Ekspertas paaiškino, kas vyksta fronte: „Veržimasis per antrąją gynybos liniją“

Ukrainos kariuomenė veržiasi jau per antrąją okupantų gynybos liniją, tvirtina grupės „Informacinis pasipriešinimas karinis“ ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka. Pasak jo, kalba eina apie ruožą tarp Novoprokopivkos ir Verbovės.

O.Kovalenka mano, kad Ukrainos kariuomenė netrukus gali pradėti judėti Tokmako kryptimi. Pažymima, kad Robotinė jau išlaisvinta, o ji yra ant ribos tarp pirmosios ir antrosios rusų gynybos linijos.

„Rusai kol kas neturi galimybės kaip nors suvaržyti mūsų veržimąsi į priekį. Nors dabar jie vykdo labai įdomų procesą: jie stengiasi ne tiek palei Ukrainos gynybos pajėgų puolimo frontą sutelkti savo pajėgas ir priemones, kiek flanguose. Jie bando suvaržyti mūsų veiksmus flanguose“, – paaiškino O.Kovalenka.

„Bet ar jiems pavyks, aš abejoju. Taigi neatmetu galimybės, kad jau rugsėjį mes išeisime į kelią 0408 už pagrindinių kaimų-kliūčių ir pagrindinį judėjimą nukreipsime jau į Tokmaką“, – reziumavo ekspertas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia perimti „Wagner“ operacijų Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kontrolę. Pasak Rusijos gynybos ministerijai artimo asmens ir dar dviejų „Wagner“ artimų asmenų, „Wagner“ operacijų Centrinės Afrikos Respublikoje valdymas bus patikėtas su Gynybos ministerija susijusiai organizacijai, rašo „Bloomberg“.

Taip pat, šaltinių teigimu, visas slaptas „Wagner“ užsienio tinklas turėtų tapti pavaldus „veiksmingam Rusijos kariniam vadovavimui“. Taip bus padarytas galas sistemai, kuri leido V.Putinui neigti kaltę, bet suteikė galimybę V.Prigožinui pasiekti pakankamą nepriklausomybę.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgos Šiaurės Malyje

Praėjusios savaitės pabaigoje V.Putinas pasirašė įsaką, kuriuo reikalaujama, kad „Wagner“ samdiniai duotų priesaiką. Šaltinis teigė, kad šis žingsnis buvo žengtas po to, kai aukštas Rusijos karinis pareigūnas apsilankė Libijoje ir Sirijoje.

„Wagner“ kelias savaites prieš Jevgenijaus Prigožino žūtį patyrė vis didesnį Gynybos ministerijos spaudimą. Grupei buvo uždrausta naudotis Rusijos kariniais transporto lėktuvais, o Kremlius paprašė Sirijos uždrausti organizacijai naudotis Chmeimimo oro baze, sakė šaltinis. Tai būtų apsunkinę logistiką, ir J.Prigožinas, kaip atrodė, išskrido į paskutinę kelionę, kad išspręstų šias problemas.

Volodymyras Zelenskis vėl balotiruosis į prezidentus, jei 2024 m. rinkimai vyks karo metu, nors prieš šią kadenciją norėjo apsiriboti viena kadencija.

Apie tai Ukrainos lyderis kalbėjo duodamas interviu Portugalijos visuomeninei televizijai RTP.

„2024 m., jei karas tęsis ir jei bus surengti rinkimai, niekada gyvenime nemesiu savo valstybės. Nes aš esu Konstitucijos garantas ir ginsiu ją bet kokiu atveju“, – pareiškė V.Zelenskis.

Prieš 2019 m. rinkimus V.Zelenskis savo programoje pažadėjo, kad eina vienai kadencijai ir antrą kartą nekandidatuos.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Neseniai V.Zelenskis pareiškė, kad 2024 m. rinkimams reikalingi įstatymų pakeitimai, nemažai lėšų iš partnerių ir tarptautiniai stebėtojai apkasuose. 

Interviu Portugalijos žurnalistams V.Zelenskis patikslino kai kurias rinkimų sąlygas. Jis pakartojo, kad už tokius rinkimus turėtų sumokėti Vakarų partneriai, kad turėtų būti išspręstas saugumo Ukrainoje ir balsavimo sąlygų pabėgėliams klausimas.

„Jei tai rinkimai, jie turėtų vykti mūsų teritorijoje, kad kariškiai turėtų galimybę balsuoti, pirmosiose linijose, todėl mums reikia stebėtojų iš viso pasaulio. Noriu, kad viskas vyktų pagal įstatymus, skaidriai ir demokratiškai, kaip tai įvyko per rinkimus, kai tapau prezidentu. Kai visi sakė: švarūs rinkimai. Nenoriu to prarasti...“ – sakė V.Zelenskis.

Pagal Konstituciją kiti parlamento rinkimai Ukrainoje turėjo vykti 2023 m. rudenį, o prezidento rinkimai – 2024 m. kovą. Tačiau Ukrainos įstatymai ir Konstitucija draudžia rengti rinkimus karo padėties sąlygomis.

Vakarų šalių atstovai pasisako už tai, kad Ukraina surengtų rinkimus laiku, nepaisant karo.

Maskvoje ketvirtadienį viešintis Turkijos užsienio reikalų ministras teigė, kad susitarimo dėl Ukrainos grūdų gabenimo per Juodąją jūrą atgaivinimas yra labai svarbus apsirūpinimo maistu saugumui.

„Pabrėžėme itin svarbų jo vaidmenį pasauliniam aprūpinimui maistu ir stabilumui Juodojoje jūroje“, – sakė turkų diplomatijos vadovas Hakanas Fidanas, kartu su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu atsakydamas į žurnalistų klausimus.

H.Fidanas buvo atvykęs į Maskvą ruoštis neoficialiam Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Vladimiro Putino aukščiausiojo lygio susitikimui Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje, kuris turėtų įvykti kitą savaitę.

Praėjusį mėnesį Rusija pasitraukė iš tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo dėl grūdų.

Nuo to laiko ir Ukraina, ir Rusija galvojo, kaip pradėti vežti grūdus ne pagal susitarimą.

Turkija nori, kad kariaujančios šalys grįžtų prie susitarimo ir juo remtųsi kaip platesnių taikos derybų pagrindu.

„Pakartojau mūsų įsitikinimą, kad atgaivinus šią iniciatyvą bus atkurtas stabilumas“, – sakė H.Fidanas.

Maskva teigia, kad ankstesniu susitarimu buvo nustatyti netiesioginiai apribojimai jos grūdų ir trąšų eksportui, apribojus Rusijos prieigą prie pasaulinių mokėjimo sistemų ir draudimo.

S.Lavrovas pakartojo ilgalaikę Rusijos poziciją, kad ji grįš prie susitarimo, kai tik bus įvykdyti jos reikalavimai.

H.Fidanas sakė, kad Turkija nori pradėti „procesą, kurio tikslas – suprasti Rusijos reikalavimus ir į juos atsakyti“.

Kol galiojo, šis susitarimas padėjo Ukrainai eksportuoti daugiau kaip 30 mln. tonų grūdų ir maisto produktų per metus.

Tai padėjo sumažinti pasaulines maisto kainas, kurios smarkiai išaugo po Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje, ir sumažinti bado pavojų Afrikoje ir kai kuriose Artimųjų Rytų šalyse.

Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas nacionalinio teletilto eteryje pažymėjo, kad Rusija pasitelkė „šešėlinį laivyną“ Ukrainos uostams plėšti ir pažymėjo, kad būtent jam priklausantys laivai įplaukia į Berdiansko ir Mariupolio uostus.

„Yra vadinamasis šešėlinis laivynas, kuris neįplaukia į tarptautinius uostus... jis naudojamas su išjungta automatinio identifikavimo programa, taip pažeidžiant tarptautinę jūrų teisę. Jie įplaukia į Berdiansko ir Mariupolio uostus. Jie ten krauna grūdus ir metalą. Paskui perkrauna į savo uostus ir taip bando legalizuoti krovinį, kad galėtų jį eksportuoti“, – aiškino D.Pletenčiukas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Laivai Juodojoje jūroje

Dar praeitų metų spalį žiniasklaida pranešė, kad Rusijos interesais buvo formuojamas šešėlinis laivynas iš tanklaivių su nežinomais savininkais naftai gabenti.

2022 m. gruodžio 3 d. Rusijos Federacija suformavo šimtų tanklaivių šešėlinį laivyną naftai eksportuoti pagal sankcijas.

2023 m. vasario 24 d. pranešta, kad Rusijos nafta buvo perpumpuojama tarp tanklaivių, taip siekiant apeiti sankcijas.

2023 m. kovo mėn. paaiškėjo, kad Rusija plečia savo šešėlinį laivyną. Kiekvieną mėnesį šešėlinis laivynas išplečiamas nuo 25 iki 35 laivų. Iš viso rusiškai naftai gabenti naudojama apie 600 tanklaivių (10 proc. pasaulinės rinkos).

Rusija dažnai naudojasi tanklaiviais, priklausančiais Irano ir Venesuelos bendrovėms. Daugeliu atvejų laivai išjungia automatinio identifikavimo sistemą, leidžiančią nustatyti jų dydį ir maršrutą, todėl jų beveik neįmanoma susekti.

Rugpjūčio 27 d. per Kursko aerodromo puolimą smogti buvo naudojami kartoniniai dronai-kamikadzės, pranešė portalo „Censor.net“ vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas.

16 bepiločių orlaivių numušė keturis Su-30 naikintuvus ir vieną MiG-29. Be to, buvo pataikyta į Rusijos S-300 radarus ir dvi raketų sistemas „Pantsir“.

„Ataką įvykdė kartoniniai bepiločiai orlaiviai, kurie galėjo praskristi virš ešelonų sistemos su tolimojo veikimo radarais ir nebuvo aptikti“, – pažymėjo žurnalistas.

Jis taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip išbandomi kartoniniai dronai.

Anksčiau pranešta, kad rugpjūčio 27 d. naktį bepiločių orlaivių būrys atakavo Rusijos Kursko miesto aerodromą.

Ketvirtadienį Rusijos savanorių korpuso nariai pranešė apie savo dalyvavimą išpuolyje, teigdami, kad operaciją vykdė kartu su Ukrainos saugumo tarnybos karine kontržvalgyba.

Tuo tarpu Rusiją remiantis karinis kanalas skundėsi, kad šie bepiločiai orlaiviai buvo pagaminti iš vašku išmirkyto popieriaus ir guminių juostų, todėl jų beveik neįmanoma aptikti radiolokacinėmis sistemomis. 

Ketvirtadienį netoli Maskvos esančiose kapinėse palaidotas Rusijos privačios samdinių grupės „Wagner“ įkūrėjas ir karinis vadas Dmitrijus Utkinas, žuvęs per lėktuvo katastrofą kartu su antradienį Sankt Peterburge palaidotu Jevenijumi Prigožinu.

53 metų vyras, kurio šaukinys „Vagneris“ davė pavadinimą privačiai samdinių armijai, buvo palaidotas sostinės pakraštyje per ceremoniją, kuri nuo smalsuolių akių buvo atitverta Rusijos karo policijos, naujienų agentūra „Reuters“ citavo susirašinėjimo platformos „Telegram“ populiarų naujienų kanalą „Shot“.

„Reuters“/„Scanpix“/„Wagner“ bendraįkūrėjo D.utkino laidotuvės netoli Maskvos

Teigiama, kad po kelių valandų, kai kapinės buvo atidarytos, „Reuters“ žurnalistas pamatė išgraviruotą juodą antkapį, medinį rusų stačiatikių kryžių ir bent pusę tuzino didelių oficialių vainikų aplink kapą.

Ant kai kurių, raudonos, geltonos ir juodos spalvos, buvo pavaizduotas oficialus „Wagner“ logotipas, o šalia padėtoje vėliavoje buvo pavaizduotas lekiančios mirties galvos simbolis, kurį taip pat naudojo organizacijos kovotojai.

Telegramo kanalas „Atsargiai, žinios“ pranešė, kad mirusiojo pagerbti atvyko policija, Rusijos nacionalinės gvardijos nariai ir su „Wagner" siejamos kraštutinių dešiniųjų milicijos „Rusič“ narių autobusas.

Prieš padėdamas J.Prigožinui įkurti „Wagner“ kaip šešėlinė dešinioji ranka, D.Utkinas buvo Rusijos karinės žvalgybos specialiųjų pajėgų pulkininkas leitenantas.

„AFP“/„Scanpix“/D.Utkino laidotuvės

Jis kovojo už tai, kad „Wagner“ paremtų Maskvos karines kampanijas Sirijoje ir Ukrainoje, o 2016 m. buvo nufotografuotas Kremliuje su prezidentu Vladimiru Putinu.

Birželio pabaigoje vienas šaltinis agentūrai „Reuters“ sakė, kad D.Utkinas vadovavo ginkluotai „Wagner“ maištininkų kolonai, kuri judėjo Maskvos link, kad paremtų J.Prigožino reikalavimą, kuriuo siekta, kad karinė vadovybė atsistatydintų dėl nesėkmių vykdant tai, ką Rusija vadina „specialiąja karine operacija“ Ukrainoje.

Po to, kai susitarimu buvo nutrauktas maištas, D.Utkinas savo kalboje „Wagner“ kovotojams pareiškė: „Tai dar ne pabaiga. Tai tik pradžia didžiausio pasaulyje darbo, kuris bus atliktas labai greitai“. O angliškai jis pridūrė: "Ir sveiki atvykę į pragarą!“

D.Utkinas, J.Prigožinas ir „Wagner" logistikos vadovas Valerijus Čekalovas buvo tarp 10 žmonių, kurie žuvo, kai J.Prigožino privatus lėktuvas „Embraer Legacy 600“ rugpjūčio 23 d. nukrito iš dangaus į šiaurę nuo Maskvos.

Valstybinis projektas „Dronų armija“ į fronto liniją siunčiau daugiau kaip tūkstantį bepiločių orlaivių ir 30 šalyje pagamintų robotizuotų sistemų, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas.

Jo teigimu, Ukrainos kariai gaus 900 bepiločių orlaivių ir daugiau nei šimtą dronų „Mavic“ ir „Matrice“. Ministro teigimu, jie jau įrodė, kad yra „veiksmingi ir mirtini“. 

Į fronto liniją taip pat bus siunčiamos Ukrainoje pagamintos robotizuotos sistemos: planuojama perduoti 25 nuotoliniu būdu valdomus kovinius bokštelius „Sabre“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ukrainos 80-os brigados karių žvalgybos operacija virš Bachmuto

Šią ginklų sistemą galima sumontuoti ant automobilio, griovyje, tranšėjoje ar kitoje vietoje. Operatoriai gali valdyti bokštelį iš saugios vietos ir smogti į priešo pozicijas.

Ukrainos gynėjams taip pat bus skirtos penkios „Lynx“ antžeminės platformos. Robotai padeda kariuomenei gabenti ginklus ir įrangą į karštuosius taškus. Kartu su bokšteliais jie virsta „mirtinu“ ginklu.

„Technologijos ir inovacijos vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikiniame kare. Kad laimėtume, mums reikia dar daugiau bepiločių orlaivių ir karinių inovacijų. Tęsiame technologinę mobilizaciją“, – tvirtino M.Fiodorovas.

Rugpjūčio 29 d. buvo pranešta, kad „Dronų armijos“ dronas veiksmingai sunaikino Rusijos techniką Kupiansko sektoriuje. Tada rusai neteko tanko T-80, dviejų haubicų SAU 2s19 ir bokšto su elektroninės kovos sistema. Išpuolio metu padarytos karinės technikos žala siekė daugiau kaip 6 mln. JAV dolerių.

Liepos 26 d. pagal programą „Dronų armija“ į fronto liniją buvo išsiųsta 1 700 dronų, kurie turėjo padėti Ukrainos kontrpuolimui. Tuo metu skaitmeninės transformacijos ministras tikino, kad per šiuos metus valstybė įsigis šimtus kartų daugiau dronų nei pernai.

„Wagner“ privačios karinės kompanijos atstovas patarė samdiniams susirasti naują tarnybą, nes grupuotė nebegali dalyvauti karinėse operacijose Ukrainoje ir sulaukia rimtos konkurencijos Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose iš Rusijos institucijų.

Anot tiriamojo leidinio „iStories“, su „Wagner“ susijusiuose socialinės žiniasklaidos kanaluose išplatinti tokie pareiškimai, kurių autentiškumą patvirtino „Wagner Group“ atstovas.

Vyras, kurio asmuo ir užimamos pareigos „Wagner“ gretose nežinomos, išplatintoje žinutėje aiškina, kad situacija yra sunki bei priduria, kad „mes neprileidžiami prie karinės operacijos“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ ir AP/„Scanpix“ nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Ketvirtadienį gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar pareiškė, kad Ukrainos kariai, bandydami tęsti kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas, pasiekė naujų laimėjimų pietuose ir rytuose.

Kyjivo pajėgos daro lėtą pažangą prieš Rusijos minų laukus ir griovius, kurie blokavo ukrainiečių puolimą pietuose, norint pasiekti Azovo jūrą ir suskaldyti Rusijos pajėgas, pranešė „Associated Press“.

„Pasiekta tam tikrų laimėjimų, ypač Novodanylivkos-Novoprokopivkos kryptimi“, – rašė H.Maliar susirašinėjimo platformoje „Telegram“, turėdama omenyje du pietryčių kaimus Zaporižios srityje. Novoprokopivka yra toliau į pietus nuo strategiškai svarbios Robotynės gyvenvietės, kurią Ukraina pirmadienį pranešė išvadavusi.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Hanna Maliar

H.Maliar taip pat sakė, kad Kyjivo pajėgos tęsia puolamąsias operacijas į pietus nuo nuniokoto rytinio Bachmuto miesto, kurį gegužės mėn. užėmė Rusijos pajėgos.

Kliščivkos, Kurdiumivkos ir Andriivkos kaimuose tebesitęsia smarkios kovos, pažymėjo viceministrė ir pridūrė, kad „aktyvios“ kovos vyksta ir Lymano fronte rytuose, kur Rusijos pajėgos bandė prasiveržti prie Luhansko srities Novoehorivkos ir Bilohorivkos kaimų.

Ukrainos policijos pareigūnai pradėjo vaikų evakuaciją iš kaimo fronto linijoje ant Dniepro upės kranto. Evakuacijos metu vaikai aprengiami liemenėmis ir jiems uždedami šalmai.

Taip policininkai padeda šeimoms iš Stepnohirsko, esančio pietiniame fronte, maždaug už 40 km nuo Zaporižios miesto. 

Ukraina šiame regione vykdo didelę dalį savo kontrpuolimo veiksmų.

Jos pajėgos teigia atkovojusios Robotynės kaimą už maždaug 48,28 km į rytus, siekdamos veržtis į pietus iki Melitopolio ir Azovo jūros pakrantės.

„Reuters“/„Scanpix“/Vaikų evakuacija iš kaimo prie Dniepro upės

Karas Ukrainoje baigsis, kai rusai išves savo karius iš mūsų teritorijos ir pradės gerbti ukrainiečių teisę į laisvę, portugalų leidiniui „RTP“ interviu metu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Valstybės vadovas neatmetė galimybės, kad siekiant užbaigti karą turėtų vykti tam tikras dialogas. Tačiau, pasak jo, tai įvyks tik tada, kai „rusai pradės gerbti mūsų teisę gyventi savo žemėje, o Rusijos pajėgos visiškai paliks mūsų teritoriją“.

Tuo pačiu V.Zelenskis net nesiruošia net leistis į kalbas apie tiesiogines derybas, kol nebus įvykdytos Ukrainos sąlygos.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

„Mes turime labai aiškią poziciją, ir ši pozicija išdėstyta mūsų taikos formulėje, kurią sudaro 10 punktų. Karas turi baigtis įvykdžius visus sąžiningus ir teisingus punktus, pagrįstus Jungtinių Tautų rezoliucija“, – aiškino prezidentas.

V.Zelenskis taip pat neatmetė galimybės, kad karas gali baigtis šiais metais, tačiau tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Visų pirma, nuo kontrpuolimo sėkmės.

Savo retorikoje Ukrainos lyderis nėra linkęs įvardinti galimų karo pabaigos terminų, tačiau jis ne kartą pabrėžė, kad Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas ir grįžimas prie 1991 m. sienų bus pergalė.

Anksčiau Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad šie metai Ukrainai gali būti pergalingi. Vėliau jis pripažino, kad kovos vyksta ne taip greitai, kaip jis norėtų.

Patys ukrainiečiai (34 proc.), rugpjūčio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, tikisi, kad pergalė ateis iki 2023 m. pabaigos. Tačiau daugiau piliečių mano, kad karas truks ilgiau nei metus.

Maskvos okupuotose Ukrainos teritorijose ketvirtadienį prasidėjo balsavimas vietos valdžios rinkimuose, kuriuos Kyjivas jau pasmerkė, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Maskva kontroliuoja maždaug penktadalį kaimyninės Ukrainos teritorijos: 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį ir dalį Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių.

Rugsėjo 10 dieną keliuose Rusijos regionuose vyks gubernatorių, vietos parlamentų ir savivaldybių tarybų rinkimai.

Tačiau okupacinė valdžia Donecke ir Zaporižioje jau nuo ketvirtadienio vykdo išankstinį balsavimą, o Chersone ir Luhanske jis prasidės šeštadienį.

Kyjivas pabrėžė, kad nepripažįsta Rusijos rengiamų balsavimų okupuotose teritorijose rezultatų. 

Ukrainos valdžios institucijos paragino laikinai okupuotose teritorijose gyvenančius piliečius nebalsuoti artėjančiuose rinkimuose, kuriuos planuoja surengti Rusijos paskirti pareigūnai, ir pridūrė, kad, jei įmanoma, jie turėtų „palikti regioną“.

„Rusai laikinai okupuotose teritorijose pradėjo rengti „rinkimus“ į miestų pseudotarybas ir įstatymų leidžiamąsias institucijas“, – ketvirtadienį pranešė Ukrainos nacionalinis pasipriešinimo centras.

„IMAGO“/„Scanpix“/Mariupolio gyventoja dalyvauja išankstiniame balsavime

Okupacinė valdžia planavo „išankstinį balsavimą“ Donecko ir Zaporižios srityse iki rugsėjo 8 d. žmonių namuose. Chersone ir Luhanske balsavimas prasidės rugsėjo 2 d.

„Raginame ukrainiečius neatverti durų okupantams ir, jei įmanoma, išankstinio balsavimo laikotarpiu palikti regioną arba savo namus“, – rašoma Pasipriešinimo centro pranešime.

Vėliau balsavimas rinkimų apylinkėse vyks rugsėjo 8-10 d.

„Rusams reikia tokios ilgos schemos, kad nuslėptų rinkėjų aktyvumą ir vietinių gyventojų nesidomėjimą „valios išraiška“, – pažymėjo centro atstovai.

Pranešime taip pat teigiama, jog "rinkimų komisijos nariai“, lydimi Rusijos karių, vaikšto po ukrainiečių namus, kad išsiaiškintų norinčius balsuoti, kaip tai vyko pernai vykusiuose referendumuose dėl okupuotų Ukrainos regionų statuso, kuriuos Ukrainos ir Vakarų lyderiai visuotinai atmetė kaip suklastotus.

Įkalintas buvęs rusų separatistų vadas Igoris Girkinas ketvirtadienį pareiškė norįs kandidatuoti į Rusijos prezidento postą per kitais metais vyksiančius rinkimus ir pažėrė naujos kritikos šalies vadovui Vladimirui Putinui, skelbia naujienų agentūra AFP.

52 metų vyras, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, liepos mėn. buvo sulaikytas dėl kaltinimų ekstremizmu, nes kritikavo Rusijos vadovybę

I.Girkinas buvo suimtas po kelių V.Putiną kritikuojančių pranešimų, o jei bus pripažintas kaltu, jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

„Manau, kad esu kompetentingesnis kariniuose reikaluose nei dabartinis prezidentas ir tikrai kompetentingesnis nei gynybos ministras“, – tvirtino I.Girkinas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos nacionalistas Igoris Girkinas-Strelkovas

Vakarų žurnalistų teiginiai, kad per visą karą žuvo apie 70 000 Ukrainos karių, yra klaidingi, vokiečių leidiniui „Welt“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

„Kalbant apie mūsų nuostolius, šis pasakymas visiškai neatitinka tikrovės. Mūsų kariuomenė nebuvo tokia didelė, kad būtų galima kalbėti apie 70 tūkst. karių nuostolius“, – pabrėžė jis.

Pasak O.Danilovo, tie, kurie išsako tokius skaičius, neturi tikslios informacijos apie padėtį Ukrainoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Oleksijus Danilovas

„Nuo 2022 m. vasario 24 d. kasdien stebime visus mūsų teritorijoje vykstančius procesus. Nesuprantu, kodėl gerbiami žurnalistai skleidžia tokią dezinformaciją apie mūsų nuostolius“, – pridūrė Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sekretorius.

Rugpjūčio viduryje amerikiečių leidinys „The New York Times“, remdamasis Jungtinių Valstijų pareigūnais, teigė, kad iš viso kare žuvo arba buvo sužeista beveik 500 tūkst. karių.

Pasak jų, Rusijos pusėje yra apie 120 tūkst. žuvusių ir 170-180 tūkst. sužeistųjų, o tuo tarpu Ukraina prarado apie 70 tūkst. kovotojų, o dar 100-120 tūkst. yra sužeisti.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba užsipuolė Kyjivo kontrpuolimo prieš Rusijos invaziją taktikos kritikus, sakydamas, kad jie spjauna į Ukrainos karių veidus ir turėtų „užsičiaupti“, šalies diplomatijos vadovo pareiškimą Ispanijos Toledo mieste vykstančiame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime citavo „The Guardian“.

„Kritikuoti lėtą (kontrpuolimo) tempą tolygu ... spjauti į veidą Ukrainos kariams, kurie kasdien aukoja savo gyvybes, žengdami į priekį ir išlaisvindami vieną kilometrą Ukrainos žemės po kito“, – pabrėžė jis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba

Praėjusią savaitę leidinys "The New York Times“ citavo Vakarų pareigūnus, kurie teigė, kad puolimo pažanga ribota, nes Ukraina turi per daug karių netinkamose vietose.

„Visiems kritikams rekomenduočiau užsičiaupti, atvykti į Ukrainą ir pabandyti patiems išlaisvinti vieną kvadratinį centimetrą“, – tėškė D.Kuleba, stovėdamas šalia Ispanijos užsienio reikalų ministro Jose Manuelio Albareso.

Kyjivas padėkojo buvusiam Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriui Benui Wallace'ui ir gyrė jį kaip žmogų, kuris rodė pavyzdį teikiant karinę paramą Ukrainai.

„Jis rodė pavyzdį. Jo autoritetas įkvėpė kitas šalis prisidėti prie pagalbos Ukrainai“, – sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir pridūrė, kad JK karinė pagalba „padėjo mums atremti pirmąją Rusijos agresijos bangą, pradėti [kariuomenės] perginklavimą NATO tipo ginklais ir pradėti puolimą“.

B.Wallace'as ketvirtadienį oficialiai paliko gynybos sekretoriaus pareigas. Šiame poste jį pakeitė Grantas Shappsas.

Jis ketvirtadienį pabrėžė, kad JK toliau „rems Ukrainą kovoje su (Vladimiro) Putino barbariška invazija“.

Praėjusią savaitę G.Shappsas lankėsi Kyjive, kur apžiūrėjo elektrinę, remontuojamą po Rusijos įvykdyto apšaudymo.

„AP“/„Scanpix“/Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Ukrainos rytuose antradienį per kovinę misiją sudužus dviem kariniams sraigtasparniams žuvo šeši šalies pajėgų kariai, ketvirtadienį pranešė valstybiniai tyrėjai.

Avarija įvyko antradienį rytinės Donecko srities Kramatorsko rajone. Ukrainos valstybinis tyrimų biuras (SBI) nepateikė detalių apie tai, kas tiksliai nutiko.

„Du kariniai sraigtasparniai „Mi-8“ sudužo per kovinę misiją. Žuvo šeši Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai“, – sakoma Valstybinio tyrimų biuro pareiškime.

Jame priduriama, kad tiriami galimi saugumo pažeidimai skrydžio metu arba rengiantis skrydžiui.

Taip pat bus tiriamas „galimas priešo sabotažas arba sraigtasparnių sunaikinimas“, teigė SBI.

Jis teigė, kad tyrėjai išnagrinės skrydžio registratorių duomenis ir patikrins sraigtasparnių techninę būklę.

Ukraina naudoja karinius sraigtasparnius „Mi-8“ kovinėms užduotims vykdyti, nors sovietų laikų orlaiviai paprastai naudojami transportavimui. Kiekviename sraigtasparnyje yra trijų žmonių įgula.

Daugelis Ukrainos sraigtasparnių „Mi-8“ yra jau kelių dešimtmečių senumo, tačiau šaliai sąjungininkai padovanojo modernesnių atakos sraigtasparnių.

„Scanpix Baltics“/Mi-8 sraigtasparnis

Ukrainos gynybos pajėgos žengė į priešo gynybos gilumą Melitopolio sektoriuje. Joms taip pat pavyko likviduoti iki kuopos Rusijos kovotojų, trumpos spaudos konferencijos metu pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos Vyriausiosios valdybos dislokacijos planavimo departamento laikinai einančio direktoriaus pareigas pulkininko Mykola Uršalovičius.

Pasak jo, Melitopolio sektoriuje Puolamosios gvardijos brigadų šturmo grupių personalas, bendradarbiaudamas su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, tam tikruose rajonuose pasiekė sėkmę ir pasistūmėjo į priešo gynybos gilumą.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

„Per puolimą gvardiečiai likvidavo iki kuopos užpuolikų ir užėmė jų pozicijas, o netoli Novoprokopivkos sunaikino priešo pėstininkų kovos mašiną“, – pridūrė M.Uršalovičius.

Karo studijų institutas (ISW) naujausioje ataskaitoje taip pat pažymėjo, jog Ukrainos gynėjai pažengė į priekį keliuose Zaporižios ir Donecko sričių rajonuose, o rusai toliau juos spaudžia Kupjansko-Svatovės-Kreminos linijoje

Trečiadienį ISW analitikai teigė, jog ukrainiečiai laikosi savo pozicijų ir žengia į priekį Robotynės rajone Zaporižios srityje. Jų tvirtinimu, gynybos pajėgos pasistūmėjo apie penkis kilometrus į pietryčius nuo gyvenvietės, o intensyvios kovos vyksta palei visą fronto liniją.

Rugpjūčio 22 d. tapo žinoma, kad ukrainiečių gynėjai išvadavo Robotynės gyvenvietę Zaporižios srityje. Trečiadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Robotynės išvadavimą pavyko pasiekti vienai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupei, kurią sudarė 31 karys. Jie 18 valandų šliaužė per minų laukus.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Lenkijos ir Baltijos šalių raginimas išsiųsti iš šalies Rusijos samdinių grupę „Wagner“ yra nepagrįstas ir kvailas.

Taip jis kalbėjo savo Saugumo Tarybos posėdyje, praneša valstybinė naujienų agentūra „Belta“.

Jo tvirtinimu, Lenkijos ir Baltijos šalių vadovybė kelia isteriją dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijos teritorijoje.

„Jos pasiekė tokį lygį, kad jau reikalauja nedelsiant išvesti juos iš Baltarusijos. Tuo pat metu jos didina savo karinius biudžetus, prie mūsų sienų telkia dideles karines formuotes“, – tvirtino A.Lukašenka. 

„Atsakymas paprastas: nei Lenkijoje, nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse neturi būti nė vieno užsienio kario. Tada galėsite ir mums reikšti pretenzijas dėl kitų šalių karių buvimo čia. O kol kas tai yra nepagrįsti ir kvaili reikalavimai – net ne prašymai ir pasiūlymai, o reikalavimai“, – kalbėjo jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Rusija turi pakankamai pinigų finansuoti karą dar vienerius metus. Tuomet šalies prezidentas Vladimiras Putinas turės priimti sunkų sprendimą – rinktis tarp rusų gerovės ir karo pratęsimo, paskelbė žiniasklaidos grupė CNN.

Naujienų portalo duomenimis, V.Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo 2023 m. „nacionalinei gynybai“ skiriama 4,98 trilijono rublių (~48 mlrd. eurų). Tačiau, remiantis vyriausybės dokumentu, kurį anksčiau išanalizavo naujienų agentūra „Reuters“, ši prognozė padvigubinta iki 9,7 trilijono rublių (93,4 mlrd. eurų).

Tai beveik tris kartus daugiau nei Rusija gynybai išleido 2021 m.

Berlyne įsikūrusio „Carnegie“ taikos fondo Eurazijos studijų bendradarbė Aleksandra Prokopenko teigė, kad Rusija gali būti pajėgi finansuoti karą dar maždaug metus, tačiau jei jis užsitęs toliau, vyriausybė turės priimti „sunkius sprendimus“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įsitikinęs, kad Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas, ko gero, bus paskutinė galimybė atkurti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, kuria siekiama tiekti Ukrainos grūdus Afrikos ir Azijos šalims, pranešė naujienų agentūra „Unian“.

Kalbėdamas Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime Toledo mieste Ispanijoje D.Kuleba pažymėjo, kad rugsėjis bus labai svarbus mėnuo Grūdų iniciatyvai ir Taikos formulei.

„Žinome, kad įvyks prezidento R.T.Erdogano ir V.Putino susitikimas. Ir tai bus beveik paskutinė galimybė išsiaiškinti, ar Rusija grįš prie Juodosios jūros grūdų iniciatyvos“, – pažymėjo Ukrainos diplomatijos vadovas.

„AFP“/„Scanpix“/Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Tuo pat metu, pasak ministro, Ukraina kuria alternatyvų jūrų maršrutą, kuriuo laivai išplaukia iš Ukrainos uostų ir beveik iš karto įplaukia į Rumunijos teritorinius vandenis. Anksčiau pranešta, kad konkrečiai šiuo koridoriumi jau praplaukė du laivai.

„Taigi, prašome pagalvoti, kaip galite padėti apsaugoti šį grūdų koridorių, kai laivai yra Ukrainos teritoriniuose vandenyse“, – pabrėžė diplomatas.

Šiuo atžvilgiu,pažymėjo jis, svarbu aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis.

Ankčiau leidinys „Bloomberg“ paskelbė, kad Turkijos prezidentas ketina kitą savaitę Rusijoje susitikti su V.Putinu. Tikėtina, kad R.T.Erdoganas gali vykti į Rusiją rugsėjo 8 d. prieš G-20 aukščiausiojo lygio susitikimą Indijoje.

Pranešama, kad Turkijos prezidentas pritaria tam, kad būtų atnaujintas grūdų sandoris, pagal kurį Ukraina galėjo eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą ir kurį Rusija nutraukė. Nuo to laiko pasaulinės kviečių kainos tapo nestabilios.

Vokietijoje gyvenantis rusas ketvirtadienį buvo pripažintas kaltu dėl sąmokslo nužudyti čečėnų disidentą Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo įsakymu, pranešė Miuncheno aukštesniojo apygardos teismo atstovė spaudai.

Kaltinamasis, įvardytas kaip Validas D., buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme už „norą įvykdyti žmogžudystę ir rengimąsi sunkiam smurto aktui, keliančiam pavojų valstybei“, sakė atstovė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Asociatyvi nuotr.

Prokurorai teigė, kad R.Kadyrovo saugumo aparato narys 2020 metais pirmoje pusėje Validui D. pavedė organizuoti nužudymą.

Remiantis Vokietijos žiniasklaidos pranešimais, taikinys buvo Mochmadas Abdurachmanovas, čečėnų tinklaraštininko Tumso Abdurachmanovo, gyvenančio Švedijoje, brolis.

Prokurorai nurodė, kad Vokietijoje planuotu disidento nužudymu buvo siekiama nutildyti ne tik jį, bet ir jo brolį.

Validas D. kaltinamas įsigijęs ginklą, parinkęs samdomą žudiką žmogžudystei įvykdyti ir pasirūpinęs, kad jis atvyktų į Vokietiją.

Jis taip pat įtariamas šnipinėjęs taikinį ir jo namus, be to, kartu su numatytu žudiku rengęs šaudymo pratybas.

Validas D. buvo suimtas 2021 metais.

Čečėnijos vadovas R.Kadyrovas, buvęs sukilėlis, tapęs Kremliaus sąjungininku, yra išreiškęs paramą Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijai į Ukrainą ir pasiuntęs į šalį savo liūdnai pagarsėjusius kovotojus.

Priešingai nei samdinių bendrovės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas, kuris, surengęs trumpalaikį maištą, žuvo lėktuvo katastrofoje, R.Kadyrovas išliko ištikimas Kremliui.

Per įsiveržimą į Briansko sritį žuvo du ukrainiečių „diversantai“ ir penki buvo suimti, ketvirtadienį pranešė Briansko gubernatorius Aleksandras Bogomazas.

Rusijos regionai, besiribojantys su Ukraina, nuolat praneša apie Kyjivo kuruojamų pajėgų apšaudymus ir išpuolius, taip pat apie kartais vykstančius tarpvalstybinius įsiveržimus.

Rusijos pareigūnas tvirtino, jog trečiadienį Briansko srityje Ukrainos specialiųjų pajėgų grupė bandė įvykdyti keletą „teroristinių aktų prieš karinius ir energetikos infrastruktūros objektus“.

„Vykdant operatyvines ir kovines priemones Navlinsko rajone likviduoti du kovotojai, penki sulaikyti, trys iš jų sužeisti“, – sakoma jo pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

Navlinsko rajonas yra už 40 km nuo Ukrainos sienos.

A.Bogomazo teigimu, grupuotė išpuoliui įvykdyti naudojo JAV gamybos automatinius šautuvus ir NATO bloko standarto šaudmenis bei granatas, ir pasidalijo atvaizdu, kuriame matyti, kaip atrodo, konfiskuoti ginklai.

Vėlesnėje žinutėje jis pažymėjo, kad ketvirtadienį virš regiono buvo numušti trys bepiločiai orlaiviai ir kad aukų nebuvo.

„Mūsų piliečių budrumo dėka skubios pagalbos operatyvinių tarnybų skambučių centras šiandien gavo pranešimą apie įtartiną orlaivį virš Briansko miesto“, - susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė srities vadovas.

Gynybos pajėgos numušė „tris orlaivio tipo bepiločius orlaivius“, naudodamos kovos su dronais ginklus ir specialų karabiną, pridūrė jis.

Pasak A.Bogomazo, žmonių aukų neužfiskuota ir žalos infrastruktūrai nepadaryta.

Pentagono duomenimis, Ukrainos kariai jau pradėjo naudoti „Vampire“ kovos su dronais sistemas, skirtas Rusijos dronams naikinti, pranešė leidinys „Bloomberg“.

„Pirmosios „Vampire“ sistemos jau pristatytos ir naudojamos Ukrainos ginkluotosiose pajėgose“, – teigė Pentagonas.

Pažymima, kad ukrainiečių kariai gavo pirmąsias 4 iš 14 sistemų pagal sausį pasirašytą 40 mln. JAV dolerių vertės sutartį. Prieš dronus nukreiptos sistemos į Ukrainą atvyko šių metų viduryje, rašoma bendrovės investuotojų naujienlaiškyje.

Bendrovės „L3Harris“ interneto svetainė/Vampire dronų naikinimo sistema

Manoma, jog likusios sistemos turėtų būti pristatytos iki metų pabaigos, nors Pentagonas atsisakė nurodyti, kada bus vykdomi kiti tiekimai.

„Kyjivo sąjungininkai skuba aprūpinti Ukrainą gynybiniais pajėgumais, nes Rusija per savo invaziją panaudojo dronus, įskaitant Irano gamybos „Shahed-136“, kurie turėjo triuškinantį poveikį“, – pažymėjo „Bloomberg“.

Prieš dronus nukreiptą sistemą „Vampire“ sudaro nešiojama įranga, kuri montuojama ant transporto priemonių. Ši sistema šaudo raketomis, kuriose įrengti sprogdikliai, skirti susprogdinti netoli bepiločio orlaivio.

Dar balandžio mėnesį Pentagonas paskelbė apie sutartį dėl 10 mobilių lazeriu valdomų priešlėktuvinių raketų dronams tiekimo, tačiau daugiau informacijos apie tai nepateikė.

Ukrainos saugumo tarnyba teigė nustačiusi tūkstančius žmonių, susijusių su artėjančių „netikrų“ rinkimų organizavimu laikinai okupuotuose Ukrainos regionuose, pranešė naujienų agentūra „Unian“. 

Kitą mėnesį numatyti rinkimai padės Rusijai „įteisinti savo proteguojamus asmenis okupacinėse valdžios institucijose... laikinai okupuotose Chersono, Zaporižios, Donecko ir Luhansko sričių teritorijose“, teigė Ukrainos atstovai. 

„Ukrainos saugumo tarnyba vykdo plataus masto operaciją, kurios tikslas – išaiškinti pseudorinkimų organizatorius laikinai okupuotoje Ukrainos dalyje“, – sakoma pranešime. 

„Vykdant operatyvines priemones, saugumas nustatė daugiau kaip 3 500 kolaborantų ir jų kuratorių iš Rusijos, dalyvavusių organizuojant neteisėtus balsavimus.“

Kol kas neaišku, ką tarnyba darys su šia informacija ir ar skelbs kokias nors pavardes, kurias, kaip ji teigia, surinko.

Vykdydama plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusija pavogė apie šešis milijonus tonų ukrainietiškų grūdų, užaugintų 2022 m., teigiama Jungtinių Valstijų Kongreso ataskaitoje, kuri pagrįsta JAV žvalgybos duomenimis, palydovinėmis nuotraukomis ir atvirų šaltinių ataskaitomis.

Dokumente teigiama, kad krovininiai laivai, kuriais 2022 m. iš Rusijos okupuotų teritorijų buvo gabenami pavogti grūdai, plaukė palei Turkijos pakrantę, kad pristatytų krovinius į Sirijos, Izraelio, Irano, Sakartvelo ir Libano uostus.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos grūdai

2022 m. birželio 17 d. duomenimis, Rusija pavogė iki 500 tūkst. tonų ukrainietiškų kviečių, kurių vertė siekia 100 mln. JAV dolerių (91,85 mln. eurų). Didžioji dalis šio krovinio buvo atgabenta sunkvežimiais į okupuoto Krymo uostus, o vėliau transportuota laivais, įskaitant tuos, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.

2022 m. spalio mėn. buvo pranešta, kad Rusija ketina pavogti dar milijonus tonų ukrainietiškų grūdų. Iš nelegalaus grūdų eksporto planuota gauti apie 600 mln. dolerių (551,13 mln. eurų).

Iš Ukrainos pavogtus kviečius Kremlius tiekia Sirijai ir sausros kamuojamoms Afrikos šalims.

„Forbes“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, rublio kurso kritimas paveikė daugiau nei 80 proc. Rusijos bendrovių. Kas dešimta įmonė įsitikinusi, kad iki 2023 m. pabaigos pelnas sumažės 30-50 proc.

Nuo rublio susilpnėjimo nukentėjo didžioji dauguma šalies bendrovių (81,1 proc.). Beveik pusė (44 proc.) pajuto didelę žalą verslui.

Tokie yra „Forbes“ užsakymu bendrovės „Aktion Management service“ atliktos apklausos, kurioje dalyvavo Rusijos įmonių generaliniai direktoriai ir steigėjai, rezultatai.

Plačiau skaitykite ČIA.

123RF.com nuotr./Rusijos rubliai

Pirmąją rugsėjo savaitę Gynybos ministerijoje gali pasikeisti vadovybė. Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas greičiausiai bus paskirtas ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, o Gynybos ministerijai vadovaus Valstybės turto fondo vadovas Rustemas Umerovas, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Aukščiausiosios Rados Finansų, mokesčių ir muitų politikos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Jaroslavas Železniakas, pažymėdamas, kad personalo pokyčiai įvyks artimiausiomis dienomis.

Jis pažymėjo, kad O.Reznikovas apie savo atsistatydinimą žinojo iš anksto, kai pasiūlė lažybas žurnalistams, tyrusiems dar vieną Gynybos ministeriją sukrėtusį skandalą.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

„Ministras žinojo apie savo būsimą rotaciją ir atsistatydinimą prieš atlikdamas savo garsųjį statymą. Todėl jis nebuvo labai sportiškas“, – rašė J.Železniakas.

Rugpjūčio pradžioje laikraštis „Dzerkalo tyzhnia“ paskelbė tyrimą dėl praėjusiais metais vykdyto kariuomenei skirtų drabužių tiekimo. Jame buvo teigiama, kad Ukrainos gynybos ministerija pasirašė sutartį su Turkijos įmone „Vector avia“ dėl vasarinių drabužių tiekimo, kurių vieno vieneto kaina buvo 29 doleriai. Vėliau Ukrainos dokumentuose jau buvo minimos žieminės striukės, kurių vieneto kaina buvo 86 doleriai. 

O.Reznikovas pažadėjo, kad atsistatydins, jei žurnalistų tyrimo faktai pasitvirtins. 

Internete pasirodė pirmosios palydovinės nuotraukos po trečiadienį naktį Ukrainos surengtos bepiločių orlaivių atakos prieš Rusijos karinį aerodromą netoli Pskovo, kurios metu buvo apgadinti keli lėktuvai Il-76.

Atitinkamomis nuotraukomis iš „Planet Labs“ pasidalijo „Radio Svaboda“ projektas „Schemos“.

„Schemos“/ „Telegram“/Pskovo karinis aerodromas

Nuotraukose matyti, kad buvo apgadinti mažiausiai 2 orlaiviai IL-76. Be to, šalia vieno iš orlaivių matyti du raudoni automobiliai, panašūs į gaisrinius automobilius, kurie galėjo būti panaudoti gaisrui gesinti, įvertino projekto „Schemos“ ekspertai.

„Palydovinėje nuotraukoje matome, kad paviršius prie sparnų yra pažeistas, greičiausiai dronai bandė pataikyti į toje orlaivio dalyje esančius degalų bakus. Tačiau tai vis tiek reiškia, kad lėktuvą teks iškelti kapitaliniam remontui, kuris užtruks mažiausiai 2-3 mėnesius“, – projektui „Schemos“ aiškino aviacijos žinovas Anatolijus Chrapčinskis.

„Schemos“ / „Telegram“/Pskovo karinis aerodromas

„Šio tipo orlaivis nuolat bazuojasi Pskovo aerodrome. Šio aerodromo orlaivius naudoja Rusijos kariuomenės 76-oji gvardijos oro desanto divizija. Tai taip pat „Pskovo divizija“, viena iš tų, kurios dalyvavo užimant Bučą plataus masto invazijos pradžioje“, – pažymima projekto „Schemos“ pranešime.

Anksčiau pranešta, kad trečiadienį Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas patvirtino, jog Pskove buvo sunaikinti keturi ir apgadinti dar keli rusų lėktuvai Il-76.

Tuo tarpu projekto „Schemos“ atstovai pažymėjo, kad oro uosto dalis, kurioje galėtų būti kiti Gynybos žvalgybos pranešime minimi apgadinti orlaiviai, šiuo metu nėra matoma dėl didelio debesuotumo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė korumpuotas medicinines išimtis, kurios leido žmonėms išvengti karinės tarnybos, teigdamas, kad ši sistema buvo susijusi su kyšiais ir masiniu išvykimu į užsienį.

Šalies vadovas pažymėjo, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba apsvarstė duomenis, rodančius netikrų išimčių, kyšių ėmimo ir pabėgimo į užsienį mastą po 2022 m. vasario mėn. įvykusios Rusijos invazijos. Pasak jo, tyrimas dėl abejotinų medicininių išimčių vis dar atliekamas.

„Yra pavyzdžių, kai regionuose nuo praėjusių metų vasario mėnesio dešimteriopai padaugėjo atleidimų nuo karinės tarnybos dėl gydytojų komisijos sprendimų“, – trečiadienį savo naktiniame vaizdo kreipimesi dėstė V.Zelenskis.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Visiškai aišku, kokie tai sprendimai. Korumpuoti sprendimai“, – pridūrė jis.

Prezidentas sakė, kad tyrimas atskleidė įvairiuose regionuose ir įvairias pareigas užimančių pareigūnų korupcinę praktiką, susijusią su kyšiais nuo 3 iki 15 tūkst. JAV dolerių.

Jo teigimu, būtina atlikti atskirą analizę, siekiant nustatyti, kiek žmonių pabėgo į užsienį, daugiausia remdamiesi gydytojų komisijos sprendimais.

„Kalbame apie mažiausiai tūkstančius asmenų“, – teigė Ukrainos lyderis.

Rugpjūčio mėnesį V.Zelenskis atleido visus Ukrainos regioninių kariuomenės verbavimo centrų vadovus.

Jis teigė, kad vykdant plataus masto tyrimą, pradėtą po praėjusį mėnesį pietinėje Odesos srityje esančiame verbavimo biure kilusio korupcijos skandalo, iškelta daugiau kaip 100 baudžiamųjų bylų.

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys trečiadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įžvalgomis apie karo Ukrainoje eigą. Žinovo teigimu, ukrainiečių puolimo svorio centras ir toliau išlieka Zaporižios srityje.

„Puolama bangomis, visą dieną, didesnių postūmių pirmyn nėra. Tačiau ukrainiečiai kol kas ir nebando veržtis gilyn, jie vis dar plečia prasiveržimo zoną ir naikina rusų artileriją“, – pažymėjo jis.

E.Papečkio tvirtinimu, rusiški šaltiniai teigia, kad Ukrainos gynėjai pradėjo metodišką oro gynybos sistemų naikinimą artimame jų užnugaryje.

„Stengiamasi naikinti tiek pačius raketų paleidėjus, tiek radiolokacines stotis, tiek valdymo punktus. Naudojamos visos priemonės, nuo artilerijos iki raketų, taip pat kiekvieną dieną amerikietiškomis priešradarinėmis raketomis HARM atakuoja ukrainiečių naikintuvai Su-27.“

Eksperto įsitikinimu, visi šie veiksmai indikuoja, kad ukrainiečiai pirmiausia siekia išsekinti besiginančius rusus, nuslopinti jų artileriją ir oro gynybą, sutrikdyti logistiką ir tik tada veržtis gilyn.

E.Papečkys taip pat atkreipė dėmesį į trečiadienį naktį įvykdytas net kelias atakas Rusijos teritorijoje ir išpuolį dronais prieš karinį aerodromą Pskove: „dronų ataka buvo itin sėkminga“.

Ukrainos karinė vadovybė tvirtino, jog buvo sunaikinti ir apgadinti mažiausiai 4 transportiniai lėktuvai Il-76. Karybos ekspertas pažymėjo, kad jų poreikis yra didelis ir kiekvienas išvestas iš rikiuotės lėktuvas yra nemenkas laimėjimas.

„Tačiau svarbiausia yra tai, kad Kremlius dar kartą parodė, jog nepajėgia apginti net tokių svarbių taikinių“, – pridūrė jis.

Kadras iš vaizdo įrašo/Pskove dega aerodromas

Po atakos užplūdo propagandinių melagienų lavina.

„Rusiškuose socialiniuose tinkluose pasirodė „informacija“, kad dronai neva buvo paleisti iš Estijos teritorijos. Netrukus kai kas jau „žinojo“, kad dronai buvo paleisti iš Latvijos. Tokie pareiškimai daromi atskirų asmenų, nėra kartojami oficialių šaltinių, todėl kol kas nekelia grėsmės ir tiesiog yra smulki melagiena.

Tačiau tuo pačiu ši istorija yra pavyzdys, kaip greitai gali įvykti įtampos tarp Rusijos ir NATO eskalacija“, – vertino E.Papečkys.

„Tai yra itin efektyvi ir sėkminga operacija, ir Kremliuje šiandien griaudėja keiksmai“, – reziumavo jis.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad tyrėjai tiria visus galimus „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino žūties lėktuvo katastrofoje scenarijus, įskaitant tyčinę žmogžudystę.

„Akivaizdu, kad yra įvairių versijų, įskaitant versiją – žinote, apie ką kalbame, tarkime, tyčinis nusikaltimas – ir taip toliau“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas bei pridūrė, kad lėktuvo katastrofą tiria Rusijos Tyrimų komitetas, o tarptautinė bendruomenė prie tyrimo neprisidės.

Kremlius atmetė prielaidas, kad prisidėjo prie avarijos keršydamas už birželį surengtą „Wagner“ žygį į Maskvą. Pareigūnai tiria galimus oro eismo taisyklių pažeidimus, tačiau detalių neatskleidė.

Trečiadienį, teisėsaugai panaikinus kordoną aplink kapines po ankstesnę dieną įvykusių J.Prigožino laidotuvių, rusai pagerbė jo atminimą.

Plačiau apie "Wagner" vado laidotuves skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Proukrainietiška Rusijos savanorių korpuso partizanų grupuotė trečiadienį vakare prisiėmė atsakomybę už sekmadienį surengtą bepiločio orlaivio ataką prieš Rusijos Kursko regioną. Grupuotės atstovų tvirtinimu, jie veikė kartu su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).

Kadras iš vaizdo įrašo/Rusijos savanorių korpuso reidas į Belgorodo sritį

„Dar viena maksimaliai sėkminga ataka [buvo] įvykdyta kartu su SBU karine kontržvalgyba Kursko srityje. Netrukdomai vėl kirtę skylėtą sieną, rugpjūčio 27-osios naktį bepiločiais lėktuvais smogėme kariniam objektui: aerodromui su Putino grifais“, – skelbiama grupės kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Rugpjūčio 27 d. Rusijos gynybos ministerija teigė sunaikinusi Kursko srityje paleistus dronus.

Savanorių korpusas tokius pranešimus užginčijo ir apkaltino tiek Rusijos gynybos ministeriją, tiek Kursko gubernatorių nuslėpus, kad paklydusi priešlėktuvinės gynybos raketa pataikė į gyvenamąjį daugiaaukštį pastatą.

Šių teiginių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Rusijos savanorių korpusas yra partizanų grupė, sudaryta iš Rusijos piliečių, kovojančių Ukrainos pusėje. Kovo mėn. ši grupė prisiėmė atsakomybę už tarpvalstybinį išpuolį Brianske, su Ukraina besiribojančiame Rusijos regione.

Kasdienėje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija atkreipė dėmesį į net penkis trečiadienį Rusijos teritorijai suduotus smūgius vienkartiniais bepiločiais atakos orlaiviais.

Kaip ir kiti analitikai, britų žvalgyba pažymėjo, kad tai buvo didžiausia ataka prieš Rusiją nuo konflikto pradžios. Apie sprogimus pranešta Maskvoje, Brianske, Riazanėje bei netoli Estijos pasienio esančioje Pskovo aviacijos bazėje.

Manoma, kad per išpuolį Pskove buvo apgadinti keli Rusijos kariniai transporto orlaiviai. Skaičiuojama, jog per visą rugpjūtį Rusija patyrė 25 atskiras dronų atakas, kurios beveik neabejotinai buvo įvykdytos vienkartiniais bepiločiais atakos orlaiviais.

Daugelis jų pasiekė taikinius, o tai greičiausiai reiškia, kad Rusijos priešlėktuvinei gynybai sunkiai sekasi juos aptikti ir sunaikinti, pastebėjo Gynybos ministerija. 

Tikėtina, kad Rusija peržiūri savo priešlėktuvinės gynybos pozicijas teritorijoje tarp Ukrainos ir Maskvos, kad galėtų geriau atremti šias atakas. Dėl ankstesnių smūgių prieš Rusijos karines oro bazes rusų orlaiviai buvo išsklaidyti po įvairias Rusijos vietas.

„Tačiau naujausi smūgiai prieš Solcų ir Pskovą parodė, kad bepiločiai orlaiviai turi didelį pasiekiamumą, todėl tolesnis išsklaidymas tampa sudėtingesnis“, – rašo britų žvalgyba.

Gynybos ministerijos spėjimu, Rusijai gali tekti apsvarstyti galimybę papildomai įrengti oro gynybos sistemas aerodromuose, kuriems, jos nuomone, gresia pavojus dėl bepiločių orlaivių atakų.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad šalies oro gynyba ketvirtadienio rytą sunaikino į Maskvą skridusį ukrainiečių droną.

Ministerijos informaciją perduoda Rusijos naujienų agentūros ir „Telegram“ kanalai.

Nurodoma, kad dronas sunaikintas virš Maskvos srities Voskresensko rajono.

Platformoje „Telegram“ Maskvos meras Sergejus Sobianinas parašė, kad aukų ar žalos nebuvo.

Rusų agentūra „RIA Novosti“ perdavė Vnukovo oro uosto informaciją, kad ketvirtadienį ryte buvo įvesta apribojimų skrydžiams.

Per praėjusią parą Ukrainos gynėjai likvidavo daugiau kaip 600 Rusijos užpuolikų ir sunaikino dešimtis priešo artilerijos dalinių, tankų ir šarvuotų kovos mašinų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo visiškos invazijos pradžios Ukrainos kariuomenei pavyko sumažinti rusų karių skaičių maždaug 263 020 žmonių, iš kurių 610 buvo likviduoti per pastarąją parą.

Be to, per dieną buvo sunaikinta 13 rusų tankų (iš viso 4436), 8 šarvuotos kovos mašinos (8604), 31 artilerijos sistema (5507), 1 daugkartinio paleidimo raketų sistema (734), 22 bepiločiai orlaiviai (4 tūkst. 417), 26 sparnuotosios raketos (1 tūkst. 445), 23 automobilinės technikos ir autocisternų vienetai (7 tūkst. 976) ir 5 specialiosios technikos vienetai (830).

Per dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sunaikintų Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemų skaičius – 500, lėktuvų – 315, sraigtasparnių – 316, taip pat laivų ir katerių – 18, nepakito.

Trečiadienio naktį įvairiuose Rusijos Federacijos regionuose užfiksuotos plataus masto dronų atakos metu Rusijos gynybos pajėgoms ir priemonėms nepavyko numušti dronų, kurie Pskovo aerodrome sunaikino keletą karinių transporto priemonių Il-76. Šių nepilotuojamų orlaivių niekas nepastebėjo, tikriausiai dėl to, kad rusai oro gynybą sutelkė būtent savo sostinėje.

Tokias išvadas padarė Karo tyrimų instituto analitikai, praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi ISW ataskaita.

Pranešama, kad Ukrainos pajėgos naktį iš rugpjūčio 29 į 30 d. per bepiločio lėktuvo smūgį į Rusijos aerodromą Pskovo srityje sunaikino keturis Rusijos lėktuvus Il-76.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrejus Jusovas sakė, kad dėl bepiločio orlaivio smūgio Pskovo aerodrome buvo sunaikinti 4 Rusijos orlaiviai Il-76 ir galbūt dar 2 orlaiviai buvo apgadinti, tačiau nekomentavo smūgio pobūdžio ir neprisiėmė už jį atsakomybės.

Kadras iš vaizdo įrašo/Pskove dega aerodromas

Geolokalizuota filmuota medžiaga ir Rusijos šaltiniai patvirtino, kad buvo smogta ir sunaikinti mažiausiai du Rusijos orlaiviai Il-76.

Rusijos „kariniai korespondentai“ tvirtina, kad Pskovo aerodromą Ukraina atakavo daugiau kaip 21 dronu.

Rusijos šaltiniai, įskaitant Rusijos gynybos ministeriją, teigė, kad oro gynybos ir elektroninės kovos sistemos taip pat tariamai numušė bepiločius orlaivius virš Oriolo, Tulos, Voronežo, Riazanės, Kalugos, Briansko ir Maskvos regionų.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad Rusijos oro gynyba atrėmė masyvų Ukrainos bepiločių orlaivių smūgį į Centrinę federalinę apygardą (didelę administracinę apygardą, kuriai priklauso Maskva, bet ne Pskovas). Jis taip pat sakė, kad bent 1 iš bepiločių orlaivių judėjo Maskvos link, o tai gali reikšti, kad Rusijos valdžios institucijos iš pradžių galėjo manyti, jog Ukraina tariamai ketino smogti Maskvai arba aplinkiniam regionui.

Ekspertai mano, kad Rusijos pajėgos galėjo sutelkti savo priešlėktuvinę gynybą į Maskvos dengimą ir „kažkodėl nepastebėti neįprastai didelio skaičiaus Ukrainos bepiločių orlaivių, kurie, kaip pranešama, smogė Pskovo aerodromui“.

Leidinyje taip pat teigiama, kad Rusijos oro gynybos virš šešių kitų regionų numušti dronai greičiausiai buvo nukreipti į Maskvą arba Pskovo sritį ir greičiausiai nebuvo Ukrainos tikėtinų pastangų smogti taikiniams kituose Rusijos Federacijos regionuose dalis.

Rusijos propagandistai ir „kariniai korespondentai“ kritikavo Rusijos pajėgas dėl nesugebėjimo apsaugoti Rusijos teritoriją ir karinius objektus, taip pat kritikavo Gynybos ministerijos neseniai atliktą cenzūrą.

Su Kremliumi susijęs Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos smūgis Pskovo aerodromui parodė, jog Rusijos priešlėktuvinė gynyba neprisitaikė gintis nuo pakartotinių Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgių, priešingai nei Rusijos priešlėktuvinė gynyba okupuotame Kryme.

Jis taip pat kritikavo Rusijos valdžios institucijas už tai, kad jos nelaiko brangių karinių orlaivių angaruose.

Kitas žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas išreiškė susirūpinimą, kad Rusijos Federacijos vakaruose neliks saugių vietų dėl augančių Ukrainos techninių pajėgumų, ir pasiūlė Rusijos pajėgoms į tai atsižvelgti saugant karinius ir strateginius objektus.

Tačiau kitas „karo tinklaraštininkas“ pažymėjo, kad reikalavimai Rusijos valdžios institucijoms užtikrinti aerodromų saugumą ir apsaugą yra „kitokio lygio“ nei anksčiau.

Rusijos šaltiniai taip pat suabejojo pastarojo meto Rusijos gynybos ministerijos cenzūros pastangomis, pažymėdami, kad būtina teisingai ir sąžiningai informuoti apie tariamus Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje, įskaitant vieną Rusijos „karinį korespondentą“, kuris kritikavo oficialius Rusijos televizijos kanalus už tai, kad šie nepraneša apie Ukrainos smūgius.

Žinomas Kremliaus propagandininkas Vladimiras Solovjovas išreiškė pasipiktinimą dėl dronų smūgio ir kritikavo Rusijos elitą, kuris ragina Kremlių „įšaldyti“ karą prieš Ukrainą ir derėtis dėl Rusijos ekonomikos gelbėjimo.

Kitos analitikų įžvalgos: 

• Rugpjūčio 30 d. naktį Rusijos kariuomenė surengė didelio masto raketų ir dronų smūgį, pirmiausia Kyjivui, greičiausiai atsakydama į ankstesnes bepiločių orlaivių atakas Rusijos Maskvos ir Pskovo regionuose.
• Rugpjūčio 30 d. Ukrainos lengvieji pėstininkai (tikriausiai žvalgybos daliniai) prasiskverbė į rytus nuo Rusijos lauko įtvirtinimų netoli Verbovės.
• Pranešama, kad Kremlius dėjo nemažai pastangų, kad nutylėtų arba supainiotų pranešimus apie „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino laidotuves, o tai greičiausiai rodo, kad Kremliui ir po jo mirties vis dar rūpi J.Prigožino patrauklumas Rusijos Federacijoje ir tarp „vagneriečių“.
• Gali būti, kad kai kurie Rusijos pareigūnai tiria „karinių korespondentų“ nuomonę apie J.Prigožiną ir jo mirtį, siekdami nustatyti ir cenzūruoti rusų ultranacionalistus, neturinčius akivaizdžių ryšių su J.Prigožinu ar „Wagner“.
• Rugpjūčio 30 d. Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas dar kartą patvirtino savo ištikimybę Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, toliau bandydamas atsiriboti nuo „Wagner PMC“ vadovo Jevgenijaus Prigožino.
• Rugpjūčio 30 d. Rusijos kariai vykdė puolamąsias operacijas Kupjansko-Svatovės-Kreminos linijoje, Bachmuto rajone, Avdijivkos-Donecko linijoje, netoli Donecko ir Zaporižios sričių sienos bei Zaporižios srities vakaruose ir, kaip pranešama, judėjo į priekį.
• Rugpjūčio 30 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos vykdė puolamąsias operacijas mažiausiai dviejuose fronto sektoriuose ir pasistūmėjo į priekį Bachmuto srityje, Donecko ir Zaporižios sričių pasienyje ir Zaporižios srities vakaruose.
• Pranešama, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerija uždraudė „Wagner" samdiniams dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje.
• Ukrainos Krymo partizanų būrys „Ateš“ pranešė, kad jo partizanai rugpjūčio 29 d. sėkmingai susprogdino sprogstamąjį užtaisą partijos „Vieningoji Rusija“ rinkimų kampanijos štabe okupuotoje Naujojoje Kachovkoje, Chersono srityje.

Rusija ketvirtadienio naktį skelbė apie sprogimus ir naujas dronų atakas Brianske. Apie tai pranešė Rusijos kanalai, kuriuos cituoja „Ukrinform“.

„Rusijos Federacijos gynybos ministerijos priešlėktuvinės gynybos pajėgos virš Briansko srities numušė du lėktuvo tipo bepiločius orlaivius“, – „Telegram“ parašė Briansko srities gubernatorius Oleksandras Bogomazas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, vertindamas gynybos pajėgų kontrpuolimą, pareiškė, kad ukrainiečiai pranoko lūkesčius.

„Ukrainiečiai palaipsniui įgyja persvarą, o tai reiškia, kad jie stumia atgal rusus ir sugeba prasiveržti pro kai kurias gerai įtvirtintas teritorijas, minų laukus, todėl dabar dar svarbiau juos paremti.

Matėme, kad ukrainiečiai dar kartą pranoko lūkesčius, ir turime prisiminti, kad viskas prasidėjo praėjusiais metais nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

„IMAGO“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Tuo metu ekspertai manė, kad Ukraina išsilaikys tik kelias dienas ar savaites, tačiau jie išvadavo šiaurę, Kyjivą, rytus, Charkivą, teritoriją pietuose, Chersoną. O dabar jie pasiekė dar didesnės sėkmės“, – J. Stoltenbergas sakė interviu CNN.

Pasak jo, „tai nuožmi kova, sunki kova, ir ukrainiečiams tai nėra lengvas kelias į pergalę, tačiau jie pasiekia sėkmę, kuri įgauna vis didesnį pagreitį“.

Atsakydamas į klausimą apie skirtingą Vakarų kariškių kontrpuolimo taktikos vertinimą, J.Stoltenbergas pažymėjo, kad „vyksta nuolatinis dialogas tarp NATO sąjungininkų ir, žinoma, dialogas su Ukraina“.

Pasak Aljanso generalinio sekretoriaus, ukrainiečiams reikia padėti patarimais ir parama, „tačiau galiausiai sprendimus turi priimti ukrainiečiai“.

Jis pažymėjo, kad NATO sąjungininkų Ukrainai suteiktos pažangios oro gynybos sistemos „įrodė savo išskirtinį veiksmingumą“.

Jis pridūrė, kad „ukrainiečiai sumaniai valdo šias sistemas“, taip pat bepiločius orlaivius ir tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas.