Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija grasina mirtinu pavojumi Europos diplomatams: gavo griežtą atkirtį
08:44
Italijos, Ispanijos, Švedijos ir Vokietijos ambasados Ukrainoje pareiškė, kad lieka Kyjive, nepaisydamos Rusijos užsienio reikalų ministerijos įspėjimo, jog diplomatinių misijų darbuotojai „turi palikti Kyjivą“, ir grasinimų naujais masiniais smūgiais.
Europos šalių ambasados priminė Rusijai Vienos konvenciją ir griežtai paragino laikytis tarptautinės teisės normų.
„Kartu su kitais diplomatinių atstovybių vadovais Kyjive su susirūpinimu atsižvelgiame į Rusijos užsienio reikalų ministerijos grasinimus diplomatams ir užsienio piliečiams Ukrainoje. Rusija privalo laikytis Vienos konvencijos ir tarptautinės humanitarinės teisės normų. Mes liekame Kyjive“, – teigiama ambasadų pranešimuose.
Panašų pareiškimą padarė ir Europos Sąjungos ambasadorė Ukrainoje Katarina Maternova. Jos žodžius parėmė Prancūzijos ambasada.
Estijos ir Lenkijos ambasados taip pat pabrėžė, kad nepaisys Rusijos grasinimų ir liks Kyjive.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paaiškino, kad Rusijos kampanija, skirta diplomatiniam korpusui Kyjive įbauginti, „žlugo dar prieš pusę metų ir žlugs vėl“.
Tokia diplomatų reakcija nuskambėjo po to, kai šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Maskvos karinės pajėgos toliau vykdys masinius smūgius prieš Ukrainą, ypač Kyjivą, ir įspėjo, jog buvimas mieste užsienio piliečiams gali kelti „mirtiną pavojų“.
Institucija pridūrė, kad „visa atsakomybė už bet kokias neigiamas pasekmes tenka tiems, kurie ignoruoja šį įspėjimą“.
Maskva negaus, ko nori
Lenkijos užsienio reikalų ministerija savo interneto svetainėje savaitgalį pasirodė pranešimas, kad tokie grasinimai ir raginimai „prieštarauja tarptautinės teisės principams“ ir neduos Maskvos laukiamų rezultatų.
„Rusija nei palauš Ukrainos, nei sužlugdys Europos solidarumo su ukrainiečių tauta“, – teigiama pareiškime.
Ministerija patvirtino Lenkijos nuolatinę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai, taip pat jos teisę į apsisprendimą ir teritorinį vientisumą.
Anksčiau laikraštis „The Guardian“ pranešė, kad Vakarų šalių diplomatai, atsižvelgdami į stiprėjančius Rusijos smūgius Ukrainos sostinei, privačiuose pokalbiuose svarsto planus perkelti ambasadas į Lvivą arba į rytinę Lenkiją.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychas, komentuodamas šią informaciją, paneigė gandus apie galimą ambasadų perkėlimą. Jis pažymėjo, kad ministerija negavo jokių panašių užklausų ar pranešimų iš užsienio diplomatinių misijų.
Rusai smogė į pasienio punktą prie Moldovos: sužeistas pasienietis
11:35
Spalio 5 dieną per ataką prieš Ukrainą Rusijos šaudmuo nukrito netoli Palankos – Majakų – Udobnės pasienio kontrolės punkto prie Ukrainos ir Moldovos sienos. Po smūgio jis rikošetu pataikė į autobusą, pastatytą prie užkardos, – sužeistas pasienietis.
Apie tai pranešė Moldovos pasienio policija.
Šiuo metu pasienio punkto veikla sustabdyta. Tarnybos atstovai nurodė, kad jų darbuotojas patyrė lengvą sužalojimą, kitų nukentėjusiųjų nėra. Taip pat apgadinti autobusas ir kontrolės kabina.
Estija perkelia kariuomenę prie Rusijos sienos – siekia aktyvios gynybos
11:18
Estija perkelia kariuomenę arčiau sienos su Rusija nuolatiniam buvimui ir įsigyja ginkluotę, galinčią pasiekti taikinius giliai kaimyninėje šalyje. NATO pasienio valstybė ruošiasi galimai Rusijos agresijai, peržengiančiai Ukrainos ribas, teigia pareigūnai, kuriuos cituoja dienraštis „Financial Times“ (FT).
Estijos kariuomenės ir žvalgybos vadovai nemano, kad Maskva nori plataus masto karo su NATO, bent jau artimiausius dvejus metus, tačiau įsitikinę, kad karinga kaimynė ruošiasi galimam būsimam konfliktui su mažąja Baltijos valstybe.
Pareigūnai baiminasi oportunistinio Kremliaus žingsnio, pavyzdžiui, mažesnio masto įsiveržimo, skirto išbandyti NATO kolektyvinės gynybos sąlygą, ir teigia, kad nei jie patys, nei NATO šiuo metu patikimai neatgraso tokio scenarijaus.
Dėl to šalis, neturinti savo karinių oro pajėgų ir gynybai nuo oro atakų priklausanti nuo NATO, perėjo prie „aktyvios gynybos“ strategijos, rašo FT.
Lemiamas laikotarpis – artimiausi 1-4 metai
„Turime pradėti nuo sienos ir laimėti jau nuo pirmųjų mūšių“, – sakė pulkininkas Tarmo Kundla, Estijos pirmosios brigados, pagrindinių šalies kovinės pajėgų, vadas.
Pagal naująją strategiją jo dalinys nuolatos persikels iš Tapos į Jehvį, esantį vos 50 km nuo Rusijos sienos, kur kariams apgyvendinti statomi nauji, erdvūs objektai.
„Atgrasymas neveikia, – teigė aukšto rango Estijos karinės žvalgybos pareigūnas. – Lemiamas laikotarpis tam spręsti visoms Baltijos valstybėms yra artimiausi vieni-ketveri metai.“
Estijos krašto apsaugos ministerija pareiškė: „Patikimam atgrasymui būtina, kad agresija prieš mus taptų nesuvokiama. Mūsų tikslas aiškus – neleisti priešui ir karo sunaikinimui pasiekti Estijos teritorijos.“
Aktyvi gynyba
Kaip rašo FT, Estijos vyriausybė gegužę į savo Nacionalinio saugumo koncepciją įtraukė terminą „aktyvi gynyba“. Nuo tada šalies nedidelė, aukštos kvalifikacijos kariuomenė pradėjo tylią, tačiau radikalią pertvarką.
Iš Tapos, pagrindinės Estijos karinės bazės, elitiniai kariniai daliniai šiuo metu nuolatiniam buvimui perdislokuojami į pozicijas toliau į rytus, arčiau Rusijos sienos.
Be naujos bazės Jehvio mieste, bazė iki 1000 karių taip pat statoma pačioje Narvoje – ji skirta nuolat apgyvendinti 200 karių, o krizės atveju numatyta vietos dar 800.
Pasiektų Sankt Peterburgą
Plačiau skaitykite ČIA.
Dėl maro Rusijoje uždarytos kelios ligoninės, gamykloje skubiai įvestas kaukių režimas
10:48
Irkutsko aliuminio gamykloje (IrkAZ) Šelechove įvestas kaukių dėvėjimo režimas po to, kai nuo maro mirė vietos gyventoja, pranešė įmonės direktorius Artiomas Fominychas. Pasak jo, tai yra „profilaktinė priemonė“.
„Dievas saugo tą, kuris pats saugosi“, – rašė A. Fominychas ir paragino gamyklos darbuotojus, pasireiškus ligos simptomams, nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos. Jis taip pat pažymėjo, kad Šelechove plinta prieštaringa informacija apie situaciją dėl maro, rašo „The Moscow Times“.
Baltieji rūmai stebi įtariamą maro protrūkį Rusijoje
Baltieji rūmai stebi pranešimus apie įtariamą maro atvejį ir su juo susijusį karantiną Rusijoje, sekmadienį portalui „Axios“ pranešė Donaldo Trumpo administracijos pareigūnas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Šalin carą“: per mitingą Maskvoje sulaikyti 60 žmonių
10:28
Maskvos policija sekmadienį per Kremliui palankios Rusijos komunistų partijos surengtą mitingą sulaikė apie 60 žmonių, pranešė politinė jėga.
Pažymima, kad jo dalyviai protestavo prieš proputinišką partiją „Vieningoji Rusija“ ir Rusijos valdžią.
Liudininkų vertinimu, į akciją susirinko apie 2 tūkst. žmonių. „Telegram“ naujienų kanalas „Ostorožno, Novosti“ nurodė, kad protestuotojai skandavo tokius šūkius kaip „Laisvę politiniams kaliniams“, „Laisvę Dmitrijui Morozovui“, „Už sąžiningus rinkimus“ ir „Šalin carą“.
Renginyje daugiausia dalyvavo komunistų partijos rėmėjai, partijos „Jabloko“ atstovai, taip pat aktyvisto Dmitrijaus Morozovo, kuris buvo sulaikytas spalio 3 d. šalininkai.
Kaip prasidėjo sulaikymai
Padėtis paaštrėjo, kai mitingo dalyviai pradėjo skanduoti šūkius, nukreiptus prieš partiją „Vieningoji Rusija“. Liudininkų teigimu, po to Rusijos teisėsaugos pareigūnai „įsiveržė į minią“ ir pradėjo vieną po kito sulaikyti mitingo dalyvius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius pažadėjo kariauti net ir dėl pusės procento Donbaso
10:00
Smūgius Ukrainai Rusija laiko vieninteliu būdu pasiekti savo interesų ir neketina sustoti, kol neužims viso Donbaso, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, duodamas interviu Rusijos propagandinei žiniasklaidai.
Jis tvirtino, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas neva „nori taikos“, tačiau iškart po to pareiškė apie Kremliaus ketinimus tęsti karą.
„Štai ką pasakė Putinas: mes norime taikos, ir mums geriau ją pasiekti taikiais būdais, bet kol tai neįmanoma, mes kariausime ir kariausime iš visų jėgų“, – kalbėjo D.Peskovas.
Kremliaus atstovas taip pat leido suprasti, kad Maskvos pajėgos ir toliau dės visas pastangas, kad užimtų Donbasą ir kariaus „net dėl 0,01 proc. teritorijos“.
„Nesvarbu, ar pusė procento, ar viena šimtoji procento. Tai Rusijos Federacija. Čia nėra ko diskutuoti“, – propagandinį Kremliaus naratyvą pakartojo D.Peskovas.
Tuo pačiu jis pagrasino, kad „tie, kurie puoselėja planus suduoti Rusijai naikinantį smūgį, už tai sumokės didelę kainą“.
Anksčiau Rusija pažadėjo sustiprinti smūgius Kyjivui ir kitiems Ukrainos regionams, vadindama tai tariamu atsaku į Ukrainos vadovybės veiksmus.
Sekmadienį ryte Rusijos pajėgos užpuolė Šiaurinį tiltą Kyjive, smarkiai apgadindamos kelio dangą ir šilumos tiekimo tinklą. Be to, rusai taip pat puolė telekomunikacijų bendrovę Dnipre, kas sukėlė didžiulį gaisrą.
Kaip naujausioje ataskaitoje rašė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, Rusija jau pradėjo smūgių kampaniją prieš Ukrainos energetikos sektorių, dar net neprasidėjus šaltukui, o tai yra gerokai anksčiau nei ankstesniais metais.
Analitikų vertinimu, Ukrainos sėkmė mūšio lauke 2026 m. greičiausiai privers V.Putiną persvarstyti pradinę pergalės strategiją ir perkelti akcentą ant priverstinės Ukrainos kapituliacijos, pasitelkiant tolimojo nuotolio smūgius žiemos metu, taip išvengiant tiesioginio susidūrimo su Ukrainos pajėgomis ant žemės.
Iš džiaugsmo Putinas net apkabino: kas stovi už mirtinų reaktyvinių „Shahed“ dronų programos
09:48
Ukrainos atvirųjų šaltinių analitikai nustatė, kad vyresnysis vadovas iš Rusijos Alabugos specialiosios ekonominės zonos yra tas asmuo, kuris per Rusijos karines pratybas „Centr-2026“ Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui pristatė naujus puolamuosius reaktyvinius dronus „Geran-4“ ir „Geran-5“.
Kaip spalio 3 d. pranešė „Evocation.info“, vyras, užfiksuotas vaizdo įraše besikalbantis su V.Putinu yra Ildaras Tazutdinovas – aukšto rango vadovas Alabugoje. Šis Rusijos pramoninis kompleksas gamina Irano suprojektuotus „Shahed“ tipo puolamuosius dronus.
Asmuo buvo atpažintas po to, kai Kremlius paskelbė vaizdo įrašą iš Čebarkulio poligono Čeliabinsko srityje, kur spalio 2 d. V.Putinas apžiūrėjo naujus Rusijos ginklus.
Vaizdo įraše I.Tazutdinovas apibūdino „Geran-4“ ir „Geran-5“ ypatybes ir galimybes, o baigdamas pridūrė: „Esame pasirengę toliau taip pat smūgiuoti priešui. Tai viskas, ką norėjau pranešti“. Kaip matyti iš „Evocation.info“ išanalizuotų vaizdo įrašų, V.Putinas tada paspaudė jam ranką ir jį apkabino.
Imitavo puolimą
Pasak pranešimų žiniasklaidoje, per pratybas „Centr-2026“ Rusija imitavo puolimą į kaimyninės valstybės teritoriją ir „saugumo zonos“ sukūrimą joje.
Scenarijuje numatyta šalis oficialiai nebuvo įvardyta. Tačiau Čeliabinsko sritis ribojasi su Kazachstanu.
Naujienų agentūra „Interfax“ spalio 2 d. informavo, kad per vizitą poligone V.Putinui buvo pademonstruoti abu reaktyvinių variklių „Geran“ variantai. Remiantis pristatymu, „Geran-4“ naudoja reaktyvinį variklį, leidžiantį išvystyti maždaug 350 km/val greitį, gabenti 50 kilogramų kovinę galvutę ir veikti maždaug 750–800 kilometrų nuotoliu.
Didesnis „Geran-5“ buvo apibūdintas kaip galintis pasiekti greitį iki 450 km/val, turintis 90 kilogramų kovinę galvutę ir maksimalų veikimo nuotolį iki 900 kilometrų. „Evocation.info“ nustatė, kad I.Tazutdinovas yra vienas iš vadovų, susijusių su Alabugoje vystoma dronų programa.
Jo ryšiai su šiuo objektu jau anksčiau buvo užfiksuoti JAV vyriausybės. 2024 m. vasario mėn. JAV iždo departamentas pritaikė sankcijas I.Tazutdinovui, tuo metu jį įvardydamas kaip Alabugos korporacinių reikalų generalinio direktoriaus pavaduotoją.
Iždo departamentas teigė, kad jis buvo susijęs su medžiagų ir išardytų Irano bepiločių orlaivių siuntimu bei importu į Rusiją.
JAV iždo departamentas nurodė, kad Alabugos pareigūnai dalyvavo gaminant Irano suprojektuotus dronus, įskaitant „Shahed-136“ ir jo rusišką variantą „Geran-2“, taip pat šiai programai importuojant komponentus iš Irano.
„Geran-4“ ir „Geran-5“ yra naujesni dronai su reaktyviniais varikliais, papildantys besiplečiančią Rusijos tolimojo nuotolio atakos dronų gamybą. Dėl didesnio greičio juos sunkiau perimti, todėl Ukraina buvo priversta sukurti ir dislokuoti greitesnius dronų perėmėjus, specialiai pritaikytus kovoti su tokiais taikiniais.
Anksčiau Ukrainos gynybos žvalgyba nustatė, kad Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje įvairių „Geran“ dronų modifikacijų gamybai naudojama 20 vienetų užsienyje pagamintos pramoninės įrangos, įskaitant komponentus iš Kinijos, Vokietijos, Japonijos, Šveicarijos ir Irano.
Zelenskis prabilo apie galimą smūgį Kerčės tiltui ir rėžė Putinui: „Tai visiškas negalvojimas“
08:52
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nusistebėjo Kremliaus vadovo Vladimiro Putino siekiu nuolat didinti eskalaciją prieš Ukrainą, nes Ukraina į Rusijos smūgius atsakys veidrodiniu principu.
Prezidento buvo paklausta, ar Ukraina planuoja veidrodiniu principu atsakyti į Rusijos smūgius Kyjivo tiltams ir smogti Kerčės tiltui.
„Turime savo programas, savo žingsnius, savo operacijas, kurios vykdomos pagal Gynybos pajėgų užduotis ir prioritetus“, – sakė V.Zelenskis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija smogė Charkivui: žuvo vienas žmogus, dar šeši sužeisti
08:00
Ukrainos šiaurės rytuose esančio Charkivo pramoniniame rajone Rusijos pajėgoms sudavus pakartotinį smūgį raketomis „Banderol“, vienas žmogus žuvo, o dar šeši buvo sužeisti.
Apie tai rašo „The Kyiv Independent“.
Charkivo meras Ihoris Terechovas vėlai sekmadienį patvirtino informaciją apie žuvusįjį ir sužeistuosius. Jis nurodė, kad dega administracinis pastatas ir transporto priemonės.
Nurodoma, kad per smūgį buvo apgadinta mažiausiai 10 daugiabučių gyvenamųjų namų, vykdoma paieškos ir gelbėjimo operacija.
Raketos „Banderol“ yra dalis Rusijos vis dažniau naudojamos amunicijos, sujungiančios sparnuotosios raketos ir reaktyvinio drono savybes. Dėl greičio, manevringumo ir žemo skrydžio aukščio Ukrainos oro gynybai gali būti sunku perimti raketas „Banderol“.
Kyjive įrengta 12 automatinių bokštelių reaktyviniams „Shahed“ dronams naikinti
07:49
Kyjive įrengta 12 automatinių bokštelių, skirtų kovoti su Rusijos reaktyviniais „Shahed“ dronais. Ateityje tokių sistemų bus įrengta daugiau, pranešė Ukrainos prezidento patarėjas gynybos technologijų plėtros klausimais Serhijus Beskrestnovas – Flešas.
„Bokšteliai – novatoriškas Ukrainos sprendimas. Jie kulkosvaidžiais, kuriuos valdo dirbtinis intelektas, numuša „Shahed“ dronus“, – paaiškino jis.
S.Beskrestnovas taip pat perspėjo, kad per oro pavojų žmonės saugumo sumetimais neturėtų būti prie langų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pranešė, kad per savaitę Rusijos pajėgos paleido apie 900 reaktyvinių ir maždaug tūkstantį įprastų „Shahed“ dronų.
„Su reaktyviniais „Shahed“ kovoti sudėtinga, nes ne viskas priklauso nuo to, kas gaminama Ukrainoje. Kyla klausimų dėl variklių ir kitų komponentų. Tačiau einame šiuo keliu ir plėtojame šią sritį“, – sakė prezidentas.
„Defense Express“ ginkluotės ekspertas Ivanas Kyryčevskis pažymėjo, kad, palyginti su rugsėjo pradžia, Ukraina sustiprino reaktyvinių dronų numušimo pajėgumus.
„Tai, kad rusai buvo priversti ieškoti naujų sprendimų ir kurti kumuliacinio pjaunamojo poveikio kovinę galvutę, rodo, jog mus pasiekia mažiau reaktyvinių „Shahed“ dronų, negu jie tikėjosi“, – teigė I.Kyryčevskis.
„Forbes“: Rusija sukūrė greitą, pigų ir mirtiną ginklą smūgiams Ukrainai
07:46
Rusija sukūrė naują reaktyvinį smogiamąjį droną „Dan-T“ ir jau pradėjo jį aktyviai naudoti kare prieš Ukrainą. Šis aparatas yra gerokai mažesnis ir lengvesnis už įprastas sparnuotąsias raketas, tačiau turi galingą kovinę galvutę ir yra pakankamai pigus, kad Rusija galėtų jų pagaminti tūkstančius, rašo „Forbes“.
„Dan-T“ charakteristikos
„Dan-T“ buvo pristatytas tarptautinėje aviacijos parodoje Egipto El Alameino mieste. Išoriškai jis primena nedidelę sparnuotąją raketą: turi pailgą cilindro formos korpusą, strėlės formos sparnus ir įprastą uodegos plokštumą. Tuo jis skiriasi nuo „Geran“ šeimos dronams būdingo plataus trikampio sparno.
Iš paskelbtų nuotraukų matyti, kad aparatas yra ilgesnis nei trys metrai, o jo sparnų mojis siekia apie du metrus. Pradinė masė – 268 kilogramai, todėl jis gerokai mažesnis ir lengvesnis už tradicines sparnuotąsias raketas.
Skelbiama, kad „Dan-T“ turi Rusijoje pagamintą turboreaktyvinį variklį MD-120 ir atnaujintą elektroniką, didinančią atsparumą elektroninės kovos priemonėms.
Kitaip nei daugelis kitų Rusijos smogiamųjų dronų, „Dan-T“ pritaikytas paleisti iš lėktuvų arba sraigtasparnių, įskaitant Su-34, Su-57 ir Mi-28. Jį taip pat galima integruoti į užsienyje pagamintus orlaivius.
Skelbiamas „Dan-T“ skrydžio nuotolis siekia 450 kilometrų, o didžiausias greitis – 500 kilometrų per valandą. Jis yra lėtesnis už naująjį „Geran-5“ ir skrenda trumpesnį atstumą, tačiau turi 130 kilogramų kovinę galvutę. Be to, šiam aparatui pagaminti reikia mažiau išteklių, todėl jis gerokai pigesnis.
„Dan-T“ konstrukcija paremta reaktyviniu dronu „Dan-M“, kuris buvo sukurtas kaip oro taikinys oro gynybos daliniams mokyti, imituojant priešo lėktuvų ir sparnuotųjų raketų skrydžius.
„Dan-M“ nuo pradžių buvo kuriamas kaip palyginti nebrangus aparatas, o jo gamybai jau suformuota serijinę gamybą užtikrinanti tiekimo grandinė.
Kai kurie analitikai mano, kad „Dan-T“ yra patobulinta arba eksportui skirta aparato S8000 „Banderol“ versija. Taip pat neatmetama, kad ilgainiui jis gali pakeisti S8000 „Banderol“, nes „Dan-T“ gamyba kainuoja maždaug 35 proc. pigiau.
Kuo „Dan-T“ pavojingas Ukrainai
„Forbes“ teigimu, „Dan-T“ atsiradimas atspindi bendrą Rusijos perėjimą prie greitesnių reaktyvinių smogiamųjų dronų. Ukraina vis dažniau naudoja nebrangius perėmimo dronus lėtesniems „Geran-2“ naikinti, todėl Rusija kuria už juos greitesnes sistemas.
Taip atsirado reaktyviniai „Geran-3“, „Geran-5“, „Banderol“ ir „Dan-T“. Kartu Rusija toliau naudoja ir lėtesnius „Geran-2“ bei kitus smogiamuosius dronus.
„Skirtingas greitis, skrydžio pobūdis ir veikimo nuotolis apsunkina Ukrainos oro gynybos užduotį, nes per vieną ataką jai tenka vienu metu kovoti su kelių rūšių grėsmėmis“, – rašo leidinys.
Vienas pranašumų – nedidelė kaina
Tokių aparatų kaip „Dan-T“ veiksmingumas labai priklausys nuo Rusijos gebėjimo juos gaminti dideliais kiekiais. Skelbiama, kad iki 2026 metų pabaigos Rusija ketina pagaminti iki 2 tūkst. tokių aparatų, o 2027 metais – iki 14 tūkstančių.
„Forbes“ teigimu, pasiekti šiuos gamybos tikslus gali padėti tai, kad „Dan-T“ panaudoti jau išbandyti Rusijos techniniai sprendimai ir šalyje gaminamas variklis. Pavyzdžiui, „Geran-3“ montuojamas kiniškas turboreaktyvinis variklis „Telefly JT80“, todėl šio drono gamyba priklauso nuo nepertraukiamo užsienietiškų variklių tiekimo.
„Dan-T“ taip pat gali būti gaminamas naudojantis jau veikiančia tiekimo grandine. Šis aparatas yra gerokai pigesnis ir jo gamybai reikia mažiau išteklių negu tradicinei sparnuotajai raketai, todėl jį tikslingiau gaminti masiškai.
Vis dėlto kai kurie ekspertai abejoja, ar Rusija pajėgs per metus pagaminti 14 tūkst. tokių aparatų nenaudodama kiniškų arba iranietiškų variklių.
Aviacijos ekspertas Anatolijus Chrapčynskis anksčiau teigė, kad „Dan-T“ keliamą grėsmę galima prilyginti „Shahed“, „Banderol“ ar „Geran-5“ grėsmei. Pasak jo, prieš šiuos aparatus galima kovoti įprastomis oro gynybos priemonėmis, įskaitant zenitinių raketų sistemas.
-
Rusijos įspėjimą užsieniečiams palikti Ukrainą Varšuva vadina mėginimu įbauginti
-
„Šalin carą“: per mitingą Maskvoje sulaikyti 60 žmonių
-
Rusijos okupuotuose Ukrainos Oleškuose vis labiau stinga maisto ir vaistų
-
Zelenskis prabilo apie galimą smūgį Kerčės tiltui ir rėžė Putinui: „Tai visiškas negalvojimas“
-
Rusija smogė Charkivui: žuvo vienas žmogus, dar šeši sužeisti
