Svarbiausios naujienos
- „Renault“ sulaukė netikėto Prancūzijos prašymo padėti ukrainiečiams kariauti
- Rusija pakomentavo Ukrainos ataką prieš bombonešius: viskas buvo kitaip
- Rusija pareikalavo išvesti NATO karius iš Rytų Europos, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje
- Rusijos propaganda įsismarkavo: skelbia Elono Musko tėvo žodžius apie Putiną
- Patruševas: Putinas pritarė dideliam Rusijos karinio jūrų laivyno pertvarkymui
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija pareikalavo išvesti NATO karius iš Rytų Europos, kad būtų nutrauktas karas Ukrainoje
16:55
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas interviu propagandinei naujienų agentūrai TASS pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje nesibaigs, „kol NATO nepasitrauks“.
Pasak diplomato, Šiaurės Atlanto aljanso plėtra neva tapo viena iš „pagrindinių esminių prieštaravimų“ tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų saugumo klausimais priežasčių. „Tiesiog neįmanoma išspręsti dabartinio euroatlantinio konflikto neišsprendus šios esminės ir mums opiausios problemos“, – sakė S.Riabkovas.
Jis pridūrė, kad NATO kontingento Rytų Europoje sumažinimas neva „būtų naudingas viso žemyno saugumui“, ir priminė, kad panašius reikalavimus Maskva jau buvo iškėlusi 2021 m. pabaigoje – likus keliems mėnesiams iki invazijos į Ukrainą.
„Pasiūlymai, kuriuos adresavome Vašingtonui ir Briuseliui, apėmė teisinių, teisiškai privalomų ir ilgalaikių garantijų dėl Šiaurės Atlanto aljanso neišplėtimo į Rytus imperatyvą, taip pat reikalavimus nedislokuoti smogiamosios ginkluotės prie Rusijos sienų“, – priminė S.Riabkovas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo pat pirmųjų karo dienų siekė, kad NATO „uždarytų duris“ Ukrainai, o atėjus į valdžią Jungtinėse Amerikos Valstijose Donaldui Trumpui šie reikalavimai dar labiau sugriežtėjo.
Dabar V.Putinas primygtinai reikalauja gauti „raštiškus“ įsipareigojimus neplėsti bloko, o tai užkirstų kelią narystei ne tik Ukrainai, bet ir Moldovai bei Sakartvelui, gegužę sakė su derybomis susipažinę „Reuters“ šaltiniai. Pasak jų, V.Putinas taip pat reikalauja atšaukti sankcijas, neįšaldyti Centrinio banko rezervų ir visiškai atiduoti keturias Ukrainos sritis – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietijos žvalgyba: Maskva nebetiki NATO 5-uoju straipsniu
23:34
Vokietijoje manoma, kad Maskva norėtų patikrinti NATO 5-ąjį straipsnį, kuris apibrėžia, kad puolimas prieš vieną ar kelis Šiaurės Atlanto aljanso narius laikomas puolimu prieš visus.
Kaip praneša ntv-de, tokį pareiškimą padarė Vokietijos federalinės žvalgybos vadovas Bruno Kahlis.
Jo teigimu, nereikėtų nepakankamai vertinti Rusijos agresijos, nes Kremliaus tikslas yra išplėsti įtaką vakaruose: „Esame visiškai įsitikinę ir turime žvalgybos įrodymų, kad Ukraina yra tik vienas žingsnis kelyje į Vakarus. Maskvoje yra žmonių, kurie nebetiki, kad NATO 5-asis straipsnis veikia. Ir jie norėtų tai patikrinti“.
NATO generalinis sekretorius: Norint užbaigti karą, prie derybų stalo turi sėstis Putinas, o ne istorikas Medinskis
23:28
Norint užbaigti karą, kurį Rusija vykdo prieš Ukrainą, prie derybų stalo turi sėstis Vladimiras Putinas, o ne istorikas Vladimiras Medinskis. Tokį pareiškimą padarė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Norint užbaigti šį karą, prie derybų stalo turi sėdėti Putinas, o ne šis istorikas (V.Putino padėjėjas V.Medinskis, – red.), kuris dabar du kartus pasirodė Stambule ir vėl mums pasakoja apie Rusijos ir Ukrainos istoriją nuo XII amžiaus. Nežinau, kas tai buvo“, – pareiškė jis pirmadienį kalboje Karališkajame tarptautinių santykių institute Londone.
Pasak M.Rutte, šiame procese reikalinga „Rusija, kuri yra rimtai nusiteikusi, nori derėtis ir užbaigti karą“. Jis pažymėjo, kad norint tai pasiekti, pirmiausia reikia „išlaikyti Ukrainą stiprią šioje kovoje“.
Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius taip pat pasisakė apie NATO ir Rusijos santykių ateitį.
„Visa ta idėja, kad mes turėsime kokią nors malonią, taikią koegzistenciją su rusais, išnyko. Vladimiras Putinas akivaizdžiai yra ekspansionistas. Tai, ką jis padarė su Ukraina, išties sukrečia. Žuvusiųjų kiekis abiejose pusėse, taip pat ir Rusijos, beje, tiesiog stulbina. Jo ekonomika yra totalinio karo būsenoje“, – konstatavo M.Rutte.
„Foreign Policy“: Trumpas visiškai neatsisakys Ukrainos ir nenutrauks žvalgybos duomenų perdavimo
22:16
Nepaisant viešų raginimų nutraukti karinę pagalbą Ukrainai, Donaldo Trumpo administracija neplanuoja nutraukti svarbiausių žvalgybos duomenų, įskaitant palydovų duomenis ir svarbių taikinių koordinates tolimojo nuotolio smūgiams, perdavimo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tokias prognozes, remdamasis savo šaltiniais Vašingtone, daro žurnalas „Foreign Policy“.
Remdamasis praėjusią savaitę vykusiu Juodosios jūros saugumo forumu, leidinys priduria, jog Ukraina ir toliau tiki, kad Trumpas netrukus pakeis savo nuomonę ir pradės labiau padėti Ukrainai.
Tačiau autoriai mano, kad labiau tikėtina, jog Trumpas apkaltins ir Maskvą, ir Kyjivą nesugebėjimu vykdyti jo nurodymų ir atsisakys aktyviai dalyvauti diplomatijoje, taip pat nutrauks amerikietiškų ginklų tiekimą Kyjivui. Svarbu tai, kad Trumpo administracija neatsisakys Ukrainos visiškai.
„Amerikos politikai, tarp jų dauguma respublikonų, supranta, kad Vašingtonas per daug prarastų galimo Ukrainos žlugimo atveju. Jungtinės Valstijos gali ir, tikriausiai, teiks pasiūlymus, panašius į ankstesnę paramą, jei tai nebus per brangu Vašingtonui“, – teigiama straipsnyje.
Vašingtono vidaus šaltiniai teigia, kad Trumpo administracija nenutrauks Ukrainos prieigos prie amerikiečių palydovinės žvalgybos, kuri yra lemiamas veiksnys tiksliems smūgiams, ir vadina amerikiečių palydovus „Ukrainos ginkluotųjų pajėgų akimis ir ausimis“.
Markas Rutte: Rusija per tris mėnesius pagamina tiek ginklų, kiek visos NATO šalys per metus
21:29
Rusijos Federacija pagamina daugiau šaudmenų nei visos NATO šalys, be to, agresyvi valstybė tai daro kelis kartus greičiau. Apie tai pranešė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte savo kalboje Karališkajame tarptautinių santykių institute Londone.
„Kalbant apie šaudmenis, Rusija per tris mėnesius pagamina tiek, kiek visa NATO per metus“, – sakė politikas.
M.Rutte pridūrė, kad Rusijos karinė mašina nelėtėja, bet priešingai – įgauna pagreitį. Be to, Rusija aktyviai atkuria savo karinį potencialą, o jai padeda Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja, pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Be to, pasak M.Rutte, Rusija naudoja kinų technologijas armijos modernizavimui.
„Laukiama, kad šiais metais Rusijos gynybos pramonė pagamins 1500 tankų, 3000 šarvuotų transporto priemonių ir 200 raketų „Iskander“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Politikas taip pat pareiškė, kad verta prisiminti, jog Rusija gali būti pasirengusi agresijai prieš NATO jau per artimiausius penkerius metus. Jo nuomone, „Putinas ruošiasi konfrontacijai, o ne taikai“.
Čekijos teismas skyrė 8 metų laisvės atėmimo kolumbiečiui už padegimą, siejamą su Rusija
20:57
Čekijos sostinės teismas pirmadienį nuteisė Kolumbijos pilietį aštuonerius metus kalėti už padegimą ir planavimą įvykdyti dar vieną išpuolį byloje, kuri, valdžios nuomone, gali būti susijusi su Rusija.
Prahos savivaldybės teismas taip pat nurodė Andresui Alfonso de la Hozui de la Cruzui atlyginti 115 tūkst. kronų (4645 eurų) žalą.
Teismas patvirtino prokurorų ir kaltinamojo, kuris pripažino savo kaltę, susitarimą dėl kaltės pripažinimo.
26 metų kolumbietis buvo sulaikytas prieš metus, kai naktį padegė tris Prahos viešuosius autobusus jų parke. Teismas nurodė, kad jis nufilmavimo, ką padarė, ir išvyko.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
V.Medinskis: taikos sutartis galėjo būti pasirašyta dar 2022 metų vasarį
17:59
Rusijos delegacijos vadovas derybose su Ukraina, prezidento Vladimiro Putino patarėjas Vladimiras Medinskis interviu propagandiniam televizijos kanalui „Russia Today“ (RT) pareiškė, kad Rusija neva norėjo taikos jau karo pradžioje.
„Jeigu Ukraina būtų norėjusi, būtų buvusi pasirengusi ir pati priėmusi sprendimus, taikos sutartis galėjo būti pasirašyta dar 2022 metų vasario 28 dieną, per pirmąjį susitikimą“, – interviu kalbėjo V.Medinskis.
Tiesa, jis nenurodė, kokios taikos sąlygos buvo siūlomos Ukrainai.
Izraelis tylomis perdavė „Patriot“ sistemų Ukrainai
17:31
Izraelis perdavė Ukrainai „Patriot“ oro gynybos sistemas, patvirtino Izraelio ambasadorius Ukrainoje Michaelas Brodskis interviu su ukrainiečių žurnaliste Marička Dovbenko birželio 8 dieną.
„Patriot“ sistemos, kurias Izraelis anksčiau gavo iš Jungtinių Valstijų, dabar yra Ukrainoje“, – sakė M.Brodskis.
„Šios sistemos buvo Izraelio arsenale dar 1990-aisiais. Susitarėme jas perduoti Ukrainai. Apie šį faktą nebuvo daug kalbėta, tačiau Izraelis suteikė karinės pagalbos“, – pridūrė ambasadorius.
Rusija pakomentavo Ukrainos ataką prieš bombonešius: viskas buvo kitaip
17:10
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas interviu propagandinei naujienų agentūrai TASS pakomentavo galingą Ukrainos ataką prieš Rusijos bombonešius.
Žurnalisto paklaustas, ar tiesa, kad buvo sunaikinta daugybė lėktuvų, ministro pavaduotojas sakė, kad „nieko panašaus nebuvo“.
„Turėtume sekti duomenis ir informaciją, kuri buvo išplatinta mūsų Gynybos ministerijos kanalais. Nieko panašaus nėra nė iš tolo“, – aiškino S.Riabkovas propagandinei naujienų agentūrai.
Aiškino, kad bombonešiai buvo ne sunaikinti, o tik sugadinti
Perklaustas, „ar ši ataka gali turėti įtakos strateginei pusiausvyrai, konkrečiai kalbant apie paritetą su Jungtinėmis Valstijomis strateginės aviacijos srityje“, ministro pavaduotojas sakė:
„Minėta įranga, kaip teigė ir Gynybos ministerijos atstovai, buvo ne sunaikinta, o sugadinta. Ji bus atkurta. Iš to galite daryti savo išvadas. Be to, nomenklatūra, apie kurią dabar kalbame, nebūtinai yra visiškai įtraukta į vieną ar kitą susitarimą. Kalbant konkrečiai apie START (Sutartį dėl strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo – red. past.), kaip žinote, mes ją sustabdėme“, – kalbėjo S.Riabkovas.
Piktinosi JAV veiksmais
Paklaustas, ar ši tema buvo aptarta su Jungtinėmis Valstijomis, jis atsakė:
„Mes uždavėme amerikiečiams atitinkamus klausimus. Apskritai galime pasakyti, kad jie yra susiję su tuo, kodėl nėra jokios reakcijos. Jei žinote apie išpuolių prieš tokius objektus pasekmes, kodėl tylite ir kodėl leidžiate sau nusikaltėliams teikti atitinkamus duomenis, be kurių nieko panašaus nebūtų įvykę.“
15min primena, kad daugiau nei prieš savaitę Ukrainos saugumo tarnyba SBU surengė dronų ataką prieš Rusijos karinius aerodromus ir sunaikino bei apgadino kelias dešimtis bombonešių.
„Renault“ sulaukė netikėto Prancūzijos prašymo padėti ukrainiečiams kariauti
16:09
Bepiločių orlaivių sistemoms tapus pagrindiniu Kyjivo pasipriešinimo prieš Maskvą ramsčiu, Prancūzijos vyriausybė paprašė „Renault“ Ukrainoje gaminti bepiločius orlaivius.
Pagal šiuos planus Prancūzijos automobilių gamintoja bendradarbiautų su nedidele bepiločių įmone ir masiškai gamintų dronus – tai pirmas Prancūzijos įmonių žingsnis gaminant ginklus Ukrainos teritorijoje, skelbia laikraštis „Financial Times“.
Penktadienio vakarą Prancūzijos gynybos ministras Sébastienas Lecornu transliuotojui LCI sakė, kad šalies automobilių ir gynybos bendrovės dirbs kartu, kad įsteigtų gamybos linijas ir taip „visiškai precedento neturinčia partneryste“ aprūpintų Ukrainos pajėgas dronais.
Sekmadienio vakarą „Renault“ patvirtino, kad į ją kreipėsi Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministerija.
„Diskusijos vyko, šiuo metu sprendimas nepriimtas, nes laukiame iš ministerijos išsamios informacijos apie šį projektą“, – sakė „Renault“.
Tai būtų pirmas kartas, kai automobilių gamintojas gamina gynybos įrangą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai jo tankai R35 buvo nesėkmingai naudojami prieš vokiečių tankus „Panzer“ mūšyje dėl Prancūzijos.
Iniciatyva paskelbta tuo metu, kai bepiločiai orlaiviai tapo pagrindiniu Ukrainos karinės strategijos ramsčiu. Jie buvo svarbiausi praėjusią savaitę už tūkstančių kilometrų nuo Kyjivo surengtoje atakoje prieš Rusijos karinius aerodromus, kuri parodė, kaip dronų technologijos padėjo pakeisti karinę taktiką.
Pastaruosius kelerius metus Ukrainos fronto linijoje vyrauja dronai, o Prancūzijos gamybos linijos padėtų sustiprinti šios įrangos gamybą. S.Lecornu sakė, kad JAV noras atsitraukti nuo Ukrainos sukėlė „prabudimo momentą“, kai Europos šalys turės suteikti šaliai „tvirtesnes“ saugumo garantijas.
Rusai nebeapsimeta norintys taikos
15:38
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas forume „Ateitis – 2050“ pareiškė, kad Rusija ketina tęsti karinius veiksmus.
„Mes ką tik vedėme derybas [su Ukraina] Stambule. Specialioji karinė operacija bus tęsiama – prezidentas (Vladimiras Putinas, – red. past.) tą aiškiai paaiškino. Tuo pat metu esame pasirengę prisidėti ir prie klasikine diplomatija grindžiamo specialiosios karinės operacijos tikslų siekimo – visų pirma, sprendžiant humanitarinius klausimus“, – pažymėjo Rusijos ministras.
