Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
JAV įvarė Ukrainą į kampą: atskleidė, kas Zelenskio laukia Osle
11:17
Antradienį Donaldo Trumpo specialusis įgaliotinis Steve'as Witkoffas Norvegijoje susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad aptartų JAV taikos pasiūlymą, o kitą dieną Amerikos lyderio patikėtinis išvyks į Rusiją.
Kaip skelbia laikraštis „The New York Times“, S.Witkoffas perduos V.Zelenskiui žinią, kurios esmė yra tokia, kad Ukraina galėsturėti naudos iš taikos susitarimo, net jei jis iš esmės bus sudarytas pagal Rusijos sąlygas.
Pasak naujienų agentūros „Reuters“, derybose dalyvaus S.Witkoffas, V.Zelenskis, Norvegijos premjeras Jonas Gahras Store'as, Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokieitjos, Lenkijos, Europos Sąjungos ir NATO atstovai.
Be to, prie susitikimo vaizdo įrašu prisijungs D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Susitikimo metu bus tęsiamos diskusijos, pradėtos per JAV, Ukrainos ir jos sąjungininkų derybas Floridoje, naujienų portalui „Axios“ teigė vienas amerikiečių pareigūnas.
Jo teigimu, per pastarąją savaitę JAV, Ukrainos ir Europos atstovai bendrai dirbo tobulindami taikos pasiūlymus.
„Axios“ šaltinis nurodė, kad šiuo metu yra lygiagrečiai aptariamos dvi kryptys:
- Ukrainos ateities užtikrinimas. Esą bandoma sukurti sąlygas suvereniai, saugiai ir klestinčiai šalies ateičiai, įskaitant patikimas saugumo garantijas, integraciją į Europą ir pokarinį ekonominį modelį, kuris atsižvelgtų į Ukrainos finansinius poreikius ir atvertų galimybes ilgalaikiam augimui bei investicijoms.
- Sąlygų tvirtai taikai sudarymas. Pasiūlymo Rusijai parengimas, kuris numatytų naujos ir tvarios saugumo architektūros sukūrimą Europoje, taip pat pokario ekonominio bendradarbiavimo galimybių išnagrinėjimą.
Susitarimas Rusijos sąlygomis
K️aip pažymi „The New York Times“, pablogėjusių santykių su V.Zelenkiu fone prezidentas D.Trumpas pademonstravo dar tvirtesnį ryžtą primesti Kyjivui susitarimą.
Straipsnyje nurodoma, kad S.Witkoffas savo viešnagės Osle metu turėtų V.Zelenskiui perduoti žinią, kad esą yra neverta atkakliai reikalauti grąžinti okupuotų teritorijų Ukrainos rytuose. Taipogi, jei Ukraina atsisakys savo prieštaravimų susitarimui, net jeigu jis būtų iš esmės sudarytos Rusijos sąlygomis, ji neva taip pat galės gauti iš to naudos.
D️.Trumpo pasiuntiniai tikina, kad kare tariamai jau įvyko lemiamas posūkis, pažymi „The New York Times“. Jų teigimu, kitą žingsnį turi žengti V.Zelenskis, kuris atseit turi įrodyti D.Trumpui, kad ir jis yra pasirengęs derėtis, net jei tai reiškia suverenios teritorijos atsisakymą.
Prieš derybas Osle Jungtinės Valstijos savo spaudimu įvarė Ukrainą į kampą. Po paskelbtų „Starshield“ sistemos veiklos apribojimų ir problemų perduodant įspėjimus apie raketų smūgius paaiškėjo, kad D.Trumpo administracija taip pat vilkina „Patriot“ raketų-perėmėjų perdavimą Ukrainai.
Ką Witkoffas darys Rusijoje?
Pasak „The New York Times“, kelionės į Sankt Peterburgą metu, kaip tikimasi, S.Witkoffas bandys išlaisvinti buvusį amerikiečių mokytoją Steveną Hubbardą, kuris Rusijoje buvo nuteistas už darbą samdomu kariu. Tai vienintelis amerikietis, kurį JAV Valstybės departamentas klasifikuoja kaip neteisėtai sulaikytą Rusijoje.
️Numatytas amerikiečio išlaisvinimo laikas, jei niekas nepasikeis, daug ką atskleidžia apie V.Putino strategiją. Kaip išskiriama straipsnyje, Kremliui tai nieko nekainuoja, yra nenaudinga Ukrainai bei prieš pat Vidurio kadencijos rinkimus JAV leidžia D.Trumpui sustiprinti savo užsienio politiką, demonstruojant jaudinančius kadrus, kuriuose buvęs kalinys susitinka su savo šeima, ironizuoja „The New York Times“.
Europos ryšių kanalai su Rusija – „jau atverti“
Pirmadienį „Financial Times“ pranešė, kad, reaguodamos į susidariusią situaciją, artimiausiu metu tiesiogines derybas su Maskva dėl Ukrainos gali pradėti ir Europos sostinės.
„Ryšių kanalai su Rusija jau atverti, ir Europos lyderių pokalbis telefonu su Putinu gali įvykti artimiausiu metu“, – rašė laikraščio apžvalgininkas Gideonas Rahmanas.
️Europa, kaip teigė G.Rahmanas, gali pasiūlyti V.Putinui du kelius į taiką: konflikto įšaldymą palei fronto liniją mainais už garantiją, kad Ukraina niekada neįstos į NATO, arba neužimtos Donbaso dalies perdavimą Rusijai, jei Maskva sutiks su Kyjivo prisijungimu prie Aljanso.
„The Times“: Kaliningrade kyla naujas Rusijos karinis objektas Europai stebėti
15:33
Rusija plečia savo žvalgybinius pajėgumus prie pat savo sienos su NATO: Kaliningrado srityje statomas naujas galingas radaras, skelbia laikraštis „The Times“.
Pasak straipsnio, šis objektas yra šalia Gvardijsko miesto, netoli Lenkijos ir Lietuvos sienų. Spėjama, kad potencialiai jis gali sustiprinti Maskvos galimybes stebėti NATO šalių karinę veiklą.
Naujojo radaro statybą Kaliningrado srityje Rusija pradėjo 2023 m. kovo mėn. Vadinamąjį užhorizontinį radarą sudaro trys antenos, kurių kiekvienos ilgis viršija 500 metrų. Antenos išdėstytos žvaigždės forma.
Tokie radarai naudojami ankstyvam oro grėsmių aptikimui. Preliminariais vertinimais, priklausomai nuo techninių charakteristikų, naujosios stoties veikimo nuotolis gali siekti maždaug 900–3000 km – to visiškai pakanktų, kad būtų galima aprėpti Jungtinės Karalystės teritoriją, taip pat šiaurinę ir vakarinę Europos dalis.
Nuotraukos, kaip rašo „The Times“, yra dar vienas įrodymas, kad Kaliningrado sritis jau tapo svarbiu šiuolaikinių karinių jutiklių ir radijoelektroninės kovos kompleksų dislokavimo centru.
Manoma, kad Rusijos eksklave yra pakankamai saugyklų ir pristatymo priemonių, kad būtų galima dislokuoti iki šimto branduolinių galvučių.
Aukšto rango šaltiniai Lenkijoje ir Lietuvoje išsakė vertinimus, kad Rusija greičiausiai jau pradėjo gabenti savo branduolines galvutes į Kaliningradą.
Straipsnyje taip pat atkreipiama dėmesį į tai, kad Kaliningrado sritis per pastaruosius ketverius metus virto nuolatinio GPS signalų trukdžių šaltiniu, o tai smarkiai apsunkina laivų ir lėktuvų navigaciją didelėje Šiaurės Rytų Europos teritorijoje.
Taip pat pažymima, kad taip toli už horizonto veikiantys radarai, kaip tas, kuris statomas netoli Gvardijsko, gali generuoti bangas, viršijančias 10 metrų – tai dešimtis kartų daugiau nei bangų ilgis, kurį naudoja standartiniai tolimieji radarai oro erdvės stebėjimui. Toks radaras naudoja radijo bangų sklidimo ypatumus, kad aptiktų taikinius už tiesioginio radaro matomumo ribų.
„Europos NATO sąjungininkai turi keletą sistemų su panašiomis galimybėmis. Tarp jų – britų radaro stotys „Pluto I“ ir „Pluto II“, esančios Karališkųjų oro pajėgų bazėje Akrotiryje, Kipre, taip pat prancūzų kompleksas „Nostradamus“ – panašaus masto objektas, esantis į vakarus nuo Paryžiaus“, – teigiama straipsnyje.
Norvegijoje prasideda sąjungininkų derybos dėl Ukrainos
14:50
Siekiant įtemptus santykius su Vašingtonu nukreipti „konstruktyvesne linkme“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Norvegijoje susitiks su aukšto rango JAV pasiuntiniais, pranešė Oslas.
Norvegijos visuomeninio transliuotojo NRK vaizdo įrašuose matyti, kaip vyriausiojo JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo privatus lėktuvas prieš pat vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku nusileido Oslo Gardermoeno oro uoste.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store antradienį kiek anksčiau pranešė, kad Osle vyks V.Zelenskio, S.Witkoffo ir Jaredo Kushnerio, kuris dalyvaus nuotoliniu būdu, bei Suomijos prezidento Alexander'o Stubbo derybos.
„Ukraina paprašė, kad prie susitikimų prisijungtų JAV specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Džiaugiuosi, kad jie gali dalyvauti“, – pareiškime sakė Norvegijos premjeras J.G.Store.
„Tikslas – pakreipti diplomatines pastangas konstruktyvesne linkme“, – pridūrė jis.
Žurnalistams jis sakė, kad derybos turėtų prasidėti antradienio popietę ir tęstis iki pat vakaro.
Plačiau skaitykite ČIA.
Marco Rubio: tai tiesiog pykdo Donaldą Trumpą
14:13
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad prezidentą Donaldą Trumpą pykdo kaltinimai, jog šis tyčia kenkia Ukrainai, įskaitant teiginius, kad jis nurodė sustabdyti dalijimąsi žvalgybos informacija.
„Prezidentas yra piktas, nes, visų pirma, jam nepatinka būti kaltinamam dėl netikrų dalykų, tarp jų – kaltinimų, kad jis esą nurodė nutraukti dalijimąsi žvalgybos informacija. Tai netiesa; jis tai kartoja ne kartą“, – lankydamasis Indijoje sakė M.Rubio.
„Manau, kad labiausiai prezidentas reaguoja į užuominas, jog jis neva elgiasi taip, kad tyčia pakenktų Ukrainai – tai nesąžininga ir neteisinga“, – kalbėjo jis.
JAV valstybės sekretorius taip pat pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos tyčia nestabdo karinės paramos Ukrainai, kuri siekia gauti pažangių „Patriot“ oro gynybos raketų sistemų Rusijos atakoms atremti.
„Niekas nuo Ukrainos nėra tyčia slepiama ar sulaikoma“, – sakė M.Rubio.
„Tai tiesiog balansas tarp mūsų įsipareigojimų kitiems partneriams ir, tiesą sakant, mūsų pačių (...) poreikių bei mūsų pačių pajėgumų“, – aiškino jis.
„Putino pasitraukimas iš izoliacijos jau prasidėjo“: Zelenskis prakalbo apie galimą 3 lyderių susitikimą
13:42
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai sureagavo į galimą Rusijos, Kinijos ir JAV lyderių susitikimą, pareikšdamas, kad laipsniškas Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasitraukimas iš izoliacijos jau prasidėjo.
„Norėčiau suprasti situaciją, kad išvengčiau tolesnių netikėtumų. Klausimas ne tik tas, ar susitikimas įvyks su mūsų dalyvavimu, ar be mūsų. Deja, laipsniškas Putino išėjimas iš izoliacijos jau prasidėjo“, – interviu italų dienraščiui „Corriere della Sera“ dėstė Ukrainos lyderis.
Prezidento teigimu, tai jau „ne pirmasis toks žingsnis“, tačiau jei diskusijos bus susijusios su Ukraina, jis „norėtų, kad su Ukraina būtų konsultuojamasi“.
„Dėl visko kito – nieko negaliu pasakyti, nes nežinau, ką tiksliai jie aptars“, – pažymėjo V.Zelenskis.
Spalio 18 d. laikraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis gerai informuotais šaltiniais, paskelbė, kad V.Putinas pasiūlė surengti susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kinijos vadovu Xi Jinpingu, siekdamas susitarti dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos Maskvai palankiomis sąlygomis.
Rugsėjo pradžioje V.Putino patarėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad JAV, Rusijos ir Kinijos lyderiai gali susitikti APEC viršūnių susitikime, kuris vyks lapkričio 18–19 d. Kinijos Šendženo mieste.
Kallas: Rusijos smūgiai Juodojoje jūroje kursto pasaulinę maisto krizę
12:45
Suintensyvėjusios Rusijos atakos Juodojoje jūroje prieš Ukrainos grūdų eksportą didina grėsmę pasauliniam maisto tiekimui, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas.
Anot jos, pasaulio maisto tiekimo sistema šiuo metu susiduria su „tobula audra“.
„Šešios per dešimt dienų įvykdytos įtariamų Rusijos dronų atakos žymi pavojingą ir nepriimtiną eskalaciją Juodojoje jūroje“, – Europos Parlamente sakė K. Kallas.
Pastarosiomis savaitėmis prie ES ir NATO narių Rumunijos bei Bulgarijos krantų įvykdyta virtinė atakų prieš civilinius laivus Europoje. Pareigūnai pasmerkė šias atakas ir dėl jų išreiškė susirūpinimą.
Maskvos pajėgoms įstrigus fronte, Kremlius vėl stiprina pastangas atimti iš Ukrainos pajamas, teigė K. Kallas.
„Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainos eksporto maršrutus. Apskaičiuota, kad Ukraina kasdien praranda po 60 mln. eurų eksporto pajamų“, – teigė K. Kallas.
Ukraina yra viena pagrindinių kukurūzų, kviečių ir miežių tiekėjų pasaulyje, o didžioji dalis šių krovinių gabenama Juodąja jūra.
„Pasaulinės grūdų atsargos yra didesnės nei 2022-aisiais, kai Rusija blokavo 20 mln. tonų Ukrainos grūdų, – teigė ji. – Tačiau pasaulinė maisto sistema dabar susiduria su tobula audra: galingu (meteorologiniu) „El Nino“ reiškiniu, sausra abiejuose pusrutuliuose ir konfliktu Artimuosiuose Rytuose, apsunkinančiu trąšų eksportą.“
K. Kallas perspėjo: „Dėl Rusijos veiksmų visame pasaulyje tampa sunkiau aprūpinti žmones maistu.“
ES vadovai praėjusią savaitę paragino Juodojoje jūroje „nedelsiant atkurti saugią civilinės laivybos eigą“.
Pastaraisiais metais blokas sukūrė vadinamuosius „solidarumo koridorius“ per ES teritoriją, kad pasiūlytų alternatyvą Juodosios jūros maršrutui.
Tačiau K. Kallas įspėjo, kad „Rusija dabar taikosi ir į pasienio kontrolės punktus su Moldova, Rumunija bei Lenkija, o tai kelia pavojų ir alternatyviems maršrutams“.
Zelenskis kreipėsi į Donaldą Trumpą su pasiūlymu
12:09
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina siekia palaikyti atvirus ir sąžiningus santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir yra pasirengusi susitarti dėl energetikos paliaubų, jei gautų pakankamai raketų-perėmėjų savo energetikos infrastruktūrai apsaugoti nuo Rusijos atakų. Apie tai jis kalbėjo interviu Italijos leidiniui „Corriere della Sera“.
„Visada norėjau nieko neslėpti nuo JAV prezidento ir niekada jam nemeluoti. Bet kuriuo atveju Ukraina ir Jungtinės Valstijos turi daugiau bendro nei Jungtinės Valstijos ir Rusija. Dauguma žmonių Ukrainoje ir JAV tai supranta. Norėtume ir toliau palaikyti tokius pat atvirus, sąžiningus ir pragmatiškus santykius su JAV, kokius turime dabar“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos ir JAV ryšiai visada buvo svarbūs ir tvirti, o dvišalis bendradarbiavimas ypač suaktyvėjo po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Prezidentas padėkojo JAV už paramą ir pabrėžė, kad Ukraina santykius su Vašingtonu visada grindė sąžiningumu, teisingumu ir skaidrumu.
„Kai tavo žmonės kariauja, melas yra labai skaudus“, – teigė jis.
V.Zelenskis taip pat pareiškė remiantis abipuses energetikos paliaubas.
„Mūsų pozicija labai paprasta. Palaikome abipuses paliaubas, taikomas energetikos infrastruktūrai. Jei iš mūsų tikimasi, kad neatsakysime smūgiais į Rusijos energetikos objektus po to, kai Rusija atakuoja mūsų dujų, elektros, naftos infrastruktūrą – viską, – tuomet būkime aiškūs: rusai atakuoja visa tai. Amerika negali jų sustabdyti. Tarkime, kad Amerika iš tiesų nori tai padaryti, bet negali“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Jis teigė esantis pasirengęs ieškoti kompromiso su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tačiau pabrėžė, kad Ukraina negali likti be galimybės apsiginti.
„Jei jie mus puola, o mes negalime atsakyti, tai nesąžininga ir neteisinga. Bet jei būtent to jums reikia ir negalite suvaldyti Putino, tuomet suteikite mums raketų-perėmėjų, kad galėčiau apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą. Jei negalite sustabdyti Putino, padėkite Ukrainai“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip anksčiau pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, tarptautinėms pastangoms užbaigti karą tęsiantis, Maskva sąmoningai atakuoja Ukrainos energetikos sistemą, todėl dešimtys tūkstančių šeimų lieka be elektros.
J.D.Vance'as atsakė, ar JAV laiko Ukrainą savo partnere
11:50
JAV viceprezidentas J.D.Vance'as pareiškė, kad Vašingtonas tęs bendradarbiavimą su Kyjivu konkrečiais klausimais, tačiau kartu paragino Ukrainą nutraukti atakas prieš Rusijos dyzelino gamybos objektus, nes tokie smūgiai, anot jo, didina energijos kainas amerikiečiams.
J.D.Vance'o žodžius per platformos „2WAY“ pokalbių šou „2WAY TONIGHT“ cituoja naujienų portalas „Ukrajinska pravda“.
Į klausimą, ar Ukraina yra Jungtinių Valstijų sąjungininkė, J.D.Vance'as atsakė, kad „tam tikra prasme jie tikrai yra partneriai“.
„Bet aš manau, kad mes, žinote, kartais turime skirtingų interesų. Pavyzdžiui, ar manau, kad jie turėtų bombarduoti Rusijos dyzelino objektus, dėl ko didėja energijos kainos amerikiečiams? Ne.
Bet akivaizdu, kad mes su jais bendradarbiaujame kai kuriais klausimais. Mes ir toliau su jais bendradarbiausime tam tikrose srityse. Tačiau manau, kad jie turėtų nustoti bombarduoti Rusijos energetiką“, – sakė jis.
Atsakydamas į papildomą klausimą, ar sąvoka „partneris“ reiškia ne tokius glaudžius santykius nei „sąjungininko“ atveju, J.D.Vance'as pažymėjo, kad JAV „neturi formalaus aljanso su Ukraina“.
„Jie nėra NATO. Nemanau, kad jie turėtų būti NATO. Manau, kad tai labai žavi šalis, graži šalis, kurioje daug nuostabių žmonių. Kai kuriais klausimais mes dirbsime kartu, bet kai kuriais (...) būsime priešingose pusėse“, – pridūrė JAV viceprezidentas.
Lenkijos milijardieriui Ukrainoje gana Rusijos teroro: stabdo gamybą
10:55
Vieno turtingiausių Lenkijos verslininkų valdomos dvi gamyklos Ukrainoje po Rusijos smūgių stabdo gamybą.
Nukentėjusios įmonės priklauso medinių grindų gamintojai „Barlinek“ ir vonios kambario įrangos bei plytelių gamintojai „Cersanit“. Abi jos priklauso Lenkijos milijardieriui Michalui Solowowui, skelbia portalas „TVP World“.
Sprendimas priimtas po to, kai spalio 15–16 d. naktį per Rusijos dronų ataką šiaurės vakariniame Zviahelio mieste buvo apgadinta „Cersanit“ gamykla, pirmadienį pranešė Lenkijos radijo stotis „Radio Zet“. Tai buvo jau antras kartas per du mėnesius, kai ši gamykla buvo atakuota: prieš tai Rusijos dronų smūgis suduotas rugsėjo 12 d. Per abi atakas prieš gamyklą niekas nenukentėjo, tačiau smūgiai padarė rimtos žalos pastatui ir svarbiausiems gamybos linijos komponentams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pekinas sureagavo į žinią apie Rusijos, JAV ir Kinijos vadovų derybas
10:18
Valdžia Pekine kol kas neturi informacijos apie galimą Kinijos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovų susitikimą, spaudos konferencijos metu pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
Ministerijos atstovei buvo užduotas klausimas, ar toks viršūnių susitikimas būtų priimtinas Kinijai, ir ar Pekinas galėtų pateikti papildomos informacijos.
„Šiuo metu neturiu jokios informacijos, kuria galėčiau pasidalinti“, – atsakė ji.
Pirmadienį apie galimą tokį susitikimą pranešė laikraštis „The Wall Street Journal“, nurodydamas, kad jo iniciatorius yra Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.
Leidinio duomenimis, tokio susitikimo tikslas – susitarti dėl karo Ukrainoje nutraukimo Kremliaus sąlygomis. Spėjama, kad tokios derybos galėtų vykti Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo viršūnių susitikimo metu, kuris numatytas lapkričio 18–19 d. Šendžene, Kinijoje.
Pasirodžius šiai informacijai, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio tiesiogiai nepatvirtino planų surengti tokį susitikimą, tačiau pabrėžė, kad Vašingtonas siekia užbaigti karą tarp Ukrainos ir Rusijos. Jis nurodė, kad derybos dėl tokio susitikimo jau vyko, tačiau ar yra kokių nors rezultatų – nepasakė.
Kremlius taip pat patvirtino, kad šalys tarpusavyje aptarė tokio susitikimo galimybę. Vis dėlto, pažymima, kad kol kas nėra jokių konkrečių susitarimų.
Tuo tarpu Ukrainoje tai sukėlė pasipiktinimą. Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pabrėžė, kad toks susitikimas tik sustiprintų V.Putino norą tęsti karą. Jo įsitikinimu, tokios derybos tik pakurstytų Kremliaus vadovo didybės maniją ir suteiktų jam pripažinimą, kurio jis nenusipelno. A.Sybiha taip pat priminė, kad V.Putinas nėra pasaulinis lyderis, o karo nusikaltėlis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė žurnalistams, kad yra pasirengęs duoti sutikimą trišaliui susitikimui organizuoti lapkričio mėnesį Šendžene vyksiančio APEC viršūnių susitikimo metu.
Nors D.Trumpas pabrėžė, kad kol kas nesutiko dėl susitikimo, tačiau „tai padarys“, jei Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos vadovas V.Putinas norės jį surengti.
Jo teigimu, pagrindinė susitikimo tema galėtų tapti denuklearizacija, t.y. trijų šalių atsisakymas branduolinių ginklų. Pasak D.Trumpo, taip pat galėtų būti aptariamas karas Ukrainoje, be to, kaip jis patikslino, net ir be Volodymyro Zelensko dalyvavimo.
Zelenskis surengė pokalbį telefonu su Rubio
10:00 Atnaujinta 10:23
Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė telefonu kalbėjęsis su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Pasak prezidento, pokalbis buvo „turiningas“. Jo teigimu, JAV ir Ukraina aptarė Kyjivui būtinų raketų-perėmėjų klausimą, trikdžius dėl įspėjimų iš sąjungininkų dėl Rusijos balistinių raketų atakų. Taip pat jiedu aptarė situaciją dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galimybės naudotis „Starlink“ ir „Starshield“ sistemomis.
„Tai buvo turiningas pokalbis – apie svarbius klausimus. Esu dėkingas už pasirengimą padėti ir už aiškią poziciją. Pirma, tai balistinių raketų perėmėjai, būtini žmonių gyvybių apsaugai. Antra – išankstinis įspėjimas apie Rusijos balistines atakas, kuris yra gyvybiškai svarbus. Trečia – situacija dėl „Starlink“ ir „Starshield“, kurią reikia atkurti“, – išdėstė V.Zelenskis.
Prezidentas pridūrė, kad artimiausiu metu vėl susisieks su M.Rubio, kad apsikeistų informacija.
„Žinoma, visa tai vyksta mūsų diplomatinių pastangų fone, kurių tikslas – užbaigti šį siaubingą karą ir nuolatinį žmonių žudymą. Susitarėme, kad artimiausiu metu vėl susisieksime, kad pasikeistume informacija. Ačiū, Markai, už konstruktyvų požiūrį! Ačiū visiems Amerikoje, kurie remia teisingus sprendimus“, – apibendrino V.Zelenskis.
Kaip pirmadienį pranešė naujienų portalas „Axios“, JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas keliauja į Europą susitikti su Ukrainos ir Rusijos vadovais.
„Derybos suburs Ukrainą, Europos sąjungininkus ir JAV, siekiant parengti taikos pasiūlymą ir pristatyti jį Rusijai“, – teigiama pranešime, cituojant anoniminį JAV pareigūną.
Tikimasi, kad S.Witkoffas pirmiausia apsilankys Norvegijos sostinėje Osle, kur antradienį surengs derybas su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store'u.
Nurodoma, kad taip pat dalyvaus atstovai iš Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos, taip pat NATO ir kitų Europos šalių lyderiai.
Tada S.Witkoffas planuoja vykti į Rusiją, „kur tikisi susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu ir pristatyti idėjas“, „Axios“ teigė šaltinis.
