Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Švedija siunčia karo techniką į Lenkiją: ką saugos kaimyninėje šalyje
19:05
Švedijos oro gynybos sistemos „Patriot“ saugos nuo galimų atakų Lenkijoje esantį logistikos centrą, per kurį sąjungininkai tiekia ginkluotę Ukrainai. Apie tai vyriausybės spaudos konferencijoje pranešė Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas, skelbia „Reuters“.
Misija prasidės gruodį – švedai pakeis Nyderlandų karius, kurie šiuo metu užtikrina „Patriot“ sistemų darbą Lenkijoje.
Į kaimyninę šalį išvyks apie 100 karių iš Halmstado oro gynybos dalinio. Kiek konkrečiai „Patriot“ kompleksų siųs Švedija, vyriausybė nedetalizavo. Portalo LIGA.net duomenimis, tai bus pirmasis Švedijos oro gynybos sistemų dislokavimas užsienyje.
Praėjusią savaitę Stokholmas jau pranešė, kad į Lenkiją siųs naikintuvus „Gripen“, kurie dalyvaus NATO oro policijos misijoje. Pasak U. Kristerssono, tiek lėktuvų, tiek „Patriot“ sistemų užduotis yra ta pati – saugoti NATO logistikos mazgą Lenkijos oro uoste.
Kodėl siunčia į Lenkiją, o ne į Ukrainą
Gynybos ministras Paalas Jonsonas šį sprendimą grindė prastėjančia saugumo situacija ir būtinybe užtikrinti, kad parama Ukrainai būtų teikiama ir toliau. Atsakydamas į klausimą, kodėl sistemos siunčiamos į Lenkiją, o ne į Ukrainą, kuriai jų itin trūksta, jis pabrėžė kritinę tokių logistikos centrų svarbą.
„Visiškai akivaizdu, kad šie logistikos mazgai turi lemiamą reikšmę. Jų saugumas yra kritiškai svarbus tam, kad apskritai galėtų būti gabenami visi kiti kroviniai“, – sakė P. Jonsonas.
Rugsėjo 18 d. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas tikėtiniausiu artimiausių mėnesių scenarijumi įvardijo Rusijos dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą remiančias valstybes. Rugsėjo 29 d. jis perspėjo dėl laukiančių sunkių mėnesių, nes Rusijos smūgiai vis dažniau suduodami netoli Lenkijos sienos.
Rusija intensyvina Ukrainos puolimą, tuo tarpu Trumpas siekia susitarimų su Kremliumi
00:27
Karas Ukrainoje tampa vis pavojingesnis, o jo eskalacijos rizika vis labiau plinta į Europą. Rusijai ir Europos vyriausybėms tiesiogiai perspėjant viena kitą dėl galimo konflikto išplitimo, Jungtinės Valstijos vykdo diplomatinę politiką, kurios tikslas yra ne tiek sustabdyti kraujo liejimą, kiek atkurti santykius su Maskva, žurnale „Rolling Stone“ rašo Macas Williamas Bishopas.
M. W. Bishopas pažymi, kad nepaisant beveik penkerius metus trunkančio karo ir daugiau kaip milijono aukų, Rusijos pajėgoms rytų Ukrainoje pasiekus tik nedidelę pažangą, Kremlius intensyvina oro atakas.
„Ukraina, kuri nuo pat karo pradžios 2022 metų vasarį yra Rusijos raketų ir dronų taikinys, dabar susiduria su smarkiai išaugusiu infrastruktūros ir gyvenamųjų vietovių puolimu. Dėl to daliai šalies gresia visą žiemą likti šaltyje ir tamsoje“, – rašoma straipsnyje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Financial Times“, remdamasis žvalgybos duomenimis, pareiškė, kad Rusijos oro „blickrygo“ tikslas – pakirsti Ukrainos visuomenės moralę, infrastruktūrą ir ekonomiką.
V. Zelenskis leidiniui taip pat teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbius su aukšto rango Kremliaus pareigūnais panaikino iki tol galiojusius bombardavimo kampanijos apribojimus.
„Jis pasakė, kad dabar nebėra jokių taisyklių“, – sakė V. Zelenskis.
Straipsnio autoriaus teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo antrosios kadencijos metu sumažėjęs JAV įsitraukimas į konfliktą ir Baltųjų rūmų vadovo priešiškas požiūris į V. Zelenskį bei apskritai Ukrainą tik dar labiau padrąsino V. Putiną.
Straipsnyje pažymima, kad D. Trumpui prieš perrinkimą žadėjus karą sustabdyti „per 24 valandas“, jo santūri parama Ukrainai ir jos sąjungininkėms Europoje vis labiau įtikino Kremlių, jog atsirado galimybė galutinai suskaldyti NATO aljansą.
Ketvirtadienį kasmetiniame Valdajaus diskusijų klube Kremliaus vadovas pareiškė, kad tolesnė Europos parama Ukrainai stumia konfliktą į „lemtingą tašką, iš kurio nebebus galima sugrįžti“.
M. W. Bishopas primena, kad Kremlius jau seniai šį karą pristato kaip platesnės konfrontacijos su kolektyviniais Vakarais tęsinį. Agresyvūs Rusijos veiksmai sukėlė nerimą visoje Europoje.
Maskva savo ruožtu tvirtina, kad konfliktą provokuoja NATO, ir kaip pavyzdį nurodo neseniai netoli Kaliningrado – Rusijos eksklavo prie Baltijos jūros – surengtas iš anksto neskelbtas karines pratybas.
„Tai karas, kurį Europa kariauja prieš mus“, – Valdajaus forume žurnalistams pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Žurnalistas pažymi, kad vis garsiau skambant karinei retorikai, JAV bendravimas su Maskva ir Kyjivu išlieka fragmentiškas ir neturi aiškios bendros strategijos.
Straipsnio autoriaus nuomone, diplomatiniai kontaktai, apsiribojantys pavieniais asmeniniais susitikimais su JAV prezidento pasiuntiniais, V. Putino beveik neabejotinai vertinami kaip silpnumo ženklas.
Pasak M. W. Bishopo, V. Putinas puikiai supranta, kad D. Trumpas tikisi santykių tarp JAV ir Rusijos normalizavimą pristatyti kaip vieną svarbiausių savo užsienio politikos laimėjimų.
„Baltieji rūmai svarsto virtinę precedento neturinčių diplomatinių susitarimų, kurie padėtų palaikyti Rusijos ekonomikos veikimą, tačiau Ukrainai suteiktų mažai naudos“, – rašoma straipsnyje.
M. W. Bishopas primena, kad, turimais duomenimis, tarp svarstomų pasiūlymų yra ekonominių sankcijų sušvelninimas, jei V. Putinas sutiktų paleisti tam tikrus politinius kalinius, taip pat galimas kelių milijardų dolerių vertės naftos sandoris, kuris esą turėtų stabilizuoti energijos rinkas ir sumažinti degalų kainas.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad D. Trumpas dėl JAV išaugusių dyzelino kainų kaltino Kyjivą.
Artėjant žiemai, Ukrainos perspektyvos, straipsnio autoriaus vertinimu, atrodo niūrios. Per vieną iš pastarųjų smūgių Kyjivui per vieną naktį buvo paleista beveik keliolika balistinių raketų ir šimtai dronų.
Tai, kad tiek daug Rusijos naudojamų ginklų prasiskverbia pro Ukrainos gynybą, rodo sudėtingą Ukrainos gynėjų padėtį, kurią dar labiau apsunkina senkančios modernių raketų perėmimo sistemų atsargos.
M. W. Bishopas taip pat teigia, kad Ukraina jau susiduria su rimtais finansiniais sunkumais. Ministro pirmininko Serhijaus Koreckio teigimu, iki metų pabaigos šalis susidurs su 27 mlrd. JAV dolerių finansavimo trūkumu.
„Tačiau po beveik penkerių karo metų abi konflikto pusės rodo politinės ir ekonominės įtampos požymius“, – pažymi žurnalistas.
Pasak jo, V. Putinas tebėra atsargus dėl galimo reikšmingo antikarinio judėjimo šalies viduje, tačiau kartu patiria radikalių nacionalistų, kurie iš jo tikisi pergalės, spaudimą.
Ukraina sukritikavo Pietų Korėją dėl naftos tiekimo Rusijai
22:47
Ukraina antradienį sukritikavo Pietų Korėją dėl naftos tiekimo Rusijai, padėjusio Maskvai kompensuoti naftos perdirbimo pajėgumų nuostolius, patirtus po smūgių prieš jos kuro bazes.
Jungtinės Karalystės (JK) laikraštis „The Guardian“, remdamasis uostų dokumentais ir laivų stebėjimo duomenimis, pranešė, kad liepą ir rugpjūtį iš Pietų Korėjos į Rusiją buvo išgabenta 176 tūkst. tonų naftos produktų.
Dokumentuose nebuvo nurodyta, kam kuras priklausė ar kas jį pardavė, pridūrė leidinys.
Zelenskis įspėja: Rusija ruošiasi dar vienai masinei atakai
22:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame kreipimesi įspėjo Ukrainos žmones.
„Gavome atnaujintos žvalgybinės informacijos apie Rusijos pasirengimą surengti masinę ataką. Prašau jūsų – pasirūpinkite savimi. Reaguokite į perspėjimus apie raketų pavojų.
Ukrainos tarnybos ir mūsų oro pajėgos yra pasirengusios reaguoti tiek, kiek leidžia mūsų turimos gynybos galimybės“, – tikina Zelenskis.
Pasak jo, daug kas priklauso ir nuo Ukrainos partnerių – nuo kiekvieno pasaulio lyderio ir kiekvienos šalies, turinčios Ukrainai reikalingų gynybos priemonių ir galinčių jas suteikti.
„Labai svarbu, kad tam būtų politinės valios – ypač Jungtinėse Valstijose, ypač Europoje ir kitose šalyse partnerėse.
Pasaulis yra stipresnis už Rusijos blogį, o gyvybių apsauga turi būti bendra mūsų visų atsakomybė. Dėkoju visiems, kurie iš tiesų padeda!“ – pareiškė Ukrainos lyderis.
„The Washington Post“: Putinas mano turintis pranašumą prieš Europą
21:30
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad artimiausiais mėnesiais Europos parama Ukrainai smarkiai sumažės. Kaip rašo „The Washington Post“, analitikų nuomone, V. Putinas mano turintis pranašumą ne tiek prieš Ukrainą mūšio lauke, kiek prieš Europą. Tai ypač aktualu Jungtinėms Valstijoms traukiantis nuo tiesioginio Ukrainos pasipriešinimo Rusijos agresijai finansavimo.
Leidinys rašo, kad V. Putinas ketina intensyvinti hibridinį karą Europoje ir prieš žiemą toliau smogti Kyjivui bei kitiems Ukrainos miestams užnugaryje, mėgindamas paversti juos netinkamais gyventi. Tuo pat metu jis tikisi, kad pavasarį Europa praras „norą ir gebėjimą“ remti Ukrainą.
Leidinys kalbėjosi su šaltiniais Rusijoje. Vienas jų teigė, kad Rusijai kelia nerimą didelis Europos įsitraukimas į karą ir Maskva norėtų šį procesą sustabdyti. Kitas pareigūnas sakė, kad V. Putinas tikisi, jog eskalacija atgrasys Europą nuo paramos Ukrainai.
Analitikų nuomone, Rusija tiesiog neturi daug kitų pasirinkimų: susidūrusi su nesėkmėmis fronte, ji gali tik toliau spausti Europą ir vėl griebtis branduolinių grasinimų.
Padėtį apsunkina ir lėtėjantis Rusijos ekonomikos augimas. Didėjančios karinės išlaidos dar labiau slėgs šalies biudžetą, todėl valdžia bus priversta didinti mokesčius ir mažinti socialines išlaidas.
Tačiau prorusiškų partijų stiprėjimas Europoje suteikia Kremliui tam tikros „vilties“. Todėl, straipsnio autorių teigimu, Rusijos vadovybė ruošiasi „strateginiam laukimui“.
Analitikų nuomone, Rusijai intensyvinant atakas, itin svarbu didinti Europos karinę ir ekonominę paramą Ukrainai.
Siekiant atsakyti į Rusijos eskalaciją, Europos šalys turi padėti Ukrainai sustiprinti oro gynybos sistemas ir papildyti trūkstamas raketų perėmėjų atsargas. Be tokios paramos Europai gali tekti susidurti su dar viena Ukrainos pabėgėlių banga.
Tuo metu NATO rimtai vertina galimos Rusijos invazijos grėsmę. Aljansas teigia rengiantis atgrasymo strategiją. Tačiau Rusijos puolimo atveju taip pat kuriamas scenarijus, kaip pasiekti greitą pergalę.
„Karinė pergalė tėra mitas“: karas Ukrainoje be susitarimo nesibaigs
21:22
Visiškos karinės pergalės idėja yra viliojanti, tačiau pavojinga. Būtent tokios pergalės iš pradžių tikėjosi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėdamas plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kaip rašo „Foreign Affairs“, joks karas negali baigtis be pasiūlymo, kurį priešas galėtų priimti – nesvarbu, kokia stipri būtų vienos pusės kariuomenė ar kokia vienpusė būtų karo eiga. Be to, net ir pasiekus susitarimą, šalys beveik visada išsaugo galimybę vėl tęsti kovą.
Pažymima, kad dar visai neseniai diskusijose apie JAV paramą Ukrainai daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kaip padėti šaliai pasiekti karinę pergalę, o derybos neretai buvo vertinamos kaip nuolaidžiavimas agresoriui.
Tačiau kol kas nėra ženklų, kad Ukraina arba Rusija būtų pajėgios pasiekti visišką pergalę.
Karinės pergalės mitas ne kartą skatino vyriausybes pradėti arba tęsti karus, remiantis klaidingomis prielaidomis apie tai, kaip šie karai baigsis.
Kaip pavyzdys pateikiamas V. Putinas. Jis tikėjosi greitos pergalės, tačiau vietoje to Rusija ir Ukraina įsitraukė į karą, kurio pabaigos vis dar nematyti.
Leidinys primena, kad jau 2022 metų balandį tapo aišku, jog rizikingas V. Putino sumanymas žlugo. Tačiau užuot grįžęs prie derybų, jis nusprendė tęsti karą prieš Ukrainą.
2022 metų rugsėjį Rusija keturiose Ukrainos srityse surengė neteisėtus vadinamuosius referendumus, o vėliau paskelbė šias teritorijas aneksuojanti. Toks žingsnis dar labiau susiaurino pačios Maskvos galimybes ieškoti kompromiso.
Leidinys pabrėžia, kad vietoje rimtų derybų Maskva ne kartą eskalavo karą – atakavo civilinę infrastruktūrą, mobilizavo papildomas pajėgas ir vykdė smūgius prieš Europos pramonės objektus, kaip dalį savo sabotažo kampanijos.
Karinė pergalė neįmanoma
Žurnalistai primena, kad daugelis karų galiausiai baigėsi prie derybų stalo.
Rusijos ir Ukrainos karo atveju abi pusės turėtų būti pasirengusios susitarimui. Tačiau Rusija iki šiol tokio pasirengimo nerodė.
Leidinys pabrėžia, kad nė viena galima JAV ir Europos pasirinkta strategija nebūtų galėjusi užbaigti Rusijos pradėto karo be V. Putino sutikimo.
Net ir gaudama didelę JAV ir Europos paramą Ukraina nebūtų labiau pajėgi pasiekti visišką karinę pergalę nei Rusija. Tuo pat metu maksimalistiniai Maskvos reikalavimai iš esmės reiškia Ukrainos suvereniteto panaikinimą.
Žurnalistų nuomone, JAV ir Europa nuo pat pradžių turėjo suprasti, kad tai bus užsitęsęs karas, iš kurio nebus lengvos išeities.
Ukrainos sąjungininkų suteiktos paramos nepakako tam, kad V. Putinas būtų priverstas sėsti prie derybų stalo.
Leidinys daro išvadą, kad karinė jėga niekada negali visiškai atimti iš priešininko galimybės veikti savo nuožiūra.
Politikai, ignoruojantys šį faktą, ir toliau pradės arba tęs karus, kurių negalės sėkmingai užbaigti, o jų planai ir karinės pajėgos bus prastai pritaikyti konfliktams, kuriuose jiems galiausiai teks kovoti.
Rusija neketina baigti karo, kol neužims viso Donbaso
Anksčiau Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva nesustos, kol neužims viso Donbaso.
Pasak jo, V. Putinas esą nori taikos.
D. Peskovas pabrėžė, kad Rusija ketina okupuoti visą Donbaso teritoriją ir yra pasirengusi kovoti „net dėl 0,01 proc. teritorijos“.
Rusijai – didžiausias smūgis per pastaruosius trejus karo metus?
21:16
Rugsėjo mėnesį Rusijos kariuomenės kontroliuojamos Ukrainos teritorijos plotas sumažėjo maždaug 190 kvadratinių kilometrų. Pasak Suomijoje įsikūrusio nepriklausomo karinės analizės centro „Black Bird Group“, tai yra didžiausias Rusijos teritorijos praradimas per vieną mėnesį nuo 2023 m. birželio.
Leidinys TVNET apžvelgė, kaip užsienio šalių analitikai mato situaciją Ukrainos fronte, ar Rusija iš tiesų žengia į priekį ir kas galėtų padėti Kremliaus kariuomenei įgauti naują pagreitį fronto mūšiuose.
Analitikai mano, kad Rusijos kariuomenės teritorijų praradimus galima paaiškinti daugiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakomis Lymano rajone ir Komaro kryptimi Donecko srities vakarinėje dalyje.
Abi Ukrainos operacijas „Black Bird Group“ vertina kaip sėkmingas.
Jos taip pat rodo, kokia nepastovi išlieka fronto linija, nepaisant lėto abiejų pusių žengimo į priekį.
Rubio pasisakė apie Ukrainos narystę NATO ir paaiškino, ko iš tiesų siekia JAV
20:35
Ukrainos stojimo į NATO klausimas šiuo metu nėra svarstomas, o Jungtinės Valstijos yra susitelkusios tik į karo užbaigimą. Tai per spaudos konferenciją lankydamasis Islandijoje pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Žurnalisto paklaustas, kokia jo pozicija dėl Ukrainos stojimo į NATO, M. Rubio atsakė, kad į šį klausimą nėra aiškaus atsakymo „taip“ arba „ne“, išskyrus tai, kad „šiuo metu Ukrainos stojimo į NATO klausimo darbotvarkėje nėra“.
„Nes, akivaizdu, tam pirmiausia reikia pasiekti konsensusą, o tuomet priimti vienbalsį sprendimą. Šiuo metu, kalbant apie Ukrainą, mes esame susitelkę tik į tai, kad, jei įmanoma, užbaigtume šį konfliktą. Tragiška, kiek daug gyvybių jau prarasta“, – pažymėjo M. Rubio.
Jis pabrėžė, kad jeigu Jungtinės Valstijos gali atlikti tam tikrą vaidmenį siekiant užbaigti karą, jos nori „atlikti šį konstruktyvų vaidmenį“.
„Žinoma, stebime tendencijas ir matome, kad šiuo metu reikalai nejuda ta kryptimi“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.
Jūroje prie Sočio kilo didžiulis gaisras, vaizdo įrašuose – dūmų kamuoliai ir kylančios liepsnos
19:39
Jūroje prie Rusijos Sočio miesto krantų kilo didelis gaisras – užfiksuotos aukštai kylančios liepsnos. Apie tai, remdamasis savo skaitytojais ir vietos „Telegram“ kanalais, pranešė ASTRA.
Pirminiais duomenimis, užsidegė naftą arba naftos produktus gabenęs laivas.
Leidinys neatmeta galimybės, kad gaisras galėjo kilti po jūrinio drono arba bepiločio orlaivio (UAV) atakos. Oficiali gaisro priežastis kol kas nepaskelbta. Laivo pavadinimas ir vėliava, su kuria jis plaukioja, taip pat kol kas nežinomi.
Spalio 6-osios naktį po masinės dronų atakos Maskvos srityje kilo gaisras Volodarskajos linijinėje gamybinėje-dispečerinėje stotyje – didžiausioje regiono naftos bazėje, tiekiančioje degalus oro uostams. ASTRA OSINT analitikai pagal vaizdo įrašus nustatė gaisro vietą.
Vien rugsėjį bepiločiai orlaiviai smogė mažiausiai 16 taikinių Rusijos užnugaryje. Tarp jų buvo naftos perdirbimo ir naftos chemijos gamyklos, jūrų uostai, karinė bazė, taip pat aviacijos ir radiolokacijos objektai.
Smūgių būta ir Sočyje: rugsėjo 4-osios naktį dronai atakavo dvi mieste esančias naftos bazes.
Pasaulio šalys išsigando maro iš Rusijos: Balis imasi priemonių
17:54
Indonezija sugriežtino sanitarinę kontrolę atvykimo į šalį punktuose po pranešimų iš Rusijos apie Irkutsko kovos su maru tyrimų instituto darbuotojos mirtį bei beveik 200 su ja kontaktavusių asmenų hospitalizaciją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lietuva įteikė Rusijai griežtą notą dėl Ukrainos apšaudymo
17:23
Lietuva išreiškė protestą Rusijai dėl Ukrainos apšaudymų ir atmetė grasinimus Kyjive dirbantiems užsienio valstybių diplomatams, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Nota įteikta į ministeriją iškviestam Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui.
Ja pareikštas griežtas protestas dėl tebesitęsiančių atakų prieš Ukrainos sostinę Kyjivą ir kitus miestus, juose esančius tiltus ir kitus civilinės infrastruktūros objektus, taikius šių miestų gyventojus, taip pat dėl pakartotinių Rusijos URM grasinimų Kyjive reziduojantiems užsienio diplomatams, raginant juos išvykti iš miesto.
Notoje pabrėžta, kad Rusijos atakos prieš Ukrainos miestus ir jų gyventojus, taip pat tolesni grasinimai naudoti jėgą yra šiurkštūs tarptautinės teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai.
Plačiau skaitykite ČIA.
-
Rusijos įspėjimą užsieniečiams palikti Ukrainą Varšuva vadina mėginimu įbauginti
-
„Šalin carą“: per mitingą Maskvoje sulaikyti 60 žmonių
-
Rusijos okupuotuose Ukrainos Oleškuose vis labiau stinga maisto ir vaistų
-
Zelenskis prabilo apie galimą smūgį Kerčės tiltui ir rėžė Putinui: „Tai visiškas negalvojimas“
-
Rusija smogė Charkivui: žuvo vienas žmogus, dar šeši sužeisti
