Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Axios“: JAV senatoriai palaiko Grahamo rengtą įstatymą – bus naujas kirtis Rusijai
06:36
Respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo parengtas įstatymo projektas, kuriuo siekiama sugriežtinti sankcijas Rusijai, jau turi daugiau nei 60 rėmėjų – to pakanka, kad jis būtų priimtas, skelbia „Axios“.
„Atrodo, kad įstatymo projektas, kuriuo šalims, toliau perkančioms Rusijos naftą ir dujas, būtų nustatyti 100 proc. antriniai muitai, jau turi pakankamą paramą, kad būtų priimtas Senate. Dabar didžiausia kliūtis lieka pateikti dokumentą svarstyti plenariniame posėdyje“, - rašo leidinys.
Pasak su situacija susipažinusio šaltinio, šiuo metu dokumentą remia mažiausiai 61 senatorius: 39 respublikonai ir 22 demokratai.
Ketvirtadienio popietę Respublikonų partijos vadovybė pradėjo vadinamąją „karštosios linijos“ procedūrą – neoficialią respublikonų senatorių apklausą, siekdama išsiaiškinti, ar yra kokių nors prieštaravimų dėl įstatymo projekto pateikimo balsavimui.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesiryžta visiškai pritarti šiam įstatymo projektui, tačiau užsiminė, kad yra pasirengęs jį pasirašyti L.Grahamo garbei.
„Mes rimtai svarstome šį klausimą – tai daroma Lindsay garbei. Jis to siekė labiau nei ko kito“, – sakė JAV lyderis.
Kaip priduria „Axios“, toks įstatymo projektas padidintų spaudimą Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, nes leistų prezidentui nustatyti 100 proc. muitus penkiems didžiausiems naftos ir dujų pirkėjams iš Rusijos.
„Antrinės sankcijos bus nukreiptos prieš tokias šalis kaip Kinija ir Indija, siekiant nutraukti pajamų srautus, kurie padeda finansuoti Rusijos karą Ukrainoje“, – rašo leidinys.
Be to, įstatymo projektas nukreiptas prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ – tanklaivių tinklą, naudojamą siekiant apeiti Vakarų sankcijas eksportuojant naftą iš Rusijos.
Linas Linkevičius: Rusija laimi? Tikrai ne! Ir nelaimės!
10:39
Rusija dar ne taip seniai buvo vadinama „benzino kolonėle su branduoliniu ginklu“. Dabar beliko tik branduolinis ginklas. Benziną į Maskvą tenka gabenti iš Rusijos gilumos, kaulyti iš Indijos, dar iš kur nors. O pasididžiavimas ir „žemių sugrąžinimo“ simbolis Krymas tapo „strateginiu“ galvos skausmu, savo komentare rašo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ukrainiečiai sunaikino visą logistiką, komunikacijas, tiltus – paliko tik Kerčės tiltą tam, kad norintys ir dar galintys turėtų galimybę evakuotis. Likti Kryme, kuomet 4 valandas per parą įjungia elektrą, neparduoda kuro, netiekia maisto produktų, vandens – prasmės nedaug. Apie turizmą kaip verslo šaltinį kalbėti jau netenka prasmės. Rūpestis vienas – išgyventi.
Vladimiro Putino pajėgos beviltiškai ir ilgam įstrigusios fronte. Artimiausioje ateityje jokio proveržio nesimato. „Stumdymasis“ ties kontaktine linija kas dieną paaukojant daugiau kaip 1000 savo karių – jokia ne strategija. Norint bent teoriškai tikėtis kažko daugiau, bent kompensuoti tuos daugiau kaip 30 tūkstančių per mėnesį prarastų karių, tiesiog būtina visuotinė mobilizacija.
Tam Kremlius vis nesiryžta ne tik todėl, kad nepopuliaru, bet ir dėl to, kad paprasčiausiai pavojinga. Žmonės, „paprasti piliečiai, kuriems nerūpi politika“ staiga pradėjo justi karo kvapą. Socialinė įtampa ir nepasitenkinimas didėja. Gal tai dar nereiškia gręsiančios revoliucijos, bet kryptis būtent ta. Nuojauta sako, kad sutrikęs internetas ar benzino nepritekliai jiems tėra visų bėdų pradžia.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kilus chaosui, Zelenskis pagalbos kreipėsi į vieną asmenį
09:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, liepos 16 d., kai Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose vyko protestai prieš gynybos ministro Mychailos Fedorovo atleidimą, didžiąją dienos dalį praleido diskutuodamas su savo kanceliarijos vadovu Kyryla Budanovu, bandydamas rasti išeitį iš susidariusios situacijos.
Apie tai rašoma britų laikraščio „Financial Times“ (FT) straipsnyje.
Leidinys pabrėžia, kad po M.Fedorovo atleidimo „Zelenskio vyriausybė pasinėrė į chaosą“.
Dėl to Ukrainos lyderis susidūrė su didelio masto nepasitenkinimu. M.Fedorovo patraukimas sukėlė tiek visuomenės, tiek politinę reakciją. Atsistatydinimo pareiškimą iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vado pavaduotojo pareigų pateikė Pavelas Jelizarovas.
Didžiąją dienos dalį V.Zelenskis praleido tardamasis su K.Budanovu, siekdamas suderinti krizės įveikimo planą, rašo FT, remdamasi prezidento padėjėjais.
Neužteko balsų Klymenkai patvirtinti
Dienraštis pažymi, kad, kai deputatai išreiškė nuomonę, jog Aukščiausiojoje Radoje nepavyks surinkti reikiamo balsų skaičiaus, kad vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka būtų paskirtas gynybos ministru, prezidentas nusileido.
Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos gynybos ministro pareigas eis Ukrainos saugumo tarnybos SBU vadovas Jevhenijus Chmara.
V.Zelenskio pasirinktasis gynybos ministras sausio mėnesį buvo paskirtas laikinuoju SBU vadovu. Anksčiau jis vadovavo SBU specialiųjų operacijų padaliniui „Alfa“, kuris dalyvavo Ukrainos dronų kampanijoje, skirtoje smogti giliai į Rusijos energetikos objektus.
V.Zelenskis sakė, kad generolas majoras J.Chmara, kuris eis ministro pareigas laikinai, kol bus oficialiai atleistas iš kariuomenės, „įgijo didelę ir daugeliu atžvilgių beprecedentę patirtį technologinių kovinių operacijų srityje“. „Būtent į tai turėtume sutelkti savo gynybos pastangas šio karo metu“, – pridūrė jis.
Macrono rengtas Europos lyderių susitikimas praėjo be Nausėdos
09:44
Pasaulio žiniasklaidos dėmesys šią savaitę krypo į Paryžių – vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą, rengtą kartu su valstybinėmis Bastilijos paėmimo dienos iškilmėmis.
Renginiuose dalyvavo didžioji dalis Europos politinių lyderių, tačiau nebuvo nei Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, nei aukščiausių Vyriausybės ar Seimo vadovų – Lietuvai atstovavo Seimo vicepirmininkė, Europos reikalų komiteto vadovė Rasa Budbergytė.
Renginiai, kuriuose dalyvavo bent 25 valstybių ir vyriausybių, įskaitant Ukrainą, vadovai, ES, NATO lyderiai, Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai, apėmė ir Ukrainos rėmėjų susitikimą liepos 13-ąją, ir Prancūzijos nacionalines iškilmes – Bastilijos paėmimo dienos minėjimą liepos 14-ąją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas, Baltijos šalys ir Ukraina: ko tikėtis iš pokyčių britų valdžioje
09:33
Didžiojoje Britanijoje – dar vienas ministro pirmininko pasikeitimas. Po oficialaus susitikimo su karaliumi Karoliu III, Andy Burnhamas greičiausiai taps naujuoju vyriausybės vadovu. Atsižvelgiant į svarbų britų vaidmenį remiant Ukrainą, taikant sankcijas Rusijai ir kuriant bendrą Europos gynybos infrastruktūrą, ekspertai svarsto, kokią įtaką šis pokytis turės visai Europai.
Ministras pirmininkas Keiras Starmeris birželio 22 d. paskelbė apie savo atsistatydinimą iš Leiboristų partijos lyderio ir vyriausybės vadovo pareigų po ilgai trukusio populiarumo nuosmukio, vyriausybės sunkumų gerinant ekonominę padėtį ir partijos nesėkmių vietos rinkimuose.
Pagrindiniu pretendentu į jo vietą greitai tapo buvęs Mančesterio meras Andy Burnhamas.
Daugelis Leiboristų partijos parlamentarų jį laiko politikos veikėju, galinčiu atkurti partijos populiarumą ir sėkmingiau konkuruoti su Nigelo Farage'o populistine nacionalistine partija „Reform UK“.
Tačiau nors A.Burnhamo vidaus politikos prioritetai yra palyginti aiškūs, apie jo užsienio politikos viziją žinoma kur kas mažiau.
Didžiąją pastarojo dešimtmečio dalį jis praleido regioninėje politikoje, todėl būsimasis Didžiosios Britanijos lyderis užsienio sostinėse tebėra palyginti mažai žinomas.
Užsienio politikos patirtis nebuvo lemiamas kriterijus renkantis K.Starmerio įpėdinį.
Pagalba Ukrainai greičiausiai nesumažės
Pagrindinis klausimas Baltijos šalims – ar premjero pasikeitimas galėtų susilpninti Didžiosios Britanijos paramą Ukrainai ir jos atgrasymo politiką Rusijos atžvilgiu.
Šiuo metu nėra jokių požymių, kad situacija galėtų pasikeisti.
A.Burnhamas priminė, kad jau 2014 m. jis pasmerkė Rusijos Krymo okupaciją ir pasisakė prieš 2018 m. Pasaulio futbolo čempionato rengimą Rusijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos dronai kirto netikėtoje vietoje: tokios griūties nebuvo 4 metus
09:26
Rusijos akcijų rinka patyrė didžiausią akcijų išpardavimą nuo 2022 m. rugsėjo – Maskvos biržos indeksas per dieną nukrito daugiau nei 4,24 proc. Tai šiek tiek daugiau nei per ankstesnį kritimą birželio 22 d., kai akcijų rinka nukrito 4,23 proc. Rusijos rinką žemyn stumia grėsmė dėl naujų JAV ir ES sankcijų, taip pat staigus kuro kainų šuolis dėl dronų smūgių, o tai gali sustabdyti tolesnį Rusijos centrinio banko palūkanų normos mažinimą.
Ketvirtadienio vakarą MMVB indeksas nukrito iki 2018 punktų, tačiau pagrindinę prekybos sesiją baigė šiek tiek aukščiau – 2024 punktų lygyje, t. y. 4,24 proc. žemiau nei uždarymo lygis praėjusią dieną.
Kaip apskaičiavo „RBK Investiciji“, tai yra didžiausias dienos kritimas nuo 2022 m. rugsėjo 26 d., kai indeksas prarado 7,49 proc.
Pasibaigus pagrindinei sesijai kritimas tęsėsi. 20.07 val. Maskvos laiku indeksas nukrito 4,72 proc. iki 2005,1 punkto. Tai mažiausias lygis nuo 2022 m. spalio mėn. Palyginimui, 2021 m. rudenį indeksas viršijo 4000 punktų.
„Rinka toliau krinta dėl geopolitinių rizikų, numatomų sankcijų ir dividendų išmokėjimo terminų... Spaudimą rinkai didina kylančios kuro kainos, o tai skatina griežtinti pinigų politiką“, – komentavo „Finama“ analitikas Jegoras Veršininas.
Nauji sankcijų paketai šiuo metu svarstomi tiek Europoje (21-asis paketas), tiek JAV.
Krizė benzino rinkoje
Skelbdamas apie palūkanų normos sumažinimą vos 25 baziniais punktais, Rusijos centrinis bankas įspėjo, kad jo sprendimą, be kita ko, lėmė padėtis degalų rinkoje. Nuo to laiko ji tik blogėjo, rašo portalas „Agentstvo“.
Remiantis „Rosstato“ duomenimis, per pastarąją savaitę benzino kaina išaugo 2,3 proc., o dyzelino – 3,2 proc. Septyniuose regionuose AI-95 kaina jau viršija 100 rublių.
Antradienį Centrinio banko pirmininko pavaduotojas Aleksejus Zabotnikas pareiškė, kad Centrinis bankas negali „užmerkti akių“ į degalų kainas: „Priimant sprendimus dėl palūkanų normos, svarbu ir tai, kokiu mastu padėtis degalų rinkoje paveiks piliečių ir verslo nuogąstavimus dėl būsimos infliacijos“.
Trečiadienį Centrinis bankas savo svetainėje paskelbė analitikų apklausos rezultatus. Iš jų matyti, kad ekspertai pakoregavo pagrindinės palūkanų normos prognozę didėjimo linkme – nuo 14,1 proc. iki 14,5 proc. Šiuo metu ji yra 14,25 proc. Taip pat patikslinta ir kitų metų prognozė – 12,2 proc. vietoj 10,6 proc. Tai rodo, kad šiais metais pagrindinės palūkanų normos mažinimas gali sustoti, o kitais metais ji mažės lėčiau, nei buvo tikėtasi anksčiau.
Ekonominė padėtis Rusijoje blogėja
Tuo tarpu ekonomikos padėtis blogėja, rašo portalas „Agentstvo“. Toje pačioje apklausoje Centrinis bankas BVP augimo prognozę 2026–2027 m. sumažino atitinkamai iki 0,6 proc. (vietoj 0,7 proc.) ir 1,3 proc. (vietoj 1,5 proc.).
Ekonomistas Vladislavas Inozemcevas mano, kad akcijų rinkos žlugimą lemia „beprotiška Kremliaus ekonominė politika“ apskritai ir turto konfiskavimas konkrečiai.
„Matėme, kad turto perskirstymas vėliau lemia turto realizavimą už kainą, kuri yra daug mažesnė už rinkos kainą – pavyzdžiu gali būti „Južuralzoloto“ atvejis: ji buvo parduota ketvirtą kartą už pusę kainos, ir tai yra geras orientyras, kiek dabar iš viso vertos likvidžios Rusijos turto dalys, kai nėra išorinės paklausos“, – sakė V.Inozemcevas.
Jis mano, kad akcijų rinkos kritimas gali tęstis iki 30 proc. korekcijos nuo šių metų maksimumų, t. y. iki 1830–1860 punktų. „Linkiu visiems investavusiems nenusiminti!“, – palinkėjo V.Inozemcevas.
Rusija Sumus atakavo galingomis bombomis
08:31
Rusijos atakavo Sumų miestą valdomomis aviacinėmis bombomis (KAB).
Apie tai pranešė Sumų srities karinės administracijos (OVA) vadovas Olegas Grigorovas. „Preliminariais duomenimis užfiksuoti penki KAB smūgiai. Nuo ankstesnio KAB smūgio Sumų pakraštyje praėjo mažiau nei šešios valandos“, – pažymėjo OVA vadovas.
Pasak O.Grigorovo, keliose miesto vietose užfiksuoti smūgiai į civilinę infrastruktūrą, įskaitant du smūgius centrinėje miesto dalyje.
„Vienoje iš smūgio epicentrų buvo apgadintas daugiaaukštis negyvenamasis pastatas. Aplinkiniuose pastatuose išdaužta šimtai langų“, – pridūrė O.Grigorovas.
Pasak jo, šiuo metu tikslinama informacija apie aukas ir padarinių mastą.
Sumų srities Nacionalinės policijos departamento duomenimis, dėl Rusijos smūgių regione iš viso sužeista 15 žmonių, tarp jų – vienas vaikas.
„Per pastarąsias 24 valandas priešas prieš civilius gyventojus naudojo valdomas bombas, daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, artileriją, minosvaidžius ir įvairių tipų nepilotuojamus orlaivius“, – teigiama pranešime.
Rusijos smūgiai Odesoje: žuvo du žmonės
07:23
Per Rusijos smūgį Juodosios jūros uostamiestyje Odesoje nukentėjo gyvenamasis namas ir žuvo du žmonės, penktadienį pranešė Ukrainos miesto mero pavaduotojas.
Pareigūnas Oleksandras Filatovas įvykio vietoje patvirtino informaciją apie aukas ir raketų ataką.
Kiti pareigūnai nurodė, kad per išpuolį buvo sužeisti aštuoni žmonės, tarp jų – du vaikai.
Per naujausius smūgius buvo apgadinti gyvenamieji namai, religinė įstaiga, ikimokyklinio ugdymo įstaiga, transporto priemonės ir kita civilinė infrastruktūra, pranešė institucijos.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, abiejų pusių smūgiai pastaruosius kelis mėnesius intensyvėja, todėl daugėja civilių aukų.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, birželis buvo daugiausiai civilių gyvybių Ukrainoje nusinešęs mėnuo nuo 2022 metų balandžio.
CŽA vadovas: Rusijos naujokai mūšio lauke išgyvena vos 20-30 minučių
06:11
JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe'as Pensilvanijoje vykusiame gynybos ir inovacijų viršūnių susitikime teigė, kad dėl Ukrainos pajėgų masinio dirbtinio intelekto valdomų puolamųjų dronų naudojimo vidutinė rusų naujoko išgyvenimo trukmė Ukrainos mūšio lauke siekia 20–30 minučių.
„Mūsų žvalgybos duomenys sutampa su kai kuriais viešai prieinamais pranešimais, kuriuos galbūt matėte iš Ukrainos: vidutinė rusų naujoko, atvykusio į mūšio lauką, išgyvenimo trukmė vertinama 20–30 minučių. Taip yra todėl, kad dirbtiniu intelektu aprūpinti dronai tapo labai specializuotomis ir pigiomis žudymo mašinomis“, – CŽA vadovo žodžius citavo agentūra „Bloomberg“.
Pasak agentūros, nepaisant didelio Rusijos skaičiaus pranašumo prieš Ukrainą, Kyjivui pavyksta sulaikyti Maskvos pažangą daugiausia dėka naujovių puolamųjų dronų srityje.
JAV pareigūnai teigia, kad Rusija per savaitę praranda apie 7 tūkst. karių, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad daugiau nei 80 proc. priešo taikinių sunaikinama dronais.
J.Ratcliffe’o pareiškimai pasirodė tuo metu, kai Vašingtonas ir jo sąjungininkai svarsto galimybę skirti naują finansavimą Ukrainos dronų kūrimo programoms ir siekia gauti prieigą prie technologijų, kuriomis grindžiamos dirbtinio intelekto valdymo sistemos, rašo „Bloomberg“.
