Karas Ukrainoje. Giliai po kalnu slepiama „Negyvoji ranka“ – Rusija atgaivina paslaptingą branduolinį objektą

V.Zelenskio „Telegram“ nuotr./Kyryla Budanovas

Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyryla Budanovas pakomentavo JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, kad karas Ukrainoje gali baigtis dar prieš prasidedant žiemai.

K.Budanovas teigė, kad tokio scenarijaus galima tikėtis, tačiau Ukraina turi būti pasirengusi ir tam, kad kovos tęsis žiemą.

„Tikėkime, kad nutiks kas nors gero, tačiau turime būti realistai ir ruoštis blogiausiam scenarijui“, – sakė jis.

K.Budanovas taip pat įvardijo temas, kurias numatoma aptarti kitą mėnesį turinčiame įvykti trišaliame Ukrainos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitikime.

„Pirmiausia, tokį susitikimą planuojame. Antra, kalbėsime apie smūgių energetikos sektoriui mažinimą. Apskritai teroras nėra normalu. Taip pat bus kalbama apie saugumą, laivybą ir kitus klausimus. Turime daug techninių klausimų“, – sakė Ukrainos prezidento biuro vadovas.

Rugsėjo 26 dieną D.Trumpas pareiškė tikįs, kad Ukraina ir Rusija taikos susitarimą gali sudaryti iki žiemos. Pasak JAV prezidento, jis daug kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o abu kariaujančių šalių vadovai esą nori užbaigti karą.

Odesos sritis / HANDOUT / AFP

Per pastarąją parą Rusijos atakų visoje Ukrainoje metu žuvo mažiausiai 14 žmonių, dar 57 buvo sužeisti, o pietinė Odesos sritis ypač nukentėjo nuo masinio smūgio, pranešė vietos valdžia.

Apie tai sekmadienį skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Rusija pietinėje Odesos srityje sudavė „masinį smūgį“, apgadindama gyvenamąjį namą, medicinos įstaigą, viešbutį, parduotuvę ir grūdų saugyklą, sakė vietos gubernatorius Olehas Kiperis. Jis pridūrė, kad žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti.

Iš viso naktį į sekmadienį Rusijos pajėgos paleido 170 „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų, įskaitant 76 reaktyvinius, taip pat dronų jaukų „Gerbera“ ir „Parodija“, pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.

Ukrainos oro gynyba numušė arba elektroniniu būdu nuslopino 147 dronus, o smūgiai užfiksuoti 18 vietų. Numuštų dronų nuolaužos nukrito aštuoniose vietose, paskelbė oro pajėgos.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį sakė, kad naktį Odesos, Charkivo, Sumų, Mykolajivo, Chersono, Poltavos, Žytomyro ir Kyjivo srityse buvo užpulti gyvenamieji namai, energetikos ir kita civilinė infrastruktūra.

Pietrytinėje Zaporižios srityje keturi žmonės žuvo, dar penki buvo sužeisti per Rusijos atakas visame regione, pranešė vietos valdžia. Per pastarąją parą Rusija surengė 989 atakas prieš 59 regiono gyvenvietes.

Rytinėje Donecko srityje per praėjusią parą Rusijos pajėgų vykdytas atakas žuvo trys žmonės ir dar penki buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius Vadymas Filaškinas.

Šiaurės rytiniame Sumų mieste Rusijos valdoma aviacinė bomba pataikė į gyvenamąjį rajoną, pražudydama du žmones ir dar 28 sužeisdama, tarp jų – keturis vaikus, pranešė regiono valdžia.

Per Rusijos atakas Dnipropetrovsko srityje per pastarąją parą žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti, o šiaurės rytinėje Charkivo srityje per pastarąją parą Rusija atakavo Charkivo miestą ir aplinkinius regionus, pražudydama du žmones ir tris sužeisdama, teigė vietos pareigūnai.

Kyjive per Rusijos dronų atakas per pastarąją parą buvo sužeisti penki žmonės, apgadinti gyvenamieji pastatai ir sandėliai, pranešė vietos valdžia.

Kyjivo srityje per pastarąją parą Rusijos atakų metu apgadinti 23 objektai, du žmonės sužeisti, sakė srities valstybės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.

Pietinėje Chersono srityje per Rusijos atakas regione sužeistas vienas žmogus, sakė regiono gubernatorius Oleksandras Prokudinas. Jis pridūrė, kad dėl atakų nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas, devyni namai, parduotuvė ir transporto priemonės.

Poltavos srityje dėl nukritusio Rusijos drono nukentėjo elektros linijos, sakė vietos gubernatorius Vitalijus Diakivnyčas. Pasak jo, apie 500 klientų laikinai liko be elektros, kol elektros tinklų bendrovės darbuotojai atkūrė tiekimą.

Wikipedia.org nuotr./Komandinė sistemos „Perimetr“ raketa 15П011

Atokiame Uralo kalno šlaite įrengtas įėjimas į vieną paslaptingiausių Rusijos karinių objektų. Jį visą parą saugo kariai, o už vartų driekiasi tuneliai, vedantys į milžinišką požeminį branduolinių pajėgų vadavietės kompleksą, rašo „The Sunday Times“.

Bendras „The Sunday Times“, Danijos žiniasklaidos grupės „Danwatch“ ir „Dossier Center“ tyrimas rodo, kad Rusija atgaivina Šaltojo karo laikų branduolinio atsako sistemą „Perimetras“, Vakaruose vadinamą „Negyvąja ranka“.

Šios sistemos paskirtis – užtikrinti, kad Rusija galėtų suduoti atsakomąjį branduolinį smūgį net ir tuo atveju, jeigu per pirmąją priešo ataką būtų sunaikinta šalies politinė bei karinė vadovybė ir nutrūktų įprasti ryšio kanalai.

Tyrimo autorių teigimu, po Kosvinskij Kamen kalnu įrengta vadavietė turėtų atlaikyti net specialiai požeminiams bunkeriams naikinti skirtų JAV bombų smūgius. Objektas žinomas kodiniu pavadinimu „Objektas Nr. 1335“.

Atoki vieta ir sustiprinta apsauga

Netoli komplekso esantis Kytlymo kaimas įsikūręs Uralo kalnų papėdėje, maždaug 396 metrų aukštyje virš jūros lygio. Į gyvenvietę veda vienintelis kelias, joje gyvena apie 2 tūkst. žmonių.

Kaimą iš beveik visų pusių supa šimtus kilometrų besidriekiantys spygliuočių miškai ir sunkiai įveikiama vietovė. Atvykėliai čia iš karto pastebimi, o įėjimų į tunelius iš toliau nematyti.

Sovietų kariai šioje vietovėje dislokuoti dar devintajame dešimtmetyje. Tuo metu SSRS, baimindamasi branduolinio smūgio, sukūrė „Perimetro“ sistemą, kuri turėjo garantuoti atsakomąją ataką ir abipusį sunaikinimą.

Visoje Sovietų Sąjungoje buvo statomi branduolinį smūgį galintys atlaikyti bunkeriai. Viena iš vietų pasirinktas Kosvinskij Kamen kalnas.

Jeigu Rusijoje būtų užfiksuotas branduolinis sprogimas ir nutrūktų ryšys su šalies vadovybe, objekte galėtų būti aktyvuoti atsarginiai valdymo kanalai. Ilgųjų radijo bangų signalai pasiektų ryšio įranga aprūpintas mobiliąsias raketas, kurios pakilusios perduotų užšifruotą paleidimo įsakymą išlikusioms branduolinių raketų šachtoms.

„Perimetras iš esmės yra ryšio sistema. Jeigu jums smogiama, turite būti tikri, kad vis tiek galėsite perduoti įsakymą imtis atsakomųjų veiksmų“, – aiškino Jungtinių Tautų branduolinio nusiginklavimo ekspertas ir projekto „Rusijos branduolinės pajėgos“ vadovas Pavelas Podvigas.

Po kalnu statomas naujas bunkeris

Buvo manoma, kad pasibaigus Šaltajam karui požeminis kompleksas tapo nebeaktyvus. Tačiau žurnalistų tyrimas esą rodo, kad „Negyvosios rankos“ projektas buvo atgaivintas ir objekte pastatytas naujas didžiulis bunkeris.

Palydovinėse nuotraukose matyti statybos darbai ir didelis karinis aktyvumas. Analizuodami viešai prieinamą informaciją žurnalistai taip pat aptiko pirmąsias objekto fotografijas.

Vienas aukšto rango Rusijos kariškis objektą Nr. 1335 apibūdino kaip vietą, iš kurios „strateginės raketinės pajėgos įvykdys savo istorinę misiją – suduos atsakomąjį smūgį bet kuriam priešui“.

Norvegijos ginkluotųjų pajėgų akademijos Rusijos saugumo politikos ekspertas Tomas Røsethas mano, kad Maskva siekia apsaugoti kompleksą nuo bet kokios galimos atakos.

„Atrodo, kad rusai saugo šį objektą nuo visų rūšių smūgių. Todėl norint apsaugoti objektą Nr. 1335 ir branduolinių pajėgų valdymo sistemas, tenka kasti dar giliau ir kompleksą dar labiau stiprinti“, – sakė jis.

Pasak eksperto, objekto plėtra vyksta Rusijai plačiai modernizuojant savo branduolines pajėgas. Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, kai Maskva laiko save konfliktuojančia su Vakarais, „Perimetro“ sistemai vėl gali būti teikiama pirmenybė.

Rusija baiminasi smūgio vadovybei

Vakarų žvalgybos tarnyboms objekto Nr. 1335 egzistavimas yra žinomas. Stanfordo universiteto dėstytojo ir branduolinės politikos eksperto Jeffrey Lewiso teigimu, iš Rusijos sklinda nemažai signalų, kad „Negyvosios rankos“ sistema gali būti grąžinama į parengtį.

„Manau, Rusija nerimauja dėl kai kurių JAV pajėgumų. Įprastiniams ginklams tampant vis tikslesniems ir didėjant branduolinio karo rizikai, nestebina tai, kad vis daugiau pastangų skiriama objektams slėpti po žeme“, – sakė J.Lewisas.

Buvęs JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas branduolinės, cheminės ir biologinės gynybos programoms Andy Weberis teigė, kad V.Putinas itin baiminasi smūgių, kuriais būtų siekiama sunaikinti šalies vadovybę.

„Putinas labai paranojiškai vertina smūgius, nukreiptus į vadovybės sunaikinimą. Todėl visiškai logiška, kad jis tam teikia pirmenybę“, – sakė A.Weberis.

Pasak jo, objekto plėtra atitinka pastarąjį dešimtmetį didėjusias Kremliaus investicijas į branduolinio ginklo nešėjus, kovines galvutes ir valdymo sistemas, taip pat augančią Rusijos priklausomybę nuo branduolinio arsenalo.

Kyjivas / HANDOUT / AFP

Rusija naktį į sekmadienį surengė dar vieną bent vienos gyvybės pareikalavusią dronų ataką prieš Kyjivą, pranešė pareigūnai. Tai jau trečia diena iš eilės, kai puolama Ukrainos sostinė.

Apie tai skelbia ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Virš miesto veikė oro gynybos daliniai, šeštadienį vakare išleistame pranešime sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. „The Kyiv Independent“ žurnalistai taip pat girdėjo mieste veikiančią oro gynybą.

Šeštadienį apie 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku Ševčenkos rajone rusų dronas rėžėsi į negyvenamą daugiabutį, teigė V.Klyčko.

Kiek vėliau gaisras pastate buvo suvaldytas, o įvykio vietoje toliau dirbo gelbėtojai.

Solomjankos rajone naktį dronas nukrito atviroje vietovėje. Sprogimo banga apgadino penkiaaukštį gyvenamąjį namą – išdužo langai ir nukentėjo fasadas, teigė V.Klyčko.

Rusų dronui smogus rajonui, viename sandėlyje taip pat kilo gaisras, pridūrė jis. Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba skelbė, kad dėl atakos užsiliepsnojo automobilių remonto centras.

Per ataką buvo sužeista ir medikams perduota moteris, o vienas vyras žuvo, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Sekmadienio rytą Rusija smogė negyvenamajam pastatui Ševčenkos rajone, 9 val. 26 min. vietos (ir Lietuvos) laiku pranešė V.Klyčko. Šioje vietovėje nukentėjo mažiausiai trys žmonės – moteris ir du 16 metų paaugliai.

Šeštadienį Kyjivas buvo pranešęs, kad per Rusijos smūgius žuvo mažiausiai šeši žmonės – šiaurės rytinėje Sumų srityje, Zaporižios srityje ir Dnipropetrovsko srityje, kur tarp žuvusiųjų buvo ir 17-metė mergina.

Anot naujienų agentūros AFP, Ginkluotų konfliktų vietų ir įvykių duomenų projekto (ACLED) surinkti skaičiai rodo, kad Rusija per pastaruosius tris mėnesius Kyjivo srityje smogė dvigubai daugiau sandėlių nei per visus ankstesnius karo metus kartu sudėjus.

„Shutterstock“ nuotr./„Patriot“ sistema

Lenkija pasiūlė jos teritorijoje statyti Ukrainai skirtą „Patriot“ raketų gamyklą, jeigu toks objektas planuojamas Ukrainoje. Apie tai, remdamasi saugumo argumentais, pareiškė Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

„Pateikėme tokį pasiūlymą: jeigu tokią gamyklą ketinama statyti Ukrainoje, siūlome ją statyti Lenkijos teritorijoje, kad ji būtų vadinamojoje saugioje teritorijoje“, – sakė viceministrė.

Ji pridūrė, kad Lenkija atskirai siekia, jog šalyje būtų įsteigtas „Patriot“ sistemų techninės priežiūros centras, o vėliau pradėta ir jų gamyba.

Pasak M.Sobkowiak-Czarneckos, galimas Jungtinių Valstijų sprendimas suteikti Ukrainai licencijas gaminti „Patriot“ raketas nepakeistų Lenkijos planų ir neužkirstų kelio tokiam projektui jos teritorijoje.

„Mano pašnekovai Vašingtone patvirtino, kad net jei toks sprendimas būtų priimtas dėl Ukrainos, tai nekeičia mūsų pastangų ir nepanaikina galimybės, kad sutikimą gaus ir Lenkija“, – teigė gynybos viceministrė.

Donaldas Trumpas / Kyle Mazza / ZUMAPRESS.com

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad praėjusį mėnesį Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo 25 tūkst. žmonių, o mėnesiu anksčiau – dar 32 tūkstančiai.

„Praėjusį mėnesį Ukrainos ir Rusijos kare žuvo 25 tūkst. žmonių. Suprantate? 25 tūkstančiai“, – žurnalistams sakė D.Trumpas.

Pasak jo, dar ankstesnį mėnesį žuvo 32 tūkst. žmonių.

„Daugiausia karių – jie sudarė 97 procentus. Bet nesvarbu, ar tai kariai, ar civiliai, tik pagalvokite: 32 tūkstančiai. Prieš du mėnesius žuvo 33 tūkst. žmonių, o šį mėnesį – 25 tūkstančiai. Kokia siaubinga tragedija“, – kalbėjo JAV prezidentas.

D.Trumpas taip pat pareiškė norintis, kad karas kuo greičiau baigtųsi, ir sakė neseniai kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Daug su juo kalbėjausi. Jis daro nuolaidų, Putinas – taip pat. Tikiuosi, kad kada nors netolimoje ateityje, galbūt dar prieš prasidedant atšiauriai žiemai, jie sudarys susitarimą“, – teigė D.Trumpas.

Pasak JAV prezidento, jis ragino V.Zelenskį mėginti susitarti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

„Su V.Zelenskiu aptarėme daugybę įvairių klausimų ir dėl daugelio jų mūsų nuomonės iš esmės sutapo. Bet žinote, ko iš jo noriu? Kad jis sudarytų susitarimą. Noriu, kad jis susitartų su Putinu, o Putinas – su juo“, – sakė D.Trumpas.

„Zumapress“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Ukrainos sėkmė mūšio lauke 2026 metais gali priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną persvarstyti savo pergalės strategiją ir daugiau dėmesio skirti tolimojo nuotolio smūgiams, kuriais šią žiemą būtų mėginama priversti Ukrainą kapituliuoti. Todėl reikšmingos pažangos taikos derybose iki 2026–2027 metų žiemos pabaigos veikiausiai nebus, mano Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

2024 metų birželį V.Putinas išdėstė savo pergalės sampratą: nuolatinis Rusijos pajėgų judėjimas pirmyn, net jei lėtas ir laipsniškas, galiausiai turėtų palaužti Ukrainos gynybą ir priversti Kyjivą priimti Maskvos reikalavimus.

Tačiau nuo 2026 metų kovo Rusijos pajėgų užimamos teritorijos bendras plotas beveik nepadidėjo, o Ukrainos kariuomenė sėkmingai kontratakavo Kupjansko, Oleksandrivkos ir Lymano kryptimis.

Analitikų vertinimu, tai gali skatinti V.Putiną persvarstyti ankstesnę strategiją ir mėginti priversti Ukrainą kapituliuoti masiniais tolimojo nuotolio smūgiais.

Jeigu Rusijos vadovas iš tiesų pasirinko tokią strategiją, labai mažai tikėtina, kad jis sutiks su JAV ir Ukrainos siūlymu nutraukti tolimojo nuotolio smūgius energetikos infrastruktūrai. Toks susitarimas trukdytų Rusijos planuojamai žiemos atakų kampanijai.

Dėl tos pačios priežasties V.Putinas iki šios kampanijos pabaigos veikiausiai nesutiks nei su esmine pažanga derybose, nei su reikšmingomis nuolaidomis.

Rusijos strategijos sėkmė priklausys nuo jos gebėjimo masiškai naudoti reaktyvinius „Geran“ tipo dronus ir jais prasiveržti pro Ukrainos oro gynybą. Modernizuoti „Geran-4“ ir „Geran-5“ skraido greičiau už bepiločius orlaivius su stūmokliniais varikliais, todėl juos perimti gerokai sunkiau.

Ukraina aktyviai kuria priemones šiems dronams naikinti. Ukrainos bendrovės jau sėkmingai išbandė kelis perėmimo dronus, tačiau dar neaišku, kaip greitai bus galima pradėti masinę jų gamybą ir naudojimą.

Per kompleksines atakas Rusija taip pat naudoja balistines raketas, išnaudodama faktą, kad Ukrainai trūksta „Patriot“ raketų gaudyklių. Analitikai įspėja, kad Maskva ir šią žiemą rengs didelio masto smūgius, jeigu Ukraina laiku negaus pakankamai oro gynybos priemonių.

Vis dėlto Rusijos balistinių ir kito tipo raketų atsargos yra ribotos, o jų gamyba trunka ilgiau ir yra sudėtingesnė nei reaktyvinių dronų. Todėl Maskva veikiausiai sieks kuo greičiau derinti reaktyvinių dronų ir balistinių raketų smūgius, kad padarytų kuo daugiau žalos Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrai dar prieš Kyjivui masiškai dislokuojant naujas apsaugos priemones.

Kyjivas / Sergiy Chalyi / REUTERS

Naujienų agentūros AFP atlikta duomenų, gautų iš pirmaujančios konfliktų stebėjimo organizacijos, analizė rodo, kad pastaraisiais mėnesiais smarkiai išaugo išpuolių prieš Ukrainos infrastruktūrą skaičius.

Ginkluotų konfliktų vietų ir įvykių duomenų projekto (ACLED) surinkti skaičiai rodo, kad Rusija per pastaruosius tris mėnesius Kyjivo srityje smogė dvigubai daugiau sandėlių nei per visus ankstesnius karo metus kartu sudėjus.

Šios smūgių bangos sutrikdė tiekimo grandines sostinėje ir jos apylinkėse, trumpam sukeldamos prekių trūkumą.

Nors platintojai prisitaikė, išpuoliai rodo intensyvėjančius rusų smūgius kasdienį gyvenimą palaikančiai infrastruktūrai.

ACLED užfiksavo apie 100 smūgių ar jų serijų civilinėms saugykloms šiame regione nuo birželio vidurio.

Palyginimui, nuo 2022 metų vasario iki 2026 metų birželio vidurio buvo užfiksuota tik 50 tokių atvejų, nors šis skaičiavimas nėra baigtinis.

Apskritai vasarą rusų smūgiai srityje suintensyvėjo, nepaisant to, kad ji yra toli nuo fronto linijos.

Per pirmąsias 18 rugsėjo dienų sritis buvo bombarduojama daugiau nei per bet kurį kitą pilną mėnesį nuo karo pradžios, išskyrus 2022-ųjų kovą.

Tempas paspartėjo rugpjūčio pradžioje, kai rugpjūčio 5 dieną buvo sunaikinti sandėliai ir mažmeninės prekybos įmonės „Epicentr“ logistikos centras.

Rusų atakos taip pat buvo nukreiptos į paskirstymo centrus.

Be to, analizuojant smūgius įvairių tipų parduotuvėms ir turgums srityje paaiškėjo, kad 2026 metais į juos buvo pataikyta tiek pat kartų, kiek per visus ankstesnius karo metus kartu sudėjus.

Tarp nukentėjusių objektų buvo prekybos centras „Varus“, prekybos centras „Fozzy“ Vyšnevėje ir populiarus atviras knygų turgus Počainoje, ilgai garsėjęs retomis ir antikvarinėmis knygomis.

Panašu, kad Rusija vis dažniau taikosi ir į degalines bei degalų saugyklas – per pastaruosius devynis mėnesius joms smogta tiek pat kartų, kiek per pirmuosius ketverius karo metus.

Šis intensyvėjimas dar ryškesnis netoli fronto linijos, ypač šiaurės rytinėje Charkivo srityje. Ten degalinės ir saugyklos 2026 metais patyrė šešis kartus daugiau smūgių nei ankstesniais metais kartu sudėjus.

Smūgiai intensyvėja abiem pusėms stiprinant atakas prieš infrastruktūrą, kurios, artėjant žiemai, daro civilius vis labiau pažeidžiamus, teigia Jungtinių Tautų tyrėjai.

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Buvęs JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai generolas Keithas Kelloggas pareiškė, kad Vladimiras Putinas galėtų užbaigti karą „jau rytoj“ – jam tereikėtų paskelbti pergalę ir išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos.

„Šis karas galėtų baigtis kad ir rytoj – tai būtų labai paprasta. Putinui tereikia paskelbti pergalę ir grįžti namo“, – interviu sakė K.Kelloggas.

Jis pabrėžė, kad Rusija nepajėgs užimti visos Ukrainos, nes neturi tam pakankamai kovinių pajėgumų, o ukrainiečiai neketina pasiduoti.

„Ukrainiečiai savo noru neatiduos žemių. Tai galingos ginkluotosios pajėgos, veikiančios itin veiksmingai. Manau, prezidentui Putinui reikia tiesiog pasakyti tai, ko jis nenori girdėti: laikas grįžti namo ir nutraukti šį karą“, – kalbėjo generolas.

K.Kelloggo vertinimu, Rusijos laimėjimai mūšio lauke yra labai abejotini ir ji šio karo nelaimi.

„Jų pergalės samprata gerokai skiriasi nuo manosios. Jie taip ir nepersikėlė per Dniprą, neužėmė Charkivo ir Kyjivo, nepajungė didžiųjų miestų. Jie užėmė vos 1 proc. daugiau teritorijos, nei kontroliavo invazijos pradžioje. Tai nėra pergalė“, – sakė jis.

Buvęs JAV specialusis pasiuntinys taip pat kritikavo Rusijos vadovybę dėl didžiulių karių nuostolių.

„Jis tiesiog aukoja milžinišką skaičių karių. Tai, kad jis pasirengęs aukoti žmones tokiu mastu, yra visiška beprotybė“, – pareiškė K.Kelloggas.

Pasak generolo, V.Putinas turėtų suprasti, kad karas jam nesibaigs sėkmingai. Vis dėlto Rusijos vadovas esą baiminasi, kad nutraukęs karą ir grąžinęs karius namo susidurtų su vidaus problemomis bei neramumais.