Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Tailandas pasekė Balio pėdomis: išvaikė rusų kaimą
13:55
Tailando valdžia, sekdama Indonezijos pavyzdžiu, pradėjo kovą su vadinamaisiais „rusų kaimais“. Čonburio provincijoje policija sulaikė keturis Rusijos piliečius, vykdydama tyrimą dėl galimo teisės aktų pažeidimo vykdant sandorius su prabangiu nekilnojamuoju turtu, praneša „The Nation“.
Leidinio duomenimis, teisėsaugos pareigūnai atliko kratas 41 vietoje. Buvo paimti registracijos dokumentai, apskaitos įrašai, kompiuteriai ir telefonai.
Buvo reklamuojami kaip rusų kaimai
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis paskyrė laikinąjį SBU vadovą
22:21
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Oleksandrą Pokladą laikinai eiti Ukrainos saugumo tarnybos vadovo pareigas, skelbia UNIAN.
Iki šio paskyrimo Oleksandras Pokladas ėjo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas.
Kas yra Oleksandras Pokladas?
Oleksandras Valentynovyčius Pokladas – Ukrainos saugumo tarnybos generolas majoras.
2021 m. lapkričio 30 d. prezidentas V.Zelenskis paskyrė jį SBU Kontržvalgybos departamento vadovu. 2025 m. gegužės 15 d. O. Pokladas buvo įtrauktas į Ukrainos delegaciją deryboms su Rusija Stambule.
Rusija smogė autobusui, kuriuo žmonės grįžinėjo iš darbo
21:46
Vienas žmogus žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti, kai liepos 17-osios vakarą Rusijos FPV dronas smogė autobusui Marhaneco mieste, Dnipropetrovsko srityje.
Apie tai, remdamasi Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovu Oleksandru Hanzha, praneša „Ukrinform“.
Pasak jo, Rusijos pajėgos FPV dronu atakavo žemės ūkio įmonės autobusą, kuriuo darbuotojai po darbo grįžo namo.
„48 metų vyras žuvo įvykio vietoje. Dar dvi moterys ir šeši vyrai buvo sužeisti. Visi jie paguldyti į ligoninę“, – pranešė O. Hanzha.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, liepos 16-osios vakarą Rusijos pajėgos taip pat smogė Dnipro miestui. Per ataką buvo apgadinti logistikos bendrovės sandėliai.
Po Ukrainos atakų – didelės problemos Rusijai: jas jau pajuto ir JAV
21:04
Ukrainos bepiločių orlaivių atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje sudavė rimtą smūgį šalies naftos infrastruktūrai ir sukėlė ekonominį sukrėtimą, kurio padariniai jaučiami net Jungtinėse Valstijose.
Apie tai praneša „Evropeiska Pravda“, remdamasi „Axios“.
Leidinys pažymi, kad sėkminga Ukrainos dronų kampanija prisideda prie pasaulinių energijos išteklių kainų augimo, kurios ir taip buvo padidėjusios dėl karo Irane.
Šio poveikio pasekmės jau matomos ir JAV. Praėjusią savaitę Rusijai uždraudus degalų eksportą, ketvirtadienį dyzelino kaina Jungtinėse Valstijose šiek tiek viršijo 5 JAV dolerius už galoną.
Kainų augimas atspindi pasaulinę kovą dėl degalų atsargų, kurios yra itin svarbios tokioms sritims kaip žemės ūkis, statybos ir sausumos transportas.
Rusijos sprendimas uždrausti degalų eksportą rodo, kokio masto ekonominius sukrėtimus šiuo metu išgyvena šalies ekonomika. Tuo pat metu Maskva nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį stengiasi nuslėpti tikrąjį karo poveikį ekonomikai.
Rusija nustojo viešai skelbti didelę dalį ekonominių rodiklių. Kai kurios Vakarų žvalgybos tarnybos mano, kad ir tie duomenys, kurie vis dar skelbiami, gali būti klastojami siekiant sudaryti optimistiškesnį šalies ekonomikos vaizdą.
Estijos žvalgyba pažymėjo Ukrainos sėkmę vadinamosiose „tolimojo nuotolio sankcijose“ ir teigia, kad Rusijos valdžia dar labiau griežtina visuomenės kontrolę, baimindamasi gyventojų nepasitenkinimo.
Praėjusią savaitę paskelbtoje Estijos žvalgybos ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rusija į sėkmingus Ukrainos smūgius atsako intensyvindama informacinį karą prieš Vakarus.
Žiniasklaida: Vengrija užblokavo tolesnes Ukrainos stojimo į ES derybas
20:57
Vengrija per ES Tarybos Darbo grupės plėtros klausimais posėdį užblokavo procedūros pradžią, reikalingą atverti Ukrainai 2-ąjį ir 3-iąjį stojimo į Europos Sąjungą derybų klasterius. Tuo metu Budapeštas pritarė 3-iojo klasterio atidarymui Moldovai, tačiau šis pasiūlymas nesulaukė daugumos ES valstybių narių palaikymo. Todėl joks sprendimas nebuvo priimtas, praneša leidinys „Evropeiska Pravda“, remdamasis savo šaltiniais ES institucijose.
Kaip rašoma publikacijoje, liepos 17 d. vykusiame posėdyje dalyviai turėjo patvirtinti Ukrainos ir Moldovos 2-ojo bei 3-iojo derybų klasterių patikros rezultatus. Po to abiem šalims turėjo būti išsiųsti oficialūs laiškai su prašymu pateikti savo derybines pozicijas dėl šių klasterių.
Pasak leidinio šaltinio, būtent Vengrijos pozicija tapo pagrindine kliūtimi proceso pažangai.
Leidinys pažymi, kad Vengrija nepritarė 3-iojo derybų klasterio atidarymui Ukrainai, todėl faktiškai sustabdė derybų eigą ne tik Kyjivui, bet ir Kišiniovui. Taip atsitiko todėl, kad dalis ES valstybių narių pasisakė prieš Ukrainos ir Moldovos atskyrimą stojimo į ES procese.
„Evropeiska Pravda“ duomenimis, kelių šalių atstovai reikalavo abu klausimus svarstyti kartu, todėl kompromiso pasiekti nepavyko. Nesant vieningo sutarimo, klausimo svarstymas buvo atidėtas.
„Dėl konsensuso nebuvimo nuspręsta prie Ukrainos ir Moldovos 2-ojo bei 3-iojo klasterių patikros rezultatų tvirtinimo grįžti kitame COELA posėdyje, kuris vyks trečiadienį, liepos 22 dieną“, – teigiama publikacijoje.
Liepos 22-osios posėdis bus paskutinis ES Tarybos Darbo grupės plėtros klausimais susitikimas prieš vasaros pertrauką. Po jos ekspertai prie darbo grįš tik rudenį – kitas posėdis Briuselyje numatytas rugsėjo 1 dieną.
Tai reiškia, kad jei valstybėms narėms nepavyks susitarti liepos 22-ąją, naujų Ukrainos ir Moldovos stojimo į ES derybų klasterių atidarymas bus atidėtas mažiausiai iki rudens pradžios.
Leidinys „Europos tiesa“ nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių Vengrija nusprendė blokuoti šį procesą.
Ukrainos narystės ES perspektyvos
Kaip anksčiau rašė UNIAN, birželį Vengrija jau buvo sustabdžiusi svarbų procedūrinį žingsnį Ukrainos ir Moldovos stojimo į ES derybose – ji nepritarė bendro visų 27 ES valstybių narių laiško išsiuntimui. Dėl to kilo grėsmė Kyjivo planui iki liepos vidurio atverti visus šešis derybų klasterius.
Tuo metu Vengrijos ministras pirmininkas P.Magyaras ragino laikytis laipsniško plėtros požiūrio, argumentuodamas, kad būtina atsižvelgti į Vakarų Balkanų šalių interesus, nes jos jau daugelį metų laukia pažangos stojimo į Europos Sąjungą procese.
Rusija smogė Charkivo centrui: žuvo žmogus, tarp sužeistųjų – du vaikai
20:48
Liepos 17-osios vakarą Rusijos pajėgos smogė Charkivo Ševčenkos rajonui. Per ataką žuvo vienas žmogus, dar devyni buvo sužeisti, tarp jų – 7 ir 2 metų berniukai.
Apie tai pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas ir Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Deja, dėl priešo smūgio Charkivo Ševčenkos rajone žuvo vienas žmogus“, – sakė O.Synjehubovas.
Pasak I.Terechovo, smūgis buvo suduotas miesto centre, apgadinti gyvenamieji namai.
Iš pradžių meras skelbė apie dešimt sužeistųjų, iš kurių mažiausiai trečdalis buvo vaikai. Vėliau jis patikslino, kad, pirminiais duomenimis, nukentėjo aštuoni žmonės, tarp jų – du vaikai.
Tuo metu O. Synjehubovas įvardijo keturis nukentėjusiuosius: 7 ir 2 metų berniukus bei 24 ir 50 metų vyrus.
Zelenskis priėmė sprendimą dėl Voluinės tragedijos: bus atverti slapti archyvai
20:15
Ukraina atvers visus Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos archyvus, susijusius su XX amžiaus Voluinės žudynių įvykiais. Apie tai po pasitarimo dėl Ukrainos politikos Lenkijos atžvilgiu pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak jo, Europai reikalingi geri kaimyniniai, lygiaverčiai ir abipusiai naudingi santykiai, grindžiami pagarba.
„Lenkija suteikė reikšmingą paramą Ukrainai po plataus masto Rusijos invazijos pradžios, ir mes už tai esame dėkingi. Ukrainos nepriklausomybės gynimas tiesiogiai reiškia ir Lenkijos nepriklausomybės stiprinimą. Šiandien Europai kylantys saugumo iššūkiai gali būti įveikti tik bendradarbiaujant, ypač laisvų mūsų regiono valstybių bendradarbiavimo dėka. Dėkoju pasitarimo dalyviams už iniciatyvas ir pasiūlymus. Susitarėme dėl kelių svarbiausių žingsnių“, – teigė V.Zelenskis.
Anot jo, pirmiausia bus priimti sprendimai diplomatinėje srityje.
„Antra – bus atverti visi Ukrainos saugumo tarnybos ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos archyvai, susiję su XX amžiaus Voluinės tragedijos įvykiais. Trečia – bus išduotas papildomas reikšmingas skaičius leidimų paieškos ir ekshumacijos darbams, o kartu su Lenkija turime sudaryti platesnes galimybes tokiems darbams vykdyti. Ketvirta – aptarėme galimus formatus, kaip plėsti Ukrainos ir Lenkijos visuomenių dialogą“, – sakė prezidentas.
V.Zelenskis taip pat pranešė susitaręs su Ukrainos nacionalinės atminties instituto vadovu Oleksandru Alferovu dėl instituto veiklos stiprinimo.
„Oleksandras parengs ir pateiks sisteminius pasiūlymus, o aš prašau atsakingų pareigūnų ir Aukščiausiosios Rados profiliinio komiteto apsvarstyti galimybę padidinti Ukrainos nacionalinės atminties instituto finansavimą ir kitą paramą. Norint tinkamai atstovauti Ukrainos interesams, būtinos ir atitinkamos galimybės“, – pabrėžė jis.
Zelenskis susitiko su kariuomenės vadais – aptarė padėtį fronte
19:38
Kaip praneša „Sky News“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad penktadienį susitiko su kariuomenės vadais ir išklausė jų ataskaitas apie padėtį fronte.
„Vadai pranešė apie situaciją fronto linijoje, okupantų pajėgų naikinimą ir svarbiausius mūsų dalinių aprūpinimo aspektus“, – sakė V. Zelenskis. Jis taip pat padėkojo už „apčiuopiamus rezultatus, pasiektus Ukrainos labui“.
„Sky News“ pažymi, kad nors Rusija vis dar turi reikšmingą pranašumą tiek karių skaičiumi, tiek okupuotų teritorijų mastu, analitikų teigimu, pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos pagerino savo pozicijas svarbiose fronto vietose. Tai siejama su sparčiai išaugusia tolimojo nuotolio dronų gamyba ir jų naudojimu, didesniu spaudimu Rusijos logistikai – įskaitant tiekimo maršrutus ir degalų saugyklas – bei patobulinta taktika mūšio lauke.
Ukraina surengė galingą smūgių bangą: atakuoti tanklaiviai, naftos gamykla ir kariniai objektai
18:07
Ukrainos gynybos pajėgos smogė dviem Rusijos tanklaiviams, vilkikui, patruliniam laivui, naftos terminalui, naftos perdirbimo gamyklai ir kitiems kariniams taikiniams
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, skelbia „Ukrinform“.
„Juodojoje ir Azovo jūrose taip pat buvo smogta dviem tanklaiviams (vienas jų – dujovežis) ir vienam vilkikui. Šie tanklaiviai naudojami Rusijos žaliai naftai, naftos produktams ir suskystintoms dujoms gabenti apeinant tarptautines sankcijas, taip pat kurui Rusijos ginkluotosioms pajėgoms pristatyti“, – teigiama pranešime.
Laikinai okupuotame Kryme, Kerčėje, taip pat buvo smogta projekto 10410 „Svetlyak“ patruliniam laivui.
Generalinis štabas pažymėjo, kad šio tipo laivai skirti patruliuoti jūroje, lydėti laivus ir gali būti naudojami Rusijos karinio jūrų laivyno bei kitų saugumo struktūrų operacijoms remti.
Be to, buvo smogta „TES-Terminal-1“ naftos terminalui ir degalų bei tepalų saugyklai Kerčėje.
Taip pat atakuota Šachtarsko naftos bazė okupuotame Donecko srities Šachtarsko mieste.
Ukrainos pajėgos smogė ir geležinkelio tiltui per Kalmijaus upę netoli Staromarjivkos Donecko srityje bei kelio tiltui prie Kozyno Kursko srityje Rusijoje. Pasak Ukrainos kariuomenės, šiuos tiltus okupantai naudoja karinei logistikai.
Liepos 16 d. Ukrainos pajėgos taip pat smogė „Slavneft-YANOS“ naftos perdirbimo gamyklai Jaroslavlyje, Jaroslavlio srityje.
Patvirtinta, kad į objektą pataikyta tiesiogiai, po smūgio gamykloje kilo gaisras.
Galutiniai smūgio padariniai ir padarytos žalos mastas dar vertinami.
„„Slavneft-YANOS“ yra viena didžiausių naftos perdirbimo gamyklų Rusijos Federacijoje ir didžiausia centrinėje Rusijos dalyje. Ji kasmet perdirba apie 15 mln. tonų žalios naftos. Gamykloje gaminamas benzinas, dyzelinas, aviacinis kuras, tepalai, bitumas ir kiti naftos produktai, kurie, be kita ko, naudojami Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui ir ginkluotosioms pajėgoms aprūpinti“, – nurodė Generalinis štabas.
Ukrainos pajėgos taip pat smogė Rusijos logistikos sandėliui netoli Pokrovsko bei priešo vadavietei ir stebėjimo postui netoli Novotroickės Donecko srityje.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos nuo dienos pradžios Juodojoje jūroje jau smogė 12 Rusijos šešėlinio laivyno laivų.
Syrskis perspėja: Rusija ruošiasi naujam puolimui ir taikosi į naujas teritorijas
17:10
Rusija neatsisako planų užimti naujas Ukrainos teritorijas ir sukurti vadinamąją buferinę zoną šalies šiaurėje, skelbia „Ukrinform“.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Pasak jo, pirmąjį 2026 m. pusmetį Ukrainai pavyko sistemingai organizuoti daugiasluoksnių gynybinių įtvirtinimų statybą, plėtoti apsaugą nuo dronų ir parengti gyvenvietes gynybai.
„Nepaisant didelių nuostolių, priešas toliau didina ginklų gamybą, ruošiasi naujoms puolamosioms operacijoms plačiame fronte, ieško silpnų vietų mūsų gynyboje ir mėgina prasiskverbti tarp gynybinių pozicijų“, – teigė O.Syrskis.
Anot jo, tokiomis sąlygomis įtvirtinimai, inžinerinės kliūtys ir apsauga nuo dronų yra vieni svarbiausių šiuolaikinės gynybos elementų, padedančių mažinti priešo puolimo galimybes ir išsaugoti Ukrainos karių gyvybes.
Kaip skelbia „Ukrinform“, per darbinį pasitarimą dėl įtvirtinimų O.Syrskis išklausė Jungtinių pajėgų grupuotės vado, kariuomenės grupių vadų, Valstybinės specialiosios transporto tarnybos, regionų karinių administracijų vadovų ir kitų pareigūnų ataskaitas apie gynybinių darbų eigą, apsaugą nuo dronų bei gyvenviečių pasirengimą gynybai.
„Išsamiai išanalizavome esamas problemas, nustatėme konkrečius sprendimus ir iškėlėme prioritetines užduotis. Mūsų tikslas nesikeičia – neleisti priešui įgyvendinti agresyvių planų, išlaikyti iniciatyvą gynyboje ir stabilizuoti frontą“, – pabrėžė Ukrainos kariuomenės vadas.
Jis pridūrė, kad dar laukia daug darbo, kurį būtina atlikti laiku ir kokybiškai, nes nuo to tiesiogiai priklauso Ukrainos gynybos atsparumas, karinių operacijų sėkmė ir karių gyvybės.
„Ukrinform“ primena, kad Ukrainos inžineriniai daliniai ir toliau stiprina daugiasluoksnius gynybinius įtvirtinimus šalies šiaurėje, įskaitant pasienį su Baltarusija, siekdami užkirsti kelią galimoms netikėtoms Rusijos pajėgų atakoms galimomis puolimo kryptimis.
Per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo 4 žmonės
15:50
Per naktinius Rusijos išpuolius Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi civiliai, o dar 20 žmonių buvo sužeisti, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti pareigūnai.
Per naktinę Rusijos raketų ataką pietiniame Ukrainos uostamiestyje Odesoje žuvo du žmonės, o dar 10, įskaitant vaikus, buvo sužeisti, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
Viena iš žuvusiųjų yra moteris, vaikščiojusi parke su savo vaikais, kurie išgyveno, sakė jis.
Zaporižios regione per smūgį žuvo du žmonės, o dar penki buvo sužeisti, teigė V.Zelenskis. Jis nurodė, kad dėl Rusijos apšaudymo šiaurės rytiniame Charkivo regione buvo sužeisti trys žmonės.
Pareigūnai pranešė, kad per Rusijos smūgius penkiuose kituose Ukrainos regionuose taip pat buvo sužeista žmonių.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad naktį į penktadienį oro gynyba numušė 243 Ukrainos dronus.
Per praėjusias 24 valandas dėl Ukrainos dronų atakų žuvo trys civiliai, o dar septyni buvo sužeisti, teigė Maskvos primestas Rusijos okupuotos Ukrainos Chersono regiono dalies vadovas Vladimiras Saldo.
Ukrainiečių pajėgos penktadienį smogė 12-ai Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno laivų Juodojoje jūroje, platformoje „Telegram“ parašė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis, žinomas šaukiniu „Magyaras“.
V.Zelenskis penktadienį taip pat paskelbė, kad Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) sunaikino strateginį bombonešį Tu-95 Engelso mieste Rusijos Saratovo srityje. Įraše socialiniame tinkle „X“ prezidentas pažymėjo, kad Engelsas yra už 800 km nuo Ukrainos sienos.
