Karas Ukrainoje. JAV: per derybas su ukrainiečiais padaryta didelė pažanga

JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas pareiškė, kad sekmadienį vykusių derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl pasiūlymo nutraukti karą su Rusija metu buvo padaryta didelė pažanga.

V.Zelenskio ir amerikiečių delegacijos, įskaitant S.Witkoffą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentą Jaredą Kushnerį, susitikimas Berlyne truko daugiau nei penkias valandas, teigiama specialiojo pasiuntinio paskelbtame pranešime socialiniame tinkle „X“.

„Atstovai išsamiai aptarė 20 punktų taikos planą, ekonomines darbotvarkes ir daugiau dalykų. Padaryta didelė pažanga, ir jie vėl susitiks rytoj ryte“, – sakoma pranešime.

HANDOUT / AFP

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pirmadienį Berlyne tęs derybas su JAV delegacija, įskaitant Donaldo Trumpo specialųjį pasiuntinį Steve'ą Witkoffą ir amerikiečių prezidento žentą Jaredą Kushnerį, pranešė jo komanda.

Abi pusės sekmadienį baigė penkias valandas trukusias derybas, tačiau „susitarė jas pratęsti rytoj“, sakė V.Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas.

Keliaudamas į Vokietiją V.Zelenskis pareiškė esąs pasirengęs dialogui dėl karo, prasidėjusio Rusijai surengus plataus masto invaziją 2022 metų vasarį, pabaigos, ir pridūrė, kad „viršūnių susitikimas Berlyne yra svarbus“.

V.Zelenskis išreiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos parems idėją įšaldyti fronto liniją ten, kur ji yra, o ne stums raginimą, kad Ukraina perleistų visą Donbaso regioną, kaip to reikalauja Maskva.

„Teisingiausias įmanomas variantas yra likti ten, kur esame“, – žurnalistams sakė Ukrainos lyderis.

„Tai tiesa, nes tai paliaubos (...) Žinau, kad Rusija į tai nežiūri teigiamai, ir norėčiau, kad amerikiečiai mus palaikytų šiuo klausimu“, – kalbėjo jis.

D.Trumpas daro vis didesnį spaudimą Kyjivui, kai praėjusį mėnesį atskleidė karo užbaigimo planą, kuris buvo kritikuojamas kaip smarkiai atitinkantis Maskvos reikalavimus.

Šis pasiūlymas sukėlė diplomatinių ginčų bangą, o Ukrainos pareigūnai neseniai pareiškė, kad Vašingtonui išsiuntė pataisytą versiją.

V.Zelenskis teigė negavęs Vašingtono atsakymo dėl šių pataisų, tačiau pridūrė: „Gaunu visus signalus ir būsiu pasiruošęs dialogui, kuris prasidės šiandien.“

Tuo metu Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas abejojo ​​naujausiomis pastangomis.

„Manau, kad tiek ukrainiečių, tiek europiečių indėlis į šiuos dokumentus vargu ar bus konstruktyvus, tai yra problema“, – vaizdo žinutėje sakė jis.

J.Ušakovas teigė, kad Maskva nematė naujausių dokumentų, tačiau pridūrė, kad „jei bus kokių nors atitinkamų pataisų, turėsime labai stiprių prieštaravimų, nes labai aiškiai išdėstėme savo poziciją, kuri, regis, amerikiečiams buvo gana aiški“.

AFP/Scanpix/Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas

Tai, kad dabartinės JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos „taikos planas“ buvo pagrįstas Rusijos dokumentais, pabrėžia „prezidento refleksinį susižavėjimą diktatoriumi“. Be to, dabar tai patvirtina „esminis atsitraukimas nuo NATO sąjungininkų, kuris jau seniai yra Vladimiro Putino Kalėdų dovanų sąraše“, rašo politinis analitikas Johnas Avlonas savo straipsnyje žurnale „Rolling Stone“.

Autorius mano, kad Trumpo administracija toliau drąsina „autokratinius priešus“ ir atstumia „demokratinius sąjungininkus“.

„Tai dabar yra oficiali JAV politika, išdėstyta neseniai paskelbtoje Nacionalinio saugumo strategijoje – programiniame dokumente, kurį kiekviena administracija išleidžia, kad paskelbtų pasauliui savo strateginius prioritetus“, – priminė jis.

Autorius nurodė, kad dokumentas yra kupinas „Trumpui būdingų garsių pareiškimų ir prieštaravimų“. Jis vadina jį visišku atsiskyrimu nuo pasaulio, kurį Amerika sukūrė kartu su savo sąjungininkais po Antrojo pasaulinio karo: „Tai raudonos, baltos ir mėlynos spalvų vidurinis pirštas, parodytas laisvajam pasauliui. Kai kuriose vietose jis netgi skamba taip, tarsi jį būtų parašęs Kremlius, pateikdamas mūsų požiūrį į užsienio politiką iki šiol kaip rezultatą to, kad „elitas įtikino save, jog nuolatinis Amerikos dominavimas visame pasaulyje atitinka mūsų šalies interesus.“

Jis taip pat pavadino dokumentą šmeižtu ir įžeidimu dvipartiniam liberaliam internacionalizmui, kuris „grindžiamas kolektyvinio saugumo susitarimais tarp įvairių dydžių Vakarų demokratijų ir kurio tikslas – priešintis autokratinei agresijai, tokiai kaip Rusijos invazija į Ukrainą“. Jis pridūrė, kad ankstesnių JAV prezidentų administracijos netikėjo, kad „nuolatinė Amerikos hegemonija visame pasaulyje atitinka mūsų šalies interesus“. Tačiau tai dažnai aptariama Rusijoje. Todėl Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtinta, kad „Trumpo administracija randa bendrą kalbą su autokratų ašimi, propaguodama regioninę hegemoniją kaip 21 amžiaus viziją“. Todėl D.Trumpas ir domisi procesais Vakarų pusrutulyje.

„Kita regioninio D.Trumpo valdžios uzurpavimo pusė yra nestabili taika, pagrįsta „jėga yra teisė“ principu, su kitais regioniniais hegemonais – Kinija ir Rusija. Kinija gauna galimybę dominuoti Azijoje, o Taivanas tampa patraukliu tikslu Kinijos prezidento Xi gyvenimo uždavinių sąraše. Rusija gauna rytinę Ukrainą ir susilpnintą NATO“, – pridūrė jis.

Jis priminė, kad istoriškai diktatoriškų režimų siūloma taika visada rėmėsi armijomis. Būtent tokį taikos supratimą netolimoje praeityje turėjo kraštutiniai kairieji.

Trumpo prieštaravimai

Naujojoje nacionalinio saugumo strategijoje teigiama, kad JAV turi „toliau gerinti prekybos (ir kitus) santykius su Indija“. Tačiau iš tiesų JAV ir Indijos santykiai buvo sugriauti D.Trumpo 50 proc. muitais. Be to, strategija žada „išsaugoti neprilygstamą JAV „minkštąją galią“. Tačiau iš tiesų D.Trumpo administracija naikina faktinius minkštosios galios instrumentus, tokius kaip „Amerikos balsas“ ir JAV tarptautinės plėtros agentūra.

Jau po strategijos paskelbimo D.Trumpas patvirtino kritiškai svarbių „Nvidia“ lustų, kritiškai svarbių dirbtiniam intelektui, pardavimą Kinijai, taip pakenkdamas griežtiems pareiškimams apie JAV lyderystės užtikrinimą dirbtinio intelekto ginklavimosi lenktynėse. Taip pat neaiškūs D.Trumpo raginimai pakeisti režimą Venesueloje – be jokio „plano stabilizuoti žlugusią socialistinę valstybę“.

Analitikas primena, kad Amerika vis dėlto yra respublika, o ne imperija. Jis siūlo stiprinti demokratinių respublikų ryšius – karinius ir ekonominius, kad „būtų galima ryžtingai priešintis augančiam autokratiniam aljansui“. Jo nuomone, nėra saugumo izoliacionistiniame „stručio“ polėkyje, agresijos ignoravime ar agresoriams suteikiamoje „jėgoje per nuraminimą“.

Michael Kappeler / dpa/picture-alliance

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad Berlyne jau prasidėjo jo susitikimas su JAV delegacija, kuriai priklauso amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir jo žentas Jaredas Kushneris.

„Pradėjome savo susitikimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V.Zelenskis, pasidalinęs nuotraukomis, kuriose matyti Ukrainos delegacija, prie kurios prisijungė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, JAV pareigūnai, įskaitant S.Witkoffą, J.Kushnerį ir NATO pajėgų Europoje vadą, JAV generolą Alexusą Grynkewichių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė esąs pasirengęs atsisakyti savo šalies siekio prisijungti prie NATO mainais į Vakarų saugumo garantijas, tačiau atmetė JAV siūlymą perleisti teritorijų Rusijai.

V.Zelenskis taip kalbėjo atvykęs į Berlyną prieš numatomas derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus garso žinutėmis „WhatsApp“ grupiniame pokalbyje prieš derybas, V.Zelenskis sakė, kad kadangi JAV ir kai kurios Europos šalys atmeta Ukrainos siekį prisijungti prie NATO, Kyjivas tikisi, kad Vakarai pasiūlys panašias garantijas, kokios yra siūlomos Aljanso narėms.

„Šios saugumo garantijos yra galimybė užkirsti kelią dar vienai Rusijos agresijos bangai, – sakė jis. – Ir tai jau yra mūsų kompromisas.“

V.Zelenskis pabrėžė, kad bet kokios saugumo garantijos turės būti teisiškai įpareigojančios ir turėti JAV Kongreso palaikymą, pridurdamas, kad laukia iš savo komandos naujausios informacijos po Ukrainos ir JAV karininkų susitikimo Štutgarte, Vokietijoje.

Jis sakė, kad vėliau vakare atskirai susitiks su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir, galbūt, kitais Europos lyderiais.

Vašingtonas jau kelis mėnesius bando suderinti abiejų pusių reikalavimus, o D.Trumpas ragina greitai nutraukti karą ir vis labiau erzinasi dėl delsimo.

Galimų kompromisų paieška susidūrė su didelėmis kliūtimis, įskaitant klausimą dėl Ukrainos rytinės Donecko srities, kurios didžiąją dalį užėmusios Rusijos pajėgos, kontrolės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Evansas Kibetas ukrainiečių nelaisvėje

Ukrainos ginkluotosios pajėgos paėmė į nelaisvę 36-erių metų lengvaatletį iš Kenijos, kurį rusai apgaule išsiuntė į frontą. Jis interviu „ABC News“ papasakojo, kaip atsidūrė tokioje situacijoje.

Keniečio Evanso Kibeto teigimu, sportas jam neatnešė pakankamai pajamų, todėl jis pradėjo ieškoti galimybių užsidirbti užsienyje. Vieną kartą E.Kibetui buvo pasiūlyta vykti į Sankt Peterburgą tariamai už atlygį dalyvauti sporto festivalyje. Jis teigė, kad tuomet jam tai atrodė puiki galimybė padėti šeimai.

Kenietis žurnalistams papasakojo, kad atvykus į Sankt Peterburgą jam ir kitiems afrikiečiams buvo pasiūlyta pratęsti vizą ir pasirašyti sutartį, kuri buvo rusų kalba. Akivaizdu, kad nė vienas iš jų nesuprato dokumento turinio. Paaiškėjo, kad tai buvo sutartys dėl tarnybos armijoje.

E.Kibetas papasakojo, kad netrukus po sutarties pasirašymo iš jo paėmė pasą ir nuvežė į poligoną, kur apie savaitę jam buvo suteiktas bazinis mokymas. Po to jis ir kiti užsieniečiai buvo išsiųsti į fronto liniją.

Pasak Kibeto, jis iš karto suprato, kad atsidūrė ne sporto renginyje ir ne įprastame darbe, o realioje karinėje situacijoje su artilerija, dronais ir nuolatine mirties grėsme. Vyras prisipažino, kad, bijodamas dėl savo gyvybės, pabėgo į mišką, nusivilko karinę uniformą ir po dviejų dienų išėjo prie Ukrainos pajėgų pozicijų, kur pasidavė ir buvo paimtas į nelaisvę.

Žurnalistai išsiaiškino, kad ukrainiečių pajėgos paėmė į nelaisvę ne tik E.Kibetą, bet ir kitų afrikiečių, iš kurių daugelis papasakojo panašias istorijas apie tai, kaip juos apgavo Rusija. Vis dėlto dalis užsieniečių prisipažino, kad savanoriškai prisijungė prie Rusijos pajėgų.

Ukrainos duomenimis, 1436 afrikiečiai iš 36 šalių šiuo metu tarnauja Rusijos armijoje. Be to, Kremlius aktyviai toliau verbuoja užsieniečius į karą, siūlydamas jiems gerai apmokamą darbą arba išsilavinimą.

Ukraina / HANDOUT / AFP

Rusija naktį į Ukrainą paleido 138 dronus ir balistinių raketų, sužeisti žmonės Chersono ir Zaporižios srityse, sekmadienį pranešė Kyjivas prieš Berlyne rengsimas JAV, Europos ir Ukrainos pareigūnų derybas.

Rusijos dronas pataikė į „vieną iš Chersono ligoninių“, sužeisti du žmonės, įskaitant slaugytoją, pranešė regiono administracija platformoje „Telegram“.

Per smūgius Zaporižios regione buvo sužeisti septyni žmonės, teigė gubernatorius Ivanas Fedorovas.

Savo kasdienėje ataskaitoje Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad 110 iš paleistų dronų buvo perimti arba numušti, tačiau raketų ir dronų pataikymai užfiksuoti šešiose vietose.

Sekmadienį prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šimtai tūkstančių šeimų pietiniuose, rytiniuose ir šiaurės rytiniuose regionuose vis dar neturi elektros, o po praėjusią naktį įvykdyto didelio masto išpuolio įvairiose srityse tęsiami elektros, šilumos ir vandens tiekimo atkūrimo darbai.

Ukrainos prezidentas teigė, kad per pastarąją savaitę Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 1,5 tūkst. atakos dronų, beveik 900 valdomų aviacinių bombų ir 46 įvairaus tipo raketas.

Ukraina sekmadienį atsakė savais dronais: Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad oro gynyba šeštadienio pabaigoje ir sekmadienio pradžioje numušė 235 ukrainiečių dronus.

Viename kaime Belgorodo srityje dronas sužeidė žmogų ir padegė jo namą, sakė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Ukrainos dronai smogė į naftos saugyklą Uriupinsko mieste Volgogrado srityje ir sukėlė gaisrą, anot regiono gubernatoriaus Andrejaus Bočarovo.

Ukraina dronais atakavo ir Krasnodaro krašte esantį Afipskio miestą, kuriame yra naftos perdirbimo gamykla. Pareigūnai teigė, kad sprogimai išdaužė gyvenamųjų pastatų langus, tačiau nepranešė apie naftos perdirbimo gamyklai padarytą žalą.

Dmytro Kuleba / Yevhen Kotenko / ZUMAPRESS.com

Ukraina beveik neabejotinai artimiausioje ateityje netaps NATO nare, todėl reikia apsvarstyti alternatyvius variantus, garantuojančius šalies saugumą. Apie tai buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba papasakojo vaizdo įraše savo „YouTube“ kanale, nurodydamas tris realiausias ir patikimiausias saugumo garantijas.

Jis pažymėjo, kad pirmoji garantija turėtų būti sistemingi, didelio masto ir aiškūs ginklų tiekimai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms iš JAV ir ES.

„Ne bendri žodžiai, kad per ateinančius 10 metų Amerika ir Europa rems Ukrainos ginkluotųjų pajėgų plėtrą, o labai konkretūs. Pavyzdžiui, kasmet dvi priešlėktuvinės baterijos arba 2 milijonai sviedinių, tankai, dronai, raketos, ir taip 10 metų“, – pažymėjo jis.

Tai suteiks Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms jėgos ginti Ukrainą, pabrėžė D.Kuleba.

Antroji saugumo garantija, pasak buvusio užsienio reikalų ministro, yra Ukrainos narystė Europos Sąjungoje.

„Nes šis karas prasidėjo 2014 m. ir peraugo į didelio masto Rusijos invaziją dėl vienos paprastos priežasties: Putinas tikėjo, kad Ukraina yra buferinė zona, kurią jis turi teisę pasiglemžti“, – sakė D.Kuleba.

Jis pažymėjo, kad šią grėsmę galima pašalinti dviem būdais. Tai Rusijos išnykimas arba Ukrainos įtraukimas į ES, kad V.Putinas suprastų, jog Ukraina nėra buferinė zona, o Europos dalis.

D.Kuleba pridūrė, kad ES buvo sukurta, be kita ko, kaip gynybinė sąjunga, tik ji šia linkme nebuvo plėtojama. Tačiau teisinis pagrindas tam yra, ir ateityje iš ES galima sukurti į NATO panašią organizaciją.

Trečiasis saugumo garantas, jo nuomone, yra Ukrainos atkūrimas ir jos finansinė parama artimiausiais metais. D.Kuleba pažymėjo, kad tik stabilumas valstybėje padės įgyvendinti reikiamas reformas, nesukeliant politinio populizmo.

Jis pažymėjo, kad labai svarbu suteikti galimybę Ukrainos verslui atsigauti po karo. „Kadangi, kaip visada sakiau, tik ten yra jėga – Ukrainos armijoje, Ukrainos verslininkuose“, – pabrėžė jis.

Anksčiau prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina nuo pat pradžių norėjo gauti saugumo garantijas įstojant į NATO, kad išvengtų pakartotinio Rusijos puolimo, bet partneriai iš JAV ir Europos šios galimybės nepalaikė.

Todėl Ukraina reikalauja dvišalių saugumo garantijų pagal NATO 5 straipsnio principą tarp Ukrainos ir JAV, taip pat saugumo garantijų iš Europos šalių ir kitų šalių – Kanados, Japonijos ir kt. – kad nebūtų pradėta dar viena Rusijos agresija.

AFP/ „Scanpix“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad tikisi, jog Jungtinės Valstijos per derybas Berlyne parems idėją įšaldyti fronto liniją Ukrainoje pagal dabartinę situaciją.

„Sąžiningiausias variantas būtų „likti ten, kur esame“. Tai tiesa, nes tai yra paliaubos (...). Žinau, kad Rusija to nevertina teigiamai, ir norėčiau, kad amerikiečiai mus palaikytų šiuo klausimu“, – sakė V.Zelenskis žurnalistams prieš pat atvykstant į Berlyną deryboms su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu ir Europos lyderiais.

Į svarbias derybas dėl karo su Rusija užbaigimo vykstantis Ukrainos prezidentas taip pat teigė esąs pasirengęs dialogui.

Amerikiečių pareigūnai jau ilgą laiką bando suderinti abiejų pusių reikalavimus, D.Trumpui spaudžiant Maskvą ir Kyjivą sutikti su jo pasiūlytu susitarimu, kritikuotu kaip pataikaujančiu Rusjiai. Ieškant galimų kompromisų susidurta su didelėmis kliūtimis, įskaitant tai, kuriai šaliai atiteks Ukrainos rytinės Donbaso srities, kurią daugiausia yra okupavusios Rusijos pajėgos, kontrolė.

Penktadienį Baltųjų rūmų pareigūnas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad D.Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas savaitgalį susitiks su V.Zelenskiu ir Europos lyderiais aptarti taikos derybų padėties.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Kostiantynivka, Donbasas, 2025 m.

Idėja sukurti demilitarizuotą ekonominę zoną Donbase pagal JAV karo užbaigimo planą yra kompromisas tarp Rusijos teritorinių pretenzijų ir Ukrainos pozicijos. Vis dėlto daugelis šio projekto aspektų lieka neaiškūs. Tokią nuomonę interviu „Deutsche Welle“ išsakė Austrijos politologas ir Rusijos ekspertas Gerhardas Mangottas.

„Tai bandymas rasti kompromisą tarp Rusijos teritorinių pretenzijų ir Ukrainos pozicijos, pagal kurią teritorijos atiduoti negalima. Problema yra ta, kaip tokia speciali ekonominė zona turėtų veikti teisiškai – pagal Ukrainos ar Rusijos teisę? Ukraina nepriims zonos, įformintos pagal Rusijos teisę, ir atvirkščiai, Rusija nepripažins zonos, įformintos pagal Ukrainos teisę. Tai atviras klausimas. Be to, kas ten dirbs – tik tarptautinės bendrovės, ar ukrainiečių ir rusų, ar tik ukrainiečių, ar tik rusų? Labai daug kas lieka neaišku“, – sakė jis.

Politologas mano, kad kol Ukraina ir Rusija nepasieks susitarimo, negalima pasakyti, ar tai gera idėja. Jis išreiškė abejones, kad tokia iniciatyva gali pavykti.

Be to, G.Mangottas priminė, kad Rusija dažnai nesilaikė tarptautinių susitarimų. Jis pabrėžė, jog net ir sukūrus demilitarizuotą ekonominę zoną Donbase, niekas negali garantuoti, kad Maskva nebandys užimti šiaurinių Donecko srities dalių.

Politologas pažymėjo, kad sukūrus demilitarizuotą ekonominę zoną, reikės taikos palaikymo pajėgų. Vis dėlto jis išreiškė abejones, kad bent viena Vakarų valstybė sutiks laikyti tarptautinę misiją tiesiogiai fronto linijoje.