Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
NYT: Rusija iškėlė naują reikalavimą Donaldui Trumpui
08:54
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę panaikinti sankcijas Rusijos tiesioginių investicijų fondui. Amerikiečių pareigūnai šį fondą jau seniai laiko vienu iš galingiausių Kremliaus įrankių tarptautinei įtakai daryti, rašo laikraštis „The New York Times“.
Šaltinių teigimu, Rusijos pareigūnai reikalavo panaikinti sankcijas platesnių derybių dėl dyzelino tiekimo į Jungtines Valstijas fone.
Vienas iš JAV pareigūnų, kalbėdamas su žurnalistais, patvirtino, kad D.Trumpo administracija nagrinėja fondo prašymą panaikinti sankcijas laikydamasi nustatytų procedūrų ir taip esą siekdama „pagerinti JAV ir Rusijos santykius bei prisidėti prie karo pabaigos“.
Pasak jo, Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas pasirodė esąs naudingas tarpininkas.
„The New York Times“ pažymėjo, kad sankcijų panaikinimas daugiamilijardiniam Rusijos tiesioginių investicijų fondui taptų drakonišku smūgiu ilgalaikėms JAV pastangoms taikyti ekonominį spaudimą, taip bandant priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo.
Žurnalistų teigimu, šis fondas investavo milijardus dolerių į Rusijos įmones, dažnai bendradarbiaudamas su investuotojais iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų, taip prisidėdamas prie Rusijos pasaulinės įtakos plėtros.
Primenama, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija įvedė sankcijas Rusijos tiesioginių investicijų fondui, praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, pavadindama jį Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino „juodąja kasa“.
Šiuo metu Rusijos tiesioginių investicijų fondas – pagrindinis dalyvis,įgyvendinant D.Trumpo dyzelino sandorį. Per jį organizuojami pirmieji Rusijos dyzelinio kuro tiekimai į Jungtines Valstijas.
D.Trumpo komandos nuomone, verslo susitarimų sudarymas su V.Putinu šiuo metu gali padėti užbaigti karą Ukrainoje, nes esą taip parodo Rusijos vadovui, kad JAV yra rimtai nusiteikusios kurti naujus ir klestinčius santykius su Maskva, rašo „The New York Times“.
Daugelio šio požiūrio kritikų, ypač kai kurių respublikonų politikų, nuomone, D.Trumpas tiesiog suteikia V.Putinui ekonominės naudos, nedarydamas jam jokio spaudimo dėl karo pabaigos.
Ericas Greenas, buvęs J.Bideno administracijos pareigūnas, įvertino, kad sankcijų panaikinimas šiam fondui taps „išties stipriu signalu, kad JAV sušvelnina savo ankstesnę poziciją, pagal kurią jos neketino silpninti ekonominių sankcijų ir kitų apribojimų, kol nebus pasiektas susitarimas Ukrainoje“.
Anksčiau laikraštis „The Kyiv Independent“, remdamasis Ukrainos ir JAV pareigūnais, pranešė, kad D.Trumpas svarsto galimybę dar labiau sušvelninti sankcijas Rusijai. Teigta, kad Amerikos lyderis ruošiasi daryti nuolaidas dėl Rusijos trąšų eksporto.
Nors Rusija nedemonstruoja jokio pasirengimo nutraukti karą Ukrainoje, D.Trumpo administracija siūlo Rusijai vienas ekonomines lengvatas po kitų, tikėdamasi taip įtikinti Maskvą sustabdyti karo veiksmus.
Savo ruožtu Rusija jau seniai siekia, kad būtų sušvelninti apribojimai, turintys įtakos žemės ūkio produktų eksportui, teigdama, kad bankiniai, draudimo ir transporto barjerai riboja jos galimybes įsilieti į pasaulines rinkas.
Atskleidė slaptą Kremliaus planą: Rusija skaldys Vakarus trimis lygmenimis
12:07
Kaip rodo Ukrainos žvalgybos duomenys, strateginis Rusijos tikslas – suskaldyti Vakarus ir Ukrainą trimis lygmenimis, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, kalbėdamas Šiaurės Tarybos plenarinėje sesijoje.
„Pirma, ji siekia atskirti Europą nuo Jungtinių Valstijų. Antra, ji siekia atskirti šalis Europos Sąjungos ir NATO viduje. Ir trečia, ji siekia suskaldyti Europos valstybes iš vidaus. Ypač per ateinančius metus, kai balsuos daugiau nei pusė ES piliečių“, – išdėstė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Jis pridūrė, kad atsakydama į tai Ukraina turi priešpastatyti tris vienybės linijas – tarp Europos ir JAV, tarp ES ir NATO valstybių narių bei pačiose demokratinėse visuomenėse.
„Tvirtai tikiu vertikalia ašimi, kurią sudaro Šiaurės Europos ir Baltijos šalys, Lenkija, Ukraina bei Juodosios jūros regiono NATO sąjungininkai. Šią vertikalę sudaro šalys, atitinkančios tris kriterijus: laisvė kaip pagrindinė vertybė; realistiškas požiūris į Rusiją; ir nuoširdus tikėjimas stipria ir vieninga Europa.
Kai pradėsime žiūrėti į Europos politinį žemėlapį iš šios perspektyvos, pamatysime daug naujų galimybių: nuo Ukrainos narystės NATO ir ES vertės iki praktinės integracijos į Europos gynybos fondą jau šiandien. Ir mes tikimės kuo greičiau tapti jo pilnateise nare“, – pabrėžė A.Sybiha.
Trečiadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras vieši Helsinkyje, kur vyksta Šiaurės Tarybos sesija.
Suomijoje besilankantis ministras prakalbo ir apie šalies prezidento Alexandero Stubbo ir Norvegijos ministro primininko Jono Gahro Store'o antradienį surengtą pokalbį telefonu su Vladimiru Putinu. Jo teigimu, šis pokalbis buvo iš anksto suderintas su Ukraina. Jis taip pat pareiškė, kad Kyjivas palankiai vertina aktyvią Europos paramą ukrainiečių diplomatinėms pastangoms ir taikos procesui.
Dar prieš sesiją A.Sybiha atvirai pareiškė, kad Ukrainos tikslai šio susitikimo metu yra „pažadinti sąjungininkus, neduoti ramybės, išsireikalauti viską, kas gali mus apsaugoti, ir tai padaryti nedelsiant“.
Zelenskis: Rusija siekia atskiro susitarimo su NATO
11:56
Maskva nori atskiro susitarimo su NATO arba JAV, kuris iš esmės reikštų Europos ir pasaulio saugumo infrastruktūros pertvarkymą, antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Vykstant deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo, Kremlius šiuos reikalavimus pateikia kaip sau pačiam reikalingas „saugumo garantijas“, spaudos konferencijoje žurnalistams sakė prezidentas.
„Rusija jau ne pirmą kartą viena ar kita forma kelia saugumo garantijų klausimą taip, kaip pati jas supranta“, – pažymėjo V.Zelenskis. Jo teigimu, tokios diskusijos turėtų vykti tik pasibaigus karui Ukrainoje.
Per derybas su ankstesnio JAV prezidento Joe Bideno administracija, prieš pat pradėdama plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskva reikalavo, kad NATO grąžintų savo karinę struktūrą Europoje į iki 1997-ųjų buvusį lygį – faktiškai reikalaudama išvesti pajėgas ir pašalinti infrastruktūrą iš kai kurių Vidurio ir Rytų Europos šalių narių.
V.Zelenskis teigė nežinantis detalių, tačiau manantis, kad Kremlius vėl galėtų pareikalauti Aljanso patraukti infrastruktūrą iš kai kurių valstybių narių.
„Manau, kad bet koks atsitraukimas ar nuolaidos saugumo srityje rodytų Aljanso silpnumą“, – sakė jis ir pabrėžė, kad tokie sprendimai turi priklausyti tik nuo NATO narių.
„Tačiau girdėjome ir kitokių signalų iš JAV – dėl amerikiečių karių buvimo Europos teritorijoje, galimo jų skaičiaus mažinimo ir panašiai“, – teigė jis.
Donaldo Trumpo administracija ragina Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir viešai kalba apie karinio buvimo žemyne „peržiūrą“.
FT: Suomijos ir Norvegijos lyderiams Putinas atskaitė paskaitą apie Rusijos istoriją
11:52
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį vykusio telefoninio pokalbio metu Norvegijos ir Suomijos vadovams skaitė ilgą paskaitą apie viduramžių slavų istoriją, praneša leidinys „Financial Times“ (FT).
Nepaisant atsinaujinusių diplomatinių pastangų užbaigti Maskvos pradėtą karą Ukrainoje, apie skubias paliaubas V.Putinas beveik neužsiminė.
Pasak trijų su Suomijos prezidento Alexander'o Stubbo, Norvegijos ministro pirmininko Jono Gahro Store ir Kremliaus vadovo pokalbiu susipažinusių šaltinių, didžiąją dalį pusantros valandos trukusio pokalbio V.Putinas skyrė ilgam monologui apie savo pasirinktus istorinius naratyvus.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Badas, šaltis ir mirtis“: kaip atrodo gyvenimas Rusijos okupuotuose Oleškuose
11:46
Rusijos okupuotame Oleškų mieste iki paskelbiant paliaubas žmonės dalijosi paskutinėmis maisto atsargomis – kelias iš čia buvo atakuojamas dronais. Po ilgų kančių ten likusiems maždaug 2 000 žmonių atsirado nauja viltis – antradienį įsigaliojo vietinis ugnies nutraukimas, kurio metu į miestą turi būti pristatyta humanitarinė pagalba, o civiliai – evakuoti. Tačiau susitarimas nereiškia, kad šių žmonių laukia lengvas kelias į saugią kasdienybę.
Tarp okupacijos, potvynių ir dronų
Oleškai buvo okupuoti praėjus kelioms dienoms po to, kai 2022 m. vasario mėnesio pabaigoje Rusija pradėjo pilno masto invaziją į Ukrainą.
Antroje metų pusėje, kai Ukraina išlaisvino Chersoną, esantį kitoje Dniepro upės pusėje, šis miestas, esantis mažiau nei 10 kilometrų atstumu ir kuriame kadaise gyveno net 24 tūkstančiai gyventojų, liko fronto linijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis atskleidė, kokių naujų pasiūlymų Ukraina ir Rusija sulaukė iš JAV
10:08
Jungtinės Valstijos taikos derybų su Ukraina ir Rusija metu pasiūlė sukurti demilitarizuotas zonas Donbase ir Kinburno nerijoje Mykolajivo srityje, atskleidė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.
Jo teigimu, Vašingtonas siūlė įvairias alternatyvas teritoriniam klausimui išspręsti, pradedant 28 punktų taikos planu. Viena iš idėjų buvo demilitarizuotų zonų sukūrimas, apie kurį buvo kalbama įvairiuose dokumentuose.
„Vėliau kilo klausimas dėl Donbaso – buvo pasiūlyta sukurti buferinę arba demilitarizuotą zoną abiejose susidūrimo linijos pusėse“, – paaiškino V.Zelenskis.
Šalys taip pat aptarė Zaporižios atominės elektrinės klausimą ir žemės mainų formatą.
2022 m. kovo mėn. Rusijos karinės pajėgos okupavo Kinburno neriją. Po ketverių metų, 2026 m. birželį, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ten iškėlė Ukrainos vėliavą.
Kaip nurodė Ukrainos karinės jūrų pajėgos, Rusijos kariai apleido dalį pozicijų šioje teritorijoje, tačiau kol kas per anksti kalbėti apie jos išlaisvinimą.
Anksčiau V.Zelenskis pranešė, kad Rusija okupavo mažiau nei 20 proc. Ukrainos teritorijos. Prezidentas pabrėžė, kad yra pasirengęs taikos susitarimui, kuris numatytų karo veiksmų sustabdymą palei dabartinę fronto liniją.
Tuo pačiu Kyjivas niekada nepripažins okupuotų teritorijų kaip priklausančių Rusijai. Ukrainos lyderis taip pat ne kartą pabrėžė, kad Rusijos reikalavimai siekia toli už Donbaso ribų.
Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai patvirtino, kad Vladimiras Putinas siekia visiškos Ukrainos kapituliacijos, o jo teritoriniai reikalavimai peržengia Donecko ir Luhansko sričių ribas. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio taip pat išreiškė nuomonę, kad karas Ukrainoje „iš tikrųjų susijęs su Donbasu“, kurio Rusija negali užimti.
„Santuoka iš išskaičiavimo“: Zelenskis prakalbo, kokių pasekmių tai gali turėti JAV
09:57
Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitarimas dėl dyzelino atveria Maskvai galimybes, kad Vašingtonas ir ateityje imsis panašių veiksmų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, bendraudamas su žurnalistais.
„Tai, visų pirma, trąšos, dujos, įšaldytas turtas, kiti asmenys ir struktūros, kuriems gali būti panaikintos sankcijos. Tai jau iš dalies įvyko – sankcijų panaikinimas Rusijos oligarchams, artimiems Rusijos vadovui. Energetiniai ištekliai yra dalis Rusijos pasiūlymo“, – kalbėjo Ukrainos lyderis.
Jis pridūrė, kad Rusija puikiai supranta savo turimų gamtinių išteklių galią ir viską valdo vertikaliai. Todėl ji gali pasiūlyti Vašingtonui savotišką „santuoką iš išskaičiavimo“.
„Vargu ar tokia sąjunga ilgalaikėje perspektyvoje gali būti naudinga Amerikai, nes kiekviename Rusijos sandoryje yra kokia nors nemaloni dalis, kurios iš karto nematyti, bet trumpalaikiu požiūriu gali pasirodyti, jog iš to bus naudos“, – paaiškino V.Zelenskis.
Anksčiau laikraštis „The New York Times“ paskelbė, kad, Rusijos pareigūnų prašymu, JAV gali panaikinti sankcijas Rusijos tiesioginių investicijų fondui, kurį valdo Vladimiro Putino patikėtinis Kirilas Dmitrijevas, aktyviai dalyvaujantis derybose su JAV ekonominiais klausimais.
Pasak straipsnio, Rusija pateikė tokį reikalavimą derybų dėl dyzelinio kuro tiekimo į JAV metu. Vienas iš JAV pareigūnų patvirtino, kad D.Trumpas iš tiesų svarsto tokią galimybę.
Tuo tarpu laikraštis „The Financial Times“ pranešė, kad Vašingtonas ir Maskva svarsto galimybę, kaip sugrąžinti amerikiečių įmones į Rusijos naftos rinką. Teigiama, kad, pasibaigus karui, šalys planuoja atnaujinti JAV ir Rusijos naftos bendrovių įmonės veiklą prie Sachalino krantų.
09:49
Į Putino viršūnių susitikimą Maskvoje Ukraina pasiuntė dronų spiečių
09:48
Ukrainos ginkluotosios pajėgos antradienį, kuomet Maskvoje vyko Dujų eksportuotojų šalių forumo viršūnių susitikimas, kuriame kalbėjo Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, surengė dronų ataką prieš sostinę, nurodė valdžios institucijos.
Pasak mero Sergejaus Sobjanino, per dvi valandas iki 18.30 val. Rusijos oro gynybos pajėgos esą sulaikė 16 prie Maskvos artėjusių dronų.
„Nukritusių nuolaužų vietoje dirba avarinių tarnybų specialistai“, – rašė jis „Telegram“ kanale, nepateikdamas detalių.
Gynybos ministerija pranešė, kad nuo 8 iki 20 val. buvo sunaikintas 71 Ukrainos dronas, įskaitant ir Maskvos regione.
Tuo tarpu socialiniuose tinkluose vakarinės Maskvos ir Maskvos apylinkių gyventojai pranešė apie sprogimus.
Liudininkai informavo apie griausmą ir suveikusias automobilių signalizacijas, o stebėjimo kanalai, be dronų keliamo pavojaus Maskvos srityje, pranešė apie mažus oro balionus.
Tokiomis aplinkybėmis, valdžios institucijos, jau anksčiau atjungusios mobilųjį internetą sostinės centre, įvedė ribotą darbo režimą Maskvos oro uostuose, pagal kurį skrydžiai turėjo būti suderinti su „atitinkamomis institucijomis“. Šie apribojimai buvo taikomi Domodedovo ir Žukovskio oro uostams. Vnukovo oro uoste, „Rosaviacijos“ duomenimis, buvo įvestas visiškas lėktuvų priėmimo ir išskridimo apribojimas. Tai lėmė maždaug 150 skrydžių vėlavimus ir atšaukimus, apskaičiavo kanalas „Ostorožna, Moskva“.
Skrydžio DP6902 „Nalčikas–Maskva“ keleiviai kanalui „Ostorožno, novosti“ papasakojo, kad dėl dronų keliamo pavojaus jų lėktuvas nusileido Žemutiniame Naugarde.
Kol Rusijos oro gynybos sistema dorojosi su Ukrainos dronų ataka, V.Putinas kalbėjo aštuntojo viršūnių susitikimo plenariniame posėdyje, kuris vyko Tarptautinės prekybos centre. Pasibaigus renginiui Rusijos vadovas planavo dvišalius susitikimus su Irano, Mozambiko ir Pusiaujo Gvinėjos prezidentais, Kataro emyru ir Libijos prezidento tarybos pirmininku.
Putinas Maskvoje telkia pamirštus sąjungininkus: tai – dar viena proga parodyti špygą
09:22
Siekdama stiprinti ryšius su šalimis, kurias laiko „natūraliomis sąjungininkėmis“ prieš Vakarus, Rusija trečiadienį ir ketvirtadienį Maskvoje priims beveik dvi dešimtis Afrikos lyderių.
Trečiasis nuo 2019-ųjų Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikimas rengiamas Maskvai susiduriant su griežtomis Vakarų sankcijomis dėl puolimo Ukrainoje.
Kartu Maskva kelioms Afrikos vyriausybėms teikia pagalbą saugumo srityje.
Maskva ryšius su Afrika puoselėja nuo sovietmečio ir ilgą laiką į šį žemyną žvelgė kaip į atsvarą tam, ką vadina Vakarų dominavimu tarptautiniuose reikaluose.
Viršūnių susitikime planuoja dalyvauti delegacijos iš 48 Afrikos šalių, o 22 valstybėms atstovaus jų vadovai, nurodė Vladimiro Putino patarėjas Jurijus Ušakovas.
„Tarp lyderių, kurie turėtų atvykti į Maskvą, – Egipto prezidentas Abdelis Fattah el-Sisi, Ruandos prezidentas Paulas Kagame, Kenijos prezidentas Williamas Ruto ir Etiopijos ministras pirmininkas Abiy Ahmedas. Burundžio prezidentas Evaristas Ndaishimiye, šiuo metu einantis Afrikos Sąjungos pirmininko pareigas, bus vienas iš viršūnių susitikimo pirmininkų“, – išskyrė „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Šaučiau nedvejodamas“: kas vyksta už Rusijos karo belaisvių stovyklos sienų Ukrainoje
08:36
Dvejus metus vieninteliai Oleho matomi rusai buvo tie, kurie bandė jį nužudyti mūšio lauke. Dabar, paties Oleho sprendimu, Rusijos karo belaisvių stovykloje jį supa šimtai jų.
Saugoti, maitinti ir gydyti priešo karius yra sunkus iššūkis bet kuriai šaliai. Tačiau su šiais karo belaisviais dirbantiems ukrainiečiams tenka papildoma našta – žinojimas, kad tai Rusijos pajėgos įsiveržė į jų žemę ir vykdė žiaurumus. Tuo pačiu Ukraina siekia parodyti pasauliui, kad su belaisviais elgiasi žmogiškai ir oriai, nors patys stovyklos darbuotojai to viduje ir nejaučia.
Kiekvieno iš jų motyvacija imtis šio darbo – skirtinga. Olehas prisipažino, kad jam tai buvo būdas išsivaduoti nuo neapykantos.
„Norėjau pažvelgti jiems į akis“, – sakė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
