Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Lėktuvą Leipcigo oro uoste bandė susprogdinti Rusijos ir Latvijos pilietis
18:36
Remdamasis tyrimo medžiaga ir Europos saugumo tarnybų informacija, Jungtinės Karalystės (JK) laikraštis „The Daily Telegraph“ pranešė, kad neseniai vykdytos nesėkmingos diversijos Leipcigo oro uoste pagrindinis sumanytojas greičiausiai yra Rusijos ir Latvijos pilietybes turintis Olegas Levuškinas.
Laikraštis nurodo, kad O. Levuškinas suteikė logistinę paramą ir padėjo pasiruošti išpuoliui.
Liepos pabaigoje O. Levuškinas per Turkiją atvyko į Berlyno Brandenburgo oro uostą, kuriame liepos 27-ąją išsinuomojo automobilį.
Liepos 31 dieną ši transporto priemonė pastebėta netoli Leipcigo oro uosto, kur O. Levuškinas galimai vykdė žvalgybą prieš planuojamą ataką.
Vokietijos saugumo tarnybų šaltinio duomenimis, sprogmenys į Vokietiją veikiausiai buvo įvežti sunkvežimiais per Bulgariją ir Serbiją.
Nepriklausomo Rusijos leidinio „Agentstvo“ informacija rodo, kad O. Levuškinas Rygoje gyveno mažiausiai iki 2018-ųjų.
2019 metais jis persikėlė į Pskovo sritį Rusijoje, o vėliau – į Sevastopolį Rusijos okupuotame Kryme.
Žiniasklaidos teigimu, O. Levuškinas yra senas Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU pulkininko Deniso Smoljaninovo, vadovaujančio vienam iš šios tarnybos Specialiųjų operacijų padalinių, pažįstamas.
Šis padalinys specializuojasi vykdyti sabotažo ir diversijų operacijas užsienyje.
Kas jam padėjo
„The Daily Telegraph“ taip pat atskleidžia asmens, kuris turėjo įvykdyti diversiją Leipcigo oro uoste, tapatybę.
Anksčiau Vokietijos žiniasklaida skelbė tik tai, kad jis yra Baltarusijos pilietis. Pasak „The Daily Telegraph“, tai Andrejus Karsakovas.
GRU padalinyje 29155 taip pat tarnavo Skripalių nuodytojai
Laikraštis rašo, kad diversija Leipcige siejama su GRU padaliniu 29155.
Šis padalinys, be kita ko, garsėja tuo, kad jame tarnavo GRU karininkai Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas, kurie per operaciją Solsberyje Didžiojoje Britanijoje apnuodijo buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Rusija perėjo į naikinimo etapą“: ekspertas paaiškino reaktyvinių dronų vaidmenį
22:58
Rusija pradėjo masiškai naudoti reaktyvinius dronus, siekdama naikinti ypatingos svarbos infrastruktūrą ir didinti spaudimą Ukrainos gyventojams. Tai interviu „Forbes Ukraine“ pareiškė informacinės ir konsultacinės bendrovės „Defense Express“ direktorius Serhijus Zgurecas.
Eksperto teigimu, Rusija per mėnesį gali pagaminti apie 3,2 tūkst. reaktyvinių dronų „Geran-4“ ir „Geran-5“, taip pat dar 3 tūkst. įprastų benzininių dronų „Geran-2“.
„Per mėnesį rusai atakoms prieš sostinę panaudojo daugiau kaip 2 tūkst. reaktyvinių dronų – iš esmės beveik viską, ką pagamino. Tai rodo, kad Rusija stengiasi išnaudoti visas galimybes, siekdama padaryti kuo daugiau žalos Ukrainos civilinei ir iš dalies gynybos infrastruktūrai“, – pabrėžė S.Zgurecas.
Pasak jo, Ukraina pradėjo perimti daugiau reaktyvinių dronų. Tačiau net ir į numatytą taikinį nepataikęs bepilotis orlaivis gali padaryti žalos ir pražudyti žmonių.
„Kol kas šie reaktyviniai dronai priešui yra ideali teroro ir spaudimo priemonė. Kol neatsiras priešnuodis, priešas stengsis maksimaliai išnaudoti šias galimybes“, – sakė ekspertas.
S.Zgureco vertinimu, Rusija nuo sekinamojo karo perėjo prie naikinimo etapo ir siekia sunaikinti visus objektus, kurie kaip nors susiję su gyventojų aprūpinimu.
„Pradedant paprastais sandėliais ir baigiant vaistų bei maisto sandėliais, taip pat vandens ir energijos tiekimo objektais. Manau, būtent tam Rusija dabar skiria daugiausia dėmesio: kiek įmanoma išnaudoti reaktyvinių dronų potencialą, kol turi tokią galimybę, o balistines ir sparnuotąsias raketas tuo pat metu taupyti žiemai“, – aiškino S.Zgurecas.
Pasak eksperto, taip Rusija mėgina priversti Ukrainą kapituliuoti.
„Toks metodas ne kartą naudotas dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tuomet jis nedavė rezultatų, nepasiteisino ir per aštuonerius metus trukusį Irano bei Irako „miestų karą“. Tačiau Kremliuje tikriausiai manoma, kad technologinės sąlygos pasikeitė ir šią teoriją galima vėl pritaikyti masiškai naudojant tikslesnius ginklus, negu buvo prieinami Antrojo pasaulinio karo metais“, – pabrėžė S.Zgurecas.
ES jau spalio 13-ąją gali atverti dar dvi Ukrainos stojimo derybinių skyrių grupes
22:51
Europos Sąjunga spalį gali atverti po dvi Ukrainos ir Moldovos stojimo derybinių skyrių grupes. Apie tai socialiniame tinkle „X“ pranešė „Laisvosios Europos radijo“ redaktorius Rikardas Jozwiakas.
„Jeigu viskas vyks sklandžiai, spalio 13-oji gali tapti dar vienu ES plėtros „superantradieniu“, – rašė jis.
R.Jozwiako teigimu, tą pačią dieną Juodkalnija gali užbaigti derybas dėl trijų skyrių, o Albanija – dėl vieno.
Viena valstybė trukdo atverti Ukrainos stojimo derybinių skyrių grupes
„Deutsche Welle“, remdamasi aukšto rango Europos pareigūnu, anksčiau pranešė, kad keturių Ukrainos stojimo į ES derybinių skyrių grupių atvėrimą blokuoja tik Vengrija. Budapeštas nepatenkintas tuo, kaip Ukraina vykdo susitarimus dėl vengrų tautinės mažumos Užkarpatėje.
Leidinio pašnekovo teigimu, Vengrijos atstovai tvirtina, kad vienintelė blokavimo priežastis yra esą neišspręstos Ukrainos vengrų tautinės mažumos teisių problemos.
Diplomatas pažymėjo, kad Vengrijos derybininkai reikalauja didesnės pažangos ir konkrečių rezultatų įgyvendinant Ukrainos tautinių mažumų įstatymą.
Kyjivas įspėja, kad Rusija įsakė šnipams suintensyvinti sabotažo veiksmus ES ir NATO šalyse
21:22
Ukrainos karinės žvalgybos agentūra (HUR) įspėjo, kad Rusija savo žvalgybos tarnyboms įsakė „suintensyvinti“ hibridines operacijas Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalyse, įskaitant galimą sabotažą, nukreiptą prieš karinius objektus, ypatingos svarbos infrastruktūrą bei ryšių sistemas, rašo portalas „TVP World“.
Agentūra teigia, kad Maskva šioms operacijoms planuoja pasitelkti agentus, kuriuos visoje Europoje yra užverbavusios Rusijos karinės žvalgybos tarnyba GRU bei saugumo tarnyba FSB.
„Valstybės agresorės Rusijos žvalgybos tarnyboms buvo duotas nurodymas suintensyvinti savo veiklą Europos Sąjungos ir NATO šalyse“, – penktadienį paskelbtame pranešime nurodė HUR.
Jos teigimu, šių operacijų tikslas – pakirsti paramą Ukrainai ir susilpninti NATO pajėgumus.
„Tarp taikinių, kuriuos stebi Rusijos žvalgybos tarnybos, yra karinių objektų, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų bei ryšių sistemų“, – teigė agentūra.
„Tarp galimų taikinių yra ir Europos šalyse esančios „Starlink“ palydovinio interneto priėmimo stotys“, – pridūrė ji.
HUR pareiškė įspėjusi Ukrainos tarptautinius partnerius apie Rusijos planus.
Europos Sąjunga nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į kaimyninę Ukrainą, yra sustiprinusi budrumą dėl sabotažo aktų ir kitų hibridinių atakų.
Pastaruoju metu tokių incidentų padaugėjo, o tai dar padidino susirūpinimą tarp Europos bloko narių, kurių dauguma taip pat yra NATO narės.
Maskva yra ne kartą neigusi, kad dalyvauja hibridinėse operacijose prieš Europos šalis.
„The Telegraph“: nauja Ukrainos tankų puolimo taktika stumia Rusijos pajėgas atgal
21:19
Ukrainos kariuomenė rodo, kad net ir 2026 metais, kai mūšio lauke plačiai naudojami dronai, tankai neprarado savo reikšmės. Apie tai autoriniame straipsnyje leidiniui „The Telegraph“ rašo į atsargą išėjęs britų pulkininkas Hamishas de Bretton-Gordonas.
Per Rusijos plataus masto karą prieš Ukrainą tankai prarado ankstesnę reikšmę, todėl ne kartą buvo vadinami pasenusia ginkluote. Tokią nuomonę sustiprino tūkstančiai Rusijos šarvuočių, kuriuos sunaikino prieštankinėmis raketomis ginkluotos nedidelės karių grupės ir pigūs FPV dronai.
Vis dėlto, H.de Bretton-Gordono teigimu, tai dar nereiškia šarvuotosios technikos eros pabaigos.
„Ugnies galia, mobilumas ir apsauga tebėra svarbiausios sėkmės mūšio lauke sąlygos“, – pabrėžė jis.
Kaip pavyzdį autorius pateikė neseniai surengtą Ukrainos kariuomenės operaciją Charkivo srityje. 475-ojo šturmo pulko „Code 9.2“ tankistai, padedami savo dronų, atakavo Rusijos pajėgų poziciją netoli Vilchuvatkos, Kupjansko rajone.
Du Ukrainos tankai priartėjo prie pastatų, kuriuose buvo įsitvirtinę Rusijos pėstininkai, ir atidengė ugnį. Rusijos pajėgos mėgino juos sustabdyti smogiamųjų dronų bangomis.
Ukrainos tankai tokiam mūšiui buvo parengti iš anksto: ant jų sumontuoti papildomi šarvai ir nuo FPV dronų saugančios konstrukcijos. Tankistams taip pat padėjo žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai ir smogiamieji dronai „Vampire“, kurie aptiko taikinius, atakavo Rusijos pajėgas ir padėjo tankų įguloms veikti tiksliau.
Nors tankai buvo ne kartą atakuoti dronais, jie tęsė užduotį, smogė Rusijos pozicijoms ir atsitraukė nepatyrę didelės žalos. Autoriaus teigimu, lemiamą reikšmę turėjo ne vien šarvai, bet ir skirtingų pajėgų sąveika.
„Tankas nėra atskira ginklų sistema, kurią galima neapgalvotai pasiųsti per mūšio lauką, o galinga bendrųjų pajėgų mūšio dalis“, – pabrėžė H.de Bretton-Gordonas.
Pasak jo, šiuolaikiniame kare tankai turi veikti kartu su pėstininkais, artilerija, žvalgyba, elektroninės kovos priemonėmis ir bepiločių orlaivių sistemomis. Vien tankai negali užtikrinti sėkmės, tačiau ir dronai nepajėgūs savarankiškai pakeisti visos tradicinės ginkluotės.
Milžiniškus Rusijos šarvuotųjų pajėgų nuostolius ekspertas aiškino tuo, kad Rusijos kariuomenė šarvuočius naudojo be tinkamos pėstininkų ir žvalgybos paramos bei apsaugos nuo dronų. Ukraina savo ruožtu pamažu mokosi derinti naująsias technologijas su tradiciniais manevrinio karo principais.
H.de Bretton-Gordono teigimu, šarvuotosios technikos ateitis priklauso nuo jos pritaikymo mūšio laukui, kuriame gausu jutiklių ir bepiločių sistemų. Tam būtina geresnė apsauga nuo dronų, šiuolaikiniai jutikliai, patikimas ryšys, elektroninės kovos ir žvalgybos priemonės bei tinkamai parengtos įgulos.
„Ukraina rodo, kaip atrodys šarvuotojo karo ateitis. Tai nėra pasirinkimas tarp tankų ir dronų. Tai varžybos tarp kariuomenių, kurios išmoks juos integruoti, ir tų, kurios to nepadarys“, – rašoma publikacijoje.
„The Guardian“: Rusijos teroras Kyjive gali sukelti humanitarinę krizę
20:44
Ukrainos sostinė išgyvena sunkiausią laikotarpį nuo pirmųjų plataus masto Rusijos invazijos dienų. Nuolatinės Rusijos atakos keičia kasdienį Kyjivo gyvenimą: vien per šią savaitę raketos ir dronai smogė biurams, energetikos objektams, duomenų centrams, mokyklai, ligoninei ir vienam pagrindinių miesto tiltų, rašo „The Guardian“.
Miesto gyventojai leidiniui pasakojo, kaip gyvena tokiomis sąlygomis. Vaikai mokyklose daug laiko praleidžia slėptuvėse, todėl jų tėvai dažnai vėluoja į darbą. Kairiajame Dnipro krante esančio Darnycios rajono gyventojams kartais tenka palikti automobilius dešiniajame krante ir tiltą pereiti pėsčiomis, nes Rusijos dronai apgadino pervažą ir eismas automobiliais buvo uždraustas.
„Dar prieš kelias savaites didžiausią nerimą sostinėje kėlė artėjanti žiema, kai Rusija, kaip tikimasi, vėl mėgins panardinti Ukrainą į tamsą ir šaltį. Tačiau staigiai suintensyvėjus Rusijos atakoms daugelis gyventojų pajuto, kad dalis sunkumų, kuriems jie ruošėsi, jau prasidėjo“, – rašoma straipsnyje.
Iki šiol gyvenimo ritmas Kyjive atrodė beveik normalus, o Rusija kasdien atakavo arčiau fronto esančius Charkivą, Dniprą ir kitus miestus. Tačiau dabar Kyjivas susidūrė ir su dideliu balistinėms raketoms skirtų „Patriot“ perėmimo raketų trūkumu, ir su naujos kartos greitesniais Rusijos reaktyviniais dronais, kuriuos sunkiau numušti.
Šaltiniai leidiniui teigė, kad prieš reaktyvinius dronus virš sostinės jau naudojami keli nauji perėmimo dronai. Šiuos sprendimus ketinama diegti platesniu mastu, kad Kyjivo apsauga būtų sustiprinta, tačiau tam gali prireikti kelių savaičių ar mėnesių.
Per tą laiką Rusija gali įgyvendinti planus masiškai smogti Ukrainos energetikos objektams, kad sukeltų humanitarinę krizę.
„Rusija ketina įšaldyti Kyjivą, nublokšti jį atgal į akmens amžių“, – leidinys citavo vieną Vakarų diplomatą.
Šaltinių teigimu, užsienio ambasados kol kas nusprendė likti Kyjive. Vis dėlto rengiami atsarginiai planai prireikus perkelti atstovybes į Lvivą arba rytinę Lenkijos dalį. Juos ketinama įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu Rusija pradėtų sąmoningai atakuoti užsienio diplomatines atstovybes.
Rusija raketomis negalės sunaikinti tiltų, tačiau yra kita grėsmė, sako ekspertas
20:39
Rusijai vargu ar pavyks raketomis sugriauti Ukrainos tiltus, tačiau reaktyviniai dronai gali apgadinti atskirus jų konstrukcijos elementus ir priversti valdžią riboti tiltų naudojimą. Tai interviu „Forbes Ukraine“ pareiškė informacinės ir konsultacinės bendrovės „Defense Express“ direktorius Serhijus Zgurecas.
S.Zgurecas pažymėjo, kad nuo pat plataus masto invazijos pradžios buvo vertinama smūgių hidroelektrinėms, šalia jų esantiems objektams ir tiltams Kyjivo, Dnipro bei Zaporižios apylinkėse grėsmė. Jis priminė, kad dar 2022 metais Rusijos pajėgos mėgino sparnuotosiomis raketomis Ch-101 smogti su užtvankomis susijusiems objektams.
„Tačiau, nepaisant visų Ch-101 valdymo sistemų, šiomis raketomis gana sunku tiksliai pataikyti į pažeidžiamiausias tiltų ar hidrotechninių statinių vietas. Be to, visi tiltai buvo statomi paliekant didelę atsparumo atsargą, o kai kurie net suprojektuoti taip, kad atlaikytų taktinio branduolinio ginklo smūgius“, – pabrėžė ekspertas.
S.Zgurecas pridūrė, kad balistinės raketos yra dar mažiau tikslios.
„Balistinės raketos kovinė galvutė gali siekti pusę tonos trotilo ekvivalentu, ir tai atrodo grėsmingai. Tačiau net ir tokią galią atsveria tiltų bei hidrotechninių statinių tvirtumas“, – sakė jis.
Reaktyvinių dronų smūgių grėsmė
Kalbėdamas apie reaktyvinių dronų keliamą pavojų tiltams, S.Zgurecas nurodė, kad šių bepiločių orlaivių kovinės galvutės sveria 50–90 kilogramų. Tokie smūgiai negali sugriauti tiltų, tačiau gali pažeisti atskirus jų konstrukcijos elementus.
„Tai matyti iš smūgių Pietų tiltui Kyjive. Rusai turi reaktyvinių dronų su specialia kovine galvute, kurioje įrengti pjaunamieji elementai. Ši maždaug metro ilgio kovinė galvutė turi keturis iki 10 centimetrų pusinio skersmens griovelius. Jai sprogus dar nepasiekus taikinio, susidaro pailga kumuliacinė čiurkšlė, turinti perpjauti metalines konstrukcijas“, – aiškino ekspertas.
Pasak S.Zgureco, tikėtina, kad tokiais reaktyviniais dronais jau mėginta smogti Pietų tilto daliai, kurioje tvirtinamos vantos – nuo atramos besileidžiantys metaliniai lynai, laikantys tilto perdangą.
„Vantų elementų ir tilto atramų atsparumo atsarga gerokai viršija bet kokią apkrovą. Tačiau vos vantos atramoje atsiradus įtrūkimui, pradedama taikyti saugumo procedūra, pagal kurią vietos valdžia privalo įvertinti, kokį pavojų padaryta žala kelia saugiam tilto naudojimui. Būtent taip nutiko šiandien, kai tiltas buvo uždarytas. Manau, valdžia nori kuo atsargiau įvertinti, ką šiuo metu ant tilto galima daryti, ko negalima ir kaip tai paveiks jo naudojimą“, – sakė S.Zgurecas.
Ekspertas pažymėjo, kad tiltai yra gana tvirti, todėl dronai jų neapgadins, nebent būtų surengta masinė ataka į tą pačią vietą, siekiant pažeisti vantines konstrukcijas ir sukelti pavojų saugiam tilto naudojimui.
Ar Rusijos pajėgos galėtų griauti tiltus
S.Zgureco teigimu, Rusijos pajėgoms vargu ar pavyktų griauti tiltus sparnuotosiomis raketomis. Jis taip pat priminė, kad Ukrainos pajėgos sėkmingai numuša sparnuotąsias raketas Ch-101, tam naudodamos oro gynybos sistemas.
„Mažai tikėtina, kad balistinė raketa galėtų pataikyti į tiltą ir jį sugriauti. Rusija mėgino smogti tiltui Zatokoje, Odesos srityje, tačiau jis būdavo gana greitai suremontuojamas“, – pridūrė ekspertas.
S.Zgurecas taip pat priminė, kad 2022 metų vasarą Ukrainos pajėgos didelio tikslumo HIMARS raketomis, kurių kovinė galvutė svėrė apie 90 kilogramų, apšaudė Antonivkos tiltą netoli Chersono. Tačiau Rusijos pajėgos, nepaisydamos važiuojamojoje dalyje atsiradusių skylių, vis tiek mėgino juo naudotis.
„Taigi balistinės raketos yra netikslios, o sparnuotąsias raketas numušame. Dronai gali kelti grėsmę tik tuomet, jei būtų masiškai naudojami mėginant pažeisti atskirus konstrukcijos elementus. Tokiu atveju būtume priversti pradėti taikyti rizikos valdymo procedūras, dėl kurių tam tikru mastu tiltu nebūtų galima naudotis“, – apibendrino S.Zgurecas.
Kyjivo gyventojai kraustosi: Vakarų Ukrainoje baigiasi nuomojami butai, sostinėje – pasiūlos bumas
20:25
Vakarų Ukrainoje sparčiai mažėja nuomojamų būstų pasiūla, vis daugiau žmonių persikeliant iš Kyjivo, Dnipro, Charkivo, Odesos ir kitų miestų. Užhorode laisvų butų beveik nebeliko, o Ivano Frankivske dėl vieno būsto varžosi iki 30 nuomininkų, rašo LIGA.net.
Sudėtingiausia padėtis susiklostė Užhorode. Vidutinė būsto nuomos kaina per metus ten išaugo 50 proc. ir dabar yra 80 proc. didesnė negu Kyjive. Nekilnojamojo turto agentūros „R.Grand“ vadovas Romanas Perehynecis teigė, kad paklausa labiausiai šoktelėjo per pastarąjį pusantro mėnesio.
„Prieš dvi savaites mieste buvo išnuomoti visi siūlyti butai – net ir tie, kurie anksčiau buvo laikomi nepatraukliais“, – sakė jis.
Iš Kyjivo persikeliančios šeimos dažniausiai ieško individualių ar sublokuotų namų ir yra pasirengusios mokėti už juos 2–4 tūkst. JAV dolerių per mėnesį.
Pasak R.Perehynecio, krizę lėmė palyginti maža Užhorodo būsto rinka ir smarkiai išaugęs gyventojų skaičius. Per karo metus mieste jų esą padaugėjo beveik tris kartus – nuo 120 tūkst. iki maždaug 300 tūkstančių.
„Žmonės, atvykstantys iš Kyjivo, Dnipro ir Zaporižios, jau pasirengę už dviejų kambarių butą mokėti 1,5–2 tūkst. dolerių per mėnesį. Tačiau butų nėra“, – teigė jis.
Panaši padėtis ir Ivano Frankivske. Vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina pasiekė 22,5 tūkst. grivinų per mėnesį – 42 proc. daugiau negu prieš metus. Vien per rugsėjį būsto nuoma pabrango dar 20–25 procentais.
„Būsto liko labai mažai. Į kiekvieną butą pretenduoja po 25–30 žmonių“, – sakė regioninio nekilnojamojo turto asociacijos padalinio vadovas Nestoras Sliusarenka.
Pasak jo, butai dabar išnuomojami vos per kelias valandas. Paklausūs visų kategorijų būstai, įskaitant seniai remontuotus butus.
Lvive nuomojamų būstų dar yra, tačiau ir čia pastebimai išaugo iš rytinių šalies regionų bei Kyjivo persikeliančių žmonių sukuriama paklausa. Vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina siekia apie 24,8 tūkst. grivinų per mėnesį.
Greičiausiai išnuomojami pigiausi būstai. Nekilnojamojo turto biuro „Variant“ direktoriaus Andrijaus Borysovo teigimu, buto nuoma kainuoja mažiausiai 17 tūkst. grivinų per mėnesį, o geriau suremontuoto būsto – nuo 20 tūkst. grivinų.
Lucke būstų kol kas yra, tačiau paklausa jau gerokai viršija pasiūlą. Vieno kambario butai nuomojami nuo 12 tūkst. grivinų per mėnesį, o dviejų kambarių butai su autonominiu šildymu – nuo 20 tūkst. grivinų.
Nekilnojamojo turto specialistai perspėja, kad žiemą būsto trūkumas gali dar labiau išaugti, jeigu dėl Rusijos atakų į Vakarų Ukrainą persikels nauja gyventojų banga.
„Anksčiau viskas įvyko vienu metu. Dabar miestai pildosi palaipsniui, tačiau laisvų būstų atsargos jau beveik išseko“, – sakė N.Sliusarenka.
Tuo metu Kyjive, intensyvėjant Rusijos smūgiams, nuomojamų būstų pasiūla sparčiai auga. UNIAN išanalizuotais programėlės „Bird“ duomenimis, sostinėje siūloma daugiau kaip 14,6 tūkst. laisvų butų.
Daugiausia skelbimų paskelbta kairiajame Dnipro krante. Pozniakuose siūloma apie 740 butų, Osokorkuose – maždaug 325, o Charkivo masyve – apie 190.
Nekilnojamojo turto portalo LUN duomenimis, vieno kambario buto nuoma Kyjive vidutiniškai kainuoja 18 tūkst. grivinų per mėnesį – 6 proc. daugiau negu prieš metus. Dviejų kambarių buto nuoma pabrango 4 proc., iki 25 tūkst. grivinų, o trijų kambarių atpigo 5 proc., iki 40 tūkst. grivinų per mėnesį.
Rusija vėl smogė į tiltą, sujungiantį dvi Kyjivo puses
18:16 Atnaujinta 18:22
Rusijos kariuomenė vėl smogė Pietiniam tiltui Kyjive. Apie naują ataką pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Tai jau penktasis smūgis šiam tiltui per pastarąsias dvi dienas.
„Vėl pataikyta į Pietinį tiltą. Primename, kad po kelių priešo atakų tiltas šiuo metu uždarytas tiek automobilių, tiek metro eismui. Į įvykio vietą skuba ekstremalių situacijų tarnybos“, – savo „Telegram“ kanale rašė Kyjivo meras.
Kyjivo miesto karinės administracijos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas einantis Petro Pantelejevas informavo, kad šiuo metu eismas per Metro tiltą leidžiamas tik viena juosta kryptimi iš kairiojo kranto į dešinįjį.
Patono tiltu oro pavojų metu eismas vyksta su apribojimais kryptimi iš dešiniojo kranto į kairįjį. Šiaurinis bei Podilsko-Voskresenkos tiltai taip pat veikia su ribojimais, o Darnycio tiltu eismas vyksta be trikdžių.
Spalio 2-osios naktį Rusija tęsė Kyjivo puolimą reaktyviniais bepiločiais orlaiviais. Apie 5.00 val. ryto Rusija sudavė naują smūgį Pietiniam tiltui – tai buvo jau ketvirtasis pataikymas per parą.
Vienos Rusijos respublikos vadovas patvirtino: taip, moteris iš Irkutsko mirė nuo maro
18:07
Rusijos Buriatijos respublikos vadovas Aleksejus Cydenovas patvirtino pasirodžiusią informaciją, kad kaimyninės Irkutsko srities gyventoja mirė užsikrėtusi maru.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Atlantic“ reportažas: kaip Baltijos šalys ruošiasi karui su Rusija
18:06
Lietuva, Latvija ir Estija ruošiasi atremti Rusijos puolimą – su Jungtinių Valstijų pagalba arba be jos, reportaže iš Baltijos šalių rašo „The Atlantic“ žurnalistas Isaacas Stanley-Beckeris.
„Lietuva gynybai skiria didesnę dalį savo BVP nei bet kuri kita NATO šalis ir jau daugelį metų ragina Vakarus rimčiau vertinti Rusijos agresiją. Galimybė, kad kils karas, yra įsišaknijusi šalies politikoje, ekonomikoje ir visuomenės sąmonėje; okupacijos prisiminimai persekioja jos dabartį ir ateities viziją“, – rašo straipsnio autorius.
Anot jo, Baltijos valstybėms „laukti ir stebėti“ – ne strategija. Nepasitikėjimas Rusijos ketinimais jau sukėlė silpną, bet daug ką apimantį nerimą, kuris daro įtaką kasdieniam gyvenimui ir visoms institucijoms.
Miestai nuolat tobulina savo evakuacijos planus. Ligoninės gali iš karto pereiti į karo režimą. Jis atkreipė dėmesį, kad po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos Šaulių sąjungos narių skaičius padvigubėjo ir dabar siekia apie 20 tūkst.
„Kai aplankiau Vaikšnorą, jis mane nusivedė į nišą už savo kabineto, kur ant nedidelio medinio stovo kabėjo jo šalmas, kuprinė ir neperšaunama liemenė. Jo darbas – įsivaizduoti blogiausią scenarijų.
Tačiau, kaip sužinojau per mėnesį, praleistą kalbantis su politiniais ir kariniais lyderiais, taip pat tiesa, kad kovoje dėl išlikimo Baltijos valstybės turi pranašumų. Jos pasirengusios į kovą įtraukti visą savo visuomenę. Ko jos nebežino, tai ar Jungtinės Valstijos bus jų pusėje – o Rusijos akimis žiūrint, šis neapibrėžtumas gali atrodyti kaip kvietimas“, – rašė straipsnio autorius.
„Priešas turi žinoti, – pareiškė Lietuvos gynybos vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, – kad, jei jie žengs bent vieną žingsnį į mūsų teritoriją, mes atsakysime“.
Plačiau skaitykite ČIA.
