Karas Ukrainoje. Putinas įvarė save į spąstus: politologas įvardijo galimus jo ėjimus

IMAGO/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavyko sutvirtinti savo valdžią dėl neseniai įvykusių parlamento „rinkimų“, kuriuose jo partija „Vieningoji Rusija“ laimėjo 349 vietas 450 vietų Rusijos Valstybės Dūmoje.

Kaip savo straipsnyje leidiniui „The Times“ rašo britų politologas ir istorikas Markas Galeotti, dabar V.Putinas, atrodo, nebežino, ką daryti. Jis savo valiai pajungė politinę sistemą, saugumo tarnybas ir oligarchus. Tačiau tuo pat metu savo mirtingumo suvokimas turėtų kurstyti jo imperines ambicijas.

M.Galeotti pabrėžė, kad Rusijos ekonomika stagnuoja, o Ukrainos dronai ir raketos smogia vis giliau į šalies vidų. Dėl šios priežasties kyla abejonių dėl V.Putino režimo gebėjimo atlaikyti dabartinį krūvį.

Politologas priminė, kad netrukus po rinkimų V.Putinas pareiškė, jog jie neva pademonstravo, kad daugelis rusų palaiko karą prieš Ukrainą. Tačiau jis mano, kad jei šis balsavimas buvo savotiškas „referendumas dėl Putino karo“, tai jis nepavyko.

M.Galeotti pažymėjo, kad 2026 m. rinkimus lydėjo dar didesnio masto klastojimai nei ankstesnius. Realus rinkėjų aktyvumas galėjo siekti apie 40 proc., o „Vieningosios Rusijos“ gautų balsų dalis buvo artimesnė 37 proc.

Istoriko teigimu, faktai rodo, kad rusai pavargo nuo karo, nors ir neketina maištauti prieš V.Putiną. Taip pat rusų neįtikina Kremliaus vadovo teiginys, kad vadinamasis „naujasis elitas“ Rusijoje bus formuojamas iš karo prieš Ukrainą veteranų.

Be to, V.Putino pažadai į Valstybės Dūmą išrinkti bent 100 vadinamųjų „specialiosios karinės operacijos veteranų“ žlugo. Vietoj to buvo išrinkti tik 46 – daugelis jų iš tikrųjų nėra buvę kariškiai, o politikai, tarnavę saugiose ir trumpose pozicijose vien tam, kad pagražintų savo gyvenimo aprašymus.

Putinas bando įtikinti rusus Rusijos „didybe“

M.Galeotti atkreipė dėmesį į V.Putino ir buvusio Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškimus apie Rusijos „didybę“. Istorikas mano, kad jų požiūriu „didžioji valstybė“ reiškia visišką autonomiją ir gebėjimą veikti išskirtinai pagal savo interesus.

„Šiandieninė Rusija ne tik vis labiau tolsta nuo Vakarų ekonomine ir politine prasme, bet ir savo savivoka“, – pabrėžė politologas.

M.Galeotti pažymėjo, kad V.Putinas bando prisistatyti rusams kaip „tėvynės gynėjas“. Šį pasakojimą aktyviai palaiko Rusijos propagandistai. Pavyzdžiui, neseniai Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad be V.Putino neva „nebūtų Rusijos“.

Tačiau jei federalinės vyriausybės biudžetas patiria spaudimą, tai regionų biudžetai yra itin sunkioje padėtyje, pabrėžė politologas. Jis pridūrė, kad vietos administracijos, siūliusios milžiniškas vienkartines išmokas už sutarties pasirašymą, kad įvykdytų pavestas karių verbavimo karui užduotis, daugeliu atvejų buvo priverstos jas mažinti dėl biudžeto apribojimų.

„Karaliaus naujų drabužių“ politika veikia tik iki tam tikro laiko. Deklaruoti masinę paramos bangą, kai jos nėra, yra rizikinga taktika, ir kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo didesnė tikimybė, kad tai bus kvestionuojama“, – pabrėžė istorikas.

Ką Putinas darys toliau

Pasak M.Galeotti, labiausiai tikėtina, kad žiemą V.Putinas vykdys vis daugiau smūgių Ukrainos infrastruktūrai, mes savo karius į paskutinius du „miestus-tvirtoves“ Donbase, taip pat suintensyvins savo hibridinę kampaniją Europoje. Vėliau, atėjus pavasariui, jis gali inicijuoti derybas, tikėdamasis, kad Ukraina ir jos partneriai Europoje iki to laiko žūtbūt sieks taikos, net ir Kremliaus sąlygomis.

Politologas pridūrė, kad, pasak vieno Vakarų gynybos pareigūno, Rusijos elitas yra įsitikinęs, jog karas prieš Ukrainą baigsis kitais metais, nepriklausomai nuo to, ar V.Putinas užims Slavianską ir Kramatorską.

Kaip alternatyvą M.Galeotti nurodo galimybę, kad V.Putinas gali pasinaudoti savo įgaliojimais konflikto eskalacijai, derindamas ilgai lauktą masinę šimtų tūkstančių rezervistų mobilizaciją su dar agresyvesne sabotažo ir subversijos kampanija Europoje. Tokiu atveju Kremliaus vadovas tikėtųsi, kad tai leis jam greitai užimti paskutines neužkariautas Donbaso sritis, kad vėliau galėtų paskelbti paliaubas savo sąlygomis.

„Žinoma, tai pavojinga. Putinas eis va-bank ir supras, kad negali sau leisti, jog jo eskalacija neduotų rezultatų. Jei tai nepavyks ir jis bus priremtas prie sienos, jam gali kilti pagunda imtis dar pavojingesnių žingsnių, pavyzdžiui, panaudoti taktinį branduolinį ginklą arba pulti Europos gamyklas ir tiekimo centrus, apginkluojančius Ukrainą. Tai tikras košmaro scenarijus“, – rašo M.Galeotti.

Politologas pažymėjo, kad Europos šalių vadovai vis dar abejoja, ar V.Putinas drįs užpulti kurią nors NATO valstybę. Tačiau jie baiminasi, kad Rusijos vadovas pats stumia save į tokią padėtį, kurioje, jo paties nuomone, jis nebeturės alternatyvų.

„Bet kokiu atveju, kelio atgal nėra. Karui pasibaigus, Vakarai ne tik neatleis ir nepamirš, bet ir pati Rusija nebegrįš prie modelio, egzistavusio iki 2022-ųjų. Šis režimas tapo tipiškai autoritariškesnis, labiau įsitvirtinęs priešiškume Vakarams. Didelė dalis Rusijos visuomenės gali būti pavargusi nuo V.Putino imperinių svajonių, tačiau jis ir jo aplinka negali jų atsisakyti, taip pat negali rizikuoti grįžti prie senosios sistemos, kuri vis dar leido stebėtinai didelį pliuralizmą ir pilietinę visuomenę.“

Tačiau M.Galeotti neatmeta galimybės, kad pasibaigus karui V.Putinas gali bandyti atkurti santykius su Europa. Tam, kad tai įvyktų, jo režimas turės atsikratyti savo įpročių, paranojos ir tironijos.

Johannas Wadephulas ir Sergejus Lavrovas / Michael Kappeler / dpa/picture-alliance

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas šeštadienį Jungtinėse Tautose (JT) įvykusiame susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu paragino Maskvą „atsisakyti savo pavojingo eskalacijos kelio“, pranešė Berlyno diplomatas.

Derybos buvo surengtos tuo metu, kai įtampa tarp Berlyno ir Maskvos dar padidėjo: Vokietija apkaltino Rusiją organizavus bandymą surengti drono ataką prieš Leipcigo oro uostą ir abi šalys nurodė uždaryti po viena kitos konsulatą.

„J.Wadephulas paragino Rusijos Federaciją atsisakyti savo pavojingo eskalacijos Vokietijos, Europos ir NATO atžvilgiu kelio“, – sakė vokiečių diplomatas.

Plačiau skaitykite čia.

Michael Kappeler / dpa/picture-alliance

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį Jungtinėse Tautose (JT) susitiko su Vokietijos diplomatijos vadovu Johannu Wadephulu.

Tai buvo pirmas toks susitikimas nuo tada, kai Maskva prieš daugiau nei ketverius metus pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.

Derybos buvo surengtos tuo metu, kai įtampa tarp Berlyno ir Maskvos dar padidėjo: Vokietija apkaltino Rusiją organizavus bandymą surengti drono ataką prieš Leipcigo oro uostą ir abi šalys nurodė uždaryti po viena kitos konsulatą.

S.Lavrovas, kuris vėliau šeštadienį sakys kalbą JT pasaulio lyderių susirinkime Niujorke, su Vokietijos užsienio reikalų ministru paskutinį kartą buvo susitikęs 2022 metų sausį, kai tas pareigas ėjo Annalena Baerbock, o iki Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą buvo likęs mažiau nei mėnuo.

Tiesioginiai skrydžiai tarp Rusijos ir Vokietijos nuo invazijos pradžios yra sustabdyti.

Šeštadienio susitikimas vyko už uždarų durų, tačiau manoma, kad pagrindinis ar vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų buvo Ukraina.

Prieš susitikimą su S.Lavrovu Vokietijos pusė pareikalavo, kad būtų apribota žiniasklaidos prieiga ir kad įžanginės kalbos nebūtų įrašomos, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, kurią citavo Rusijos naujienų agentūra TASS.

Ji sakė, kad šeštadienio susitikimą inicijavo Berlynas.

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino dalyvavimas G20 susitikime galėtų tapti „rimtų derybų“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nutraukimo pradžia, rašo leidinys „Politico“.

Daugelis lyderių, įskaitant Italijos ministrę pirmininkę Giorgia Meloni ir Europos Sąjungos diplomatijos vadovę Kaja Kallas, išreiškė rimtų abejonių dėl šio kvietimo.

Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras J.Wadephulas per spaudos konferenciją Otavoje kalbėjo optimistiškiau.

Jo teigimu, šis kvietimas „iš tiesų bus lakmuso popierėlis, taip pat ir Vladimirui Putinui, ar jis pasirengęs derėtis. Tad tokiomis galimybėmis reikėtų pasinaudoti.“

Jis pridūrė: „Ne kartą raginome Rusijos valdžią ir Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo. Ir jei tokia galimybė yra, tuomet galbūt tai bent jau būtų rimtų derybų pradžia.“

Jis pridūrė, kad prasmingo pokalbio sąlyga būtų paliaubos derybų metu.

„Politico“ pažymi, kad J.Wadephulo pasisakymai išsiskyrė iš oficialios jo vyriausybės pozicijos. Kanclerio Friedricho Merzo atstovas Stefanas Korneliusas anksčiau šią savaitę buvo pareiškęs, kad „Vokietijos vyriausybė nelaiko santykių su Rusija įprastais“ ir derina bendrą atsaką su partneriais.

Leidinys primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė Rusijos prezidentą į kitą G20 viršūnių susitikimą Majamyje, numatytą gruodį.

Baltųjų rūmų kvietimas yra naujausias JAV bandymas vėl integruoti Maskvą į tarptautinę diplomatinę erdvę. Tai būtų pirmasis V.Putino tiesioginis dalyvavimas G20 susitikime nuo 2019 metų.

Imago/Scanpix/Vladimiras Putinas

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas šią savaitę pirmą kartą pakomentavo Valstybės Dūmos „rinkimus“, kuriuose valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ tapo nugalėtoja. V.Putinas gyrė „didelį rinkėjų aktyvumą“, kuris, jo teigimu, parodė stiprią visuomenės paramą valdžiai ir Rusijos karui prieš Ukrainą. Rusijos prezidentas prakalbo ir apie eiles prie rinkimų apylinkių, o tai V.Putinas laiko „didelio aktyvumo“ įrodymu – tačiau eilės susiformavo dėl visiškai kitokių priežasčių.

Balsavimas Valstybės Dūmos „rinkimuose“ truko tris dienas – nuo rugsėjo 18 iki 20 d.

Kremlius trijų dienų balsavimą aiškino rūpesčiu, kad rinkėjams būtų patogiau, tačiau iš tikrųjų kelių dienų balsavimas buvo įvestas tam, kad V.Putino režimui būtų lengviau manipuliuoti ir klastoti rinkimų rezultatus.

Plačiau skaitykite čia.

„Shutterstock“ nuotr./Karas Ukrainoje

Humanitarinė krizė Rusijos okupuotuose Oleškuose toliau gilėja, penktadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Rusijos pajėgos toliau blokuoja pagalbos tiekimą ir gyventojų evakuaciją iš šio Chersono srities miesto.

„Valgyti beveik neliko nieko. Pranešama, kad civiliai priversti išgyventi maitindamiesi žole ir piktžolėmis, o vaistai, švarus vanduo, elektra ir medicininė priežiūra tampa vis sunkiau pasiekiami“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A.Sybiha.

„Tokiomis sąlygomis yra įkalinti ir vaikai“, – pridūrė ministras.

„Prieš keletą dienų pirmą kartą išgirdau, kad dabar pasitaiko atvejų, kai kai kurios šeimos valgo šunis“, – pasakojo miesto karinės administracijos vadovė Tetiana Hasanenko.

„Padėtis blogėja ne kasdien, bet blogėja kas valandą. Ir nėra jokios vilties, kad kas nors ateis į pagalbą. Žmonėms lieka dvi galimybės: arba mirti iš bado, arba būti nukautam drono ar artilerijos ugnies. Trečiosios galimybės nėra. Šansai išlikti ten be maisto ir išgyventi yra lygūs nuliui“, – sakė ji.

T.Hasanenko teigė, kad vienintelis būdas pabėgti iš miesto – nueiti daugiau nei 20 kilometrų per minų laukus. Jos teigimu, 11 žmonių pavyko pabėgti tokiu būdu.

Oleškai yra įsikūrę kairiajame Dnipro krante, mažiau nei už 4 kilometrų nuo srities centro Chersono. Miestas yra okupuotas Rusijos pajėgų nuo 2022 m. vasario 24 d.

Rusijos pajėgos neleidžia Ukrainai ir tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms patekti į okupuotas teritorijas teikti pagalbos.

Oleškų gyventojai praneša, kad dėl nutrūkusio tiekimo mieste kritiškai trūksta maisto, o evakuotis pavyko tik nedidelei daliai žmonių.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2026 m. pavasarį Oleškų gyventojų skaičius sumažėjo nuo maždaug 24 000 iki apytiksliai 2 000.

A.Sybiha dėl humanitarinės krizės apkaltino Rusiją ir pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turėtų pasinaudoti „visais prieinamais mechanizmais pagalbai gyventojams pristatyti“ bei palengvinti norinčiųjų išvykti evakuaciją.

Ministras atskirai paragino Jungtines Tautas, Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus Komitetą ir kitas tarptautines organizacijas pasinaudoti savo mandatais bei kanalais, kad būtų užtikrinta neatidėliotina ir nekliudoma humanitarinė prieiga.

Penktadienį Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O'Flaherty išreiškė susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės padėties Oleškuose. Jis teigė, kad civiliai gyventojai, įskaitant vaikus, susiduria su sunkumais siekdami gauti pakankamai maisto, vaistų, medicininę priežiūrą, švarų vandenį bei elektrą, ir įspėjo, kad kai kuriems iš jų gali kilti rimtas pavojus gyvybei.

M.O'Flaherty pabrėžė, kad tarptautinė humanitarinė teisė reikalauja, jog okupacinė valdžia užtikrintų civiliams galimybę gauti maisto ir medicinos priemonių bei sudarytų sąlygas humanitarinės pagalbos pristatymui.

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Karas Ukrainoje

Nuo rugsėjo vidurio Rusijos kariuomenė vis dažniau taikosi į Ukrainos interneto infrastruktūrą ir duomenų centrus. Kodėl tai daroma ir kas gresia ukrainiečiams, paaiškino Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Anot ISW, tokiais smūgiais Rusija siekia destabilizuoti Ukrainos ekonomiką ir sutrikdyti skaitmeninės infrastruktūros, nuo kurios kasdien priklauso tiek civiliai gyventojai, tiek verslas, veikimą.

Kartu Ukrainos valdžios institucijų ir verslo atstovai prognozuoja, kad Rusija gali bandyti sukelti didesnio masto sutrikimus telekomunikacijų tinkluose, o tai keltų grėsmę bankams, internetinėms mokėjimo sistemoms, komercinėms įmonėms, valstybės paslaugoms ir Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Rusijos smūgiai į duomenų centrus nepaveikė Ukrainos kariuomenės, nepaisant Rusijos gynybos ministerijos pareiškimų, kad tokių smūgių tikslas – sumažinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinį potencialą.

Analitikų teigimu, Rusijos smūgiai duomenų centrams ir telekomunikacijų infrastruktūrai gali sukelti laikinus interneto  sutrikimus, tačiau vargu ar lems jo visišką sustabdymą. Interneto paslaugų teikėjų atstovų teigimu, dėl plataus tinklo ir daugybės paslaugų teikėjų Ukrainoje visiškas interneto išjungimas yra mažai tikėtinas. Kartu Rusijos smūgiai gali lemti paslaugų kainų augimą vietos vartotojams, nes tiekėjams teks finansuoti pažeistos infrastruktūros remontą.

ISW pabrėžia, kad tokie smūgiai yra vienas iš Rusijos bandymų pakirsti Ukrainos ekonomiką; jie seka po panašių tikslinių smūgių kampanijų prieš Ukrainos uostų ir geležinkelių infrastruktūrą.

„Tikėtina, kad Kremlius intensyvina smūgių kampaniją ir plečia taikinių sąrašą, bandydamas rasti alternatyvius būdus padaryti žalą, nes 2026 m. Rusijos puolimai nepasiekė savo tikslų, o Ukrainos pajėgos siekia operatyvinės ir net strateginės reikšmės laimėjimų“, – pažymi ISW.