Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Linas Linkevičius: Rusija laimi? Tikrai ne! Ir nelaimės!
10:39
Rusija dar ne taip seniai buvo vadinama „benzino kolonėle su branduoliniu ginklu“. Dabar beliko tik branduolinis ginklas. Benziną į Maskvą tenka gabenti iš Rusijos gilumos, kaulyti iš Indijos, dar iš kur nors. O pasididžiavimas ir „žemių sugrąžinimo“ simbolis Krymas tapo „strateginiu“ galvos skausmu, savo komentare rašo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ukrainiečiai sunaikino visą logistiką, komunikacijas, tiltus – paliko tik Kerčės tiltą tam, kad norintys ir dar galintys turėtų galimybę evakuotis. Likti Kryme, kuomet 4 valandas per parą įjungia elektrą, neparduoda kuro, netiekia maisto produktų, vandens – prasmės nedaug. Apie turizmą kaip verslo šaltinį kalbėti jau netenka prasmės. Rūpestis vienas – išgyventi.
Vladimiro Putino pajėgos beviltiškai ir ilgam įstrigusios fronte. Artimiausioje ateityje jokio proveržio nesimato. „Stumdymasis“ ties kontaktine linija kas dieną paaukojant daugiau kaip 1000 savo karių – jokia ne strategija. Norint bent teoriškai tikėtis kažko daugiau, bent kompensuoti tuos daugiau kaip 30 tūkstančių per mėnesį prarastų karių, tiesiog būtina visuotinė mobilizacija.
Tam Kremlius vis nesiryžta ne tik todėl, kad nepopuliaru, bet ir dėl to, kad paprasčiausiai pavojinga. Žmonės, „paprasti piliečiai, kuriems nerūpi politika“ staiga pradėjo justi karo kvapą. Socialinė įtampa ir nepasitenkinimas didėja. Gal tai dar nereiškia gręsiančios revoliucijos, bet kryptis būtent ta. Nuojauta sako, kad sutrikęs internetas ar benzino nepritekliai jiems tėra visų bėdų pradžia.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijoje – neregėti dalykai: imsis to pirmą kartą
14:06
Rusijos vyriausybė parengė teisinį pagrindą, kuris leis importuoti dyzelinį kurą, kaip ir benziną, kuris jau perkamas iš Baltarusijos, Kazachstano ir Indijos.
Kaip penktadienį RBK pranešė Rusijos energetikos ministerijos spaudos tarnyba, dyzelinui įvedama vadinamoji importo subsidija. Pagal šį mechanizmą, kuris jau taikomas užsienio benzinui, naftos bendrovės – degalų importuotojai – gaus subsidijas iš biudžeto. Valstybė kompensuos jiems kainų skirtumą palyginti su vidaus rinkos kainomis.
Ši priemonė leis operatyviai pritraukti degalų kiekius iš užsienio, išlaikant tokių tiekimų ekonominį patrauklumą importuotojams ir užtikrinant Rusijos vartotojų poreikius, pareiškė Energetikos ministerijos vadovas Sergejus Civiliovas.
Istoriškai Rusija pati yra viena iš didžiausių dyzelino eksportuotojų: apie 40–50 proc. pagaminto kuro buvo eksportuojama į užsienį. Pavyzdžiui, 2023 m. vidaus dyzelino suvartojimas sudarė 52,2 mln. tonų, o 35,7 mln. tonų buvo eksportuota, primena ekonomistas Kirilas Rodionovas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Tačiau smūgiai naftos perdirbimo gamykloms, dėl kurių naftos perdirbimas Rusijoje nukrito iki 20 metų minimumo, lėmė dyzelino gamybos sumažėjimą beveik 40 proc. – netgi daugiau nei benzino, kurio gamyba sumažėjo ketvirtadaliu.
Dėl problemų su dyzelinu skundžiasi ūkininkai iš pietinių regionų, kur prasidėjo derliaus nuėmimo kampanija. Degalinėse nustatyti apribojimai – 100 arba 200 litrų vienam asmeniui, o juk vienas kombainas per vieną lauko darbų pamainą sunaudoja 300 litrų.
Remiantis „Rosstat“ duomenimis, birželio pabaigoje dyzelinio kuro kainos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šoktelėjo 18,1 proc. – tai rekordinis augimas per pastaruosius 15 metų. Pietiniame federaliniame apygardoje vidutinė dyzelinio kuro kaina pasiekė 110 rublių už litrą, nepaisant to, kad šiuo metu jo eksportas yra sustabdytas – pirmą kartą nuo 2023 m.
Tikėtina, kad Indija taps dyzelinio kuro tiekėja Rusijai, „Reuters“ pranešė su situacija susipažinę šaltiniai. Pasak jų, naftos bendrovės gali kreiptis į Indijos naftos perdirbimo gamyklas, jei padėtis degalų rinkoje pablogės.
Kol kas Indija į Rusiją išsiuntė tik dvi nedideles benzino partijas – apie 100 tūkst. tonų. Tuo tarpu „Energy Intelligence“ analitikai naftos produktų trūkumą vertina 400–600 tūkst. tonų per mėnesį.
Tailandas pasekė Balio pėdomis: išvaikė rusų kaimą
13:55
Tailando valdžia, sekdama Indonezijos pavyzdžiu, pradėjo kovą su vadinamaisiais „rusų kaimais“. Čonburio provincijoje policija sulaikė keturis Rusijos piliečius, vykdydama tyrimą dėl galimo teisės aktų pažeidimo vykdant sandorius su prabangiu nekilnojamuoju turtu, praneša „The Nation“.
Leidinio duomenimis, teisėsaugos pareigūnai atliko kratas 41 vietoje. Buvo paimti registracijos dokumentai, apskaitos įrašai, kompiuteriai ir telefonai.
Buvo reklamuojami kaip rusų kaimai
Plačiau skaitykite ČIA.
Pasakė, kad Putinas „bus išvestas su antrankiais“ ir papuolė už grotų
13:45
Rusijoje penktadienį sulaikytas aktyvistas, daugelį metų kovojęs su Kremliaus oponentais, tačiau netikėtai pasmerkęs prezidentą Vladimirą Putiną ir jo invaziją į Ukrainą, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Kaip skelbia naujienų agentūra TASS, 42 metų Ilja Remesla yra kaltinamas „melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimu“ pagal cenzūros įstatymus, kuriuos Maskva įvedė pasiuntusi karius į Ukrainą.
Už šį nusikaltimą gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Nepriklausomos žiniasklaidos įvardytas jo advokatas Sergejus Badamšinas socialiniuose tinkluose nurodė, kad I. Remesla gabenamas į Maskvą stoti prieš teismą.
I. Remesla daugelį metų buvo siejamas su Kremliaus represijomis ir kovos veiksmais prieš velionį Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną, liudijo prieš jį teisme ir prisidėjo prie jo įkalinimo. A. Navalnas 2024 metais mirė Arkties pataisos kolonijoje.
Tačiau šių metų pradžioje I. Remesla pasuko prieš Kremlių, paskelbdamas manifestą prieš V. Putiną ir pareikšdamas, kad ilgametis lyderis turėtų būti teisiamas. Netrukus po to jis buvo išsiųstas į psichiatrijos ligoninę – tai priminė sovietmečiu taikytą priverstinį hospitalizavimą.
Jo sulaikymas įvyko praėjus dienai po to, kai I. Remesla savo socialiniuose tinkluose parašė, kad „šį rudenį V. Putinas bus išvestas su antrankiais“ ir kad „padėtis V. Putinui sparčiai blogėja“.
Rusijos lyderio asmeniniai reitingai šiais metais smuko, nes Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms sukėlė šalies masto kuro krizę ir daro įtaką kasdieniam gyvenimui penktaisiais karo metais.
Balandį duodamas interviu Rusijos televizijos laidų vedėjai Ksenijai Sobčak, I. Remeslo teigė jaučiantis „tam tikrą kaltę“ dėl A. Navalno likimo.
„Nė vienas žmogus nenusipelno mirti tokiomis sąlygomis“, – sakė jis.
Rusija netoleruoja kritikos V. Putinui, kuris valdžioje yra daugiau nei 25 metus, arba daugiau nei ketverius metus trunkančiam kariniam puolimui prieš Ukrainą, 2022 metais pradėjus karą ir įvedus griežtą cenzūrą. Beveik visi pagrindiniai V. Putino kritikai yra įkalinti, pasitraukę į tremtį arba mirę.
Ukrainos karinė žvalgyba atskleidė, koks yra slaptas Rusijos planas
13:21
Rusijos karinės pajėgos gavo vadovybės įsakymą sustiprinti dronų smūgius prieš civilinės infrastruktūros ir transporto objektus prie fronto linijos ir Ukrainos pasienio regionuose, teigiama Ukrainos karinės žvalgybos GUR pranešime, paskelbtame penktadienį, liepos 17 d.
Rusijos kariams įsakyta suaktyvinti atakas prieš degalines, autobusus ir lengvuosius automobilius. Šių įsakymų vykdytojais paskirti Rusijos dronų sistemų centras „Rubikon“ ir armijos padalinių pilotai.
Rusijos karinės pajėgos tikslams surasti ir sunaikinti naudoja realiuoju laiku valdomus dronus „Molnija“, „Geran-Siker“, „Gerbera-Siker“, „Lancet“, V2U ir kitus, rašo portalas „New Voice“.
Žvalgyba pažymi, kad vykdydami įsakymą rusai jau ne kartą per klaidą atakavo saviškius. Pavyzdžiui, Kursko srityje Rusijos ginkluotųjų pajėgų 1427-ojo motorizuotojo šaulių pulko operatoriai, praradę orientaciją, nukreipė droną „Molnija-2“ į civilinį automobilį „UAZ Buchanka“, o okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje – per klaidą numušė pikapą, kuriame važiavo Rusijos kariai.
„Tuo pačiu metu panašūs išpuoliai prieš pačios agresorės valstybės pasienio regionų civilius gyventojus dažnai yra inscenizuojami Rusijos specialiųjų tarnybų, kad Kremliaus propaganda galėtų juos panaudoti Ukrainos demonizavimo ir diskreditavimo kampanijoje“, – pažymi žvalgyba.
Žvalgybos tarnyba paragino ukrainiečius reaguoti į oro pavojaus signalus dėl padidėjusios dronų teroro grėsmės prie fronto linijos ir pasienio regionuose.
Anksčiau portalas „New Voice“ pranešė, kad rusai suintensyvino atakas prieš Ukrainos degalines, dėl ko kai kurios tinklų įmonės buvo priverstos sugriežtinti saugumo priemones. Ekspertų vertinimu, liepos pradžioje Rusijos atakos palietė iki 200 Ukrainos degalų rinkos objektų, o degalinių apšaudymų skaičius išaugo tris–keturis kartus.
„Per daug protingas“: Rusijos propagandininkai aštriai sureagavo į įvykius Ukrainoje
11:58
Rusijos prokariniai vadinamieji „Z“ tinklaraštininkai palankiai įvertino 35-erių metų Ukrainos gynybos ministro Mychailos Fedorovo atsistatydinimą, pavadindami jį naudingu Rusijai. Jie mano, kad šio pareigūno, siejamo su Ukrainos dronų technologijų plėtra ir kariuomenės skaitmeninimu, pasitraukimas susilpnins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
„Apskritai labai gerai, kad Zelenskis pašalino jį iš kariuomenės vadovybės. Per daug protingas ir veiksmingas priešas. Dabar turėtų tapti lengviau“, – rašė „Z“ tinklaraštininkas Aleksejus Živovas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
Panašios nuomonės laikosi ir „Z“ kanalo „Osvedomitel“ autorius. „Tai, kad Zelenskis pašalino tokį produktyvų ir pavojingą – Rusijai – žmogų iš vadovaujančių pareigų, yra labai gerai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo atsistatydinimas, greičiausiai, lems ir Fedorovo žmonių valymą iš Ukrainos gynybos ministerijos struktūros“, – pažymėjo jis.
„Z“ kanalo tinklaraštininkas Sviatoslavas Golikovas pavadino M.Fedorovą „energingu ir kūrybingu technokratu“, o jo komandos pasiekimus per šešis darbo mėnesius – „pakankamai reikšmingais ir svarbiais“. „Personalo permainas priešo karinėje ministerijoje vertinu kaip labai teigiamą naujieną“, – rašė jis.
„Telegram“ kanalas „Vojennyj osvedomitel“ priminė, kad M.Fedorovas, be kita ko, buvo atsakingas už dronų naudojimo plėtrą ir pasiekė, kad Rusijos kariuomenei būtų atjungti „Starlink“ terminalai, o tai „sukėlė didelių problemų“. Todėl jo atsistatydinimas, greičiausiai, „taps palankiu veiksniu Rusijai“, pažymėjo kanalas.
Politologas Dmitrijus Cybakovas „kariniam korespondentui“ Jurijui Kotenkai pareiškė, kad M.Fedorovas – „vienintelis iš civilių ministrų karo metu, kuris sugebėjo veiksmingai paveikti pačią ginkluotą kovą“. Jis pažymėjo, kad Ukrainoje atleistasis pareigūnas laikomas tuo, kuris padidino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gebėjimus „vykdyti strategines operacijas ore ir jūroje“.
Sako, kad Zelenskis atsisakė konkurento į prezidento postą
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujasis Ukrainos premjeras puolė spręsti 690 mln. dolerių klausimą
11:38
Naujasis Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis surengė pirmąjį tarptautinį pokalbį naujose pareigose su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktoriaus pavaduotoju Danu Katzu.
S.Koreckis ir Katzas aptarė pasirengimą TVF Vykdomojo tarybos posėdžiui, pranešė Ukrainos ministras pirmininkas socialiniame tinkle „X“.
„Mes aptarėme pasirengimą TVF Vykdomojo tarybos posėdžiui dėl pirmojo Ukrainos išplėstinės finansavimo programos persvarstymo, kuris, kaip patvirtino Fondas, įvyks liepos 20 d.“, – rašė S.Koreckis.
Jis pažymėjo, kad Fondo pritarimas pirmajam persvarstymui turėtų užtikrinti Ukrainai kitą 690 mln. JAV dolerių dydžio tarptautinės pagalbos dalį.
„Aš padėkojau TVF už nuoseklią paramą Ukrainai. Fondas ir toliau atlieka pagrindinį vaidmenį koordinuojant tarptautinę finansinę pagalbą mūsų šaliai. Taip pat susitarėme suderinti tolesnius veiksmus, siekiant užtikrinti Ukrainos valstybės biudžeto finansavimą 2027 metams“, – pridūrė S.Koreckis.
Kilus chaosui, Zelenskis pagalbos kreipėsi į vieną asmenį
09:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, liepos 16 d., kai Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose vyko protestai prieš gynybos ministro Mychailos Fedorovo atleidimą, didžiąją dienos dalį praleido diskutuodamas su savo kanceliarijos vadovu Kyryla Budanovu, bandydamas rasti išeitį iš susidariusios situacijos.
Apie tai rašoma britų laikraščio „Financial Times“ (FT) straipsnyje.
Leidinys pabrėžia, kad po M.Fedorovo atleidimo „Zelenskio vyriausybė pasinėrė į chaosą“.
Dėl to Ukrainos lyderis susidūrė su didelio masto nepasitenkinimu. M.Fedorovo patraukimas sukėlė tiek visuomenės, tiek politinę reakciją. Atsistatydinimo pareiškimą iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vado pavaduotojo pareigų pateikė Pavelas Jelizarovas.
Didžiąją dienos dalį V.Zelenskis praleido tardamasis su K.Budanovu, siekdamas suderinti krizės įveikimo planą, rašo FT, remdamasi prezidento padėjėjais.
Neužteko balsų Klymenkai patvirtinti
Dienraštis pažymi, kad, kai deputatai išreiškė nuomonę, jog Aukščiausiojoje Radoje nepavyks surinkti reikiamo balsų skaičiaus, kad vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka būtų paskirtas gynybos ministru, prezidentas nusileido.
Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos gynybos ministro pareigas eis Ukrainos saugumo tarnybos SBU vadovas Jevhenijus Chmara.
V.Zelenskio pasirinktasis gynybos ministras sausio mėnesį buvo paskirtas laikinuoju SBU vadovu. Anksčiau jis vadovavo SBU specialiųjų operacijų padaliniui „Alfa“, kuris dalyvavo Ukrainos dronų kampanijoje, skirtoje smogti giliai į Rusijos energetikos objektus.
V.Zelenskis sakė, kad generolas majoras J.Chmara, kuris eis ministro pareigas laikinai, kol bus oficialiai atleistas iš kariuomenės, „įgijo didelę ir daugeliu atžvilgių beprecedentę patirtį technologinių kovinių operacijų srityje“. „Būtent į tai turėtume sutelkti savo gynybos pastangas šio karo metu“, – pridūrė jis.
Macrono rengtas Europos lyderių susitikimas praėjo be Nausėdos
09:44
Pasaulio žiniasklaidos dėmesys šią savaitę krypo į Paryžių – vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą, rengtą kartu su valstybinėmis Bastilijos paėmimo dienos iškilmėmis.
Renginiuose dalyvavo didžioji dalis Europos politinių lyderių, tačiau nebuvo nei Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, nei aukščiausių Vyriausybės ar Seimo vadovų – Lietuvai atstovavo Seimo vicepirmininkė, Europos reikalų komiteto vadovė Rasa Budbergytė.
Renginiai, kuriuose dalyvavo bent 25 valstybių ir vyriausybių, įskaitant Ukrainą, vadovai, ES, NATO lyderiai, Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai, apėmė ir Ukrainos rėmėjų susitikimą liepos 13-ąją, ir Prancūzijos nacionalines iškilmes – Bastilijos paėmimo dienos minėjimą liepos 14-ąją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas, Baltijos šalys ir Ukraina: ko tikėtis iš pokyčių britų valdžioje
09:33
Didžiojoje Britanijoje – dar vienas ministro pirmininko pasikeitimas. Po oficialaus susitikimo su karaliumi Karoliu III, Andy Burnhamas greičiausiai taps naujuoju vyriausybės vadovu. Atsižvelgiant į svarbų britų vaidmenį remiant Ukrainą, taikant sankcijas Rusijai ir kuriant bendrą Europos gynybos infrastruktūrą, ekspertai svarsto, kokią įtaką šis pokytis turės visai Europai.
Ministras pirmininkas Keiras Starmeris birželio 22 d. paskelbė apie savo atsistatydinimą iš Leiboristų partijos lyderio ir vyriausybės vadovo pareigų po ilgai trukusio populiarumo nuosmukio, vyriausybės sunkumų gerinant ekonominę padėtį ir partijos nesėkmių vietos rinkimuose.
Pagrindiniu pretendentu į jo vietą greitai tapo buvęs Mančesterio meras Andy Burnhamas.
Daugelis Leiboristų partijos parlamentarų jį laiko politikos veikėju, galinčiu atkurti partijos populiarumą ir sėkmingiau konkuruoti su Nigelo Farage'o populistine nacionalistine partija „Reform UK“.
Tačiau nors A.Burnhamo vidaus politikos prioritetai yra palyginti aiškūs, apie jo užsienio politikos viziją žinoma kur kas mažiau.
Didžiąją pastarojo dešimtmečio dalį jis praleido regioninėje politikoje, todėl būsimasis Didžiosios Britanijos lyderis užsienio sostinėse tebėra palyginti mažai žinomas.
Užsienio politikos patirtis nebuvo lemiamas kriterijus renkantis K.Starmerio įpėdinį.
Pagalba Ukrainai greičiausiai nesumažės
Pagrindinis klausimas Baltijos šalims – ar premjero pasikeitimas galėtų susilpninti Didžiosios Britanijos paramą Ukrainai ir jos atgrasymo politiką Rusijos atžvilgiu.
Šiuo metu nėra jokių požymių, kad situacija galėtų pasikeisti.
A.Burnhamas priminė, kad jau 2014 m. jis pasmerkė Rusijos Krymo okupaciją ir pasisakė prieš 2018 m. Pasaulio futbolo čempionato rengimą Rusijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos dronai kirto netikėtoje vietoje: tokios griūties nebuvo 4 metus
09:26
Rusijos akcijų rinka patyrė didžiausią akcijų išpardavimą nuo 2022 m. rugsėjo – Maskvos biržos indeksas per dieną nukrito daugiau nei 4,24 proc. Tai šiek tiek daugiau nei per ankstesnį kritimą birželio 22 d., kai akcijų rinka nukrito 4,23 proc. Rusijos rinką žemyn stumia grėsmė dėl naujų JAV ir ES sankcijų, taip pat staigus kuro kainų šuolis dėl dronų smūgių, o tai gali sustabdyti tolesnį Rusijos centrinio banko palūkanų normos mažinimą.
Ketvirtadienio vakarą MMVB indeksas nukrito iki 2018 punktų, tačiau pagrindinę prekybos sesiją baigė šiek tiek aukščiau – 2024 punktų lygyje, t. y. 4,24 proc. žemiau nei uždarymo lygis praėjusią dieną.
Kaip apskaičiavo „RBK Investiciji“, tai yra didžiausias dienos kritimas nuo 2022 m. rugsėjo 26 d., kai indeksas prarado 7,49 proc.
Pasibaigus pagrindinei sesijai kritimas tęsėsi. 20.07 val. Maskvos laiku indeksas nukrito 4,72 proc. iki 2005,1 punkto. Tai mažiausias lygis nuo 2022 m. spalio mėn. Palyginimui, 2021 m. rudenį indeksas viršijo 4000 punktų.
„Rinka toliau krinta dėl geopolitinių rizikų, numatomų sankcijų ir dividendų išmokėjimo terminų... Spaudimą rinkai didina kylančios kuro kainos, o tai skatina griežtinti pinigų politiką“, – komentavo „Finama“ analitikas Jegoras Veršininas.
Nauji sankcijų paketai šiuo metu svarstomi tiek Europoje (21-asis paketas), tiek JAV.
Krizė benzino rinkoje
Skelbdamas apie palūkanų normos sumažinimą vos 25 baziniais punktais, Rusijos centrinis bankas įspėjo, kad jo sprendimą, be kita ko, lėmė padėtis degalų rinkoje. Nuo to laiko ji tik blogėjo, rašo portalas „Agentstvo“.
Remiantis „Rosstato“ duomenimis, per pastarąją savaitę benzino kaina išaugo 2,3 proc., o dyzelino – 3,2 proc. Septyniuose regionuose AI-95 kaina jau viršija 100 rublių.
Antradienį Centrinio banko pirmininko pavaduotojas Aleksejus Zabotnikas pareiškė, kad Centrinis bankas negali „užmerkti akių“ į degalų kainas: „Priimant sprendimus dėl palūkanų normos, svarbu ir tai, kokiu mastu padėtis degalų rinkoje paveiks piliečių ir verslo nuogąstavimus dėl būsimos infliacijos“.
Trečiadienį Centrinis bankas savo svetainėje paskelbė analitikų apklausos rezultatus. Iš jų matyti, kad ekspertai pakoregavo pagrindinės palūkanų normos prognozę didėjimo linkme – nuo 14,1 proc. iki 14,5 proc. Šiuo metu ji yra 14,25 proc. Taip pat patikslinta ir kitų metų prognozė – 12,2 proc. vietoj 10,6 proc. Tai rodo, kad šiais metais pagrindinės palūkanų normos mažinimas gali sustoti, o kitais metais ji mažės lėčiau, nei buvo tikėtasi anksčiau.
Ekonominė padėtis Rusijoje blogėja
Tuo tarpu ekonomikos padėtis blogėja, rašo portalas „Agentstvo“. Toje pačioje apklausoje Centrinis bankas BVP augimo prognozę 2026–2027 m. sumažino atitinkamai iki 0,6 proc. (vietoj 0,7 proc.) ir 1,3 proc. (vietoj 1,5 proc.).
Ekonomistas Vladislavas Inozemcevas mano, kad akcijų rinkos žlugimą lemia „beprotiška Kremliaus ekonominė politika“ apskritai ir turto konfiskavimas konkrečiai.
„Matėme, kad turto perskirstymas vėliau lemia turto realizavimą už kainą, kuri yra daug mažesnė už rinkos kainą – pavyzdžiu gali būti „Južuralzoloto“ atvejis: ji buvo parduota ketvirtą kartą už pusę kainos, ir tai yra geras orientyras, kiek dabar iš viso vertos likvidžios Rusijos turto dalys, kai nėra išorinės paklausos“, – sakė V.Inozemcevas.
Jis mano, kad akcijų rinkos kritimas gali tęstis iki 30 proc. korekcijos nuo šių metų maksimumų, t. y. iki 1830–1860 punktų. „Linkiu visiems investavusiems nenusiminti!“, – palinkėjo V.Inozemcevas.
