Karas Ukrainoje. „Pergalė bet kokia kaina“: ekspertas įvardijo, kokią taktiką pasirinko Putinas

AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Vien sekmadienį, rugsėjo 27-ąją, Rusijos reaktyviniai dronai Kyjive smogė dviem vaikų darželiams, dviem mokykloms, gyvenamajam namui, automobilių remonto stočiai, taip pat keliems sandėliams ir ryšių infrastruktūros objektams. Tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Bet kur pasaulyje toks taikinių pasirinkimas būtų pavadintas vienu žodžiu – terorizmu. Rusija nesitaikė nė į vieną karinį objektą. Tai tik mėginimas palaužti žmones ir kuo skaudžiau sužeisti mūsų visuomenę“, – pareiškė jis.

Prezidento teigimu, per atakas žuvo žmonių, dar dešimtys buvo sužeisti. Pasak V.Zelenskio, nuo šeštadienio Rusijos pajėgos iš viso panaudojo 277 įvairių tipų smogiamuosius dronus, iš kurių 155 buvo reaktyviniai.

„Tarp apgadintų objektų yra ir namas, kuriame įrengta Saudo Arabijos ambasadoriaus rezidencija. Dnipropetrovsko srityje apgadinta sporto mokykla, Sumų srityje – srities kūdikių namų pastatas“, – pranešė valstybės vadovas.

V.Zelenskio teigimu, jei Rusija iš tiesų siektų deeskalacijos, kaip tvirtina, be kita ko, JAV derybininkams, „šios „Shahed“ teroro bangos nebūtų“.

„Padėtį reikia vertinti blaiviai. Rusija moka siųsti viltingus diplomatinius signalus, kuriuos pasaulis tiesiog nori girdėti. Ji moka juos siųsti siekdama atitolinti griežtus tarptautinės bendruomenės atsakomuosius veiksmus dėl karo“, – sakė prezidentas.

Pasak V.Zelenskio, Lindsey Grahamo sankcijų ir muitų įstatymas, jeigu būtų įgyvendintas visa apimtimi, „galėtų daug ką pakeisti į gera“.

„Šį įstatymą reikia įgyvendinti. Visi pasaulyje mato, kad yra ir pagrindas, ir priežastis jį taikyti. Tikimės veiksmingų tarptautinės bendruomenės sprendimų ir didesnio partnerių spaudimo, kad Rusija suprastų: manipuliuodama diplomatiniais signalais ji negalės vis išlošti papildomo laiko karui ir terorui. Svarbu, kad principingos būtų ir kitos mūsų partnerės iš Didžiojo septyneto bei Didžiojo dvidešimtuko“, – pabrėžė prezidentas.

Jis pridūrė, kad rengiami nauji sankcijų paketai, be kita ko, nukreipti prieš finansines grandines, Rusijos ginklams gaminti reikalingų komponentų ir įrangos tiekimo schemas, konkrečias įmones bei asmenis, pirmiausia susijusius su Rusijos balistinių raketų gamyba.

„Naujos sankcijos turi įsigalioti jau spalį, kad būtų sukurtas tvirtesnis pagrindas padėčiai keisti ir Rusijai paskatinti imtis tikros diplomatijos“, – sakė V.Zelenskis.

AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt rengia lemiamą puolimą, kad „bet kokia kaina“ laimėtų karą Ukrainoje, o Europą mėgina įbauginti ir taip sulaikyti nuo įsitraukimo. Tokią prielaidą išsakė buvęs Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) generalinis direktorius, britų gynybos ekspertas Michaelas Clarke'as.

Jis neatmeta, kad Rusijos vadovas per artimiausius šešis mėnesius gali pamėginti pasiekti lemiamą persvarą smarkiai eskaluodamas karo veiksmus.

„Manau, Putinas suinteresuotas per artimiausius šešis mėnesius kartą ir visiems laikams išspręsti šį klausimą bet kokia kaina“, – leidiniui „Express“ sakė M.Clarke'as.

Eksperto teigimu, dėl to Rusija gali mobilizuoti dar šimtus tūkstančių karių, pasitelkti Šiaurės Korėjos pajėgas ir imtis vis radikalesnių priemonių savo karo mašinai palaikyti.

M.Clarke'as prognozuoja, kad Rusija mėgins įbauginti Europą ir darys jai spaudimą.

„Šios strategijos dalis bus Europos bauginimas ir spaudimas jai nesikišti, kol jis mėgins palaužti Ukrainą pasitelkęs dar 300–400 tūkst. karių“, – teigė ekspertas.

Jo perspėjimas nuskambėjo vis labiau nerimaujant dėl Rusijos veiksmų už Ukrainos ribų. Pranešama, kad JAV žvalgybos tarnybos perspėjo Europos valstybių vyriausybes, jog Maskva iš komercinių laivų Viduržemio jūroje gali paleisti dronus „Gerbera“ į taikinius Ispanijoje, Prancūzijoje ar Italijoje.

Neatmetama, kad tokiais išpuoliais galėtų būti siekiama paralyžiuoti oro uostų ar kitos infrastruktūros veiklą.

Europos pareigūnai taip pat perspėjo, kad Rusija intensyvina diversijas, kibernetines atakas, dronų įsiveržimus ir kitas hibridines operacijas. Jomis esą siekiama įbauginti Europos valstybes ir priversti jas mažinti paramą Kyjivui. Maskva neigia planuojanti atakas prieš NATO.

M.Clarke'as mano, kad V.Putinas galbūt tikisi, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesikiš ir nemėgins sustabdyti tolesnės eskalacijos.

Vis dėlto ekspertas paragino nedaryti išvados, kad Europa artėja prie dar vieno pasaulinio karo.

„Trečiojo pasaulinio karo nebus, nors didesnio masto karas Europoje visiškai įmanomas. Nemanau, kad neišvengiamai artėjame prie karo, tačiau artėjame prie karinių krizių“, – sakė jis.

Pasak M.Clarke'o, kovos NATO pakraščiuose tampa vis labiau tikėtinos, nes Maskva siekia išbandyti Aljanso ryžtą.

123RF.com nuotr./Pietų Korėjos vėliava

Pietų Korėjos prezidentūra sekmadienį pareiškė „labai apgailestaujanti“, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai atskleidė, jog Seului buvo perduoti du į nelaisvę paimti Šiaurės Korėjos kariai. Pietų Korėjos teigimu, šalys buvo susitarusios šio fakto neviešinti.

V.Zelenskis Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad Ukraina perdavė Pietų Korėjai du į nelaisvę paimtus Šiaurės Korėjos karius. Jie neseniai buvo išsiųsti į šią šalį, kai pateko į nelaisvę kovodami Rusijos pusėje kare prieš Ukrainą, rašo „Reuters“.

Pietų Korėjos prezidento vyresnysis sekretorius ryšiams su visuomene Seong Ghi-hongas taip pat pareiškė „labai apgailestaujantis“ dėl vėlesnio, jo teigimu, melagingo Ukrainos pareiškimo, kad susitarimo neviešinti šios informacijos nebuvo.

Pietų Korėjos pareigūnas pridūrė, kad prireikus vyriausybė svarstys papildomas priemones.

Rugsėjo 27 dieną Šveicarijos gyventojai referendume atmetė liaudies iniciatyvą, siūlusią Konstitucijoje įtvirtinti griežtesnį „amžino ir karinio“ neutralumo apibrėžimą. Iniciatyvą atmetė 70,15 proc. balsavusiųjų, o jai nepritarė nė vienas iš 26 kantonų, rašo „Neue Zürcher Zeitung“.

Jei iniciatyva būtų buvusi patvirtinta, Šveicarijos vyriausybei būtų likę leista taikyti tik Jungtinių Tautų sankcijas – tai iš esmės būtų užkirtę kelią naujiems apribojimams Rusijai. Leidinys atkreipia dėmesį, kad JT sankcijos Rusijai dėl karo prieš Ukrainą vis tiek būtų buvusios neįgyvendinamos, nes jas blokuoja nuolatinių Saugumo Tarybos narių veto teisė.

Leidinys pažymi, kad iniciatyva būtų dar labiau suvaržiusi Federalinės Tarybos veiksmų laisvę tarptautinių krizių metu. Atskiras iniciatyvos punktas būtų draudęs karinį bendradarbiavimą, kol šaliai negresia tiesioginis užpuolimas – dėl to Šveicarija būtų netekusi galimybės keistis informacija apie svarbias ginkluotės sistemas, tokias kaip naikintuvai F-35.

„Neue Zürcher Zeitung“ pabrėžia, kad referendumo rezultatas yra „pasitikėjimo vyriausybe balsas“ – ji 2022 m. vasarį nusprendė prisijungti prie ES sankcijų Rusijai po visapusiško įsiveržimo į Ukrainą.

Jau lapkritį Šveicarijoje gali vykti dar vienas su neutralumo klausimu susijęs referendumas – šįkart dėl ginklų eksporto taisyklių peržiūros. Gyventojų bus klausiama, ar leisti šaliai parduoti ginkluotę 25 daugiausia Vakarų valstybių grupei, net jeigu jos dalyvauja kariniame konflikte.

Rusijos smūgių Kyjive padariniai / Valentyn Ogirenko / REUTERS

Per Rusijos smūgius Ukrainoje, įskaitant Kyjivą, žuvo aštuoni žmonės, sekmadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.

Maskva dieną prieš tai pažadėjo pasiekti savo karo tikslus, „nepaisant jokių aplinkybių“.

Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainos sostinę penktaisiais invazijos metais, šaliai ruošiantis dar vienai karo žiemai, o Ukraina kaltina Maskvą sąmoningai taikantis į civilius taikinius.

Vidaus reikalų ministras Ivanas Vyhivskis apie naujausias aukas pranešė sekmadienį po pietų. Jis nurodė, kad Rusijos smūgiai kliudė vaikų centrą šiauriniame Sumų mieste ir pražudė tris žmones, įskaitant 16-metę mergaitę.

Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per naktinius smūgius pietiniame Zaporižios regione žuvo trys žmonės, o vienas vyras tapo Rusijos drono atakos auka Kyjive.

Kyjivo meras Vitalijus Kličko teigė, kad sostinėje taip pat buvo sužeistos ir hospitalizuotos moteris bei du 16-mečiai.

„Priešas toliau negailestingai atakuoja Kyjivo regioną smogiamaisiais dronais“, – nurodė miesto administracija.

Apgadinta 16 vietų, įskaitant 12 privačių namų Kyjivo pakraščiuose, taip pat sandėlį ir gamybos įmonę, pridūrė ji.

Odesos regiono pareigūnai pranešė, kad per masinį smūgį pietinėje Juodosios jūros regiono dalyje žuvo dar vienas žmogus.

Regiono vadovas Olehas Kiperis sakė, kad Rusijos smūgiai apgadino gyvenamuosius namus, parduotuvę, viešbutį, medicinos įstaigą ir grūdų saugyklą.

Taikymasis į civilinę infrastruktūrą

„Per šią savaitę rusai prieš Ukrainą paleido daugiau nei 2,2 tūkst. smogiamųjų dronų, taip pat apie 1,65 tūkst. aviacinių bombų ir 38 įvairių tipų raketas, iš kurių nemaža dalis buvo balistinės“, – sekmadienį socialiniuose tinkluose rašė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad smūgiai buvo nukreipti į gyvenamuosius namus „ir kitą civilinę infrastruktūrą“ įvairiose šalies dalyse.

Šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Jungtinėse Tautose (JT) pareiškė, kad Maskva ketina tęsti karinę kampaniją „iki galo“.

Rusija neigia kaltinimus, kad taikosi į civilius objektus.

Maskvoje gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos užėmė pasienio kaimą Chripunai rytiniame Charkivo regione, kuriame Rusija kontroliuoja tam tikras teritorijas.

Rusija nepretenduoja į Charkivo regioną kaip į savo dalį – skirtingai nei į Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus. Tačiau per visą karą ji atakavo šį regioną ir užgrobė ten žemių.

Kremlius ne kartą skelbė ketinantis užimti likusią rytų Ukrainos dalį.

JAV vadovaujamos derybos karui užbaigti, kurias Kremlius inicijavo 2022 metais, nedavė proveržio, o JT įspėja apie augantį civilių aukų skaičių.

Dmitrijus Peskovas / IMAGO/Alexander Kazakov / IMAGO/SNA

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar neapsisprendė, ar dalyvaus Majamyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Sprendimas dėl Putino kelionės į G20 viršūnių susitikimą Majamyje kol kas nepriimtas. Bus atsižvelgta į visas aplinkybes“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.

Pasak jo, Kremlius į kvietimą atsakys vėliau, tačiau Rusija bet kuriuo atveju dalyvaus G20 veikloje. D.Peskovas taip pat pareiškė, kad Maskva yra dėkinga už tai, kaip V.Putinas buvo pakviestas į viršūnių susitikimą.

Anksčiau JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė V.Putiną į gruodžio 14–15 dienomis Majamyje vyksiantį G20 viršūnių susitikimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu pareiškė esąs pasirengęs atvykti į Majamį ir susitikti su V.Putinu, jeigu šis nuspręstų dalyvauti susitikime.

Vėliau 14 abiem JAV partijoms atstovaujančių senatorių paragino D.Trumpą atšaukti V.Putinui skirtą kvietimą. Jų teigimu, Kremliaus vadovas yra visiškai atsakingas už Rusijos pradėtą plataus masto karą prieš Ukrainą, o jo kvietimas kelia grėsmę, kad bus legitimizuota ir normalizuota valdžia, kasdien atakuojanti Ukrainos civilius objektus.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis kvietimą įvertino palankiai. Pasak jo, tai bus savotiškas lakmuso popierėlis, parodysiantis, ar V.Putinas yra pasirengęs dalyvauti tikrose taikos derybose.

Alexanderis Stubbas / ALESSANDRO RAMPAZZO / AFP

Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangos padėjo pagerinti padėtį derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.

„Manau, kad dabar mūsų padėtis neabejotinai geresnė nei prieš prezidentui Trumpui pradedant darbą. Per pastaruosius pusantrų metų jis padvigubino pastangas rasti kelią į taiką, pasitelkęs tokius derybininkus kaip Steve'as Witkoffas, Jaredas Kushneris ir daugelis kitų“, – „Fox News“ sakė A.Stubbas.

Suomijos prezidentas teigė, kad jis ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre daugiausia dirbo „užkulisiuose“ – perdavė informaciją Ukrainos, JAV ir Europos šalių vyriausybėms. Pasak A.Stubbo, būtent JAV administracija padėjo pasiekti pažangą derybose.

„Manau, kad jis išties labai stengiasi, ir tikiuosi, jog mums pavyks rasti sprendimą“, – apie D.Trumpą kalbėjo Suomijos vadovas.

A.Stubbas taip pat pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimus, kad Rusija galiausiai gali užpulti kitas Europos šalis, tarp jų – Suomiją. Pasak Suomijos prezidento, šiuo metu jis nemato faktinio pagrindo manyti, kad Maskva rengiasi tokiam puolimui.

Vis dėlto tai nereiškia, kad Rusija nustojo veikti prieš Europą. A.Stubbas pabrėžė, kad reikia skirti plataus masto Rusijos karą prieš Ukrainą nuo Maskvos vykdomos platesnės hibridinės kampanijos Europoje.

„Turime vertinti tai kaip kampaniją. Rusija mėgina įbauginti Europą, mus išgąsdinti ir įsibrauti į mūsų mintis“, – sakė jis.

A.Stubbas pažymėjo, kad Suomija gali išlikti rami, nes kelis dešimtmečius rengėsi galimai rytinės kaimynės keliamai grėsmei.

„Esame ramūs, nes esame pasirengę“, – pabrėžė Suomijos prezidentas.

123RF.com nuotr./Rusijos pasas

Rusija okupuotose Ukrainos teritorijose nuosekliai keičia Ukrainos institucijas savosiomis ir pertvarko kasdienį žmonių gyvenimą. Maskvos tikslas – ilgam įtvirtinti savo valdžią ir padaryti šių regionų grąžinimą Ukrainos kontrolei kuo sudėtingesnį, rašo „The Atlantic“.

Tokia politika pradėta įgyvendinti dar 2014 metais Rusijai aneksavus Krymą. Maskva pusiasalyje įvedė savo įstatymus, dokumentus ir valstybės institucijas, o Rusijos pilietybė ilgainiui tapo būtina norint įsidarbinti ir gauti pagrindines paslaugas. Po 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos panašią sistemą Rusija ėmė diegti ir kitose okupuotose teritorijose.

Okupuotuose regionuose įtvirtinta Rusijos teismų, mokesčių, migracijos, saugumo ir karinių institucijų valdžia. Gyventojai verčiami gauti rusiškus pasus, be kurių negali gauti pensijų, socialinių išmokų, oficialaus darbo ar išsilavinimo. Rusiškų dokumentų reikia net norint įsigyti mobiliojo ryšio SIM kortelę.

Iš okupuotos Chersono srities dėl galimo persekiojimo už proukrainietiškas pažiūras išvykęs vyras pasakojo, kad rusišką pasą buvo priverstas pasiimti grasinant ginklu.

„Jie įrėmė man pistoletą į galvą“, – sakė jis.

Kita pašnekovė, 24 metų Sofija iš okupuoto Donecko, pasakojo, kad neturėdama galiojančių Ukrainos dokumentų galėjo teisėtai išvykti tik į Rusiją, nors joje gyventi nenorėjo.

Konfiskuoja ukrainiečių būstus

Rusija taip pat sistemingai perima Ukrainos piliečių nekilnojamąjį turtą. Iš okupacijos pasitraukusių žmonių namai skelbiami bešeimininkiais arba neįregistruotais ir sudaromos sąlygos juos konfiskuoti.

Norėdami neprarasti savo turto, gyventojai turi jį perregistruoti pagal Rusijos įstatymus. Tam būtina turėti Rusijos pilietybę ir asmeniškai grįžti į okupuotą teritoriją.

Nuo 2024 metų Rusijos valdžia konfiskavo arba numatė konfiskuoti mažiausiai 34 tūkst. Ukrainos piliečiams priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Dalis perimtų būstų perduodama Rusijos piliečiams, kurie skatinami persikelti į okupuotas Ukrainos teritorijas.

Maskva kartu pertvarko šių regionų ekonomiką ir informacinę erdvę. Ribojama prieiga prie Ukrainos ir nepriklausomos žiniasklaidos, blokuojamos interneto svetainės bei susirašinėjimo programėlės, o ryšių infrastruktūra perduodama Rusijos kontrolei.

Maždaug 90 proc. okupuotose teritorijose esančių pramonės objektų uždaryti arba nebenaudojami pagal ankstesnę paskirtį. Dalis gamyklų įtraukta į Rusijos gynybos pramonę, o kasyklos, metalurgijos, mašinų gamybos ir chemijos įmonės naudojamos karinėms reikmėms.

Rusija taip pat plėtoja karinei logistikai ir ištekliams išvežti tinkamą infrastruktūrą. Geležinkeliams Maskva skyrė apie 425 mln. JAV dolerių, o okupuotus Mariupolio ir Berdiansko uostus įtraukė į savo jūrų transporto tinklą. Vien 2025 metais iš okupuotų Ukrainos teritorijų išvežta daugiau kaip 2 mln. tonų grūdų.

Rusina ir militarizuoja vaikus

Okupuotose Ukrainos teritorijose gyvena apie 1,6 mln. vaikų. Rusijos valdžia ten diegia mokymo programas, kuriomis siekiama formuoti rusišką tapatybę ir rengti jaunimą būsimai tarnybai kariuomenėje.

Mokyklose ribojamas ukrainiečių kalbos vartojimas, aukštinami Rusijos nacionaliniai simboliai ir skatinamas priešiškumas Ukrainai bei Vakarams. Vaikai taip pat įtraukiami į su kariuomene susijusias patriotinio ugdymo organizacijas, kuriose mokomi naudotis ginklais ir dronais, teikti taktinę medicinos pagalbą, vykdyti žvalgybą ir išgyventi lauko sąlygomis.

„Pirmoje vietoje – karinis rengimas, antroje – propaganda“, – padėtį okupuotoje Chersono srityje apibūdino viena vietos gyventoja.

Pasak jos, karinės drausmės vaikai mokomi jau darželiuose.

„The Atlantic“ pažymi, kad tokios politikos padariniai išliktų net ir pasibaigus kovoms. Rusijos institucijos, dokumentai, švietimo sistema ir ekonominiai mechanizmai okupuotose teritorijose vis labiau įsitvirtina.

Kiekvieni papildomi okupacijos metai Ukrainai apsunkins suvereniteto atkūrimą, konfiskuoto turto grąžinimą, šeimų susijungimą ir jaunosios kartos ukrainietiškos tapatybės stiprinimą. Net jeigu Ukrainai pavyktų išlaisvinti šias teritorijas, jų reintegracija būtų itin sudėtinga.

Per išskirtinę operaciją į Rusijos okupuotus Oleškus Chersono srityje pristatyta beveik keturios tonos maisto nuo bado kenčiantiems gyventojams, pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.

Pasak jo, mieste Rusijos okupantų įkaitais yra tapę apie 2 tūkst. ukrainiečių, tarp jų – beveik 50 vaikų.

„Jie priversti išgyventi be maisto, elektros ir vandens. Baisiausia tai, kad rusai iš esmės atėmė iš jų galimybę ištrūkti iš šio pragaro. Užuot garsiai kalbėję, nusprendėme imtis konkrečių veiksmų. Nuo kovo kartu su Ukrainos nacionalinės gvardijos 11-osios brigados padaliniu ir 34-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados „Borysfen“ kariais dronais per Dniprą sistemingai pristatome maistą“, – sakė O.Prokudinas.

Neseniai surengta viena didžiausių tokių operacijų – į 100 iš anksto parinktų miesto vietų pristatyta beveik 4 tūkst. kilogramų maisto.

Operacijoje dalyvavo 30-asis jūrų pėstininkų korpusas, taktinė grupė „Hrim“, 34-oji jūrų pėstininkų brigada „Borysfen“, Nacionalinės gvardijos 11-osios brigados padalinys „Bulharyči“, 34-asis Nacionalinės gvardijos pulkas ir 79-asis pasienio apsaugos būrys.

O.Prokudinas priminė, kad pagal tarptautinę teisę okupacinė valdžia privalo užtikrinti užimtos teritorijos gyventojams maistą, vaistus, sveikatos apsaugą ir tinkamas higienos sąlygas. Jei jos turimų išteklių nepakanka, ji privalo leisti tarptautinėms organizacijoms ir kitoms valstybėms vykdyti humanitarines operacijas.

Tačiau, pasak pareigūno, Rusijos kariai numuša maistą gabenančius dronus, o vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms skirtus produktus atima arba perparduoda. Humanitarines siuntas atsiimančius Oleškų gyventojus okupantai esą sulaiko, uždaro rūsiuose, žiauriai muša ir prieš juos naudoja seksualinį smurtą.

„Sąmoningas pagalbos blokavimas ir civilių gyventojų marinimas badu yra karo nusikaltimai, kuriems netaikoma senatis. Visi prie šių veiksmų prisidėję asmenys neišvengiamai sulauks atsakomybės“, – pabrėžė O.Prokudinas.

Pasak jo, Rusijos okupantų Oleškuose sukurta padėtis primena 1932–1933 metų Holodomorą. Pareigūnas padėkojo kariams už rizikingą darbą, o partneriams – už skirtus maisto produktus.

Ukrainos kariai / FLORENT VERGNES / AFP

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie svarbius šalies gynybos pajėgų rezultatus per operaciją „Vivaldi“ Lymano kryptimi Donecko srityje. Pasak jo, rezultatų pasiekė ir Desanto šturmo pajėgų grupuotė, vykdanti kitą aktyvios gynybos operaciją.

„Okupantų naikinimas tęsiasi, iškelti tikslai įgyvendinami. Šiandien išklausiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Mychailos Drapato ataskaitą. Vien per šią savaitę mūsų daliniai visuose fronto ruožuose, kuriuose vyksta aktyvūs kovos veiksmai, nukovė arba sužeidė 10 660 Rusijos karių. Kiekvienas toks Rusijos nuostolis patvirtintas vaizdo medžiaga“, – teigė V.Zelenskis.

Pasak prezidento, intensyviausiai kovojama Pokrovsko, Kostiantynivkos ir Lymano kryptimis. Ukrainos pajėgos taip pat vykdo užduotis Zaporižios, Charkivo ir Sumų srityse.

„Kiekviena tokia savaitė fronte, kuriame bendra padėtis vis labiau klostosi mūsų, Ukrainos, naudai, neleidžia Rusijai pradėti aktyvesnių puolamųjų veiksmų prieš Ukrainą. Su vyriausiuoju vadu taip pat numatėme tolesnius aktyvius savo veiksmus“, – pabrėžė V.Zelenskis.