Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainai – dvi blogos naujienos: viena jų sėja mirtį 1 tūkst. km/val greičiu
17:06
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas gynybos technologijų klausimais Serhijus Beskretnovas Flešas pareiškė, kad naujieji Rusijos atakos dronai „Geran-5“ kai kurių manevrų metu išvysto greitį iki 1000 kilometrų per valandą. Dar viena prasta naujiena: ji kaupia juos žiemai.
Tai patvirtina, kad Maskva kaip įmanyma stengiasi tobulinti savo reaktyvinių variklių sistemas.
„Geriausi Rusijos inžinieriai dirba prieš mus. Ir tai ne tik Rusija, bet ir Kinija“, – pareiškė S.Beskretnovas.
Pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau užfiksavo pavienius atvejus, kai naujausi Rusijos dronai pasiekė tokį greitį. Ši raida iliustruoja, kaip greitai Rusija tobulina savo bepilotes sistemas, naujesniuose modeliuose įdiegdama vis galingesnius variklius, navigacijos, ryšių ir taikiklių komponentus.
Ukrainos prezidento patarėjas atskleidė, kad ukrainiečių specialistai ir toliau „Shahed“ tipo dronuose aptinka Kinijoje pagamintų komponentų, tokių kaip varikliai, antenos, modemai, kameros ir kita svarbi įranga.
Jo teigimu, Kinijos inžinieriai aktyviai dalyvauja kuriant kai kuriuos techninius sprendimus, kurie paskui panaudojami Rusijos dronuose.
S.Beskretnovas pažymėjo, kad greičio padidėjimas yra ypač reikšmingas, nes tuo pačiu metu Rusija plečia tokių dronų gamybą.
Jis nurodė, kad per mėnesį Rusija pagamina iki 3000 reaktyvinių „Shahed“ tipo dronų, įskaitant apie 700 „Geran-5“ sistemų.
Maskva taip pat didina pigesnių reaktyvinių raketų gamybą, o metinės gamybos apimtys gali siekti dešimtis tūkstančių vienetų.
Rusija prieš žiemą kaupia šių sistemų atsargas ir ruošia jas atakoms prieš Ukrainą, ypač prieš vakarinius regionus ir kitas toliau nuo fronto esančias vietoves, pridūrė V.Zelenskio patarėjas.
Anksčiau ketvirtadienį Rusijos reaktyvinis dronas smogė į civilinį keleivinį traukinį Dnipro geležinkelio stotyje, dėl ko žuvo 14 žmonių ir mažiausiai 10 buvo sužeista. Tai – vienas iš labiausiai mirtinų pastarojo meto išpuolių prieš Ukrainos geležinkelių tinklą.
JAV bendrovės nenori pirkti rusiško dyzelino dėl rizikos
01:04
Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai neviešai ragina JAV bendroves priimti per Atlantą gabenamą rusišką dyzeliną, nepaisydami perspėjimų apie galimą teisinę ir reputacinę riziką. Tai skelbia „The Washington Sun“, remdamasis apie šiuos pokalbius žinančiomis pramonės organizacijomis.
Leidinio duomenimis, mažiausiai trys laivai su rusiškais degalais išplaukė į JAV spalio viduryje, po D.Trumpo spalio 16 dienos sprendimo panaikinti rusiškam dyzelinui taikomas sankcijas. Tikimasi, kad jie atplauks kitą savaitę, po JAV kadencijos vidurio rinkimų, tačiau galutinė krovinių paskirties vieta tebėra neaiški.
Pramonės atstovai ir energetikos analitikai teigia, kad JAV bendrovės nenori prisiimti su rusiško dyzelino pirkimu susijusios rizikos. Viena priežasčių – Kongreso demokratų tvirtinimas, kad D.Trumpo sprendimas pažeidžia sankcijų įstatymus.
Laivams artėjant prie JAV krantų, bręsta privataus sektoriaus, administracijos ir demokratų susidūrimas. Leidinio vertinimu, tai taps svarbiu prezidento teisės veikti vienašališkai išbandymu, galinčiu turėti reikšmingų pasekmių šalies užsienio politikai.
„Maskva ir Vašingtonas vis dar mėgina rasti pirkėjų, tačiau nenustebtume, jei šie kroviniai galiausiai atsidurtų Brazilijoje“, – klientams skirtame pranešime nurodė „Rapidan Energy Group“.
Vienas analitikas pasakojo, kad tiek Maskva, tiek Vašingtonas itin atkakliai ragina bendroves priimti krovinius, siūlydami ir dideles nuolaidas. Tačiau, pasak jo, susiduriama su stipriu pasipriešinimu dėl reputacinės ir teisinės rizikos.
JAV Iždo departamento atstovas leidiniui teigė, kad Užsienio turto kontrolės biuro išduota bendroji licencija atitinka priemones, kurių institucija imdavosi anksčiau.
„Laikomės galiojančių įstatymų ir teisės aktų“, – nurodoma atsakyme.
Kitas analitikas sakė, kad krovinių savininkai jau kelias savaites ieško pirkėjų, tačiau nesudomino nė vienos JAV bendrovės. Keli šaltiniai patvirtino, kad pakraunant dyzeliną į tankerius patvirtintų pirkėjų dar nebuvo.
Naujojo Džersio gubernatorė Mikie Sherrill pareiškė svarstanti, kaip užkirsti kelią galimam tankerio su rusišku dyzelinu atvykimui, kylant vis daugiau klausimų dėl šių siuntų teisėtumo.
„Neapsigaukite: Trumpo susitarimas su Putinu dėl dyzelino yra korupcinis ir neteisėtas. Svarstau galimybes neleisti šiam kroviniui pasiekti Naujojo Džersio uosto“, – teigė ji.
M.Sherrill apkaltino D.Trumpą „pildant Vladimiro Putino kišenes amerikiečių vartotojų ir mūsų demokratinės sąjungininkės Ukrainos sąskaita“.
Atstovų Rūmų ir Senato demokratai išsiuntė laiškus uostams, bankams bei energetikos bendrovėms, perspėdami, kad sandoriai dėl rusiško dyzelino gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Leidinys pažymi, kad demokratams per rinkimus galint perimti Atstovų Rūmų ir galbūt Senato kontrolę, šie laiškai rodo, jog dyzelino pirkėjai kitais metais gali atsidurti Kongreso tyrimų centre.
„Visi mėgina kuo greičiau nuo to atsitraukti. Niekas nenori prie to liestis, nes bijo, kas gali nutikti per kitą Kongreso sesiją. Niekas nenori įstrigti ilgame teisminiame ginče ar virtinėje tyrimų, o ši situacija atrodo kaip klasikinis tokio atvejo pavyzdys“, – sakė vienas Volstrito prekiautojas, remdamasis pokalbiais su didžiųjų bendrovių vadovybe.
„Le Monde“: Trumpas paskatino Putiną eskaluoti karą Ukrainoje
23:00
JAV sprendimai dėl sankcijų Rusijai stiprina Kremliaus pozicijas ir tolina taikaus karo prieš Ukrainą sureguliavimo perspektyvą, rašo Prancūzijos leidinys „Le Monde“.
Vienu ryškiausių Vašingtono ir Maskvos santykių atšilimo ženklų tapo susitarimas dėl rusiško dyzelino tiekimo į JAV rinką. Spalio 23 dieną iš Suomijos įlankos Niujorko link išplaukė pirmasis tankeris su 40 tūkst. tonų degalų. Ši siunta veikiausiai nepaveiks kainų JAV, tačiau turi svarbią politinę reikšmę.
„Nesvarbu, ar susitarimas dėl dyzelino duos laukiamą ekonominę naudą. Svarbus pats jo paskelbimo poveikis“, – sakė Naujosios Eurazijos strategijų centro vyresnysis tyrėjas Sergejus Aleksašenka.
Pasak jo, Kremlius suartėjimą su Donaldo Trumpo administracija vertina kaip patvirtinimą, kad JAV ir Europos nesutarimai gilėja.
Kartu aptariamas amerikiečių bendrovių grįžimas į Rusijos naftos sektorių, bendri angliavandenilių gavybos projektai prie Sachalino ir galimas Rusijos bendrovės „Lukoil“ tarptautinio turto pardavimas su Baltaisiais rūmais susijusiems investuotojams.
Tarp kitų iniciatyvų – galimybė JAV oro bendrovėms naudotis Rusijos oro erdve, bendradarbiavimas titano tiekimo srityje ir dujų tiekimo į Europą atnaujinimas per „Nord Stream“. Tačiau dalis šių projektų priklauso nuo Vakarų sankcijų panaikinimo.
„Le Monde“ taip pat atkreipia dėmesį į JAV bendrovės „Polar Train LNG“ bendradarbiavimą su Rusijos suskystintų gamtinių dujų gamintoja „Novatek“, kuriai taikomos JAV sankcijos.
Šių susitarimų fone taikos derybų tarp Ukrainos, Rusijos ir JAV perspektyvos Abu Dabyje lieka neaiškios. V.Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad Maskva reikalaus įgyvendinti savo pagrindinius reikalavimus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pabrėžė, kad JAV parama V.Putinui smarkiai apsunkintų Kyjivo padėtį.
Leidinys taip pat cituoja Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą: „Šis karas tęsis ir, net sakyčiau, tikėtina, dar labiau paaštrės.“
Putinas prabilo apie karą su Europa
21:55
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad daugelis Europoje rengiasi karui su Rusija iki 2030 metų. Jis tvirtino, kad Rusija yra pasirengusi, tačiau karo nenori, skelbia jo žodžius cituojanti Rusijos žiniasklaida.
Kremliaus vadovas taip pat teigė, kad Vakarai nepasiekė savo tikslo „padaryti Rusijai strateginį pralaimėjimą“.
„Vakarai nepasiekė savo tikslo – padaryti Rusijai strateginį pralaimėjimą. Jei kiltų Rusijos karas su Europa, laimėtojų nebūtų. Tegul niekas Europoje to nepamiršta“, – pareiškė V.Putinas.
Jis tvirtino, kad Rusijoje „gerai prisimenamos Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų pamokos ir daroma viskas, kad nieko panašaus neįvyktų“.
V.Putinas atskirai pakomentavo savo pokalbį telefonu su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu ir Norvegijos ministru pirmininku Jonasu Gahru Støre. Pasak jo, pokalbis įvyko šių vadovų iniciatyva.
Rusijos prezidento teigimu, Suomijos ir Norvegijos vadovai pabrėžė skambinantys kaip savo valstybių atstovai, o ne Europos Sąjungos vardu.
V.Putinas sakė laikantis jų skambutį teisingu žingsniu, nepaisant Europoje nuskambėjusios kritikos.
Jis taip pat tvirtino, kad Rusija nenori, jog Baltijos jūroje susiklostytų tokia pati padėtis kaip Hormūzo sąsiauryje ir Persijos įlankoje. Kartu V.Putinas pareiškė, kad Rusija pasirengusi atsakyti į bet kokį iššūkį Baltijos jūroje.
Kremliaus vadovas pridūrė, kad Rusija palaiko bet kokius žingsnius siekiant atkurti santykius su Europos šalimis.
„Bild“: Rusija, tikėtina, prisidengdama paliaubomis rengiasi išsilaipinti Chersone
20:58
Rusijos pajėgos, tikėtina, naudojasi laikinosiomis paliaubomis Oleškų apylinkėse, kad pasirengtų didelio masto puolimo operacijai, galbūt net mėginimui išsilaipinti Chersone. Apie tai, remdamasis Ukrainos kariškių pasakojimais, rašo Vokietijos leidinys „Bild“.
Po kelis mėnesius trukusios apsiausties ir nuolatinių Rusijos atakų Oleškų apylinkėse, Chersono srityje, įsigaliojo paliaubos. Pasak leidinio, jas pasiekti padėjo visuomenės spaudimas ir Vatikano tarpininkavimas. Prie šių pastangų prisidėjo ir JAV pirmoji ponia Melania Trump.
Rusijos kariškiai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kelio tarp Oleškų ir Radensko išminavimas. Šį anksčiau beveik visiškai užminuotą maršrutą planuojama naudoti šeštadienį numatytai gyventojų evakuacijai.
Tačiau „Bild“ kalbinti Ukrainos kariškiai praneša pastebintys Rusijos pasirengimo kovos veiksmams požymių. Pasak jų, keliais nuolat juda sunkvežimiai „KamAZ“ su kovinėmis grupėmis, o Kachovkos pramonės rajone įrengiami apsauginiai tinklai nuo dronų.
Leidinio pašnekovų teigimu, miške prie Radensko Rusijos pajėgos taip pat telkia reaktyvines salvinės ugnies sistemas „Grad“, kerta medžius ir stiprina priedangas. Gausus karinių sunkvežimių judėjimas fiksuojamas ir Hola Prystanės apylinkėse. Be to, Rusijos pajėgos perkelia dronų dalinius arčiau Dnipro upės.
„Jie rengia kažką blogo“, – Rusijos pajėgų veiksmus apibūdino vienas Ukrainos kariškis.
„Bild“ pašnekovų vertinimu, lapkričio 1 dieną pasibaigus paliauboms padėtis gali paaštrėti.
„Pasibaigus paliauboms padėtis neabejotinai pablogės“, – sakė kitas Ukrainos karys. Jis taip pat neatmetė, kad Rusijos pajėgos mėgins persikelti per Dnipro upę.
Ukraina: ilgojo nuotolio „Neptun“ sunaikino du naikintuvus-bombonešius Rusijoje
19:44
Ukrainos karinės jūrų pajėgos pranešė smogusios Rusijos Volgogrado srityje esančiam Marinovkos aerodromui ir sunaikinusios du naikintuvus-bombonešius Su-34. Smūgis suduotas pakrantės raketų komplekso „Neptun“ ilgojo nuotolio versija.
Ukrainos kariškių duomenimis, sunaikinti lėktuvai buvo 11-ojo mišriojo aviacijos pulko teritorijoje. Šis dalinys priklauso 4-osios karinių oro pajėgų ir oro gynybos armijos 4-ajai mišriajai aviacijos divizijai ir dislokuotas Volgogrado srities Oktiabrskio gyvenvietėje.
Ukrainos karinės jūrų pajėgos pabrėžė, kad Su-34 yra vienas pagrindinių Rusijos taktinės aviacijos lėktuvų, naudojamų valdomosioms aviacinėms bomboms mėtyti į Ukrainos miestus, gynybos pajėgų pozicijas ir teritorijas prie fronto.
„The Guardian“: Rusija pavargo nuo Trumpo ir svarsto Europą kaip alternatyvą deryboms
18:52
Maskva pavargo nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo nenuspėjamumo ir svarsto Europą kaip alternatyvą deryboms, tikėdamasi, kad kadencijos vidurio rinkimai JAV gali susilpninti jo politinę įtaką. Tokį vertinimą „The Guardian“ pateikė Suomijos tarptautinių santykių instituto Rusijos programos vadovas Arkadijus Mošesas.
Leidinys pažymi, kad po praėjusią savaitę įvykusio JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo susitikimo su Vladimiru Putinu Rusija atrodo labiau linkusi svarstyti Europos dalyvavimą diplomatiniame procese.
Tačiau, pasak A.Mošeso, to nereikėtų laikyti ženklu, kad Maskva pasirengusi kompromisams. Jo vertinimu, pagrindinis V.Putino planas tebėra karinis Ukrainos pralaimėjimas.
Suomijos ir Norvegijos vadovų pokalbis su V.Putinu bei po jo nuskambėjusi kritika išryškino Europos nesutarimus dėl ryšių su Maskva. Nuo vasaros Europos šalys svarsto, ar skirti bendrą atstovą tiesioginėms deryboms su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo, tačiau sprendimo vis dar nėra.
Europos vyriausybės nerimauja, kad liks nuošalyje per Abu Dabyje numatomas derybas, kuriose gali būti sprendžiami žemyno saugumą ateinantiems dešimtmečiams lemsiantys klausimai.
„The Guardian“ pažymi, kad šiemet Europa jau pradėjo tolti nuo po plataus masto invazijos į Ukrainą V.Putinui taikytos diplomatinės izoliacijos. Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos ambasadoriai kalbėjosi su Rusijos pareigūnais, o Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono diplomatinis patarėjas lankėsi Maskvoje. Vis dėlto bendro sutarimo dėl ryšių su Kremliumi ES nėra.
Teoriškai atstovauti ES derybose galėtų jos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas. Tačiau be valstybių narių suteikto mandato ji neturi savarankiškų įgaliojimų derėtis visos Bendrijos vardu. Leidinys taip pat rašo apie Europos sostinėse augantį nepasitenkinimą jos vadovaujama ES diplomatijos tarnyba.
K.Kallas laikoma ir mažai tikėtina V.Putino pašnekove: Rusijos pareigūnai yra aiškiai parodę nenorintys su ja palaikyti ryšių.
Pasak „The Guardian“, vieningai susitarti dėl bendro atstovo būtų sunku, nes bet kuri valstybė narė galėtų vetuoti siūlomą kandidatūrą. Tuo metu Suomijos ir Norvegijos vadovų iniciatyva gali paskatinti kitus Europos politikus kurti savus ryšio kanalus su Maskva.
Po susitikimo su Trumpu – Kinijos įsakymas: tai kelia klausimų dėl Ukrainos
17:12
Lapkričio mėnesį Kinija sugriežtins eksporto kontrolę dronų komponentams, kurie daugeliu atžvilgių yra ypač svarbūs Ukrainos dronų pramonei. Apie laukiančius apribojimus buvo pranešta po Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimo JAV, o nauja tvarka įsigalios tą pačią dieną, kai Kinijoje prasidės APEC viršūnių susitikimas, kuriame vėl turėtų susitikti Kinijos ir Jungtinių Valstijų lyderiai.
Leidinys „Postimees“ analizuoja šio Kinijos sprendimo užkulisius ir kaip tai gali paveikti Ukrainą.
Apribojimai skirti susilpninti Ukrainą?
Leidinio „Postimees“ kalbintas dronų inžinierius įvertino naujus Kinijos įvedamus apribojimus, kurie, anonimu išlikti norėjusio išlikti specialisto vertinimu, yra dviprasmiški.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija pučia raumenis: pritarta rekordinėms išlaidoms karui
16:10
Ketvirtadienį vykusiame plenariniame posėdyje Valstybės Dūma pirmuoju svarstymu priėmė 2027-2029 m. federalinio biudžeto įstatymą.
Įstatyme numatytas dar vienas mokesčių padidinimas fiziniams asmenims ir įmonėms, karinių išlaidų padidinimas iki naujo rekordo nuo Sovietų Sąjungos laikų bei finansavimo sumažinimas svarbiausioms civilinėms sritims, rašo „The Moscow Times“.
Remiantis dokumentu, kitais metais „Nacionalinės gynybos“ biudžetas padidės nuo 12,9 trilijono rublių šiais metais iki 17,1 trilijono rublių kitais metais.
Išlaidos pagal biudžeto eilutę „nacionalinis saugumas“, apimančią Vidaus reikalų ministerijos, Rusijos nacionalinės gvardijos, Tyrimų komiteto, specialiųjų tarnybų ir Federalinės kalėjimų tarnybos biudžetus, padidės 7,6 proc. iki 4,6 trilijono rublių.
Iš viso saugumo tarnybos sunaudos 44 proc. biudžeto.
Siekiant finansuoti rekordiškai didelį karinį biudžetą, nuo kitų metų vyriausybė įveda „pelno perviršio mokestį“ cemento, trąšų ir aukso kasybos įmonėms. Taip pat nustato 22 proc. PVM tarifą pirkimams iš užsienio internetinių parduotuvių bei kitas priemones.
Nepaisant naujų mokesčių Rusijos biudžetas ir toliau bus deficitinis: kitais metais vyriausybės išlaidos viršys pajamas 5,4 trilijono rublių, 2028 m. – 5,1 trilijono, o 2029 m. – 5,2 trilijono.
Iš Kremliaus kaltinimai – Europai ir įspėjimas dėl derybų
14:55
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad trišalėse taikos derybose, kurių tikslas yra užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, neturėtų būti Europos Sąjungos atstovų.
D.Peskovas teigė, kad Maskva dar nematė jokių įrodymų, jog ES laikytųsi taikių pozicijų.
„Europos Sąjunga vykdo provokuojančią politiką, kuria siekiama dar labiau kurstyti ir pratęsti karą. Mums tokių dalyvių nereikia. Ir patiems amerikiečiams, matyt, jų taip pat nereikia, nes jie, priešingai, stengiasi pasiekti taiką“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai.
Neseniai V.Putinas telefonu kalbėjosi su Norvegijos ministru pirmininku ir Suomijos prezidentu apie Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigą.
Po šių pokalbių Kremlius pareiškė esąs pasirengęs tęsti diskusijas su abiejų šalių vadovais.
Putinas prakalbo apie Rusijos planą Afrikoje
14:35
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi perkelti kai kurias pramonės įmones į Afrikos šalis, nes tai atitiktų Rusijos interesus sankcijų sąlygomis.
Rusijos prezidentas tai pareiškė Maskvoje vykusio Rusijos ir Afrikos forumo metu, rašo „The Moscow Times“.
Pasak jo, Rusijos įmonių investicinis potencialas yra „gana didelis“, ir „čia yra ką veikti“. Jis pažymėjo, kad investicijos į Afrikos šalis turi būti „patikimos ir saugios“, kad gamyba galėtų vykti „neatsižvelgiant į užsienio politikos aplinką“.
