rusiją, o Rusijos smūgiai Ukrainai esą tėra atsakas.
„Jie patys visa tai pradėjo. Jie turi pajusti atsakomuosius Rusijos smūgius ir suprasti, kad jokie provokaciniai veiksmai, joks įtampos eskalavimas nepadės pasiekti norimo rezultato, o tik pablogins padėtį“, – pareiškė Rusijos vadovas.
Jis pabrėžė, kad Rusijos atsakas į Ukrainos veiksmus, ypač į tariamas „atakas prieš civilinę infrastruktūrą“, buvo reikšmingas.
Pasak V. Putino, taikos pasiūlymai šiuo metu yra „ant stalo“, tačiau po „viso to, ką jie (Ukraina – red. past.) padarė“, Rusija dar „gerai pagalvos, ką reikėtų daryti“.
V. Putinas taip pat pakartojo savo teiginius, kad Rusija nesirengia kariniams veiksmams prieš Europą, nes tam esą „nėra jokio pagrindo“. Estijos gynybos ministro pareiškimą apie galimą konfliktą su Rusija jis pavadino provokacija.
Rusija kasdien rengia tikslines atakas prieš Ukrainos civilinę ir energetikos infrastruktūrą, siekdama sunaikinti šalies ekonomiką ir sutrikdyti gyventojų kasdienį gyvenimą. Per šias atakas žūsta civiliai gyventojai.
Rugsėjo 25-osios naktį per dronų ataką Kyjive žuvo paauglys ir buvo sužeista 20 žmonių. Pečersko rajone dronas pataikė į daugiaaukštį pastatą, o Ševčenkos rajone – į penkių aukštų negyvenamąjį pastatą. Rusijos dronas taip pat apgadino Aukščiausiosios teisingumo tarybos pastatą.
Rugsėjo 25-osios popietę per Rusijos drono smūgį biurų pastatui sostinės Solomjankos rajone žuvo septyni žmonės, dešimtys buvo sužeisti.
ES valstybės narės susitarė dėl 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos priemonės panaudojimo
21:39
Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė dėl 6,6 mlrd. eurų panaudojimo iš fondo, skirto kompensuoti valstybėms už Ukrainai patiektus ginklus, penktadienį pranešė bloko diplomatijos vadovė.
ES valstybės jau ne vienus metus laukia kompensacijų iš šio Europos taikos priemonės fondo, tačiau Vengrija anksčiau vetavo mokėjimus, nes nepritarė karinės paramos teikimui Ukrainai.
Budapeštas pakeitė poziciją, kai Peteris Magyaras balandį perėmė premjero postą iš Viktoro Orbano, ir nuo tada ES sostinėse vyko diskusijos, kaip panaudoti šias lėšas.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį pareiškė, kad 4,7 mlrd. eurų bus skirta kompensacijoms valstybėms narėms – o kai kurios iš jų jau pareiškė, kad savo dalį panaudos pagalbai Ukrainai kovojant su Rusija.
Pasak K. Kallas, apie 900 mln. eurų bus skirta ES vadovaujamos Ukrainos pajėgų mokymo misijos finansavimui, o 1 mlrd. eurų – naujiems bendriems įrangos pirkimams.
„Maskva savo hibridiniais išpuoliais bando įbauginti Europą, kad ji sumažintų paramą Ukrainai. Europa elgiasi priešingai“, – parašė ji socialiniuose tinkluose.
„Bloomberg“: Trumpas paragino Zelenskį susitikti su Putinu Maskvoje
21:23
Šią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį vykti į Maskvą susitikti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, nors Ukrainos prezidentas anksčiau ne kartą atmetė tokį pasiūlymą. Jungtinės Valstijos siekia atnaujinti Ukrainos ir Rusijos taikos derybas, skelbia „Bloomberg“.
Leidinio duomenimis, V. Zelenskis pasiūlymą atmetė. Su Ukrainos prezidento pozicija susipažinę šaltiniai pažymėjo, kad D. Trumpo sprendimas vėl iškelti šį klausimą jį suerzino.
Žurnalistų paklaustas, kada apsilankys Maskvoje, V. Zelenskis atsakė: „Su raketa“, o tada nusikeikė.
Straipsnyje pažymima, kad V. Zelenskis ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šią savaitę Niujorke surengė atskirus susitikimus su D. Trumpo administracijos pareigūnais.
„Sparčiai kylant pasaulinėms dyzelino kainoms, JAV paragino abi puses susitarti dėl paliaubų, kurios apimtų abipusių atakų prieš energetikos objektus nutraukimą, tačiau nė viena pusė su tuo nesutiko“, – rašo leidinys.
Penktadienį V. Zelenskis pareiškė, kad techninio pobūdžio Ukrainos ir Rusijos taikos derybos greičiausiai vyks Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nors JAV kol kas nepasiūlė konkrečios datos.
Europos pareigūnų teigimu, D. Trumpas ir jo komanda palankiai reagavo į jų pastangas įtikinti JAV sustiprinti paramą Ukrainai prieš prasidedant žiemai. Jie taip pat pažymėjo, kad D. Trumpo susitikimas su V. Zelenskiu apskritai buvo pozityvus.
Leidinio duomenimis, D. Trumpas dar nenusprendė, ar šią žiemą perduos Ukrainai papildomų oro gynybos sistemų, nes pačios JAV dėl karo su Iranu susiduria su jų trūkumu. Tačiau jis sutiko suteikti Ukrainai licencijas gaminti „Patriot“ raketas.
Penktadienį V. Zelenskis pareiškė, kad D. Trumpas jam pranešė šią savaitę priėmęs galutinį sprendimą, tačiau konkrečių tiekimo terminų nenurodė.
Tikimasi, kad gamyba prasidės ne anksčiau kaip po metų, todėl tai neišspręs neatidėliotino Ukrainos poreikio apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo Rusijos atakų šaltuoju metų laiku.
Leidinys pažymi, kad D. Trumpo pasiūlymas susitikti su V. Putinu nuskambėjo tą pačią savaitę, kai JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paskelbė, jog Jungtinės Valstijos pakvietė V. Putiną dalyvauti gruodį Floridoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime. Šis sprendimas sulaukė kritikos Europoje.
V. Zelenskio teigimu, Ukraina per artimiausias dešimt dienų turėtų su JAV atstovais aptarti tolesnius taikos derybų su Rusija planus.
V. Zelenskis sakė, kad jis ir D. Trumpas „aptarė bendruosius klausimus“. Po to Ukrainos ir JAV derybininkų komandos surengė „atskirą ilgą susitikimą“, kuriame aptarė detales. Ukrainos prezidentas pridūrė, kad amerikiečiai turėtų pasikalbėti su rusais.
Taip pat pranešta, kad Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas V. Zelenskio žodžius apie atvykimą į Maskvą „su raketa“, pareiškė, jog Kremlius mano, kad Ukrainos prezidentas neatmetė galimybės apsilankyti Maskvoje.
Be to, D. Peskovas pakomentavo Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos pareiškimą apie Kyjivo pasirengimą nedelsiant nutraukti ugnį.
Kremliaus atstovas spaudai pareiškė, kad Rusija yra „atvira taikaus sureguliavimo procesui“. Kartu jis pridūrė, jog, Kremliaus nuomone, tikslas turėtų būti „taika“, o ne laikinos paliaubos.
Rusija surengė diversiją Vokietijoje: už išpuolio slypi karinė žvalgyba
20:35
Rugsėjo 3-iosios naktį iš automobilio į statybvietę rytinėje Miuncheno dalyje buvo mesti du padegamieji užtaisai. Statybvietė yra netoli technologijų ir gynybos bendrovių „Rohde & Schwarz“ ir „Helsing“ būstinių.
Kaip skelbia laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (FAZ), tokią išvadą padarė Vokietijos tyrėjai.
Dronų gamintoja „Helsing“ tiekia įrangą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Kilęs gaisras buvo greitai užgesintas, o antrasis padegamasis užtaisas neutralizuotas.
Įtariamaisiais sulaikyti vyras ir moteris, abu Bulgarijos piliečiai. FAZ iš saugumo tarnybų šaltinių gautais duomenimis, manoma, kad jie priklauso Rusijos karinės žvalgybos GRU grupei, veikiančiai iš Slovakijos.
Tokie pagalbininkai pradėti samdyti po to, kai, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Europos Sąjungos valstybės išsiuntė šimtus Rusijos žvalgybos pareigūnų, kurie veikė prisidengdami diplomatine tarnyba. Dėl to tiesioginės etatinių GRU pareigūnų operacijos Europoje tapo sudėtingos arba pernelyg rizikingos. Nuo tada GRU verbuoja žmones per susirašinėjimo programėles, tokias kaip „Telegram“.
Šie asmenys neturi specialaus pasirengimo, o už užduotis jiems paprastai sumokama tam tikra suma kriptovaliuta. Tai gali būti Rusijai simpatizuojantys asmenys, smulkūs nusikaltėliai ar net buvę Rusijos samdinių grupuočių nariai. Dažnai tai tiesiog žmonės, ieškantys galimybės greitai užsidirbti.
Tyrėjai mano, kad už išpuolių Leipcige ir Miunchene stovi tas pats organizatorius – Rusijos karinė žvalgyba GRU. Ji laikoma ypač veiksmingu Maskvos hibridinio karo prieš Vakarų demokratines valstybes įrankiu.
Laikraščio duomenimis, saugumo tarnybos GRU laiko atsakinga už daugybę diversijų Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse ir kitose ES valstybėse.
„GRU profesionaliai sukūrė ir išplėtojo tinklą visoje Europoje, kurį nuo šių metų pradžios naudoja vis didesniam išpuolių skaičiui rengti. Nors atskiros operacijos skiriasi, jas visas sieja vienas bendras bruožas – sprogmenų, padegamųjų užtaisų arba ginklų naudojimas“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad diversijų tikslas – sutrikdyti karinės paramos tiekimo Ukrainai maršrutus ir priversti Vokietiją bei kitas Europos valstybes sumažinti arba nutraukti karinę paramą Kyjivui.
Leidinys taip pat pabrėžia, kad GRU grupės formuojamos atsižvelgiant į konkrečią misiją ir užduotį. Jeigu sprogstamąjį užtaisą planuojama gabenti dronu, grupė turi nuspręsti, kiek reikės sprogmenų. Taip pat būtina nustatyti drono keliamąją galią, kad jis galėtų nugabenti sprogmenis iki taikinio. Galiausiai reikia suplanuoti, kaip atskiri komponentai bus nugabenti į šalį, kurioje ketinama surengti išpuolį. Šiuo tikslu GRU taip pat naudojasi kitų žvalgybos tarnybų, pavyzdžiui, FSB, arba su jomis susijusių tinklų pagalba.
Vokietija neabejoja, kad už rugpjūtį surengtą dronų ataką prieš Leipcigo oro uostą atsakinga Rusija. Dėl to buvo uždarytas Rusijos konsulatas Bonoje, o Berlynas Europos Sąjungoje inicijuoja pastangas išplėsti sankcijas Rusijai.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas taip pat pažymėjo, kad Vokietija nusprendė nutraukti susitarimą dėl „Rusų namų“ Berlyne, įvesti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę ir didinti spaudimą vadinamajam šešėliniam laivynui. Jis pridūrė, kad tai yra Rusijos hibridinė operacija Europoje, už kurios stovi valstybinės struktūros.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis šiuos veiksmus pavadino Rusijos agresyvių hibridinių veiksmų prieš Europą dalimi. Jis pabrėžė, kad Rusijos veiksmai „įsilieja į ilgą Europai skirtų destabilizavimo, dezinformacijos, grasinimų, diversijų ir agresijos bandymų virtinę“.
Be to, Vokietija nusprendė išplėsti dėl hibridinių grėsmių stebimų asmenų sąrašą. Berlynas taip pat pasiūlys Europos Sąjungai naujus sankcijų sąrašus, į kuriuos būtų įtraukti su hibridinėmis atakomis susiję Rusijos piliečiai.
Zelenskis pripažino, kiek pinigų trūksta Ukrainos gynybai
19:44
Apie trečdalį iš 28 mlrd. JAV dolerių Ukrainos gynybos finansavimo deficito sudaro lėšos bepiločiams orlaiviams, kuriuos būtina užsakyti ir apmokėti jau spalio–lapkričio mėnesiais, kad jie būtų pristatyti sausį–vasarį.
Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė per nuotolinį susitikimą su žiniasklaidos priemonėmis. Pasak jo, iš viso 28 mlrd. JAV dolerių yra reikalingi bepiločių orlaivių ir raketų gamybai, karių aprūpinimui, o dalis lėšų – piniginėms išmokoms kariams.
„Maždaug trečdalis šių pinigų, o gal net šiek tiek daugiau, yra skirti sausiui, vasariui ir kovui – bepiločiams orlaiviams. Jei jų neužsakysime ir neapmokėsime spalį bei lapkritį, sausį–vasarį turėsime rimtų problemų“, – teigė V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas pažymėjo, kad deficito klausimą Ukraina išsamiai aptarė su Europos Sąjunga (ES), Europos Komisijos pirmininke ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Kartu V. Zelenskis pabrėžė, kad TVF nefinansuoja karinio aprūpinimo ir bepiločių orlaivių pirkimo, todėl šiems poreikiams Ukraina pirmiausia tikisi ES paramos.
Konkrečiai Ukrainos prezidentas paragino Europos Komisiją paspartinti antrąjį pervedimą iš 90 mlrd. JAV dolerių paramos paketo.
Artėja prie kritinės ribos
Portalas „Ukrajinska pravda“ primena, kad V. Zelenskis Ukrainos gynybos finansavimo trūkumą anksčiau vadino „kosminiu“ ir pareiškė, kad valdžia rengia pasiūlymus šiai problemai spręsti.
Ukrainos finansinė situacija artėja prie kritinės ribos, o vėlavimas priimti būtinus sprendimus Aukščiausiojoje Radoje Ukrainai gali kainuoti didelę dalį iš 29,5 mlrd. dolerių tarptautinio finansavimo, sakoma tekste.
V. Zelenskis paragino tautos atstovus jau šią savaitę priimti įstatymus, nuo kurių priklauso lėšų patekimas į valstybės biudžetą išmokoms ir gynybai.
Rusijoje dėl kaltinimų narkotikų laikymu suimtas valdžią kritikavęs žinomas politologas
19:32
Rusija penktadienį pranešė apie žinomo politologo, kuris daug komentavo neseniai įvykusius rinkimus, suėmimą dėl kaltinimų narkotikų laikymu, už kuriuos gresia iki 20 metų laisvės atėmimo.
51-erių metų Aleksandras Kynevas yra gerai žinomas Rusijos vidaus politikos apžvalgininkas, jau daugelį metų tyrinėjantis Maskvos politinę sistemą.
Per karą prieš Ukrainą, dėl kurio dešimtys tūkstančių žmonių išvyko į užsienį, jis liko Rusijoje, nors ir kritikavo Kremliaus sukurtą politinę sistemą ir jo pradėtą karą.
Nuo konflikto pradžios 2022 metais Maskva sustiprino represijas ir cenzūrą iki vėlyvąjį sovietinį laikotarpį primenančio lygio.
Rusijos smūgis „McDonald's“ sandėliui: bendrovė paaiškino, kaip tai paveikė jos veiklą
19:05
„McDonald's“ patvirtino, kad Kyjivo srityje buvo atakuotas bendrovės naudojamas sandėlis. Apie tai bendrovės spaudos tarnyba pranešė atsakydama į UNIAN užklausą.
„Šiandien per Rusijos dronų ataką buvo smogta vienam iš mūsų logistikos partnerio sandėlių Kyjivo srityje. Svarbiausia, kad niekas nenukentėjo“, – teigiama pranešime.
Šiuo metu „McDonald's“ restoranai dirba įprastu režimu. Bendrovė vertina galimą atakos poveikį savo veiklai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien, rugsėjo 25 dieną, pranešė, kad Rusijos pajėgos atakavo Ukrainoje esantį sandėlį, kuriuo naudojasi JAV korporacija „McDonald's“.
Rugsėjo 25 dieną Rusijos pajėgos taip pat smogė biurų pastatui Ukrainos sostinėje. Per ataką žuvo ir buvo sužeista žmonių. 18 valandos duomenimis, žuvusiųjų Kyjive skaičius išaugo iki septynių. Sužeisti 46 gyventojai, dar 25 žmonės gydomi miesto ligoninėse.
Per rugsėjo 24-osios naktį surengtą Rusijos ataką prieš Kyjivą žuvo du žmonės, mažiausiai aštuoni buvo sužeisti. Konkrečiai, miesto Podilo rajone smūgis buvo suduotas netoli gimdymo namų, poliklinikos ir bažnyčios. Automobilių stovėjimo aikštelėje užsidegė automobiliai.
Rusija bando JAV kantrybę: trenkė į „McDonald’s“ priklausantį pastatą Ukrainoje
17:36
Rugsėjo 25 d. Rusijos kariuomenė smogė Ukrainoje esančiam sandėliui, kuriuo naudojasi JAV korporacija „McDonald’s“. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pabrėždamas, kad smogiamasis bepilotis orlaivis buvo panaudotas prieš „eilinius maisto produktus“.
„Šiandien bepiločiais orlaiviais taip pat smogta sandėliui, kuriuo naudojasi „McDonald’s“. Smogiamasis bepilotis orlaivis prieš eilinius produktus. Rusija nuolat plečia savo eskalacijos operaciją: amerikiečių ir kitas verslas, duomenų centrai, interneto tiekėjai – Rusijai taikiniu tampa visas įprastas gyvenimas“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Jis pridūrė, kad tokie veiksmai griauna žmonių galimybes palaikyti ryšį, mokytis ir dirbti.
Kai kuriais duomenimis, sandėlyje buvo laikomi švieži ir šaldyti pusfabrikačiai (kepsneliai, gruzdintos bulvytės), bandelės, padažai, pieno mišiniai desertams bei prekės ženklo produkcija.
Brovarų meras Ihoris Sapožko informavo, kad tai jau antra per parą nukentėjusi pramonės įmonė savivaldybės teritorijoje. Pasak jo, dėl kilusio gaisro fiksuojamas didelis uždūminimas, informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas negauta.
Socialiniuose tinkluose skelbta, kad sprogimas Kyjivo srities Brovarų rajone, pirminiais duomenimis, įvyko būtent „McDonald’s“ sandėliuose.
Pastarosios atakos prieš Kyjivą
Rugsėjo 25 d. Rusijos okupantai Kyjivą atakavo smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais, pataikyta į gyvenamuosius namus. Pranešama, kad žuvo 14 metų berniukas, dar keliasdešimt žmonių buvo sužeisti.
Mieste taip pat apgadintas Aukščiausiosios teisingumo tarybos pastatas, kur sužeisti šeši asmenys. Vėliau Rusija smogė sostinėje esančiam biurų pastatui – apgadintas fasadas, išmušti langai. Šiuo metu žinoma apie keturis žuvusius ir kelis sužeistuosius, tarp kurių – vaikas.
