Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Generaliniame štabe – supurtymas: palies net generolus
10:01
Kariuomenės vadas Mychaila Drapatas inicijavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe tarnaujančių karininkų personalo peržiūros procedūrą – jo komanda ketina pareigose palikti daugiausia tuos, kurie turi kovinės patirties ir geba vadovauti kariuomenei.
Tai leidiniui „Ukrajinska pravda“ sakė vienas Generalinio štabo karininkų.
„Rugsėjo 28 dieną vyriausiasis vadas asmeniškai sukvietė visų Generalinio štabo struktūrinių padalinių vadovus ir gana aiškiai paaiškino, ko iš jų tikisi. Pagrindinė žinia tokia: jei iš kariuomenės reikalaujame keistis, turime pradėti nuo savęs.
Vienas pirmųjų žingsnių – personalo peržiūra. Iki spalio 2 dienos vadovai turi pateikti informaciją apie Generalinio štabo karininkus ir generolus, kurie nuo 2022 metų neturėjo praktinės kovinių užduočių vykdymo patirties grupuotėse bataliono – brigados – korpuso – kariuomenės grupuotės lygmeniu.
Kovinė patirtis, žinoma, nėra vienintelis profesionalumo kriterijus, tačiau strateginis štabas karo metu negali prarasti ryšio su tuo, kas realiai vyksta kariuomenėje. Generalinis štabas turi būti tarnyba kariuomenei ir teikti jai sprendimus, kurie padėtų kariauti efektyviau“, – sakė leidinio šaltinis.
Kas laukia neturinčių kovinės patirties
„Ukrajinska pravdos“ pašnekovas pridūrė, kad tai nereiškia, jog visi karininkai be kovinės patirties bus automatiškai atleisti.
Dalį jų planuojama išsiųsti į kariuomenę, o į pareigas Generaliniame štabe, priešingai, atrinkti karininkus, turinčius aktualios kovinės patirties.
Taip pat iki spalio 2 dienos karininkai, turintys teisę išeiti iš tarnybos ir į pensiją, turi apsispręsti dėl savo ateities.
Pasak „Ukrajinska pravdos“ pašnekovo, toks naujojo vyriausiojo vado sprendimas jau sukėlė tam tikrą pasipriešinimą.
Kai kurie mėgina įvairiais kanalais išvengti perkėlimo arba išspręsti savo klausimą per Generalinio štabo viršininką.
Po rinkimų Rusijoje šienauja iš peties: sumuštas politologas, didinami mokesčiai
10:42
Per 8 dienas po rinkimų Rusijos valdžia spėjo suimti ir sumušti politologą, paskelbti apie mokesčių ir komunalinių paslaugų tarifų didinimą, o veikiausiai ir atsisakyti derybų su Kyjivu.
Politologas Aleksandras Kynevas sulaikymo metu buvo smarkiai sumuštas, pirmadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Slovo zaštite“. A. Kynevo atvejis atrodo kaip retas tokio jėgos struktūrų žiaurumo sulaikant viešai žinomą asmenį dėl politinės bylos pavyzdys. Jis buvo suimtas praėjus vos kelioms dienoms po Valstybės Dūmos rinkimų, skelbia portalas „Agentstvo“.
Lūžo abu blauzdikauliai
Dėl sumušimo sulaikymo metu A. Kynevui lūžo abu blauzdikauliai, pranešė „Slovo zaštite“, remdamasis šaltiniu Federalinės bausmių vykdymo tarnybos 77-ojoje medicinos ir sanitarijos dalyje. Anot jo, politologas pateko į ligoninę, priklausančią tardymo izoliatoriui „Matrosskaja tišina“. Maskvos Federalinės bausmių vykdymo tarnybos valdyba pranešė pradėjusi incidento patikrinimą.
Žinias apie A. Kynevo hospitalizavimą taip pat patvirtino „Mediazonos“ šaltinis. Jo advokatas Michailas Biriukovas „Agentstvo“ sakė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti šios informacijos.
A. Kynevui, kuris kritiškai pasisakė apie balsavimo rezultatus, pareikšti kaltinimai pagal pastaruoju metu politiniam persekiojimui retai taikomą straipsnį dėl neteisėtos narkotikų gamybos, platinimo ar siuntimo stambiu mastu.
Kas dar įvyko po rinkimų
Rusijos finansų ministerija ketvirtadienį pasiūlė Mokesčių kodekso pataisas. Jos numato palūkanų už indėlius, dividendų ir turto pardavimo pajamų apmokestinimą 13-22 proc. tarifais vietoje dabartinių 13-15 proc., 22 proc. PVM įvedimą pirkiniams užsienio interneto parduotuvėse ir 100 rublių mokestį už siuntas, kurių vertė mažesnė nei 200 eurų, primena „Agentstvo“.
Ekonominės plėtros ministerija ketvirtadienį padidino 2027 metų komunalinių paslaugų įmokų augimo prognozę nuo 8,7 iki 11 proc. 2028 metams prognozė padidinta nuo 7,1 iki 8,6 proc., o 2029 metams – nuo 6,1 iki 7,6 proc.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO generolas prakalbo apie Baltijos šalis: tai pakeitė Rusiją
09:49
Pasaulinė saugumo aplinka yra „nestabili“ ir ateinančiais metais situacija tikriausiai dar labiau prastės, perspėja vyriausiasis NATO pajėgų vadas Europoje. Visgi jis atkreipė dėmesį į Baltijos šalis ir pasikeitusį Rusijos elgesį – dėl NATO misijos „Eastern Sentry“ Maskva tapo „kur kas atsargesnė ir stengiasi vengti bepiločių orlaivių patekimo per sieną į Baltijos šalis ar Lenkiją“, rašo „The Guardian“.
NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas G. Grynkewichas perspėjo, kad pasaulinė saugumo aplinka yra „nestabili“, „sudėtinga“ ir „tikriausiai per ateinančius kelerius metus taps dar sudėtingesnė“.
„Tai mums dar kartą priminė praėjęs savaitgalis Jungtinėje Karalystėje, kur netoli Karališkųjų oro pajėgų Fairfordo bazės, įtariant teroro akto rengimu ir Sprogstamųjų medžiagų įstatymo pažeidimais, buvo sulaikyti penki vyrai“, – sakė jis.
Kalbėdamas Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitetyje, A. G. Grynkewichas pabrėžė, kad Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja „bendradarbiauja būdais, kurie tiesiogiai prieštarauja visiems mūsų pasauliniams interesams“.
Pasak jo, karai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose parodė ne tik besikeičiantį karybos pobūdį, bet ir tapo „blaivinančia prognoze, kaip gali atrodyti būsimi vienalaikiai ir potencialiai ilgalaikiai konfliktai: kelių karo laukų, kelių erdvių ir itin autonomiški konfliktai“.
„Mes visi dabar esame rytinio flango valstybės“
Jis pakartojo savo neseniai išsakytą įspėjimą, kad dėl to „mes visi dabar esame rytinio flango valstybės“. „Šie dronai gali nuskristi tūkstančius mylių, tūkstančius kilometrų, tad jei vienas prasibrauna, tai tampa grėsme ne tik rytiniam flangui, bet ir visam Aljansui, įskaitant net ir Šiaurės Ameriką“, – sakė vadas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putino akys krypsta į kitus rinkimus: karo istorikas įvardijo, kodėl Kremlius nusivylė
09:39
Rusijoje baigėsi Valstybės Dūmos rinkimai. Okupuotose teritorijose ir kai kuriuose Rusijos regionuose, pavyzdžiui, Voroneže, rinkimai truko net 12 dienų. Kaip ir buvo tikėtasi, rinkimų rezultatai buvo palankūs partijai „Vieningoji Rusija“. Kaip pastebi karo istorikas Juris Kočinevas, šiais rinkimais Kremliaus lyderis Vladimiras Putinas tikėjosi visiems parodyti, kad rusai yra vieningi, tačiau galiausiai neapsieita be rinkimų rezultatų klastojimo.
Kaip savo komentare leidiniui „Postimees“ aiškina karo istorikas, Kremlius po Valstybės Dūmos rinkimų nusivylė, bet tikslų Ukrainoje nekeičia.
Be to, dabar, pasak jo, V.Putino akys krypsta į kitus rinkimus, kurie vyks ne Rusijoje – jų baigtis gali turėti daug įtakos ateities Rusijos situacijai.
Palyginti su ankstesniais rinkimais, šįkart valdančioji partija prarado vieną vietą vienmandatėse apygardose, tačiau, remiantis preliminariais rinkimų rezultatais, ji išlaikė konstitucinę daugumą parlamente ir netgi ją padidino.
Valdančioji partija, kurią remia Vladimiras Putinas, šįkart laimėjo 355 vietas 450 vietų turinčioje Valstybės Dūmoje.
Šie rinkimai buvo pirmieji nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto Rusijos ir Ukrainos karas.
Paskutinė rinkimų diena Maskvoje prasidėjo didelio masto Ukrainos oro smūgiu prieš sostinę. Vėl buvo atakuota Kapotnios naftos perdirbimo gamykla.
Apie vidurdienį Maskvos rinkimų punktuose balsavimo biuletenius išduodančios sistemos nustojo veikti.
Rinkimų punktų darbuotojai nedelsdami ėmė nukreipti piliečius, kurie neteko galimybės balsuoti popieriniais biuleteniais, balsuoti elektroniniu būdu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Skandalas dėl Šiaurės Korėjos belaisvių: Pietų Korėja išsikvietė Ukrainos ambasadorių
08:00
Pirmadienį Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija išsikvietė laikinąjį Ukrainos ambasadorių Andrijų Veškiną dėl skandalo, susijusio su dviem Šiaurės Korėjos karo belaisviais.
Kaip praneša portalas „Yonhap“, Seulas yra itin pasipiktinęs tuo, kad Ukraina neigia konfidencialumo susitarimo su Pietų Korėja egzistavimą. Pirmasis užsienio reikalų viceministras Park Yoon-joo perdavė A.Veškinui griežtą Seulo poziciją šiuo klausimu.
Ministerija pažymėjo, kad tokie veiksmai daro didelę žalą abipusiam pasitikėjimui ir neigiamai veikia draugiškus abiejų šalių santykius.
Viceministras pareikalavo iš Ukrainos oficialių paaiškinimų ir atsiprašymo dėl šio žingsnio. Ukrainos atstovas atsakė, kad tiksliai perduos Seulo poziciją Kyjivui.
Skandalas dėl Šiaurės Korėjos belaisvių: kas žinoma
Skandalo priežastimi tapo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kad Ukraina perdavė du į nelaisvę paimtus Šiaurės Korėjos karius Pietų Korėjai.
Praėjus kelioms valandoms po V.Zelenskio pareiškimo, Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas sukritikavo šį žingsnį.
Vėliau Ukrainos prezidento biuras mėgino sumenkinti nutekinimo reikšmę, teigdamas, kad prezidentas tik paviešino patį karių perdavimo Pietų Korėjai faktą ir kad jokio konfidencialumo susitarimo nebuvo.
Tačiau toks pareiškimas Seulą dar labiau papiktino. Pietų Korėjos prezidento administracija reikalauja iš Kyjivo oficialių paaiškinimų ir atsiprašymo.
Putinas darkart padidino kariuomenę
07:41
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo kariuomenės dydis padidinamas 15,5 tūkst. karių. Tai jau ketvirtas toks nurodymas šiais metais.
V.Putino dekretas pasirodė tokiu metu, kai tiek Rusija, tiek Ukraina patiria vis didesnių nuostolių daugiau nei puspenktų metų trunkančiame kare Ukrainoje.
Dekrete karių skaičiaus padidinimo priežastis nenurodyta.
„Nustatytas Rusijos ginkluotųjų pajėgų etatų skaičius – 2 441 630 vienetų, įskaitant 1 550 500 karių“, – rašoma dekrete.
V.Putinas anksčiau pasirašė dokumentus, kuriais kariuomenės dydis buvo padidintas kovą, birželį ir liepą.
Bendrai nuo kovo karių skaičius padidėjo 47 860.
Šiais metais Rusijos veržimasis mūšio lauke sulėtėjo, nes dėl plačiai fronto linijoje naudojamų dronų greitas ir plataus masto karių judėjimas tapo beveik neįmanomas.
Ukraina ne kartą kaltino Rusiją rengiantis dar vienam kariniam šaukimui, o V.Putinas tokias prielaidas vadino ukrainiečių dezinformacija.
Praėjusį kartą V.Putinas nurodė mobilizuoti rezervistus 2022 metais, po virtinės karinių nesėkmių mūšio lauke Ukrainoje.
Rusija reaktyviniais dronais smogė Kyjivui
07:25
Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinėje Kyjive antradienį nukentėjo Nacionalinė mokslų akademija, esanti istoriniame miesto centre, buvo užfiksuota nauja mirtina ataka.
Kyjivas vis dažniau susiduria su Rusijos dronais ir raketomis, Europos didžiausiam kariniam konfliktui nuo Antrojo pasaulinio karo laikų tęsiantis jau penktuosius metus.
Socialiniuose tinkluose pasidalintame vaizdo įraše matyti, kaip dideliu greičiu skriejantis dronas stačiu kampu rėžiasi į Nacionalinę mokslų akademiją, sukeldamas sprogimą ir į mėlyną dangų paleisdamas tirštus dūmus.
Buvęs Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Volodymyras Horbulinas valstybiniam transliuotojui „Suspilne“ teigė, kad atakos metu dirbo akademijoje ir buvo nesunkiai sužeistas.
Visgi jis nurodė, kad šalia pastato buvęs jo padėjėjas žuvo.
Tą naktį Kyjive dirbantys AFP žurnalistai girdėjo kelis sprogimus, o Ukrainos oro pajėgos perspėjo apie miesto link skriejančias balistines raketas.
Nacionalinė mokslų akademija įsikūrusi netoli Vokietijos ambasados, katedros, nacionalinės operos ir vyriausybinių pastatų.
Ukrainos pareigūnų teigimu, Kyjivo kultūros objektai, vyriausybiniai pastatai ir mokyklos jau anksčiau buvo tapę taikiniais.
Akademija šią ataką pavadino „rusišku teroru“ ir „barbariškumu“, nukreiptu prieš „taikius žmones, kurie tiesiog dirbo savo darbus, (...) prieš Ukrainos mokslą, švietimą ir kultūrą“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per atskirą smūgį sostinėje buvo pataikyta į medicinos įstaigą.
Kitur, centrinio Dnipro miesto verslo centre, per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės, o mažiausiai 19 buvo sužeisti. Tuo tarpu pareigūnai pranešė apie nepatikslintą aukų skaičių per smūgį gyvenamajame rajone rytiniame Charkive.
Ministras pirmininkas Serhijus Koreckis teigė, kad Rusijos pajėgos apgadino ledų gamyklą Žytomyro srityje į vakarus nuo Kyjivo, bei gyvenamuosius namus Sumuose šiaurėje, Rivnėje šiaurės vakaruose ir pietiniame Odesos mieste.
Kaip nurodė regioninė karinė administracija, pietryčių Ukrainoje esančiame Zaporižios mieste per smūgius buvo sužeista 30 civilių, trys iš jų – sunkiai.
Anksčiau pirmadienį rusų reaktyvinis dronas smogė Ukrainos kaimui netoli Lenkijos sienos, apgadindamas pasienio kontrolės punktą, informavo regiono pareigūnas.
Baimė dėl žiemos
Rusija pradėjo naudoti naujesnius reaktyvinius dronus, kurie yra greitesni ir sunkiau numušami nei Irano „Shahed“ modeliais pagrįsti dronai.
Praėjusią savaitę V.Zelenskis pakartojo raginimą Vakarų sąjungininkėms didinti karinę paramą, įskaitant amerikiečių gamybos „Patriot“ perėmimo sistemas, gebančias numušti galingas balistines raketas.
S.Koreckis pirmadienį pareiškė, kad Ukraina atidės kai kuriuos išlaidų įsipareigojimus, įskaitant atstatymo darbus, dėl vėluojančios užsienio partnerių paramos.
Šis pagalbos prašymas pasigirdo ukrainiečiams svarstant veiksmus artėjant žiemai, po to, kai praėjusiais metais rusų atakos prieš energetikos infrastruktūrą nutraukė elektrą ir šildymą, temperatūrai nukritus iki minus 20 laipsnių Celsijaus.
Sekmadienį per Ukrainos televiziją transliuotame interviu S. Koreckis neskubėjo teigti, kad visi gyventojai miestuose turėtų išvykti prieš prasidedant žiemai, pavadindamas tai „ekstremaliu žingsniu“.
Visgi jis pasiūlė pažeidžiamiems žmonėms persikelti, kad nebūtų perkrautos sunkiai dirbančios gelbėjimo tarnybos, šalinančios nepaliaujamų Rusijos smūgių padarinius.
„Jei žmogus gyvena, pavyzdžiui, 16-ame aukšte ir, tarkime, dingsta elektra, kodėl tuo metu, kai valstybinės specialiosios tarnybos turi susikoncentruoti į pasekmių šalinimą, mes turėtume (...) rūpintis žmonėmis, kuriems reikia papildomo dėmesio?“ – sakė jis televizijai TSN.
„Tokiems žmonėms vertėtų rasti alternatyvią vietą apsistoti žiemos laikotarpiu“, – teigė jis.
Vakarų sankcijos privertė Putiną griebtis naujo dekreto
06:37
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė dekretą, ribojantį prieigą prie duomenų apie šalies naftos perdirbimo gamyklas ir energijos eksportą, stiprėjant Ukrainos atakoms prieš Rusijos naftos infrastruktūrą. Apie tai rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Dekretas, paskelbtas oficialiame Rusijos teisinės informacijos portale, riboja prieigą prie informacijos apie atskirų Rusijos naftos perdirbimo gamyklų perdirbamos naftos kiekį ir pagaminamų produktų apimtis.
Jis taip pat apima platų su Rusijos energijos eksportu susijusios informacijos spektrą, įskaitant perdirbtų produktų asortimentą, eksporto apimtis, kainodarą bei pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų tiekimo grandinę, taip pat transportavimo maršrutus, terminalus ir saugojimo vietas.
Ribojimai taikomi ir informacijai apie transporto priemones, naudojamas žaliavoms bei eksportuojamoms prekėms gabenti, pristatymo datoms ir eksporto operacijoms.
Dekretas draudžia skleisti ribojamą informaciją žiniasklaidoje ar internete, nebent ją atskleidė pati susijusi bendrovė.
Bus ribojami ir atitinkami muitinės duomenys.
V.Putinas skyrė Rusijos vyriausybei 10 dienų terminą nustatyti, kuriems konkretiems produktams bus taikomi šie apribojimai.
Naujienų agentūra „Reuters“ pabrėžė, kad dekretu siekiama apsunkinti Vakarų sankcijų Rusijai vykdymo užtikrinimą.
Ribojant informacijos apie eksporto apimtis, pirkėjus, transportavimo maršrutus ir terminalus sklaidą, vyriausybėms ir tyrėjams gali būti sunkiau sekti Rusijos energijos srautus bei nustatyti galimą sankcijų vengimą.
„Reuters“ pranešė, kad Rusija ir anksčiau ribojo prieigą prie informacijos apie energetikos sektorių, įskaitant žalios naftos gavybos duomenis, nes Vakarų sankcijos, nukreiptos prieš šalies energetikos pramonę, plėtėsi nuo neteisėtos Krymo aneksijos 2014 metais ir visapusiško įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 metais.
Naujausi apribojimai priimti tuo metu, kai Ukraina suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius Rusijos naftos infrastruktūrai, taikydamasi į naftos perdirbimo gamyklas, saugyklas ir kitus objektus, kurie, Kyjivo teigimu, palaiko Maskvos karo pastangas.
Penktieji karo Ukrainoje metai ir pasaulinės pasekmės: „Forbes“ įvardijo pagrindines problemas
06:17
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą tęsiasi jau penktus metus, o karo baigtį vis labiau lemia ištvermė: Rusijos gebėjimas tęsti puolimą, Ukrainos pajėgumas priešintis ir Vakarų vyriausybių pasiryžimas toliau tiekti ginklus, skirti lėšų bei teikti politinę paramą, rašo „Forbes“.
Kai 2022 m. vasario 24 dieną Vladimiras Putinas pradėjo invaziją, Maskva tikėjosi užimti Ukrainą per tris dienas. Kai kurie Rusijos kariai net pasiėmė paradines uniformas, nes manė, kad netrukus galės švęsti pergalę. Tačiau praėjus daugiau kaip ketveriems su puse metų Kyjivas tebėra nepriklausomos valstybės sostinė, o Rusija vis dar kovoja dėl nedidelių teritorinių laimėjimų.
Ukrainai atsilaikyti padėjo strateginis vadovavimas, karių ir civilių drąsa, naujovės mūšio lauke bei nuolatinė sąjungininkų parama. Vis dėlto, kaip pažymi „Forbes“, ištvermė nėra beribė.
Ištvermės karas
Per liepą vykusį NATO viršūnių susitikimą paskelbta, kad Europos sąjungininkės ir Kanada šiuo metu finansuoja didžiąją dalį Ukrainai teikiamos saugumo paramos. Jos taip pat įsipareigojo 2026 metais karinei įrangai, pagalbai ir mokymams skirti 70 mlrd. eurų.
Ši parama leidžia Ukrainai tęsti kovą. Tačiau Rusijos strategija sekinti priešininką daro spaudimą ne tik Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, bet ir civiliams bei šalies partnerių gebėjimui ilgą laiką ją remti.
Nuo rugpjūčio Kyjivas atakuojamas beveik kasdien. Rusijos tolimojo nuotolio raketų ir dronų smūgiai pareikalavo tūkstančių aukų, nemažai jų – miestuose, esančiuose toli nuo fronto. Padėtis tapo tokia grėsminga, kad kai kurie Vakarų politikos ir kariuomenės vadovai paragino virš Ukrainos nustatyti neskraidymo zoną.
Išbandymas tarptautinei teisei
Karas Ukrainoje yra ne tik karinė kova, bet ir vienos svarbiausių po Antrojo pasaulinio karo sukurtos tarptautinės tvarkos taisyklių išbandymas. Jungtinių Tautų Chartija įpareigoja valstybes nenaudoti jėgos prieš kitos šalies teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę.
Ši teisinė tvarka buvo sukurta siekiant užkirsti kelią stiprioms valstybėms užgrobti silpnesnių kaimynių teritorijas, kai jos mano galinčios išvengti atsakomybės.
Tarptautinė humanitarinė teisė taip pat reglamentuoja karo veiksmus: reikalauja atskirti karinius taikinius nuo civilių, laikytis proporcingumo principo ir imtis priemonių žalai civiliams sumažinti.
Jungtinės Tautos skelbė, kad 2025–2026 metų žiemą Rusijos pajėgos sistemingai ir pakartotinai atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Dėl šių smūgių milijonams žmonių sutriko elektros, šilumos ir kitų gyvybiškai svarbių paslaugų tiekimas.
Neprognozuojamas veiksnys Vašingtone
„Forbes“ pažymi, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo politika ne visada buvo palanki Ukrainai. Šiuo metu jis siekia energetikos paliaubų, grūdų koridoriaus Juodojoje jūroje atkūrimo ir atnaujintų trišalių JAV, Rusijos ir Ukrainos derybų.
Diplomatija yra svarbi, tačiau D.Trumpo nenuspėjamumas Ukrainai savaime tapo strategine problema. Svarbiausiam technologijų partneriui nuolat keičiant prioritetus, Kyjivas turi planuoti veiksmus atsižvelgdamas ne tik į Rusiją, bet ir į neapibrėžtumą Vašingtone.
Blogiausiu atveju – iki 20 mln. pabėgėlių
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos duomenimis, beveik 6 mln. ukrainiečių tebėra pabėgėliai užsienyje, o dar beveik 4 mln. žmonių yra perkelti šalies viduje. Daugumą pabėgėlių priėmusi Europa iki šiol susidorojo su itin dideliu humanitariniu krūviu.
Tačiau Ukrainos žlugimas galėtų sukelti visiškai kitokio masto krizę. Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Friends of Europe“ 2024 metais paskelbtame tyrime perspėta, kad pagal blogiausią scenarijų į Vakarus galėtų pasitraukti iki 20 mln. ukrainiečių.
„Šį skaičių reikia vertinti atsargiai, bet ne lengvabūdiškai“, – rašo „Forbes“.
Net dalies iš 20 mln. žmonių pasitraukimas sukeltų didžiulį spaudimą Europos būsto, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos sistemoms bei valstybių biudžetams. Tai taip pat galėtų padidinti politinę įtampą Europos Sąjungoje, kur migracija jau yra vienas prieštaringiausių klausimų.
Ukrainos pralaimėjimas išlaidų nesumažintų
Pasaulio bankas, Europos Komisija, Jungtinės Tautos ir Ukrainos vyriausybė skaičiuoja, kad per ateinantį dešimtmetį šalies atkūrimui reikės beveik 588 mlrd. JAV dolerių. Šis vertinimas pagrįstas iki 2025 metų pabaigos padaryta žala.
Rusijos pergalė šių išlaidų nepanaikintų – jos galėtų tik persikelti į kitas sritis ir dar labiau išaugti. Europai tektų priimti daugiau pabėgėlių, didinti gynybos išlaidas ir stipriau militarizuoti NATO pasienį, o Jungtinėms Valstijoms – skirti papildomų išteklių Rusijai atgrasyti toliau į vakarus.
Kiltų ir teisinių pasekmių. Jei nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė gali įsiveržti į kaimyninę valstybę, okupuoti jos teritoriją, ištverti sankcijas, kol susilpnės išorinė parama, ir galiausiai išsaugoti agresija įgytą naudą, tai pastebės ir kitos teritorinių ambicijų turinčios vyriausybės.
„Forbes“ teigimu, penktaisiais karo metais kyla trys tarpusavyje susiję klausimai: kurios pusės ištvermė išseks pirmoji, ar tarptautinė teisė tebėra pajėgi užkirsti kelią teritorijų užgrobimui ir kas nutiks, jei dar milijonai ukrainiečių nuspręs nebeturintys ateities savo tėvynėje.
„Atsakymai į šiuos klausimus neapsiribos Ukrainos sienomis. Jie daugelį metų lems Europos saugumą, migraciją ir politinį stabilumą, taip pat Jungtinėms Valstijoms tenkančią strateginę naštą“, – rašo leidinys.
