Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
„Ten jie jau cypia“: Putinas pirmą kartą prabilo apie šiuos Ukrainos smūgius
10:54
Susitikime su organizacijos „Delovaja Rosija“ nariais Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pirmą kartą pakomentavo Ukrainos smūgius technologijų milžinių „Yandex“ ir „Sberbank“ duomenų centrams.
Šalies vadovas išsamiau šios temos neanalizavo – apie atakas, kurios sukėlė paslaugų sutrikimus visoje Rusijoje, jis užsiminė kaip apie mažareikšmį įvykį.
V.Putino teigimu, Rusija jau davė atsaką už smūgius duomenų centrams ir „ten jie jau cypia“.
Kremliaus vadovas taip pat sureagavo į bendrovės „Wildberries“ įkūrėjos Tatjanos Kim kalbą, kurioje ji užsiminė apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakas prieš jai priklausančios įmonės sandėlius.
Ji padėkojo vyriausybei už pagalbą, suteiktą mokesčių atidėjimų ir priežiūros reikalavimų sušvelninimo forma. Jos teigimu, „Wildberries“ sugebėjo „tiesiog per porą mėnesių pertvarkyti daugelį sprendimų“.
„Labai džiaugiamės, kad galutiniai vartotojai savo kailiu nepatyrė visų tų dalykų, kurie vyko nuo šių metų liepos vidurio“, – pridūrė T.Kim.
Savo ruožtu V.Putinas ėmė dėstyti, kad Ukraina nuolat „žengia tam tikrus žingsnius, kuriuos, atvirai kalbant, mes tikriausiai turėjome numatyti, tačiau manėme, kad iki to jie nesusivoks“.
Pasak jo, taip nutiko su naftos perdirbimo gamyklomis, o dabar ta pati situacija pasikartojo ir su elektroninės prekybos platformomis.
„Jie žengė pirmąjį žingsnį, mes pradėjome atsakinėti, dabar jie jau cypia ir dėl energetikos, ir dėl kitų objektų, įskaitant duomenų centrus, ir taip toliau. Jie patys pradėjo, nereikėjo pradėti“, – pabrėžė V.Putinas.
Kaip pažymėjo naujienų portalas „Agentstvo“, tai – pirmoji Kremliaus vadovo reakcija į Ukrainos smūgius „Yandex“ ir „Sber“ duomenų centrams.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo atakuoti bendrovės „Yandex“ centrus spalio 8 d. ir jau smūgiavo trims iš keturių didžiausių bendrovės duomenų centrų.
Trečiadienį pirmą kartą buvo atakuotas „Sberbank“ duomenų centras, kurį Rusijos valdžia planavo paversti didžiausiu Europoje. Pranešame, kad visi šie smūgiai sukėlė didžiausių paslaugų veiklos sutrikimus.
Pasak pranešimų žiniasklaidoje, praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos taip pat taikėsi į „Yandex“ duomenų centrą Vladimiro srityje, maždaug už 500 km nuo Ukrainos sienos.
„The Telegraph“: apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje pasiūlė Muskas, o Trumpas sutiko
00:00
Iniciatyva apriboti „Starshield“ veikimą Ukrainoje kilo iš „SpaceX“ savininko Elono Musko, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas su šiuo pasiūlymu sutiko, rašo britų leidinys „The Telegraph“, remdamasis keturiais apie pokalbius žinančiais šaltiniais.
Leidinio duomenimis, būtent E.Muskas pasiūlė D.Trumpui nustatyti ribojimus sistemai, kurią Ukrainos kariškiai naudoja, be kita ko, prieš Ukrainos miestus atakuojančius Rusijos dronus. Vienas šaltinis teigė, kad JAV prezidentas sutiko su pasiūlymu, o Pentagonas tuomet įgyvendino atitinkamas priemones.
Tačiau viešuose komentaruose E.Muskas neigė prisidėjęs prie ribojimų. Jis teigė, kad sprendimus priėmė JAV kariuomenė ir prezidentas. Pasak aukšto rango „The Telegraph“ šaltinio, ši versija neatitinka tikrovės.
„Jis socialiniuose tinkluose parašė, kad yra nekaltas ir kad tai padarė JAV administracija. Iš tikrųjų jie abu prie to prisidėjo“, – leidinys citavo savo pašnekovą.
Šią įvykių versiją patvirtino ir kiti šaltiniai – aukšto rango Europos pareigūnas bei du Ukrainos atstovai.
Ribojimai tiesiogiai paveikė Ukrainos oro gynybos galimybes. Kaip aiškina leidinys, „Starshield“ naudojantiems dronams buvo nustatyta maždaug 160 km per valandą greičio riba. Tai gerokai apsunkino maždaug dukart greičiau skrendančių Rusijos reaktyvinių dronų perėmimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susidariusią padėtį pavadino „labai pavojinga ir nemalonia staigmena“. Pasak jo, vėliau iš Baltųjų rūmų sulaukta signalų, kad sistemos galimybės bus atkurtos. Nors jos jau atkuriamos, ankstesnė greičio riba dar negrąžinta.
Putinas: Rusija Ukrainoje palei sieną kuria saugumo zoną, dėl kurios nebus deramasi
22:31
Rusija Ukrainos teritorijoje palei bendrą sieną kuria „saugumo zoną“, dėl kurios nebus deramasi jokiose būsimose derybose su Kyjivu, penktadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.
V.Putinas, vilkėjęs karinę uniformą ir kalbėjęs per, pasak Rusijos valstybinės žiniasklaidos, vizitą į vadavietę, teigė, kad ši operacija yra atsakas į Ukrainos 2024–2025 metų įsiveržimą į vakarinę Rusijos Kursko sritį, rašo portalas „TVP World“.
„Rusijos ginkluotosioms pajėgoms buvo pavesta ne tik išvaryti priešą iš mūsų žemės, bet ir įkurti saugumo zoną gretimoje teritorijoje. Ši užduotis sėkmingai vykdoma“, – pareiškė Kremliaus šeimininkas, kurio komentarus transliavo televizija.
„Mūsų tikslas – užtikrinti absoliutų Rusijos pasienio regionų saugumą ateityje, ir mes neketiname to daryti galimų taikos derybų su Ukraina tema“, – aiškino jis.
„TVP World“ cituojamas Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad planuojama saugumo zona driekiasi 660 km, iš kurių 70 proc., anot jo, šiuo metu kontroliuoja Rusija. Jis nepatikslino, kaip giliai į Ukrainos teritoriją ji įsiskverbs.
V.Putinas jau buvo kalbėjęs apie tokios zonos būtinybę, tačiau iki šiol nebuvo aiškiai nurodęs jos planuojamo masto ir nebuvo sakęs, kad dėl jos nebus deramasi.
Rusijos lyderis, kuris retai vilki karinę uniformą, su aukšto rango karininkais kalbėjo karingu ir užtikrintu tonu.
Jis kalbėjo praėjus savaitei po susitarimo dėl Rusijos dyzelino pardavimo JAV, kuris pelnė prezidento Donaldo Trumpo palankumą ir dėl kurio vėl pašlijo D.Trumpo ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio santykiai.
V.Putinas teigė, kad Rusijos pajėgos dar turi užimti kiek daugiau nei 10 proc. Ukrainos Donecko srities teritorijos – tai, anot jo, yra vienas iš pagrindinių Rusijos tikslų – ir 16,5 proc. Zaporižios srities teritorijos.
V.Putinas taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos vykdo puolimą „visoje fronto linijoje“, o savo kariuomenės pažangą pavadino teigiama, rašo naujienų agentūra AFP.
„Apskritai karinių grupuočių operacijose matau teigiamą tendenciją“, – sakė V.Putinas kariniams vadams vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas Kremliaus svetainėje.
„Be abejonės, vienas iš pagrindinių tikslų tebėra Donecko Liaudies Respublikos išlaisvinimas“, – pridūrė jis, pavartojęs Kremliaus šiam regionui suteiktą pavadinimą.
Jis gyrė Rusijos smūgių Ukrainos kariniams, pramoniniams ir logistikos objektams veiksmingumą, tačiau pridūrė, kad pačios Rusijos oro gynybos sistemose dar yra ką tobulinti.
Per pastarąsias devynias dienas Ukrainos dronai smogė keliems Rusijos duomenų centrams ir didelei naftos perdirbimo gamyklai, o Rusija toliau bombardavo Ukrainos miestus, elektrines, uostus ir kitus taikinius.
Rusijos prezidento specialusis pasiuntinys ekonominio bendradarbiavimo klausimais Kirilas Dmitrijevas anksčiau penktadienį pareiškė, kad po praėjusią savaitę paviešinto susitarimo dėl dyzelino Maskva ir Vašingtonas aptaria naujus bendrus projektus, įskaitant atomine energija varomus duomenų centrus.
Trumpas tvirtina nedavęs nurodymo apriboti „Starlink“ veikimą Ukrainoje
21:49
JAV prezidentas Donaldas Trumpas neigė JAV valdžios prisidėjimą prie „Starlink“ veikimo ribojimų Ukrainoje. Jis teigė nežinantis, kas galėjo juos nustatyti, ir abejojo, ar ryšys apskritai buvo išjungtas, skelbia „Clash Report“.
„Nežinau, kas tai padarė. Nes tai buvau ne aš. Ir nemanau, kad tai buvo Elonas Muskas. Mano nuomone, viskas liko kaip buvę. Nesu tikras, kad jį apskritai buvo išjungę. Tai buvome ne mes. Šįryt patikrinau. Jie sako, kad viskas veikia taip pat, kaip visada“, – sakė D.Trumpas.
JAV prezidentas taip pat pabrėžė, kad jo santykiai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu yra geri.
Žurnalistas priminė D.Trumpui, kad šis pavadino Ukrainos smūgius Rusijai gėdingais, ir paklausė: „Jūs norite, kad Zelenskis pasitrauktų. Ar pamiršote, kad būtent prezidentas Putinas pradėjo karą?“
Atsakydamas D.Trumpas pareiškė žinantis tam tikrų „detalių“, kurias vėliau paviešins.
„Na, žinote, aš žinau detales, gerai? Ir kada nors jas paviešinsiu. Tačiau man rūpi tik viena: noriu, kad šis karas pagaliau baigtųsi. Vidutiniškai kiekvieną mėnesį žūsta 25 tūkstančiai kariškių. Praėjusį mėnesį žuvo 32 tūkstančiai kariškių. Ir manau, kad abu vadovai – deruosi su jais abiem – taip pat nori, kad šis karas baigtųsi. Ir manau, kad jis baigsis. Tai viskas, kas man rūpi. Noriu, kad šis karas baigtųsi“, – teigė JAV prezidentas.
ES lyderiai vienbalsiai pasmerkė Trumpo sprendimą sušvelninti sankcijas Rusijai
20:46
Europos Sąjungos (ES) lyderiai vienbalsiai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą laikinai panaikinti sankcijas Rusijos dyzelinui ir įspėjo, kad ekonominis spaudimas Maskvai neturėtų būti mažinamas, kol tęsiasi jos karas prieš Ukrainą.
„Europos Vadovų Taryba apgailestauja dėl Jungtinių Valstijų sprendimo laikinai panaikinti sankcijas Rusijos dyzelinui“, – pažymėjo 27 ES valstybių narių lyderiai aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje penktadienį patvirtintose išvadose, kurias cituoja portalas „TVP World“.
D.Trumpas apie apribojimų Rusijos dyzelino eksportui sušvelninimą paskelbė anksčiau šį mėnesį, ir šis jo žingsnis Kyjive bei tarp jo Europos sąjungininkų sukėlė susirūpinimą, kad Vašingtonas pernelyg švelniai elgiasi su Maskva dėl karo Ukrainoje ir kartu didina spaudimą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
ES lyderiai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą griežtinti sankcijas Rusijai, įskaitant priemones, kuriomis siekiama mažinti jos pajamas iš energijos, užkirsti kelią sankcijų vengimui bei sutrikdyti Maskvos vadinamojo šešėlinio tanklaivių laivyno veiklą.
Jie taip pat pasisakė prieš veiksmus, kuriais siekiama normalizuoti Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose sporto ir kultūros renginiuose, ypač tuose, kuriuose būtų demonstruojami Rusijos nacionaliniai simboliai.
Ši pozicija pareikšta tuo metu, kai kelios tarptautinės sporto organizacijos ėmėsi veiksmų, siekdamos sušvelninti Rusijos sportininkams taikomus apribojimus, įvestus po to, kai Maskva 2022 metais pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.
Kai kurie Rusijos sportininkai grįžo į tarptautines varžybas kaip neutralūs dalyviai, o tokiose sporto šakose kaip imtynės, fechtavimas ir tekvondo buvo panaikinti apribojimai dėl Rusijos nacionalinės vėliavos ir himno.
Zelenskis: Rusijos pergalės atveju iš Ukrainos išvyktų dar 20 milijonų žmonių
20:00
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijai laimėjus karą į Europą gali pasitraukti iki 20 milijonų ukrainiečių. Tai jis pareiškė spalio 16 dieną, bendraudamas su žurnalistais per Europos Sąjungos vadovų susitikimą Briuselyje, rašo „Politico“.
Pasak Ukrainos prezidento, Rusijos apšaudymai verčia žmones palikti šalį, o Maskva nerodo pasirengimo nutraukti karą.
„Rusija mus žudo“, – sakė V.Zelenskis ir pabrėžė, kad ukrainiečiai yra „stumiami“ iš savo šalies. „Jie nenori sustoti.“
Kaip pažymi leidinys, plataus masto invazijos pradžioje milijonai ukrainiečių buvo priversti išvykti į užsienį. Tai sukėlė didžiausią ir sparčiausiai kilusią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Eurostato duomenimis, ES šalyse laikinoji apsauga šiuo metu suteikta daugiau kaip 4 milijonams Ukrainos piliečių.
Naujas V.Zelenskio perspėjimas nuskambėjo artėjant penktajai plataus masto karo žiemai, kuri, kaip prognozuojama, dėl Rusijos bombardavimų bus ypač sunki.
Popiežius Leonas XIV kalbėjosi su Putinu, paragino paskelbti paliaubas Ukrainos Oleškuose
19:52
Po plaučių vėžio operacijos ligoninėje atsigaunantis popiežius Leonas XIV telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir paprašė jo paskelbti paliaubas rusų okupuotame Ukrainos Oleškų mieste, penktadienį pranešė Vatikanas.
Pokalbio metu popiežius išreiškė didelį susirūpinimą dėl sunkios humanitarinės padėties Oleškų mieste, Chersono srityje, ir „paragino paskelbti paliaubas, kad būtų galima pristatyti maisto ir medicinos pagalbą bei užtikrinti savanorišką ir saugią civilių gyventojų evakuaciją“, teigiama Vatikano pranešime.
Baigdamas pokalbį Šventasis Tėvas dar kartą patvirtino Šventojo Sosto įsipareigojimą skatinti dialogą ir taiką.
Tuo metu Kremlius savo pranešime nurodė, kad pontifikas ir V.Putinas pasikalbėjo ir buvo „pateiktas išsamus paaiškinimas dėl Kyjivo režimo atsakomybės už sudėtingą humanitarinę padėtį“ Oleškuose.
Kremlius taip pat pranešė, kad V.Putinas palinkėjo popiežiui greitai pasveikti ir pabrėžė „Rusijos ir Vatikano bendradarbiavimo skatinant vienijančias dvasines ir moralines vertybes svarbą“.
Penktadienio vidudienį popiežius Leonas XIV aukojo mišias Romos Gemelli ligoninės dešimtojo aukšto salėje. Dalyvavo tuo metu nebudėję gydytojai ir slaugytojai bei Vatikano žandarmerijos korpuso pareigūnai, pranešė Vatikanas.
Homilijoje popiežius padėkojo visam personalui – gydytojams, slaugytojams ir pagalbiniams darbuotojams – už kasdienį darbą rūpinantis ligoniais ir jų pažeidžiamumu, o ypač už visa, ką jie padarė ir tebedaro dėl jo.
Rusijos ir Ukrainos pajėgų kryžminėje ugnyje atsidūrusio rusų okupuoto pafrontės Oleškų miesto prie Dnipro upės gyventojai susiduria su vis didesniu maisto ir vaistų trūkumu, naujienų agentūrai AFP anksčiau šį mėnesį sakė buvę vietos gyventojai.
Chersono srityje, pietiniame Dnipro upės krante esantį miestą Rusijos pajėgos užėmė 2022 metais.
Gyventojų skaičius sumažėjo nuo maždaug 24 tūkst. prieš Rusijos invaziją iki apytiksliai 2 tūkst. šiandien.
Miestas smarkiai nukentėjo 2023-iaisiais sugriovus Kachovkos užtvanką, sukėlusią didžiulį potvynį Dnipro upėje.
Nors fronto linija šioje vietovėje nuo 2023-iųjų beveik nepajudėjo, dėl dronų technologijų pažangos susiformavo vadinamoji „mirties zona“, besidriekianti iki 20 kilometrų gylyn.
Šioje teritorijoje danguje tyko dronai, pasirengę bet kada smogti žemėje esantiems taikiniams.
Oleškai patenka į „abiejų pusių valdomų dronų veikimo zoną“, neseniai paskelbtame informaciniame biuletenyje rašė Ukrainos dronų ekspertė Olena Kryžanivska.
„Dangus virš miesto virto nuolatine mūšio erdve: dronai medžioja kitus dronus ir taikosi praktiškai į bet ką, kas juda ant žemės“, – pridūrė ji.
Artėjant žiemai, Ukrainos institucijos iškėlė Oleškų problemą, pareiškimais apie ten besivystančią humanitarinę krizę atkreipdamos tarptautinės bendruomenės dėmesį.
„Tarptautinės bendruomenės žinia Rusijai buvo aiški: ji privalo suteikti visišką, saugią ir netrukdomą prieigą tarptautinėms organizacijoms prie Oleškų bei užtikrinti, kad civiliai nedelsdami gautų maisto, vaistų ir saugų kelią pasitraukti“, – sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) pasmerkė, jo žodžiais tariant, beviltišką padėtį mieste ir paragino Rusiją sudaryti sąlygas civilių evakuacijai.
Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Ukrainos atakas, kurios, jos teigimu, neleidžia pačiai Maskvai, kuri kaltinama šios siaubingos padėties sukėlimu, nugabenti pagalbos į miestą.
„Jūs nusirenginėjote savo pačios iniciatyva“: advokatai Rusijoje negali tuo patikėti
18:48
Maskvos tardymo izoliatoriaus Nr. 4 „Medved“ apsauga pradėjo reikalauti, kad advokatai per patikrą prie įėjimo nusivilktų apatinius drabužius. Apie tai pranešė advokatė Anastasija Georgijevskaja, kurios anksčiau paprašyta nusiimti liemenėlę. Teisininkė pateikė skundą, į kurį izoliatoriaus vadovybė atsakė, jog panašių reikalavimų nepateikė, o advokatai nusirenginėjo „savo iniciatyva“.
„Gavau atsakymą iš tardymo izoliatoriaus Nr. 4. Nieko nebuvo. Aišku? O nusirenginėjote jūs savo iniciatyva“, – parašė A. Georgijevskaja socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbusi izoliatoriaus vadovybės atsakymą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs Ukrainos premjeras pabėgo į Rusiją ir tapo Dūmos nariu: iš kur atsirado 64 mln. eurų
18:22
Į Rusiją pabėgusio buvusio Ukrainos ministro pirmininko Serhijaus Arbuzovo, tapusio Rusijos Dūmos deputatu, artimiausi giminaičiai pasirodė esantys daugiau nei 6 mlrd. rublių (64 mln. eurų) vertės turto savininkai. Apie tai teigiama projekto „Explainer“ tyrime. Pats S. Arbuzovas kandidatavo į parlamentą, nurodęs nulines pajamas už 2025 metus ir 266 tūkst. rublių vienintelėje banko sąskaitoje.
Dokumentuose taip pat užfiksuotas „Range Rover“ automobilio pirkimas žmonai už 5 mln. rublių – suma, 13 kartų viršijanti sutuoktinių deklaruotą uždarbį per trejus metus.
Po pabėgimo į Rusiją 2014 metais S. Arbuzovas teigė likęs be lėšų ir priverstas nuomotis būstą. Tačiau po metų jo 18 metų sūnus tapo 150 kv. m buto, esančio viename brangiausių Maskvos gyvenamųjų kompleksų – „Dom na Mosfilmovskoj“, savininku. Dabartinė jo vertė vertinama 130-150 mln. rublių, rašo „The Moscow Times“.
Buvusio Ukrainos premjero žmona Irina Arbuzova ir jaunesnysis sūnus Mychaila įsikūrė kotedžų gyvenvietėje Novinki prie Novorižskoje greitkelio. Šiuo adresu priregistruoti ir automobiliai „Bentley Continental GT“, „Range Rover“ ir „Mercedes-Benz G-Klasse“.
Buvusio premjero žmona Irina Arbuzova vykdo savo verslą. 2024 ir 2025 metais ji savo vardu įregistravo dvi bendroves okupuotame Donecke. Viena iš jų, „Donregion Invest“, valdo beveik 1000 kv. m ploto miesto verslo centre „Stoličnyj“. Šios bendrovės ir sandoriai nebuvo nurodyti S. Arbuzovo deklaracijoje, kaip to reikalauja įstatymas.
S. Arbuzovas į Valstybės Dūmą kandidatavo pagal partijos „Teisingoji Rusija“ sąrašą okupuotuose Ukrainos regionuose. „Explainer“ šaltinių partijoje duomenimis, jo kandidatūros populiarinimu rūpinosi žemųjų rūmų vicepirmininkas Aleksandras Babakovas. Pastarasis jau seniai susijęs su Ukrainos energetikos verslu per bendrovę „VS Energy“. Prasidėjus plataus masto karui, A. Babakovo turtas Ukrainoje buvo konfiskuotas.
Laikinai tapo premjeru, tuomet pabėgo į Rusiją
Pats S. Arbuzovas – Viktoro Janukovyčiaus protežė. Kai šis tapo Ukrainos prezidentu, S. Arbuzovas vadovavo šalies Nacionaliniam bankui, o 2012 metų gruodį buvo paskirtas pirmuoju vicepremjeru.
Žmogaus teisių organizacija „Freedom House“ jį priskyrė „šeimai“ – artimiausiai prezidento aplinkai. Prieš V. Janukovyčiui ateinant į valdžią, S. Arbuzovas buvo mažai žinomas bankininkas iš Donecko ir vadovavo „Ukrbiznesbankui“, kurį žiniasklaida siejo su valstybės vadovo sūnumi Oleksandru Janukovyčiumi.
Po to, kai per Euromaidano įvykius 2014 m. sausio 28 d. atsistatydino Ukrainos premjeras Mykola Azarovas, S. Arbuzovas oficialiai perėmė laikinai einančio Ukrainos vyriausybės vadovo pareigas.
Šias pareigas jis ėjo vos vieną mėnesį – nuo 2014 m. sausio 28 d. iki vasario 27 d. Po valdžios pasikeitimo Ukrainoje S. Arbuzovas pabėgo iš šalies ir apsigyveno Rusijoje.
„Tokių nesąmonių bus daugiau“: analitikai prakalbo apie Trumpo ir Putino sandorio užkulisius
17:57
JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Rusijos režimo vadovu Vladimiru Putinu dėl dyzelino pardavimo sulaukė didelio masto kritikos tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Leidinys „Postimees“ apžvelgia, kaip šį susitarimą įvertino analitikai, kurie pateikė prognozes D.Trumpui.
Donaldas Trumpas apie leidimą Rusijai eksportuoti dyzeliną prieš kelias dienas pranešė artėjant kitą mėnesį JAV vyksiantiems kadencijos vidurio rinkimams, prieš kuriuos šalyje sparčiai kyla degalų kainos ir kuriuose respublikonai, kaip manoma, patirs didelį smūgį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitarimą dėl dyzelino pasmerkė, o tai paskatino D.Trumpą šeštadienį paraginti Ukrainą išsirinkti naują lyderį.
Žurnalas „The Atlantic“ rašė nevengdamas atvirai kalbėti apie susitarimo naudą.
„Vladimiro Putino atžvilgiu šis sandoris yra potenciali gelbėjimosi virvė. Karo nuniokotai Ukrainai tai yra labiausiai pasipiktinimą keliantis ir beširdis Trumpo išdavystės aktas. Tačiau Trumpo artimiausiai aplinkai šis sandoris žada galimybes užsiimti kelių milijardų dolerių vertės korupcija“, – skelbė leidinys.
Britų „The Telegraph“ šiam susitarimui skyrė keletą straipsnių, tarp jų buvo ir ilgamečio Rusijos režimo kritiko – Billo Browderio – straipsnis su antrašte „Gėdingas Trumpo dyzelino sandoris sunaikins Zelenskio karinę įtaką“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis įspėja: Trumpas gali sušvelninti daugiau sankcijų Rusijai
17:44
JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Rusija dėl dyzelino gali atverti kelią tolesniam Maskvai paskelbtų sankcijų sušvelninimui, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
V. Zelenskis įspėjo, kad sankcijų sušvelninimas galiausiai gali lemti santykių su Maskva normalizavimą, nepaisant to, kad Rusija nerodo jokio noro sutikti net su paliaubomis Ukrainoje.
„Yra intuicijos, yra žvalgybos duomenų, yra įvairių detalių“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams Briuselyje.
„Mano nuomone, mes negalime sutikti su šiais susitarimais. Nes po to bus susitarimai dėl dujų. Ir aš tuo esu visiškai įsitikinęs. Po dujų jie panaikins sankcijas ir kitose srityse“, – kalbėjo ukrainiečių lyderis.
„Galiausiai tai bus bankų sistema, fiziniai asmenys ir chemijos pramonė“, – pažymėjo jis.
V. Zelenskis teigė, kad jo pagrindinis rūpestis – įšaldyto Rusijos turto likimas.
Europos diplomatai leidiniui „The Kyiv Independent“ anksčiau sakė, jog Maskva siekia, kad Jungtinės Valstijos atblokuotų šias lėšas mainais į sutikimą sudaryti energetikos paliaubas su Ukraina.
„Manau, kad rizika kyla dėl įšaldyto turto, – sakė jis. – Jei aš jo neginsiu, kas tai padarys?“
Vašingtono netikėtai paskelbtas susitarimas dėl dyzelino, pagal kurį Maskvai leidžiama eksportuoti šiuos degalus į JAV ir kitas rinkas, nepaisant sankcijų, įvestų dėl Rusijos vykdomos visapusiškos invazijos į Ukrainą, padidino įtampą tarp Ukrainos ir JAV.
V. Zelenskis spalio 9 dieną sukritikavo šį sprendimą ir įspėjo, kad leidimas Rusijai eksportuoti dyzeliną suteiktų Maskvai papildomų pajamų karui tęsti.
„Tai tik padeda (Vladimirui) Putinui ir leidžia jam tęsti karą, – sakė V. Zelenskis. – Ir tuo metu, kai mes kalbame apie taiką, JAV leidžia Rusijai eksportuoti dyzeliną.“
Įtampa jau buvo padidėjusi po to, kai D. Trumpas apkaltino Ukrainą, kad jos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms kursto kuro kainų pasaulyje kilimą, nors ekspertai ginčija šį teiginį. Jo administracija taip pat pagrasino nutraukti žvalgybinę paramą ir ginklų tiekimą, jei Kyjivas nenutrauks atakų.
Naujausi nesutarimai kilo po kelių mėnesių nesėkmingų bandymų derėtis dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo. Įstrigus diplomatinėms pastangoms, Rusija, artėjant žiemai, toliau atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
