Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusams baigėsi katino dienos: dabar buto taip paprastai nenusipirks
18:01
Rusijos nekilnojamojo turto agentai, rengdami nekilnojamojo turto sandorius, ėmė masiškai reikalauti iš klientų išrašų iš šaukimų registro. Apie tai praneša portalas „Viorstka“, remdamasi rinkos dalyviais. Jo duomenimis, tokia praktika taikoma bent 15-oje nekilnojamojo turto agentūrų.
Maskvos bendrovės „Relait-Nedvižimost“ generalinis direktorius Konstantinas Barsukovas teigė, kad išrašą reikės pateikti du kartus, jei nuosavybės teisės registracija planuojama praėjus 20 ir daugiau dienų po avanso sumokėjimo. Tarpregioninis tinklas „Poleznyje liudi“ įspėjo, kad prie sandorio metu tikrinamų dokumentų sąrašo „gali būti pridėtas su šaukimų registru susijusios informacijos tikrinimas“.
Jekaterinburgo nekilnojamojo turto agento Denio Derbyševo teigimu, nuo rugpjūčio agentūros reikalauja išrašų iš abiejų sutarties šalių. Jis pažymėjo, kad pats dokumentas teisinės galios neturi, tačiau jo nepateikus kyla grėsmė, kad bus atsisakyta sudaryti sandorį.
Kitaip neregistruos sandorio
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskio patarėjas: JAV buvo sustabdžiusi žvalgybos duomenų perdavimą Ukrainai
23:37
Ukraina kurį laiką negavo Jungtinių Valstijų perspėjimų apie balistinių raketų keliamą grėsmę. Tai laidos „Večer.LIVE“ eteryje pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Serhijus Leščenka.
Pasak jo, iš pradžių penkios balistinės raketos buvo nukreiptos į Kyjivą, tačiau partneriai apie grėsmę iš anksto neįspėjo. Tas pats pasikartojo ir kitą vakarą. Vis dėlto kitą rytą ryšys buvo atkurtas.
„Dabar viskas jau atnaujinta, informacija vėl teikiama. Tačiau buvo pertrauka, ir ji truko ne vieną dieną“, – sakė S. Leščenka.
Jis priminė, kad tai ne pirmas kartas, kai JAV sustabdo dalijimąsi žvalgybos informacija su Ukraina. S. Leščenkos teigimu, kaip tuo metu pranešė Amerikos žiniasklaida, tokį sprendimą esą priėmė JAV karo sekretorius Pete'as Hegsethas.
S. Leščenka iškėlė prielaidą, kad įsakymą P. Hegsethui davė Baltųjų rūmų vadovas, tačiau visa kritika teko pačiam karo sekretoriui.
Šį kartą, pasak prezidento kanceliarijos patarėjo, nežinoma, kas davė tokį įsakymą.
S. Leščenka taip pat pabrėžė, kad sprendimas neteikti Ukrainai žvalgybos informacijos pirmiausia paveikia civilius gyventojus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams anksčiau pareiškė, jog Jungtinės Valstijos nenutraukė dalijimosi žvalgybos informacija su Ukraina.
Baltųjų rūmų vadovas pridūrė, kad JAV padeda Ukrainai „pasiekti galutinį sprendimą“. Jis taip pat pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos nori karo Ukrainoje pabaigos.
3 priežastys, kodėl Rusija tiki, kad geriausias metas palaužti Ukrainą – dabar
23:26
Kone neįmanoma priversti šalies kapituliuoti vien tik konvencine apšaudymo iš oro kampanija. Tačiau Rusija, panašu, užsispyrusi tai paneigti.
Išsekinta Ukrainos oro gynyba ir per kelerius Rusijos atakų metus sugriauta infrastruktūra atvėrė duris naujam Maskvos planui – šią žiemą gyvenimą Ukrainoje paversti nepakeliamu ir priversti šalį pasiduoti.
Ši naujoji Kremliaus „pergalės formulė“ remiasi prielaida, kad masiniai raketų ir dronų smūgiai prieš civiliais apgyvendintus miestus sukels drakonišką humanitarinę katastrofą, kuri atneš pergalę Maskvai, kurios ji taip ir nepasiekė mūšio lauke.
Nuo vasaros pradžios augantį savo ginklų arsenalą Rusija naudoja vienai po kitos smūgio bangai prieš šaudmenų sandėlius, degalines, knygų saugyklas, plieno gamyklas, elektrines, duomenų centrus ir komercinius laivus.
Dar viena melagienų virtinė apie Bučą: teigia, kad rusai šaudė į karius
23:25
Praėjus daugiau nei ketveriems metams po pasaulį sukrėtusių Bučos žudynių, viešojoje erdvėje vėl gaivinama Kremliaus skleidžiama versija, esą civilių žudynės buvo Ukrainos surengta inscenizacija. Šįkart ją kartoja Rusijos poziciją palaikantis airių žurnalistas Chay Bowesas, kuris, remdamasis abejotinais aukų skaičiavimais ir anksčiau jau paneigtais teiginiais, kelia klausimus dėl Rusijos kariuomenės atsakomybės už Bučoje įvykdytus nusikaltimus.
Socialiniuose tinkluose plinta įrašas, kuriame teigiama, esą airių žurnalistas Chay Bowesas keturių minučių vaizdo įrašu paneigė Rusijos kariuomenės įvykdytų žudynių Ukrainos mieste Bučoje faktą ir „sugriovė pagrindinį pastarųjų metų propagandos mitą“.
Įrašo autoriaus teigimu, iš 456 Bučos memoriale įamžintų aukų 57 esą buvo Ukrainos kariuomenės, policijos, teritorinės gynybos ar Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai, o dar 26 – kovotojai. Taip siekiama sudaryti įspūdį, kad Rusijos pajėgos žudė ne beginklius civilius, bet ginkluotą pasipriešinimą joms rodžiusius asmenis.
„Nereikėjo pradėti“: Putinas pagrasino Ukrainai atsaku už smūgius naftos perdirbimo gamykloms
22:08
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva atsakys Ukrainai už atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, logistikos ir energetikos objektus. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida.
„Rusija atsakys į Ukrainos smūgius naftos perdirbimo gamykloms, logistikos ir energetikos objektams. Nereikėjo pradėti“, – sakė V. Putinas.
Rusijos vadovas taip pat pareiškė, kad vakar, spalio 14 dieną, Ukrainos gynybos pajėgos smogė kelioms Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Tačiau jis tvirtino, kad didelės žalos nebuvo padaryta.
„Ukraina prieš pradėdama atakas prieš prekyvietes ir kitus objektus turėjo pagalvoti apie pasekmes. Kyjivas net sugalvojo atakuoti „Ozon“ ir „Wildberries“, o dabar prašo daryti įtaką Rusijai“, – pridūrė V. Putinas.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina galėtų padaryti nuolaidų Jungtinėms Valstijoms ir nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, tačiau mainais prašytų Vašingtono atitinkamo žingsnio.
V. Zelenskis pažymėjo, kad mainais už smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms nutraukimą JAV galėtų perduoti Ukrainai raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“.
Jis pabrėžė, kad bet kuriuo atveju Rusija ir toliau atakuos Ukrainą.
Žaibiškos statybos Rusijoje: iškilo nauja 126 futbolo aikščių dydžio atakos dronų bazė
22:04
Rusija vos per šešias savaites beveik baigė statyti naują reaktyvinių dronų paleidimo bazę, rodo naujienų agentūros „Reuters“ atlikta palydovinių nuotraukų analizė ir gynybos ekspertų vertinimai.
Tai – naujausias šalies-agresorės žingsnis, plečiant savo puolimo pajėgumus netoli Ukrainos sienos.
Bendrovių „Planet Labs“ ir „Airbus“ užfiksuotos komercinės nuotraukos rodo, kad rugpjūčio 31 d. buvęs tuščias laukas Rusijos pietvakariuose, Rostovo srityje, iki trečiadienio vakaro buvo paverstas sudėtingos struktūros objektu, kurio plotas prilygsta maždaug 126 futbolo aikštėms.
Pažymėtina, kad šios statybos sutampa su staigiu Rusijos reaktyvinių dronų naudojimo prieš Ukrainą padidėjimu. Deja, Ukrainai vis dar sunkiai sekasi apsiginti nuo šių ginklų, galinčių išvystyti iki 600 km per valandą greitį.
„Bloomberg“: JK nepritaria Trumpo pozicijai – padės Ukrainai trikdyti Rusijos karines operacijas
21:50
Jungtinė Karalystė nepritaria JAV prezidento administracijos pozicijai, kad Ukraina turėtų nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms.
Jungtinė Karalystė tiekia Ukrainai daugiau ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“, kad Kyjivas galėtų trikdyti Rusijos karines operacijas, nukreiptas prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, dar prieš prasidedant žiemai. Apie tai, remdamasi informuotais šaltiniais, praneša „Bloomberg“.
Britų sparnuotųjų raketų tiekimo klausimas buvo aptartas per ministro pirmininko Andy Burnhamo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, kai Ukrainos vadovas spalio 14 dieną lankėsi Londone.
Didžioji Britanija ir kitos Ukrainos sąjungininkės stiprina paramą Ukrainai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę paskelbė apie susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo pasaulio rinkoms.
Kaip interviu Piersui Morganui pažymėjo V. Zelenskis, pastarosiomis dienomis jis jautėsi išduotas dėl įvykių, susijusių su susitarimu dėl degalų, D. Trumpo paskelbtomis „energetinėmis paliaubomis“ ir Ukrainos kariuomenės patiriamais sunkumais naudojantis palydovinio ryšio sistema „Starlink“.
Jungtinė Karalystė tiekia Ukrainai raketas „Storm Shadow“ nuo 2023 metų, nors iš pradžių jų naudojimas buvo ribojamas leidimu smogti tik Ukrainos teritorijoje esantiems taikiniams. 2024 metų pabaigoje Ukrainos kariuomenė išplėtė šių raketų naudojimą ir įgijo galimybę atakuoti karinius objektus giliai Rusijos užnugaryje.
Trijų šaltinių teigimu, Jungtinė Karalystė smūgius raketomis „Storm Shadow“ Rusijos objektams, kurie naudojami atakoms prieš Ukrainos civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, laiko gynybiniais veiksmais.
Šaltiniai pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais Rusija padidino reaktyvinių dronų ir raketų gamybą, siekdama intensyvinti atakas prieš Ukrainą. Todėl svarbu, kad Kyjivas galėtų pasipriešinti Rusijos veiksmams.
JAV prezidento administracija paragino Kyjivą nutraukti dronų atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, tačiau spalio 15 dieną Ukraina atnaujino šiuos smūgius, reaguodama į nesiliaujančias Rusijos atakas prieš Ukrainos energetikos objektus.
Šaltinių teigimu, nepaisant Didžiosios Britanijos ir JAV vyriausybių pozicijų skirtumų, Londonas nemano, kad Ukraina turėtų nutraukti savo smūgius, kol Maskva neatsisakys atakų prieš Ukrainą.
Tuo metu Didžiosios Britanijos vyriausybė atsisakė komentuoti šią informaciją. Ji taip pat neatskleidė, kiek raketų „Storm Shadow“ per karą buvo perduota Ukrainai.
Rugpjūtį Jungtinė Karalystė patvirtino leidimą perduoti Ukrainai įslaptintus duomenis apie britiškus komponentus, naudojamus ilgojo nuotolio raketose „Storm Shadow/SCALP“.
Rugpjūčio 24 dieną Kyjive sakydamas kalbą A. Burnhamas pažadėjo, kad Jungtinė Karalystė padės Ukrainai sunaikinti Rusijos raketas dar prieš jas paleidžiant.
Jis taip pat patikino, kad Jungtinė Karalystė visiškai pripažįsta Ukrainos nepriklausomybę ir suverenitetą.
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius ragina Vašingtoną paremti Kyjivą
21:20
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Wesas Streetingas ketvirtadienį paragino Jungtines Valstijas paremti Ukrainą, nepaisant didėjančių nesutarimų tarp dviejų šalių, ir pabrėžė, kad tai atitinka trumpalaikius bei ilgalaikius Vašingtono interesus.
„Kalbant apie paramą Ukrainai, įžvalgas ir gynybos pramonės santykius, Jungtinėms Valstijoms atsiveria milžiniškos galimybės“, – sakė W. Streetingas per analitinio centro CSIS renginį Vašingtone.
„Manau, kad ateinančiais metais ir dešimtmečiais JAV supras, jog Ukraina labai prisidės prie Amerikos stiprybės – ir karinės galios, ir gynybos pramonės bazės požiūriu“, – sakė jis.
Rusijos kariuomenė Ukrainoje kenčia – praranda rekordiškai daug karių
21:14
NATO skaičiuoja, kad rugsėjo mėnesį smarkiai išaugo Rusijos kariuomenės žmogiškųjų išteklių nuostoliai kare prieš Ukrainą. Manoma, kad praradimai gerokai viršija Aljanso atstovų pavasarį ir vasaros pradžioje pateiktus skaičiavimus ir daug kartų viršija Ukrainos kariuomenės nuostolius.
Leidinys TVNET apžvelgė naujausius duomenis, kiek Rusijos kariuomenė praranda karių Kremliaus pradėtame kare Ukrainoje.
Rusijos kariuomenė rugsėjo mėnesį kare prieš Ukrainą neteko daugiau nei 50 tūkst. žmonių, iš kurių 28 tūkst. žuvo, praneša „Bloomberg“, remiantis aukštu NATO pareigūnu, pageidavusiu likti anonimu.
„The Atlantic“: Ukrainos dronai beveik kasdien trikdo skrydžius Maskvoje
19:39
Spalio 9 dieną Ukrainos dronai privertė uždaryti visus keturis Maskvos oro uostus, todėl Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino lėktuvas po kelionės į Turkmėnistaną negalėjo nusileisti Maskvoje.
Kaip rašo „The Atlantic“ žurnalistas Simonas Shusteris, tai įrodo, kad Ukraina vis dar turi būdų padaryti žalos Rusijos ekonomikai ir jos vadovui, net jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų atsisakyti paramos Ukrainai.
Vienas Ukrainos kariuomenės karininkas S. Shusteriui sakė, kad V. Putino lėktuvas nebuvo atakos taikinys. Jis patikino, kad tai buvo visiškas atsitiktinumas.
Žurnalistas priminė, kad spalio 13 dieną Ukraina surengė vieną didžiausių atakų prieš Maskvą, panaudodama beveik 500 dronų.
Jis pažymėjo, kad to nepakanka priversti V. Putiną sėsti prie derybų stalo, tačiau tokios atakos rodo Ukrainos pasiryžimą tęsti kovą ir spausti Maskvą.
S. Shusteris pridūrė, kad nuo rugsėjo pradžios Ukrainos dronai beveik kasdien trikdo oro eismą virš Maskvos. Šios atakos vykdomos įgyvendinant karinę operaciją kodiniu pavadinimu „M&Ms“.
Du šios operacijos kūrėjai žurnalistui papasakojo, kad ji remiasi ne amerikietiškomis technologijomis ar žvalgybos duomenimis, o Ukrainoje pagamintais dronais, kuriuose įdiegtos dirbtiniu intelektu pagrįstos taikinių nustatymo ir nukreipimo sistemos.
S. Shusteris pabrėžė, kad tokios inovacijos galėtų suteikti Ukrainai papildomų spaudimo svertų būsimose taikos derybose. Tačiau tokių ginklų plitimas gali neigiamai paveikti pasaulinės aviacijos saugumą.
Žurnalistas priminė, kad rugpjūčio pradžioje Vokietijos pareigūnai netoli Leipcigo esančiame oro uoste aptiko droną, kuris, kaip įtariama, buvo pagamintas Rusijoje ir turėjo sprogmenų.
Po mėnesio Rusijos dronai nusitaikė į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio lėktuvą, kai šis kilo iš Moldovos ir skrido į Norvegiją.
S. Shusteris taip pat pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau ragino Ukrainą nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Pastarosiomis dienomis Ukraina iš tiesų sumažino smūgių naftos perdirbimo gamykloms intensyvumą, tačiau sustiprino atakas prieš kitus svarbius objektus Rusijoje. Tokie smūgiai Rusijos ekonomikai gali būti ne mažiau pražūtingi.
Apie 500 Ukrainos dronų sutrikdė Maskvos oro uostų darbą
Primename, kad po spalio 13 dienos vakarą surengtos masinės Ukrainos dronų atakos prieš Maskvą buvo atidėta arba atšaukta daugiau kaip 500 skrydžių.
Po 22 valandos Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ apribojo lėktuvų atvykimą ir išvykimą visuose keturiuose Maskvos oro uostuose – Domodedovo, Šeremetjevo, Žukovskio ir Vnukovo.
Vien Vnukovo ir Šeremetjevo oro uostuose nuo antradienio 22 valandos buvo atidėta 410 skrydžių, o dar 137 skrydžiai atšaukti.
Šeremetjevo oro uoste vėlavo 119 išvykstančių ir 123 atvykstantys skrydžiai. Dar 92 skrydžiai buvo atšaukti – 45 išvykimai ir 47 atvykimai.
Vnukovo oro uoste vėlavo 82 išvykstantys ir 86 atvykstantys skrydžiai, o dar 45 skrydžiai buvo atšaukti.
Rusija paleido laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiąjį redaktorių po kratos jo namuose
18:52
Rusijos tyrėjai ketvirtadienį paleido nepriklausomo laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiąjį redaktorių Sergejų Sokolovą po to, kai jis buvo apklaustas ir buvo atlikta krata jo namuose dėl baudžiamosios bylos, susijusios su vienu iš jo kolegų, pranešė Rusijos leidinys.
„Novaja gazeta“, istoriškai buvusį nepriklausomos Rusijos žurnalistikos bastioną, Maskva yra priskyrusi prie „užsienio agentų“.
Išsiuntusi karius į Ukrainą, Rusija įvedė griežtus cenzūros įstatymus, o daugelis nepriklausomų žurnalistų buvo priversti išvykti į užsienį.
„Novaja gazeta“ pranešė, kad S. Sokolovas buvo apklaustas byloje, susijusioje su įkalintu leidinio tyrimų žurnalistu Olegu Rolduginu, kuris buvo suimtas balandžio mėnesį ir kuriam buvo pareikšti kaltinimai „neteisėta prieiga prie kompiuterizuotos informacijos“. Jokios išsamesnės informacijos nebuvo pateikta.
„Novaja gazeta“ anksčiau pranešė, kad S. Sokolovo namuose buvo atlikta krata, o jis buvo nuvežtas į Maskvos tyrimų komitetą. Iš policijos nuovados jis išėjo kaip „liudytojas“, teigė leidinys.
„Jis buvo apklaustas dėl „Novaja gazeta“ žurnalisto Olego Roldugino bylos“, – pridūrė laikraštis savo įraše socialiniuose tinkluose.
Organizacija „Reporteriai be sienų“ paragino Rusiją „nutraukti teisminį „Novaja gazeta“ žurnalistų persekiojimą“.
„Šiuo naujausiu puolimu siekiama nutildyti vieną iš paskutiniųjų nepriklausomos žurnalistikos balsų, vis dar veikiančių Rusijoje“, – pažymėjo organizacija.
S. Sokolovas yra ilgametis šio laikraščio, kurio biurai tapo gerokai mažesni nei prieš 2022-ųjų Maskvos puolimą Ukrainoje, redaktorius.
