Svarbiausios naujienos
- D.Trumpas paskelbė apie naują JAV ir Rusijos derybų etapą ir pagrasino Ukrainai problemomis
- Apklausa Ukrainoje: absoliuti dauguma nepritaria JAV ir Rusijos deryboms be Ukrainos
- D.Trumpas: V.Zelenskiui nėra reikalo dalyvauti derybose su Rusija
- CNN: D.Trumpas bando pasinaudoti Ukraina jos tamsiausią valandą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainą stebina D.Trumpo užmojai dėl naudingųjų iškasenų
17:20
Jungtinės Valstijos susitarimo projekte dėl naudingųjų iškasenų ir kitų gamtinių išteklių prašo Ukrainos daug daugiau, nei išleido jos gynybai, sakė su derybomis susipažinęs šaltinis.
Pasak jo, tai nėra susitarimas, kuriam Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pritartų.
„Tai keistas pasiūlymas iš šalies, kuri tapo karo auka, paimti daugiau, nei buvo išleista jai ginti“, – pranešė CNN.
Jungtinės Valstijos bando gauti prieigą prie strategiškai svarbių Ukrainos išteklių, o Ukraina mainais siekia saugumo garantijų – ne tik prarastų teritorijų grąžinimo, bet ir apsaugos nuo galimos būsimos Rusijos invazijos.
Ukrainos pusė ir toliau primygtinai reikalauja keisti susitarimą, nes dabartinis variantas „nenumato jokių Jungtinių Valstijų įsipareigojimų, o Ukraina turi viską suteikti“.
Dabar Ukraina nepasirengusi pasirašyti šio susitarimo, net nepaisant to, kad darbas su Amerikos puse vyko visą vasario 22-osios naktį.
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Mike'as Waltzas net užsiminė apie aliuminio kasyklą, kuri, pasak jo, galėtų visiškai patenkinti metinius JAV poreikius, jei būtų modernizuota panaudojant amerikiečių investicijas.
JAV ir Ukrainos susitarimas dėl naudingųjų iškasenų yra „beveik parengtas“, tačiau oficialaus pasirašymo detalės vis dar neaiškios.
D.Trumpo apetitas auga: jau kalba ne tik apie Ukrainos retuosius metalus
23:30
JAV prezidentas Donaldas Trumpas padarė naują pareiškimą apie tai, kiek Vašingtonui kainavo pagalba Ukrainai. Jis sakė, kad nori atgauti pinigus, ir kalbėjo ne tik apie retuosius metalus, bet ir apie naftą bei „viską, ką galime gauti“.
„JAV skyrė 350 mlrd. dolerių Ukrainai, nes turėjome kvailą, nekompetentingą administraciją ir prezidentą. Ukrainai davėme 350 mlrd. dolerių. JAV stengiasi susigrąžinti anksčiau Ukrainai išleistus pinigus ir tai pasieks“, – sakė Amerikos vadovas, kurį cituoja UNIAN.
Anot jo, Europa Ukrainai davė pinigų paskolos forma, o savo lėšas esą gavo atgal.
„Noriu, kad jie mums ką nors duotų už visus mūsų įdėtus pinigus. Ir aš bandysiu pasiekti, kad karas būtų sureguliuotas. Ir aš bandysiu sustabdyti visas šias mirtis. Taigi mes prašome retųjų metalų, naftos ir visko, ką galime gauti. <...> Taigi ketiname atgauti savo pinigus. Mes ketiname atgauti savo pinigus, nes tai nėra sąžininga. Tai tiesiog nesąžininga“, – pridūrė Donaldas Trumpas.
E.Muskas paneigė, kad Ukraina gali netekti prisijungimo prie „Starlink“
22:25
Amerikiečių milijardierius Elonas Muskas paneigė informaciją apie galimą prieigos prie „Starlink“ sistemos Ukrainai atjungimą.
Pareiškimą E.Muskas paskelbė socialiniame tinkle „X“.
Taip jis reagavo į agentūros „Reuters“ publikaciją, kurioje teigiama, kad Jungtinės Valstijos gali atimti iš Ukrainos prieigą prie gyvybiškai svarbios sistemos, siekdamos priversti Kyjivą pasirašyti susitarimą dėl mineralinių išteklių.
„Tai netiesa. Agentūra „Reuters“ meluoja. Jie yra antri po AP kaip tradiciniai melagiai naujienų srityje“, – rašė E.Muskas.
ES svarsto, kaip nubausti Rusija, jei ši atsisakys Ukrainai mokėti kompensacijas
21:57
Europos Sąjunga svarsto galimybę panaudoti įšaldytą Rusijos turtą siekiant kompensuoti Ukrainos nuostolius, patirtus dėl Rusijos agresijos.
Apie tai praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.
Leidinio šaltiniai teigia, kad Europos pareigūnai Tarptautinėje kompensacijų komisijoje, kuri nustatys Ukrainai mokėtinos kompensacijos dydį, aptaria įvairius Rusijos turto panaudojimo būdus.
Turtas gali būti konfiskuotas, jei Maskva atsisakys sumokėti kompensaciją. Konfiskuoto turto vertė būtų kompensuota Rusijos įsipareigojimais atlyginti žalą pagal galimą taikos susitarimą, teigė šaltiniai.
Kita svarstoma galimybė – ES įgalioti valstybes nares konfiskuoti Rusijos valstybinį turtą, kad būtų kompensuota už Ukrainos energetikos infrastruktūros sugriovimą.
Kai kurios ES valstybės narės, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, atmetė pasiūlymus visiškai įšaldyti Rusijos turtą dėl teisinių ir ekonominių pasekmių.
ES, G7 ir Australija įšaldė apie 280 mlrd. dolerių Rusijos centrinio banko turto vertybiniais popieriais ir grynaisiais pinigais. Sankcijomis, taikomomis žymiems Rusijos asmenims, įšaldytas dar 58 mlrd. dolerių turtas.
V.Orbanas toliau pataikauja Kremliui: vengrai spręs, ar Ukraina bus ES
21:23
Ukraina ir toliau liks „buferine zona“ tarp NATO ir Rusijos, o jos įstojimas į ES taip pat nėra garantuotas. Tai pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kalbėdamas savo partijos nariams, rašo „The Washington Post“.
Kalbėdamas apie konsensuso principą plečiant ES, V.Orbanas sakė, kad Ukrainos narystės sąjungoje klausimą „spręs vengrai“.
„Prieš Vengrijos ir vengrų valią Ukraina niekada netaps Europos Sąjungos nare. Ukrainos įstojimas sunaikintų vengrų ūkininkus, ir ne tik juos, bet ir visą Vengrijos nacionalinę ekonomiką“, – sakė jis.
Kartu Vengrijos premjeras suabejojo Ukrainos valstybingumu, pažymėdamas, kad Rusija pradėjo karą „net ne prieš Ukrainą, o prieš teritoriją, kuri vadinasi Ukraina“.
Pasak jo, Ukraina visada „buvo buferinė zona tarp NATO ir Rusijos“, tačiau vėliau ji buvo „perduota NATO globai“.
„Ukraina, arba tai, kas iš jos liko, vėl taps buferine zona. Ji netaps NATO nare“, – sakė Viktoras Orbanas.
Ukraina patvirtino: suduotas smūgis Rusijos naftos pramonei
19:50
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino, kad vasario 20 d. buvo atakuota Rusijos Krasnodaro krašte esanti naftos siurblinė,.
Generalinio štabo duomenimis, sėkmingą išpuolį įvykdė Saugumo tarnybos padaliniai, bendradarbiaudami su kitais gynybos pajėgų kariais.
„Šie naftos pumpavimo infrastruktūros elementai dalyvauja teikiant paramą Rusijos okupacinei kariuomenei. Mūsų ginklams atremti priešas naudojo antžemines priešlėktuvinės gynybos sistemas ir sraigtasparnius „Ka-52"“, – sakoma pareiškime.
Generalinis štabas pabrėžė, kad kovinės operacijos prieš strateginius objektus, dalyvaujančius remiant Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą, bus tęsiamos.
Aiškėja detalės: ant stalo – pasiūlymas dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų
18:38
Aiškėja detalės, koks susitarimas dėl naudingųjų iškasenų tarp Ukrainos ir JAV gali būti pasirašytas.
JAV ir Ukrainos susitarime numatyta įsteigti komercinį fondą, kuriame JAV turės 100 proc. finansinę dalį, skelbia su pasiūlymu susipažinęs leidinys „Ekonomicnaja pravda“.
Dokumentą pasirašytų Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.
Pagal susitarimo projektą Ukraina ir JAV steigia komercinį rekonstrukcijos investicinį fondą, kuriame Jungtinės Valstijos išlaikys 100 proc. finansinę dalį.
Ukraina ir Jungtinės Valstijos bendrai jį valdys.
Tikimasi, kad fondas padės padidinti tiesiogines užsienio investicijas Ukrainoje bent du kartus.
Investicijų fondas gaus 50 proc. pajamų iš Ukrainos naudingųjų iškasenų ir naftos bei dujų išteklių (išgaunamų pagal faktines sąnaudas), skirtų reinvesticijoms į Ukrainos ekonomiką (kasybos ir perdirbimo infrastruktūrą, uostus ir t.t.).
Be to, susitarimo projekte numatyta perskirstyti pajamas iš kitų Ukrainos šaltinių, kurias nustatys Ukrainos ir Jungtinių Valstijų vyriausybės.
Įmokos iš Ukrainos pajamų į fondą bus mokamos tol, kol bus pasiekta vyriausybių sutarta suma . Visa nekreditinė finansinė pagalba iš Jungtinių Valstijų, kuri atvyks į Ukrainą po susitarimo pasirašymo, padidins įmokų iš Ukrainos pajamų ribą.
Pagal susitarimą Jungtinės Valstijos ketina prisiimti finansinį įsipareigojimą padėti Ukrainai suma, kuri bus nustatyta atskirai.
Susitarimas dėl fondo neprieštaraus kitiems Ukrainos tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat būsimai integracijai į ES ar kitas asociacijas.
Ukraina ir Jungtinės Valstijos įsipareigoja nedelsdamos pradėti rengti atskirą susitarimą, kuriame bus nustatytos būsimo fondo detalės.
Už būsimo susitarimo rengimą iš Ukrainos pusės bus atsakinga Ekonomikos ministerija.
Britų premjeras ir EK vadovė ragina siekti teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje
18:07
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį telefonu aptarė „būtinybę užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje“, pranešė Dauningo gatvės atstovas spaudai.
Europos lyderiai sunerimę, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nušalino juos nuo derybų su Rusija dėl karo Ukrainoje ateities. Ukrainoje pirmadienį bus minimos trečiosios plataus masto invazijos metinės.
„Prieš trejų metų barbariško neteisėto Rusijos karo metines jie aptarė būtinybę užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje ir sutarė, kad Europa turi imtis veiksmų dėl bendro Europos saugumo“, – sakoma atstovo spaudai pranešime.
Pasak Dauningo gatvės atstovo, šeštadienį per atskirą pokalbį su prezidentu Volodymyru Zelenskiu K.Starmeris pakartojo, kad „JK tvirtai remia Ukrainą“.
„Jie sutarė, kad tai svarbi akimirka Ukrainos ateičiai ir Europos saugumui apskritai“, – sakoma pareiškime, paskelbtame tvyrant įtemptiems Vašingtono ir Kyjivo santykiams.
„Ministras pirmininkas pakartojo, kad Ukraina turi būti bet kokių derybų, kuriomis siekiama užbaigti karą, centre“, – sakė atstovas spaudai ir pridūrė, kad K.Starmeris šį klausimą aptars kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame susitikime su D.Trumpu.
K.Starmeris tikisi, kad jo derybos su D.Trumpu padės jam tapti tiltu tarp JAV ir Europos ir užtikrinti Kyjivui teritorines ir saugumo garantijas, jei būtų sudarytas susitarimas dėl karo nutraukimo.
Ši užduotis atrodo vis sudėtingesnė po to, kai praėjusią savaitę D.Trumpas viešai užsipuolė Ukrainos vadovą V.Zelenskį, pavadindamas jį diktatoriumi be rinkimų.
D.Trumpas penktadienį duodamas interviu televizijai „Fox News“ taip pat apkaltino K.Starmerį ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną nieko nedarant, kad karas būtų nutrauktas.
Černobylyje šalina padarinius
16:09
Černobylio uždarojoje zonoje gelbėtojai toliau šalina vasario 14 d. Rusijos smūgio į sugriauto Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo energijos bloko sarkofagą padarinius.
Padėtis objekto teritorijoje kontroliuojama, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Radiacijos lygis Černobylio atominės elektrinės pramoniniame objekte neviršija normos ribų ir civiliams gyventojams pavojaus nėra.
Britai palaiko Ukrainos siekį įstoti į NATO
15:48
Naujos apklausos duomenimis, apie 62 proc. britų mano, kad Ukrainai turėtų būti leista įstoti į NATO.
Tyrimo, kurį atliko „YouGov“, duomenimis, 68 proc. respondentų taip pat mano, kad Jungtinė Karalystė turėtų išlaikyti savo įsipareigojimą ginti sąjungininkus kariniame bloke, tačiau konkrečiai paklausus apie JAV gynybą, šis skaičius sumažėjo iki 42 proc.
Jei Didžioji Britanija būtų užpulta, 44 proc. respondentų mano, kad Amerika ateitų šaliai į pagalbą, tačiau 35 proc. abejoja.
„Tai šantažas“: ukrainiečiai reaguoja į D.Trumpo reikalavimą
14:55
Anksčiau šį mėnesį Donaldas Trumpas pareikalavo, kad Kyjivas mainais į karinę pagalbą tiektų JAV retųjų žemių išteklius – svarbiausius elementus, naudojamus elektronikoje.
Po šio reikalavimo šią savaitę Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais pasakė V.Zelenskiui, kad jis „baigtų“ savo skundus dėl ir „pasirašytų tą sandorį“.
Kaip šis prašymas buvo priimtas Ukrainoje? Apie tai rašo „The Guardian“.
Stanislavas Riabčenka, 72 metų amžiaus gyventojas iš Kopankių kaimo, apibūdino tokį JAV pasiūlymą kaip „šantažą“.
„Jis žino, kad mes negalime patys išstumti rusų. Mums reikia bendros gamybos, o ne perėmimo“, – sakė jis.
Kiti gyventojai teigė pritariantys naujos ličio kasyklos statybai. Tačiau jie nebuvo pasirengę atiduoti pelno D.Trumpui.
„Ši idėja – to per daug“, – sakė Tetiana Slyvenko.
Tuo tarpu Mykola Hrechucha sakė: „Nemanau, kad JAV kareiviai artimiausiu metu čia atvyks. Labiau tikėtina, kad čia pasirodys ateiviai iš kitos planetos“.
