- Trumpas paragino pakeisti Ukrainos prezidentą
- „The New York Times“: Trumpo administracija pasirengusi iš anksto padaryti didžiulių nuolaidų Rusijai
- Dar nepraėjus parai po Trumpo ir Putino susitarimo, pirmasis tanklaivis su rusišku dyzelinu jau plaukia į JAV
- ES: sankcijų dyzelinui panaikinimas suteikia Rusijai pajamų karui
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Dar nepraėjus parai po Trumpo ir Putino susitarimo, pirmasis tanklaivis su rusišku dyzelinu jau plaukia į JAV
20:27
Jūrų analitikos bendrovė „Windward“ stebi tanklaivį, kuris, tikėtina, gabena pirmąją rusiško dyzelino siuntą į JAV rytinę pakrantę. Tačiau dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms Rusijoje trūksta dyzelino eksportui, todėl šios siuntos vargu ar turės įtakos kainoms, teigia analitikė Michelle Wiese Bockmann.
Tanklaivis iš Sankt Peterburgo išplaukė dar rugsėjį, gabendamas apie 280 tūkst. barelių dyzelino ir gazolio, tačiau savo paskirties uosto nenurodė. Viešai prieinamą informaciją analizuojančio „TheIntelFrog“ duomenimis, tai „Minerva Zen“, iš uosto išplaukęs rugsėjo 22 dieną. Analitikų vertinimu, JAV rytinę pakrantę jis gali pasiekti per 48–72 valandas.
M.Wiese Bockmann pažymi, kad šiuo metu nusipirkti rusiško dyzelino beveik neįmanoma. Jos vertinimu, į Jungtines Valstijas pavyks importuoti tik kelias siuntas, o jų nepakaks nei pasauliniam trūkumui pašalinti, nei reikšmingai sumažinti kainas JAV.
Analitikė remiasi bendrovės „Vortexa“ duomenimis: trečiąjį ketvirtį Rusijos dyzelino ir gazolio eksportas smuko iki 190 tūkst. barelių per parą. Pirmąjį ketvirtį jis siekė 850 tūkst., antrąjį – 690 tūkst. barelių per parą.
Liepą Maskva pratęsė benzino ir dyzelino eksporto draudimą, siekdama sumažinti trūkumą vidaus rinkoje. Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, spalio 4 dieną dėl smūgių naftos perdirbimo gamykloms Rusijoje neveikė 51 proc. naftos perdirbimo pajėgumų.
Degalų trūkumas Rusijoje toks didelis, kad trečiąjį ketvirtį ji pati importavo dyzeliną, gazolį ir benziną. Naujausia tokia siunta – 150 tūkst. barelių dyzelino – spalio 7 dieną užfiksuota Vysocko uoste. Ją atgabeno su Rusijos vėliava plaukiojantis tanklaivis „Soyana“, kuriam taikomos sankcijos.
Spalio 9 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susitarė dėl šimtų tūkstančių tonų rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulio rinkoms, siekdamas sumažinti kainas. JAV Iždo departamentas išdavė licenciją rusiško dyzelino pardavimui ir importui, galiosiančią iki 2027 metų balandžio 7 dienos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV sprendimą pavadino silpnu. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis savo ruožtu suabejojo, iš kur Rusija gaus dyzelino eksportui, jeigu net Maskvoje fiksuojamas degalų trūkumas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras: Volodymyras Zelenskis nusipelno paramos
22:51
Ukrainos žmonės palaiko prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir jis nusipelno paramos, šeštadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino jį pakeisti.
„Jis turi Ukrainos žmonių paramą, o jie turi teisę spręsti“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Andrijus Sybiha, turėdamas omenyje V.Zelenskį.
„Pareiškimai iš užsienio tik patvirtina, kad jis gerai atlieka savo darbą. Jis nusipelno paramos“, – pridūrė jis.
D.Trumpas anksčiau šeštadienį paragino Ukrainą pakeisti V.Zelenskį nauju lyderiu ir užsipuolė ukrainiečių prezidentą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, kurie, anot jo, prisideda prie aukštų dyzelino kainų prieš kadencijos vidurio rinkimus.
„The New York Times“: Trumpo administracija pasirengusi iš anksto padaryti didžiulių nuolaidų Rusijai
22:25
Ukrainos pareigūnus nustebino, kokias nuolaidas Rusijai pasirengusi pasiūlyti Donaldo Trumpo administracija per naują derybų etapą, prasidėjusį rugsėjo pabaigoje. Apie tai rašo „The New York Times“, remdamasis su derybų eiga susipažinusiais pareigūnais.
Leidinio pašnekovų teigimu, aptardama galimų energetikos ir jūrinių paliaubų sąlygas, JAV pusė pasiūlė Maskvai didelių ekonominių paskatų, kad įtikintų ją nutraukti ugnį.
Pasak šaltinių, Vašingtonas svarstė galimybę atlaisvinti Vakarų šalyse įšaldytą Rusijos valstybinį turtą, kurio vertė siekia milijardus dolerių. Šias lėšas siūlyta perduoti Rusijai iš anksto, o ne kaip atlygį už faktiškai įvykdytus susitarimus.
Antrasis JAV pasiūlymas buvo susijęs su Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ užsienio turto pardavimu. Vašingtonas siūlė leisti sudaryti milijardinės vertės sandorį, pagal kurį šį turtą įsigytų investuotojų iš Artimųjų Rytų grupė. „The New York Times“ teigimu, tarp jų buvo ir su D.Trumpo komanda verslo ryšių turinčių investuotojų.
Trečiasis pasiūlymas buvo susijęs su Baltarusija. Baltieji rūmai siūlė panaikinti baltarusiškų kalio trąšų eksporto apribojimus.
Pasak „The New York Times“, išgirdęs šiuos pasiūlymus Kyjivas vengė juos kategoriškai atmesti, tačiau reikalavo numatyti apsaugos priemones. Pavyzdžiui, Ukrainos atstovai siūlė, kad šaliai būtų skirta atlaisvinto Rusijos turto vertei lygi suma arba suteiktos papildomos karinės pagalbos garantijos, jeigu Rusija pažeistų pasiektus susitarimus.
Rusijos derybininkas giria Donaldo Trumpo raginimą dėl naujo Ukrainos prezidento
22:07
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausiasis derybininkas ekonomikos klausimais šeštadienį pagyrė Donaldo Trumpo raginimą dėl naujo Ukrainos prezidento, JAV lyderio pastabas pavadinęs „ikoniškomis ir istorinėmis“.
„Prezidentas Trumpas prisijungia prie daugelio žmonių, manančių, kad Ukrainai reikia vadovybės, kuri iš tikrųjų siektų taikos, o ne (Volodymyro) Zelenskio karo kurstymo (...) Ikoniška ir istoriška“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Kremliaus specialusis pasiuntinys ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilas Dmitrijevas.
D.Trumpas šeštadienį paragino Ukrainą pakeisti V. Zelenskį nauju lyderiu ir užsipuolė ukrainiečių prezidentą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, kurie, anot jo, prisideda prie aukštų dyzelino kainų prieš kadencijos vidurio rinkimus.
D.Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė, kad V. Zelenskiui buvo pasakęs „daryk, ką nori“ prieš Rusiją, bet „neatakuok naftos perdirbimo gamyklų“.
„Jam geriau, po velnių, liautis“, – sakė D.Trumpas ir pridūrė, kad, jo nuomone, „atėjo laikas Ukrainai gauti naują prezidentą“, kuris sutiks užbaigti karą.
Trumpas paragino pakeisti Ukrainos prezidentą
20:14
JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį mėginimu kelti problemų pasauliui ir pareiškė manantis, kad Ukrainai reikia kito valstybės vadovo. Jo pareiškimus paskelbė „Clash Report“.
Kalbėdamas su žurnalistais, D.Trumpas tvirtino, kad V.Zelenskis esą turėjo „labai daug“ galimybių užbaigti karą su Rusija, tačiau „nusprendė to nedaryti“.
„Zelenskis nori kelti problemų pasauliui. Smogdamas Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jis nori kelti problemų mūsų ūkininkams“, – sakė D.Trumpas.
JAV prezidentas taip pat pakartojo Rusijos skleidžiamą teiginį apie būtinybę pakeisti Ukrainos valdžią.
„Manau, Ukrainai laikas išsirinkti naują prezidentą. Siūlau Ukrainai turėti naują lyderį, kuris galėtų sudaryti susitarimą. Dėl kažkokios priežasties Zelenskis niekada nesudarys susitarimo“, – pareiškė D.Trumpas.
Zelenskio patarėjas: Ukrainos delegacija po derybų Majamyje grįžta namo
19:38
Ukrainos pareigūnų delegacija, kuri buvo atvykusi į Majamį derybų dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo, grįžta namo, šeštadienį pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas.
„Delegacijos jau keliauja namo“, – atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą žurnalistams pareiškė prezidento patarėjas Dmytro Lytvynas.
Agentūros AFP šaltiniai Jungtinėse Valstijose derybų išvakarėse sakė, kad JAV prezidento pasiuntiniai susitiks su Ukrainos derybininkais ir Europos pareigūnais, kad aptartų „naujas idėjas“, kaip užbaigti karą su Rusija.
Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris „aptars naujas idėjas ir pasiūlymus, kuriuos JAV derybininkai pradėjo rengti kartu su rusais ir ukrainiečiais per savo neseniai įvykusį vizitą regione“, sakė šaltiniai ir pridūrė, kad „JAV derybininkai taip pat pakvietė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos nacionalinio saugumo patarėjus, taip pat NATO ir Europos Sąjungos pareigūnus“.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė užsitikrinęs Rusijos vadovo Vladimiro Putino sutikimą tiekti dyzeliną JAV ir pasaulio rinkoms.
Tai, pasak JAV lyderio, padės suvaldyti sparčiai augančias energijos kainas kilus karui su Iranu.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis iš karto pasmerkė šį siūlymą.
„Tai tikrai nesąžininga, tai tikrai neverta mūsų partnerių ir, mano požiūriu, tai silpnas sprendimas“, – žurnalistams sakė jis.
V.Zelenskis pabrėžė, kad tai reikštų „papildomus pinigus Rusijos karui“ prieš Ukrainą, ir pridūrė, jog „tai tik skatina Putiną ir suteikia jam galimybę kariauti dar intensyvesnį karą“.
Jo teigimu, Ukrainos komanda, penktadienį ir šeštadienį Floridoje susitikusi su D.Trumpo pasiuntiniais, „tiesiog pasitarnavo kaip priedanga“ šiam susitarimui su Maskva.
ES: sankcijų dyzelinui panaikinimas suteikia Rusijai pajamų karui
18:26
JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie susitarimą su Maskva dėl dyzelino tiekimo, Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas šeštadienį pareiškė, kad sankcijų šiam Rusijos kurui panaikinimas padeda palaikyti Kremliaus karą prieš Ukrainą.
„Per dvi dienas Rusijos smūgiai pražudė daugiau nei 80 Ukrainos civilių. Be to, ji (Maskva) suintensyvino savo hibridinius išpuolius prieš Europą – tiek ES valstybes nares, tiek NATO sąjungininkes“, – parašė K.Kallas socialiniuose tinkluose.
„Sankcijų Rusijos dyzelinui sustabdymas suteikia Maskvai daugiau pajamų karui. Dabar ne laikas mažinti spaudimą Rusijai, ir Europa to nedarys“, – parašė ji.
Šis JAV prezidento žingsnis papiktino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o ES pažadėjo toliau griežtinti savo priemones prieš Maskvą.
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį ketina į ES sankcijų juodąjį sąrašą dėl karo Ukrainoje oficialiai įtraukti apie 1600 naujų asmenų ir subjektų.
Europos Komisija, reaguodama į D.Trumpo susitarimą dėl dyzelino, atskirai paragino paskelbti paliaubas, kurios apimtų infrastruktūrą ir Ukrainoje, ir Rusijoje.
„Mes ir toliau manome, kad reikalingos paliaubos, kurios apsaugotų pasaulinį maisto tiekimą ir energetikos infrastruktūrą Ukrainoje bei Rusijoje“, – teigė Komisija.
„Europa pernelyg gerai žino, kokios paslėptos sąnaudos yra susijusios su pernelyg didele priklausomybe nuo Rusijos angliavandenilių, ir Europa nenori padėti palaikyti Rusijos karo prieš Ukrainą“, – pridūrė ji.
D.Trumpas penktadienį pranešė užsitikrinęs Rusijos vadovo Vladimiro Putino sutikimą tiekti dyzeliną JAV ir pasaulio rinkoms.
Tai, pasak JAV lyderio, padės suvaldyti sparčiai augančias energijos kainas kilus karui su Iranu.
„Rusija nedelsdama patieks daugiau nei 300 tūkst. tonų dyzelinio kuro Amerikos ir pasaulio rinkoms“, – po derybų su V. Putinu socialiniuose tinkluose teigė D.Trumpas.
Maskva ketina užtikrinti „dar 500 tūkst. tonų lapkričio mėnesį ir 1 mln. tonų iš karto po to“, penktadienį savo platformoje „Truth Social“ pridūrė D.Trumpas.
JAV Iždo departamentas išdavė laikiną licenciją, leidžiančią rusiškam dyzelinui pasiekti pasaulines rinkas iki 2027 metų balandžio.
Šis žingsnis žengiamas likus kelioms savaitėms iki svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų, kuriuose D.Trumpo Respublikonų partija rizikuoja prarasti turimą kontrolę Kongrese, rinkėjams vis labiau nerimaujant dėl pragyvenimo išlaidų.
Be to, JAV prezidentas visai neseniai pasirašė įstatymo projektą, kuriuo įvedamos naujos sankcijos, skirtos daryti spaudimą Rusijai dėl jos karo Ukrainoje.
Velionio JAV senatoriaus Lindsey Grahamo vardu pavadintas teisės aktas yra nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, taip pat prieš V.Putiną ir kitus aukšto rango pareigūnus.
Kremlius: Donaldas Trumpas perdavė Vladimirui Putinui idėjų dėl karo Ukrainoje deeskalavimo
18:24
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį per pokalbį telefonu perdavė Vladimirui Putinui savo idėjas, kaip deeskaluoti karą Ukrainoje, pranešė Kremlius.
V.Putinas šiuos siūlymus sutiko „su supratimu“, pareiškė Kremlius, nedetalizuodamas nei pačių siūlymų, nei Rusijos prezidento atsakymo.
Praėjusį sausį pareigas pradėjęs eiti D.Trumpas jau seniai siekia tarpininkauti, kad būtų užbaigtas daugiau nei ketverius su puse metų trunkantis konfliktas.
Rusijos ir Ukrainos derybos iš esmės tebėra aklavietėje, o abi pusės pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio smūgius viena kitai.
„Rusijos prezidentas su supratimu sutiko tam tikrus JAV siūlymus dėl priemonių, skirtų deeskalavimui“, – šeštadienį, kaip pranešė valstybinės naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“, teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnai penktadienį susitiko Majamyje, atnaujindami diplomatines pastangas nutraukti kovas, Vašingtonui ieškant išeities iš aklavietės.
Nepaisydama JAV ir Maskvos susitarimo dėl dyzelino, Vokietija siekia naujų sankcijų Rusijai
18:23
Vokietija šeštadienį pareiškė toliau sieksianti naujų Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai, nepaisant Maskvos ir Vašingtono susitarimo tiekti dyzeliną degalų trūkumui sumažinti.
„Vokietijos vyriausybė laikosi savo sankcijų Rusijai priemonių ir kartu su partneriais Europoje rengia naujas sankcijas“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime teigė vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius .
Svarbi rėmėja Vokietija „ir toliau tvirtai remia Ukrainą jos kovoje ginantis“, pridūrė S.Kornelius.
„Diplomatinės pastangos rasti taikų sprendimą tęsiamos“, – teigė jis.
Nuo 2022-ųjų invazijos į Ukrainą pradžios JAV ir jų partneriai Maskvai įvedė daugybę sankcijų bangų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį socialiniuose tinkluose po pokalbio su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu pareiškė: „Rusija nedelsdama patieks daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino JAV ir pasaulinei rinkai.“
Kremlius nurodė, kad Rusija „dar kartą patvirtino savo pasirengimą tiekti naftą ir naftos produktus JAV ir pasaulio rinkoms“.
Susitarimas pasiektas likus kelioms savaitėms iki svarbių JAV rinkimų, kuriuose D.Trumpo Respublikonų partijai kyla grėsmė prarasti Kongreso kontrolę, rinkėjams reiškiant pasipiktinimą didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis.
Kremlius: Vladimiras Putinas Donaldui Trumpui perdavė Irano poziciją dėl taikos susitarimo
18:22
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį JAV prezidentui Donaldui Trumpui perdavė Irano poziciją dėl galimo taikos susitarimo Artimuosiuose Rytuose, pranešė Kremlius.
Kremlius teigė, kad Teherano pozicija buvo perduota penktadienį per abiejų lyderių pokalbį telefonu. Kaip reagavo D.Trumpas, nepranešama, taip pat nedetalizuojama pati Irano pozicija.
Diplomatinės pastangos nutraukti daugiau nei septynis mėnesius trunkantį konfliktą su Iranu, kilusį vasarį po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, nuo vasaros atsidūrė aklavietėje.
V.Putinas anksčiau šią savaitę Turkmėnistane vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose susitiko su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, kur Rusijos vadovas išreiškė suinteresuotumą padėti tarpininkauti siekiant taikos.
„Suderinęs su Irano prezidentu, V.Putinas perdavė D.Trumpui Irano pusės požiūrį į galimą konflikto sureguliavimą“, – šeštadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Jungtinės Valstijos ir Iranas birželį susitarė dėl supratimo memorandumo, kuriame buvo numatyti konflikto užbaigimo rėmai, tačiau Irano atakos prieš laivus Hormuzo sąsiauryje paskatino JAV atnaujinti karines operacijas.
Pastaruoju metu Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos kuluaruose vykusios netiesioginės Vašingtono ir Teherano derybos proveržio neatnešė.
„Financial Times“: JAV pagrasino nebesidalyti žvalgybos duomenimis su Ukraina dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms
18:21
Jungtinės Valstijos sustiprino spaudimą Ukrainai, reikalaudamos nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Vašingtonas taip pat pagrasino nebesidalyti su Kyjivu svarbia žvalgybos informacija, rašo „Financial Times“.
Penktadienį Majamyje Ukrainos derybininkai beveik aštuonias valandas kalbėjosi su JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais. Per susitikimą ketinta aptarti, kaip įtikinti Rusiją nutraukti karą, tačiau, leidinio teigimu, derybos žlugo. Apie tai „Financial Times“ pasakojo trys su susitikimu susipažinę žmonės.
Pasak leidinio, derybas sužlugdė D.Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitarimas panaikinti apribojimus rusiškiems degalams. Per susitikimą D.Trumpo patarėjai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris pareiškė, kad JAV gali nebesidalyti žvalgybos duomenimis, jeigu Kyjivas nepaisys Vašingtono raginimo nutraukti smūgius.
Ukraina smūgių nenutrauks
Po D.Trumpo ir V.Putino susitarimo aukšto rango Ukrainos pareigūnas pareiškė, kad Kyjivas toliau smogs Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Jis taip pat pranešė, kad Ukrainos delegacija sutrumpino vizitą ir atsisakė šeštadienį numatyto antrojo derybų etapo.
S.Witkoffas savo ruožtu teigė, kad derybos Majamyje buvo „produktyvios“ ir padėjo nustatyti tolesnio darbo kryptis. Pasak jo, šalys susitarė tęsti diplomatines pastangas.
Leidinio šaltinių teigimu, per susitikimą Ukrainos atstovai pabrėžė, kad reikalauti vienašališkai nutraukti smūgius, nekeliant tokio pat reikalavimo Maskvai, yra neteisinga. Vis dėlto S.Witkoffas ir J.Kushneris pareiškė, kad JAV pasirengusios panaikinti sankcijas rusiškam dyzelinui, o Maskva ketina atšaukti savo draudimą jį eksportuoti.
„Financial Times“ pažymi, kad D.Trumpas jau seniai spaudžia Ukrainą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Kyjivui atsisakant tai padaryti, JAV administracija „vis labiau nusivilia“, kad Ukraina nepaiso jos prašymų.
Leidinio šaltinio teigimu, nors pastaruoju metu JAV ir Ukrainos santykiai gerėjo, atsisakymas įvykdyti D.Trumpo prašymą nutraukti smūgius turėjo jiems įtakos.
Dalijimasis žvalgybos duomenimis jau buvo sustabdytas
„Financial Times“ primena, kad JAV anksčiau jau buvo sustabdžiusios dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Kyjivu ir ne kartą grasino tai padaryti vėl, jeigu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nesutiks su Vašingtono pozicija.
Praėjusių metų lapkritį V.Zelenskis pareiškė, kad D.Trumpas jam iškėlė ultimatumą: arba pritarti Maskvai palankioms jo siūlomoms taikos sąlygoms, arba netekti JAV paramos kare.
Balandį D.Trumpas taip pat grasino nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai, siekdamas priversti Europos sąjungininkes prisijungti prie „norinčiųjų koalicijos“, kurios tikslas – atkurti laivybą per Hormūzo sąsiaurį.
