Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
JAV senatorius pratrūko ant Trumpo: „Jis stovi kraujo ištroškusio bandito pusėje“
11:54
Senatorius demokratas Richardas Blumenthalis, kuris parengė vadinamąjį „Grahamo įstatymą“, griežtai sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą už jo atsisakymą imtis naujų žingsnių darant spaudimą Rusijai pagal šį įstatymą.
Apie tai R.Blumenthalis parašė socialiniame tinkle „X“, praneša „European Pravda“.
Demokratas teigė, kad Baltųjų rūmų vadovo sprendimas prieštarauja daugumos amerikiečių ir jų atstovų JAV Kongrese valiai.
„Donaldas Trumpas dar kartą patvirtina, kad jis stovi kraujo ištroškusio bandito ir tų, kurie prisideda prie Rusijos karo mašinos, pusėje, ir priešinasi daugumai amerikiečių, jų atstovams abiejuose Kongreso rūmuose bei mūsų sąjungininkams Europoje“, – rašė R.Blumenthalis.
Jis pridūrė, kad D.Trumpo sprendimas neturi nieko bendra su JAV nacionaliniu saugumu, o yra susijęs vien tik su jo pataikavimu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Tikiuosi, kad mano kolegos respublikonai prisijungs prie manęs pasmerkiant šį niekšingą ir bailų poelgį“, – rašė senatorius.
NATO kariai Lenkijoje treniruosis, kaip palaikyti taiką Ukrainoje
13:44
Mažiausiai 1,5 tūkst. karių iš įvairių NATO šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę (JK), Prancūziją ir Vokietiją, kitą mėnesį vyks į Lenkiją dalyvauti taikos palaikymo pokariu pratybose, skelbia laikraštis „The Times“.
Kariai treniruosis tiekti degalus, maistą ir kitas būtiniausias priemones, jei įsigaliotų Ukrainos ir Rusijos paliaubos.
NATO kariai daugiausia dėmesio skirs sąjungininkų pajėgų logistikos koordinavimui – tai svarbi užduotis tarptautinių taikos palaikymo misijų metu.
Pratybomis taip pat siekiama atgrasyti nuo galimo Rusijos karo veiksmų išplitimo per NATO sienas, rašo laikraštis.
Pasak „The Times“, šį planą patvirtino JK šaltiniai.
Putino gerbėjus į karo niokojamą Ukrainą nuvežęs režisierius: „Jie stovėjo prie masinės kapavietės ir sakė, kad viskas suklastota“
13:18
Čekų režisierius Robinas Kvapilas nusprendė atlikti neįprastą eksperimentą – tris Rusijos propagandos paveiktus tautiečius nuvežti į karo niokojamą Ukrainą. Dokumentiniame filme „Didžioji patriotų kelionė“, pristatytame festivalyje „Nepatogus kinas“, Petra, Nikola ir Ivo keliauja į Charkivą, lankosi masinėje kapavietėje, susitinka su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais ir nuolat girdi oro pavojaus signalus.
Tačiau net ir savo akimis išvydę karo tikrovę jie iš esmės nepakeičia savo įsitikinimų.
„Iš tiesų pamatyti tiesą nepakanka. Kai gyveni paralelinėje tikrovėje, sukurtoje Rusijos psichologinių operacijų ir hibridinio karo, tiesa iš esmės nieko nereiškia“, – interviu 15min sako režisierius.
Zelenskis sureagavo į Trumpo sprendimą netaikyti Maskvai naujų sankcijų: tai – apdovanojimas
12:56 Atnaujinta 14:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas blokuoti sankcijas Rusijai reiškia tik „apdovanojimą“ Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, ir įspėjo, kad Maskva bando prieš žiemą palikti milijonus ukrainiečių be šilumos ir elektros.
D.Trumpas, kilus ginčui su Ukrainos karo meto lyderiu, pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo atšaukė plataus masto JAV sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos pajamas iš energijos.
Šis sprendimas priimtas nepaisant to, kad Rusija intensyvina smūgius Ukrainoje – ypač jos sostinėje Kyjive. Rusijos karas, per kurį žuvo šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai buvo priversti palikti namus, tęsiasi jau penktus metus.
Lindsey Grahamo įstatymas – pavadintas velionio JAV senatoriaus, rėmusio šį projektą, vardu – buvo nukreiptas prieš Rusijos energetikos ir gynybos sektorius, taip pat prieš V.Putiną ir vadinamąjį šešėlinį tanklaivių laivyną, kuriuo Maskva naudojasi apeidama Vakarų sankcijas. Įstatymas būtų suteikęs D.Trumpui teisę nustatyti iki 100 proc. siekiančius muitus pagrindiniams rusiškos naftos ir dujų pirkėjams.
D.Trumpo penktadienį pasirašytu vykdomuoju įsaku JAV muitai ir sankcijos, nukreipti prieš Rusijos pajamas iš energijos, buvo sustabdyti likus dviem dienoms iki L.Grahamo įstatymo įsigaliojimo.
V.Zelenskis sakė, kad sprendimas priimtas tą pačią dieną, kai Rusija atakavo 15 ypatingos svarbos elektros gamybos objektų visoje Ukrainoje per vieną didžiausių išpuolių prieš Ukrainos energetikos tinklą.
„Svarbu, kad visi Amerikoje taip pat matytų, kas iš tikrųjų vyksta“, – socialiniuose tinkluose rašė ukrainiečių lyderis.
L.Grahamo įstatymas, pasak jo, „turėjo daryti tikrai veiksmingą spaudimą Rusijai, kad šis karas būtų užbaigtas“. V.Zelenskis pridūrė, kad įstatymas „galėjo labai padėti – ir vis dar gali! “
„JAV sankcijų atšaukimas, spaudimo agresorei sumažinimas, finansinis atlygis Putinui – visa tai tik skatina jį toliau pulti“, – socialiniuose tinkluose teigė V.Zelenskis, ragindamas sąjungininkus toliau daryti spaudimą Rusijai.
Ukrainos vadovas sakė, kad Rusija prieš žiemą nori palikti Ukrainą be elektros. „Rusija bando atjungti elektrą Ukrainoje – prieš pat žiemą. Rusija bando palikti milijonus mūsų žmonių be elektros ir šildymo“, – socialiniuose tinkluose teigė V.Zelenskis, ragindamas sąjungininkus spausti Maskvą, kad ši tai nutrauktų.
Praėjusią žiemą šimtai tūkstančių ukrainiečių esant minusinei temperatūrai nuolat likdavo be šilumos ir elektros.
Praėjus dienai po to, kai D.Trumpas atšaukė sankcijas, priversdamas Europą ir Kyjivą nerimauti dėl to, kieno pusėje šiame kare yra Baltieji rūmai, Ukraina pranešė, kad per Rusijos oro smūgius žuvo mažiausiai du žmonės.
Pareigūnai pranešė, kad vienas žmogus žuvo pietiniame Chersono mieste per išpuolį, per kurį taip pat buvo sužeisti 22 žmonės, įskaitant du vaikus, o kitas žmogus žuvo Sumuose Ukrainos šiaurės rytuose.
Tuskas įspėjo ir Baltijos šalis: Maskva gali imtis veiksmų dar iki Kūčių
12:44
Rusija galimai rengiasi suintensyvinti hibridines atakas prieš Lenkiją „dar iki Kūčių“, įspėjo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, rašo portalas „TVP World“.
D.Tuskas penktadienį teigė, kad „žiema bus itin sunki“, nes Rusija stiprina grėsmes Vakarams, ir pridūrė, kad iki gruodžio 24 dienos galima tikėtis „tam tikros formos eskalacijos“.
Zelenskis: prieš žiemą Rusija bando palikti Ukrainą be elektros
12:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį įspėjo, kad prieš šaltąjį sezoną Rusija bando nutraukti elektros tiekimą Ukrainoje ir atimti iš milijonų žmonių šilumą bei elektrą.
„Rusija bando atjungti elektrą Ukrainoje – prieš pat žiemą. Rusija bando palikti milijonus mūsų žmonių be elektros ir šildymo“, – socialiniuose tinkluose teigė V.Zelenskis, ragindamas sąjungininkus spausti Maskvą, kad ši tai nutrauktų.
Jis pridūrė, kad penktadienį Maskva surengė didelio masto ataką prieš Ukrainos elektros tinklus.
Europa – nepavydėtinoje padėtyje: „Dabar Zelenskis turi tik vieną sąjungininką“
12:13
Europos lyderiai supranta, kad negali nustoti bandyti įsiteikti Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui. Tačiau, jam grasinant Ukrainai ir siūlant ekonominę pagalbą Rusijai, europiečiai iš esmės ruošiasi naujai pasaulio tvarkai, kuomet D.Trumpas faktiškai stoja į Maskvos pusę, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Straipsnyje pateikiama šokiruojanti suvestinė. „Bloomberg“ išskyrė, kad vos per savaitę Amerikos prezidentas panaikino ilgametes energetikos sankcijas prieš Kremlių, pradėjo daryti spaudimą Kyjivui, reikalaudamas nutraukti smūgius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, ir suabejojo prezidento Volodymyro Zelenskyio legitimumu, atkartodamas Rusijos propagandos naratyvus.
Istorija kartojasi: kaip Trumpas vėl vietoje Ukrainos atsigręžė į Rusiją
12:11
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis agresyviau spaudžia Ukrainą. Lapkričio mėnesio vidurio kadencijos rinkimuose amerikiečių rinkėjai respublikonų kandidatams greičiausiai skirs „blogą įvertinimą“ už D.Trumpo veiklą. Tad JAV prezidentas bando nukreipti dėmesį nuo karo su Iranu, kurį jis pats pradėjo ir kuris smarkiai smogė amerikiečių rinkėjų kišenei.
„Moody’s“ skaičiavimais, karas su Iranu vidutiniam amerikiečių namų ūkiui kainavo papildomus 2 tūkst. JAV dolerių.
70 proc. amerikiečių per pastaruosius metus turėjo sumažinti išlaidas. Būtent todėl šiuose rinkimuose svarbiausi yra ekonominiai klausimai – kiek brangūs bus degalai, maistas ir sveikatos priežiūra.
Kai JAV kartu su Izraeliu pradėjo karą prieš Iraną, D.Trumpas tikėjosi greitos pergalės. Tačiau jis suklydo.
„Čia tikras pragaras“: Ukraina išvedė iš rikiuotės keturis Maskvos oro uostus
10:48 Atnaujinta 13:13
Skrydžiai virš Maskvos miesto buvo ribojami šeštą naktį iš eilės, remiantis skrydžių sekimo duomenimis ir Rusijos federalinės oro transporto agentūros („Rosaviatsiya“) atnaujinimais. Apie tai rašo leidinys „Kyiv Independent“.
Naujausi ribojimai sutampa su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio spalio 15 d. pareiškimu, kad Ukraina tęs atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Tą pačią naktį skrydžiai buvo sustabdyti tiek Maskvoje, tiek Sankt Peterburge.
„Rosaviatsiya“ vėlų penktadienio vakarą paskelbė, kad trys iš keturių pagrindinių Maskvos oro uostų – Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio – dėl saugumo rizikos stabdo veiklą.
„Įvesti laikinai orlaivių atvykimo ir išvykimo ribojimai“, – nurodė agentūra. „Šie ribojimai yra būtini siekiant užtikrinti skrydžių saugumą.“
Kiek anksčiau tą pačią dieną Rusijos transporto ministerija pranešė, kad civilinės aviacijos operacijoms Maskvos srityje ministerija ir „Rosaviatsiya“ pradėjo taikyti „specialią stebėseną“. Praėjusį vakarą „Rosaviatsiya“ paskelbė, kad skrydžiai buvo sustabdyti visuose keturiuose Maskvos oro uostuose, taip pat Pulkovo oro uoste Sankt Peterburge.
Nors naktį agentūra iš pradžių nepaskelbė apie ribojimus Maskvos Šeremetjevo oro uoste, nepriklausomi skrydžių sekimo duomenys rodė, kad šiame objekte taip pat kilo trikdžių ir vėlavimų.
Aviacijos stebėjimo tarnybos „Flightradar24“ duomenimis, Šeremetjevo oro uostas šiuo metu yra penktas pagal trikdžių mastą oro uostas pasaulyje ir susiduria su „didžiulėmis problemomis“.
Galiausiai, apie 2 val. nakties vietos laiku, „Rosaviatsiya“ paskelbė laikinus ribojimus ir Šeremetjevo oro uoste.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad naktį, artėjant prie miesto, buvo numušti 144 Ukrainos nepilotuojami orlaiviai.
Maskvos oro uostuose buvo atšaukta arba atidėta daugiau nei 350 skrydžių, kaip apskaičiavo leidinys „Meduza“. Kai kurie lėktuvai buvo nukreipti į kitus miestus.
„Šeremetjevo oro uoste vyrauja tikras pragaras. Nuo vakar dienos negaliu išskristi. Jaučiuosi kaip agurkas stiklainyje – net kur atsisėsti negaliu“, – sakė vienas iš keleivių.
Tai šešta naktis iš eilės, kai virš Maskvos įvedami oro eismo ribojimai, sukėlę ilgas keleivių eiles ir šimtus skrydžių vėlavimų. Rusijos transporto ministerija pareiškė, kad reaguodama į situaciją sostinės oro uostuose telkia papildomą personalą.
Putino pasiuntinys sureagavo į Trumpo sprendimą dėl sankcijų
10:29
JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas atsisakyti naujo sankcijų paketo Rusijai yra „istorinis momentas“, šeštadienį pareiškė Rusijos prezidento pasiuntinys.
„Trumpo administracijos sprendimas sustabdyti Grahamo akto galiojimą yra svarbus ir iš tiesų istorinis momentas“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.
Įrašas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV lyderis, tvyrant įtampai tarp Vašingtono ir Kyjivo, pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo sustabdomos naujos sankcijos Maskvai.
Po drono atakos prieš laivą Bulgarija pradeda tyrimą dėl karo nusikaltimų
09:48
Bulgarijos karinis prokuroras penktadienį pranešė, kad dėl šią savaitę Juodojoje jūroje įvykdytos drono atakos prieš su Maltos vėliava plaukiojantį krovininį laivą buvo pradėtas tyrimas dėl karo nusikaltimų.
Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas iškvietė Rusijos ambasadorių Sofijoje po to, kai antradienį laivą „Chelsea 3“ atakavo trys dronai, o kitas atakuotas laivas nuskendo kartu su 11 įgulos narių.
Pranešime nurodoma, kad per karinį tyrimą aiškinamasi, ar buvo duoti nurodymai nužudyti „Chelsea 3“ įgulą ir padaryti laivui didelio masto žalą. Visi 15 laivo „Chelsea 3“ įgulos narių buvo išgelbėti, o pats laivas buvo nutemptas į uostą.
Dvi nevyriausybinės organizacijos – Bulgarijos Helsinkio komitetas ir Bulgarijos teisininkų žmogaus teisių fondas – dėl šių įvykių pateikė teisinius skundus dėl galimų karo nusikaltimų.
Šį spalį prie Bulgarijos krantų buvo užpulti mažiausiai keturi laivai, o prie Rumunijos krantų – dar mažiausiai du.
Rumunijos prezidentas Nicusoras Danas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO narės kitą savaitę aptars dronų smūgius Juodojoje jūroje. Šią savaitę N.Danas teigė, kad šie išpuoliai yra „tiesioginės Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmės“.
