Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Generaliniame štabe – supurtymas: palies net generolus
10:01
Kariuomenės vadas Mychaila Drapatas inicijavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe tarnaujančių karininkų personalo peržiūros procedūrą – jo komanda ketina pareigose palikti daugiausia tuos, kurie turi kovinės patirties ir geba vadovauti kariuomenei.
Tai leidiniui „Ukrajinska pravda“ sakė vienas Generalinio štabo karininkų.
„Rugsėjo 28 dieną vyriausiasis vadas asmeniškai sukvietė visų Generalinio štabo struktūrinių padalinių vadovus ir gana aiškiai paaiškino, ko iš jų tikisi. Pagrindinė žinia tokia: jei iš kariuomenės reikalaujame keistis, turime pradėti nuo savęs.
Vienas pirmųjų žingsnių – personalo peržiūra. Iki spalio 2 dienos vadovai turi pateikti informaciją apie Generalinio štabo karininkus ir generolus, kurie nuo 2022 metų neturėjo praktinės kovinių užduočių vykdymo patirties grupuotėse bataliono – brigados – korpuso – kariuomenės grupuotės lygmeniu.
Kovinė patirtis, žinoma, nėra vienintelis profesionalumo kriterijus, tačiau strateginis štabas karo metu negali prarasti ryšio su tuo, kas realiai vyksta kariuomenėje. Generalinis štabas turi būti tarnyba kariuomenei ir teikti jai sprendimus, kurie padėtų kariauti efektyviau“, – sakė leidinio šaltinis.
Kas laukia neturinčių kovinės patirties
„Ukrajinska pravdos“ pašnekovas pridūrė, kad tai nereiškia, jog visi karininkai be kovinės patirties bus automatiškai atleisti.
Dalį jų planuojama išsiųsti į kariuomenę, o į pareigas Generaliniame štabe, priešingai, atrinkti karininkus, turinčius aktualios kovinės patirties.
Taip pat iki spalio 2 dienos karininkai, turintys teisę išeiti iš tarnybos ir į pensiją, turi apsispręsti dėl savo ateities.
Pasak „Ukrajinska pravdos“ pašnekovo, toks naujojo vyriausiojo vado sprendimas jau sukėlė tam tikrą pasipriešinimą.
Kai kurie mėgina įvairiais kanalais išvengti perkėlimo arba išspręsti savo klausimą per Generalinio štabo viršininką.
Rusija vėl kursto įtampą dėl Kaliningrado: Lietuvos prezidentūra sureagavo į grasinimus
14:59
Rusija šią savaitę išplatino naują grasinimą NATO šalims dėl Kaliningrado srities. Lietuvos Prezidentūra tai pavadino nepagrįstu psichologiniu spaudimu ir pabrėžė, kad Aljansas yra pasirengęs ginti kiekvieną savo centimetrą.
Rusijos ambasada Belgijoje paskelbė, kad Maskva „yra pasirengusi panaudoti visą savo turimą ginkluotės arsenalą, jei NATO šalys mėgintų izoliuoti Kaliningrado sritį“ nuo likusios šalies dalies.
Rusų pareiškime kalbama, neva NATO Baltijos regione „nuolat mėgina kurti naujas grėsmes“ jų laivynui ir „atvirai modeliuoja konkrečius Kaliningrado srities atskyrimo scenarijus“.
Šiemet tai jau ne pirmas kartas, kai Rusija svaidosi grasinimais NATO dėl Kaliningrado srities.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis 15min sakė, kad Rusijos grasinimai neturi jokio pagrindo.
Emmanuelis Macronas pasmerkė Rusijos „pavojingą eskalaciją“ po padegimo Estijoje
14:54
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pasmerkė Rusijos vykdomą „pavojingą eskalaciją“ po to, kai Estija apkaltino Maskvą prisidėjus prie rugpjūtį įvykdyto dronų gamintojo patalpų padegimo.
„Šių priešiškų veiksmų dauginimasis rodo Rusijos vykdomą pavojingą eskalaciją, kuri ją pačią nuves tik į aklavietę“, – teigė E. Macronas, primindamas neseniai Vokietijoje įvykusį incidentą, kai netoli oro uosto buvo rastas sprogmenų prikrautas dronas.
„Rusija turi žinoti, kad ji neįveiks mūsų vienybės ar mūsų ryžto toliau remti Ukrainą“, – pabrėžė Prancūzijos vadovas.
Latvija: Baltijos šalims reikia bendros pozicijos dėl Rusijos grūdų tranzito kontrolės
14:23
Baltijos šalims būtinas glaudus bendradarbiavimas ir bendras požiūris tiek į pasienio kontrolę, tiek į Rusijos grūdų tranzito patikros mechanizmo įdiegimą, antradienį agentūrai LETA pranešė Latvijos žemės ūkio ministerija.
Ministerija pažymi, kad pirmadienį Briuselyje Latvijos, Lietuvos ir Estijos atstovai susitiko su Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto viceministru Tarasu Vysockiu, kad aptartų tolesnius bendrus veiksmus, kuriais siekiama apriboti Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per Latvijos uostus.
Neseniai pasitvirtino pranešimai apie neįprastai staigų Rusijos grūdų tranzito ir krovos paklausos augimą Baltijos šalyse, o tai susiję su apribojimais tradiciniuose eksporto maršrutuose per Juodąją jūrą. Ministerija pabrėžia, kad atsižvelgiant į pagrįstus įtarimus, jog Rusija naudoja Baltijos šalių uostus ir tranzito kelius grūdams iš okupuotų Ukrainos teritorijų eksportuoti, būtina įvesti nuodugnią grūdų partijų patikrą, apimančią ne tik lydimųjų dokumentų kontrolę, bet ir mėginių ėmimą laboratoriniams tyrimams.
Latvija pritaria būtinybei įdiegti grūdų tikrinimo mechanizmą siekiant užkirsti kelią grūdams iš okupuotų Ukrainos teritorijų patekti į tarptautinę rinką, kurioje Rusija juos parduoda kaip savo.
Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Girtas Kruminis pranešė, kad Latvija rengia teisės aktų bazę, kad sukurtų teisinį pagrindą imti mėginius iš Rusijos grūdų partijų ir atlikti jų laboratorinius tyrimus tais atvejais, kai rizikos vertinimas kelia įtarimų dėl jų kilmės iš okupuotų Ukrainos teritorijų.
G.Kruminis pažymėjo, kad Baltijos šalims būtinas vienodas tyrimų rezultatų vertinimas ir koordinuotas keitimasis informacija, kad būtų užtikrinta, jog mėginiai būtų imami ir tiriami pagal vienodą metodiką.
ES atstovas: dėl Rusijai priskiriamo išpuolio reiškiamas visiškas solidarumas su Estija
14:21
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad palaiko Estiją, patyrusią padegimo išpuolį, kuriuo kaltinama Rusija, ir neatsisakys paramos Ukrainai.
„Mes palaikome Estiją dėl šio beatodairiško išpuolio“, – sakė Europos Komisijos (EK) atstovas Christianas Wigandas, išreikšdamas visišką solidarumą su Talinu.
„Maskva bando įbauginti Europą, kad ši sumažintų savo paramą Ukrainai. To nebus“, – pridūrė C.Wigandas.
Penktieji karo metai: Rusijos Dūmos valgykloje pervadino Kyjivo kotletą
13:55
Prasidėjus rudens sesijai iš Rusijos Valstybės Dūmos valgyklos dingo Kyjivo kotletas, dėmesį atkreipė Kremliaus žurnalistų grupės reporteris Aleksandras Junaševas. Dabar šis patiekalas vadinamas „kotletu su sviestu“.
„Prasideda naujas darbo Valstybės Dūmoje sezonas, vadinasi, grįžta jūsų mėgstama rubrika „Dūmos valgyklos žinianešys“. Iš rudens naujovių – kotletas su sviestu, kuris anksčiau buvo tiesiog Kyjivo kotletas“, – savo „Telegram“ kanale parašė A. Junaševas.
Jo paskelbtoje nuotraukoje valgyklos vitrinoje matyti kotletai, o kainos etiketėje nurodytas naujas pavadinimas – „Kotletas su sviestu“. Kaina – 270 rublių (2,83 euro).
Plačiau skaitykite ČIA.
„Užsakė padegti Estijos gynybos bendrovę“: sureagavo ir Kremlius
13:40
Kremlius antradienį atmetė, jo teigimu, nepagrįstus Estijos kaltinimus, kad Rusija rugpjūtį užsakė padegti vieną Estijos gynybos bendrovę.
„Tokie pareiškimai yra nepagrįsti, neapgalvoti, visiškai nesusiję su tikrove ir neturi jokio pagrindo. Todėl negalime ir neketiname į tokius pareiškimus žiūrėti rimtai“, – atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Estija: padegimą Taline užsakė Rusijos specialiosios tarnybos
13:33
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna antradienį apkaltino Rusiją diversijos aktu, rugpjūtį įvykdžius padegimą gynybos įmonės „Milrem Robotics“ patalpose.
„Galime užtikrintai daryti išvadą, kad padegimas (...) Taline buvo diversijos aktas, kurį užsakė Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.
Jis pridūrė, kad išpuolio vykdytojai sulaikyti ir „nebekelia grėsmės“, o Estija iškvietė Rusijos ambasadorių.
„Šis diversijos aktas yra platesnės Rusijos kampanijos Europoje, kuria siekiama mus įbauginti ir susilpninti mūsų paramą Ukrainai, dalis“, – rašė M. Tsahkna.
Estija nuo karo Ukrainoje pradžios ne vieną kartą yra apkaltinusi Rusiją hibridinėmis provokacijomis.
Kartu su kaimynėmis Latvija ir Lietuva, per pastaruosius metus Estija padidino investicijas į gynybą ir išlieka tvirta Kyjivo sąjungininkė.
Estijos užsienio ministras pranešė, kad dėl padegimo ministerija taip pat iškvies Rusijos reikalų patikėtinį.
Pasak ministro, estų saugumo institucijos dirba ryžtingai ir veiksmingai, kad užtikrintų nacionalinį saugumą.
Rusijos veiksmai „savo ruožtu rodo didėjančią Maskvos neviltį, nes jos agresijos prieš Ukrainą tikslai nebuvo pasiekti“, sakė užsienio reikalų ministras.
„Estija yra sunkus taikinys tokiems Rusijos išpuoliams. Mūsų saugumo institucijos dirba efektyviai; keli panašūs diversijos aktai buvo užkardyti, o „Milrem Robotics“ padegėjai buvo sulaikyti ir nebekelia grėsmės Estijai“, – pridūrė M. Tsahkna.
Užsienio reikalų ministro teigimu, Europa nebus įbauginta ir liks vieninga, neleisdama Rusijai pasiekti savo tikslų.
„Estija kartu su savo sąjungininkėmis ir partnerėmis toliau spaus Rusiją, griežtindama sankcijas ir ribodama Rusijos piliečių keliones į Europą, taip pat tęsis mūsų tvirta parama Ukrainai, – sakė ministras. – Mes taip pat nuolat stipriname savo pasirengimą ir vidaus saugumą, kad ateityje galėtume sėkmingai atremti tokius Rusijos veiksmus.“
„Estija ir jos sąjungininkės pasilieka visišką teisę reaguoti į tokią priešišką, neatsakingą ir pavojingą veiklą“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
„Padėtis sudėtinga“: Ukraina priversta visus išteklius nukreipti į kritines sritis
13:17
Dėl vėluojančios užsienio partnerių paramos Ukraina atidės kai kuriuos suplanuotus išlaidų įsipareigojimus, įskaitant darbus atstatymo srityje, pirmadienį pranešė šalies ministras pirmininkas.
Vyriausybė šiuos projektus įgyvendins ateityje, „tačiau šiuo metu visi ištekliai turi būti nukreipti į kritines sritis“, socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė ministras pirmininkas Serhijus Koreckis, tarp prioritetų paminėdamas gynybą ir socialinę apsaugą.
Ketverius su puse metų trunkanti Rusijos plataus masto invazija nuniokojo Ukrainos ekonomiką, padarydama milijardinę žalą ir palikdama didelę skylę šalies finansuose.
Ukrainos vyriausybė anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad kitąmet sieks papildomų 53 mlrd. dolerių (46,7 mlrd. eurų) užsienio paramos, įskaitant lėšas iš Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko, kad padengtų trūkumą.
„Padėtis viešųjų finansų srityje išlieka sudėtinga“, – sakė S. Koreckis.
„Kai kurios suplanuotos tarptautinės lėšos dar neatvyko, iš dalies todėl, kad Ukraina nespėjo laiku įvykdyti tam tikrų įsipareigojimų tarptautiniams partneriams“, – pridūrė jis.
„Mes atidedame ne pirmo būtinumo išlaidas. Tai taikoma naujoms statyboms, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui, kurie nėra kritiškai svarbūs, taip pat viešosios erdvės gerinimo darbams, tokiems kaip parkų, skverų, fontanų įrengimas ar grindinio klojimas“, – teigė premjeras.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos vyriausybė pranešė, kad kitais metais planuoja skirti rekordinę dviejų trečdalių biudžeto dalį gynybai, nes auga išlaidos kare su Rusija.
Laikraštis „Ekonomična pravda“ pranešė, kad Finansų ministerija dėl lėšų trūkumo atidėjo energijos sistemos parengimo žiemai finansavimą iki gruodžio.
Ukrainos gynybos ministras atšaukė vizitą Vokietijoje
13:14
Dėl suintensyvėjusių Rusijos atakų Kyjive Ukrainos gynybos ministras antradienį atšaukė planuotą kelionę į Vokietiją, pranešė jo biuras.
Jevhenijus Chmara turėjo susitikti su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius.
Ukraina ragina sąjungininkes didinti karinę ir finansinę pagalbą, siekdama apsiginti nuo sostinę atakuojančių Rusijos dronų ir raketų.
Pirmadienį per Rusijos drono smūgį istorinėje Kyjivo dalyje buvo apgadintas Ukrainos mokslų akademijos pastatas. Per šią ataką, kuri yra dalis nenutrūkstamų išpuolių, paralyžiavusių didžiąją miesto dalį, žuvo vienas žmogus.
Šaltinis Gynybos ministerijoje informavo, kad J. Chmara atšaukė keliones tiek į Vokietiją, tiek į Norvegiją „dėl susiklosčiusios situacijos Ukrainoje ir suintensyvėjusių Rusijos atakų, kurios reikalauja skubaus dėmesio“.
„Iltalehti“: Baltijos šalims ir Suomijai – Jungtinės Karalystės „branduolinis skėtis“
12:57
Jungtinė Karalystė pasiūlė „branduolinį skėtį“ Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) karinės partnerystės narėms, tarp jų Suomijai ir Baltijos šalims, kaip platesnio gynybos susitarimo dalį.
Branduolinis skėtis – tai branduolinį ginklą turinčios valstybės saugumo garantija, skirta apsaugoti branduolinio ginklo neturinčią sąjungininkę.
Šią informaciją pirmadienį interviu laikraščiui „Iltalehti“ patvirtino Jungtinės Karalystės karinio jūrų laivyno vadas admirolas Gwynas Jenkinsas, einantis Pirmojo jūrų lordo ir Karinio jūrų štabo viršininko pareigas.
Kaip skelbia Suomijos nacionalinio transliuotojas YLE, JEF šalys narės – Šiaurės šalys, Baltijos valstybės, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai – lapkritį Osle vyksiančiame susitikime pasirašys susitarimą.
Tai „Iltalehti“ taip pat patvirtino Suomijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas Heikki Autto.
„Jų karinio jūrų laivyno vadas pabrėžė tvirtą Britanijos įsipareigojimą bendradarbiavimui JEF formatu, ir per tai atsirado šios naujos galimybės“, – sakė H. Autto.
Atskiras branduolinis skėtis už NATO atgrasymo strategijos
Toks susitarimas reikštų atskirą branduolinį skėtį už NATO išplėstinio atgrasymo strategijos, kurią visoms Aljanso branduolinio ginklo neturinčioms valstybėms narėms siūlo JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, ribų, skelbia YLE.
„Suomija yra po branduoliniu skėčiu. Jį užtikrina mūsų povandeniniai laivai, kurie šiuo metu patruliuoja Atlante“, – interviu sakė G. Jenkinsas.
Prisijungė prie Prancūzijos vadovaujamos branduolinio atgrasymo iniciatyvos
„Iltalehti“ taip pat pažymėjo planuojamo JEF susitarimo reikšmę Suomijos gynybai, nes jam nereikėtų aktyvuoti NATO 5-ojo straipsnio, pagal kurį ginkluotas išpuolis prieš vieną narę laikomas išpuoliu prieš visas.
Anksčiau šį mėnesį Suomija prisijungė prie Prancūzijos vadovaujamos branduolinio atgrasymo iniciatyvos, tačiau šis susitarimas nenumato atskiro branduolinio skėčio.
