Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija grasina mirtinu pavojumi Europos diplomatams: gavo griežtą atkirtį
08:44
Italijos, Ispanijos, Švedijos ir Vokietijos ambasados Ukrainoje pareiškė, kad lieka Kyjive, nepaisydamos Rusijos užsienio reikalų ministerijos įspėjimo, jog diplomatinių misijų darbuotojai „turi palikti Kyjivą“, ir grasinimų naujais masiniais smūgiais.
Europos šalių ambasados priminė Rusijai Vienos konvenciją ir griežtai paragino laikytis tarptautinės teisės normų.
„Kartu su kitais diplomatinių atstovybių vadovais Kyjive su susirūpinimu atsižvelgiame į Rusijos užsienio reikalų ministerijos grasinimus diplomatams ir užsienio piliečiams Ukrainoje. Rusija privalo laikytis Vienos konvencijos ir tarptautinės humanitarinės teisės normų. Mes liekame Kyjive“, – teigiama ambasadų pranešimuose.
Panašų pareiškimą padarė ir Europos Sąjungos ambasadorė Ukrainoje Katarina Maternova. Jos žodžius parėmė Prancūzijos ambasada.
Estijos ir Lenkijos ambasados taip pat pabrėžė, kad nepaisys Rusijos grasinimų ir liks Kyjive.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paaiškino, kad Rusijos kampanija, skirta diplomatiniam korpusui Kyjive įbauginti, „žlugo dar prieš pusę metų ir žlugs vėl“.
Tokia diplomatų reakcija nuskambėjo po to, kai šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Maskvos karinės pajėgos toliau vykdys masinius smūgius prieš Ukrainą, ypač Kyjivą, ir įspėjo, jog buvimas mieste užsienio piliečiams gali kelti „mirtiną pavojų“.
Institucija pridūrė, kad „visa atsakomybė už bet kokias neigiamas pasekmes tenka tiems, kurie ignoruoja šį įspėjimą“.
Maskva negaus, ko nori
Lenkijos užsienio reikalų ministerija savo interneto svetainėje savaitgalį pasirodė pranešimas, kad tokie grasinimai ir raginimai „prieštarauja tarptautinės teisės principams“ ir neduos Maskvos laukiamų rezultatų.
„Rusija nei palauš Ukrainos, nei sužlugdys Europos solidarumo su ukrainiečių tauta“, – teigiama pareiškime.
Ministerija patvirtino Lenkijos nuolatinę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai, taip pat jos teisę į apsisprendimą ir teritorinį vientisumą.
Anksčiau laikraštis „The Guardian“ pranešė, kad Vakarų šalių diplomatai, atsižvelgdami į stiprėjančius Rusijos smūgius Ukrainos sostinei, privačiuose pokalbiuose svarsto planus perkelti ambasadas į Lvivą arba į rytinę Lenkiją.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychas, komentuodamas šią informaciją, paneigė gandus apie galimą ambasadų perkėlimą. Jis pažymėjo, kad ministerija negavo jokių panašių užklausų ar pranešimų iš užsienio diplomatinių misijų.
Ukraina paralyžiavo daugiau kaip pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų
14:21
Ukraina paskelbė, kad jos tolimojo nuotolio smūgiai neutralizavo daugiau nei pusę Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų ir tai mažina Maskvos galimybes aprūpinti savo pajėgas jau puspenktų metų trunkančiame kare.
Ukrainos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad pastarojo meto smūgiai naftos perdirbimo gamykloms tokiuose miestuose kaip Maskva, Jaroslavlis, Ust Luga, Permė, Saratovas ir Syzranė išvedė iš rikiuotės 51 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Nepriklausomai to patikrinti neįmanoma.
Ukrainos pajėgos ne kartą atakavo naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje, nuo Maskvos iki Sibiro. Tai šiais metais Rusijoje sukėlė didelę degalų krizę, privertusią institucijas riboti benzino pardavimą.
Rusijos pareigūnai viešai nepateikė jokių duomenų apie šalies naftos infrastruktūrai padarytą žalą. Vis dėlto prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį žengė neįprastą žingsnį ir pripažino, kad dėl šių smūgių Rusija prarado apytiksliai 1 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Jie pradėjo atakuoti naftos perdirbimo gamyklas ir atvirai deklaravo tikslą pakenkti mūsų ekonomikai. Ar jie pasiekė savo tikslą? Iš dalies“, – užsienio politikos ekspertų Valdajaus forume sakė V.Putinas.
Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara teigė, kad smūgių padarinius įvertino Ukrainos žvalgybos tarnybų, Generalinio štabo ir pačios Gynybos ministerijos analitikai.
„Penkiasdešimt vienas procentas pažeistų perdirbimo pajėgumų yra reikšmingas smūgis priešo ekonomikai, jo gebėjimui vykdyti agresiją ir aprūpinti savo kariuomenės grupuotes. Mūsų tolimieji smūgiai ir toliau perkelia karą į Rusijos teritoriją“, – sakė jis.
Vokietijos žvalgybos vadovas griežtai įspėjo dėl Rusijos: paminėjo ir Baltijos šalis
14:12
Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas pirmadienį įspėjo, kad šaliai kyla pavojus būti įtrauktai į konfliktą su Rusija, daugėjant Maskvos nurodymu vykdomų hibridinių atakų.
Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) vadovas Martinas Jaegeris parlamentarams pareiškė, kad nepaskelbtas Rusijos „šešėlinis karas“ prieš Vokietiją bei jos sąjungininkes toliau aštrėja ir „įgijo naują, pavojingesnį pobūdį“.
„Vokietijai gresia pavojus būti įtrauktai į smurtinį konfliktą su Rusija“, – per parlamento žvalgybos priežiūros komiteto posėdį Berlyne pareiškė jis.
„Jokia kita šalis šiuo metu nekelia tokios tiesioginės, visapusiškos ir konkrečios grėsmės Vokietijai“, – pabrėžė jis.
Vokietija tapo „didele kliūtimi Rusijai“
Be kitų incidentų M.Jaegeris paminėjo rugpjūtį Leipcigo oro uoste įvykdytą bandymą surengti išpuolį sprogmenų prikrautu dronu. Pagrindiniais įtariamaisiais dėl to laikomi Rusijos agentai.
Vokietija ne kartą kaltino Rusiją vykdant hibridinę šnipinėjimo, diversijų ir kitų trikdžių kampaniją. Maskva šiuos kaltinimus griežtai neigia.
Siekdamas atgrasyti Rusiją, Berlynas investavo rekordines sumas į savo kariuomenės atkūrimą ir yra vienas didžiausių Ukrainos rėmėjų jos besitęsiančiame kare su Maskva.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį apsilankė Kyjive su iš anksto neskelbtu vizitu ir pasiūlė tolesnę karinę pagalbą Ukrainai bei pažadėjo toliau remti šią šalį.
Pasak M.Jaegerio, Vokietija tapo „didele kliūtimi Rusijai demonstruoti hegemonišką galią Europoje ir dėl to – Rusijos veiksmų taikiniu“.
Mini ir Baltijos šalis
Žvalgybos vadovo teigimu, jo institucija šiuo metu nemato jokių požymių, kad Rusija planuotų surengti didelį karinį puolimą prieš kurią nors NATO narę, tačiau perspėjo, jog „galimi žemo lygio Rusijos kariniai veiksmai, ypač Baltijos šalyse“.
Žvalgybos tarnybos šiame „šešėliniame kare“ atlieka esminį vaidmenį, sakė M.Jaegeris ir akcentavo anksčiau šiais metais priimtą svarbią Vokietijos žvalgybos tarnybų reformą, numatančią galimybes vokiečių žvalgybininkams imtis agresyvesnių slaptų operacijų, neapsiribojant vien informacijos rinkimu.
Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros BfV vadovas Sinanas Selenas pabrėžė, kad Rusijos operacijos smarkiai peržengia klasikinio šnipinėjimo ribas ir apima „diversijas bei nužudymus“.
„Gynybos pramonė ir karinė infrastruktūra yra atsidūrusios taikiklyje“, – pareiškė S.Selenas ir pridūrė, kad Maskva, vykdydama smurtinę kampaniją prieš Vokietiją, „jau dabar prisiima galimų civilių aukų riziką“.
Ukraina rado naują būdą, kaip numušti Rusijos reaktyvinius dronus
14:05
Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos jau numušinėja Rusijos reaktyvinius dronus, panaudodamos robotizuotus bokštelius, pirmadienį televizijos maratono „Jungtinės naujienos" eteryje paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Inatas.
„Jau yra atvejų, kai reaktyviniai dronai – net „Geran-5“ – buvo sunaikinti naudojant būtent šiuos bokštelius. Pasitelkus novatoriškas technologijas, būtent dirbtinį intelektą, buvo pašalintas žmogiškasis faktorius. Perimant, taikomas kompiuterinis regėjimas. Dirbtinis intelektas leidžia kovoti net su reaktyviniais dronais“, – pažymėjo jis.
J.Ihnatas paaiškino, kad šių bokštelių veikimo spindulys yra nedidelis, nes pagrindinė priemonė, kuriais naikinami taikiniai, yra kulkosvaidis.
Tuo pačiu jis pridūrė, kad kova su reaktyviniais dronais vyksta taikant kompleksines priemones. Pagrindinį vaidmenį, anot jo, atlieka naikintuvai. Tuo tarpu priešlėktuvinė gynyba naudoja priešlėktuvinius pabūklus „Gepard“, mobiliasiąs ugnies grupes, dronus-perėmėjus ir kitas priemones.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Kyjive buvo įrengta 12 bokštelių, skirtų kovoti prieš Rusijos reaktyvinius bepiločius orlaivius. Dar 8 tokius bokštelius, pritaikytus 50 kalibro kulkosvaidžiams, planuojama įrengti Kyjivo srityje.
Ukrainos lyderis anksčiau pranešė, kad per savaitę Rusijos pajėgos paleido apie 900 reaktyvinių ir maždaug tūkstantį įprastų „Shahed“ dronų.
„Su reaktyviniais „Shahed“ kovoti sudėtinga, nes ne viskas priklauso nuo to, kas gaminama Ukrainoje. Kyla klausimų dėl variklių ir kitų komponentų. Tačiau einame šiuo keliu ir plėtojame šią sritį“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Naujienų portalui „Defense Express“ ginkluotės ekspertas Ivanas Kyryčevskis sakė, kad, palyginti su rugsėjo pradžia, Ukraina sustiprino reaktyvinių dronų numušimo pajėgumus.
„Tai, kad rusai buvo priversti ieškoti naujų sprendimų ir kurti kumuliacinio pjaunamojo poveikio kovinę galvutę, rodo, jog mus pasiekia mažiau reaktyvinių „Shahed“ dronų, negu jie tikėjosi“, – teigė I.Kyryčevskis.
NATO turi naują „Pergalės teoriją“: kaip planuoja sužlugdyti Rusijos puolimą
13:28
NATO parengė savo „Pergalės teoriją“ Rusijos puolimo atveju. Naujoji koncepcija numato greitą atsaką ir plataus masto naujųjų technologijų taikymą, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba, gavusi neįslaptintą šio plano versiją.
Anot straipsnio, strategiją, pavadintą „Pergalės teorija“, rengia NATO Jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Alexusas Grynkewichas.
Teigiama, kad generolas šį planą žadą pristatyti per susitikimą Lenkijoje spalio 12 d. Jo tikslas – paaiškinti, kokių veiksmų imtųsi Aljansas, Rusijai įsiveržus į kurią nors iš gynybinio bloko šalių.
Pasak pareigūnų ir diplomatų, kurie susipažinę su šio dokumento rengimu, naujoji koncepcija turėtų suteikti sąjungininkams aiškesnį supratimą apie tai, koks atsakas yra planuojamas į galimą Rusijos agresiją.
Dronai ir dirbtinis intelektas
Vienas iš pagrindinių pokyčių NATO plane susijęs su naujųjų technologijų panaudojimu. Aljansas planuoja suderinti tradicinių ginklų ir karinių dalinių pajėgumus su technologinėmis galimybėmis, kurios plėtojamos ir ne kartą pasiteisino per karą Ukrainoje.
Kaip rašo „Bloomberg“, plane kalbama apie dronus, sistemas, kurioms reikalingas minimalus įgulos skaičius ir dirbtiniu intelektu valdomus taikinių nustatymo įrenginius.
Rusijos invazijos atveju iš pradžių NATO planuoja stabdyti įsiveržimą, pasitelkdama sausumos pajėgas ir kitus išteklius pagal vadinamąją „NATO rytinio flango sulaikymo iniciatyvą“.
Įgavęs manevro laisvės, Aljansas ketina sutelkti dėmesį į priešo vadovavimo ir valdymo sistemas. Pagal šią koncepciją, jų sunaikinimas turėtų padėti greitai susilpninti Rusijos pajėgas ir pasiekti jų sutriuškinimą.
Pažaboti Rusiją dar prieš karo pradžią
Anot straipsnio, naujojoje strategijoje taip pat pabrėžiamas gynybinis NATO pobūdis. Išskiriama, kad Aljansas turi vengti veiksmų, galinčių sukelti netyčinę eskalaciją.
Atskirai minėtame dokumente kalbama apie būtinybę bendrai priešintis hibridinėms grėsmėms. Omenyje turimi agresyvūs Rusijos veiksmai, kurie neperžengia atviro karinio konflikto ribos, tačiau gali sukelti rimtų problemų NATO šalims.
Strategijos logika paprasta: Aljanso pasirengimo demonstravimas turi tapti atgrasymo veiksniu. Potencialus priešininkas turi suprasti, kad nugalėti NATO jam nepavyks, pabrėžia „Bloomberg“.
Generolo A.Grynkewicho atstovas spaudai pulkininkas Martinas O’Donnellas nesutiko paviešinti daugiau dokumento detalių, tačiau pabrėžė Aljanso gynybinį pobūdį.
„NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado „Pergalės teorija“ yra paprasta: išlaikyti NATO pranašumą“, – pažymėjo jis.
Pasak M.O’Donello, dėl nestabilios padėties pasaulyje Aljansas jau dabar turi sudaryti sąlygas agresijai sutramdyti ir būti pasirengęs laimėti, jei įvyktų užpuolimas.
Tikimasi, kad naujoji koncepcija paaiškins sąjungininkams, kaip NATO planuoja integruoti tradicinius ginklus ir naujausias technologijas. Tačiau kalbama ne tik apie dronus. Šiuo metu tiriamos planetesnio masto automatizuotų sistemų ir dirbtinio intelekto pritaikymo galimybės mūšio lauke.
Išskiriama, kad šis dokumentas taip pat turėtų tapti argumentu, pagrindžiančiu tolesnį gynybos išlaidų didinimą ir valstybių narių pasirengimą galimam konfliktui.
Rusai smogė į pasienio punktą prie Moldovos: sužeistas pasienietis
11:35
Spalio 5 dieną per ataką prieš Ukrainą Rusijos šaudmuo nukrito netoli Palankos – Majakų – Udobnės pasienio kontrolės punkto prie Ukrainos ir Moldovos sienos. Po smūgio jis rikošetu pataikė į autobusą, pastatytą prie užkardos, – sužeistas pasienietis.
Apie tai pranešė Moldovos pasienio policija.
Šiuo metu pasienio punkto veikla sustabdyta. Tarnybos atstovai nurodė, kad jų darbuotojas patyrė lengvą sužalojimą, kitų nukentėjusiųjų nėra. Taip pat apgadinti autobusas ir kontrolės kabina.
Estija perkelia kariuomenę prie Rusijos sienos – siekia aktyvios gynybos
11:18
Estija perkelia kariuomenę arčiau sienos su Rusija nuolatiniam buvimui ir įsigyja ginkluotę, galinčią pasiekti taikinius giliai kaimyninėje šalyje. NATO pasienio valstybė ruošiasi galimai Rusijos agresijai, peržengiančiai Ukrainos ribas, teigia pareigūnai, kuriuos cituoja dienraštis „Financial Times“ (FT).
Estijos kariuomenės ir žvalgybos vadovai nemano, kad Maskva nori plataus masto karo su NATO, bent jau artimiausius dvejus metus, tačiau įsitikinę, kad karinga kaimynė ruošiasi galimam būsimam konfliktui su mažąja Baltijos valstybe.
Pareigūnai baiminasi oportunistinio Kremliaus žingsnio, pavyzdžiui, mažesnio masto įsiveržimo, skirto išbandyti NATO kolektyvinės gynybos sąlygą, ir teigia, kad nei jie patys, nei NATO šiuo metu patikimai neatgraso tokio scenarijaus.
Dėl to šalis, neturinti savo karinių oro pajėgų ir gynybai nuo oro atakų priklausanti nuo NATO, perėjo prie „aktyvios gynybos“ strategijos, rašo FT.
Lemiamas laikotarpis – artimiausi 1-4 metai
„Turime pradėti nuo sienos ir laimėti jau nuo pirmųjų mūšių“, – sakė pulkininkas Tarmo Kundla, Estijos pirmosios brigados, pagrindinių šalies kovinės pajėgų, vadas.
Pagal naująją strategiją jo dalinys nuolatos persikels iš Tapos į Jehvį, esantį vos 50 km nuo Rusijos sienos, kur kariams apgyvendinti statomi nauji, erdvūs objektai.
„Atgrasymas neveikia, – teigė aukšto rango Estijos karinės žvalgybos pareigūnas. – Lemiamas laikotarpis tam spręsti visoms Baltijos valstybėms yra artimiausi vieni-ketveri metai.“
Estijos krašto apsaugos ministerija pareiškė: „Patikimam atgrasymui būtina, kad agresija prieš mus taptų nesuvokiama. Mūsų tikslas aiškus – neleisti priešui ir karo sunaikinimui pasiekti Estijos teritorijos.“
Aktyvi gynyba
Kaip rašo FT, Estijos vyriausybė gegužę į savo Nacionalinio saugumo koncepciją įtraukė terminą „aktyvi gynyba“. Nuo tada šalies nedidelė, aukštos kvalifikacijos kariuomenė pradėjo tylią, tačiau radikalią pertvarką.
Iš Tapos, pagrindinės Estijos karinės bazės, elitiniai kariniai daliniai šiuo metu nuolatiniam buvimui perdislokuojami į pozicijas toliau į rytus, arčiau Rusijos sienos.
Be naujos bazės Jehvio mieste, bazė iki 1000 karių taip pat statoma pačioje Narvoje – ji skirta nuolat apgyvendinti 200 karių, o krizės atveju numatyta vietos dar 800.
Pasiektų Sankt Peterburgą
Plačiau skaitykite ČIA.
Dėl maro Rusijoje uždarytos kelios ligoninės, gamykloje skubiai įvestas kaukių režimas
10:48
Irkutsko aliuminio gamykloje (IrkAZ) Šelechove įvestas kaukių dėvėjimo režimas po to, kai nuo maro mirė vietos gyventoja, pranešė įmonės direktorius Artiomas Fominychas. Pasak jo, tai yra „profilaktinė priemonė“.
„Dievas saugo tą, kuris pats saugosi“, – rašė A. Fominychas ir paragino gamyklos darbuotojus, pasireiškus ligos simptomams, nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos. Jis taip pat pažymėjo, kad Šelechove plinta prieštaringa informacija apie situaciją dėl maro, rašo „The Moscow Times“.
Baltieji rūmai stebi įtariamą maro protrūkį Rusijoje
Baltieji rūmai stebi pranešimus apie įtariamą maro atvejį ir su juo susijusį karantiną Rusijoje, sekmadienį portalui „Axios“ pranešė Donaldo Trumpo administracijos pareigūnas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Šalin carą“: per mitingą Maskvoje sulaikyti 60 žmonių
10:28
Maskvos policija sekmadienį per Kremliui palankios Rusijos komunistų partijos surengtą mitingą sulaikė apie 60 žmonių, pranešė politinė jėga.
Pažymima, kad jo dalyviai protestavo prieš proputinišką partiją „Vieningoji Rusija“ ir Rusijos valdžią.
Liudininkų vertinimu, į akciją susirinko apie 2 tūkst. žmonių. „Telegram“ naujienų kanalas „Ostorožno, Novosti“ nurodė, kad protestuotojai skandavo tokius šūkius kaip „Laisvę politiniams kaliniams“, „Laisvę Dmitrijui Morozovui“, „Už sąžiningus rinkimus“ ir „Šalin carą“.
Renginyje daugiausia dalyvavo komunistų partijos rėmėjai, partijos „Jabloko“ atstovai, taip pat aktyvisto Dmitrijaus Morozovo, kuris buvo sulaikytas spalio 3 d. šalininkai.
Kaip prasidėjo sulaikymai
Padėtis paaštrėjo, kai mitingo dalyviai pradėjo skanduoti šūkius, nukreiptus prieš partiją „Vieningoji Rusija“. Liudininkų teigimu, po to Rusijos teisėsaugos pareigūnai „įsiveržė į minią“ ir pradėjo vieną po kito sulaikyti mitingo dalyvius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kremlius pažadėjo kariauti net ir dėl pusės procento Donbaso
10:00
Smūgius Ukrainai Rusija laiko vieninteliu būdu pasiekti savo interesų ir neketina sustoti, kol neužims viso Donbaso, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, duodamas interviu Rusijos propagandinei žiniasklaidai.
Jis tvirtino, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas neva „nori taikos“, tačiau iškart po to pareiškė apie Kremliaus ketinimus tęsti karą.
„Štai ką pasakė Putinas: mes norime taikos, ir mums geriau ją pasiekti taikiais būdais, bet kol tai neįmanoma, mes kariausime ir kariausime iš visų jėgų“, – kalbėjo D.Peskovas.
Kremliaus atstovas taip pat leido suprasti, kad Maskvos pajėgos ir toliau dės visas pastangas, kad užimtų Donbasą ir kariaus „net dėl 0,01 proc. teritorijos“.
„Nesvarbu, ar pusė procento, ar viena šimtoji procento. Tai Rusijos Federacija. Čia nėra ko diskutuoti“, – propagandinį Kremliaus naratyvą pakartojo D.Peskovas.
Tuo pačiu jis pagrasino, kad „tie, kurie puoselėja planus suduoti Rusijai naikinantį smūgį, už tai sumokės didelę kainą“.
Anksčiau Rusija pažadėjo sustiprinti smūgius Kyjivui ir kitiems Ukrainos regionams, vadindama tai tariamu atsaku į Ukrainos vadovybės veiksmus.
Sekmadienį ryte Rusijos pajėgos užpuolė Šiaurinį tiltą Kyjive, smarkiai apgadindamos kelio dangą ir šilumos tiekimo tinklą. Be to, rusai taip pat puolė telekomunikacijų bendrovę Dnipre, kas sukėlė didžiulį gaisrą.
Kaip naujausioje ataskaitoje rašė Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, Rusija jau pradėjo smūgių kampaniją prieš Ukrainos energetikos sektorių, dar net neprasidėjus šaltukui, o tai yra gerokai anksčiau nei ankstesniais metais.
Analitikų vertinimu, Ukrainos sėkmė mūšio lauke 2026 m. greičiausiai privers V.Putiną persvarstyti pradinę pergalės strategiją ir perkelti akcentą ant priverstinės Ukrainos kapituliacijos, pasitelkiant tolimojo nuotolio smūgius žiemos metu, taip išvengiant tiesioginio susidūrimo su Ukrainos pajėgomis ant žemės.
Iš džiaugsmo Putinas net apkabino: kas stovi už mirtinų reaktyvinių „Shahed“ dronų programos
09:48
Ukrainos atvirųjų šaltinių analitikai nustatė, kad vyresnysis vadovas iš Rusijos Alabugos specialiosios ekonominės zonos yra tas asmuo, kuris per Rusijos karines pratybas „Centr-2026“ Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui pristatė naujus puolamuosius reaktyvinius dronus „Geran-4“ ir „Geran-5“.
Kaip spalio 3 d. pranešė „Evocation.info“, vyras, užfiksuotas vaizdo įraše besikalbantis su V.Putinu yra Ildaras Tazutdinovas – aukšto rango vadovas Alabugoje. Šis Rusijos pramoninis kompleksas gamina Irano suprojektuotus „Shahed“ tipo puolamuosius dronus.
Asmuo buvo atpažintas po to, kai Kremlius paskelbė vaizdo įrašą iš Čebarkulio poligono Čeliabinsko srityje, kur spalio 2 d. V.Putinas apžiūrėjo naujus Rusijos ginklus.
Vaizdo įraše I.Tazutdinovas apibūdino „Geran-4“ ir „Geran-5“ ypatybes ir galimybes, o baigdamas pridūrė: „Esame pasirengę toliau taip pat smūgiuoti priešui. Tai viskas, ką norėjau pranešti“. Kaip matyti iš „Evocation.info“ išanalizuotų vaizdo įrašų, V.Putinas tada paspaudė jam ranką ir jį apkabino.
Imitavo puolimą
Pasak pranešimų žiniasklaidoje, per pratybas „Centr-2026“ Rusija imitavo puolimą į kaimyninės valstybės teritoriją ir „saugumo zonos“ sukūrimą joje.
Scenarijuje numatyta šalis oficialiai nebuvo įvardyta. Tačiau Čeliabinsko sritis ribojasi su Kazachstanu.
Naujienų agentūra „Interfax“ spalio 2 d. informavo, kad per vizitą poligone V.Putinui buvo pademonstruoti abu reaktyvinių variklių „Geran“ variantai. Remiantis pristatymu, „Geran-4“ naudoja reaktyvinį variklį, leidžiantį išvystyti maždaug 350 km/val greitį, gabenti 50 kilogramų kovinę galvutę ir veikti maždaug 750–800 kilometrų nuotoliu.
Didesnis „Geran-5“ buvo apibūdintas kaip galintis pasiekti greitį iki 450 km/val, turintis 90 kilogramų kovinę galvutę ir maksimalų veikimo nuotolį iki 900 kilometrų. „Evocation.info“ nustatė, kad I.Tazutdinovas yra vienas iš vadovų, susijusių su Alabugoje vystoma dronų programa.
Jo ryšiai su šiuo objektu jau anksčiau buvo užfiksuoti JAV vyriausybės. 2024 m. vasario mėn. JAV iždo departamentas pritaikė sankcijas I.Tazutdinovui, tuo metu jį įvardydamas kaip Alabugos korporacinių reikalų generalinio direktoriaus pavaduotoją.
Iždo departamentas teigė, kad jis buvo susijęs su medžiagų ir išardytų Irano bepiločių orlaivių siuntimu bei importu į Rusiją.
JAV iždo departamentas nurodė, kad Alabugos pareigūnai dalyvavo gaminant Irano suprojektuotus dronus, įskaitant „Shahed-136“ ir jo rusišką variantą „Geran-2“, taip pat šiai programai importuojant komponentus iš Irano.
„Geran-4“ ir „Geran-5“ yra naujesni dronai su reaktyviniais varikliais, papildantys besiplečiančią Rusijos tolimojo nuotolio atakos dronų gamybą. Dėl didesnio greičio juos sunkiau perimti, todėl Ukraina buvo priversta sukurti ir dislokuoti greitesnius dronų perėmėjus, specialiai pritaikytus kovoti su tokiais taikiniais.
Anksčiau Ukrainos gynybos žvalgyba nustatė, kad Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje įvairių „Geran“ dronų modifikacijų gamybai naudojama 20 vienetų užsienyje pagamintos pramoninės įrangos, įskaitant komponentus iš Kinijos, Vokietijos, Japonijos, Šveicarijos ir Irano.
-
Rusijos įspėjimą užsieniečiams palikti Ukrainą Varšuva vadina mėginimu įbauginti
-
„Šalin carą“: per mitingą Maskvoje sulaikyti 60 žmonių
-
Rusijos okupuotuose Ukrainos Oleškuose vis labiau stinga maisto ir vaistų
-
Zelenskis prabilo apie galimą smūgį Kerčės tiltui ir rėžė Putinui: „Tai visiškas negalvojimas“
-
Rusija smogė Charkivui: žuvo vienas žmogus, dar šeši sužeisti
