Ukraina įveikė elitinę Rusijos 15-ąją specialiąją brigadą prie Avdijivkos: „Rytoj bus dar smagiau“

Kovo 2 d. naktį Charkive pasigirdo sprogimai, pranešė „Suspilne“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.

Charkivo, Poltavos ir Sumų srityse oro antskrydis tęsiasi daugiau nei valandą.

Be to, 23.53 val. karinės oro pajėgos pranešė, kad prie Charkovo iš šiaurės artėja grupė „Shahed“ dronų.

Charkivo meras Igoris Terechovas pranešė apie smūgį, o liudininkai kalbėjo apie gaisrą miesto centre.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusų dronų atakos Charkive pasekmės

I.Terechovas patvirtino, kad priešo bepiločiai lėktuvai bando atakuoti miestą. 

Jo duomenimis, buvo pataikyta į vieną iš miesto rajonų. Duomenys apie aukas ir žalą tikslinami.

Įvykio vietoje kilo gaisras, išdaužyti aplinkinių namų langai.

Charkivo OVA vadovas Olegas Sinegubovas pridūrė, kad degė du automobiliai. Atitinkamos tarnybos tikrina netoliese esančius namus, ieškodamos nukentėjusiųjų.

00.34 val. jis pranešė, kad tuo metu aukų nėra. Keliuose daugiaaukščiuose pastatuose išdužo langai, sudegė du automobiliai, apgadinti garažai. Toliau tęsiamas padarinių šalinimas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sustabdė priešo puolimą Avdijivkos kryptimi ir pažadėjo, kad rytoj „bus dar smagiau“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sumušė elitinę Rusijos 15-osios atskirosios gvardijos brigados šturmo grupę ir sustabdė užpuolikų veržimąsi.

Tai įvyko karščiausiame fronto taške – Avdijivkos kryptimi. Šiandien Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 47-oji atskiroji mechanizuotoji brigada internete paskelbė operatyvinį darbą apie Rusijos kariuomenę.

„Tai įvyko dėl sėkmingų atakos bepiločių lėktuvų kuopos smūgių bendradarbiaujant su legendinėmis „Bradley“ įgulomis“, – pabrėžė kovotojai.

Gynėjai žada, kad netrukus ukrainiečiai turės dar daugiau džiaugsmo. „Rytoj – naujas vaizdo įrašas ir dar daugiau likviduotų rusų okupantų“, – skelbiama pranešime.

Atkreipkite dėmesį, kad toliau pateikiamas vaizdo įrašas yra gana žiaurus, todėl jautriems žmonėms jo žiūrėti nereikėtų.

VIDEO: Ukraina įveikė elitinę Rusijos 15-ąją specialiąją brigadą prie Avdijivkos

Ukraina įveikė elitinę Rusijos 15-ąją specialiąją brigadą prie Avdijivkos

2023 m. pabaigoje 86 metų Rusijos dvasininkui Viktorui Pivovarovui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl Rusijos kariuomenės veiklos diskreditavimo. Bylos paskata – internete paskelbta V.Pivovarovo žinutė, kurioje jis Rusijos karius vadino „šėtono agentais“.

Be to, gruodį Pskovo apygardos teismas skyrė 30 tūkst. rublių baudą Alenai Timašovai už tai, kad ji savo daugiabučio namo „Telegram“ grupėje įžeidė iš karo grįžusį kaimyną, kuris kare neteko kojos.

Vida Press nuotr./Vladimiras Putinas

Sausį Orenburgo srities Novotroicko miesto teismas skyrė Marinai Tarbajevai 30 tūkst. rublių baudą už tai, kad ji tėvų „WhatsApp“ grupėje parašė „Šlovė Ukrainai“, kai joje buvo diskutuojama apie lėšų rinkimą Rusijos kariuomenei.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Jungtinės Karalystės vyriausybė privačiai paragino Vokietiją aprūpinti Kyjivo vyriausybę tolimojo nuotolio raketomis „Taurus“, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.

Šaltinių teigimu, aukšto rango Didžiosios Britanijos ministrai ir pareigūnai ne kartą aiškino Vokietijai, kad Ukrainai labai reikia raketų „Taurus“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Naikintuvas F-15 leidžia raketą „Taurus“

Londonas siūlė sprendimus, kaip išspręsti Berlyno pasipriešinimą jų siuntimui, įskaitant apsikeitimo sandorį, pagal kurį Didžioji Britanija tiektų Kyjivui daugiau savo raketų „Storm Shadow“, o Vokietija tada papildytų Jungtinės Karalystės atsargas atsarginėmis tolimojo nuotolio raketomis.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Nors šiandienos naujienose dominuoja Aleksejaus Navalno laidotuvės, panašu, kad Ukrainoje gali įvykti svarbių įvykių.

Šalies pareigūnas sakė, kad Rusija šiuo metu telkia dideles pajėgas aplink Chasiv Jarą Rytų Ukrainoje, nes siekia proveržio Donecko regione.

Rytų fronto liniją prižiūrinčios operatyvinės grupės atstovas spaudai Ilja Jevlašas Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui sakė, kad Rusijos pajėgos telkia pastangas, kad galingai įsiveržtų į svarbų strateginį miestą į vakarus nuo Bachmuto, kuris praėjusių metų gegužę atiteko Maskvai, – ir tikisi pasistūmėti link Kostantynivkos, Kramatorsko ir Slovjansko.

Gabrielės Navickaitės / 15min nuotr./Donecko rajonas

Ukrainos pajėgos, kovojančios su Rusijos pastangomis pasistūmėti Bachmuto kryptimi, teigia, kad per pastarąsias tris savaites patyrė didelį Rusijos spaudimą ir nuolat patiria atakas, nes Maskvos pajėgos siunčia bangą po bangos pėstininkų ir taikosi į jas įvairia artilerija bei dronais.

Karui tęsiantis jau trečius metus, Rusijos pajėgos triuškina kai kurias Ukrainos gynybines pozicijas, dislokuodamos didžiulį kiekį artilerijos ir kariuomenės pajėgų, siekdamos pralaužti gynybines linijas tam tikruose taškuose.

Nors Rusijos laimėjimai buvo nedideli, lėti ir brangiai kainavo, Ukraina neturi pakankamai rezervistų ir labai trūksta artilerijos sviedinių, nes Vakarų partnerių karinės pagalbos tiekimas sumažėjo.

17-osios atskirosios tankų brigados atstovas spaudai sakė, kad nepaisant ribotų išteklių, Ukrainos pajėgos visomis išgalėmis stengiasi pritaikyti gynybą prie nuolat besikeičiančios Rusijos taktikos, nors kariai vietoje pranešė, kad negali atsakyti tokia pačia ugnies galia ir personalu, kokią prieš juos gali panaudoti Rusija.

Bachmuto kryptimi veikiančios tankų kuopos vadas sakė: „Tai tikrai jaučiasi, ugnies tankis didesnis. Kai mes galime atlikti 10 šūvių, jie gali atlikti 50, jie turi šaudmenų pranašumą prieš mus, tai neginčijama.“

„Taip pat yra ir gyvosios jėgos pranašumas“, – teigė 28 metų Dmytro, kuris dėl saugumo sumetimų nurodė tik savo vardą.

Prancūzijos prezidento pareiškimas apie galimą sausumos pajėgų siuntimą į Ukrainą naujai perbrėžė raudonąsias linijas Rusijos kare su Ukraina, komentare estų leidiniui „Postimees“ sako saugumo ekspertas Erkki Koortas.

Iš tikro lyderio tikimasi vizijos ir veiksmų. Gerai, jei viena iš šių sąlygų yra įvykdyta, tačiau dauguma lyderiais save laikančių žmonių nesiūlo nė vienos iš jų.

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

Prezidentas Emmanuelis Macronas daugiausia siūlo vieną – viziją.

Bent jau mano nuomone, kartais jam tai pasiteisina.

Prancūzijos prezidentas padarė du labai neįprastus pareiškimus.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emanuelis Macronas ir Olafas Scholzas

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo nesutarimai paaštrėjo pačiu netinkamiausiu Ukrainai metu ir daro labai neigiamą poveikį kariniam konfliktui su Rusija, atkreipė dėmesį naujienų agentūra „Bloomberg“.

Paryžiuje vykusiame Europos vadovų susitikime Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pateikė aiškią žinią: padėti Ukrainai laimėti karą ir priversti Vladimirą Putiną atsitraukti. Pasak straipsnio, jo pareiškimo potekstėje buvo galima įžvelgti panieką Vokietijos kancleriui O.Scholzui.

„Šios savaitės pradžioje E.Macrono užuominos apie karių dislokavimą Ukrainoje buvo sąmoningai dviprasmiškos, teigė pareigūnai, ir jomis buvo siekiama sukelti netikrumą Rusijos karo planuotojų galvose. Tačiau, pasak su diskusijomis susipažinusio pareigūno, Prancūzijos prezidento pareiškimas prieštaravo aiškiems O.Scholzo biuro pageidavimams“, – rašo „Bloomberg“.

Pasak Prancūzijos pareigūnų, E.Macronas laiko O.Scholzą lyderiu be drąsos ir ambicijų, kuris nesugeba mąstyti toliau nei trumpalaikė perspektyva. Artimi kanclerio padėjėjai taip pat pripažįsta, kad abu lyderiai nesutaria. Berlynas E.Macroną suvokia kaip monarchistinę figūrą, kuriai geriau sekasi siūlyti grandiozines idėjas nei jas įgyvendinti.

Vokietijos pareigūnai pažymi, kad Prancūzijos prezidentas yra pasirengęs griežtai kalbėti apie Ukrainą, teikdamas mažesnę pagalbą nei Vokietija.

Kylio instituto duomenimis, Vokietijos kariniai įsipareigojimai Ukrainai nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2024 m. sausio mėn. sudarė 17,7 mlrd. eurų, o Prancūzijos – 0,64 mlrd. eurų. Prancūzijos vyriausybė teigia išleidusi 3,8 mlrd. eurų, tačiau nepateikia šių skaičių išskaidymo.

Savo ruožtu Prancūzijos pareigūnai tvirtina, kad šalis aprūpina Ukrainą tikrai svarbiais ginklais ir kad tai daro tvariai.

Vienas Rytų Europos pareigūnas, glaudžiai bendradarbiavęs su prancūzais ir vokiečiais, „Bloomberg“ sakė, kad abu lyderiai laikomi arogantiškais, tačiau bent jau E.Macronas supranta, kad reikia kažką daryti.

„Problema ta, kad E.Macrono poziciją silpnina nedidelė karinė pagalba, kurią Prancūzija iki šiol suteikė Ukrainai ir kuri neatitinka jos, kaip stipriausios Europos karinės galios, statuso“, – pažymėjo Paryžiuje įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto tyrėjas Rimas Momtazas.

Pasak agentūros „Bloomberg“, šie nesutarimai pabrėžia ilgalaikius abiejų lyderių sunkumus dirbant kartu, jų skirtingus politikos stilius ir tai, kur ši įtampa gali nuvesti ir sukelti pavojų karui.

Telegram/Dūmų debesis Kryme

Penktadienį laikinai okupuotame Kryme ir vėl pasigirdo sprogimai. Rusijos paskirtas Sevastopolio meras Michailas Razvožajevas įspėjo apie raketų grėsmę.

Vietiniai susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai pranešė apie garsiai nugriaudėjusius sprogimus, kurie sudrebino langus. Pasak liudininkų, buvo mažiausiai penki sprogimai.

Vėliau M.Razvožajevas nurodė, kad Sevastopolyje veikia priešlėktuvinė gynyba, o kariškiai stengiasi sunaikinti oro taikinius.

„Prašau jūsų išlikti ramiems, laikytis saugumo priemonių, likti laikinose slėptuvėse arba saugiose vietose. Svarbiausia – nebūti atviroje vietoje. Pagrindinis pavojus yra skeveldros“, – rašė jis.

Pranešta, kad eismas Krymo tiltu ir per Džankojaus kontrolės postą blokuojamas.

Pasak kanalo „Krymskij veter“, Rusijos priešlėktuvinė gynyba aktyviai veikia Jevpatorijoje ir Sakų rajone. Danguje matomi dūmai.

Tuo tarpu su Rusija siejamas vietinis kanalas „Emergency/Sevastopol“ teigia, kad virš Juodosios jūros esą numuštos aštuonias raketos.

Vėliau kai kurie vartotojai pranešė, kad buvo pataikyta į karinę bazę.

Po kurio laiko M.Razvožajevas rašė, kad kariškiai išleido dūmus per vidaus reidą Sevastopolio ir Pietų įlankų rajone. Pasak jo, Sevastopolyje neužfiksuota jokios žalos infrastruktūrai.

Sevastopolyje važinėja greitosios pagalbos automobiliai, centre vėl girdimi sprogimai, pažymėjo partizanų judėjimo „Atesh“ atstovai.

Tuo tarpu kituose „Telegram“ kanaluose pranešama apie dar vieną sprogimą miesto centre, nors ir ne tokį garsų kaip ankstesnieji.

Propagandos kanalas „Emergency/Sevastopol“ nurodė kad buvo paleistos naujos raketos. 

Pasak naujausios informacijos, Hvardijske po sprogimų dalyje kaimo nėra elektros, virš tilto tvyro dūmai, pranešė Ukrainos nacionalinis transliuotojas "Suspilne“. 

Ukraina kol kas šių pranešimų nekomentavo.

Apskritai sprogimai Kryme girdimi vis dažniau. Ukrainos gynėjai jau surengė dešimtis operacijų pusiasalyje ir Juodojoje jūroje, naikindami Rusijos bazes, sandėlius ir laivus.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas savaitės pradžioj paskelbė apie naujus netikėtumus Kryme ir patarė nesinaudoti Kerčės tiltu.

Kadras iš vaizdo įrašo/Ukrainos pajėgos atakuoja Rusijos raketų paleidimo sistemą „Pantsyr“

Ukrainos žvalgai sėkmingai atakavo Rusijos priešlėktuvinių raketų ir ginklų paleidimo sistemą „Pantsyr S-1“ Belgorodo srityje, Rusijoje. Per ataką taip pat buvo sužeisti du Rusijos pajėgų kariškiai, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos karinė žvalgyba.

Pasak pranešimo, ataka buvo įvykdyta vasario 29 d. netoli Holovčyno kaimo, Hraivoronsko rajone, Belgorodo srityje.

„Po smūgio „Pantsyr S-1“ buvo išjungtas, o jo įgula patyrė nuostolių – du rusų kariai buvo sužeisti“, – pridurė žvalgyba.

Teigiama, kad tokios ginklų sistemos kaina siekia apie 15 mln. dolerių.

„Pantsir-S1“ – Rusijos savaeigė priešlėktuvinė raketų ir ginklų sistema, skirta kariniams objektams iš arti „dengti“ nuo oro atakų. Šią sistemą sudaro dvi dvigubos 30 mm 2A38M patrankos ir 12 dviejų pakopų kietojo kuro priešlėktuvinių raketų 57E6-E.

Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, per praėjusią parą, Ukrainos kariai nukovė dar 920 Rusijos kovotojų. Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko 414 680 karių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Rusijos gynybos pramonė, nepaisant ribotų gamybos pajėgumų, 2024 m. galės užtikrinti materialinį pranašumą prieš Ukrainą, naujausioje karo apžvalgoje nurodė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Pirmiausia, atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos gynybos pramonė 2023 m. gerokai padidino gamybą. Tai buvo pasiekta padidinus darbuotojų skaičių iki maždaug 3,5 mln. žmonių, padidinus pamainų skaičių ir išplėtus esamas gamybos linijas kartu su nenaudojamų gamybos įrenginių paleidimu.

Be to, didžiąją dalį šio gamybos padidėjimo pavyko pasiekti atnaujinant ir modernizuojant esamas atsargas, o ne vykdant naują gamybą.

„Pavyzdžiui, didžiąją dalį 2023 m. pagamintų pagrindinių kovos tankų sudarė atnaujintos transporto priemonės“, – pranešė žvalgyba.

Negana to, fiksuoja, kad 2023 m. smarkiai išaugo artilerijos sviedinių gamyba, o 2024 m. ji, tikėtina, dar labiau padidės.

„Tačiau tikėtina, kad dėl ribotų pajėgumų per ateinančius 12 mėnesių sviedinių gamyba pasieks aukščiausią lygį“, – teigiama ataskaitoje.

„Nors gynybos pramonė nepajėgi visiškai patenkinti Rusijos operacijų prieš Ukrainą poreikių, beveik neabejotina, kad 2024 m. ji galės užtikrinti materialinį pranašumą prieš Ukrainą“, – pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Ukraina kuo toliau, tuo stipriau domisi ir skatina visus tarptautinius partnerius plėtoti bendrą ginklų gamybą. Pirma, ji siūlo lokalizuoti bendrą gamybą Ukrainos teritorijoje.

2023 m. pavasarį Europos Sąjunga įsipareigojo per 12 mėnesių iki 2024 m. kovo mėn. pateikti Ukrainai 1 mln. artilerijos sviedinių. Tačiau šis įsipareigojimas nebuvo laiku įgyvendintas. Iki šiol Ukraina gavo maždaug 330 tūkst. sviedinių. Kovo mėnesį ES žada pateikti dar apie 200 tūkst. sviedinių. Iki šių metų pabaigos europiečiai ketina visiškai įvykdyti savo įsipareigojimą perduoti 1 mln. sviedinių.

VIDEO: Karstą įnešant į cerkvę, minia skandavo: „Navalnas, Navalnas!“

Karstą įnešant į cerkvę, minia skandavo: „Navalnas, Navalnas!“

Šimtai žmonių nepaisydami sulaikymo grėsmės penktadienį susirinko prie Maskvos pietryčiuose esančios cerkvės, kur vyksta Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno laidotuvės.

Laidotuvės vyksta praėjus dviem savaitėms po A.Navalno mirties griežto režimo kolonijoje Arktyje. Jo šalininkai kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nužudžius savo garsiausią kritiką.

Kremlius, kuris neigia turintis ką nors bendra su opozicionieriaus mirtimi, penktadienį įspėjo nerengti jokių „nesankcionuotų susibūrimų“ per A.Navalno laidotuves.

Po apniukusiu dangumi šimtai žmonių stovėjo eilėje prie Dievo Motinos ikonos „Nuramink mano sielvartą“ cerkvės Maskvos Marjino rajone. Laidotuvių pamaldos cerkvėje turi prasidėti 14 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

„Tokie žmonės kaip jis – garbingi ir principingi, norintys aukotis – neturėtų mirti“, – sakė Ana Stepanova, atėjusi pareikšti pagarbos velioniui.

Minioje taip pat buvo Prancūzijos ir Vokietijos ambasadoriai.

Aplink cerkvę buvo įrengtos užtvaros, bet priėjimas buvo paliktas atviras, nors šalia yra didelės teisėsaugos pajėgos, suvažiavo daug riaušių policijos sunkvežimių.

„Ko jie bijo? Kodėl tiek daug mašinų?“ – klausė A.Stepanova.

„Jie taip bijo savęs. Čia atėję žmonės nebijo. Nebijojo ir Aleksejus“, – pridūrė ji.

Visas naujienas realiu laiku iš A.Navalno laidotuvių skaitykite ČIA.

Shutterstock nuotr./Propaganda

Rusijos antiukrainietiškos dezinformacijos kampanijos „Maidanas-3“ kulminacija pasireikš manipuliacijomis, isterija ir situacijos eskalavimu dėl mobilizacijos ir Ukrainos valdžios institucijų sprendimų, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.

Konkrečiai jo buvo paklausta, kaip atrodys Rusijos dezinformacijos kampanijos „Maidanas-3“ kulminacija artimiausiais mėnesiais.

„Išdavystė, gėda ir daug kitų žodžių, kuriuos visi gerai žinome ir kurie bus vartojami įvairiuose kontekstuose: tai bandymai sužlugdyti mobilizacijos kampaniją, bandymai delegitimizuoti Ukrainos valdžios institucijų sprendimus ir apskritai bandymai pakenkti situacijai šalies viduje, pakenkti mūsų tarptautinei koalicijai, naudojant tuos pačius Rusijos naratyvus, bet ne visada tiesiogiai. Tai gali vykti įvairiais būdais“, – pažymėjo žvalgybos atstovas.

Pirmiausia jis turėjo omenyje situacijas, kai neįmanoma patikrinti informacijos tikslumo, o vietoje ekspertų diskusijos dominuoja isterija ir eskalacija. A.Jusovas sakė, kad anoniminių šaltinių vardu skleidžiamą informaciją reikėtų vertinti labai atsargiai. Gali būti manipuliacijų pačiomis jautriausiomis temomis, įskaitant elgesį su karo belaisviais.

Paklaustas, ar imamasi procesinių veiksmų prieš asmenis, kurie turėtų būti susiję su šios antiukrainietiškos kampanijos įgyvendinimu, aukšto rango pareigūnas nurodė, kad jau žinomos kai kurios konkrečios pavardės.

„Kontržvalgybinė veikla Ukrainoje vyksta ir nesibaigia. Ukrainos saugumo tarnyba ir apskritai saugumo ir gynybos sektorius neabejotinai dirba šioje srityje. Kalbant apie konkrečias pavardes, taip, Kirijenka ir Surkovas. Akivaizdu, kad visi kolaborantai ir išdavikai, kuriuos šiuo metu slepia Maskva, vienaip ar kitaip bus į tai įtraukti. Deja, yra ir pavardžių žmonių, kurie šiuo metu yra Ukrainos teritorijoje. Kaip įtakos objektai. Tai nereiškia, kad jie jau davė sutikimą. Ši informacija yra tikrinama ir tikslinama“, – pabrėžė A.Jusovas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas

Pasak jo, rusai yra pasirengę išleisti astronominę pinigų sumą dezinformacijos kampanijai „Maidanas-3“ įgyvendinti.

„Bet jei paskaičiuosime kasdienes teroristinės valstybės išlaidas karui ir okupacinio korpuso aprūpinimui, taip pat amunicijai, nuostoliams, socialinei naštai, sankcijoms, tai iš tikrųjų Vladimirui Putinui tai yra pelninga investicija, nes lengviau atidaryti vidinį frontą Ukrainoje nei nugalėti gynėjus fronto linijoje“, – įvertino jis.

A.Jusovas priminė, kad rusai išleido ir pažadėjo išleisti daugiau kaip 250 mln. dolerių Rusijos sukonstruotiems naratyvams susirašinėjimo platformoje „Telegram“ reklamuoti.

„Tai nėra nauji metodai. Ir Sovietų Sąjunga turi gilias tokių dezinformacijos kampanijų tradicijas, o juk, kaip teisingai pažymi mūsų kariškiai ir istorikai, rusai beveik niekada nenugalėjo ukrainiečių mūšio lauke. Tai visada vykdavo per klastą, per Ukrainos visuomenės skaldymą“, – pridūrė karinės žvalgybos atsovas.

Jis teigė, kad Rusija ir toliau bando vykdyti antiukrainietiškas kampanijas NKVD ir KGB stiliumi.

„Tik vienybė yra raktas, galintis pasipriešinti tokiems agresoriaus planams“, – reziumavo jis.

Ketvirtadienį pranešta, kad spėjama, jog specialiosios operacijos „Maidanas-3“ kulminacija bus pasiekta 2024 m. kovo-gegužės mėn. Artimiausiomis savaitėmis tikėtina, kad Rusija dės visas pastangas, kad paskleistų pasauliniam saugumui žalingus naratyvus ir bandys kurstyti konfliktus.

Rusijos specialiosios tarnybos nori paruošti dirvą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pralaimėjimui šių metų birželį per brangiai kainuojančią operaciją „Maidanas-3“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“ paskelbė taikos susitarimo projektą, kurį 2022 m. balandžio mėn. parengė Rusijos ir Ukrainos delegacijos. Tada Kremlius reikalavo apriboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydį, palikti Krymą Rusijos valdžioje ir uždrausti Ukrainai stoti į NATO.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą viešai užsiminė, kad būtų atviras deryboms, kuriomis būtų siekiama užbaigti karą Ukrainoje Maskvos sąlygomis. Tuo pat metu galimus susitarimo, kurio nori Rusija, kontūrus galima įžvelgti 2022 m. balandį Rusijos ir Ukrainos derybininkų parengtame taikos sutarties projekte, rašoma straipsnyje.

Remiantis 2022 m. balandžio 15 d. datuotu dokumentu, abiejų šalių derybininkai bandė užbaigti karo veiksmus, susitardami paversti Ukrainą „nuolat neutralia valstybe, nedalyvaujančia kariniuose blokuose“, atimdami iš jos galimybę atkurti savo kariuomenę su Vakarų parama ir palikdami laikinai okupuotą Krymą faktiškai kontroliuojamą Rusijos.

Pagal sutarties projektą buvo išskirtos tokios sąlygos:

• Ukrainai turėjo būti leista siekti narystės Europos Sąjungoje, bet ne prisijungti prie karinių aljansų, tokių kaip Šiaurės Atlanto sutarties organizacija.
• Sutarties projekte buvo numatyta uždrausti užsienio ginkluotę, „įskaitant bet kokio tipo raketinę ginkluotę, ginkluotąsias pajėgas ir formuotes“.
• Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėjo būti sumažintos iki tam tikro dydžio, o Rusija siekė apriboti viską, pradedant karių ir tankų skaičiumi ir baigiant didžiausiu Ukrainos raketų nuotoliu. Maskva norėjo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydis būtų apribotas iki 85 tūkst. karių, 342 tankų ir 519 artilerijos vienetų. Remiantis dokumentu, Ukrainos pusė derybose reikalavo 250 tūkst. karių, 800 tankų ir 1 900 artilerijos pabūklų. Rusija norėjo, kad Ukrainos raketų veikimo nuotolis būtų apribotas iki 40 kilometrų.
• Krymo pusiasalis liktų Rusijos okupuotas ir nebūtų laikomas neutraliu.
• Maskva taip pat reikalavo, kad rusų kalba vyriausybėje ir teismuose veiktų lygiomis teisėmis su ukrainiečių kalba, su kuo Kyjivas, kaip teigiama dokumento projekte, nesutiko.
• 2014 m. Rusijos laikinai okupuotų rytinių Ukrainos regionų ateitis nebuvo įtraukta į projektą ir turėjo būti aptarta asmeninėse V.Putino ir Volodymyro Zelenskio derybose.
• Susitarimą turėjo garantuoti užsienio valstybės, tarp kurių dokumente įvardijamos Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija ir Rusija. Šios šalys buvo įpareigotos ginti Ukrainos neutralumą, jei būtų pažeista sutartis. Tačiau kol sutartis galiojo, šalys garantės turėjo „nutraukti tarptautines sutartis ir susitarimus, nesuderinamus su nuolatiniu Ukrainos neutralitetu“, įskaitant bet kokius dvišalės karinės pagalbos pažadus. Kartu tarptautinės saugumo garantijos neturėjo būti taikomos Krymui ir Sevastopoliui.

„Kiti klausimai liko neišspręsti, pavyzdžiui, kas nutiktų, jei Ukraina būtų užpulta. Rusija norėjo, kad visos garantiją suteikusios valstybės susitartų dėl atsako, o tai reiškė, kad vieningas atsakas būtų mažai tikėtinas, jei Rusija būtų agresorė. Ukrainos derybininkai norėjo, kad Ukrainos užpuolimo atveju būtų uždaryta jos oro erdvė, o tai būtų pareikalavę, kad palaikančios valstybės užtikrintų neskraidymo zoną ir suteiktų ginklų, o tam Rusija nepritarė“, – pažymėjo „The Wall Street Journal“.

Rusija taip pat tarp šių valstybių norėjo įtraukti Baltarusiją, o Ukraina – Turkiją. Ukrainos derybininkai kursyvu išskyrė tekstą, kuriame nurodė, kad atsisako svarstyti Rusijos nuostatą, reikalaujančią, kad Kyjivas atsiimtų savo reikalavimą būti Tarptautinio baudžiamojo teismo, persekiojančio už karo nusikaltimus, jurisdikcijos subjektu, kaip teigiama dokumente. Jie taip pat neratifikavo sąlygos dėl visų abipusių sankcijų atšaukimo.

„Dokumentas rodo, kokias gilias nuolaidas buvo pasirengę padaryti Ukrainos derybininkai, kai Kyjivas pirmosiomis karo savaitėmis atsidūrė sunkioje padėtyje. Jis taip pat primena apie kompromisus, kuriuos Rusija gali mėginti priversti Ukrainą daryti, jei Vakarų karinė parama išseks ir Rusija pasieks reikšmingų teritorinių laimėjimų“, – daro išvadą „The Wall Street Journal“ žurnalistai.

Stopkadras/Belgorodo srityje sudužo Rusijos karinis lėktuvas IL-76

Rusija yra pasirengusi perduoti Kyjivui aukų, žuvusių per lėktuvo katastrofą Rusijos pasienio regione sausio mėnesį, kūnus, teigiama pranešime.

Valstybinė naujienų agentūra RIA citavo Rusijos žmogaus teisių pareigūnę Tatjaną Moskalkovą, kuri sakė, kad šiuo klausimu palaiko ryšius su Ukrainos pareigūnais.

Maskva teigė, kad sausio 24 d. Belgorode sudužusiame Rusijos kariniame lėktuve buvo 65 ukrainiečių karo belaisviai.

Rusijos gynybos ministerija dėl katastrofos apkaltino Kyjivą, tačiau nepateikė įrodymų. Ukraina užginčijo teiginius dėl lėktuve buvusių asmenų, tačiau nei patvirtino, nei paneigė, kad numušė lėktuvą.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad kovo 1-osios naktį rusų priešlėktuvinė gynyba esą sunaikino keturis dronus. Tuo tarpu rusiški „Telegram“ kanalai praneša, kad dronai atakavo karinio-pramoninio komplekso gamyklą, gyventojai girdėjo sprogimus.

Pasak Rusijos ministerijos, vienas bepilotis orlaivis esą buvo sunaikintas virš Belgorodo srities, dar trys dronai buvo perimti virš Nižnij Novgorodo srities.

Rusijos „Telegram“ kanalai rašo, kad ginkluotosios pajėgos tariamai bandė atakuoti Sverdlovo gamyklą Dzeržinske, Žemutinio Naugardo srityje, kuri yra viena didžiausių Rusijos sprogmenų ir pagrindinių komponentų priešlėktuvinės gynybos raketų sistemų kovinėms galvutėms gaminti.

Pranešama, kad iš viso į gamyklą buvo nuskraidinti trys bepiločiai orlaiviai. Teigiama, kad visi jie buvo numušti.

Kartu viešai rašoma, kad Dzeržinsko gyventojai naktį girdėjo sprogimus.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Sakydamas kalbą Federalinėje asamblėjoje Vladimiras Putinas naudojo derybų retoriką ir grasinimus branduoliniais ginklais, kad atkreiptų Vakarų dėmesį į savo kalbą ir paskatintų Kremliaus vykdomas informacines operacijas, nurodo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, naujausioje savo apžvalgoje.

V.Putinas savo kalboje pakartojo savo apsimestinį norą pradėti dialogą su Jungtinėmis Valstijomis „strateginio stabilumo“ klausimais ir toliau kaltino JAV dėl to, kad derybos nevyksta.

V.Putinas teigė, kad jei Jungtinės Valstijos nori aptarti svarbius saugumo klausimus, jos turi atsižvelgti į Rusijos nacionalinius interesus.

ISW analitikai pabrėžė, kad V.Putinas ir toliau siekia maksimalistinių tikslų Ukrainoje, jis nori visiškos Ukrainos kapituliacijos, taip pat siekia susilpninti ir nuginkluoti NATO, kurią laiko neatsiejama Rusijos nacionalinių interesų dalimi.

Šiuo metu Kremlius vykdo informacinę operaciją, apsimesdamas suinteresuotas derybomis, kad paskatintų Vakarus daryti nuolaidas dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo.

V.Putinas taip pat pabrėžė, kad Rusija turi ginklų, galinčių smogti Vakarų šalims, ir sakė, kad Vakarų eskalavimas kelia grėsmę galimam branduoliniam konfliktui, kuris gali sunaikinti civilizaciją.

Kariniai analitikai pažymėjo, kad V.Putinas ir Rusijos pareigūnai dažnai remiasi branduoliniais grasinimais, siekdami įvaryti baimę Vakarų auditorijai ir susilpninti Vakarų paramą Ukrainai.

Kremlius nesiėmė reikšmingos eskalacijos, reaguodamas į Ukrainos aprūpinimą naujomis vakarietiškomis sistemomis, ir ISW toliau vertina, kad Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje ir už jos ribų yra labai mažai tikėtinas.

Kitos svarbios analitikų įžvalgos:

• Ukrainos pareigūnai yra susirūpinę dėl galimybės, kad 2024 m. vasarą Rusija gali užgrobti daug teritorijų, jei Vakarų saugumo pagalba ir toliau vėluos.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 29 d. kreipimusi į Federalinį Susirinkimą bandė įtikinti Rusijos visuomenę, kad kitą jo prezidentavimo kadenciją lems Rusijos karinė sėkmė Ukrainoje, o ne stagnacija ar socialinės ir ekonominės gerovės smukimas.
• Sakydamas kalbą Federalinėje asamblėjoje V.Putinas vartojo retoriką apie derybas ir branduolinių ginklų žvanginimą, taip greičiausiai siekdamas atkreipti Vakarų dėmesį į šią kalbą ir paskatinti Kremliaus vykdomas informacines operacijas.
• Savo kalboje Federalinėje asamblėjoje V.Putinas pabrėžė, kad siekdamas įveikti Rusijos demografinę krizę, Kremlius sutelkė dėmesį į 2024-uosius kaip „Šeimos metus“.
• V.Putinas neatsakė į vasario 28 d. Moldovos prorusiško separatistinio Uždniestrės regiono deputatų suvažiavimo prašymą, tačiau šis atsakymo trūkumas vis tiek palieka Kremliui keletą galimų vėlesnių veiksmų variantų.
• Vasario 28 ir 29 d. Ukrainos pajėgos Rytų Ukrainoje numušė dar tris naikintuvus Su-34.
• Kremlius ir toliau tvirtina turįs arogantišką teisę taikyti Rusijos federalinę teisę NATO valstybių narių ir buvusių sovietinių respublikų piliečiams už veiksmus, padarytus jų pačių šalių teritorijoje.
• Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Rusijos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) kelia grėsmę Armėnijos saugumui, nes Rusijos pareigūnai atsisakė pripažinti Armėnijos dalyvavimo KSSO sumažinimą.
• Pranešama, kad Kremlius visose federalinės vyriausybės agentūrose įsteigė aukšto lygio pareigybes, kad kiekvienoje agentūroje būtų skatinamas patriotizmas ir istorija, greičiausiai siekiant padidinti informacinę ir ideologinę federalinių darbuotojų kontrolę.
• Vasario 29 d., vykstant poziciniams mūšiams palei fronto liniją, Rusijos pajėgos padarė patvirtintą pažangą netoli Avdijivkos.
• Vasario 29 d. Rusijos valstybinio gynybos konglomerato „Rostec“ vadovas Sergejus Čemezovas pareiškė, kad „Rostec“ planuoja gaminti tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvus A-50 pagal nenurodytą grafiką, nes Rusijos kariuomenei reikia daugiau lėktuvų A-50.
• Okupacinė valdžia toliau remia Kremliaus pastangas stiprinti religinių grupių kontrolę okupuotoje Ukrainoje.