- Dronai užblokavo dangų virš Maskvos: oro uostuose – sirenos, viename – visi varomi į slėptuves
- „The Moscow Times“: iš dangoraižio Maskvoje evakuotos trys ministerijos
- Baltieji rūmai: Melanios Trump dėka, Ukraina ir Rusija sudarė laikinas paliaubas
- Britų laidoje – akibrokštas: Rusijos oligarchas paragino Putiną duoti Ukrainai 72 val. ultimatumą
Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Baltieji rūmai: Melanios Trump dėka, Ukraina ir Rusija sudarė laikinas paliaubas
16:50 Atnaujinta 17:01
Baltieji rūmai praneša, kad pirmoji ponia Melania Trump padėjo susitarti dėl būsimų Rusijos ir Ukrainos paliaubų karo nuniokotame Oleškų mieste, kad būtų galima suteikti humanitarinę pagalbą ir evakuoti civilius gyventojus.
Baltieji rūmai apie tai paskelbė penktadienį išplatintame pranešime spaudai. Vietinės paliaubos turėtų prasidėti spalio 29 dieną.
Paskelbus paliaubas, į miestą bus leidžiama pristatyti humanitarinę pagalbą, taip pat bus pradėti civilių evakuacijos paruošiamieji darbai.
Baltieji rūmai nurodė, kad šias derybas inicijavo pirmoji ponia, o ji ir jos atstovas tiesiogiai bendradarbiavo su Rusijos ir Ukrainos vadovybe nustatant paliaubų sąlygas.
„Padėtis Oleškuose yra siaubinga. Oleškai – tai fronto linijoje esantis miestas, kuris balansuoja ant katastrofos ribos. Oleškų gyventojų likutį sudaro daugiausia pagyvenę žmonės, kuriems skubiai reikalinga medicininė pagalba, vaistai, maistas ir švarus vanduo.
Oleškų gyventojai turi ribotą elektros tiekimą, gyvena tarp minomis užminuotų kelių ir patiria nuolatinius karinius smūgius. Buvo visiškai aišku, kad be mano įsikišimo pristatyti humanitarinės pagalbos į miestą ir evakuoti pagyvenusius žmones bus neįmanoma“, – pareiškė M.Trump.
Ji paaiškino, kad humanitarinėse pastangose dalyvaus abiejų šalių nekariniai civiliniai lyderiai, kad būtų aplankyti Oleškų gyventojai ir nustatytas jiems būtinos pagalbos lygis.
„Gyventojai, norintys evakuotis, gaus suderintą paramą ir bus pervežti į pageidaujamą vietą. Spėju, kad kai kurie norės vykti į Rusiją, o kiti – į Ukrainą“, – pažymėjo pirmoji ponia.
M.Trump pridūrė, kad visą procesą dokumentuos amerikiečiai, stebėdami Rusijos ir Ukrainos komandų veiksmus vietoje, taip siekiant užtikrinti, jog kiekvienos šeimos pageidavimai būtų sąžiningai įvykdyti.
Ukrainos ir Rusijos vyriausybės šio pranešimo kol kas nekomentavo.
Rubio: karas Ukrainoje – tai karas dėl Donbaso
00:04
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigia, kad Maskva siekia gauti Donbasą, sudarantį maždaug 11 proc. Ukrainos teritorijos. Jo žodžius socialiniame tinkle X paskelbė „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ žurnalistas Alexas Raufoglu.
Pasak M.Rubio, Rusija kol kas negali užimti Donbaso karine jėga, o Ukraina nesutinka savo noru atiduoti šios teritorijos valstybei agresorei.
„Norėčiau pasakyti štai ką: žmonės vis dar kalba, kad tai karas Ukrainoje. Tačiau šis karas – dėl Donbaso. Kalbama apie vieną šalies regioną. Iš esmės tai teritorija, sudaranti apie 11 proc. šalies: Rusija siekia ją gauti, bet negali užimti karine jėga, o Ukraina nenori jos atsisakyti“, – pareiškė M.Rubio.
JAV valstybės sekretorius kartu pripažino, kad Ukraina turi svarių priežasčių nesutikti prarasti Donbaso, nes tai susiję su šalies suverenitetu ir ilgalaikiu saugumu.
Jo vertinimu, dabar svarbiausia rasti kompromisą, pagal kurį abi šalys sutiktų daryti nuolaidas, kad karas baigtųsi.
„Šis karas nesibaigs kariniu būdu. Jis gali baigtis tik diplomatiniu būdu. Klausimas – ar galima pasiekti tokį rezultatą, kad abi šalys gautų ką nors sau naudingo, tačiau kartu padarytų nuolaidų ir ko nors atsisakytų?“ – sakė M.Rubio.
Rusija į savo Konstituciją yra įtraukusi ne tik Donecko ir Luhansko sritis, bet ir Zaporižios bei Chersono sritis ir Krymo Autonominę Respubliką.
Ukrainos kariuomenė skelbia, kad nuo antradienio laikysis paliaubų Oleškuose
23:21
Ukrainos karinė vadovybė paskelbė, kad nuo antradienio 3 val. Kyjivo (ir Lietuvos) laiku laikysis paliaubų karo nuniokotame Oleškų mieste rytinėje Chersono srityje.
„Ukrainos gynybos pajėgos daro viską, kas įmanoma, kad padėtų Oleškų gyventojams, ir dės visas pastangas, kad užtikrintų mūsų piliečių saugumą ir gelbėjimą“, – pridūrė karinė vadovybė penktadienį paskelbtame pareiškime.
Rusijos kariuomenės vadas kiek anksčiau pareiškė, jog paliaubos, kurių tikslas – suteikti humanitarinę pagalbą Oleškų miestui, prasidės antradienį.
„Rusijos kariuomenė nutrauks ugnį Chersono sektoriuje ir pereis į tylos režimą nuo spalio 27 dienos 4 val. Maskvos laiku“, – penktadienį pareiškė kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas, kurį savo pranešime citavo Rusijos gynybos ministerija.
Nei Rusijos, nei Ukrainos pranešimuose nebuvo nurodyta, kiek tęsis paliaubos. Nenurodyta ir tai, kokią tiksliai teritoriją jos apims.
Zelenskis įvardijo pirmojo Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimo vietą bei laiką
21:41
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad pirmasis techninio lygio susitikimas atnaujintu trišaliu Ukrainos, JAV ir Rusijos formatu numatytas pirmoje lapkričio pusėje Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Po jo Ukrainos prezidentas tikisi ir šalių vadovų susitikimo, praneša „Reuters“.
V.Zelenskis sakė penktadienį kalbėjęsis su JAV specialiaisiais pasiuntiniais Jaredu Kushneriu ir Steve'u Witkoffu, kurie anksčiau šią savaitę derėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad bet kokiam taikos susitarimui reikės patikimų saugumo garantijų Ukrainai, įskaitant dešimties metų finansinę paramą jos kariuomenės koviniam pajėgumui išlaikyti.
„Planuojama susitikti pirmoje lapkričio pusėje ir, žinoma, kuo anksčiau“, – sakė V.Zelenskis. Jis pridūrė, kad daug kas priklausys nuo Rusijos, ir priminė, jog panašus spalį planuotas susitikimas neįvyko.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad į derybas turi būti įtraukta Europa.
V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos kariškiai vis dar susiduria su palydovinio ryšio „Starlink“ veikimo ribojimais, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo patikinimų, jog sistemos veikimas atkurtas.
Pasak jo, Ukraina taip pat tebelaukia anksčiau sutartos oro gynybos raketų siuntos.
Trumpas sako kalbėsiąsis su Musku, jei Ukrainos „Starlink“ problemos nebus išspręstos
20:53
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė kalbėsiąsis su technologijų magnatu Elonu Musku, jei tebebus problemų Ukrainai naudojantis „Starlink“ karinės paskirties palydovine paslauga.
„Jei bus problemų, pasirūpinsiu, kad tai būtų išspręsta“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose pareiškė D.Trumpas po to, kai Ukraina pranešė, jog vis dar susiduria su problemomis, susijusiomis su „Starshield“ ryšio platforma.
Paklaustas, ar susisiekė su E.Musku dėl prieigos atkūrimo, D.Trumpas atsakė: „Su juo nekalbėjau. Galbūt teks tai padaryti, bet kol kas nekalbėjau. Esu girdėjęs, kad problema buvo išspręsta, bet jei ne, pasikalbėsiu su juo.“
Ketvirtadienį D.Trumpas buvo sakęs, kad E.Muskas, kurio bendrovė „SpaceX“ valdo „Starshield“ sistemą, atkūrė prieigą.
Penktadienį milijardierius prezidentas taip pat atmetė teiginius, kad E.Muskas turi pernelyg didelę įtaką sistemai, kuri yra gyvybiškai svarbi Ukrainos kovai prieš jau penktus metus besitęsiančią Rusijos invaziją.
„Nemanau, kad taip yra, – sakė D.Trumpas. – Elonas niekada nepadarys nieko blogo. Aš jį labai gerai pažįstu, jis yra sąžiningas žmogus.“
D.Trumpo santykiai su E. Musku, kuris pernai vadovavo išlaidas karpiusiam Vyriausybės efektyvumo departamentui (DOGE), kol susipyko su prezidentu, yra gana sudėtingi.
Pastaraisiais mėnesiais jie, regis, vėl susitaikė – rugsėjį Pietų Afrikoje gimęs E.Muskas dalyvavo Kinijos prezidentui Xi Jinpingui Baltuosiuose rūmuose surengtame valstybiniame bankete.
Ukraina anksčiau penktadienį pranešė vis dar susidurianti su problemomis kariškiams naudojantis ryšio sistema „Starshield“, nors D.Trumpas sakė, kad E.Muskas atnaujino prieigą.
„Šį rytą vis dar stebimi signalo praradimo atvejai, – žurnalistams sakė Gynybos ministerijos šaltinis. – Šiuo metu nėra patvirtinimo, kad apribojimai panaikinti.“
Leidinys „The Wall Street Journal“ anksčiau šią savaitę pranešė, kad E.Muskas apribojo greitį, kuriuo Ukrainos įranga gali prisijungti prie „Starshield“ sistemos, todėl kai kurie ukrainiečių dronai tapo nenaudotini.
E.Muskas anksčiau teigė, kad „bet kokius greičio ar naudojimo apribojimus“ „Starshield“ sistemoms, kurias valdo jo bendrovė „SpaceX“, „nustato JAV kariuomenė ir galiausiai JAV prezidentas“, turėdamas omenyje D.Trumpą.
Tačiau gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas antradienį pareiškė, kad Pentagonas nenurodė daryti kokių nors „Starshield“ pakeitimų, o D.Trumpas sakė, kad to taip pat nedarė.
Kyjivas apie šios paslaugos, kurią laiko itin svarbia atremiant Maskvos invaziją, apribojimus pranešė praėjusią savaitę, netrukus po to, kai D.Trumpas sukritikavo Ukrainą ir paragino ją nustoti taikytis į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Ukraina naudoja „Starshield“, karinės paskirties „Starlink“ palydovinę paslaugą, ryšiui mūšio lauke, vidutinio nuotolio smūgiams Rusijos okupuotoje teritorijoje ir perėmimo dronams.
Kariuomenės vadas: Rusija paliaubų Oleškuose laikysis nuo antradienio 4 val. Maskvos laiku
20:51
Paliaubos, kurių tikslas – suteikti humanitarinę pagalbą karo nuniokotam Ukrainos Oleškų miestui, prasidės antradienį, pareiškė Rusijos kariuomenės vadas.
„Rusijos kariuomenė nutrauks ugnį Chersono sektoriuje ir pereis į tylos režimą nuo spalio 27 dienos 4 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku (1 val. Grinvičo laiku)“, – penktadienį pareiškė kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas, kurį savo pranešime citavo Rusijos gynybos ministerija.
Kremlius kiek anksčiau sakė, kad jo kariuomenė derina paliaubų Rusijos okupuotame Ukrainos Oleškų mieste terminus po to, kai JAV pirmoji ponia Melania Trump netikėtai paskelbė, kad jai pavyko susitarti dėl ugnies nutraukimo toje vietovėje.
Kremlius: Rusijos kariuomenė derina paliaubų Ukrainos Oleškuose terminus
20:49
Kremlius penktadienį pareiškė, kad jo kariuomenė derina paliaubų Rusijos okupuotame Ukrainos Oleškų mieste terminus po to, kai JAV pirmoji ponia Melania Trump netikėtai paskelbė, kad jai pavyko susitarti dėl paliaubų toje vietovėje.
„Mes palankiai vertiname JAV pirmosios ponios Melanios Trump, kuri labai prisidėjo prie humanitarinės operacijos koordinavimo, pastangas (...) kariuomenė šiuo metu dirba, siekdama suderinti paliaubų terminus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Norintieji galės palikti šią gyvenvietę“, – žurnalistams sakė jis.
Kremliaus atstovas pabrėžė, kad „tai reikalauja labai didelių ir sudėtingų pasiruošimų, kuriuose dalyvauja įvairiausi atstovai“.
„Bet dar kartą pakartosiu: koordinuojantis vaidmuo tenka Melaniai Trump. Ir šia tema buvo kalbėta per neseniai įvykusį (Vladimiro) Putino ir (Donaldo) Trumpo pokalbį“, – pridūrė D.Peskovas.
Baltieji rūmai kiek anksčiau pranešė, kad M.Trump padėjo susitarti dėl būsimų Rusijos ir Ukrainos paliaubų karo nuniokotame Oleškų mieste, kad būtų galima suteikti humanitarinę pagalbą ir evakuoti civilius gyventojus.
Baltieji rūmai apie tai paskelbė penktadienį išplatintame pranešime spaudai. Vietinės paliaubos turėtų prasidėti spalio 29 dieną.
Baltieji rūmai nurodė, kad šias derybas inicijavo pirmoji ponia, o ji ir jos atstovas tiesiogiai bendradarbiavo su Rusijos ir Ukrainos vadovybe nustatant paliaubų sąlygas.
JAV pirmoji ponia penktadienį paskelbtame netikėtame pranešime paskelbė, kad jai pavyko susitarti dėl lokalių paliaubų Oleškuose, kur įstrigę gyventojai kenčia nuo maisto stygiaus.
„Oleškai yra karo fronto miestas, atsidūręs ant katastrofos slenksčio, – teigiama jos pranešime. – Buvo visiškai akivaizdu, kad be mano įsikišimo būtų neįmanoma nei pristatyti į miestą humanitarinės pagalbos, nei evakuoti pagyvenusių žmonių.“
Šis pareiškimas nuskambėjo praėjus metams po to, kai M.Trump nustebino pasaulį atskleidusi, kad užmezgė neoficialų ryšio kanalą su Rusijos prezidentu V.Putinu.
Jos biuras nurodė, kad Slovėnijoje gimęs buvęs modelis nuo to laiko padėjo su artimaisiais suvienyti 34 vaikus, kuriuos su šeimomis išskyrė karas. Daugeliu atvejų juos buvo pagrobusi Rusija.
Jos pareiškimas paskelbtas prezidentui D.Trumpui suintensyvinus pastangas užbaigti Maskvos karą Ukrainoje – daugiausia vėl linkstant V.Putino pusėn ir tolstant nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
M.Trump teigė dirbusi su Rusijos ir Ukrainos vadovybėmis dėl Oleškų plano, o abiejų šalių civiliai lyderiai bendradarbiaus ir lankysis nuniokotame mieste, kad įvertintų paramos poreikius.
„Gyventojai, norintys evakuotis, gaus suderintą pagalbą ir transportą į pasirinktą vietą. Numatoma, kad vieni norės vykti į Rusiją, o kiti – į Ukrainą“, – sakė ji.
Ji pridūrė, kad „nešališka JAV žiniasklaidos organizacija“, kurios ji neįvardijo, „lydės ir fiksuos Rusijos bei Ukrainos komandų darbą vietoje viso proceso metu“, kad būtų užtikrinta, jog gyventojų norai būtų gerbiami.
Oleškus, esančius pietiniame Dniepro upės krante Chersono srityje, Rusijos pajėgos užėmė 2022-aisiais. Gyventojų skaičius mieste sumažėjo nuo maždaug 24 tūkst. prieš Rusijos invaziją iki maždaug 2 tūkst. šiandien.
Buvę miesto gyventojai šį mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė, kad ten likę žmonės pateko į kryžminės ugnies zoną tarp Rusijos ir Ukrainos bei susiduria su vis didėjančiu maisto ir vaistų trūkumu.
„Foreign Affairs“: naujas karo etapas veda į aklavietę
19:49
Rusijai nuolat atakuojant Ukrainos energetikos objektus, didžiausią pavojų kelia vienas po kito tam pačiam miestui suduodami smūgiai. „Foreign Affairs“ autorių vertinimu, žiemą tokios atakos gali išsekinti atsarginius išteklius greičiau, nei remonto brigados spės atkurti šilumos tiekimą. Per šalčius tai gresia vamzdžių trūkiais. Tokioje padėtyje gali atsidurti Kyjivas, Charkivas, Odesa ar bet kuris kitas didelis miestas.
„Pavojaus ženklas bus vietiniai elektros tiekimo sutrikimai, kurie, nepaisant remonto darbų, tęsis ir stiprės. Tai rodytų, kad atkūrimo darbai nebespėja paskui atakas“, – rašo autoriai.
Išvengti tokios krizės galėtų padėti švelnesnė žiema ir laiku pristatyta įranga bei ginkluotė. Todėl vėluojantis oro gynybos priemonių tiekimas gali pastatyti Ukrainos miestus į padėtį, iš kurios nebebūtų išeities.
Ar Ukraina gali sau leisti sustabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms
Autoriai pažymi, kad šiemet smūgiais energetikos infrastruktūrai keičiasi abi šalys. Atsakydama į civilinės infrastruktūros apšaudymus, Ukraina atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Pasak jų, svarbu smūgius tęsti, kad Maskva neturėtų galimybės atkurti atsarginių pajėgumų.
„Jei Ukraina sumažins arba sustabdys smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, kad išsaugotų JAV karinę paramą, tai suteiks Maskvai laiko remontui, o Ukrainos energetikos sistema liks pažeidžiama“, – rašoma analizėje.
Tačiau nesustabdžiusi atakų Ukraina rizikuoja netekti prieigos prie JAV žvalgybinės informacijos arba „Starlink“ paslaugų. Tai apsunkintų infrastruktūros gynybą. Europos finansavimas ir technologijos galėtų sušvelninti pasekmes.
Prisitaikymo spiralė energetikos kare
Penktaisiais karo metais smūgiai energetikai įgavo pasaulyje mažai precedentų turintį mastą. Pigūs tolimojo nuotolio dronai „suteikė abiem šalims beveik neribotą galimybę pasiekti energetikos infrastruktūrą, nuo kurios priklauso priešininkas“.
Atsakas į tai – nauji sprendimai decentralizuotos elektros gamybos, baterijų kaupiklių ir mobiliosios įrangos srityse. Rusija naudojasi dideliais pramonės rezervais, o Ukraina demonstruoja gebėjimą prisitaikyti. Tai padeda energetikos sistemoms atlaikyti milžinišką žalą. Jų atsparumas pasirodė esąs gerokai didesnis, nei būtų galima spręsti vien iš sunaikintų objektų skaičiaus.
Tačiau, autorių vertinimu, tas pats atsparumas gali ilginti karą ir didinti jo pražūtingumą.
„Kaip parodė Ukrainos ir Rusijos pavyzdžiai, abi šalys gali įgyti pasitikėjimo savo gebėjimu atlaikyti pasikartojančias atakas ir kartu įtikinti save, kad dar intensyvesnė kampanija prieš priešininką galiausiai gali būti sėkminga. Esant tokiai dinamikai, kiekvienas vienos šalies prisitaikymas ir rastas būdas apeiti kliūtis paskatina naują kitos šalies ataką, o kiekvienas naujas smūgis paspartina naujų būdų išsilaikyti paiešką“, – rašo autoriai.
Jie daro išvadą, kad ši smūgių ir prisitaikymo spiralė gali tęstis ilgai, net augant ekonominiams nuostoliams ir žmonių aukų skaičiui. Ją nutraukti gali tik tikras ugnies nutraukimas, priklausantis nuo politinių sprendimų, kurių vien smūgiai energetikai negali nulemti.
„Vyrai, atnešę karą į Rusiją“: Ukrainos dronų atakų užkulisiai
17:28
Tylą mėgsta ne tik pinigai. Ją mėgsta ir Ukrainos dronų daliniai, atakuojantys taikinius giliai Rusijos teritorijoje. „Kuo mažiau žinoma apie mūsų darbą, tuo geriau“, – sako vieno tokio dalinio vadas. Leidinys „Postimees“ turėjo retą progą pamatyti, kaip veikia dronų giluminių smūgių batalionas – viena iš žinomiausių Ukrainos dronų pajėgų brigadų.
Tolimojo nuotolio atakų dronų daliniai turi veikti kaip laikrodis –tik tokiu atveju galima kad iš skirtingų vietų paleisti dronai sudarytų spiečių, galintį prasiveržti pro Rusijos oro gynybos sistemas.
Batalionui, kurio darbą iš arti stebėjo „Postimees“, duotas „Kairos“ pavadinimas – jis pasirinktas neatitiktinai, nes – kairos senovės graikų mitologijoje buvo vadinamas palankus momentas arba tinkama proga.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Moscow Times“: iš dangoraižio Maskvoje evakuotos trys ministerijos
17:18
Rusijos sostinėje esančiame vadinamajame „Maskvos Sičio“ komplekse dėl galingos Ukrainos dronų atakos buvo paskelbta evakuacija iš dangoraižio „IQ-kvartal“, kuriame įsikūrę Rusijos skaitmeninės plėtros ministerijos, Ekonominės plėtros ministerijos ir Pramonės bei prekybos ministerijos, „Rosstandart“ ir kitų įstaigų biurai, skelbia naujienų portalas „The Moscow Times“, remdamasis „Telegram“ kanalų „msk1.ru“ ir „Ostorožno, novosti“ duomenimis.
Pasak liudininkų, žmones iš 42 (ir kelių požeminių) pastato aukštų pradėta evakuoti apie 15.30 val. vietos laiku.
„Juos išvedė, paprašė atsitraukti nuo dangoraižio. Dabar jie stovi gatvėje. Daugeliui neveikia ryšys“, – pasakojo vienos iš pastate dirbančių moterų motina.
Pastate per garsiakalbius buvo paskelbta, kad evakuacija vykdoma „dėl dronų keliamo pavojaus“.
Be to, liudininkų teigimu, pastate skambėjo oro pavojaus sirena. Vyriausybės bokšte, „IQ-kvartal“ dangoraižyje, be kitų įstaigų, dirba Federalinės tautybių reikalų agentūros, „Rosakreditacij“ ir federalinių vykdomosios valdžios institucijų priėmimo skyriaus pareigūnai.
„Evakuacijos pratybos“
„IQ-kvartal“ grupinėse pokalbių svetainėse pranešama, kad tai yra evakuacijos pratybos.
„Dabar jau pradėjo vėl įleisti. Tokios evakuacijos dažnai vyksta po to, kai pasirodo dronas“, – „msk1“ cituoja vieną iš šios pokalbių grupės dalyvių.
Propagandinė naujienų agentūra TASS, remdamasi operatyvinėmis tarnybomis, rašo, kad evakuacijos priežastis buvo „klaidingas signalizacijos suveikimas“.
Anksčiau penktadienį Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad artėjant prie miesto buvo numušta ne mažiau kaip 17 dronų. Kol kas naujausių duomenų apie ataką jis nepateikė.
Tuo tarpu sostinės ir Maskvos apylinkių gyventojai skelbia apie sprogimų ir šaudymo garsus.
Dėl dronų pavojaus taip pat duotas nurodymas uždaryti visus keturis Maskvos oro uostus. Sulaikyta arba atšaukta daugiau nei 340 skrydžių.
Ukraina užblokavo dangų virš Maskvos: oro uostuose – sirenos, viename – visi varomi į slėptuves
16:11 Atnaujinta 17:36
Penktadienio popietę dėl Ukrainos dronų atakos Rusijai teko uždaryti visus keturis komercinius Maskvos oro uostus – Vnukovo, Domodedovo, Šeremetjevo ir Žukovskio.
Socialiniuose tinkluose jau dalijamasi nuotraukomis su drono nuolaužų vaizdais Šeremetjevo oro uoste. Kituose vaizdo įrašuose – ant Kremliaus sienų stovintys, kalašnikovais ginkluoti kariai, kurie, kaip suprantama, įpareigoti numušti artėjančius dronus. Nurodoma, kad Kremlių saugo ir „Pancyr“ oro gynybos sistemos.
„Laikinieji apribojimai orlaivių priėmimui ir išleidimui yra būtini skrydžių saugumui užtikrinti“, – paskelbė „Rosaviacija“.
Kaip skelbia Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonės, Maskvos oro uostuose jau buvo atidėta arba atšaukta daugiau nei 340 skrydžių.
Oro uosto evakuacija
Šeremetjevo oro uoste dėl dronų atakos grėsmės paskelbtas oro pavojaus signalas ir pradėta keleivių evakuacija, pranešė oro uosto „Telegram“ kanalas.
Teigiama, kad žmonės yra nukreipiami į saugias slėptuves ir įspėjami apie galimus skrydžių vėlavimus ar atšaukimus.
„Dėl skrydžių saugumo užtikrinimo keleiviai turi būti pasirengę ilgesniam laukimui“, – teigiama įspėjime.
Apie skrydžių tvarkaraščio pakeitimus taip pat pranešė Domodedovo oro uostas, o Vnukovo oro uoste žmonių paprašyta „būti pasirengusiems ilgai laukti, kol bus panaikintas apribojimų režimas, įskaitant ir lėktuvų salone“.
Tai jau penktoji tokia krizė šį mėnesį. Praėjusią savaitę dėl dronų atakos Maskvos oro uostai buvo uždaryti 5–7 valandoms. Tuo metu buvo atšaukti arba atidėti daugiau kaip 350 skrydžių, o kai kurie į sostinę skridę lėktuvai buvo nukreipti į kitus oro uostus, iš kurių keleiviai vėliau buvo pervežti autobusais.
Dieną prieš tai, spalio 16 d., visi Maskvos oro uostai taip pat buvo uždaryti dėl dronų grėsmės, o tai paveikė daugiau nei 200 skrydžių.
Artėjantys dronai
Sostinės mero Sergejaus Sobianino duomenimis, artėjant prie sostinės jau numušta 17 dronų.
Remiantis stebėsenos kanalų duomenimis, apie 13 val. pradėti fiksuoti prie Maskvos artėjantys dronai ir priešlėktuvinės gynybos sistemų ugnis.
Daugelyje Maskvos srities gyvenviečių, tokių kaip Reutovas, Balašicha, Železnojus, Liuberciai ir kitos, taip pat Kapotnėje buvo paskelbtas oro pavojus.
