Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Vadino Ameriką šėtono tarnaite – nustebo, kai sulaukė kirčio atgal
13:54
Nacionalistinio Rusijos televizijos kanalo „Cargrad“ įkūrėjas Konstantinas Malofejevas, anksčiau JAV vadinęs „šėtono tarnaite“, prabilo apie bandymus susigrąžinti savo amerikietiškas investicijas. 2014 m. kovą verslininkas investavo apie 10 mln. JAV dolerių į Teksaso bankų kontroliuojančiosios bendrovės „Strategic Growth Bancorp“ akcijas – likus vos keliems mėnesiams iki sankcijų jam įvedimo už paramą separatistams Ukrainoje.
Pasak K. Malofejevo, Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą prieš JAV valdžios atstovus. Verslininkas apkaltino buvusį JAV prezidentą Joe Bideną, buvusį generalinį prokurorą Merricką Garlandą ir prokuratūros darbuotojus nusikalstamos grupės sukūrimu, kuri esą pagrobė jo pinigus.
Įvedus sankcijas, K. Malofejevo investicijos buvo įšaldytos. 2017 m. „Strategic Growth Bancorp“ susijungė su „Sunflower Bank“. K. Malofejevo akcijos buvo konvertuotos į 5,4 mln. JAV dolerių, kuriuos JAV valdžia konfiskavo. 2023 m. M. Garlandas leido šias lėšas perduoti Valstybės departamentui pagalbai Ukrainai.
Oligarchas tvirtina, kad likusią lėšų dalį neva galėjo pasisavinti J. Bideno administracijos atstovai.
„J. Bideno grupei inkriminuojamos dvi veikos: organizuotos grupės įvykdyta stambaus masto vagystė iš banko sąskaitos ir terorizmo finansavimo organizavimas“, – rašo oligarchas, už šiuos esamus nusikaltimus minėdamas Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius bausmes iki gyvos galvos.
Nepaisant investicijų JAV, K. Malofejevas reguliariai svaidosi antiamerikietiškais pareiškimais. Ameriką jis yra vadinęs „pseudoimperija“, o karo su Iranu metu rašė, kad JAV savo artimiesiems neša „pragarą“ ir yra „šėtono tarnai“, primena „The Moscow Times“.
„The Guardian“: Rusijos teroras Kyjive gali sukelti humanitarinę krizę
20:44
Ukrainos sostinė išgyvena sunkiausią laikotarpį nuo pirmųjų plataus masto Rusijos invazijos dienų. Nuolatinės Rusijos atakos keičia kasdienį Kyjivo gyvenimą: vien per šią savaitę raketos ir dronai smogė biurams, energetikos objektams, duomenų centrams, mokyklai, ligoninei ir vienam pagrindinių miesto tiltų, rašo „The Guardian“.
Miesto gyventojai leidiniui pasakojo, kaip gyvena tokiomis sąlygomis. Vaikai mokyklose daug laiko praleidžia slėptuvėse, todėl jų tėvai dažnai vėluoja į darbą. Kairiajame Dnipro krante esančio Darnycios rajono gyventojams kartais tenka palikti automobilius dešiniajame krante ir tiltą pereiti pėsčiomis, nes Rusijos dronai apgadino pervažą ir eismas automobiliais buvo uždraustas.
„Dar prieš kelias savaites didžiausią nerimą sostinėje kėlė artėjanti žiema, kai Rusija, kaip tikimasi, vėl mėgins panardinti Ukrainą į tamsą ir šaltį. Tačiau staigiai suintensyvėjus Rusijos atakoms daugelis gyventojų pajuto, kad dalis sunkumų, kuriems jie ruošėsi, jau prasidėjo“, – rašoma straipsnyje.
Iki šiol gyvenimo ritmas Kyjive atrodė beveik normalus, o Rusija kasdien atakavo arčiau fronto esančius Charkivą, Dniprą ir kitus miestus. Tačiau dabar Kyjivas susidūrė ir su dideliu balistinėms raketoms skirtų „Patriot“ perėmimo raketų trūkumu, ir su naujos kartos greitesniais Rusijos reaktyviniais dronais, kuriuos sunkiau numušti.
Šaltiniai leidiniui teigė, kad prieš reaktyvinius dronus virš sostinės jau naudojami keli nauji perėmimo dronai. Šiuos sprendimus ketinama diegti platesniu mastu, kad Kyjivo apsauga būtų sustiprinta, tačiau tam gali prireikti kelių savaičių ar mėnesių.
Per tą laiką Rusija gali įgyvendinti planus masiškai smogti Ukrainos energetikos objektams, kad sukeltų humanitarinę krizę.
„Rusija ketina įšaldyti Kyjivą, nublokšti jį atgal į akmens amžių“, – leidinys citavo vieną Vakarų diplomatą.
Šaltinių teigimu, užsienio ambasados kol kas nusprendė likti Kyjive. Vis dėlto rengiami atsarginiai planai prireikus perkelti atstovybes į Lvivą arba rytinę Lenkijos dalį. Juos ketinama įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu Rusija pradėtų sąmoningai atakuoti užsienio diplomatines atstovybes.
Rusija raketomis negalės sunaikinti tiltų, tačiau yra kita grėsmė, sako ekspertas
20:39
Rusijai vargu ar pavyks raketomis sugriauti Ukrainos tiltus, tačiau reaktyviniai dronai gali apgadinti atskirus jų konstrukcijos elementus ir priversti valdžią riboti tiltų naudojimą. Tai interviu „Forbes Ukraine“ pareiškė informacinės ir konsultacinės bendrovės „Defense Express“ direktorius Serhijus Zgurecas.
S.Zgurecas pažymėjo, kad nuo pat plataus masto invazijos pradžios buvo vertinama smūgių hidroelektrinėms, šalia jų esantiems objektams ir tiltams Kyjivo, Dnipro bei Zaporižios apylinkėse grėsmė. Jis priminė, kad dar 2022 metais Rusijos pajėgos mėgino sparnuotosiomis raketomis Ch-101 smogti su užtvankomis susijusiems objektams.
„Tačiau, nepaisant visų Ch-101 valdymo sistemų, šiomis raketomis gana sunku tiksliai pataikyti į pažeidžiamiausias tiltų ar hidrotechninių statinių vietas. Be to, visi tiltai buvo statomi paliekant didelę atsparumo atsargą, o kai kurie net suprojektuoti taip, kad atlaikytų taktinio branduolinio ginklo smūgius“, – pabrėžė ekspertas.
S.Zgurecas pridūrė, kad balistinės raketos yra dar mažiau tikslios.
„Balistinės raketos kovinė galvutė gali siekti pusę tonos trotilo ekvivalentu, ir tai atrodo grėsmingai. Tačiau net ir tokią galią atsveria tiltų bei hidrotechninių statinių tvirtumas“, – sakė jis.
Reaktyvinių dronų smūgių grėsmė
Kalbėdamas apie reaktyvinių dronų keliamą pavojų tiltams, S.Zgurecas nurodė, kad šių bepiločių orlaivių kovinės galvutės sveria 50–90 kilogramų. Tokie smūgiai negali sugriauti tiltų, tačiau gali pažeisti atskirus jų konstrukcijos elementus.
„Tai matyti iš smūgių Pietų tiltui Kyjive. Rusai turi reaktyvinių dronų su specialia kovine galvute, kurioje įrengti pjaunamieji elementai. Ši maždaug metro ilgio kovinė galvutė turi keturis iki 10 centimetrų pusinio skersmens griovelius. Jai sprogus dar nepasiekus taikinio, susidaro pailga kumuliacinė čiurkšlė, turinti perpjauti metalines konstrukcijas“, – aiškino ekspertas.
Pasak S.Zgureco, tikėtina, kad tokiais reaktyviniais dronais jau mėginta smogti Pietų tilto daliai, kurioje tvirtinamos vantos – nuo atramos besileidžiantys metaliniai lynai, laikantys tilto perdangą.
„Vantų elementų ir tilto atramų atsparumo atsarga gerokai viršija bet kokią apkrovą. Tačiau vos vantos atramoje atsiradus įtrūkimui, pradedama taikyti saugumo procedūra, pagal kurią vietos valdžia privalo įvertinti, kokį pavojų padaryta žala kelia saugiam tilto naudojimui. Būtent taip nutiko šiandien, kai tiltas buvo uždarytas. Manau, valdžia nori kuo atsargiau įvertinti, ką šiuo metu ant tilto galima daryti, ko negalima ir kaip tai paveiks jo naudojimą“, – sakė S.Zgurecas.
Ekspertas pažymėjo, kad tiltai yra gana tvirti, todėl dronai jų neapgadins, nebent būtų surengta masinė ataka į tą pačią vietą, siekiant pažeisti vantines konstrukcijas ir sukelti pavojų saugiam tilto naudojimui.
Ar Rusijos pajėgos galėtų griauti tiltus
S.Zgureco teigimu, Rusijos pajėgoms vargu ar pavyktų griauti tiltus sparnuotosiomis raketomis. Jis taip pat priminė, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai numuša sparnuotąsias raketas Ch-101, tam naudodamos oro gynybos sistemas.
„Mažai tikėtina, kad balistinė raketa galėtų pataikyti į tiltą ir jį sugriauti. Rusija mėgino smogti tiltui Zatokoje, Odesos srityje, tačiau jis būdavo gana greitai suremontuojamas“, – pridūrė ekspertas.
S.Zgurecas taip pat priminė, kad 2022 metų vasarą Ukrainos pajėgos didelio tikslumo HIMARS raketomis, kurių kovinė galvutė svėrė apie 90 kilogramų, apšaudė Antonivkos tiltą netoli Chersono. Tačiau Rusijos pajėgos, nepaisydamos važiuojamojoje dalyje atsiradusių skylių, vis tiek mėgino juo naudotis.
„Taigi balistinės raketos yra netikslios, o sparnuotąsias raketas numušame. Dronai gali kelti grėsmę tik tuomet, jei būtų masiškai naudojami mėginant pažeisti atskirus konstrukcijos elementus. Tokiu atveju būtume priversti pradėti taikyti rizikos valdymo procedūras, dėl kurių tam tikru mastu tiltu nebūtų galima naudotis“, – apibendrino S.Zgurecas.
Kyjivo gyventojai kraustosi: Vakarų Ukrainoje baigiasi nuomojami butai, sostinėje – pasiūlos bumas
20:25
Vakarų Ukrainoje sparčiai mažėja nuomojamų būstų pasiūla, vis daugiau žmonių persikeliant iš Kyjivo, Dnipro, Charkivo, Odesos ir kitų miestų. Užhorode laisvų butų beveik nebeliko, o Ivano Frankivske dėl vieno būsto varžosi iki 30 nuomininkų, rašo LIGA.net.
Sudėtingiausia padėtis susiklostė Užhorode. Vidutinė būsto nuomos kaina per metus ten išaugo 50 proc. ir dabar yra 80 proc. didesnė negu Kyjive. Nekilnojamojo turto agentūros „R.Grand“ vadovas Romanas Perehynecis teigė, kad paklausa labiausiai šoktelėjo per pastarąjį pusantro mėnesio.
„Prieš dvi savaites mieste buvo išnuomoti visi siūlyti butai – net ir tie, kurie anksčiau buvo laikomi nepatraukliais“, – sakė jis.
Iš Kyjivo persikeliančios šeimos dažniausiai ieško individualių ar sublokuotų namų ir yra pasirengusios mokėti už juos 2–4 tūkst. JAV dolerių per mėnesį.
Pasak R.Perehynecio, krizę lėmė palyginti maža Užhorodo būsto rinka ir smarkiai išaugęs gyventojų skaičius. Per karo metus mieste jų esą padaugėjo beveik tris kartus – nuo 120 tūkst. iki maždaug 300 tūkstančių.
„Žmonės, atvykstantys iš Kyjivo, Dnipro ir Zaporižios, jau pasirengę už dviejų kambarių butą mokėti 1,5–2 tūkst. dolerių per mėnesį. Tačiau butų nėra“, – teigė jis.
Panaši padėtis ir Ivano Frankivske. Vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina pasiekė 22,5 tūkst. grivinų per mėnesį – 42 proc. daugiau negu prieš metus. Vien per rugsėjį būsto nuoma pabrango dar 20–25 procentais.
„Būsto liko labai mažai. Į kiekvieną butą pretenduoja po 25–30 žmonių“, – sakė regioninio nekilnojamojo turto asociacijos padalinio vadovas Nestoras Sliusarenka.
Pasak jo, butai dabar išnuomojami vos per kelias valandas. Paklausūs visų kategorijų būstai, įskaitant seniai remontuotus butus.
Lvive nuomojamų būstų dar yra, tačiau ir čia pastebimai išaugo iš rytinių šalies regionų bei Kyjivo persikeliančių žmonių sukuriama paklausa. Vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina siekia apie 24,8 tūkst. grivinų per mėnesį.
Greičiausiai išnuomojami pigiausi būstai. Nekilnojamojo turto biuro „Variant“ direktoriaus Andrijaus Borysovo teigimu, buto nuoma kainuoja mažiausiai 17 tūkst. grivinų per mėnesį, o geriau suremontuoto būsto – nuo 20 tūkst. grivinų.
Lucke būstų kol kas yra, tačiau paklausa jau gerokai viršija pasiūlą. Vieno kambario butai nuomojami nuo 12 tūkst. grivinų per mėnesį, o dviejų kambarių butai su autonominiu šildymu – nuo 20 tūkst. grivinų.
Nekilnojamojo turto specialistai perspėja, kad žiemą būsto trūkumas gali dar labiau išaugti, jeigu dėl Rusijos atakų į Vakarų Ukrainą persikels nauja gyventojų banga.
„Anksčiau viskas įvyko vienu metu. Dabar miestai pildosi palaipsniui, tačiau laisvų būstų atsargos jau beveik išseko“, – sakė N.Sliusarenka.
Tuo metu Kyjive, intensyvėjant Rusijos smūgiams, nuomojamų būstų pasiūla sparčiai auga. UNIAN išanalizuotais programėlės „Bird“ duomenimis, sostinėje siūloma daugiau kaip 14,6 tūkst. laisvų butų.
Daugiausia skelbimų paskelbta kairiajame Dnipro krante. Pozniakuose siūloma apie 740 butų, Osokorkuose – maždaug 325, o Charkivo masyve – apie 190.
Nekilnojamojo turto portalo LUN duomenimis, vieno kambario buto nuoma Kyjive vidutiniškai kainuoja 18 tūkst. grivinų per mėnesį – 6 proc. daugiau negu prieš metus. Dviejų kambarių buto nuoma pabrango 4 proc., iki 25 tūkst. grivinų, o trijų kambarių atpigo 5 proc., iki 40 tūkst. grivinų per mėnesį.
Lėktuvą Leipcigo oro uoste bandė susprogdinti Rusijos ir Latvijos pilietis
18:36
Remdamasis tyrimo medžiaga ir Europos saugumo tarnybų informacija, Jungtinės Karalystės (JK) laikraštis „The Daily Telegraph“ pranešė, kad neseniai vykdytos nesėkmingos diversijos Leipcigo oro uoste pagrindinis sumanytojas greičiausiai yra Rusijos ir Latvijos pilietybes turintis Olegas Levuškinas.
Laikraštis nurodo, kad O. Levuškinas suteikė logistinę paramą ir padėjo pasiruošti išpuoliui.
Liepos pabaigoje O. Levuškinas per Turkiją atvyko į Berlyno Brandenburgo oro uostą, kuriame liepos 27-ąją išsinuomojo automobilį.
Liepos 31 dieną ši transporto priemonė pastebėta netoli Leipcigo oro uosto, kur O. Levuškinas galimai vykdė žvalgybą prieš planuojamą ataką.
Vokietijos saugumo tarnybų šaltinio duomenimis, sprogmenys į Vokietiją veikiausiai buvo įvežti sunkvežimiais per Bulgariją ir Serbiją.
Nepriklausomo Rusijos leidinio „Agentstvo“ informacija rodo, kad O. Levuškinas Rygoje gyveno mažiausiai iki 2018-ųjų.
2019 metais jis persikėlė į Pskovo sritį Rusijoje, o vėliau – į Sevastopolį Rusijos okupuotame Kryme.
Žiniasklaidos teigimu, O. Levuškinas yra senas Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU pulkininko Deniso Smoljaninovo, vadovaujančio vienam iš šios tarnybos Specialiųjų operacijų padalinių, pažįstamas.
Šis padalinys specializuojasi vykdyti sabotažo ir diversijų operacijas užsienyje.
Kas jam padėjo
„The Daily Telegraph“ taip pat atskleidžia asmens, kuris turėjo įvykdyti diversiją Leipcigo oro uoste, tapatybę.
Anksčiau Vokietijos žiniasklaida skelbė tik tai, kad jis yra Baltarusijos pilietis. Pasak „The Daily Telegraph“, tai Andrejus Karsakovas.
GRU padalinyje 29155 taip pat tarnavo Skripalių nuodytojai
Laikraštis rašo, kad diversija Leipcige siejama su GRU padaliniu 29155.
Šis padalinys, be kita ko, garsėja tuo, kad jame tarnavo GRU karininkai Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas, kurie per operaciją Solsberyje Didžiojoje Britanijoje apnuodijo buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija vėl smogė į tiltą, sujungiantį dvi Kyjivo puses
18:16 Atnaujinta 18:22
Rusijos kariuomenė vėl smogė Pietiniam tiltui Kyjive. Apie naują ataką pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Tai jau penktasis smūgis šiam tiltui per pastarąsias dvi dienas.
„Vėl pataikyta į Pietinį tiltą. Primename, kad po kelių priešo atakų tiltas šiuo metu uždarytas tiek automobilių, tiek metro eismui. Į įvykio vietą skuba ekstremalių situacijų tarnybos“, – savo „Telegram“ kanale rašė Kyjivo meras.
Kyjivo miesto karinės administracijos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas einantis Petro Pantelejevas informavo, kad šiuo metu eismas per Metro tiltą leidžiamas tik viena juosta kryptimi iš kairiojo kranto į dešinįjį.
Patono tiltu oro pavojų metu eismas vyksta su apribojimais kryptimi iš dešiniojo kranto į kairįjį. Šiaurinis bei Podilsko-Voskresenkos tiltai taip pat veikia su ribojimais, o Darnycio tiltu eismas vyksta be trikdžių.
Spalio 2-osios naktį Rusija tęsė Kyjivo puolimą reaktyviniais bepiločiais orlaiviais. Apie 5.00 val. ryto Rusija sudavė naują smūgį Pietiniam tiltui – tai buvo jau ketvirtasis pataikymas per parą.
Vienos Rusijos respublikos vadovas patvirtino: taip, moteris iš Irkutsko mirė nuo maro
18:07
Rusijos Buriatijos respublikos vadovas Aleksejus Cydenovas patvirtino pasirodžiusią informaciją, kad kaimyninės Irkutsko srities gyventoja mirė užsikrėtusi maru.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Atlantic“ reportažas: kaip Baltijos šalys ruošiasi karui su Rusija
18:06
Lietuva, Latvija ir Estija ruošiasi atremti Rusijos puolimą – su Jungtinių Valstijų pagalba arba be jos, reportaže iš Baltijos šalių rašo „The Atlantic“ žurnalistas Isaacas Stanley-Beckeris.
„Lietuva gynybai skiria didesnę dalį savo BVP nei bet kuri kita NATO šalis ir jau daugelį metų ragina Vakarus rimčiau vertinti Rusijos agresiją. Galimybė, kad kils karas, yra įsišaknijusi šalies politikoje, ekonomikoje ir visuomenės sąmonėje; okupacijos prisiminimai persekioja jos dabartį ir ateities viziją“, – rašo straipsnio autorius.
Anot jo, Baltijos valstybėms „laukti ir stebėti“ – ne strategija. Nepasitikėjimas Rusijos ketinimais jau sukėlė silpną, bet daug ką apimantį nerimą, kuris daro įtaką kasdieniam gyvenimui ir visoms institucijoms.
Miestai nuolat tobulina savo evakuacijos planus. Ligoninės gali iš karto pereiti į karo režimą. Jis atkreipė dėmesį, kad po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos Šaulių sąjungos narių skaičius padvigubėjo ir dabar siekia apie 20 tūkst.
„Kai aplankiau Vaikšnorą, jis mane nusivedė į nišą už savo kabineto, kur ant nedidelio medinio stovo kabėjo jo šalmas, kuprinė ir neperšaunama liemenė. Jo darbas – įsivaizduoti blogiausią scenarijų.
Tačiau, kaip sužinojau per mėnesį, praleistą kalbantis su politiniais ir kariniais lyderiais, taip pat tiesa, kad kovoje dėl išlikimo Baltijos valstybės turi pranašumų. Jos pasirengusios į kovą įtraukti visą savo visuomenę. Ko jos nebežino, tai ar Jungtinės Valstijos bus jų pusėje – o Rusijos akimis žiūrint, šis neapibrėžtumas gali atrodyti kaip kvietimas“, – rašė straipsnio autorius.
„Priešas turi žinoti, – pareiškė Lietuvos gynybos vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, – kad, jei jie žengs bent vieną žingsnį į mūsų teritoriją, mes atsakysime“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Orbano laukia baudžiamoji byla dėl 70 mln. eurų vertės aukso ir grynųjų
15:57
Balandžio mėnesio rinkimuose iškovojusi konstitucinę daugumą, naujoji Vengrijos valdžia pradėjo kampaniją „Operacija „Apsivalymo ugnis“, skirtą Viktoro Orbano per 16 valdymo metų sukurtos politinės korupcijos sistemos likvidavimui. Vienu pirmųjų rezultatų gali tapti baudžiamoji byla pačiam buvusiam premjerui, rašo „Financial Times“.
Kovo mėnesį Vengrijos kovos su terorizmu padalinys perėmė automobilį su grynaisiais pinigais ir aukso luitais, kurių vertė siekė 70 mln. eurų. Nors tai buvo įprastas Ukrainos valstybinio banko „Oščadbank“ inkasatorių reisas iš Vienos, V. Orbanas apkaltino Kyjivą slapta finansuojant Vengrijos opoziciją.
Inkasatoriai, kurie kelias valandas net apklausų metu buvo laikomi surakinti antrankiais ir užrištomis akimis, kitą dieną buvo paleisti. V. Orbanas galiausiai pralaimėjo rinkimus, o pinigai buvo grąžinti Ukrainai.
Dabar V. Orbanas įtariamas asmeniškai davęs nurodymą užgrobti automobilį, siekdamas išnaudoti situaciją savo interesams. Ukrainiečių interesams atstovaujantis advokatas Lorantas Horvathas teigia, kad tai yra pirmoji byla, kurioje V. Orbanui gali būti pareikšti oficialūs kaltinimai, nes tyrimas jau artėja prie pabaigos.
Advokatas taip pat atstovauja buvusiam prokurorui Palui Furchtui, kuriam kovą buvo pavesta vadovauti bylai prieš ukrainiečius. P. Furchtas pareiškė, kad V. Orbanas „asmeniškai davė nurodymą specialiosioms tarnyboms sulaikyti ukrainiečių kurjerius su grynaisiais“. Kai prokuroras pavasarį apie tai pranešė savo vadovybei, jam buvo pareikštas papeikimas, o vėliau pradėtas vidinis patikrinimas.
Nurodymus gavo iš Orbano
Buvusio prokuroro žodžius patvirtina birželio mėnesio prokuratūros ataskaita, su kuria susipažino „Financial Times“. Joje cituojamas kovos su terorizmu padalinio vadovas Janosas Hajdu, teigiantis, kad nurodymus gavo iš asmens, kuris ataskaitoje įvardijamas kaip V. Orbanas. Pačiam J. Hajdu šiuo metu pateikti kaltinimai dėl neteisėto „Oščadbank“ darbuotojų sulaikymo ir žiauraus elgesio su jais.
Pastarosiomis savaitėmis Vengrijos valdžia suėmė du buvusius V. Orbano vyriausybės ministrus ir partijos „Fidesz“ narius, taip pat kelis buvusiam premjerui artimus verslininkus. Buvęs centrinio banko vadovas Gyorgy Matolcsy, kurį V. Orbanas vadino savo dešiniąja ranka, buvo apklaustas byloje dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
„Eurasia Group“ analitikės Orsolyos Raczovos teigimu, korupcijos skandalai pasiekė kritinę masę, todėl asmeninės V. Orbano atsakomybės tyrimas tampa neišvengiamas. Ji pridūrė, kad dabartinis ministras pirmininkas Peteris Magyaras nesustos.
Dėl priežiūros ir detalių: Ukraina neigia krizę dėl naikintuvų F-16
15:42
Ukraina penktadienį paneigė susidurianti su naikintuvų F-16 priežiūros ir atsarginių dalių tiekimo problemomis bei tvirtino, kad galės juos išlaikyti ore visą žiemą.
Leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ) šią savaitę pranešė, kad dėl vėluojančios priežiūros ir dalių trūkumo daugiau nei pusė Ukrainos lėktuvų negali pakilti, o iki metų pabaigos ši problema gali paveikti visus turimus JAV gamybos orlaivius.
Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus plataus masto invaziją, Kyjivas ragino Vakarų sąjungininkus suteikti modernių naikintuvų ir galiausiai, po dvejų metų, gavo pirmąją F-16 partiją.
Šie naikintuvai naudojami atremti greitai skriejančių reaktyvinių dronų grėsmę – tokius dronus, kuriuos sunkiau numušti, Rusija vis dažniau naudoja visoje Ukrainoje, įskaitant sostinę Kyjivą.
WSJ teigė, kad kilo „paramos trikdžių“ dėl laiko, reikalingo varikliams, hidraulikai, kuro ir kitoms sistemoms patikrinti po 300 skrydžio valandų.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychas pripažino, kad Ukrainos F-16 veikia „intensyviai ir sudėtingomis sąlygomis“, o jų priežiūra kelia iššūkių.
„Tam tikri komponentai, skirti šiam ankstyvam F-16 variantui, nebėra gaminami ir juos gauti tampa vis sunkiau“, – penktadienį socialiniame tinkle „X“ parašė jis.
„Tačiau pastarieji pranešimai, kuriuose teigiama apie katastrofiškai žemą orlaivių parengtį ir pernelyg ilgą techninės priežiūros trukmę, yra tiesiog klaidingi“, – pridūrė jis.
H. Tychas nurodė, kad sąjungininkų suremontuoti lėktuvai dabar pristatomi greičiau nei anksčiau.
„Visiškai pasitikime pramonės partneriais ir jų gebėjimu toliau optimizuoti palaikymo procesus, užtikrinant aukščiausią įmanomą F-16 parengties lygį ateinančiais žiemos mėnesiais, kai šių pajėgumų reikės labiausiai“, – sakė jis.
Ukrainos F-16 prižiūrinti Belgijos bendrovė „Sabena Engineering“ taip pat paneigė, jos teigimu, „klaidingus pranešimus apie didelius vėlavimus šioje itin svarbioje priežiūros programoje“.
„Bendradarbiaujant su vyriausybės ir pramonės partneriais, aktyviai imamasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas maksimalus orlaivių pasiekiamumas ir jie būtų grąžinti eksploatacijai“, – ketvirtadienį išplatintame pareiškime teigė įmonė.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekiantis pažangių JAV gamybos sistemų „Patriot“ perėmėjų kovai su Rusijos dronais ir raketomis, antradienį pranešė, kad Belgija iki metų pabaigos pristatys dar tris F-16.
Meras: Rusijos smūgiai drasko Kyjivą
15:24
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko penktadienį sakė, kad Ukrainos sostinė atsidūrė „labai dramatiškoje situacijoje“.
Rusija sustiprino mirtinus apšaudymus, smogia svarbiausiai infrastruktūrai sukeldama eismo chaosą.
„Sostinė atsidūrė labai dramatiškoje situacijoje. Ir nebegalima apsimetinėti, kad dabar galime gyventi taip, kaip taikos metu“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė V. Klyčko.
„Priešas drasko Kyjivą į gabalus“, – pridūrė jis.
Rusijai naktį atakavus Kyjivą, žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti, buvo apgadintas 25 aukštų gyvenamasis namas, teko uždaryti vieną svarbiausių miesto tiltų ir apriboti eismą kitais tiltais. Sostinėje penktadienį kilo didžiulės eismo spūstys.
