Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Mums jau užteks“: Zelenskis keičia kursą, kariams – naujas įsakymas dėl Rusijos
08:53
Ukraina atnaujins smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, taip atsakydama į Maskvos atakas, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. rašo laikraštis „Financial Times“.
„Draudimas panaikintas. Mums jau užteks“, – pareiškė prezidentas.
Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai Ukrainos lyderis pažėrė kaltinimų JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir milijardieriui Elonui Muskui, apribojus Kyjivo karinių pajėgų prieigą prie „SpaceX“ „Starlink“ palydovinių technologijų.
Panašu, kad tai tik dar labiau pagilino nesutarimus tarp Vašingtono ir Kyjivo.
Interviu „Financial Times“ V.Zelenskis pareiškė, kad tris dienas buvo nurodęs nutraukti smūgius energetikos objektams Rusijoje, taip siekdamas laikytis D.Trumpo vienašališkai paskelbtų energetinių paliaubų.
Pasak Ukrainos lyderio, JAV kolegos tiesiogiai įspėjo Ukrainos generolus: jei smūgiai energetikos objektams nesiliaus, žvalgybos duomenų mainai bus nutraukti. Vėliau Kyjivui tai buvo pateikta kaip techninis gedimas.
„Tai nebuvo techninė problema, tai buvo sąmoningas sprendimas“, – rėžė V.Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad Ukraina galėtų ir toliau nesitaikyti į energetikos objektus Rusijoje, net jei Rusija tęs atakas. Tačiau tik mainais į papildomas raketas „Patriot“ sistemai, ir tai, jo žodžiais, yra minimumas.
Tuo tarpu Maskva tęsė ir net sustiprino smūgius elektrinėms ir elektros pastotėms Ukrainoje bei per savaitę pražudė daugiau kaip 100 civilių gyventojų.
Savo ruožtu Rusijos propagandinė žiniasklaida pranešė apie tariamas Ukrainos atakas prieš kelias naftos perdirbimo gamyklas Saratovo ir Riazanės srityse. Tačiau Ukrainos prezidento administracijos atstovas Dmytro Lytvynas pareiškė, kad Rusijos pusės teiginiai yra melas.
„Verslas tarp JAV ir Rusijos – įdomus dalykas. Klausimas tik toks: kada bus sudarytas kitas susitarimas? Galbūt dėl dujų. Be abejo, tai bus dujos“, – interviu „Financial Times“ svarstė V.Zelenskis.
Tuo tarpu Rusija bando apžaisti energetinių paliaubų idėją. Trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai žurnalistams aiškino, kodėl Maskva nesilaiko paliaubų.
Pasak Dmitrijaus Peskovo, D.Trumpo pasiūlymas dėl paliaubų nebuvo konkretizuotas, todėl esą negalima sakyti, kad Rusija jį pažeidžia.
„The Atlantic“: Ukrainos dronai beveik kasdien trikdo skrydžius Maskvoje
19:39
Spalio 9 dieną Ukrainos dronai privertė uždaryti visus keturis Maskvos oro uostus, todėl Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino lėktuvas po kelionės į Turkmėnistaną negalėjo nusileisti Maskvoje.
Kaip rašo „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris, tai įrodo, kad Ukraina vis dar turi būdų padaryti žalos Rusijos ekonomikai ir jos vadovui, net jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų atsisakyti paramos Ukrainai.
Vienas Ukrainos kariuomenės karininkas S. Shusteriui sakė, kad V. Putino lėktuvas nebuvo atakos taikinys. Jis patikino, kad tai buvo visiškas atsitiktinumas.
Žurnalistas priminė, kad spalio 13 dieną Ukraina surengė vieną didžiausių atakų prieš Maskvą, panaudodama beveik 500 dronų.
Jis pažymėjo, kad to nepakanka priversti V. Putiną sėsti prie derybų stalo, tačiau tokios atakos rodo Ukrainos pasiryžimą tęsti kovą ir spausti Maskvą.
S. Shusteris pridūrė, kad nuo rugsėjo pradžios Ukrainos dronai beveik kasdien trikdo oro eismą virš Maskvos. Šios atakos vykdomos įgyvendinant karinę operaciją kodiniu pavadinimu „M&Ms“.
Du šios operacijos kūrėjai žurnalistui papasakojo, kad ji remiasi ne amerikietiškomis technologijomis ar žvalgybos duomenimis, o Ukrainoje pagamintais dronais, kuriuose įdiegtos dirbtiniu intelektu pagrįstos taikinių nustatymo ir nukreipimo sistemos.
S. Shusteris pabrėžė, kad tokios inovacijos galėtų suteikti Ukrainai papildomų spaudimo svertų būsimose taikos derybose. Tačiau tokių ginklų plitimas gali neigiamai paveikti pasaulinės aviacijos saugumą.
Žurnalistas priminė, kad rugpjūčio pradžioje Vokietijos pareigūnai netoli Leipcigo esančiame oro uoste aptiko droną, kuris, kaip įtariama, buvo pagamintas Rusijoje ir turėjo sprogmenų.
Po mėnesio Rusijos dronai nusitaikė į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio lėktuvą, kai šis kilo iš Moldovos ir skrido į Norvegiją.
S. Shusteris taip pat pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau ragino Ukrainą nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Pastarosiomis dienomis Ukraina iš tiesų sumažino smūgių naftos perdirbimo gamykloms intensyvumą, tačiau sustiprino atakas prieš kitus svarbius objektus Rusijoje. Tokie smūgiai Rusijos ekonomikai gali būti ne mažiau pražūtingi.
Apie 500 Ukrainos dronų sutrikdė Maskvos oro uostų darbą
Primename, kad po spalio 13 dienos vakarą surengtos masinės Ukrainos dronų atakos prieš Maskvą buvo atidėta arba atšaukta daugiau kaip 500 skrydžių.
Po 22 valandos Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ apribojo lėktuvų atvykimą ir išvykimą visuose keturiuose Maskvos oro uostuose – Domodedovo, Šeremetjevo, Žukovskio ir Vnukovo.
Vien Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostuose nuo antradienio 22 valandos buvo atidėta 410 skrydžių, o dar 137 skrydžiai atšaukti.
Šeremetjevo oro uoste vėlavo 119 išvykstančių ir 123 atvykstantys skrydžiai. Dar 92 skrydžiai buvo atšaukti – 45 išvykimai ir 47 atvykimai.
Vnukovo oro uoste vėlavo 82 išvykstantys ir 86 atvykstantys skrydžiai, o dar 45 skrydžiai buvo atšaukti.
Rusija paleido laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiąjį redaktorių po kratos jo namuose
18:52
Rusijos tyrėjai ketvirtadienį paleido nepriklausomo laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiąjį redaktorių Sergejų Sokolovą po to, kai jis buvo apklaustas ir buvo atlikta krata jo namuose dėl baudžiamosios bylos, susijusios su vienu iš jo kolegų, pranešė Rusijos leidinys.
„Novaja gazeta“, istoriškai buvusį nepriklausomos Rusijos žurnalistikos bastioną, Maskva yra priskyrusi prie „užsienio agentų“.
Išsiuntusi karius į Ukrainą, Rusija įvedė griežtus cenzūros įstatymus, o daugelis nepriklausomų žurnalistų buvo priversti išvykti į užsienį.
„Novaja gazeta“ pranešė, kad S. Sokolovas buvo apklaustas byloje, susijusioje su įkalintu leidinio tyrimų žurnalistu Olegu Rolduginu, kuris buvo suimtas balandžio mėnesį ir kuriam buvo pareikšti kaltinimai „neteisėta prieiga prie kompiuterizuotos informacijos“. Jokios išsamesnės informacijos nebuvo pateikta.
„Novaja gazeta“ anksčiau pranešė, kad S. Sokolovo namuose buvo atlikta krata, o jis buvo nuvežtas į Maskvos tyrimų komitetą. Iš policijos nuovados jis išėjo kaip „liudytojas“, teigė leidinys.
„Jis buvo apklaustas dėl „Novaja gazeta“ žurnalisto Olego Roldugino bylos“, – pridūrė laikraštis savo įraše socialiniuose tinkluose.
Organizacija „Reporteriai be sienų“ paragino Rusiją „nutraukti teisminį „Novaja gazeta“ žurnalistų persekiojimą“.
„Šiuo naujausiu puolimu siekiama nutildyti vieną iš paskutiniųjų nepriklausomos žurnalistikos balsų, vis dar veikiančių Rusijoje“, – pažymėjo organizacija.
S. Sokolovas yra ilgametis šio laikraščio, kurio biurai tapo gerokai mažesni nei prieš 2022-ųjų Maskvos puolimą Ukrainoje, redaktorius.
CNN: Ukrainai baigėsi „Patriot“ raketos
18:45
Ukraina išnaudojo priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ raketų perėmėjų atsargas, todėl šalis tapo labiau pažeidžiama Rusijos balistinių raketų. Apie tai praneša televizijos kanalas CNN, remdamasis informuotu šaltiniu.
Pašnekovas pažymėjo, kad beveik visos balistinės raketos per spalio 14 d. smūgį nebuvo numuštos būtent dėl „Patriot“ raketų trūkumo.
Per tą apšaudymą, kuris tęsėsi nuo nakties iki trečiadienio ryto, rusai smogė trims Kyjivo šiluminėms elektrinėms. Taip pat Rusijos kariuomenė taikėsi į Charkivo energetikos infrastruktūrą.
Žurnalistai pastebi, kad tai ne pirmas kartas, kai Ukrainai visiškai baigėsi „Patriot“ raketos. Rugpjūčio viduryje CNN gavo prieigą prie šios oro gynybos sistemos Ukrainos teritorijoje, ir tuomet Ukrainos pareigūnai pranešė, kad perėmėjų atsargos šalyje yra praktiškai išsemtos.
Tuo pat metu prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakojo, kad jo dienos bėga atliekant „milijonus“ telefoninių skambučių sąjungininkams, bandant susitarti dėl papildomų „Patriot“ raketų tiekimo. Tada jis pareiškė, kad Ukraina turi tik dešimtadalį jai reikalingų raketų perėmėjų.
Zelenskis sureagavo į Marine Le Pen žodžius: „Prancūzija neturi pinigų“
18:27
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį interviu pabrėžė, kad jo šalis su Prancūzija bendradarbiauja gynybos srityje abipusės naudos principu.
Taip jis pareiškė po Marine Le Pen žodžių, jog ši, tapusi Prancūzijos prezidente, nutrauktų paramą Kyjivui.
Ukrainos patirtis su mūšio lauko technologijomis „labai svarbi partneriams – tarp šių partnerių yra JK, Jungtinės Valstijos, Prancūzija“, leidiniui „The Financial Times“ sakė V. Zelenskis.
„Ponia Le Pen nėra giliai (susipažinusi) su kai kuriomis detalėmis“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie gynybos ryšius su Prancūzija, V. Zelenskis sakė: „Mano manymu, tai yra abipusiai naudinga.“
Kraštutinių dešiniųjų lyderė M. Le Pen trečiadienį pareiškė, kad Paryžius nutrauktų finansinę paramą Ukrainai, jei ji kitais metais laimėtų Prancūzijos prezidento rinkimus, kai baigsis dabartinio prezidento Emmanuelio Macrono paskutinė kadencija.
Apklausos rodo, kad ji pirmauja prieš pavasarį vyksiančius rinkimus.
„Pusmetį paramą išlaikytume (...), bet po to finansinė parama nutrūktų, nes mes neturime pinigų“, – Belgijos televizijai VRT sakė M. Le Pen.
Prancūzija yra viena stipriausių karinių Ukrainos rėmėjų šiai kovojant su 2022 metais prasidėjusia Rusijos invazija, taip pat palaiko Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą Kyjivui.
Ukraina naudoja Prancūzijos ir Italijos gamybos „žemė–oras“ tipo raketas SAMP/T, kurias pritaikė savo oro gynybai, ir Prancūzijos bei JK ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ / SCALP.
Interviu „The Financial Times“ V. Zelenskis pabrėžė, kad Prancūzijos karinių sistemų naudojimas mūšio lauke, jų pritaikymas ir Ukrainos patirtis dronų kare suteikia Prancūzijai vertingos realios patirties.
Vokietijos analitinio centro Kylio instituto, stebinčio pagalbą Ukrainai, duomenimis, Prancūzija nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Kyjivui skyrė 27 mlrd. eurų.
Šią sumą sudaro 7,9 mlrd. eurų dvišalės pagalbos ir 19 mlrd. eurų per ES kanalus.
Aleksandras Nevzorovas įtrauktas į „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą Rusijoje
18:22
„Rosfinmonitoring“ įtraukė Aleksandrą Nevzorovą į savo „teroristų ir ekstremistų“ sąrašą. Žurnalistas paliko šalį iškart po įsiveržimo į Ukrainą ir nuo to laiko viešai kritikuoja Kremlių. 2022 m. kovą jis pareiškė, kad būtent dėl šio karo, kad ir kaip jis pasibaigtų, Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas „nusisuks sprandą“.
„Tai net ne Pyro pergalė. Tai bet kokiu atveju pralaimėjimas. Tokia kaina – visiškai nualinant savo šalį, tampant prakeiksmu visame pasaulyje daugeliui kartų į priekį – tokia kaina laimėti karai niekam nereikalingi. Tai jau yra automatinis pralaimėjimas“, – kalbėjo A. Nevzorovas.
Tą patį mėnesį jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl karinių „falsifikatų“, balandį jis įtrauktas į „užsienio agentų“ registrą, o gegužę paskelbta federalinė paieška ir paskelbtas jo arešto orderis.
Tuomet A. Nevzorovas pareiškė, kad šį persekiojimą laiko „aukščiausiu ordinu, apie kurį galima tik svajoti“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusams baigėsi katino dienos: dabar buto taip paprastai nenusipirks
18:01
Rusijos nekilnojamojo turto agentai, rengdami nekilnojamojo turto sandorius, ėmė masiškai reikalauti iš klientų išrašų iš šaukimų registro. Apie tai praneša portalas „Viorstka“, remdamasi rinkos dalyviais. Jo duomenimis, tokia praktika taikoma bent 15-oje nekilnojamojo turto agentūrų.
Maskvos bendrovės „Relait-Nedvižimost“ generalinis direktorius Konstantinas Barsukovas teigė, kad išrašą reikės pateikti du kartus, jei nuosavybės teisės registracija planuojama praėjus 20 ir daugiau dienų po avanso sumokėjimo. Tarpregioninis tinklas „Poleznyje liudi“ įspėjo, kad prie sandorio metu tikrinamų dokumentų sąrašo „gali būti pridėtas su šaukimų registru susijusios informacijos tikrinimas“.
Jekaterinburgo nekilnojamojo turto agento Denio Derbyševo teigimu, nuo rugpjūčio agentūros reikalauja išrašų iš abiejų sutarties šalių. Jis pažymėjo, kad pats dokumentas teisinės galios neturi, tačiau jo nepateikus kyla grėsmė, kad bus atsisakyta sudaryti sandorį.
Kitaip neregistruos sandorio
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas parodė pavyzdį: Vokietijos AfD lyderė siūlo sudaryti dyzelino sandorį su Putinu
17:38
Vokietijos kraštutinės dešinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmininkė Alisa Weidel, sekdama JAV prezidento Donaldo Trumpo pavyzdžiu, pasiūlė susitarti su Rusija dėl dyzelinio kuro, naftos ir gamtinių dujų tiekimo, skelbia „Clash Report“.
„Mes, AfD, norime dyzelinio kuro, dyzelio sandorio Vokietijai. Norime, kad gamtinės dujos ir nafta iš Rusijos padėtų Vokietijos vartotojams ir įmonėms“, – kalbėjo viena iš dviejų partijos vadovų.
Ji sukritikavo Vokietijos vyriausybę už paramą Ukrainai ir Europos Sąjungos sankcijų politiką, teigdama, kad Europos šalys taip daro žalą savo pačių ekonomikai ir valstybės finansams.
A.Weidel atkreipė dėmesį, kad, kol Vokietija pritaria naujiems apribojimams prieš Rusiją, Vašingtonas ir Maskva derasi dėl kuro tiekimo ir kitų abiem šalims naudingų susitarimų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sulaikytas laikraščio „Novaja Gazeta“ redaktorius Sergejus Sokolovas
16:52
Rusijos nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Sergejus Sokolovas ketvirtadienį buvo sulaikytas ir išvežtas į Maskvos tyrimų komitetą, pranešė jo leidinys.
„Novaja Gazeta“, istoriškai buvusį nepriklausomos Rusijos žurnalistikos bastioną, Rusijos institucijos yra priskyrusios prie „užsienio agentų“.
„Po kratos namuose „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Sergejus Sokolovas vežamas į Tyrimų komitetą“, – socialiniuose tinkluose nurodė laikraštis.
Žurnalistai teigė ryšį su vyriausiuoju redaktoriumi praradę ketvirtadienį apie vidurdienį, „prieš pat redakcijos susirinkimą, kuriam jis turėjo vadovauti“.
Leidinys teigė žinantis, kad pareigūnai jo namuose atliko kratą, o pas S.Sokolovą vyksta advokatas.
Plačiau skaitykite ČIA.
FT: Zelenskiui – rimtas Europos sąjungininkų prašymas dėl Trumpo
16:37
Europos Sąjungos šalių lyderiai turi planą paprašyti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sušvelninti viešą kritiką prieš Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą, bijodami, kad tolesni Kyjivo ir Vašingtono santykiai tik dar labiau pablogės, rašo laikraštis „Financial Times“, remdamasis trimis neįvardintais šaltiniais.
Laikraščio pašnekovai, žinantys Briuselyje vykstančio viršūnių susitikimo planus, atskleidė, kad derybų užkulisiuose metu Europos Sąjungos lyderiai ketina paprašyti Ukrainos lyderio sušvelninti savo retoriką.
„Galbūt tai ir tiesa, bet nebūtina apie tai kiekvieną kartą kalbėti garsiai“, – pareiškė vienas iš leidinio pašnekovų.
Pasak laikraščio pašnekovų, Ukrainos prezidento pastabos nustebino Europos politikus, o jų kreipimasis į jį bus „užjaučiantis, bet tvirtas“.
Straipsnyje primenama, kad tokios taktikos Europa griebėsi ir anksčiau, pašlijus D.Trumpo ir V.Zelenskio santykiams. Kritiniu tašku tapo katastrofiškas dviejų prezidentų susitikimas Ovaliajame kabinete 2025 m. vasario pabaigoje.
Tuomet Europos lyderiai rėmė V.Zelenskį ir net vyko į Vašingtoną, kad įtikintų D.Trumpą nenutraukti pagalbos Kyjivui.
Tačiau šįkart, pašnekovų teigimu, Europos šalių vadovai ketina išsakyti daugiau kritikos V.Zelenskiui, tuo pačiu patvirtindami paramą Ukrainai, rašo „Financial Times“.
Tokio požiūrio priežastys yra nestabilūs transatlantiniai santykiai ir besitęsiantys Rusijos išpuoliai, paaiškino šaltiniai.
Kas įvyko tarp Zelenskio ir Trumpo?
Spalio 9 d. vykusio pokalbio telefonu metu D.Trumpas susitarė su Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelinio kuro tiekimo į JAV ir pasaulio rinkas.
Pasak JAV prezidento, tai turėtų „padėti sumažinti kainas“. Kremlius, savo ruožtu, anksčiau laiko panaikino dyzelino eksporto draudimą, įvestą 2026 m. liepos mėn. dėl vis dažnėjančių Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms.
Tą pačią dieną Ukrainos prezidentas, komentuodamas JAV sprendimą leisti tiekti rusišką kurą į JAV ir pasaulio rinkas, pavadino jį „silpnu“. Ukrainos lyderis taip pat nurodė, kad D.Trumpo susitarimas su V.Putinu buvo patvirtintas per Ukrainos ir JAV derybas Majamyje.
Atsakydamas D.Trumpas pažėrė kritikos Volodymyrui Zelenskiui, pareikšdamas, kad „Ukrainai laikas išsirinkti naują prezidentą“. Jis taip pat vėl priskyrė Kyjivui atsakomybę už tai, kad nėra taikos susitarimo su Rusija, ir apkaltino V.Zelenskį tariamu nenoru jo sudaryti.
Anksčiau interviu laikraščiui „Financial Times“ duodamas interviu V.Zelenskis sukritikavo D.Trumpo susitarimus su Rusija dėl dyzelinio kuro tiekimo ir pareiškė, kad JAV prezidentas simpatizuoja autokratams ir labai turtingiems žmonėms.
„Jis atvirai ir garsiai skelbia, kad myli tokius žmones ir juos gerbia. Juk, jo nuomone, jei žmogus sugeba išlikti lyderiu 20, 30 ar 40 metų – vadinasi, jis turi milžinišką galią“, – paaiškino V.Zelenskis.
Spalio 12 d. CNN televizijos kanalas, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad D.Trumpo administracija esą įspėjo Ukrainą ir jos sąjungininkes Europoje, kad Vašingtonas gali sustabdyti žvalgybinės informacijos mainus ir Europos šalių vykdomą JAV ginklų pirkimą Ukrainai, jei Kyjivas nenutrauks smūgių prieš Rusijos Federacijos energetikos objektus.
Per Rusijos dronų ataką Ukrainoje apgadintas didžiausias pasaulyje paveikslas
15:43
Spalio 13 dieną Rusijai surengus dronų ataką prieš Ukrainos miestą Lucką, nukentėjo vienas įspūdingiausių šalies šiuolaikinio meno kūrinių – daugiau kaip 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto paveikslas „Kosmogonija“, pristatomas kaip didžiausias pasaulyje.
Nukritus drono nuolaužoms, kultūros ir pramogų komplekse „Adrenalin City“, kuriame įsikūręs Korsakų šiuolaikinio Ukrainos meno muziejus, kilo gaisras.
Plačiau skaitykite ČIA.
