Sekite 15min GoogleNaujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
JAV griežtai atšovė į Europos kritiką: tai – gryna veidmainystė
09:18
Jungtinių Valstijų iždo departamento vadovas Scottas Bessentas atšovė į Europos kritiką dėl prezidento Donaldo Trumpo susitarimo su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, pavadindamas visus kaltinimus „veidmainiškais“, skelbia „Fox News“.
Televizijos eteryje S.Bessentas pabrėžė, kad europiečiai perka energetikos išteklius iš Rusijos ir taip toliau finansuoja Kremliaus karinę mašiną.
„Nuo šio karo pradžios europiečiai rusams skyrė daugiau lėšų nei ukrainiečiams, nes jie tiesiog negali atsikratyti rusiškos energijos. Jų energetikos politika buvo nesėkminga. Todėl, kai jie sako, kad negalime tikėtis atokvėpio dyzelinio kuro kainų klausimu, tai yra grynas veidmainiavimas“, – išrėžė jis.
Jo teigimu, D.Trumpas „veikia amerikiečių labui“ ir, sudaręs šį susitarimą, grįš prie karo su Iranu užbaigimo.
„Negalima sakyti, kad mūsų veiksmai yra neteisingi. Klausykite, prezidentas Trumpas atėjo į valdžią su įgaliojimu dirbti amerikiečių tautos labui. Ir tai bus naudinga amerikiečių tautai. Žinote, sumažinti dyzelinio kuro kainas ir grįžti prie Irano klausimo“, – kalbėjo S.Bessentas.
Tačiau sudarytas susitarimas nepalankiai sutiktas ne tik Europoje. Buvęs JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as griežtai sukritikavo D.Trumpo sprendimą panaikinti sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, pavadindamas tai senatoriaus Lindsey Grahamo „išdavyste“.
Pasak respublikonų kongresmeno Briano Fitzpatricko, įstatymų leidėjai rengia naują dvipartinį įstatymo projektą, kuris uždraus bet kokį Rusijos naftos pirkimą.
Pažeidžia įstatymą
Septyni abiejų partijų JAV senatoriai sekmadienį išplatino pareiškimą, kuriame suabejojo prezidento D.Trumpo susitarimo teisėtumu leisti rusiško dyzelino eksportą, nepaisant JAV draudimo, galiojančio nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Kongresas aiškiai uždraudė rusiškos energijos importą 2022 metais, kad amerikiečių doleriai nefinansuotų žiauraus Putino karo prieš Ukrainą“, – teigiama bendrame senatorių pareiškime.
„Kongresas nepaliko abejonių: JAV neturėtų importuoti naftos iš Rusijos, kol ši nenutrauks agresijos prieš Ukrainą ir grasinimų mūsų NATO sąjungininkėms“, – tvirtino senatoriai.
Pareiškimą pasirašė demokratų senatoriai Jeanne Shaheen, Richardas Blumenthalis ir Ronas Wydenas bei keturi respublikonų senatoriai: Susan Collins, Lisa Murkowski, Johnas Curtisas ir Thomas Tillisas.
„Prezidento Trumpo sprendimas leisti rusiško dyzelino importą į JAV tiesiogiai prieštarauja šiam įstatymui. Administracija taip pat nepasikonsultavo su Kongresu ir nepateikė jokio paaiškinimo, pagrindžiančio jos sprendimą, kaip reikalaujama teisės aktuose“, – tęsiama pareiškime.
Donaldas Tuskas: „Visi turėtų parodyti Rusijai ir Putinui...“
13:50
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad visi Vakarai, įskaitant Europą ir JAV, turėtų ryžtingiau vykdyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino atgrasymo politiką.
„Tai momentas, kai visi Vakarai – Europa, Jungtinės Valstijos – turėtų parodyti Rusijai ir Putinui, kad yra pasirengę vykdyti Rusijos atgrasymo politiką dar ryžtingesnėmis priemonėmis“, – Varšuvos saugumo forume kalbėjo D. Tuskas ir pridūrė pirmiausia turintis omenyje sankcijas.
„Reikia rimtai apsvarstyti galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijai“
„Štai kodėl vyksiu į Briuselį, kad įtikinčiau visus mūsų Europos partnerius rimtai apsvarstyti galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijai“, – pridūrė jis prieš vėliau šią savaitę numatytą viršūnių susitikimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Visi laukia Maskvos reakcijos: ką sako Kremlius dėl paliaubų
13:35 Atnaujinta 13:43
Rusija pirmadienį atsisakė pasakyti, ar su Ukraina pasiektas susitarimas sustabdyti smūgius energetikos infrastruktūrai, apie kurį vienašališkai paskelbė JAV prezidentas.
„Kontaktai tęsiasi. Kai tik turėsime ką pasakyti šiuo klausimu, būtinai pranešime“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Vladimiro Putino spaudos sekretorius daugiau nepateikė jokių detalių apie šias derybas ir nepatikslino, ar šalys susitarė dėl konkrečių sąlygų, kuriomis būtų nutraukti smūgiai prieš energetikos objektus.
Paklaustas apie Kyjivo raginimą visiškai nutraukti ugnį 60 dienų, kad būtų galima surengti rinkimus, D.Peskovas žurnalistams pareiškė: „Mes nenorime paliaubų, mes norime ilgalaikės taikos.“
Po to jis pasišaipė iš V.Zelenskio ir pareiškė, kad V.Putinas yra pasirengęs pasirašyti dekretą, draudžiantį pulti Ukrainą rinkimų dieną.
„Tos 60 dienų, kurių reikalauja Zelenskis, jam reikalingos ne tam, kad surengtų rinkimus, o tam, kad sukauptų jėgas, išsilaižytų žaizdas ir tęstų karą“, – rėžė D.Peskovas.
Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasėjo sumaištį vienašališkai pareiškęs, jog susitarta dėl „energetinių paliaubų“.
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis į pranešimą sureagavo teigdamas, kad jam tai buvo naujiena.
Zelenskis – tiesiai šviesiai Trumpui: Putinas neskaito „Truth Social“
13:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vladimiras Putinas „neskaito „Truth Social“ – tai akivaizdus dėmesio atkreipimas į Donaldą Trumpą po to, kai JAV prezidentas paskelbė apie energetikos paliaubas, kurių Rusija kol kas nesilaiko.
D. Trumpas sekmadienį savo platformoje „Truth Social“ rašė, kad Rusija ir Ukraina susitarė nedelsiant nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai.
„Jo „Shahed“ dronai vadovaujasi kitokiais nurodymais“
Pirmadienį nuotoliniu būdu kalbėdamas Varšuvos saugumo forume, V. Zelenskis sakė, kad Ukraina iškart pritarė D. Trumpo pareiškimui, tačiau Rusija atsakė naujais smūgiais Ukrainos energetikos objektams.
„Iškart po to įrašo Rusija smogė tiksliniu smūgiu elektrinei Charkive, taip pridarydama dar daugiau žalos mūsų energetikos sistemai, – sakė V. Zelenskis, pridurdamas: – Buvo akivaizdu, kad V. Putinas neskaito „Truth Social“, o jo „Shahed“ dronai vadovaujasi kitokiais nurodymais.
Taigi kol kas tai yra V. Putino atsakymas Trumpui – Rusijos smūgiai.“
Plačiau skaitykite ČIA.
ES paskelbė naujas sankcijas Rusijos karo mašinai
12:50
Siekdama toliau daryti spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) pirmadienį į sankcijų sąrašą oficialiai įtraukė beveik 1,6 tūkst. naujų asmenų ir subjektų.
„Tai didžiausias mūsų sankcijų sąrašo išplėtimas nuo Rusijos karo pradžios. Europa vėl demonstruoja vienybę. Daugiau nei pusė jų yra susiję su balistinių raketų gamybos grandine“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
„Mes gerokai apsunkiname, lėtiname ir branginame Rusijos galimybes gaminti ginklus, kuriais žudomi ukrainiečiai“, – pridūrė ji.
Ukrainą ir jos rėmėjus Europoje pribloškė praėjusią savaitę priimtas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas panaikinti sankcijas rusiškam dyzelinui, įgyvendinant susitarimą dėl tiekimo Jungtinėms Valstijoms.
Pritaikius šias priemones, ES sankcijų Rusijai sąrašas, į kurį įtraukti ir tokie svarbūs asmenys kaip prezidentas Vladimiras Putinas, išaugs maždaug iki 3,5 tūkst. įrašų.
ES šalys vis dar jaučia nuoskaudą dėl praėjusį mėnesį Prancūzijos ir Liuksemburgo parodytos iniciatyvos, po kurios buvo panaikintos sankcijos žinomiems Rusijos milijardieriams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui.
Šis žingsnis, A. Usmanovo atveju susijęs su Prancūzijos susitarimu dėl kalinių paleidimo Azerbaidžane, sulaukė griežtos Kyjivo kritikos.
Kartu su juoduoju asmenų ir subjektų sąrašu 27 šalių ES taip pat yra įvedusi daugybę sankcijų paketų įvairiems Rusijos ekonomikos sektoriams.
Vis dėlto baiminamasi, kad naujų plataus masto sankcijų įvedimo tempas slūgsta, ES šalims vis sunkiau sutariant dėl taikinių, kurie per daug nepakenktų jų pačių ekonomikai.
Zelenskis: jei Rusija nesilaikys paliaubų energetikos sektoriuje, Ukraina atsakys
12:40
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis atsakys, jei Maskva nesutiks su „energetinėmis paliaubomis“, apie kurias sekmadienį vienašališkai paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
„Jei Rusija nesutiks su paliaubomis energetikos sektoriuje, mes atsakysime“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi į saugumo forumą Varšuvoje.
„Jei Rusija nori, kad nutrauktume ilgojo nuotolio smūgius prieš jos naftos perdirbimo gamyklas ir naftos eksportą, ji privalo nutraukti smūgius prieš mūsų energetikos sistemą bei kritinę infrastruktūrą ir liautis žudžiusi mūsų žmones“, – kalbėjo jis.
Sekmadienį JAV prezidentas pasėjo sumaištį, kai pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė sustabdyti smūgius viena kitos energetikos infrastruktūrai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netruko pareikšti, kad jam tai yra naujiena, o Maskva kol kas nepateikė jokios reakcijos.
Bet kokios paliaubos atrodė geriausiu atveju netvirtos, V. Zelenskiui pareiškus, kad Rusija sekmadienį smogė kelioms Ukrainos elektrinėms, įskaitant vieną sostinėje ir kitą Charkive, o tai sukėlė elektros tiekimo sutrikimus ir pasipiktinimą.
NYT: Trumpas pasiūlė Putinui 3 kozirius už dalines paliaubas su Ukraina
11:59
Jungtinės Valstijos pasiūlė Rusijai tris ekonomines paskatas, siekdamos įtikinti ją sutikti su dalinėmis paliaubomis, susijusiomis su energetika ir transportu jūrose, kare prieš Ukrainą, skelbia laikraštis „The New York Times“, remdamasis su derybų eiga susipažinusiais pareigūnais.
Pasak „The New York Times“ šaltinių, Vašingtonas iškėlė galimybę atlaisvinti Vakarų šalyse įšaldytus milijardus dolerių Rusijos turto.
Kaip pranešė informuoti pareigūnai, šios lėšos buvo numatytos kaip išankstinė paskata dalinėms paliauboms pasiekti, o ne atlygis už jų įgyvendinimą. Šiuo žingsniu atgaivintas praėjusių metų siūlymas atverti finansinius srautus Rusijai – tuomet buvo svarstoma galimybė atblokuoti iki 100 milijardų JAV dolerių sumą.
Be to, amerikiečių pusė grįžo prie plano parduoti bendrovės „Lukoil“ užsienio turtą. Šio sandorio pirkėju turėjo tapti investuotojų grupė iš Artimųjų Rytų, įskaitant asmenis, turinčius verslo ryšių su amerikiečių derybininkais.
„The New York Times“ rašo, kad Donaldo Trumpo derybininkai taip pat atgaivino ankstesnį JAV pasiūlymą, kuris leistų Kremliaus sąjungininkei Baltarusijai atnaujinti kalio trąšų eksportą.
Prieš savaitę laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad po ketverių metų pertraukos ir JAV sprendimo sušvelninti sankcijas Minsko režimui, iš Rusijos uosto į Naująjį Orleaną išplaukė pirmoji Baltarusijos kalio trąšų siunta.
Nenurodyta, kokioje stadijoje šiuo metu yra derybos dėl dalinio ugnies nutraukimo. Tačiau rugsėjo mėnesį, kai D.Trumpo komanda Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu pradėjo naują diplomatinį procesą, Ukrainos pareigūnai prisipažino buvę nustebinti, kiek toli Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris pažengė su savo pasiūlymais Rusijai.
Savo ruožtu Kyjivas, kaip teigiama straipsnyje, vengė visiškai atmesti bet kokius pasiūlymus, tačiau reikalavo aiškių garantijų. Pavyzdžiui, Ukraina siūlė kompensacijas „doleris už dolerį“ iš įšaldyto Rusijos turto lėšų arba garantijas dėl papildomos karinės pagalbos bet kokio ugnies nutraukimo pažeidimo atveju.
S.Witkoffas ir J.Kushneris rugsėjo 5 d. paskutinį kartą lankėsi Maskvoje, o kitą dieną išvyko į Kyjivą. Pasak „The New York Times“, būtent šio susitikimo metu Vladimiras Putinas asmeniškai iškėlė klausimą dėl „Lukoil“ turto pardavimo.
Laikraštis „Financial Times“ savo ruožtu pranešė, kad investuotojų grupė, įskaitant buvusį „Chelsea“ bendrasavininkį Todą Boley, JAE prezidento šeicho Tahnoono brolį ir Kataro al-Khayyat šeimą, teikia pasiūlymus įsigyti „Lukoil“ turtą užsienyje. Visi šie asmenys yra susiję su D.Trumpo ir S.Witkoffų šeimomis.
Grėsmingas Lenkijos įspėjimas: NATO turi ruoštis žmonių aukoms Europoje
11:35
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis įspėjo dėl intensyvėjančių Rusijos hibridinių veiksmų, nukreiptų prieš Europos valstybes, ir pabrėžė, kad NATO turi būti pasirengusi aukoms. Šis jo pareiškimas nuskambėjo, duodant interviu laikraščio „The Financial Times“ žurnalistams.
Lenkijos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad tikimybė, jog per Rusijos operacijas, kuriomis siekiama destabilizuoti visuomenes Europoje ir pasėti nesantaiką šalių viduje, bus aukų, tik didėja.
„Kada pripažinsime, kad rusai peržengė ribą? Juk tai vertinimo klausimas. Nėra iš anksto nustatyto apibrėžimo“, – sakė R.Sikorskis.
„Jei pradės žūti žmonės, mums teks surengti dar vieną labai rimtą diskusiją NATO“, – įspėjo Lenkijos diplomatijos vadovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kaip Bundesveras rengiasi NATO gynybai
11:22
Kiek Vokietija yra pasirengusi nacionalinei gynybai? Atsakymas slypi Vokietijos operaciniame plane („Operationsplan Deutschland“). Karinės pratybos, tokios kaip „Red Storm Charlie“, skirtos šioms pasirengimo priemonėms išbandyti realistiškuose scenarijuose, skelbia transliuotojas „Deutsche Welle“.
Vidurnaktį Hamburgo gyvenamajame rajone gatvės tylios ir tuščios. Staiga tylą perskrodžia garsas: keli sraigtasparniai pakyla į naktinį dangų, o tamsoje blykčioja mėlyni švyturėliai. Gatvėmis pajuda ilga transporto priemonių kolona. Ant šarvuotųjų Bundesvero transporto priemonių stovi kariai, paruošę kulkosvaidžius kovai. Vietos gyventojams, kurie įpratę prie ramybės uostamiestyje, tai neįprastas, o gal net ir nerimą keliantis vaizdas.
„Red Storm Charlie“ – taip vadinasi pratybos, dėl kurių dalis Hamburgo, didžiausio Šiaurės Vokietijos miesto, trims dienoms sustos. Bundesveras, policija ir civilinės organizacijos kartu tikrina, kaip gerai yra pasirengusios reaguoti į krizę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltarusijoje – naujos karinės pratybos su Rusija ir sąjungininkėmis
11:08
Baltarusijoje pirmadienį prasideda karinės pratybos „Nesugriaunama brolybė 2026“ ir „Barjeras 2026“, kuriose dalyvauja Rusija bei kitos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) sąjungininkės.
Apie tai pirmadienį rašo „Ukrainska Pravda“.
Pratybos vyks spalio 12–16 dienomis.
„Pratybose dalyvauja Baltarusijos Respublikos, Kazachstano Respublikos, Kirgizijos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Tadžikistano Respublikos karių kontingentai“, – sakoma KSSO pranešime.
Mokymuose dalyvauja daugiau kaip 1,5 tūkst. karių ir per 300 ginkluotės, karinės bei specialiosios technikos vienetų, tarp jų – apie 80 įvairių tipų dronų.
KSSO interneto svetainėje pratybos įvardijamos kaip pasirengimas „taikos palaikymo operacijoms“. Be kita ko, dalyviai treniruosis taikyti priemones, skirtas „kovai su biologinėmis grėsmėmis“.
Pratybos vyks Losvidos ir Staryja Darohos poligonuose.
Kremliaus taikiklyje – gyvybiškai svarbi JAV ir Ukrainos jungtis: atskleidė Rusijos taktiką
11:02
Atmesdama derybų ir paliaubų iniciatyvas, Rusija demonstruoja savo pasiryžimą tęsti karą. Jei susilpnės Vakarų parama Kyjivui, Maskva tikisi atgauti prarastą iniciatyvą fronte. Tam ypač pasitarnautų, jei Jungtinės Valstijos nutrauktų dalijimasi žvalgybine informacija su Kyjivu, naujausioje ataskaitoje rašo Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Analitikai atkreipė dėmesį į Rusijos Saugumo tarybos pirmininko Dmitrijaus Medvedevo pareiškimus, kuriame jis pavadino Rusijos kariuomenę ir balistines raketas vieninteliais įrankiais, „priartinančiais Rusiją prie pergalės Ukrainoje“.
Jų vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad spalio 4–11 d. Ukrainoje buvo nužudyta daugiau kaip 150 civilių, D.Medvedevo pareiškimas rodo, kad Rusija vertina pergalę Ukrainoje per didžiausios žalos civiliams prizmę.
D.Medvedevas padarė Kremliaus skleidžiamą naratyvą atkartojantį pareiškimą po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, kad Ukraina yra pasirengusi surengti rinkimus, jei Rusija sutiks su 60 dienų trukmės ugnies nutraukimu.
„Rusijos pareigūnų teiginiai apie derybas ir rinkimus pasirodo tuo metu, kai Ukraina įgyja didelį pranašumą mūšio lauke, ir, tikėtina, jų tikslas – susilpninti Vakarų paramą Ukrainai, kuri prisidėjo prie neseniai pasiektų Ukrainos karinių laimėjimų“, – spėjo ekspertai.
Ataskaitoje primenama, kad laikinas JAV žvalgybos duomenų mainų sustabdymas 2025 m. kovo mėn. leido Rusijai prasiveržti Kursko srityje. Šiuo metu Maskva, tikėtina, vėl siekia, kad Ukrainai būtų užblokuotas JAV žvalgybos duomenų perdavimą, tam pasitelkdama melagingą pasakojimą, jog būtent Kyjivas yra kliūtis kelyje į taiką.
„Rusija sąmoningai pasinaudoja Ukrainos konstituciniu draudimu rengti rinkimus karo padėties metu, siekdama manipuliuoti derybų procesu ir vilkinti karą. Rusija gali leisti Ukrainai surengti rinkimus bet kuriuo metu, sutikdama su ugnies nutraukimu, kurį Jungtinės Valstijos ir Ukraina ne kartą siūlė“, – padarė išvadą analitikai.
JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtos energetinės paliaubos nesulaukė plataus palaikymo net Rusijos žiniasklaidoje. Kai kurie Kremliui palankūs vadinamieji kariniai tinklaraštininkai suabejojo tokių paliaubų tikrumu, nes Amerikos lyderis panašų pareiškimą jau buvo padaręs ir rugsėjo mėnesį.
Analitikai mano, kad toks skepticizmas tik patvirtina, jog Rusija neketina sudaryti susitarimo dėl ugnies nutraukimo energetikos srityje.
Spalio 10 d. naujienų „Axios“ rašė, kad derybų Majamyje metu JAV specialieji pasiuntiniai grasino Ukrainos pusei, jog D.Trumpas nutrauks Kyjivo prieigą prie Jungtinių Valstijų žvalgybos duomenų, jei Ukraina tęs atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
