Svarbiausios naujienos
- Kaip atsisveikinimas su A.Navalnu skirsis nuo B.Nemcovo ir A.Sacharovo laidotuvių?
- Pusė vokiškų „Leopard 2“ tankų Ukrainoje sugedę: trūksta atsarginių dalių
- Britų kariuomenės vadas: Rusija pralaimėtų ir pralaimėtų greitai
- Ketvirtadienį numušti trys rusų naikintuvai Su-34
- Per susirėmimą su Rusijos pajėgomis žuvo 73-iojo jūrų specialiųjų operacijų centro kariai
- K.Budanovas patvirtino, kad Rusijai buvo „nutekintas“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo planas
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pusė vokiškų „Leopard 2“ tankų Ukrainoje sugedę: trūksta atsarginių dalių
17:40
Vakarų šalių ginklų tiekimo Ukrainos gynybai klausimas buvo dėmesio centre visus dvejus karo metus. Tačiau gautus tankus, haubicas ir raketų sistemas tenka remontuoti, nes jos sugenda dėl kovų. Dėl komponentų ir atsarginių dalių trūkumo kariuomenė gali atsidurti tokioje pat baisioje padėtyje kaip ir dėl pačios įrangos trūkumo, skelbia „The Moscow Times“.
Pasak Vokietijos Bundestago nario Sebastiano Schäferio, maždaug pusė Ukrainos gautų vokiškų tankų „Leopard 2“ šiuo metu yra neeksploatuojami dėl remonto problemų. S.Schäferis neseniai apsilankė remonto gamykloje Lietuvoje, kur jam buvo pasakyta, kad kai kurie tankai remonto laukia jau tris mėnesius. Dalis problemos kyla dėl komponentų trūkumo, dalis – dėl to, kad sugadintą tanką reikia perkelti iš fronto linijos ir atvežti į Lietuvą.
Kai Ukrainos mechanikai bando remontuoti įrangą vietoje, kyla problemų dėl atsarginių dalių pakeičiamumo. Jos gali šiek tiek skirtis skirtingų gamintojų, net ir tos pačios rūšies ginklams. Pavyzdžiui, šiuo metu Ukrainos arsenale yra 14 vien tik artilerijos sistemų, o JAV ir Europoje pagamintų 155 milimetrų haubicų komponentai ne visada dera tarpusavyje.
„Kartais paimu detalę ir ji tinka, o kartais – ne“, – „The Wall Street Journal“ (WSJ) sakė Mychailas Zabara, remontuojantis įrangą netoli Avdijivkos, kurią Ukrainos pajėgos daugiau kaip keturis mėnesius gynė nuo masinių Rusijos kariuomenės atakų.
Pakeitus komponentus nesertifikuotomis dalimis, mūšio lauke gali kilti problemų, sako S.Schäferis. „Priekinėse linijose žmonės neturi laiko laukti, todėl aš neturiu laiko laukti, kol bus pristatytos dalys“, – paragino Serhijus, vienos iš remonto bazių vyriausiasis inžinierius. Tai rizika, kurią reikia prisiimti, pridūrė jis pokalbyje su WSJ. Ir paaiškino, rodydamas į suniokotas M777 haubicas kieme, kurį darbininkai vadina haubicų kapinėmis: „Čia mes prikeliame ginklus naujam gyvenimui.“
Remontuotojai turi „kanibalizuoti“ įrangą – išardyti sugadintą, kad vėl surinktų egzempliorius, paruoštus pakartotiniam naudojimui mūšio lauke. Vienai iš M777 haubicų, atgabentų netoli Bachmuto, buvo panaudotos dalys iš aštuonių kitų ginklų. O apie 20 proc. atsarginių dalių buvo pagaminta pačių.
Pasak inžinierių, paskutiniais praėjusių metų mėnesiais jie nustojo gauti atsargines dalis iš Jungtinių Valstijų, šių metų pradžioje tiekimas buvo atnaujintas.
Siekdamos paspartinti remonto procesą, kai kurios Europos gynybos bendrovės planuoja atidaryti gamyklas Ukrainoje. Visų pirma dėl to derasi britų „BAE Systems“, gaminanti M777. Didžiausia Vokietijos ginkluotės gamintoja „Rheinmetall“ taip pat ketina Ukrainoje pradėti remontuoti savo šarvuočius.
Naujausios žinios apie Ukrainą
06:33
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pentagono vadovas: „Jei Ukraina pralaimės, NATO kariaus su Rusija“
00:49
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad jei Ukraina pralaimės, NATO teks kariauti su Rusija. Tai jis pasakė per JAV Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdį dėl jo nuslėpto hospitalizavimo sausio pradžioje.
„Jei Ukraina pralaimės, V.Putinas nesustos, jis ir toliau atakuos ir užgrobinės suverenių kaimyninių šalių teritorijas. Ir jei esate Baltijos šalis, labai nerimaujate, ar nebūsite kitas. Jie pažįsta Putiną, žino, ką jis sugeba. Ir, atvirai kalbant, jei Ukraina pralaimės, manau, kad NATO kariaus su Rusija“, – perspėjo L.Austinas.
L.Austino žodžius pakomentavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. „Ar tai tiesioginis grasinimas Rusijai, ar bandymas sugalvoti pateisinimą Zelenskiui? Ir viena, ir kita yra beprotiška. Bet dabar visi mato, kas yra agresorius – tai Vašingtonas“, – parašė ji savo „Telegram“ kanale.
JAV smerkia neatsakingą V.Putino branduolinę retoriką, bet kol kas nemato jokios grėsmės
23:44
JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus apie „branduolinio karo pavojų“, pažymėdamas, jog šiuo metu JAV nemato jokios grėsmės, kad Maskva galėtų panaudoti branduolinį ginklą.
Valstybės departamento atstovas pažymėjo, kad JAV ne pirmą kartą stebi Vladimiro Putino „neatsakingą retoriką“.
„Taip neturėtų kalbėti branduolinių ginklų turinčios valstybės vadovas. Mes jau anksčiau tiek privačiai, tiek tiesiogiai kalbėjome su Rusija apie branduolinio ginklo panaudojimo pasekmes“, – pridūrė jis.
Tuo pat metu, sakė M.Milleris, JAV nemato „jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinius ginklus“, tačiau ir toliau atidžiai ją stebės.
Ketvirtadienį V.Putinas kreipėsi į Federalinį Susirinkimą, kur, be kita ko, kalbėjo apie branduolinių pajėgų „visišką parengtį“ ir gąsdino dėl galimo sprendimo pasitelkti NATO šalių kariuomenę Ukrainoje pasekmių.
O.Scholzas įvardijo naują priežastį, kodėl Ukrainai nereikėtų duoti raketų „Taurus“
22:59
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį susitikime su Drezdeno gyventojais įvardijo dar vieną priežastį neduoti Ukrainai tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Taurus“.
Kaip praneša DPA, O.Scholzas pareiškė, kad „Taurus“ – raketos, kurių maksimalus nuotolis siekia iki 500 kilometrų – yra ginklas, kuris „netinkamai panaudotas gali pataikyti į konkretų taikinį kur nors Maskvoje“.
„Todėl – pasakysiu tai su visa diplomatine abstrakcija – kiti taip pat pasirūpino, kad jie tiksliai žinotų, kur viskas pataikys“, – pridūrė jis.
Vokietijos kancleris pabrėžė, kad „Taurus“ tiekimo atveju Vokietija turėtų tiesiogiai dalyvauti paleidžiant raketas, o „aš manau, kad tai neįmanoma“, pabrėžė O.Scholzas.
Anksčiau šią savaitę jis jau buvo pareiškęs, kad nepritaria tolimojo nuotolio raketų „Taurus“ tiekimui Ukrainai, be kita ko, kaip vieną iš priežasčių nurodydamas tai, kad dėl jų nutaikymo Ukrainos teritorijoje gali tekti dislokuoti Vokietijos karius.
Vokietijos kanclerio žodžius, kuriuos kai kurie komentatoriai interpretavo kaip tariamą Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariuomenės buvimo Ukrainoje pripažinimą, jau paneigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Ji pažymėjo, kad tolimojo nuotolio raketų naudojimas yra išimtinai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikalas.
Tuckeris Carlsonas: „Denacifikacija yra vienas kvailiausių dalykų, kuriuos esu girdėjęs“
21:51
Rusų kilmės amerikiečių mokslininkas ir tinklaraštininkas Lexas Fridmanas paskelbė tinklalaidę su žurnalistu Tuckeriu Carlsonu, kuris vasario pradžioje Kremliuje įrašė interviu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Kaip rašo meduza.io, pokalbyje L.Fridmanas paklausė T.Carlsono, ką jis mano apie „denacifikaciją“, kuria V.Putinas rėmėsi kaip priežastimi įsiveržti į Ukrainą. Štai ką atsakė T.Carlsonas:
„Aš manau, kad tai buvo vienas kvailiausių dalykų, kokius esu girdėjęs. Nesupratau, ką reiškia denacifikacija. Nekenčiu visų šių kalbų, nes jose nėra nieko tikro, tai tik ad hominem. Tai būdas susieti ką nors su blogio režimu, kurio jau nebėra. Tačiau iš tikrųjų nacizmas, kad ir koks jis buvo, yra neatsiejamas nuo vokiečių tautos. Tai buvo nacionalistinis Vokietijos judėjimas. Kitų nacių nebuvo, tiesa? Aš esu itin nusiteikęs prieš nacius. Aš tik sakau, kad 2024 m. nėra jokio nacių judėjimo. Tai būdas pavadinti žmones blogais.
Putinui nepatinka ukrainiečių nacionalistai. Putinas apskritai nekenčia nacionalizmo. Suprantama, todėl, kad jis turi 80 skirtingų respublikų ir bijo nacionalistinių judėjimų. Dėl to jis kariavo Čečėnijoje... Aš esu už nacionalizmą, už amerikietiškąjį nacionalizmą, todėl šiuo klausimu su Putinu nesutinku. Bet vadinti juos [ukrainiečius] naciais – manau, kad tai vaikiška.“
„Denacifikacija“ yra vienas iš oficialių invazijos į Ukrainą tikslų, kurį V.Putinas paminėjo greta „demilitarizacijos“. Praėjus keliems mėnesiams nuo karo pradžios Rusijos valdžia drastiškai sumažino „denacifikacijos“ vartojimą, nes, kaip rodo uždaros socialinės apklausos, rusai nesupranta ir negali gerai paaiškinti šio termino. 2022 m. kovo mėn. laikraštis „Financial Times“ rašė, kad per taikos derybas su Kyjivu Maskva atsisakė reikalavimo „denacifikuoti“ Ukrainą. Tuo pat metu V.Putinas ir toliau minėjo „denacifikaciją“ kaip vieną iš karo tikslų.
Šių metų vasario pradžioje Tuckeris Carlsonas paskelbė interviu su Vladimiru Putinu, dėl kurio amerikiečių žurnalistas buvo nuvykęs į Maskvą. T.Carlsono vizitą plačiai nušvietė Rusijos propaganda. Interviu metu V.Putinas perskaitė T.Carlsonui paskaitą, kurioje išdėstė savąją Rusijos ir Ukrainos istorijos versiją ir pateikė standartinius atsakymus kitomis temomis.
Kaip atsisveikinimas su A.Navalnu skirsis nuo B.Nemcovo ir A.Sacharovo laidotuvių?
18:45
Aleksejaus Navalno bendražygiai pranešė, kaip vyks opozicionieriaus laidotuvės: kovo 1 d. mišios vyks Marjino Dievo Motinos ikonos cerkvėje, o paskui politikas bus palaidotas Borisovo kapinėse Maskvoje. Kaip pranešė Julija Navalnaja, jo bendražygiams nepavyko rasti vietos šarvojimui ir atsisveikinimui su A.Navalnu.
Trečiadienį kalbėdama Europos Parlamente ji neatmetė galimybės, kad per laidotuves gali įvykti areštai. Ketvirtadienį A.Navalno bendražygiai pranešė, kad laidojimo biurai dėl grasinimų atsisakė parūpinti katafalką kūnui iš morgo į bažnyčią pervežti.
Planuojama ceremonija labai skiriasi nuo to, kaip buvo laidojami kiti iškilūs Rusijos opozicijos veikėjai – Andrejus Sacharovas 1989 m. ir Borisas Nemcovas 2015 m., pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijos premjeras svarsto galimybę įvesti embargą Rusijos produkcijai
18:17
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį Varšuvoje priėmė savo kolegę iš Latvijos Eviką Siliną aptarti bendro saugumo Rusijos keliamos grėsmės akivaizdoje.
Jis sakė, jog Latvija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, nustačiusia embargą Rusijos žemės ūkio produktams, kad apsaugotų nacionalinę rinką nuo destabilizavimo dėl pigaus importo iš didžiosios kaimynės.
„Mes nuodugniai išnagrinėsime šį sprendimą. Neatmetu galimybės, kad Lenkija imsis tokios pat iniciatyvos“, – pareiškė D.Tuskas.
Nepaisant karo Ukrainoje ir Europos sankcijų Rusijai, rusiškiems maisto produktams netaikomi jokie apribojimai.
Lenkija pastaruoju metu skundžiasi, kad dėl pigių ukrainietiškų grūdų ir kitų produktų pertekliaus lenkų ūkininkai patiria nuostolių, tačiau, pasak D.Tusko, problemą kelia ir importas iš Rusijos.
„Mažai kas supranta, kad mūsų rinką destabilizuoja iš Rusijos ir Baltarusijos įvežami produktai“, – teigė D.Tuskas.
Pasak jo, būtina įtikinti ES institucijas, jog reikia geriau ir saugiau reglamentuoti žemės ūkio produktų importą iš Rytų.
„Norime padėti Ukrainai, bet kartu norime stabilizuoti savo rinkas ir apsaugoti savo ūkininkus“, – pridūrė jis.
Ūkininkai visoje Europoje jau kelias savaites protestuoja prieš ES reglamentus, kuriais siekiama kovoti su klimato kaita, taip pat prieš didėjančias išlaidas ir, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją iš ES nepriklausančių šalių, ypač Ukrainos.
A.Navalno sąjungininkai: katafalkų vairuotojai atsisako vežti opozicionieriaus palaikus
17:54
Katafalkų vairuotojai atsisako vežti Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno palaikus iš morgo į penktadienį vyksiančias laidotuves, nes sulaukė grasinimų, pranešė A.Navalno sąjungininkai.
Nuo Kremliaus kritiko mirties kalėjime prieš beveik dvi savaites jo komanda kaltina valdžios institucijas bandymu užkirsti kelią orioms ir viešoms jo laidotuvėms.
„Kokia gėda. Dabar katafalkų vairuotojai atsisako paimti Aleksejų iš morgo“, – ketvirtadienį sakė dabar užsienyje gyvenantis Ivanas Ždanovas, vadovavęs A.Navalno Kovos su korupcija fondui (FBK).
A.Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš teigė, kad laidojimo paslaugų teikėjai sulaukė grasinamų skambučių iš nežinomų asmenų, kurie perspėjo niekur nevežti A.Navalno palaikų.
Garsiausias Vladimiro Putino kritikas mirė vasario 16 dieną viename griežčiausių Rusijos kalėjimų Sibiro šiaurėje, kur turėjo atlikti 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų, laikomų politiniu kerštu už oponavimą valdžiai.
A.Navalno palaikai buvo laikomi aštuonias dienas, o jo bendražygiai manė, kad taip siekiama nuslėpti, kas atsakingas už jo mirtį, ir užkirsti kelią viešoms laidotuvėms.
Rusų pareigūnai teigė, kad A.Navalnas mirė dėl natūralių priežasčių, tačiau jo komanda ir kai kurie Vakarų lyderiai tiesiogiai kaltino V. Putiną.
Kol kas lieka neaiškios laidotuvių detalės ir tai, kiek gedinčiųjų galės jose dalyvauti; pareigūnai nepateikia jokių komentarų, kaip laidotuvės bus organizuojamos.
Pokyčiai JAV kariuomenėje: mažins etatus, kad geriau pasiruoštų ateities karams
17:53
JAV kariuomenė pranešė apie vykdomus didelius pokyčius: nuspręsta mažinti pajėgas maždaug 24 tūkst. karių, arba beveik 5 proc., kad bet kokiame galimame didelio masto kare ateityje amerikiečiai būtų geriau pasirengę kovoti.
Kariuomenei šiuo metu sunku surinkti pakankamai karių visoms pozicijoms užimti. Vykdant pokyčius daugiausia bus naikinamos šiuo metu neužimtos pareigybės, o ne mažinami karių skaičiai. Tarp tokių pareigybių yra Irako ir Afganistano karų metu padaugėjusių darbo vietų kovai su sukilėliais – šiandien jos nėra tokios reikalingos.
Kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose skaičius bus mažinamas maždaug trimis tūkstančiais.
Tačiau tuo pat metu pagal parengtą planą bus pridėta apie 7,5 tūkst. karių kitoms svarbioms misijoms, įskaitant oro gynybos ir kovos su dronais padalinius, ir penkias naujas operatyvines pajėgas visame pasaulyje, turinčias geresnius kibernetinius, žvalgybos ir tolimųjų smūgių pajėgumus.
Armijos sekretorė Christine Wormuth sakė, kad ji ir armijos vadas generolas Randy George'as stengėsi sumažinti neužimtų arba perteklinių vietų skaičių.
„Mes atsitraukiame nuo kovos su terorizmu ir kovos su sukilėliais. Norime būti pasirengę didelio masto kovinėms operacijoms, – antradienį žurnalistams sakė Ch.Wormuth. – Taigi, pažvelgėme, kur yra pajėgų struktūros dalys, kurios, pavyzdžiui, buvo labiau susijusios su kova su sukilėliais ir kurių mums nebereikia.“
R.George'as pridūrė, kad norima atsisakyti dalykų, kurie, kaip manoma, nepadėtų sėkmingai veikti mūšio lauke ateityje.
Šis sprendimas susijęs su tuo, kad kariuomenė jau daugelį metų negali užpildyti tūkstančių tuščių etatų. Pagal iki šiol buvusią tvarką kariuomenėje gali būti iki 494 tūkst. karių, tačiau bendras tikrąją karinę tarnybą atliekančių karių skaičius šiuo metu yra apie 445 tūkstančiai.
Pagal naująjį planą per ateinančius penkerius metus bus siekiama turėti 470 tūkst. karių.
Apie kariuomenės persitvarkymą kalbama po du dešimtmečius trukusių karų Irake ir Afganistane, dėl kurių kariuomenė buvo priversta greitai ir smarkiai plėstis, kad užpildytų į mūšio lauką siunčiamas brigadas. Tai apėmė didžiulę kovos su sukilėliais misiją, skirtą kovai su „al Qaeda“, Talibanu ir „Islamo valstybe“ (IS).
Laikui bėgant kariuomenės dėmesys vis labiau krypo į konkurenciją su tokiomis varžovėmis kaip Kinija ir Rusija bei Irano ir Šiaurės Korėjos keliamas grėsmes. Karas Ukrainoje parodė, kad reikia daugiau dėmesio skirti oro gynybos sistemoms ir aukštųjų technologijų pajėgumams siekiant ir naudoti, ir atremti oro bei jūrinius dronus.
Pusė vokiškų „Leopard 2“ tankų Ukrainoje sugedę: trūksta atsarginių dalių
17:40
Vakarų šalių ginklų tiekimo Ukrainos gynybai klausimas buvo dėmesio centre visus dvejus karo metus. Tačiau gautus tankus, haubicas ir raketų sistemas tenka remontuoti, nes jos sugenda dėl kovų. Dėl komponentų ir atsarginių dalių trūkumo kariuomenė gali atsidurti tokioje pat baisioje padėtyje kaip ir dėl pačios įrangos trūkumo, skelbia „The Moscow Times“.
Pasak Vokietijos Bundestago nario Sebastiano Schäferio, maždaug pusė Ukrainos gautų vokiškų tankų „Leopard 2“ šiuo metu yra neeksploatuojami dėl remonto problemų. S.Schäferis neseniai apsilankė remonto gamykloje Lietuvoje, kur jam buvo pasakyta, kad kai kurie tankai remonto laukia jau tris mėnesius. Dalis problemos kyla dėl komponentų trūkumo, dalis – dėl to, kad sugadintą tanką reikia perkelti iš fronto linijos ir atvežti į Lietuvą.
Kai Ukrainos mechanikai bando remontuoti įrangą vietoje, kyla problemų dėl atsarginių dalių pakeičiamumo. Jos gali šiek tiek skirtis skirtingų gamintojų, net ir tos pačios rūšies ginklams. Pavyzdžiui, šiuo metu Ukrainos arsenale yra 14 vien tik artilerijos sistemų, o JAV ir Europoje pagamintų 155 milimetrų haubicų komponentai ne visada dera tarpusavyje.
„Kartais paimu detalę ir ji tinka, o kartais – ne“, – „The Wall Street Journal“ (WSJ) sakė Mychailas Zabara, remontuojantis įrangą netoli Avdijivkos, kurią Ukrainos pajėgos daugiau kaip keturis mėnesius gynė nuo masinių Rusijos kariuomenės atakų.
Pakeitus komponentus nesertifikuotomis dalimis, mūšio lauke gali kilti problemų, sako S.Schäferis. „Priekinėse linijose žmonės neturi laiko laukti, todėl aš neturiu laiko laukti, kol bus pristatytos dalys“, – paragino Serhijus, vienos iš remonto bazių vyriausiasis inžinierius. Tai rizika, kurią reikia prisiimti, pridūrė jis pokalbyje su WSJ. Ir paaiškino, rodydamas į suniokotas M777 haubicas kieme, kurį darbininkai vadina haubicų kapinėmis: „Čia mes prikeliame ginklus naujam gyvenimui.“
Remontuotojai turi „kanibalizuoti“ įrangą – išardyti sugadintą, kad vėl surinktų egzempliorius, paruoštus pakartotiniam naudojimui mūšio lauke. Vienai iš M777 haubicų, atgabentų netoli Bachmuto, buvo panaudotos dalys iš aštuonių kitų ginklų. O apie 20 proc. atsarginių dalių buvo pagaminta pačių.
Pasak inžinierių, paskutiniais praėjusių metų mėnesiais jie nustojo gauti atsargines dalis iš Jungtinių Valstijų, šių metų pradžioje tiekimas buvo atnaujintas.
Siekdamos paspartinti remonto procesą, kai kurios Europos gynybos bendrovės planuoja atidaryti gamyklas Ukrainoje. Visų pirma dėl to derasi britų „BAE Systems“, gaminanti M777. Didžiausia Vokietijos ginkluotės gamintoja „Rheinmetall“ taip pat ketina Ukrainoje pradėti remontuoti savo šarvuočius.
E.Macronas: komentaras dėl karių siuntimo į Ukrainą buvo apgalvotas
17:20
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pabrėžė, kad visi jo komentarai dėl Rusijos karo Ukrainoje buvo kruopščiai apgalvoti.
Tai jis sakė po to, kai sukėlė sąmyšį savo pareiškimu, kad negalima atmesti Vakarų karių nusiuntimo į Ukrainą galimybės.
E.Macronas pirmadienį pareiškė, kad turi būti padaryta viskas, kas būtina, siekiant užtikrinti Rusijos pralaimėjimą kare prieš Ukrainą, ir tuo sukėlė nerimą kelioms Europos sąjungininkėms, įskaitant Vokietiją.
„Tai pakankamai rimti klausimai; kiekvienas mano žodis šiuo klausimu yra pasvertas, apgalvotas ir įvertintas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė E.Macronas.
Išsamiau pakomentuoti E.Macronas atsisakė.
Po Europos lyderių konferencijos Prancūzijos prezidentas pirmadienį kalbėjo, kad nors nėra bendro sutarimo dėl Vakarų šalių sausumos kariuomenės siuntimo į Ukrainą, niekas neturėtų būti atmesta.
Dauguma E.Macrono sąjungininkių Europoje pareiškė, kad nesiųs savo karių į Ukrainą, o Prancūzijos pareigūnai taip pat tvirtino, kad pajėgos galėtų būti siunčiamos ne kovoti su Rusijos pajėgomis, o paremti tokias operacijas kaip išminavimas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakydamas savo metinį pranešimą pareiškė, kad „mes taip pat turime ginklų, galinčių smogti taikiniams jų teritorijoje“, ir perspėjo dėl realaus branduolinio karo pavojaus. Šie V.Putino komentarai atrodė kaip atsakas į E.Macrono atsisakymą atmesti galimybę nusiųsti karių į Ukrainą.
Europos Parlamentas: Ukrainai reikia ilgojo nuotolio raketų „Taurus“ ir „Storm Shadow“
17:19
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) paragino Ukrainai teikti karinę pagalba tiek ilgai, kiek tai būtina, ir bet kokia būtina forma tam, kad Ukraina laimėtų karą prieš Rusiją.
Europarlamentarai pastebėjo, kad Ukrainai ypač reikia „sudėtingų oro erdvės gynybos sistemų, ilgojo nuotolio raketų, pvz., „Taurus“, „Storm Shadow“ / SCALP ir kitų, šiuolaikinių kovos orlaivių, įvairių rūšių artilerijos ir šaudmenų (visų pirma 155 mm), bepiločių orlaivių ir ginklų kovai su jais“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nuo dezinformacijos iki kovos kosmose: Vokietija rengiasi Rusijos karui su NATO
17:17
Vokietijos vyriausybė Bundestago ataskaitoje dėl „civilinės saugos rizikos analizės“ aprašė vieną iš galimų neįvardyto agresoriaus ir NATO konflikto scenarijų, pagrįstą Rusijos karo prieš Ukrainą pamokomis. Šį dokumentą turi ir aprašė Ukrainos leidinys „Evrojepska pravda“ („Europos tiesa“) ir Vokietijos leidinys „Bild“.
Dokumente teigiama, kad Rusijos karas prieš Ukrainą patvirtino, jog šiuolaikinėse karinėse operacijose derinamos klasikinės ir nekonvencinės operacijos, pastarosios apima kibernetines atakas, dezinformacijos kampanijas ir sabotažą.
„Agresoriaus puolimas – hibridinis ir (arba) naudojant visą šiuolaikinių ginkluotųjų pajėgų arsenalą visais aspektais (sausumos, oro ir (arba) kosmoso, jūrų, kibernetinių ir informacinių) NATO teritorijoje ... Taigi, tai tikėtinas scenarijus“, – teigiama ataskaitoje.
Keturi agresijos etapai
Toliau autoriai pateikia vieną iš tokios atakos scenarijų, pabrėždami, kad tai tik vienas iš galimų scenarijų, nenurodydami, kokie kiti įvykiai numatomi. Pagal šį scenarijų konfliktas suskirstytas į keturis etapus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Laikinai okupuotame Kryme griaudi sprogimai
16:38
Ketvirtadienio popietę laikinai okupuotame Kryme pasigirdo sprogimai. Rusijos pajėgos nurodė, kad tai buvo bepiločių orlaivių ataka.
Vietinis susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krymskii veter“ pranešė, kad garsas buvo girdimas pusiasalio Simferopolio ir Krasnogvardijos rajonuose.
Tinkle paskelbtos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose matyti priešlėktuvinės gynybos pėdsakai danguje.
Netrukus po to Rusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainą bepiločio orlaivio ataka. Jie teigia sunaikinę droną virš Krymo apie 14.45 val.
Anksčiau Ukrainos karinė žvalgyba perspėjo, kad laikinai okupuotame Kryme rengia „siurprizus“ rusams.
Karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas anksčiau išreiškė įsitikinimą, kad Krymą bus daug lengviau grąžinti nei Donbasą. Pasak jo, būtina nukirsti sausumos koridorių į Krymą ir sunaikinti Kerčės tiltą. Visa kita yra laiko klausimas.
Europos Parlamentas įvardijo, kam tenka visa atsakomybė už A.Navalno mirtį
16:09
Rusijos vyriausybei ir Vladimirui Putinui asmeniškai tenka baudžiamoji ir politinė atsakomybė už jo žymiausio oponento Aleksejaus Navalno mirtį, ketvirtadienį pareiškė europarlamentarai.
Europos Parlamentas griežtai pasmerkė Aleksejaus Navalno nužudymą ir visapusiškai parėmė Julijos Navalnajos ryžtą tęsti vyro darbus. EP nariai akcentavo, kad „visa atsakomybė už jo mirtį tenka Rusijos valstybei, visų pirma jos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris turi būti patrauktas atsakomybėn“.
A.Navalno nužudymas yra dar vienas vis didėjančių ir sistemingų represijų Rusijoje ženklas, pabrėžė europarlamentarai, reikalaudami atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl A.Navalno mirties aplinkybių, siekiant atskleisti tiesą, užtikrinti atskaitomybę ir įvykdyti teisingumą.
Rezoliucijoje akcentuojama, kad Rusijos politinę sistemą kontroliuoja konsoliduotas autoritarinis režimas, kuris yra visiškai korumpuotas ir naudojasi suklastotais rinkimais, siekdamas imituoti demokratiją ir visą valdžią sutelkti V.Putino rankose.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikas įvardijo, ko dabar trūksta Ukrainai: „Tai galėtų turėti įtakos karo baigčiai“
15:52
Kariniu požiūriu Ukrainai nereikia Vakarų šalių sausumos pajėgų pagalbos, nes jos pačios kariuomenė gali išlaikyti frontą. Veikiau lemiamą poveikį turėtų oro pajėgų perkėlimas į Ukrainą, estų leidiniui „Postimees“ sako karo ekspertas Leo Kunnas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
Šis klausimas buvo aptartas Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime, Rusijos invazijai tęsiantis jau trečius metus.
Tačiau Estijos karo ekspertas Leo Kunnas sako, kad Ukrainai reikia kitokios paramos. Jis įvardijo, ko šiuo metu labiausiai reikia Kyjivui – tai gavęs ukrainiečiai galėtų ir užbaigti karą.
– Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad negalima atmesti Vakarų sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje galimybės. Ar tikrai gali susidaryti tokia situacija?
– Prancūzija yra svarbi sąjungininkė, bet jei analizuotume, ar ji turi politinės valios, karinės galios ir diplomatinės įtakos tarp mūsų sąjungininkų, kad galėtų praktiškai įgyvendinti kažką panašaus, drįsčiau teigti, kad ne. Tačiau šis teiginys turi ir privalumų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskvoje sulaikytas „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius
15:30
Maskvoje buvo sulaikytas leidinio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Sergejus Sokolovas. Teigiama, kad jis buvo nuvežtas į policiją, kad būtų surašytas administracinis protokolas dėl Rusijos kariuomenės „diskreditavimo“, skelbia žiniasklaida.
Prie administracinės bylos medžiagos pridėta federalinės valstybinės unitarinės įmonės „GRCHTS“ atlikta ekspertizė. Byla susijusi su viena iš „Novaja Gazeta“ publikacijų. Ji bus nagrinėjama Perovskio teisme, tačiau tiksli posėdžio data dar nežinoma. Pažymima, kad S.Sokolovui gali būti skirta iki 50 000 rublių bauda.
Sergejus Sokolovas „Novaja Gazeta“ vyriausiuoju redaktoriumi tapo 2023 m. lapkričio mėn. Už jo kandidatūrą balsavo 79 iš 84 redakcijos darbuotojų, 5 susilaikė. Prieš tai jis buvo laikinai einantis vyriausiojo redaktoriaus pareigas, o dar anksčiau – laikraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas.
Ankstesnis „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas nusprendė atsistatydinti ir laikinai sustabdyti savo profesinę veiklą po to, kai buvo įtrauktas į „užsienio agentų“ registrą. Šiuo metu jis šį statusą ginčija teisme.
Kaip pažymi „Novaja gazeta“, S.Sokolovas yra vienas labiausiai patyrusių leidinio redaktorių. 2021 m. jis buvo vienas iš dokumentinio filmo apie žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą autorių.
„Novaja gazeta“ sustabdė savo veiklą 2022 m. kovo 28 d., gavusi antrąjį „Roskomnadzor“ įspėjimą dėl „užsienio agento“ paminėjimo be tinkamo žymėjimo. Kai kurie į užsienį išvykę leidinio darbuotojai pradėjo leisti „Novaja gazeta. Europa“. Tačiau leidinio interneto svetainė Rusijoje buvo užblokuota Generalinės prokuratūros prašymu.
Rusijoje likę žurnalistai pradėjo leisti žurnalą „Novaja Gazeta“, tačiau po kelių dienų jis taip pat buvo užblokuotas. 2022 m. rugsėjį teismas panaikino „Novaja Gazeta“ spausdintinės versijos žiniasklaidos licenciją ir „Novaja Gazeta“ registracijos pažymėjimą.
Nustatyti Manto Kvedaravičiaus nužudymu Ukrainoje įtariami asmenys
15:14
Ketvirtadienį Kyjive vykstančio jungtinės tyrimo grupės koordinacinio pasitarimo metu Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė Nida Grunskienė pranešė apie nustatytus įtariamuosius garsaus Lietuvos režisieriaus Manto Kvedaravičiaus nužudymo Mariupolyje tyrime.
Generalinė prokurorė informavo, kad Lietuvoje atliekamo itin didelės apimties ikiteisminio tyrimo metu įtariamaisiais dėl šio nusikaltimo pripažinti trys nepripažintos Donecko Liaudies Respublikos 1-ojo armijos korpuso 1-osios atskirosios motorizuotųjų šaulių brigados kariai.
Plačiau skaitykite ČIA
Argentinos prezidentas rengia Lotynų Amerikos paramos Ukrainai susitikimą
14:46
Argentinos prezidentas Javieras Milei nori surengti Lotynų Amerikos šalių, remiančių Ukrainą kovoje su Rusijos agresija, aukščiausiojo lygio susitikimą, skelbia britų leidinys „Financial Times“.
Interviu metu jis nurodė, kad pirmenybę teikia sąjungoms su „šalimis, kurios gina laisvę“, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas ir Izraelį, kuriose lankėsi vasario mėn. ir Ukrainą.
J.Milei sakė, kad šiais metais planuoja surengti „Lotynų Amerikos paramos Ukrainai aukščiausiojo lygio susitikimą“. Žurnalistai pažymi, kad jo pozicija smarkiai skiriasi nuo Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos ir Meksikos prezidento Andreso Manuelio Lopezo Obradoro pozicijos.
J.Miley yra 53 metų amžiaus žinomas Argentinos politikas ir ekonomistas, apibūdinamas kaip dešinysis populistas ir dešinysis libertaras,
Lapkričio mėn. jis laimėjo antrąjį prezidento rinkimų turą. Jo inauguracijoje dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris pakvietė šalį prisijungti prie diskusijų dėl Taikos formulės.
2023 m. pabaigoje Argentina oficialiai atsisakė narystės tarpvalstybiniame BRICS aljanse ir paskelbė naują užsienio politikos kursą.
Ukrainos pajėgų vadas įvardijo pagrindinius šalies gynėjų uždavinius
14:42
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis, būdamas Donbase, įvardijo pagrindinius uždavinius, su kuriais šiuo metu susiduria Ukrainos gynybos pajėgos.
„Mano pagrindinis uždavinys – efektyviai panaudoti mūsų dalinių ginkluotės ir karinės technikos kovines galimybes, kad padarytume priešui kuo didesnių nuostolių ir sunaikintume didelę dalį jo artilerijos ir šarvuotos technikos; išlaikyti užimtas pozicijas ir atkurti padėtį, iš kurios atsitraukėme“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Žinoma, kaip pažymėjo generolas, siekiant sustiprinti gynybą pagrindinėmis kryptimis, būtina teisingai paskirstyti rezervus.
„Dirbdamas su brigadų vadais didžiausią dėmesį skiriu tam, kaip organizuojamas darbas kontrolės punktuose atsižvelgiant į priešo ugnies daromą žalą, į priimamų sprendimų savalaikiškumą ir adekvatumą pagal susiklosčiusią situaciją, taip pat į nuolatinės sąveikos tarp padalinių ir dalių palaikymą“, – pridūrė O.Syrskis.
Ketvirtadienį ryte paskelbta, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas nuvyko į Donbasą, konkrečiai į Avdijivkos kryptį, ir aplankė karinius dalinius, ginančius Avdijivkos ir Kurachivo kryptis.
Stebėdamas situaciją O.Syrskis aptiko klaidingų vadų apskaičiavimų vietoje, kurie tam tikru būdu paveikė gynybą. Kartu, siekdamas ištaisyti padėtį, jis jau nurodė skirti papildomą amunicijos ir materialinių išteklių resursą, taip pat būtinus rezervus.
Rusija teigia esanti pasirengusi vykti į Turkiją derėtis su Ukraina
13:48
Rusijos autoritarinio prezidento Vladimiro Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis pareiškė, kad yra pasirengęs vėl vykti į derybas su Ukrainos atstovais.
V.Medinskis susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalui „SHOT“ nurodė, kad jis vyks į Turkiją galimoms deryboms, jei gaus atitinkamą nurodymą.
„Jei man duos nurodymą, aš vyksiu“, – komentavo jis.
Trečiadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas vaizdo kreipimesi į Pietryčių Europos ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimo dalyvius pareiškė, kad Turkija yra pasirengusi vėl suteikti platformą Rusijos ir Ukrainos deryboms.
Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje pažymėjo, kad Turkija ir Kinija greičiausiai sukurs savo derybų platformas karui Ukrainoje spręsti. Rusija gali tuo pasinaudoti, kad propaguotų savo naratyvus apie derybas su Ukraina ir karą, kaip Kremlius yra daręs anksčiau, remdamasis Kinijos požiūriu į miglotą taikų politinį planą Ukrainai.
Rusija nuteisė ukrainietį 12 metų kalėti dėl kaltinimų šnipinėjus
13:43
Pasienyje su Ukraina esančio Rusijos regiono teismas ketvirtadienį nuteisė vieną ukrainietį kalėti 12 metų dėl kaltinimų šnipinėjus ir perdavus karinės informacijos Ukrainos slaptosioms tarnyboms.
Nuo tada, kai 2022-ųjų vasarį Maskva pradėjo plataus masto karinį puolimą Ukrainoje, už įtariamą bendradarbiavimą su ukrainiečių kariuomene ir žvalgybos agentūromis Rusijoje buvo sulaikyta ir įkalinta dešimtys žmonių.
„Teismas nustatė, kad kaltinamasis buvo pasitelktas Ukrainos žvalgybos tarnybų rinkti ir perduoti informaciją apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimą Briansko srities teritorijoje“, – sakoma teismo pranešime platformoje „Telegram“.
Rusijos Briansko regionas yra prie sienos su Ukraina. Jame ne kartą buvo vykdomi apšaudymai ir dronų atakos, o pernai proukrainietiška sukarinta grupuotė buvo per sieną į jį įsiveržusi.
Kaltinamasis, kurio pavardė nenurodoma, pripažino savo kaltę, o byla buvo nagrinėjama už uždarų durų, pranešė Briansko teismų tarnyba.
Trečiadienį Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad pietinio Rostovo prie Dono miesto teismas nuteisė kitam ukrainiečiui paskyrė 11 su puse metų laisvės atėmimo bausmę už bandymą įsigyti visiškai slaptų raketų komponentų.
Abu vyrai buvo nuteisti dėl kaltinimų šnipinėjus.
A.Duda nemano, kad Rusija puls Lenkiją
13:42
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį duodamas interviu dienraščiui „Fakt“ pareiškė nemanąs, kad Rusija puls Lenkiją.
„Žinoma, jeigu darome prielaidą, kad mes būsime stiprūs. Stiprūs nėra puolami. Puolami silpnieji“, – sakė jis.
A.Duda taip pat pabrėžė, kad „dėl buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo palankumo Lenkijai“ dabar šalis turi naikintuvus F-35, nuolat esančius JAV karius ir amerikiečių kariuomenės V korpuso vadavietę Poznanėje.
Britų kariuomenės vadas: Rusija pralaimėtų ir pralaimėtų greitai
13:25
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai nenori konflikto su NATO, nes tokiu atveju Rusija greitai pralaimėtų, pareiškė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadovas.
Kalbėdamas per renginį Londone admirolas Tony Radakinas sakė, kad „neišvengiamas faktas yra tas, kad bet koks Rusijos puolimas ar įsiveržimas prieš NATO sukeltų triuškinantį atsaką“, rašo „Business Insider“.
Jis sakė, kad „didžiausia priežastis, dėl kurios V.Putinas nenori konflikto su NATO, yra ta, kad Rusija pralaimėtų. Ir pralaimėtų greitai“.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sukėlė naują susirūpinimą dėl saugumo visoje Europoje, paskatino šalis daugiau lėšų skirti gynybai ir sudaryti daugiau tarpusavio saugumo susitarimų.
Kai kurie lyderiai perspėjo, kad Rusija per kelerius ateinančius metus gali užpulti kitą Europos šalį, jei nebus sustabdyta Ukrainoje.
T.Radakinas, kalbėdamas gynybos konferencijoje Londono „Chatham House“, sakė, kad Jungtinė Karalystė „nėra ant karo su Rusija slenksčio. Mes nesiruošiame būti užpulti“.
Tačiau, pridūrė jis, „tai nereiškia, kad negalime sulaukti atakų“.
„Mes jau dabar kasdien patiriame atakas kibernetinėje srityje, – sakė jis. – Galime patirti atsitiktinių atakų kosmose, prieš povandeninius kabelius ir bandymų pažeisti mūsų oro ir jūrų suverenitetą. Labiausiai tikėtinas veikėjas yra Rusija. Mes apie tai aiškiai pasakėme.“
Nepaisant to, T.Radakinas teigė, kad jei Rusija užpultų valstybę narę, NATO pajėgos ją greitai nugalėtų.
Pagal karinio aljanso susitarimus vienos šalies užpuolimas laikomas visų užpuolimu. Tai reiškia, kad užpuolus tokią valstybę narę kaip Jungtinė Karalystė, kitos narės, įskaitant JAV, Vokietiją ir Prancūziją, galėtų atsakyti visos kartu.
Ir NATO pajėgos turėtų didelį pranašumą prieš Rusiją, sakė T.Radakinas.
Jis sakė, kad tūkstančiai Lenkijoje ir Baltijos šalyse dislokuotų sąjungininkų karių galėtų pasitelkti „trijų su puse milijono viso aljanso uniformuotų karių pastiprinimą“.
„NATO kovinės oro pajėgos, kurių skaičius 3:1 santykiu viršija Rusijos oro pajėgas, greitai įgytų pranašumą ore“, – teigė jis, o NATO jūrų pajėgos „užgniaužtų“ Rusijos laivyną.
„NATO turi keturis kartus daugiau laivų ir tris kartus daugiau povandeninių laivų nei Rusija“, – sakė jis.
T.Radakinas apibūdino NATO kaip „aljansą, kuris nuolat stiprėja“.
Kalbėdamas apie Švedijos ir Suomijos prisijungimą, jis teigė, kad NATO auga nuo 30 iki 32 valstybių, „kurių kolektyvinis BVP dvidešimt kartų didesnis nei Rusijos. Ir bendras gynybos biudžetas tris su puse karto didesnis nei Rusijos ir Kinijos kartu sudėjus“.
„Be to, NATO turi papildomą strateginį gylį – daugiau nei milijardą gyventojų, – sakė jis. – Ir be to, NATO kaip branduolinis aljansas.“
T.Radakinas sakė, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą parodė, jog ji yra „gerokai mažiau pajėgi nei manėme“.
„Jos oro pajėgos nesugebėjo perimti oro kontrolės. Jos karinis jūrų laivynas matė, kaip 25 proc. jos laivų Juodojoje jūroje nuskendo arba buvo apgadinti šalies, neturinčios karinio jūrų laivyno“, – sakė T.Radakinas, turėdamas omenyje Ukrainos laimėjimus Juodojoje jūroje.
Jis pridūrė: „Rusijos kariuomenė neteko beveik 3 000 tankų, beveik 1 500 artilerijos pabūklų ir daugiau kaip 5 000 šarvuotų kovos mašinų.“
Jis taip pat teigė, kad V.Putinas nepasiekė nė vieno savo invazijos tikslo.
Be to, T.Radakinas pastebėjo, kad Rusija vienu metu gali būti ir pavojingesnė, ir mažiau pajėgi, nei manė Vakarai. „Ir būtent į pavojingesnę Rusiją mes ir NATO reaguojame“, – sakė jis.
Britų žvalgyba: Rusijos kariuomenė, užėmusi Avdijivką, pasistūmėjo 6 km
12:56
Teritorija į vakarus nuo Avdijivkos tebėra Rusijos kariuomenės puolimo centras, kuri vasario 17 d. užėmė Avdijivką ir nuo to laiko pasistūmėjo apie 6 km nuo miesto centro. Tai pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“.
Kaip pažymima kasdieninėje suvestinėje, Rusija beveik neabejotinai perėmė kelių vietovės kaimų – Lastočkynės, Stepovės ir Sjevernės – kontrolę.
Britų žvalgybos duomenimis, šie taktiniai laimėjimai visų pirma padeda įtvirtinti Rusijos pozicijas Avdijivkos apylinkėse.
„Tikėtina, kad Rusija taip pat stengiasi didinti pagreitį ašyje, kad pasinaudotų tuo, jog yra mažiau fiksuotų, apsaugotų pozicijų ir miestų teritorijų, iš kurių Ukrainos pajėgos gali gintis“, – teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Ketvirtadienį numušti trys rusų naikintuvai Su-34
12:20
Ukrainos gynėjai Donbase numušė dar du rusų dviviečius naikintuvus bombonešius Su-34. Šiomis naujienomis pasidalijo karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas.
„Atrodo, kad jie nesupranta! Jokių išvadų rusų pilotai nedaro! Šiandien apie 9.00 val. ties Avdijivkos ir Mariupolio kryptimis buvo sunaikinti dar du okupantų Su-34!“, – detalizavo M.Oleščukas.
Vyriausiasis Ukrainos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis taip pat pakomentavo Ukrainos kariuomenės sėkmę. Jis pažymėjo, kad po sėkmingo kovinio darbo vasario 29-osios naktį buvo sunaikinti dar du rusų orlaiviai: naikintuvai-bombonešiai Su-34 Avdijivkos ir Mariupolio kryptimis. „Ačiū už kovinį darbą!“ – parašė jis savo „Telegram“ kanale.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos prieš tai ketvirtadienį numušė vieną Rusijos naikintuvą bombonešį Su-34.
Ketvirtadienį Ukrainos kariuomenės sunaikinti Su-34 tapo vienuoliktuoju, dvyliktuoju ir tryliktuoju nuo vasario 17 d. Rusijos pajėgų prarastu lėktuvu.
V.Putinas pagrasino tragiškomis pasekmėmis, jei į Ukrainą bus išsiųsti kariniai kontingentai
11:59
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad NATO karinių kontingentų siuntimo į Ukrainą pasekmės bus tragiškos, ir pavadino užsienio kariuomenę kaimyninės šalies teritorijoje „galimais intervencionistais“.
„Buvo kalbama apie galimybę siųsti NATO karinius kontingentus į Ukrainą. Prisimename likimą tų, kurie kadaise siuntė savo kontingentus į mūsų šalies teritoriją. Dabar galimų intervencionistų pasekmės bus daug tragiškesnės“, – pareiškė V.Putinas savo kalboje Rusijos Federalinėje Asamblėjoje.
V.Putinas tikriausiai turėjo omenyje Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kuris šią savaitę po Europos vadovų susitikimo Paryžiuje paskelbė apie naujus paramos Ukrainai žingsnius ir sakė, kad neatmetama galimybė pasiųsti į šalį Vakarų sausumos kariuomenę, kad būtų galima nugalėti Rusiją kare.
Vėliau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejournet patikslino, kad Vakarų šalys galėtų siųsti karius į Ukrainą „neperžengdamos karo slenksčio“.
Lenkijos ambasadorius atsikirto G.Landsbergiui: neteisinga tvirtinti, kad ūkininkai protestuoja todėl, kad juos skatina Rusija
11:47
Lenkijos ambasadorius Lietuvoje sako, kad neteisinga kaltinti protestuojančius Lenkijos ūkininkus jiems Rusijos daroma įtaka.
Jis pabrėžė, kad ūkininkų protestai vyksta ne tik Lenkijoje, bet ir kitose valstybėse, taip pat ir Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, o lenkų ūkininkai nepasitenkinimui turi pagrįstų argumentų.
„Panašios demonstracijos vyko ir vyksta visoje Europos Sąjungoje. Ir manau, kad būtų labai didelė klaida ir būtų labai neteisinga, jeigu mes tvirtintumėme, kad ūkininkai protestuoja todėl, kad juos tam skatina Rusija. Taip nėra – visų pirma, ūkininkai turi tam priežasčių, visų antra, turi tam teisę“, – žurnalistams ketvirtadienį Vilniuje sakė Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Konstanty Radziwillas.
Lenkijos ūkininkai, reikšdami nuogąstavimus, kad dalis į Lietuvą įvežtų ukrainietiškų grūdų vėl grįžta į Lenkiją, nuo penktadienio savaitei ketina blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau šią savaitę pareiškė, kad tai primena „tam tikras hibridines operacijas, kurios intensyviai išnaudojamos Rusijos propagandos“. Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, akcijos ties Suvalkų koridoriumi primena „nebe protesto akcijas, o akcijas, nukreiptas tiek prieš Lenkijos, tiek Lietuvos nacionalinį saugumą“.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas gąsdina rusus: NATO pajėgos „ruošiasi smogti mūsų teritorijai“
11:42
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį pradėjęs skaityti savo metinį pranešimą įstatymų leidėjams, pareiškė, kad „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje palaiko absoliuti dauguma rusų ir perspėjo, kad būtina apsaugoti Rusiją nuo NATO smūgių.
Pasak V.Putino, Rusija šiuo metu kovoja teisingą kovą už savo suverenitetą ir saugumą.
Pranešimo įžangoje Rusijos vadovas padarė skambų pareiškimą, nurodydamas, kad Vakarų Rusija turi būti „tinkamai apsaugota“ po NATO plėtros į Švediją ir Suomiją.
Jis teigė, kad NATO pajėgos „ruošiasi smogti mūsų teritorijai“ ir tam naudoja „efektyviausias pajėgas“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos karo veteranas įvertino Europos pasirengimą kovai su Rusija
11:39
Europos kariuomenės šiuo metu nėra pasirengusios kovai su Rusija, todėl verčiau jos turėtų padėti Ukrainai ginklais ir technologijomis, interviu metu leidiniui „Velykij L'viv Govorit“ pareiškė karo veteranas, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Aidar“ 24-ojo atskirojo šturmo bataliono kuopos vadas Jevhenas Dykyi, komentuodamas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą apie galimą karių dislokavimą kariaujančioje šalyje.
„Viena vertus, matau teigiamą pusę to, kad tokia galimybė buvo aptarta. Prieš dvejus metus tai buvo neįmanoma. Tačiau fiziškai nėra tikėtina, kad tai įvyks greičiau nei per dvejus metus, ir, atvirai kalbant, tai nėra rimta“, – kalbėjo kariškis.
Jis priminė, kad tą pačią dieną buvo padaryti du pareiškimai: E.Macrono, kad aptariamas pagalbos Ukrainai tęstinumas, ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, kuris pareiškė, kad Ukraina niekada nematys „Taurus“ raketų.
„Jis pasakė, kad aš niekada neduosiu „Taurus“, nes nenoriu būti atsakingas už tai, kad ukrainiečiai šiomis raketomis pataikys į Rusijos taikinius ir taip būsime įtraukti į karą. Matote, jie taip bijo karo su Rusija, kad riboja mums galimybę naudoti bet kokias vakarietiškas raketas už mūsų teisėtos teritorijos ribų“, – paaiškino J.Dykyi.
Buvusio bataliono kuopos vado nuomone, nereikia būti tokiems naiviems. Tačiau jis pažymėjo, kad pats faktas, jog Europa prabilo bent apie menką tikimybę siųsti savo karius, ukrainiečiams jau yra revoliucija.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas: „specialiąją operaciją“ Ukrainoje palaiko absoliuti dauguma rusų
11:30
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį pradėjęs skaityti savo metinį pranešimą įstatymų leidėjams, pareiškė, kad „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje palaiko absoliuti dauguma rusų.
Specialiąja karine operacija Maskva vadina savo agresijos karą prieš Ukrainą.
Pasak V.Putino, Rusija šiuo metu kovoja teisingą kovą už savo suverenitetą ir saugumą. Rusijos lyderio žodžius platformoje „Telegram“ cituoja valstybinė žiniasklaida.
Rusija naujausiu naikintuvu Su-57 smogė taikiniams Ukrainoje
10:55
Pranešama, kad Rusijos karinės oro pajėgos neseniai vykdytose kovinėse operacijose naudojo savo naujausius naikintuvus Su-57, nukreiptus prieš Ukrainos karines pozicijas Ukrainos rytuose.
Vasario 18 d. Su-57, lydimas dviejų Su-35 naikintuvų, sudavė raketinį smūgį Ukrainos taikiniams. Šaltiniai teigia, kad orlaivis naudojo pažangią slaptą sparnuotąją raketą Ch-69, specialiai sukurtą Su-57 platformai, skelbia portalas „Defence blog“.
Skrisdamas iš okupuotos Luhansko srities teritorijos, Su-57 įskrido į Ukrainos oro erdvę su palyda ir paleido raketą. Paleidimas neapsiėjo be techninio gedimo – raketa nepasiekė taikinio ir nukrito lauke.
„Suchoj“ sukurtas „Su-57 Felon“ yra Rusijos penktos kartos radarų sunkiai užfiksuojamas (angl. „stealth“) naikintuvas, skirtas universaliems koviniams pajėgumams prieš sausumos, oro ir jūrų taikinius. Pirmasis jo skrydis įvyko 2010 m. sausį, o vėliau 2018 m. jis buvo išbandytas Sirijoje.
Nors šį kartą raketa Ch-69 nepasiekė numatyto taikinio, ankstesniuose pranešimuose nurodoma, kad ji naudota vasario 7 ir 8 d. oro antskrydžiuose. Ch-69, išvestinė Ch-59MK2 raketa, naudojama iš įvairių Rusijos kovinių orlaivių.
Be to, pastebėta, kad rusai naujausią Su-57 panaudojo per raketų ataką prieš Ukrainą kariniam propagandiniam filmui kurti. Manoma, kad šis filmas bus demonstruojamas kaip „sėkmingos“ Rusijos gynybos pramonės plėtros įrodymas prieš artėjančius Rusijos prezidento rinkimus.
Pentagonas svarsto „planą B“ dėl pagalbos Ukrainai
10:41
Pentagonas svarsto, ar pasinaudoti paskutiniu likusiu karinės pagalbos finansavimo šaltiniu, kad paremtų Ukrainą, net ir neturėdamas garantijų, kad šias lėšas papildys Kongresas, pranešė CNN, remdamasi keliais neįvardytais Gynybos departamento pareigūnais.
Gynybos departamentas vis dar turi apie 4 mlrd. JAV dolerių iš prezidento įgaliojimu skirtų lėšų Ukrainai, kuris leidžia Pentagonui iš savo atsargų siųsti karinę įrangą į Kyjivą.
Tačiau Pentagonas anksčiau nenorėjo išleisti likusių pinigų be garantijų, kad Kongresas juos kompensuos pagal administracijos pateiktą 60 mlrd. dolerių papildomo finansavimo prašymą, nes paėmimas iš Gynybos ministerijos atsargų be jokio plano papildyti šią įrangą gali turėti įtakos JAV karinei parengčiai.
Tačiau Ukrainai vis labiau trūkstant JAV karinės pagalbos, o Atstovų Rūmų respublikonų vadovybei atsisakant balsuoti dėl didesnio finansavimo, aukšti gynybos pareigūnai svarsto, ar yra kokių nors vidinių finansinių atsargų, kurios leistų departamentui išleisti bent dalį iš likusių 4 mlrd. dolerių Ukrainai padėti kovoti su Rusija.
Pareigūnai pabrėžė, kad jokie sprendimai dar nepriimti. Tačiau pokalbiai apie šią galimybę ir kitus galimus planus B per pastarąsias kelias savaites tapo vis skubesni, nes padėtis mūšio lauke Ukrainoje tampa vis baisesnė, sakė pareigūnai.
Ukrainos kariai buvo priversti taupyti šaudmenis ir prarado dalį teritorijos rytuose, įskaitant svarbų Avdijivkos miestą, kuris anksčiau šį mėnesį atiteko rusams.
Paklaustas apie galimybę panaudoti 4 mlrd. dolerių, Gynybos departamento atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Garronas Garnas atsakė: "Gynybos departamentas ir toliau ragina Kongresą patvirtinti papildomą biudžetą, kad būtų galima paremti Ukrainą, kai jai to reikia, ir papildyti mūsų atsargas.“
Pareigūnai teigė, kad departamentas gali išleisti dalį iš tų 4 mlrd. dolerių net ir neradęs vidinių lėšų, kurias būtų galima panaudoti šiai sumai papildyti. Pentagonui nebūtų pirmas kartas, kuomet gali atsirasti ir netikėti finansiniai šaltiniai.
Praėjusiais metais Gynybos departamentas paskelbė, kad aptiko apskaitos klaidą, dėl kurios Gynybos departamentas 6,2 mlrd. dolerių pervertino Ukrainai teikiamą pagalbą. Šie papildomi pinigai departamentui suteikė rezervą, kuris leido karinę pagalbą Ukrainai teikti ilgiau, nei buvo numatyta, anksčiau pranešė CNN.
Antradienį paklaustas, ar departamentas svarsto galimybę išleisti dalį likusių pinigų, Pentagono spaudos sekretorius generolas Patrickas Ryderis atsakė, kad nieko negali pranešti, tačiau Pentagonas toliau ieško būdų, kaip toliau remti Ukrainą.
Be to, kitas Gynybos departamento atstovas CNN sakė, kad kitas pagalbos Ukrainai paketas, jei jis bus gautas, „neabejotinai apims kritinę amuniciją“. Taip pat vyksta diskusijos dėl to, kaip ir kur dislokuoti karinę įrangą, kad ją būtų galima kuo greičiau išsiųsti į Ukrainą, kai bus rasti papildomi finansavimo šaltiniai, sakė pareigūnas.
Pasak CNN šaltinių, Pentagone kol kas jokie sprendimai nepriimti.
Paskutinis Ukrainos saugumo paketas, kurio vertė siekė iki 250 mln. JAV dolerių, buvo paskelbtas gruodžio 27 d. Kai kurie ginklai ir įranga iš ankstesnių paketų ir Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos (USAI) paketų vis dar keliauja į Ukrainą, tačiau nuo to laiko JAV nepaskelbė jokių naujų paketų.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę CNN pareiškė, kad Ukraina be tolesnės JAV paramos karo nelaimės.
„Žmonės bus pasiruošę, bet nebus paruošta amunicija ir brigados nebus pasiruošusios... ne tik mūsų kontrpuolimui, jos nebus pasiruošusios gintis, išlikti stiprios. Bus labai sunku“, – sakė jis.
„Politico“: Baltarusijos disidentai rengia perversmą prieš A.Lukašenką
10:39
Iš Lenkijos veikianti Baltarusijos pasipriešinimo grupuotė BYPOL rengia perversmą prieš save pasiskelbusio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą. Kaip rašo „Politico“, apie tai viešai paskelbė vienas iš jos lyderių.
BYPOL rengė karininkus ir aktyviai sabotavo Kremliaus karą prieš Ukrainą, rengdamasi perversmui prieš Minsko režimą, viešai pareiškė vienas aukšto rango pareigūnas.
„Mes sukūrėme planą ir tinkamu metu jį įgyvendinsime“, – sakė buvęs Baltarusijos kariuomenės karininkas Aleksandras Azarovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
O.Syrskis: rusai išvyti iš Orlivkos
10:25
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis, komentuodamas savo apsilankymą karinių operacijų rajone Donecko srityje, pagyrė kovotojus už tai, kad jie išstūmė priešą iš Orlivkos apylinkių.
O.Syrskis pažymėjo, kad padėtis Ukrainos gynybos pajėgų operacijos rajone išlieka sudėtinga. Priešas tęsia aktyvius puolamuosius veiksmus daugelyje fronto linijos krypčių.
Jis nurodė, kad padėtis ypač įtempta Avdijivkos ir Zaporižios kryptimis, kur Rusijos šturmo daliniai bando pralaužti Ukrainos karių gynybą ir užimti Tonenkos, Orlivkos, Semenivkos, Berdičių, Krasnohorivkos gyvenvietes Donecko srityje.
Įnirtingos kovos taip pat tęsiasi Zaporižios srities Verbovės ir Robotynės apylinkėse, kurias priešas bando susigrąžinti kontrolę. Rusijos Gynybos ministerija ketvirtadienį skelbia, kad rusai įsiveržė į Robotynę ir ten įsitvirtino. Ukrainos kariuomenė to nekomentuoja.
Padrąsintas laimėjimų Ukrainoje V.Putinas kreipsis į rusus
10:21
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakys metinį pranešimą, jo kariuomenei pasiekus laimėjimų mūšio lauke Ukrainoje, o ekonomikai atlaikant Vakarų sankcijas.
Į rusus V.Putinas kreipsis likus kelioms savaitėms iki rinkimų, turinčių suteikti jam dar vieną kadenciją.
Jo pozicijos prasidėjus tretiesiems karo Ukrainoje metams yra pagerėjusios. Pernai tokiu metu rusų pajėgas ukrainiečiai buvo atstūmę Ukrainos pietuose ir šiaurės rytuose, tačiau 2023 metų vasaros ukrainiečių kontrpuolimui nedavus panašių rezultatų, Kyjivo pajėgos dabar yra priverstos gintis.
Vakarų parama Ukrainai, kuri iš pradžių buvo labai stipri, dabar irgi atrodo svyruojanti. JAV Kongrese vis dar yra įstrigęs 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketas.
V.Putino pajėgos, mūšio lauke karine jėga lenkiančios ukrainiečius, neseniai užėmė svarbų Avdijivkos miestą ir stengiasi pasinaudodamos laimėjimais žengti toliau.
Be to, ekonomikos fronte Rusijai sekasi geriau nei daugelis tikėjosi.
Didžiulės investicijos į karinę gamybą, dideli atlyginimai ir naudos kariams iš esmės apsaugojo ekonomiką nuo Vakarų sankcijų blogiausių pasekmių.
„Numatys tikslus“
V.Putinas sakė, kad savo kalboje neabejotinai paminės kovo 15–17 dieną įvyksiančius prezidento rinkimus. Juose jam neteks varžytis su jokiais realiais oponentais.
Rinkimų baigtimi beveik neabejojama, bet V.Putinas nuo metų pradžios dažnai rodosi žiniasklaidai, o neseniai net išbandė rusų bombonešį.
Pasak V.Putino, jis ketvirtadienio metiniame pranešime jau numatys tikslus mažiausiai šešeriems ateinantiems metams.
Kitos pranešimo, kuris turi būti pradėtas 12 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku, detalės lieka neaiškios.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad prezidento kalba bus transliuojama ne tik per televiziją, bet ir – nemokamai – kino teatruose 20-yje šalies miestų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per raketų smūgį žuvo dvi dešimtys rusų karių
10:20
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė raketų „Himars" smūgį Rusijos karių būriui Elenovkos gyvenvietėje Donecko srityje, per kurį žuvo ir buvo sužeista kelios dešimtys.
„Preliminariais duomenimis, priešo nuostoliai dėl smūgio: 19 žuvusių rusų užpuolikų, įskaitant rusų karinio dalinio vado pavaduotoją, ir 12 sužeistų užpuolikų, įskaitant šio dalinio vadą“, paskelbė Ukrainos Generalinis štabas.
Anksčiau BBC Rusijos tarnyba pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos vasario 20 d. tikriausiai smogė rusų motorizuotųjų šaulių junginiui netoli Trudivskės kaimo okupuotoje Donecko srities dalyje, kai kariai laukė vado – žuvo mažiausiai 60 rusų. Vėliau Rusijos žiniasklaida rašė apie 68 žuvusiuosius.
K.Budanovas prabilo apie V.Zalužno atleidimą
10:15
Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė nemanąs, kad asmeniniai nesutarimai tarp prezidento Volodymyro Zelenskio ir Valerijaus Zalužno lėmė jo atleidimą iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų.
„Paklaustas apie akivaizdų nesutarimą, K.Budanovas sakė, kad vargu ar gali būti asmeninių nesutarimų tarp vyrų, kai vienas iš jų yra „tiesioginis kito pavaldinys“, – rašo JAV transliuotojo „CBC News“ portalas.
„CBC News“ interviu davęs K.Budanovas teigė manąs, kad V.Zelenskis priėmė teisingą sprendimą, pakeisdamas V.Zalužną.
„Jeigu viskas gerai ir viskas daroma teisingai, tai kodėl atsidūrėme tokioje padėtyje, kokioje esame?“, – sakė K.Budanovas.
„Rimta problema“: K.Budanovas patvirtino, kad Rusijai buvo „nutekintas“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo planas
09:37
Pasak jo, imamasi priemonių, kad daugiau tokių įslaptintos informacijos nutekinimo atvejų nebūtų.
Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas patvirtino, kad Rusija žinojo apie Ukrainos kontrpuolimo 2023 m. planą.
Pasak „CBC News“ , K.Budanovas patvirtino neseniai Ukrainos prezidento padarytus pareiškimus, kad Kremlius žinojo apie Ukrainos kontrpuolimo planą dar prieš jam prasidedant.
„Nepasakysiu daugiau nei prezidentas. Turėjome, sakykime, informacijos, įrodymų, kad Rusijos Federacija sužinojo apie planus. Tai rimta problema, ir mes imamės tam tikrų priemonių“, – sakė A.Budanovas, komentuodamas tikėtiną duomenų nutekėjimą.
Moldova atmeta separatistinio regiono prašymą padėti Rusijai
09:03
Moldova atmetė separatistinio Uždniestrės regiono prašymą suteikti Rusijos pagalbą kaip propagandą, kuria siekiama pritraukti žiniasklaidos dėmesį.
Vakar pranešėme, kad seniai ginčijamo regiono, kuris ribojasi su Ukraina ir nėra pripažintas tarptautiniu mastu, vyresniųjų vadovų suvažiavimas paprašė Maskvos pagalbos, kad atlaikytų Kišiniovo „spaudimą“ jo ekonomikai.
Moldovos ministro pirmininko pavaduotojas Olegas Serebrianas pareiškė, kad suvažiavimas buvo propagandinis renginys, o Moldovos prezidentė Maia Sandu sakė, kad Moldova yra įsipareigojusi taikiai išspręsti konfliktą.
Uždniestrė nuo 1992 m. karo su Moldova kontroliuojama separatistinės valdžios.
Ją politiškai, ekonomiškai ir kariniu požiūriu remia Rusija, joje nuolat dislokuoti Rusijos kariai.
Ar tiesa, kad JAV nutraukia paramą Ukrainai?
09:02
JAV purtant vidaus nesutarimams, pasirodė melagienų, neva šalis nutraukia paramą kariaujančiai Ukrainai dėl to, kad šalies biudžetas esą visiškai išsemtas. Nors naujo paramos paketo patvirtinimas ir užtruko, tačiau JAV niekada neskelbė nutraukianti pagalbą.
Socialiniame tinkle platinamoje žinutėje pateikiama citata:
„JAV pilnai nutraukė karinės technikos ir ginkluotės tiekimą Ukrainai, dėl biudžeto lėšų trūkumo".
Dar visai nesenai D.Baidenas tikino kad padės Ukrainai tiek kiek reikės ... . Ir taip visada, pažadėjo ir netesėjo“.
Ją neva ištarė „JAV nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas D.Kirby“. Tačiau Johnas Kirby tokių pareigų niekada neužėmė.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas abiejuose Rusijos parlamento rūmuose sakys metinį pranešimą apie šalies padėtį
08:45
Šiandien Vladimiras Putinas abiejuose Rusijos parlamento rūmuose sakys metinį pranešimą apie šalies padėtį.
Tai įvyks likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki prezidento rinkimų.
Praėjusių metų kalboje Rusijos vadovas kaltino Vakarus pradėjus karą Ukrainoje ir teigė, kad Rusija turėjo „apsaugoti savo žmones ir istoriją“ vykdydama „specialią karinę operaciją“.
Pasak Rusijos naujienų agentūros RIA, kreipimąsi ketinama rodyti 17 Rusijos miestų kino teatruose.
Per susirėmimą su Rusijos pajėgomis žuvo 73-iojo jūrų specialiųjų operacijų centro kariai
08:31 Atnaujinta 09:30
Pasak Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų spaudos tarnybos, per susirėmimą su Rusijos pajėgomis žuvo 73-iojo jūrų specialiųjų operacijų centro kariai.
Pažymima, kad užtikrindami pagrindinių grupės pajėgų atsitraukimą po specialios užduoties įvykdymo, kariai stojo į paskutinį mūšį su rusais.
„Didvyriškas ir nepaprastai sunkus kovinis darbas sausumoje, jūroje ir giliai priešo užnugaryje – tai kasdienis Specialiųjų operacijų pajėgų karių indėlis į pergalę prieš priešą“, – sakoma pranešime. Jame nenurodoma, kiek karių ir kokioje vietoje žuvo.
Rusijos pusė skelbia, kad sunaikino elitinių Ukrainos diversantų grupę Tendrivskos nerijoje Chersono srityje per bandymą išsilaipinti, tačiau taip pat nenurodo žuvusiųjų skaičiaus.
Prokremliškas televizijos kanalas „Mash TV“ pranešė, kad Ukrainos kariškiai penkiomis valtimis bandė išsilaipinti Tendrivskos nerijoje. Per mūšį Rusijos kariai pažeidė keturias valtis, o penktajai pavyko pasitraukti. Teigiama, kad žuvo mažiausiai 20 ukrainiečių karių, vienas buvo sužeistas ir pateko į nelaisvę.
Ukrainiečių leidinys „Strana“ pažymėjo, kad vasario 28 d. Ukrainos karių socialiniuose tinkluose buvo paskelbtos žinutės apie „juodą dieną specialiosioms pajėgoms“. Savo komentaruose kariškiai stebėjosi operacijos Tendrivskos nerijoje, kuri yra Rusijos kariuomenės kontroliuojamos teritorijos gilumoje, tikslingumu.
Vasario 25 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą įvardijo žuvusių gynėjų skaičių. Pasak jo, kare žuvo 31 tūkst. Ukrainos karių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas, savanoris Myroslavas Hai mano, kad prezidento minimas skaičius yra adekvatus. Tačiau kariškis pažymėjo, kad turėtume prisiminti ir tuos, kurie dingo be žinios. Pasak jo, pagal Ukrainos įstatymus, kol žuvusio didvyrio kūnas nėra evakuotas, jis laikomas dingusiu be žinios.
„Deja, (net) tada, kai tikrai žinome, ar buvo liudininkų, ar kas nors asmeniškai matė, kad žmogus žuvo, gavo su gyvybe nesuderinamus sužalojimus ir negalėjo būti evakuotas, nes to nebuvo įmanoma padaryti priešo ugnyje, jis bus laikomas dingusiu be žinios“, – paaiškino jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai: rusai sparčiai žengia į priekį Avdijivkos sektoriuje
08:28
Rusijos pajėgos daro pažangą Avdijivkos sektoriuje, vėlai trečiadienį paskelbė stebėsenos projekto „DeepState“ analitikai.
Pažymima, kad rusai pasistūmėjo į pietus nuo Berdičevo, Donecko srityje. Maskvos pajėgos taip pat pasiekė tam tikrų laimėjimų Orlivkoje.
Be to, rusai žengia į pietus nuo Tonenkės ir netoli Nevelsko.
Vasario 28 d. fronte įvyko 79 koviniai susirėmimai, vakaro suvestinėje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Pažymėta, kad Rusijos kariuomenė išplėtė puolimą iki 5 kaimų Avdijivkos sektoriuje. Prie Berdičių-Orlivkos-Tonenkės gynybos linijos buvo prijungtos Pervomajskės ir Nevelskės gyvenvietės. Iš viso tame rajone buvo atremta 20 rusų atakų.
Tuo tarpu Trečioji šturmo brigada išstūmė rusus iš Krasnohorivkos, Donecko srityje. Rusijos pajėgos keliais puolimais atakavo pietrytinę Krasnohorivkos dalį ir įžengė į miestą. Kad neleistų jiems įsitvirtinti, ukrainiečių gynėjai surengė miesto išvalymo nuo Rusijos pajėgų operaciją.
Savo ruožtu Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk papasakojo apie padėtį kairiajame Dniepro upės krante Chersono srityje: ten Rusijos pajėgos toliau vykdo „mėsos puolimus“ prie Krynkų kaimo.
Rusų lėktuvai krenta kaip musės: per mažiau nei dvi savaites nukauta daugiau nei dešimt
08:21 Atnaujinta 08:35
Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė dar vieną Rusijos naikintuvą bombonešį Su-34.
„Šiandien vasario 29 d. – data, kuri ištinka kartą per ketverius metus, tačiau rusams tai jau pažįstama diena, kai prarandamas dar vienas lėktuvas“, – pareiškė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.
Pasak jo, ukrainiečių gynėjai rytiniame sektoriuje numušė Su-34.
„Ačiū jums už jūsų darbą! Pergalė žemėje iškovota danguje!“ – pabrėžė M.Oleščiukas.
Ketvirtadienį Ukrainos kariuomenės sunaikintas Su-34 tapo vienuoliktuoju nuo vasario 17 d. Rusijos pajėgų prarastu lėktuvu. Tą dieną Ukrainos karinės oro pajėgos numušė tris Rusijos orlaivius – du naikintuvus bombonešius Su-34 ir naikintuvą Su-35. Rusai jų taip pat neteko rytiniame fronte.
Tuo tarpu vasario 27 ir 26 d. pranešta apie dar dviejų Su-34 numušimą.
Be to, vasario 23 d. Gynybos pajėgos paskelbė, kad virš Azovo jūros buvo numuštas Rusijos orlaivis A-50. Tai jau antras nuo karo pradžios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų numuštas A-50.
Žurnalistė, tapusi snaipere: Olena atvira – Ukrainai pasidavus, ateitų visa rusų orda
08:17
Prieš dešimt metų ji nusipirko pirmąjį ginklą ir iš žurnalistės virto kare savanore. Šiuo metu ji dirba Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos „Artan“ specialiajame padalinyje, o laisvalaikiu rūpinasi, kad nebūtų pamiršti per pastaruosius dvejus karo metus žuvusių kariškių vardai ir gyvenimo istorijos. Susipažinkite su Olena Bilozerska.
Olenos žvilgsnis skvarbus, ji kalba tiesmukai ir užtikrintai.
„Žinoma, mes visi kovojame. Visi galime mirti. Bet, žinai, du kartus nemirsi. Jei būčiau bijojusi, nebūčiau 2014 m. ėjusi į frontą kaip savanorė“, – šypsodamasi sako ji interviu latvių leidiniui TVNET.
Pirmąjį ginklą Olena nusipirko prieš pat 2014 m., kai Rusija neteisėtai aneksavo Krymą.
„Tą pačią dieną, kai buvo laimėtas „Euromaidanas“ ir mūsų prezidentas diktatorius [Viktoras Janukovyčius] pabėgo į Rusiją, staiga didžiulis spaudimas, kurį nuolat jautėme per visą revoliuciją, akimirksniu išnyko. Ir visi ėmė galvoti, kas bus toliau? Ko tikėtis?
Pasikalbėjome su vyru ir nusprendėme įsigyti ginklų, nes buvo aišku, kad Rusija nesustos. Ji neatsisakys idėjos sukurti didelę imperiją“, – sako ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:16
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1150 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 413,7 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 23 tankai, 44 šarvuotosios kovos mašinos, 41 artilerijos sistema, 2 priešlėktuvinės gyvnybos sistemos, 40 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat nukovė 15 Rusijos bepiločių orlaivių.
Tyrimas: prie Ukrainos belaisvių kankinimo galėjo prisidėti ir rusų „Raudonasis kryžius“
07:57
Rusijos „Raudonojo Kryžiaus“ filialo darbuotojai galėjo žiauriai elgtis su ukrainiečių karo belaisviais kolonijose, esančiose taip pat ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė „Meduza“.
Savo tyrime žurnalistai pateikė ukrainiečių karo belaisvio Oresto Hryciuko, kuris pusę metų praleido kolonijoje Horlivkoje, Donecko srityje, pavyzdį. Pasak jo, 2023 m. pavasarį kolonijoje lankėsi Rusijos „Raudonojo kryžiaus“ atstovai, kurie dalyvavo maitinimo metu.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Generalinis štabas: užpuolikai kaip išprotėję bando pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą
07:56
Per pastarąją dieną, vasario 28 d., fronte įvyko 99 kariniai susirėmimai tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir okupacinių pajėgų, praneša Generalinis štabas.
„Nepaisant didelių nuostolių, priešas neatsisako bandymų išstumti mūsų dalinius iš pozicijų. Taigi per pastarąją parą priešas surengė 4 nesėkmingus puolimus prieš mūsų karių pozicijas kairiajame Dniepro krante“, – sako Generalinis štabas.
Analitikai prognozuoja Kremliaus veiksmus reaguojant į nepripažintos Uždniestrės raginimus
07:15
Karo tyrimų institutas (ISW) siūlo kelis galimus Rusijos valdžios institucijų veiksmų variantus, reaguojant į nepripažintos Uždniestrės „deputatų“ pagalbos šauksmus, kurie vienaip ar kitaip susiję su padėties Moldovoje destabilizavimu.
Vasario 28 d. nepripažinta Uždniestrė surengė vadinamųjų „deputatų“ suvažiavimą ir priėmė keletą sprendimų, kuriais, tikėtina, siekiama suteikti Kremliui pateisinimą įvairiems galimiems eskalacijos veiksmams prieš Moldovą – veiksmams, kurių Kremlius gali griebtis tiek nedelsiant, tiek ilgalaikėje perspektyvoje.
Ataskaitoje primenama, kad Kremlius „tėvynainių užsienyje“ apsaugos idėją naudojo siekdamas pateisinti tai, kad Rusijos kariuomenė nuo 1992 m. yra okupavusi Uždniestrę, o Uždniestrės pareigūnai tikriausiai paskelbė raginimus prieš Rusijos pilietybę turinčius Uždniestrės gyventojus, kad sudarytų papildomas informacines sąlygas eskaluoti Rusijos veiklą Uždniestrėje ir Moldovoje.
Ekspertai pažymi, kad Kremliaus pareigūnai ir jų ruporai toliau kuria informacines sąlygas, kad Uždniestrė ir prorusiškas Moldovos Gagaūzijos autonominis regionas būtų panaudoti Moldovos destabilizacijai, tačiau kol kas nenurodė, kaip ir kokiais konkrečiais tikslais jie ketina panaudoti tokias informacines sąlygas.
Kremlius kol kas nepateikė jokių signalų, kad po Uždniestrės „deputatų“ suvažiavimo būtų einama artimiausiu eskalacijos keliu, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali atsakyti į Uždniestrės reikalavimus per savo kalbą Rusijos Federalinėje Asamblėjoje vasario 29 d.
JAV Kongresas pasiekė susitarimą, kad būtų išvengta vyriausybės uždarymo, tačiau pagalbos Ukrainai neplanuoja
07:08
Vasario 28 d. JAV Kongreso vadovai paskelbė apie preliminarų susitarimą, kad būtų išvengta vyriausybės uždarymo, likus kelioms dienoms iki artėjančio termino, kuris galėjo sutrikdyti federalinių institucijų veiklą.
Susitarime numatytos laikinos finansavimo priemonės skirtingoms federalinių agentūrų grupėms: finansavimas pratęstas iki kovo 8 d., o kitos – iki kovo 22 d., praneša „Washington Post“. Tačiau šiuo metu nėra jokio skubaus plano, pagal kurį būtų galima patvirtinti 95 mlrd. dolerių nepaprastąsias nacionalinio saugumo lėšas, skirtas Ukrainai, Izraeliui ir kitiems sąjungininkams.
„Sutariame, kad Kongresas turi dirbti dvipartiniu būdu, kad finansuotų mūsų vyriausybę“, – sakoma bendrame Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono, Senato daugumos lyderio Chucko Shummerio, Senato respublikonų lyderio Mitcho McConnello ir Atstovų Rūmų demokratų lyderio Hakeemo Jeffrieso bei asignavimų komiteto vadovų pareiškime.
M.Johnsonas patvirtino, kad Atstovų Rūmai vasario 29 d. planuoja balsuoti dėl laikinųjų lėšų leidimo, siekdami priimti šią priemonę iki penktadienio, kai baigsis tam tikrų federalinių lėšų skyrimo terminas. Tikimasi, kad Senatas balsuos taip pat.
Kongreso derybininkams stengiantis baigti rengti federalinių išlaidų planą, susitarimas pasirodė esant padidėjusiam laukimui tiek Vašingtone, tiek tarp JAV sąjungininkių, tokių kaip Ukraina. JAV paramos teikimo sustabdymas ir toliau kelia įtampą Ukrainos gynybiniams pajėgumams ir prisidėjo prie to, kad buvo prarastas pagrindinis fronto linijos miestas Avdijivka, kaip pripažino keli JAV pareigūnai.
Ukraina perspėja dėl išorės kišimosi Uždniestrėje, regiono lyderiams kreipusis į Maskvą
06:52
Ukrainos užsienio reikalų ministerija trečiadienį perspėjo dėl bet kokio Rusijos kišimosi po to, kai Moldovos separatistinio Uždniestrės regiono lyderiai kreipėsi į Maskvą prašydami „apsaugos“.
Šis Uždniestrės separatistų žingsnis sukėlė nuogąstavimų, kad teritorija gali tapti nauju židiniu Maskvos kare su kaimynine Ukraina.
„Ukrainos užsienio reikalų ministerija (...) ragina taikiai išspręsti ekonominius, socialinius ir humanitarinius klausimus tarp Kišiniovo ir Tiraspolio be jokio destruktyvaus išorinio kišimosi“, – teigė ministerija.
Uždniestrė yra daugiausia rusakalbis regionas, kuris ilgą laiką priklausė nuo Maskvos paramos.
Priėmus separatistų įstatymų leidėjų rezoliuciją, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė svarstanti visus prašymus suteikti pagalbą.
„Uždniestrės gyventojų, mūsų tėvynainių, interesų apsaugojimas yra tarp mūsų prioritetų“, – sakoma Rusijos valstybinių naujienų agentūrų cituojamame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Šis žingsnis paskatino palyginimus su Ukrainoje tvyrojusia atmosfera 2022-ųjų vasarį, kai buvo pradėta Rusijos invazija. Tuomet Rusijos remiami kovotojai Rytų Ukrainoje paprašė apsaugos nuo, jų teigimu, nesiliaujančių Kyjivo pajėgų atakų.
„Mūsų šalis geriau nei bet kas kitas žino karo baisumus ir taikos kainą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Dedame ir toliau dėsime visas pastangas (...), kad užkirstume kelią bet kokiems Rusijos bandymams destabilizuoti Moldovą ar kitas mūsų regiono šalis“, – priduriama jame.
K.Budanovas užbaigė karo Ukrainoje „įšaldymo“ klausimą: Ukraina niekada nežengs tokio žingsnio
06:27
Karo su Rusija „įšaldymas“ reikštų Ukrainos teritorijų okupacijos pripažinimą. Todėl Ukraina niekada nežengs tokio žingsnio.
Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas interviu televizijos kanalui CBC News. Anot jo, rusai būtų labai laimingi, jei viską įšaldytų taip, kaip yra dabar, ir priverstų Ukrainą „pripažinti užgrobtą teritoriją rusiška“.
„Tokiu atveju jie švęstų pergalę. To niekada nebus“, – pabrėžė jis.
Kartu K.Budanovas pripažino, kad Rusijai kažkokiu būdu pavyko gauti slaptos informacijos apie Ukrainos kontrpuolimo planus.
„Nepasakysiu daugiau nei prezidentas. Gavome, sakykime, informacijos, įrodymų, kad planai tapo žinomi Rusijai. Tai rimta problema, ir mes imamės tam tikrų priemonių“, – pridūrė karinės žvalgybos vadovas.
