Sekite 15min GoogleNaujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
NYT: Trumpas pasiūlė Putinui 3 kozirius už dalines paliaubas su Ukraina
11:59
Jungtinės Valstijos pasiūlė Rusijai tris ekonomines paskatas, siekdamos įtikinti ją sutikti su dalinėmis paliaubomis, susijusiomis su energetika ir transportu jūrose, kare prieš Ukrainą, skelbia laikraštis „The New York Times“, remdamasis su derybų eiga susipažinusiais pareigūnais.
Pasak „The New York Times“ šaltinių, Vašingtonas iškėlė galimybę atlaisvinti Vakarų šalyse įšaldytus milijardus dolerių Rusijos turto.
Kaip pranešė informuoti pareigūnai, šios lėšos buvo numatytos kaip išankstinė paskata dalinėms paliauboms pasiekti, o ne atlygis už jų įgyvendinimą. Šiuo žingsniu atgaivintas praėjusių metų siūlymas atverti finansinius srautus Rusijai – tuomet buvo svarstoma galimybė atblokuoti iki 100 milijardų JAV dolerių sumą.
Be to, amerikiečių pusė grįžo prie plano parduoti bendrovės „Lukoil“ užsienio turtą. Šio sandorio pirkėju turėjo tapti investuotojų grupė iš Artimųjų Rytų, įskaitant asmenis, turinčius verslo ryšių su amerikiečių derybininkais.
„The New York Times“ rašo, kad Donaldo Trumpo derybininkai taip pat atgaivino ankstesnį JAV pasiūlymą, kuris leistų Kremliaus sąjungininkei Baltarusijai atnaujinti kalio trąšų eksportą.
Prieš savaitę laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad po ketverių metų pertraukos ir JAV sprendimo sušvelninti sankcijas Minsko režimui, iš Rusijos uosto į Naująjį Orleaną išplaukė pirmoji Baltarusijos kalio trąšų siunta.
Nenurodyta, kokioje stadijoje šiuo metu yra derybos dėl dalinio ugnies nutraukimo. Tačiau rugsėjo mėnesį, kai D.Trumpo komanda Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu pradėjo naują diplomatinį procesą, Ukrainos pareigūnai prisipažino buvę nustebinti, kiek toli Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris pažengė su savo pasiūlymais Rusijai.
Savo ruožtu Kyjivas, kaip teigiama straipsnyje, vengė visiškai atmesti bet kokius pasiūlymus, tačiau reikalavo aiškių garantijų. Pavyzdžiui, Ukraina siūlė kompensacijas „doleris už dolerį“ iš įšaldyto Rusijos turto lėšų arba garantijas dėl papildomos karinės pagalbos bet kokio ugnies nutraukimo pažeidimo atveju.
S.Witkoffas ir J.Kushneris rugsėjo 5 d. paskutinį kartą lankėsi Maskvoje, o kitą dieną išvyko į Kyjivą. Pasak „The New York Times“, būtent šio susitikimo metu Vladimiras Putinas asmeniškai iškėlė klausimą dėl „Lukoil“ turto pardavimo.
Laikraštis „Financial Times“ savo ruožtu pranešė, kad investuotojų grupė, įskaitant buvusį „Chelsea“ bendrasavininkį Todą Boley, JAE prezidento šeicho Tahnoono brolį ir Kataro al-Khayyat šeimą, teikia pasiūlymus įsigyti „Lukoil“ turtą užsienyje. Visi šie asmenys yra susiję su D.Trumpo ir S.Witkoffų šeimomis.
Suomija teikia radikalų pasiūlymą: jokių rusų!
16:49
Rusijos piliečiai gali prarasti galimybę atvykti į Europą, jei Europos Sąjunga (ES) paseks Suomijos pavyzdžiu ir visiškai uždraus turistinių vizų išdavimą, kaip ji dabar siūlo visam blokui. Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen oficialiai paragino ES stabdyti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams tol, kol ši nenutrauks karo prieš Ukrainą.
Suomijoje vizų išdavimas rusams kelionėms be skubios būtinybės, įskaitant turizmo tikslais, buvo uždraustas dar 2022 metais, pareiškė E.Valtonen.
„Neteisinga, kad gali mėgautis laisvėmis“
„Tas pats pagaliau turi įvykti ir ES lygmeniu, – tvirtina ji. – Kol Rusija tęsia agresiją, jos piliečiams turistiniai vizos neturėtų būti išduodamos... Neteisinga, kad rusai gali atvykti į Europą, mėgautis čia esančiu gyvenimo būdu ir laisvėmis, kol jų šalis bombarduoja ukrainiečių namus.“
Kitas vizų politikos griežtinimo variantas, kurį šalys aptars artimiausiomis dienomis, numato perėjimą prie riboto teritorinio galiojimo vizų (LTV – Limited Territorial Validity) išdavimo visiems rusams. Tokiose vizose tiesiogiai nurodoma šalis ar šalys, kuriose leidžiama būti, o išvykimas už jų ribų laikomas vizų režimo pažeidimu.
Planas apsvarstyti šį klausimą įtrauktas į spalio 14 d. numatyto ES Tarybos posėdžio darbotvarkę.
„Mane tiesiog purto“
2024–2026 metais ES šalys Rusijos piliečiams vis dažniau pradėjo išduoti LTV vizas, siekdamos apriboti jų judėjimą po Europą ir griežtindamos sankcijas. E.Valtonen Europos Komisijai išsiųstame laiške nurodė, kad palaikytų pasiūlymą įvesti LTV vizas, tačiau tik kaip laikiną priemonę.
Griežtinti vizų taisykles ES verčia ir auganti Rusijos agresija bloko šalyse. Vietos specialiosios tarnybos ir politikai įspėja, kad diversijos ir kiti hibridinio karo aktai, kuriuos Europoje vykdo Maskva, tampa vis dažnesni bei neapgalvoti ir gali sukelti žmonių aukų. Griežtinti vizų apribojimus pokalbyje su „Financial Times“ paragino Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis:
„Kai žiūrime vaizdo įrašus, kaip apšaudomi tiltai Kyjive ir iš namų traukiami negyvi vaikai, o po to girdime, kaip rusų turistai taško savo pinigus [Europoje], – mane tiesiog purto.“
Vokietijos tyrėjai mano, kad vienas iš asmenų, bandžiusių organizuoti diversiją naudojant dronus Leipcigo oro uoste, buvo baltarusis su Rusijos pasu, atvykęs į Vokietiją su turistine viza, primena „The Moscow Times“.
Šią savaitę Liuksemburge vyksiančiame susitikime ES užsienio reikalų ministrai planuoja aptarti Rusijos diplomatų judėjimo ribojimus ir turistinių vizų išdavimą, vėliau šiuos klausimus svarstys bloko šalių lyderiai. Galutinius pasiūlymus dėl vizų taisyklių griežtinimo rusams Europos Komisija planuoja pristatyti sausio mėnesį, portalui „Politico“ pasakojo keli ES atstovai.
Kas išduoda daugiausia vizų rusams
Be Suomijos ir Lenkijos, radikalaus vizų taisyklių griežtinimo siekia Švedija, Estija ir kitos šalys.
Aktyviausiai turistines vizas išduoda Prancūzija, Italija ir Ispanija. 2025 metais Rusijos piliečiai gavo apie 478 tūkst. turistinių vizų buvimui Šengeno zonos šalyse.
Smūgiai Sankt Peterburgui, Kaliningradui ir Baltarusijai: toks būtų NATO atsakas
16:17
NATO koncepcija, kaip atremti galimą Rusijos puolimą prieš Aljansą, apima smūgius taikiniams netoli Sankt Peterburgo, Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Apie tai pirmadienį Varšuvos saugumo forume kalbėjo jungtinių NATO ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Alexusas Grynkewichas, rašo „The Wall Street Journal“.
A. Grynkewichas išdėstė priemones, kuriomis siekiama sustabdyti pirminę ataką, o agresijai tęsiantis – atimti priešui galimybę valdyti savo kariuomenę ir ją aprūpinti visu reikalingu.
Pasak WSJ, tikslas – sustabdyti invaziją pačioje pradinėje stadijoje, kartu sumažinant įprastinio ar branduolinio karo eskalacijos riziką ir neimantis visiško priešo sunaikinimo.
„Autonominė zona“
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis kirto Trumpui: JAV turėtų sudaryti „dyzelino susitarimą“ su Ukraina
16:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas vaizdo ryšiu Varšuvos saugumo forume, pareiškė, kad JAV vertėtų sudaryti „dyzelino susitarimą“ su Ukraina, nes būtent ji sprendžia, kurios Rusijos naftos perdirbimo gamyklos veiks ir kokie laivai su rusiška nafta galės plaukioti jūra.
Šalies lyderis išreiškė abejones, kad susitarimai, pasiekti tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino dėl Rusijos dyzelinio kuro tiekimo, turės įtakos pasaulinei rinkai, nes, jo teigimu, sutartas kiekis yra nereikšmingas.
„Jei kas nors mano kitaip – tegul taip ir mano. Galvoju, kad už šio sprendimo slypi kiti motyvai. Jei taip, tai kodėl gi tada Amerika nesudaro susitarimo dėl dyzelino su Ukraina? Juk mes darome įtaką tam, ar šie laivai plaukia. Mes nusprendžiame, ar veikia naftos perdirbimo gamyklos. Padarykime tai“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainai būtinas nepertraukiamas elektros tiekimas.
„Jei jie sugebės užtikrinti mūsų energetikos tinklo apsaugą, mes nesikišime į jų dyzelinio kuro infrastruktūrą. Elektros tiekimas pirmiausia reiškia pagalbą žmonėms. Bet tai (Rusijos smūgių į Ukrainos energetikos infrastruktūrą nutraukimas. – red.past.) – taip pat pagalba Europai, nes visi žino, kad esame prijungti prie Europos tinklo, ir, jei mūsų energetika nepatirs atakų, galėsime padėti kitoms šalims“, – išdėstė prezidentas.
Nors sekmadienį Amerikos lyderis paskelbė apie enegetines paliaubas tarp Ukrainos ir Rusijos, kurioms neva pritarė abi pusės, Rusija toliau atakuoja Ukrainą.
Likus kelioms akimirkoms iki D.Trumpo įrašo paskelbimo socialiniame tinkle „Truth Social“, pranešta apie Rusijos ataką prieš energetikos objektą Ukrainos sostinėje, dėl kurios keliuose rajonuose nutrūko elektros tiekimas.
„Pasirengę kovoti jau šiąnakt“: NATO vyriausiasis vadas atskleidė savo „Pergalės teoriją“
15:36
NATO vyriausiasis karinis vadas Europoje generolas Alexusas Grynkewichas pristatė savo „Pergalės teoriją“, kuria siekiama „blokuoti, susilpninti ir sutriuškinti“ bet kokį puolimą prieš Aljansą. Nepaisant to, generolas pabrėžė, kad karas „nėra nei neišvengiamas, nei artėjantis“, rašo lenkų naujienų portalas „TVP World“.
Pirmadienį Varšuvos saugumo forume A.Grynkewichas išdėstė strategiją, kuri buvo praminta NATO „Pergalės teorija“. Jis nurodė, kad ji yra grindžiama koncepcija, žinoma kaip „atmetimo gynyba“, kurios tikslas – neleisti priešininkui užimti ir išlaikyti NATO teritorijos.
„Mano pergalės teorija yra paprasta: mes sustabdysime pradinį puolimą. Jei puolimas tęsis, mes jį susilpninsime ir užkirsime kelią priešui. O jei prireiks, mes sutriuškinsime priešo pajėgas ir prieš mus nukreiptą operatyvinę karo veiksmų sistemą“, – dėstė jis.
Nors ir apibūdino, kaip NATO reaguotų į puolimą, A.Grynkewichas pabrėžė, kad puolimo nesitiki: „Nemanau, kad konfliktas yra neišvengiamas ar artimas. Jis toks nėra“.
Generolas priminė, kad NATO yra gynybinis aljansas, neturintis jokių kitų siekių, išskyrus savo žmonių ir teritorijos apsaugą, tačiau įspėjo, kad bet kokia ataka prieš valstybę-narę sulauks ryžtingo atsako.
„Jei kas nors bus pakankamai kvailas, kad mus užpultų, mes kovosime“, – pabrėžė A.Grynkewichas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Įsikišo Lavrovas: Zelenskis nenusipelnė atokvėpio
14:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo veiksmais neužsitarnavo teisės į atokvėpį, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Pasak diplomato, kurį cituoja propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, Ukrainos vadovas atseit bando pasinaudoti bet kokiais tarptautiniais taikos pasiūlymais vien tam, kad toliau plėtotų naratyvą apie karo veiksmų sustabdymą.
„Jo (Volodymyro Zelenskio – red.past.) dirbtinė nuostaba dėl Trumpo pareiškimo rodo tik vieną dalyką. Jis labai nori pasinaudoti bet kokiais žodžiais, bet kokiomis iniciatyvomis, bet kokiomis idėjomis, kurios patenka į viešąją erdvę, kad visais įmanomais būdais skatintų savo suinteresuotumą pertrauka mūšio lauke. Nemanu, kad jis nusipelnė atokvėpio, – rėžė S.Lavrovas.
V.Zelenskis prakalbo apie pasirengimą surengti rinkimus, jei Rusija sutiks su 60 dienų paliaubomis, tačiau per tą laiką, Rusijos užsienio reikalų ministro vadovo įsitikinimu, Europa aprūpins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas naujais ginklais, kad jos galėtų tęsti karo veiksmus.
Komentuodamas Donaldo Trumpo pareiškimą dėl energetinių paliaubų, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad šalys toliau palaiko ryšius. Jis pridūrė, kad Kremlius informuos, kai turės ką pasakyti šiuo klausimu.
Šeštadienį Amerikos lyderis apkaltino Ukrainos vadovą, kad šis neva ignoruoja Vašingtono prašymus nepulti Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.
Pasak JAV prezidento, jis jau seniai turėjo sudaryti taiką su Maskva, tačiau vietoj to „sukėlė problemų visam pasauliui“. D.Trumpas pasiūlė V.Zelenskiui surengti rinkimus, kad ukrainiečiai galėtų išrinkti labiau į susitarimus likusį lyderį.
Anksčiau Rusijos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad, norint užbaigti karą Ukrainoje, reikia visiškai pašalinti esmines karo priežastis – tai tradicinis Kremliaus propagandinis naratyvas, kurį nuolat kartoja Vladimiras Putinas ir jam ištikimi pareigūnai.
Jo teigimu, pagrindinės krizės priežastys esą niekam nėra paslaptis.
Lietuvos premjeras turi pasiūlymą, kur Ukraina turi smogti Maskvai
13:56 Atnaujinta 14:07
Ukrainos sąjungininkai turėtų paprašyti prezidento Volodymyro Zelenskio atakuoti daugiau duomenų centrų Rusijoje, pirmadienį Varšuvos saugumo forume pareiškė Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
„Manau, kad turėtume paprašyti pono Zelenskio atakuoti daugiau duomenų centrų Rusijoje, ir tai galbūt padėtų“, – paklaustas, ką Lietuva, Lenkija ir kitos sąjungininkės turėtų daryti, kad apsaugotų rinkimus savo šalyse nuo kišimosi, sakė jis.
M.Sinkevičius ir krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pirmadienį Varšuvoje dalyvauja kasmetiniame saugumo forume, taip pat susitinka su Lenkijos pareigūnais.
„Niekas nepasiūlys mums, europiečiams, vietos prie sprendimų stalo vien iš mandagumo. Kad prie jo būtume, Europa turi rasti savyje daugiau jėgos, energijos ir vienybės. Politiniai įsipareigojimai turi sparčiau tapti kūnu, investicijos krašto apsaugai – naujais gynybiniais pajėgumais“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
Pasak jo, strategijos ir planai yra būtinybė, tačiau „Rusiją atgraso ne jie“.
3 smūgiai per 4 dienas
Praeitą ketvirtadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą nukreipė savo dronus į Rusijos „Google“ pramintos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrą Riazanės srityje.
Iki pirmadienio „Yandex“ objektai visoje Rusijoje buvo atakuoti tris kartus. Bendrovės atstovai informavo, kad smūgiai sutrikdė duomenų centrų darbą ir apgadino infrastruktūrą. Sekmadienį „Yandex“ pranešė, kad po atakos Vladimiro mieste duomenų centro veikla buvo iš viso sustabdyta.
Ši bendrovė valdo populiariausią šalyje paieškos sistemą, taip pat maisto užsakymo ir taksi programėlę, kuria naudojasi dešimtys milijonų žmonių visame rusakalbiame pasaulyje.
Donaldas Tuskas: „Visi turėtų parodyti Rusijai ir Putinui...“
13:50
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad visi Vakarai, įskaitant Europą ir JAV, turėtų ryžtingiau vykdyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino atgrasymo politiką.
„Tai momentas, kai visi Vakarai – Europa, Jungtinės Valstijos – turėtų parodyti Rusijai ir Putinui, kad yra pasirengę vykdyti Rusijos atgrasymo politiką dar ryžtingesnėmis priemonėmis“, – Varšuvos saugumo forume kalbėjo D. Tuskas ir pridūrė pirmiausia turintis omenyje sankcijas.
„Reikia rimtai apsvarstyti galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijai“
„Štai kodėl vyksiu į Briuselį, kad įtikinčiau visus mūsų Europos partnerius rimtai apsvarstyti galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijai“, – pridūrė jis prieš vėliau šią savaitę numatytą viršūnių susitikimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Visi laukia Maskvos reakcijos: ką sako Kremlius dėl paliaubų
13:35 Atnaujinta 14:30
Rusija pirmadienį atsisakė pasakyti, ar su Ukraina pasiektas susitarimas sustabdyti smūgius energetikos infrastruktūrai, apie kurį vienašališkai paskelbė JAV prezidentas.
„Kontaktai tęsiasi. Kai tik turėsime ką pasakyti šiuo klausimu, būtinai pranešime“, – žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Vladimiro Putino spaudos sekretorius daugiau nepateikė jokių detalių apie šias derybas ir nepatikslino, ar šalys susitarė dėl konkrečių sąlygų, kuriomis būtų nutraukti smūgiai prieš energetikos objektus.
Paklaustas apie Kyjivo raginimą visiškai nutraukti ugnį 60 dienų, kad būtų galima surengti rinkimus, D.Peskovas žurnalistams pareiškė: „Mes nenorime paliaubų, mes norime ilgalaikės taikos.“
Po to jis pasišaipė iš Volodymyro Zelenskio ir pareiškė, kad V.Putinas yra pasirengęs pasirašyti dekretą, draudžiantį pulti Ukrainą rinkimų dieną.
„Tos 60 dienų, kurių reikalauja Zelenskis, jam reikalingos ne tam, kad surengtų rinkimus, o tam, kad sukauptų jėgas, išsilaižytų žaizdas ir tęstų karą“, – rėžė D.Peskovas.
„Europiečiai nepriklauso taikos partijai“
Kremliaus atstovas spaudai taip pat pakomentavo Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimą, kuriuo ji išreiškė paramą prezidentui V.Zelenskiui, po to, kai Donaldas Trumpas savaitgalį kreipėsi į ukrainiečius, ragindamas išsirinkti naują prezidentą.
„Europiečiai nepriklauso taikos partijai, partijai, kuri ieško būdų pasiekti taikų susitarimą. Europiečiai greičiau yra karo partija. Mums kur kas labiau patinka JAV derybininkų pastangos, esame jiems dėkingi už tai, kad jie tęsia šias pastangas“, – žurnalistams sakė Kremliaus spaudos sekretorius.
Sekmadienį JAV prezidentas D.Trumpas pasėjo sumaištį vienašališkai pareiškęs, jog susitarta dėl „energetinių paliaubų“.
Ukrainos lyderis V.Zelenskis iš pradžių į pranešimą sureagavo teigdamas, kad jam tai buvo naujiena.
Zelenskis – tiesiai šviesiai Trumpui: Putinas neskaito „Truth Social“
13:05
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vladimiras Putinas „neskaito „Truth Social“ – tai akivaizdus dėmesio atkreipimas į Donaldą Trumpą po to, kai JAV prezidentas paskelbė apie energetikos paliaubas, kurių Rusija kol kas nesilaiko.
D. Trumpas sekmadienį savo platformoje „Truth Social“ rašė, kad Rusija ir Ukraina susitarė nedelsiant nutraukti smūgius energetikos infrastruktūrai.
„Jo „Shahed“ dronai vadovaujasi kitokiais nurodymais“
Pirmadienį nuotoliniu būdu kalbėdamas Varšuvos saugumo forume, V. Zelenskis sakė, kad Ukraina iškart pritarė D. Trumpo pareiškimui, tačiau Rusija atsakė naujais smūgiais Ukrainos energetikos objektams.
„Iškart po to įrašo Rusija smogė tiksliniu smūgiu elektrinei Charkive, taip pridarydama dar daugiau žalos mūsų energetikos sistemai, – sakė V. Zelenskis, pridurdamas: – Buvo akivaizdu, kad V. Putinas neskaito „Truth Social“, o jo „Shahed“ dronai vadovaujasi kitokiais nurodymais.
Taigi kol kas tai yra V. Putino atsakymas Trumpui – Rusijos smūgiai.“
Plačiau skaitykite ČIA.
ES paskelbė naujas sankcijas Rusijos karo mašinai
12:50
Siekdama toliau daryti spaudimą Maskvai dėl karo Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) pirmadienį į sankcijų sąrašą oficialiai įtraukė beveik 1,6 tūkst. naujų asmenų ir subjektų.
„Tai didžiausias mūsų sankcijų sąrašo išplėtimas nuo Rusijos karo pradžios. Europa vėl demonstruoja vienybę. Daugiau nei pusė jų yra susiję su balistinių raketų gamybos grandine“, – sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
„Mes gerokai apsunkiname, lėtiname ir branginame Rusijos galimybes gaminti ginklus, kuriais žudomi ukrainiečiai“, – pridūrė ji.
Ukrainą ir jos rėmėjus Europoje pribloškė praėjusią savaitę priimtas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas panaikinti sankcijas rusiškam dyzelinui, įgyvendinant susitarimą dėl tiekimo Jungtinėms Valstijoms.
Pritaikius šias priemones, ES sankcijų Rusijai sąrašas, į kurį įtraukti ir tokie svarbūs asmenys kaip prezidentas Vladimiras Putinas, išaugs maždaug iki 3,5 tūkst. įrašų.
ES šalys vis dar jaučia nuoskaudą dėl praėjusį mėnesį Prancūzijos ir Liuksemburgo parodytos iniciatyvos, po kurios buvo panaikintos sankcijos žinomiems Rusijos milijardieriams Ališerui Usmanovui ir Michailui Fridmanui.
Šis žingsnis, A. Usmanovo atveju susijęs su Prancūzijos susitarimu dėl kalinių paleidimo Azerbaidžane, sulaukė griežtos Kyjivo kritikos.
Kartu su juoduoju asmenų ir subjektų sąrašu 27 šalių ES taip pat yra įvedusi daugybę sankcijų paketų įvairiems Rusijos ekonomikos sektoriams.
Vis dėlto baiminamasi, kad naujų plataus masto sankcijų įvedimo tempas slūgsta, ES šalims vis sunkiau sutariant dėl taikinių, kurie per daug nepakenktų jų pačių ekonomikai.
