Žiniasklaida: aukšto rango Rusijos generolas S.Surovikinas suimtas dėl „Wagner“ maišto

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje sekite čia.

Du olandų greitojo maisto kepėjai sakė, kad jie sėdėjo Kramatorsko picerijoje, į kurią vakar buvo nukreipti raketų smūgiai. 

Franky van Hintum ir Coen van Oosten išpuolį apibūdino kaip „visiškai netikėtą“. 

Žuvo mažiausiai 11 žmonių, įskaitant keturis vaikus. 

Po mirtino smūgio F.van Hintumas ėmė filmuoti, kaip žmonės ėmė blaškytis po gatves. 

„Reuters“/„Scanpix“/Kramatorsko gyventojai

Jis nufilmavo krauju aplaistytą ranką ir C.van Oosteną, kuriam kraujas bėgo per kaklą, o ant marškinių buvo dėmių. 

„Tai buvo baisi vieta, tai buvo baisi vieta. Mums nepaprastai pasisekė. Neįtikėtina, kad išsigelbėjome be rimtų sužeidimų“, – sakė F.van Hintumas.

Picerijoje dažnai lankydavosi žurnalistai, pagalbos darbuotojai ir kariai, taip pat vietos gyventojai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad „neabejoja“ Rusijos piliečių parama per savaitgalį vykusį „Wagner“ sukilimą, sakoma trečiadienį Kremliaus paskelbtame pranešime.

„Dagestane nėra nė vieno žmogaus, kuris nepalaikytų Rusijos Federacijos vadovybės sprendimų, priimtų šių metų birželio 24 d.“, – sakė Dagestano prezidentas Sergejus Melikovas per darbo susitikimą su V.Putinu.

„Man nekilo jokių abejonių dėl reakcijos Dagestane ir visoje šalyje“, – atsakė V.Putinas. 

Trečiadienį V.Putinas lankėsi Dagestano regione ir Derbento miesto gatvėse.

Joe Bideno administracija trečiadienį pritarė galimam 15 mlrd. dolerių vertės integruotos oro ir priešraketinės gynybos (IAMD) kovinės vadovavimo sistemos (IBCS) pardavimui Lenkijai, rašo CNN.

Apie galimą pardavimą Kongresui buvo pranešta trečiadienį, teigiama JAV valstybės departamento pranešime. 

IBCS yra techninės ir programinės įrangos sistema, padedanti integruoti visų pajėgų technologijas, kurios iš pradžių nebuvo sukurtos veikti kartu.

„Šis siūlomas pardavimas padės įgyvendinti Jungtinių Valstijų užsienio politikos tikslus ir nacionalinio saugumo uždavinius, nes pagerins NATO sąjungininkės, kuri yra politinio stabilumo ir ekonominės pažangos Europoje varomoji jėga, saugumą“, – sakoma pranešime. 

„Siūlomas pardavimas pagerins Lenkijos priešraketinės gynybos pajėgumus ir prisidės prie Lenkijos karinių tikslų – atnaujinti pajėgumus, kartu toliau didinant sąveiką su Jungtinėmis Valstijomis ir kitais sąjungininkais“, – sakoma jame.

Rusijos generolas Sergejus Surovikinas suimtas po „Wagner“ maišto, rašo „The Moscow Times“.

Suimtas jungtinės Rusijos karių grupės Ukrainoje vado pavaduotojas generolas Sergejus Surovikinas, praneša „The Moscow Times“, remdamasis dviem Gynybos ministerijai artimais šaltiniais. Kitų šios informacijos patvirtinimų nėra.

Leidinio šaltinių teigimu, S.Surovikino suėmimas gali būti susijęs su ginkluotu „Wagner“ grupės sukilimu.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Surovikinas

„Bus naujienų Prigožino kontekste. Matyt, jis [Surovikinas] per sukilimą pasirinko [Prigožino pusę]“, – sakė šaltinis. Žurnalistų paklaustas, kur dabar yra generolas, jis atsakė: „Mes nekomentuojame šios informacijos net vidiniais kanalais“.

Anksčiau informacija apie S.Surovikino suėmimą pradėjo rodytis Rusijos karo tinklaraštininkų „Telegram“ kanaluose. Visų pirma buvo pranešta, kad generolas buvo suimtas birželio 25 d., t. y. kitą dieną po „Wagner“ grupės sukilimo pabaigos.

Vladimiras Putinas pirmą kartą po bandymo sukilti Rusijoje atvyko į Dagestaną. 

Jis apsilankė Derbente esančioje Naryn-Kalos tvirtovėje, o netoliese jį pasitiko „garbinančios“ minios.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas taip pat pirmininkavo susitikimui, skirtam turizmo plėtrai.

Baltarusija pradėjo blokuoti prieigą prie kelių Ukrainos naujienų svetainių dėl tariamo „Baltarusijos Respublikos prezidento diskreditavimo“, birželio 28 d. paskelbė Baltarusijos generalinė prokuratūra.

Tarp blokuojamų svetainių yra hromadske.ua, glavred.info, spektr.press, news.online.ua ir tribun.com.ua, sakoma pranešime.

„AFP“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka

Pasak Baltarusijos valdžios institucijų, minėtose svetainėse buvo skelbiamas tariamai „melagingas“ ir „ekstremistinis“ turinys, neva skatinantis Baltarusijos piliečius priešintis valstybės valdžiai.

Baltarusija yra viena iš Rusijos karo bendrininkių, padėjusi rusų kariams ir įrangai judėti iš Rusijos į Ukrainą. Ji taip pat buvo Rusijos išpuolių prieš Ukrainą atspirties taškas.

Baltarusijoje už prezidento įžeidimą baudžiama įkalinimu.

Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino nesugebėjimas „suvaldyti“ padėties Rusijoje ir mūšio lauke Ukrainoje kelia susirūpinimą kaimyninėje Gruzijoje. 

Prezidentė, kuri yra politiškai nepriklausoma nuo šalį valdančios partijos „Gruzijos svajonė“, prisipažino, kad pajuto „visišką nuostabą“, kai sužinojo apie praėjusį savaitgalį įvykusį „Wagner“ grupės bandymą sukilti.  

„Akivaizdu, kad V.Putinas šiandien ne viską suvaldo, ir tikrai nevaldo karo Ukrainoje“, – trečiadienį CNN vyriausiajai tarptautinės laidos vedėjai Christiane Amanpour sakė S.Zurabišvili.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Salomė Zurabišvili

Prezidentė sakė nematanti neišvengiamos karinės grėsmės Gruzijai ir pastebėjo, kad V.Putinas neturi „išteklių“ atidaryti frontą palei Gruzijos sieną. 

Praėjusią savaitę S.Zurabišvili pareiškė, kad Gruzija atidžiai stebi trumpalaikį „Wagner“ grupės lyderio Jevgenijaus Prigožino sukilimą, ir tviteryje pabrėžė, kad Gruzijos sieną reikia „griežtai kontroliuoti dėl galimų naujų migracijos bangų“. 

S.Zurabišvili trečiadienį pakartojo šią žinią, pabrėždamas, kad Gruzija „negali tiesiog įsileisti bet kokio kiekio rusų į Gruzijos teritoriją, nežinodama, kas jie tokie“. 

Pripažindama, kad nors „didžioji dauguma“ į Gruziją bėgančių rusų yra nusistatę prieš V.Putiną, ji sakė, kad baiminamasi, jog Rusija gali bandyti įsikišti, pasiteisindama, kad rusakalbiai Gruzijoje nėra „tinkamai saugomi“. 

„Visa tai yra labai pilkoji zona, kuria gali pasinaudoti Rusija“, – pridūrė S.Zurabišvili.

Prezidentė išdėstė savo įsitikinimą, kad Gruzija vis dar turi „puikią galimybę“ įstoti į Europos Sąjungą ir NATO, stengdamasi apsaugoti savo ateitį.

Rusijos prezidentas buvo nufilmuotas pietiniame Derbento mieste, kur jį pasitiko „susijaudinusi“ minia. 

Vladimiras Putinas paspaudė ranką minios nariams, o kai kurie su juo nusifotografavo. 

Analitikai ir kai kurie Vakarų šalių vadovai teigė, kad V.Putiną susilpnino praėjusį savaitgalį Rusijoje įvykęs maištas, todėl prezidentas tikriausiai norės parodyti, kad išlieka populiarus tarp savo žmonių.

Kilo klausimų dėl generolo pulkininko Sergejaus Surovikino, kurio niekas nematė nuo šeštadienį įvykusio bandymo sukilti Rusijoje, buvimo vietos. 

Sergejus Surovikinas yra antrasis Rusijos kariuomenės vadas ir turi žinomų ryšių su „Wagner“ bosu Jevgenijumi Prigožinu. 

Žiniasklaida pranešė, kad jis žinojo apie J.Prigožino planus sukilti, o atskiruose pranešimuose teigiama, kad jis laikomas ikiteisminio sulaikymo centre Maskvoje. Taip pat pranešta esą drauge su juo suimtas ir jo pavaduotojas generolas pulkininkas Andrejus Judinas.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos pajėgų Ukrainoje vadas generolas Sergejus Surovikinas ir Vladimiras Putinas

Tačiau generolas pulkininkas A.Judinas komentaruose portalui Ura.ru paneigė, kad jis ir jo viršininkas S.Surovikinas yra sulaikyti.

„Aš atostogauju. Namuose“, – leidiniui sakė A.Judinas.

Rusijos valdžios institucijos patvirtino, kad per šeštadienį įvykusį „Wagner“ ginkluotą sukilimą žuvo dviejų Rusijos orlaivių įgulos.

Rusijos Ivanovo srities gubernatorius Stanislavas Voskresenskis pareiškė užuojautą lėktuvo Il-22 įgulos, kuri žuvo birželio 24 d. vykdydama karinę prievolę regione, šeimai ir draugams, trečiadienį valstybinei žiniasklaidai TASS pranešė regiono vyriausybės spaudos tarnyba.

Pskovo srities gubernatorius Michailas Vedernikovas antradienį savo „Telegram“ kanale paskelbtoje vaizdo žinutėje patvirtino, kad sraigtasparnio Ka-52 įgula taip pat žuvo per sukilimą.

„Buvo aukų. Tie patys lakūnai didvyriai, kuriuos vakar savo kalboje minėjo prezidentas, tarp jų ir Pskovo teritorinio garnizono kariškiai: sraigtasparnio Ka-52 įgula: pulkininkas leitenantas Aleksejus Voroncovas ir leitenantas Denisas Oleinikas“, – sakė M.Vedernikovas.

Sekmadienį socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kuriuose matomos dviejų karinių orlaivių nuolaužos pietų Rusijos kaimo vietovėje po ginkluoto sukilimo.

Vokietijos kancleris atsisakė kalbėti apie spėliones, kiek laiko Vladimiras Putinas dar eis savo pareigas po praėjusį savaitgalį Rusijoje įvykusio maišto. 

Paklaustas, ar V.Putinas dar ilgai liks Rusijos prezidentu, Olafas Scholzas sakė, kad Vakarų tikslas remiant Ukrainą – padėti jai apsiginti, o ne pakeisti režimą.

O paklaustas, ar tikėjosi, kad sukilimas atneš V.Putino valdymo pabaigą, jis atsakė, kad tai būtų beprasmiška, nes neaišku, ar tai, kas ateis po jo, bus geriau.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

„„Wagner“ daliniai yra karinis vienetas, kuris labai agresyviai veikia visame pasaulyje, taip pat ir labai konkrečiai Rusijos kare prieš Ukrainą“, – sakė O.Scholzas. 

Vis dėlto Vokietijos kancleris sakė manantis, kad nepavykęs maištas susilpnino V.Putiną. 

„Tikiu, kad jis susilpnėjo, nes tai rodo, kad autokratinės valdžios struktūros turi įtrūkimų ir kad jis nėra toks tvirtas balne, kaip visada tvirtina“, – sakė jis Vokietijos transliuotojui ARD.

Tačiau jis sakė, kad neaišku, ar dėl to Kremlius bus labiau linkęs išvesti savo karius iš Ukrainos, kad būtų sudarytos sąlygos taikos deryboms.

Kolumbijos parlamento narys Sergio Jaramillo, rašytojas Hectoras Abadas ir žurnalistė Catalina Gomez buvo sužeisti per antradienio raketų ataką Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, teigiama Kolumbijos vyriausiojo taikos komisaro pareiškime.

Trys kolumbiečiai patyrė lengvus sužeidimus, teigiama kampanijos „Aguanta Ucrania“, kurią įkūrė S.Jaramillo, išplatintame pareiškime.

„Aguanta Ucrania“, kas anglų kalba reiškia „Ukraina priešinasi“, – tai kampanija, kuria siekiama skatinti Lotynų Amerikos solidarumą su ukrainiečiais Rusijos invazijos metu, teigia organizacija.

Pasak S.Jaramillo ir H.Abado pasirašyto pareiškimo, kolumbiečiai vakarieniavo picerijoje su ukrainiečių rašytoja Viktorija Amelina, kai buvo smogta. Organizacijos teigimu, dėl kaukolės sužalojimo V.Amelina yra kritinės būklės.

Valstybės departamentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „nedviprasmiškai smerkia“ antradienį Rusijos raketų smūgį Ukrainos Kramatorsko miestui. 

„JAV vienareikšmiškai smerkia taikinius, nukreiptus į civilius gyventojus, ir reiškia nuoširdžią užuojautą žuvusiems per šį naujausią smūgį miesto centre. Esame pasibaisėję, bet, deja, nenustebinti tokiu Rusijos elgesiu. Tai dar vienas pavyzdys, kad Rusija toliau eskaluoja savo agresijos karą Ukrainoje ir demonstruoja visišką brutalumą“, – teigia vyriausiojo atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis.

Scanpix nuotr./Rusijos raketų atakos Kramatorske padariniai

„Kol kiti sutelkia dėmesį į tai, kaip užbaigti šį karą, Rusija vėl rengia smūgius, siunčia bepiločius lėktuvus ir raketas į kaimyninės šalies gyvenamuosius rajonus“, – sakė V.Patelis.

Olena Zelenska pasidalijo dar viena emocinga žinute po mirtino išpuolio Kramatorske, per kurį žuvo mažiausiai 11 žmonių. 

Ukrainos pirmoji ponia sakė, kad Rusijos smūgiui „nėra jokių pasiteisinimų“. 

Ji sakė, kad gelbėtojai vis dar kasinėja griuvėsius. 

Tarp sužeistųjų yra aštuonių mėnesių kūdikis, kuris filmuotoje medžiagoje buvo matomas visas kruvinas. 

O.Zelenska rašė: „Neįmanoma be ašarų žiūrėti į jį kruviną. Užuojauta visoms aukoms“.

Birželio 28 d. CNN, remdamasi Europos žvalgybos pareigūnu, pranešė, kad Rusijos saugumo tarnybos arba kariškiai galėjo iš anksto žinoti apie „Wagner“ grupės ginkluotą sukilimą.

„Jie galėjo žinoti ir nepranešti apie jį, galėjo žinoti ir nuspręsti padėti jam pavykti. Yra tam tikrų užuominų. Galėjo būti išankstinių žinių“, – teigė CNN šaltinis.

„Dėl to, kas įvyko, Putinas prarado savo prestižą. Jei grupuotės to norėjo, tai ir gavo“.

Dienraštis „The New York Times“ anksčiau, birželio 28 d., pranešė, kad Rusijos generolas iš anksto žinojo apie planuojamą sukilimą, nurodydamas, kad šis karininkas galėjo būti Sergejus Surovikinas.

Karo studijų instituto teigimu, sukilimas išryškino V.Putino vadovavimo trūkumus ir atskleidė, kokia nepasirengusi puolimui yra Rusijos gynybos ministerija.

Kremlius trečiadienį pranešė, kad popiežiaus Pranciškaus pasiuntinys Maskvoje surengs derybas su prezidento Vladimiro Putino patarėju, o Rusija palankiai įvertino Vatikano taikos pastangas dėl Ukrainos.

Antradienį kardinolas Matteo Maria Zuppi pradėjo vizitą į Rusiją – pirmąją tokią kelionę po to, kai 2022 metų vasarį V.Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

Aukšto rango katalikų dvasininkai retai matomi Maskvoje. Ten dar niekada nesilankė nė vienas popiežius.

M.M.Zuppi Maskvoje vieši praėjus kelioms savaitėms po to, kai Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Mes labai vertiname Vatikano pastangas ir iniciatyvas ieškant taikaus Ukrainos krizės sprendimo, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Mes jas sveikiname.“

Jis teigė, kad M.M.Zuppi turi surengti derybas su V.Putino patarėju užsienio politikos klausimais Jurijumi Ušakovu.

Vatikanas sakė, kad M.M.Zuppi vizito tikslas – „paremti žmogiškumo gestus, galinčius paskatinti išeitį iš dabartinės tragiškos situacijos ir atrasti būdus pasiekti teisingą taiką“.

Birželio pradžioje vykęs M.M.Zuppi susitikimas su V.Zelenskiu baigėsi be didesnės pažangos, tačiau Kyjivas teigė, kad dvasininkas galėtų padėti sugrąžinti namo ukrainiečių karo belaisvius ir vaikus, per puolimą išvežtus į Rusiją.

67 metų italų kardinolas yra katalikiškos labdaros organizacijos „Sant'Egidio“, kurios specializacija – diplomatija ir taikos pastangos, narys.

Karo metu popiežių Pranciškų kritikavo ir Kyjivas, ir Maskva.

Rusijos Romos katalikų prelatas Nikolajus Dubininas šią savaitę valstybinei žiniasklaidai sakė, kad M.M.Zuppi tikisi susitikti su patriarchu Kirilu, tačiau Rusijos Ortodoksų Bažnyčia to nepatvirtino.

Kirilas karštai palaiko Putino puolimą Ukrainoje, kurį jis yra apibūdinęs kaip šventą.

Ketvirtadienio vakarą M.M.Zuppi turėtų dalyvauti mišiose pagrindinėje Maskvos katalikų katedroje.

Praėjus beveik tūkstančiui metų po bažnyčių skilimo, Vatikano ir Maskvos dvasiniai santykiai tebėra šalti.

Volodymyras Zelenskis nori aiškiai pasakyti, kad Ukraina gali prisijungti prie NATO, kai baigsis karas su Rusija, rašo „Sky news“.

Spaudos konferencijoje jis sakė: „Mes suprantame, kad karo metu negalime būti NATO nariais, tačiau turime būti tikri, kad po karo jais tapsime“.

„Tai yra signalas, kurį norime gauti – kad po karo Ukraina bus NATO narė“.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Anksčiau Ukrainos Konstitucijos dienos proga jis sakė parlamentui, kad pasaulio lyderiai, priimdami sprendimus dėl Ukrainos, turėtų nustoti galvoti apie tai, kaip reaguos Maskva. 

Ukrainos prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad Kyjivas gaus saugumo garantijas, padėsiančias apsaugoti šalį, kol ji bus priimta į Vakarų karinį Aljansą. 

Ukraina nori kuo greičiau įstoti, tačiau aljanso narių nuomonės dėl to, kaip greitai reikėtų žengti šį žingsnį, išsiskiria. 

Vakarų vyriausybės, įskaitant JAV ir Vokietiją, baiminasi, kad tai gali priartinti Aljansą prie aktyvaus karo su Rusija. 

Maskva jau seniai NATO plėtrą į Rytų Europą laiko Vakarų priešiškumo įrodymu.

 Jurijus Grybenikovas sunkiai neša du didelius butelius geriamojo vandens, pripildytus iš cisternos, įrengtos prie jo namų Pietų Chersone.

Šį mėnesį susprogdinus didelę Dnipro upės užtvanką, buvo užlietas 72-ejų metų vyro butas pirmame aukšte.

Tuomet pensininkui ir jo žmonai teko persikelti į nuniokoto gyvenamojo namo koridorių.

„Nėra nei dujų, nei elektros, bet bent jau turime vandens“, – sakė šortus vilkintis pagyvenęs vyras su šlepetėmis.

Kachovkos užtvankos katastrofa sukėlė humanitarinę krizę, kai tūkstančiai žmonių Chersono regione neteko galimybės gauti geriamojo vandens.

„Scanpix“/AP nuotr./Potvynis Chersono regione

Pareigūnai ir savanoriai aplink Chersoną įrengė cisternas, kad gyventojai būtų aprūpinti geriamuoju vandeniu.

Praėjus trims savaitėms, nors vanduo iš čiaupo vėl pradedamas tiekti, pareigūnai įspėjo jo negerti.

„Šiandien vanduo netinkamas gerti, jis chloruotas“, – naujienų agentūrai AFP sakė regiono administracijos atstovas spaudai Oleksandras Tolokonikovas.

„Juo galime praustis, naudoti namų reikmėms, bet negalime nei virti, nei gerti“, – pridūrė jis.

Pirmiausia reikia dezinfekuoti viešuosius vandens šaltinius, sakė O.Tolokonikovas.

„Tuomet paimsime mėginius ir, jei viskas bus gerai, pradėsime tiekti geriamąjį vandenį“, – pridūrė jis. 

70-metė Lida atsinešė plastikinių butelių prie vandens rezervuaro.

Ji sakė, kad vanduo iš čiaupo bėgo švarus, bet jo negėrė.

„Bijau“, – prisipažino pagyvenusi moteris.

Savanorė iš Jungtinės Karalystės Elizabeth padėjo aprūpinti geriamuoju vandeniu tūkstančius vietinių gyventojų.

„Mes pristatome statines visame mieste ir kaimuose aplink Chersoną“, – sakė jauna moteris.

Pasak jos, savanoriai nori užtikrinti, kad ukrainiečiai galėtų lengvai gauti švaraus vandens ir kad jiems nereikėtų visiems rinktis prie vieno didelio rezervuaro.

Birželio 6 dieną, pratrūkus Rusijos kontroliuojamai Kachovkos užtvankai, buvo užtvindyti didžiuliai Chersono srities plotai. Dėl šios nelaimės žuvo dešimtys žmonių, o tūkstančiai kitų buvo priversti bėgti.

Ukraina apkaltino Rusiją susprogdinus Maskvos kontroliuojamą užtvanką, o Kremlius tvirtina, kad tai Kyjivas apšaudė sovietinių laikų statinį.

Birželio 28 d. gynybos ministras Oleksijus Reznikovas dienraščiui „The Guardian“ sakė, kad Ukraina įvykdė tris pagrindines stojimo į NATO sąlygas.

O.Reznikovas išvardijo šias sąlygas: sąveika su NATO pajėgomis, skaidri pirkimų sistema ir civilinė kariuomenės kontrolė.

Ministras teigė, kad Ukrainai turi būti pasiūlyta prisijungti prie Aljanso po karo, o narystę apibūdino kaip „nediskutuotiną“.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Vis dėlto Ukrainos vyriausybė pripažįsta, kad kvietimo negali būti, kol tęsiasi karas, pridūrė O.Reznikovas.

„Norėtume, kad... NATO viršūnių susitikime būtų duotas signalas, kad Ukraina gaus saugumo garantijas – ne vietoj NATO, bet tam laikui, kol būsime Aljanse.“

Lenkija trečiadienį gavo pirmąją JAV pagamintų pažangių tankų „Abrams“ siuntą, pranešė gynybos ministras, šaliai didinant savo karinius pajėgumus Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje.

Varšuva iš JAV iš viso užsakė 366 tankus „Abrams“, o pirmąją partiją sudaro 14 tankų, kurie atgabenti į Ščecino uostamiestį.

„Pirmieji tankai jau yra Lenkijos teritorijoje, tai svarbi diena Lenkijos kariuomenei“, – žurnalistams sakė  Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Abrams“ tankas

„Šiais metais turėsime daugiau tankų ir jie sudarys „Abrams“ tankų batalioną“, – sakė M.Blaszczakas, pavadinęs „Abrams“ geriausiais tankais pasaulyje.

Ši siunta yra dalis 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,3 mlrd. eurų) vertės sandorio dėl 116 tankų „M1A1 Abrams“, kuriuos anksčiau naudojo JAV jūrų pėstininkų korpusas.

Pernai Lenkija iš JAV įsigijo dar 250 tankų „Abrams“, kurie, pasak ministro, turėtų būti pristatyti 2024 metų pabaigoje.

„Ne kiekviena šalis gali turėti tokius tankus, Lenkija yra pirmoji šalis už Jungtinių Valstijų ribų, kuri turės moderniausios versijos „Abrams“ tankus“, – pridūrė M.Blaszczakas.

Lenkija, NATO ir ES narė bei tvirta Ukrainos sąjungininkė, sausį paskelbė, kad šiais metais planuoja didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Varšuva yra pasirašiusi keletą ginkluotės sutarčių, įskaitant susitarimus su Jungtinėmis Valstijomis ir Pietų Korėja, iš kurios užsakė tankus „K2 Black Panther“ ir haubicas K9.

Per antradienio išpuolį rytiniame Kramatorsko mieste žuvo 11 žmonių, trečiadienį „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.

Ukrainos saugumo tarnyba nurodė, kad sulaikė vyrą, kuris, kaip įtariama, prieš antradienio smūgį žvalgė miesto centre esančią Kramatorsko piceriją ir nusiuntė jos vaizdo įrašą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko sakė, kad Rusija atakavo naudodama raketas „Iskander“. Jis pridūrė, kad smūgis apgadino 32 pastatus.

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas, duodamas interviu CNN, pareiškė, kad nepavykęs „Wagner“ pajėgų sukilimas sugriovė Rusijos kariuomenės nenugalimumo mitą.

Pasak jo, pastarųjų dienų įvykiai „sugriovė mitą apie Rusijos kariuomenės nenugalimumą...ir galutinai sugriovė mitą, kad Rusijoje viskas kontroliuojama“.

„Savaitgalį surengtas maištas buvo tik dar vienas [įrodymas], kad Vladimiro Putino bandymas atgaivinti SSRS galutinai žlugo. Manau, tai labai stiprus signalas, kad karas Ukrainoje yra baisi, barbariška, neteisėta invazija“, – teigė A.Jermakas. 

Ukrainos prezidento biuro vadovo įsitikinimu, viskas, kas įvyko Rusijoje [pastarosiomis] dienomis, yra šio karo rezultatas.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas

„Manau, kad dabar net daugiau žmonių pasaulyje yra įsitikinę Ukrainos pergale“, – pridūrė jis. 

A.Jermaką kalbinusiai CNN žurnalistei Christianai Amanpour uždavus klausimą, ar sukilimas yra pirmoji rimta spraga Rusijos prezidento V.Putino šarvuose, ar jis tik privers ilgametį lyderį dvigubai sustiprinti savo pažiūras ir tautos kontrolę, prezidentūros kanceliarijos vadovas pažymėjo, kad tai patvirtino, jog Rusijos lyderis nekontroliuoja situacijos.

„Pastarosiomis dienomis jie patvirtino, kad nekontroliuoja situacijos, negyvena realybėje ir, žinoma, negali priimti realių sprendimų“, – tvirtino A.Jermakas.

Jis taip pat pareiškė manąs, kad „mes visame pasaulyje matome šį pasirodymą... Manau, kad jis turės istorinę ir labai rimtą įtaką viskam, kas bus ateityje“.

„Esu įsitikinęs, kad daugelis žmonių pasaulyje, ypač daugelis pasaulio lyderių, pakeis savo nuomonę ir pasitikėjimą viskuo, kas sakoma“, – pridūrė A.Jermakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Aljanso žadamos saugumo garantijos neturi būti pakaitalas būsimai Ukrainos narystei NATO.

„Nekalbame apie narystę šiandien. Mes adekvati šalis ir suprantame kad karo metu negalim būti NATO nare, bet norime būti tikri, kad po karo būsime, – trečiadienį Kyjive bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos ir Lenkijos prezidentais sakė Ukrainos lyderis. – Ir kaip tik tokio signalo mes ir laukiame: kad po karo Ukraina bus NATO narė.“

„O ką daryti, kol mes ne NATO? Taip pat norėtume signalo, kad Ukraina gaus saugumo garantijas, bet ne vietoj narystės, o tam laikotarpiui, kol mes dar ne Aljanse“, – pridūrė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 47-osios atskirosios mechanizuotosios brigados „Magura“ vyriausiasis seržantas Valerijus Markusas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše papasakojo apie šturmų dienas ir naktis, praleistas ant rusų lavonų, o Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas komentaruose jam priekaištavo, kad jis nusivilko neperšaunamą liemenę. 

„Vakar turėjome 24 valandų puolimą. Pasistūmėjome labai toli, labai giliai. Pėsčiomis, todėl labai pavargome“, – įraše sakė V.Markusas ir pažymėjo, kad filmavo iš rusų tranšėjų, kuriuose buvo daug užpuolikų lavonų. 

Anot seržanto, jis ir jo bičiuliai visą naktį praleido „mažoje tranšėjoje“, kad neprarastų pozicijų ir galėtų judėti toliau, todėl Ukrainos gynėjams teko miegoti ant rusų lavonų.

„Dabar mes tęsime kovą toliau, toliau į šalies gilumą. Jie čia turi labai tankią gynybą, labai gerai pastatytą. Taigi etapas, kai čia mums pradės smirdėti lavonais, deja, greičiausiai jo sulauksime...

Po penkių minučių rengiame kitą puolimą. Priešai nieko apie tai nežino, padarysime tai „labai, labai slaptai“. Šliaušime jų link dviem grupėmis ir, duok Dieve, užklupsime juos netikėtai“, – sakė V.Markusas.

Jo įrašo nepasivargino pakomentuoti ir V.Zalužnas, kuris sujaudino socialinių tinklų vartotojus rūpestingumu.

„Valerijau! Greitai apsirenk (neperšaunamą liemenę)! Bėgte! Nes gausi nuo manęs“, – rašė V.Zalužnas.

47-osios atskiroji mechanizuotoji brigada dislokuota Zaporižios regione, kur šiuo metu Ukraina vykdo intensyvias kontrpuolimo operacijas.

Antradienį Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as pareiškė, kad Ukrainai jau pavyko iš Rusijos kontrolės išlaisvinti apie 300 kv. km plotą –  tai yra dvigubai daugiau, nei oficialiai skelbia Kyjivas.

Privačios karinės grupuotės „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas, pradėdamas savo trumpai trukusį maištą šeštadienį, planavo paimti į nelaisvę du aukščiausius Rusijos kariuomenės pareigūnus, trečiadienį publikuotame straipsnyje, remdamasis Vakarų pareigūnais, paskelbė leidinys „The Wall Street Journal“.

Pasak leidinio, pirminis J.Prigožino sąmokslas apėmė Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir aukščiausio rango armijos generolo Valerijaus Gerasimovo paėmimą į nelaisvę, kai jiedu lankėsi regione prie Ukrainos sienos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Wagner“ kariai Rostove prie Dono

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) apie šį sąmokslą sužinojo likus dviem dienoms iki jo surengimo, todėl „Wagner“ pajėgų vadas paskutinę minutę buvo priverstas pakeisti savo planus ir vietoje to pradėti žygį Maskvos link, pažymėjo „The Wall Street Journal“. 

"Iš Prigožino stovyklos nutekėjo konkretūs duomenys apie pasirengimą birželio 22-25 d. prasidėsiančiam sukilimui", - antradienį valstybinei žiniasklaidai sakė generolas Viktoras Zolotas.

Kaip žinoma, dalis J.Prigožino samdinių užėmė svarbią karinę bazę Rostovo prie Dono mieste, o kiti jo kariai jau artėjo prie Rusijos sostinės, kai J.Prigožinas, esą susitaręs su autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka, savo maištą atšaukė.

Su žiniasklaidos grupės CNN žurnalistais kalbėję Europos saugumo šaltiniai tvirtino, jog toks scenarijus yra tikėtinas, tačiau, ko gero, nebuvo įvertinta, ar jis turėjo patikimą planą tai padaryti.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pareiškė, kad „Wagner“ pajėgų buvimas Baltarusijoje gali kelti potencialią grėsmę regiono šalims.

„Šiandien mums sunku atmesti galimybę, kad „Wagner“ grupės buvimas Baltarusijoje gali kelti potencialią grėsmę Lenkijai, kuri ribojasi su Baltarusija, grėsmę Lietuvai... ir galbūt Latvijai“, – žurnalistams Kyjive sakė A.Duda.

Jis pridūrė, kad Lenkija sustiprins sienos su Baltarusija apsaugą, jei to reikės, tačiau patikimo, jog siena jau yra griežtai saugoma, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

„Jei reikės, jos parengtis bus sustiprinta, – sakė A.Duda. – Dabar ji yra aukšto lygio ir labai profesionali“.

Lenkijos vadovas pridūrė, kad jo šalis ir Lietuva padarys viską, ką gali, kad Ukraina kuo greičiau taptų NATO nare.

„Padarysime viską, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – pabrėžė A.Duda bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

„Stengiamės užtikrinti, kad (Vilniaus NATO) viršūnių susitikime priimtuose sprendimuose būtų aiškiai nurodyta narystės perspektyva, šiuo klausimu vedame derybas su savo sąjungininkais.“

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

JAV prezidentas Joe Baidenas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „absoliučiai“ susilpnino savaitgalį įvykęs trumpalaikis maištas, pranešė CNN.

Tai – aiškiausias JAV lyderio komentaras apie tai, kaip privačios karinės grupuotės „Wagner“ vadovo veiksmaii Rusijoje paveikė šalies lyderio autoritetą.

J.Bidenas ir jo komanda atsargiai komentavo įvykius, vengdami suteikti V.Putinui pretekstą teigti, kad Vakarai rengia sąmokslą jam nuversti.

„AP“/„Scanpix“/JAV prezidentas Joe Bidenas

Pirmadienį savo pirmosiose viešose pastabose jis tvirtino, kad Vakarai neturi nieko bendra su maištu.

Tačiau trečiadienį J.Bidenas išplėtė savo požiūrį į sumažėjusį V.Putino autoritetą.

„Sunku pasakyti, bet jis aiškiai pralaimi karą“, – tvirtino JAV lyderis.

„Jis pralaimi karą namuose. Jis tapo tam tikru viso pasaulio atstumtuoju. Ir tai (padarė) ne tik NATO, ne tik Europos Sąjunga, bet ir Japonija“, – pažymėjo J.Bidenas žurnalistams.

Dar kartą paklaustas, ar V.Putinas šiandien yra silpnesnis nei praėjusią savaitę, JAV prezidentas atsakė: „Aš žinau, kad jis toks yra.“

NATO narystės veiksmų plano (angl. MAP) atsisakymas sutrumpintų Ukrainos kelią į Aljansą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Ukraina bus NATO nare, Lietuva remia Ukrainos narystę NATO. Vilniuje turi būti aiškiai pasakyta, kad Ukraina yra transatlantinės saugumo architektūros dalis, ir sutartas kelias narystei pasiekti“, – spaudos konferencijoje Kyjive trečiadienį sakė šalies vadovas.

Skirmanto Lisausko /15min nuotr./Gitanas Nausėda

„Narystės veiksmų plano atsisakymas šį kelią galėtų ženkliai sutrumpinti. NATO ir Ukrainos tarybos įkūrimas dar labiau sustiprintų politinį bendradarbiavimą“, – pridūrė G.Nausėda.

Daugiau skaitykite ČIA.

Kai kurie „Wagner“ kovotojai vis dar yra Ukrainoje, tačiau teritorinė padėtis šalies šiaurėje „kontroliuojama“, sakė Volodymyras Zelenskis. 

Ukrainos prezidentas šiuos komentarus išsakė kitą dieną po to, kai samdinių grupuotės lyderis Jevgenijus Prigožinas išskrido iš Rusijos į tremtį Baltarusijoje po šeštadienį nutraukto maišto. 

Buvo sudarytas susitarimas nutraukti ginkluotą „Wagner“ sukilimą, kuriame nustatytos grupės karių galimybės. Dalyvavusiems buvo pasakyta, kad jie gali prisijungti prie valstybės pajėgų, išvykti į Baltarusiją arba grįžti pas šeimą.

V.Zelenskis nenurodė, kur Ukrainoje yra „Wagner“ kovotojai, tačiau sakė, kad jo ginkluotosios pajėgos yra įsitikinusios, jog padėtis šalies šiaurėje nesikeičia.

Šveicarija jungiasi prie 11-ojo Europos Sąjungos Rusijai dėl karo Ukrainoje paskelbto sankcijų paketo, trečiadienį pranešama šalies Federalinės Tarybos interneto svetainėje.

Vyriausybės pranešime sakoma, kad už sankcijas atsakingas vyriausybės departamentas išplėtė Rusijai taikomų baudžiamųjų priemonių sąrašą.

Šveicarija skelbia sankcijas 71 fiziniam ir 33 juridiniams asmenims, dėl kurių ES nusprendė birželio 23-iąją vienuoliktajame sankcijų pakete.

Jų turtas Šveicarijoje bus įšaldytas. Jiems taip pat uždrausta atvykti į šalį ir vykti per ją tranzitu.

Šveicarų vyriausybė nurodė, kad ES taip pat nustatė naujų priemonių, o Federalinė Taryba sprendimą dėl jų veikiausiai priims iki rugpjūčio pabaigos.

Kartu bus priimti kovo 13-ąją ES padaryti pakeitimai. Po trečiadienį priimtų pakeitimų Šveicarijos sankcijų, susijusių su Rusijos karine agresija prieš Ukrainą, sąrašas atitinka ES sąrašą, nurodoma pranešime.

ES Taryba penktadienį paskelbė, kad naujuoju paketu siekiama sumažinti sankcijų apėjimą ir geriau užtikrinti jų vykdymą.

ES į juodąjį sąrašą įtraukė dar 87 subjektus, kurie tiesiogiai remia Rusijos karinį pramoninį kompleksą ir kuriems turės būti taikomi griežtesni dvejopo naudojimo prekių ir pažangiųjų technologijų eksporto apribojimai.

Į sąrašą, kuriame jau yra Rusijos ir Irano subjektų, dabar dar įtraukiami Kinijoje, Uzbekistane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Sirijoje ir Armėnijoje registruoti subjektai.

Europos Sąjungai nepriklausanti Šveicarija pasekdama bloko pavyzdžiu įvedė sankcijas Maskvai, bet iki šiol rodo mažiau lankstumo savo karinio neutralumo klausimu.

Bet kokių prasmingų diskusijų dėl Ukrainos narystės NATO sąlyga yra jos pergalė kare prieš Rusiją, spaudos konferencijos metu pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jis pažymėjo, kad NATO sąjungininkės šiuo metu sutaria dėl kelių svarbių dalykų. Visų pirma jos remia atvirų durų politiką, taip pat Ukrainos narystę NATO ateityje.

„Visi sutariame, kad Ukraina taps šio Aljanso nare. Ir visi sutinkame, kad NATO sąjungininkės ir Ukraina turi nuspręsti, kada ateis tinkamas laikas pakviesti Ukrainą prisijungti prie Aljanso“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

„AFP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Anot jo, NATO valstybės narės tiki, kad dabar skubiausia užduotis yra užtikrinti, kad Ukraina nugalėtų kaip suvereni ir nepriklausoma valstybė.

„Nes jei prezidentas Putinas laimės šį karą, narystės klausimas apskritai nebebus svarstomas. Todėl daugiausia dėmesio reikėtų skirti tam, kaip užtikrinti Ukrainos pergalę, o tai yra būtina sąlyga bet kokioms prasmingoms diskusijoms dėl tolesnės narystės“, – pabrėžė generalinis sekretorius.

2008 m. Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime NATO valstybės narės pažadėjo, kad Ukraina ateityje taps Aljanso dalimi. Nuo to laiko jokių konkrečių pastabų šiuo klausimu nebuvo išsakyta.

Ukraina tikisi, kad liepos 11-12 d. Vilniuje vyksiantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas taps lūžio tašku

Europos sąjungininkės turi padidinti gynybinius pajėgumus prieš Rusiją ir Baltarusiją, trečiadienį per bendrą spaudos konferenciją su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola Briuselyje pareiškė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.

Paklausta, ar Baltarusijoje esantys „Wagner“ samdiniai kelia pavojų Estijai, K.Kallas atsakė, kad mes „laikome Baltarusiją bendraagresore. Taigi jie visą laiką dirbo kartu su Rusija. Taigi apie Rusiją ir Baltarusiją žinome, kad jos yra nenuspėjamos ir pavojingos. Ir tai nepasikeitė.“

„Šiuo atžvilgiu labai svarbu stiprinti gynybos pramonę ir didinti mūsų pačių pasirengimą gynybai. Man atrodo, kad tarp kai kurių valstybių, kurios turi daug geresnius kaimynus nei mes, gali kilti jausmas, kad visa tai tiesiog praeis – bet tai yra čia ilgam. Ir mes turime žengti tam būtinus žingsnius“, – sakė ji. 

„IMAGO“/„Scanpix“/Estijos premjerė Kaja Kallas ir Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola

„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas atvyko į Baltarusiją, antradienį pranešė autoritarinis šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka, o palydovinės nuotraukos rodo, kad du su J.Prigožinu susiję lėktuvai antradienio rytą nusileido Baltarusijos oro pajėgų bazėje netoli šalies sostinės.

A.Lukašenka taip pat pridūrė, kad dauguma taktinių branduolinių ginklų, kuriuos Rusija planuoja dislokuoti Baltarusijoje, jau atvyko. 

Tuo tarpu R.Metsola atkreipė dėmesį, kad bandymas Rusijoje surengti maištą kelia klausimų dėl „Rusijos valstybės trapumo“.

„Pastarieji įvykiai Rusijoje iškėlė nemažai klausimų, susijusių su Rusijos valstybės vidaus dinamika ir trapumu, jos poveikiu invazijai į Ukrainą ir Europos saugumui, – sakė Europos Parlamento pirmininkė. – Taigi ES svarbiausia laikytis krypties; mes negalime būti blaškomi Kremliaus politikos ir turime tęsti ir toliau didinti paramą Ukrainai šiame kontekste.“

Šveicarijos vyriausybė neleido reeksportuoti beveik šimto „Leopard 1“ tankų, kurie po modernizavimo Vokietijoje turėjo būti perduoti Ukrainai, pranešė naujienų svetainė „Jevropeiska Pravda“.

Trečiadienį Šveicarijos federalinė taryba, remdamasi neutralumo teisės aktais, atmetė prašymą dėl 96 tankų „Leopard 1 A5“ perdavimo.

Šiuo metu šie tankai saugomi Italijoje ir yra nekovinės būklės. Juos buvo planuojama pervežti į Vokietiją modernizavimui, o vėliau perduoti Ukrainai kaip karinę pagalbą.

„DPA“/ „Picture Alliance“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

„Federalinė taryba padarė išvadą, kad 96 tankų pardavimas negalimas dėl galiojančių teisės aktų nuostatų. Visų pirma, toks pardavimas prieštarautų įstatymui dėl karinės amunicijos ir reikštų Šveicarijos neutralumo politikos pakeitimą“, – aiškinama pareiškime. 

Birželio viduryje Nacionalinė asamblėja, žemieji parlamento rūmai, pritarė leidimui parduoti Vokietijai 25 iš 96 iškomplektuotų kovinių tankų „Leopard 2“, nepaisant griežtų eksporto apribojimų.

Praėjusią savaitę Šveicarija paskelbė apie 1,2 mln. šveicarų frankų (1,22 mln. eurų) humanitarinės pagalbos paketą, skirtą išminavimo darbams Ukrainoje.

Šveicarija buvo kritikuojama už tai, kad dėl neutralumo priežasčių draudžia kitoms šalims perduoti Kyjivui Šveicarijoje pagamintus ginklus. Tai taikoma ir Vokietijai, kuri negali tiekti Ukrainai šaudmenų savaeigiams ginklams „Gepard“.

Įtakingo amerikiečių leidinio „The New York Times“ trečiadienį paskelbtą straipsnį, kuriame teigiama, kad aukšto rango Rusijos generolas Sergejus Surovikinas iš anksto žinojo apie šeštadienį nutrauktą „Wagner“ maištą, pavadino „gandais“, pranešė naujienų portalas „RBC-Ukraine“.

Minėtame straipsnyje JAV pareigūnai, kurie teigė, kad generolas S.Surovikinas, Rusijos karinių operacijų Ukrainoje vado pavaduotojas, iš anksto žinojo apie planuojamą maištą.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Atsakydamas į klausimą apie tai, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams, kad artimiausiu metu apie šiuos įvykius netrūks spekuliacijų ir spėlionių. 

„Manau, kad tai yra vienas iš tokių pavyzdžių“, – pabrėžė jis.

S.Surovikinas viešumoje nesirodė nuo šeštadienio, kai paskelbė raginimą atšaukti maištą. Tačiau anksčiau generolas ne kartą sulaukė „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino pagyrų.

„The New York Times“ pranešė, kad JAV pareigūnai „bando sužinoti, ar generolas Sergejus Surovikinas, buvęs vyriausiasis Rusijos vadas Ukrainoje, padėjo suplanuoti J.Prigožino veiksmus praėjusį savaitgalį“.

Didžioji dauguma amerikiečių remia ginklų suteikimą Ukrainai, kad ši galėtų apsiginti nuo Rusijos, ir mano, kad tokia pagalba rodo Kinijai ir kitoms JAV varžovėms norą ginti Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių interesus, paskelbė naujienų agentūra „Reuters“.

JAV laikosi politikos daryti „viską, kas įmanoma“, kad padėtų Ukrainai susigrąžinti teritoriją, kurią Rusija užgrobė per 2014 m. puolimą ir visišką invaziją prieš 16 mėnesių.

„Tai neabejotinai sustiprina Joe Bideno sprendimą nerti stačia galva“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Williamas Tayloras, dabar dirbantis JAV Taikos institute.

„Respublikonų vadovybė Atstovų Rūmuose ir Senate dėl to taip pat įgis drąsos“, – tvirtino jis. Kai kurie dešiniojo sparno respublikonų įstatymų leidėjai nepritarė tolesnei JAV karinei paramai Ukrainai.

J.Bideno administracija nuo 2022 m. vasario mėnesio, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą, patvirtino 41 ginklų paketą Ukrainai, kurių bendra vertė viršija 40 mlrd. dolerių.

Atliktos apklausos duomenimis, 76 proc. amerikiečių mano, jog pagalbos tiekimas Ukrainai Kinijai ir kitiems varžovams demonstruoja, kad Jungtinės Valstijos turi „valios ir gebėjimų ginti savo interesus, sąjungininkus ir save“.

Kiti apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dauguma amerikiečių – 67 proc. ir 73 proc. – yra labiau linkę per kitų metų JAV prezidento rinkimus palaikyti kandidatą, kuris toliau teiks karinę pagalbą Ukrainai, ir kandidatą, kuris remia NATO aljansą.

„Reuters/Ipsos“ internetinė apklausa buvo atlikta visoje šalyje, apklausiant 1004 suaugusius žmones, įskaitant 400 demokratų ir 383 respublikonus. Apklausos paklaida – 4 proc.

NATO sąjungininkės, priimdamos svarbius sprendimus, pavyzdžiui, dėl Ukrainos įstojimo į Aljansą, turėtų nustoti vis žvalgytis į Rusiją, Konstitucijos dienos proga, kalbėdamas Aukščiausioje Radoje sakė Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis.

„Rusija pralaimi, kai susiduria su drąsiu ir pasitikinčiu pasipriešinimu. Laisvasis pasaulis turi visus ginkluotus, sankcijų, politinius, ekonominius ir vertybinius pranašumus, kurie leidžia mums sukurti pilnavertę gynybą nuo bet kokio Rusijos kėsinimosi ir šantažo“, – tvirtino jis.

V.Zelenskis pažymėjo, kad pastaraisiais metais NATO turėjo dvi esmines silpnybes.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Jo nuomone, pirmiausia, buvo abejojama, ar kolektyvinio saugumo sutarties 5 straipsnis iš tikrųjų veiks. Pasaulis ne kartą išreiškė abejonę, ar Aljansas gins rytiniame flange esančias šalis, jei prieš jas būtų pradėta Rusijos agresija.

Antra, daugelis pasaulio gyventojų nesuvokė ir nesuvokia NATO kaip gynybinio aljanso, o tam tikrus tariamai agresyvius tikslus jam priskyrė dėl propagandos, pažymėjo Ukrainos lyderis.

„Ukrainos įstojimas į Aljansą patikimai pašalins šiuos du NATO trūkumus. Pirma, niekas neabejoja, kad Ukraina yra pajėgi apginti save ir savo sąjungininkus. Antra, visi pasaulyje pamatė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra neišprovokuotas ir nusikalstamas“, – toliau dėstė jis.

„Kad tai taptų realybe, reikia vieno dalyko – kad visi mūsų sąjungininkai, priimdami svarbius sprendimus, nustotų žvalgytis į Kremlių. Net pačios Rusijos vidaus pajėgos nustojo atsigręžti į trapų Kremliaus šeimininką. Vladimiro Putino beprotybė privedė jį prie to, kad jis pats save įstūmė į aklavietę. Dėl savo silpnumo. Todėl absurdiška žvelgti atgal į tokį neįgalų tokios neįgalios valstybės vadovą“, – pridūrė prezidentas.

Į Ukrainą trečiadienį iš anksto neskelbto vizito atvyko Lenkijos prezidentas, skelbia Andrzejaus Dudos kanceliarija.

Tviteryje paskelbtame pranešime sakoma, kad A.Duda dalyvaus Ukrainos Konstitucijos priėmimo 27-ųjų metinių renginyje.

Taip pat planuojamos konsultacijos su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu dėl dabartinės padėties fronte, įskaitant Rusijos puolimo Zaporižios atominėje elektrinėje grėsmę.

Be to, bus aptartas pasirengimas liepą Vilniuje įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, sakoma Lenkijos prezidento kanceliarijos pranešime.

Anksčiau trečiadienį iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą atvyko Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Ukraina turi pati nuspręsti, prie kurio aljanso ji nori prisijungti. Taip pat turi būti pasiektas nacionalinis susitarimas dėl to, kaip turėtų atrodyti pergalė kare, kalbėdamas Aukščiausioje Radoje Konstitucijos dienos proga sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Valstybės vadovas pasiūlė Ukrainos doktrinos idėją, kurios pirmasis punktas bus Ukrainos pergalės kare klausimas.

„Kai kalbame apie Ukrainos pergalę šiame kare, kare už laisvę ir nepriklausomybę, kalbame konkrečiai. Ukrainos pergalė – tai visos mūsų teritorijos išlaisvinimas iš Rusijos okupacijos. Nepaliksime nė vienos Ukrainos dalies priešui“, – dėstė jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Pasak V.Zelenskio, Ukrainos pergalė kare reiškia Rusijos karinių formuočių, samdinių ir kovotojų išstūmimą iš Ukrainos teritorijos, Rusijos paimtų į nelaisvę ar prievarta deportuotų piliečių sugrąžinimą ir suvereniteto atkūrimą tarptautiniu mastu pripažintose sienose be jokių Ukrainos suverenių teisių apribojimų.

Šalies lyderis pridūrė, kad ukrainiečiai turėtų patys nuspręsti, prie kokių aljansų jų šalis prisijungs. Jis taip pat pasiūlė aptarti, kaip turėtų atrodyti pergalė kare.

„Ukraina pati pasirinks aljansus sau ir savo ateičiai. Akivaizdu, kad į ES, akivaizdu, kad į NATO. Turime suvokti, kad kelias į pagrindinį dalyką, į mūsų pergalę, yra sunkus. Dabar niekas negali pasakyti, kada jį nueisime iki galo. Bet turi būti nacionalinis susitarimas, kaip apibrėžti tą mūsų pergalę“, – sakė V.Zelenskis.

„Ukraina niekada nesutiks nė su vienu iš įšaldyto konflikto variantų. Nė vienu iš jų. Priešingai, Ukraina padės visoms kitoms pasaulio tautoms, sekančioms tikros taikos, mūsų taikos, formule“, – pridūrė jis.

Kremlius trečiadienį pareiškė, esą smogia tik tiems taikiniams Ukrainoje, kurie yra kaip nors susiję su kariuomene.

Toks pareiškimas pasirodė po to, kai raketinė ataka, per kurią nukentėjo populiarus restoranas Kramatorske, Ukrainos rytuose, pareikalavo mažiausiai 10 žmonių gyvybių.

„Smūgiai suduodami tik tiems objektams, kurie vienaip ar kitaip susiję su karine infrastruktūra“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas po to, kai antradienį per išpuolį Kramatorske buvo sunaikintas karių, žurnalistų ir humanitarinės pagalbos darbuotojų pamėgtas restoranas „Ria Pizza“.

„Rusijos Federacija nenukreipia smūgių į civilinę infrastruktūrą“, – pridūrė jis.

Kyjivo nacionalinė policija pranešė, kad vakare, kai restorane buvo daug lankytojų, įvykusio smūgio metu taip pat buvo sužeistas mažiausiai 61 žmogus.

Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra trys vaikai.

Pareigūnai pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra 2022 metais gimęs kūdikis, ir perspėjo, kad kai kurie žmonės vis dar yra po griuvėsiais.

Netrukus po išpuolio į įvykio vietą atvykęs naujienų agentūros AFP žurnalistas pamatė restorano griuvėsiuose kūnų ieškančius gelbėtojus.

Per jau 16 mėnesių trunkantį plataus masto karą Ukrainoje Rusija nekart neigė smogusi civilinei infrastruktūrai.

Kol po antradienio Rusijos atakų nukentėjusiame Kramotorske tęsiami gelbėjimo darbai, Ukraina, kaip pranešama, patyrė dar vieną Rusijos ataką.

Pasak Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Synehubovo, per Rusijos apšaudymą žuvo trys civiliai gyventojai.

„Deja, dėl šio apšaudymo netoli savo namų žuvo trys civiliai Vovčanskio Chutorės kaime“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė O.Synehubovas.

Jo teigimu, kad aukos buvo 45, 48 ir 57 metų vyrai.

Ukrainos gynybos pajėgos tęsia puolamąsias operacijas Melitopolio, Berdiansko ir Bachmuto kryptimis, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Ukrainos kariai įtvirtina pozicijas pasiektose linijose, leidžia artilerijos ugnį į nustatytus priešo taikinius ir vykdo kontratakas. Rusijos kariai stipriai priešinasi. Tuo pat metu priešas patiria didelių personalo, ginkluotės ir įrangos nuostolių“, – sakoma pareiškime.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Bachmuto

Generalinis štabas informavo, kad Ukrainos kariuomenė vykdė puolamąsias operacijas Bachmuto kryptimi Razdolivkos, į šiaurę nuo Soledaro, į pietus nuo Paraskovijivkos, Zaliznianske, Berchivkos, Kliščiivkos ir Kurdiumivkos rajonuose, sėkmingai ir stiprina pasiektas pozicijas.

Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, Rusijos pajėgos ir toliau pagrindines pastangas telkia Lymano, Bachmuto ir Marijinkos kryptimis, ten tęsiasi sunkios kovos. Teigiama, kad per praėjusią parą įvyko daugiau kaip 30 kovinių susirėmimų.

Ukrainos nacionalinė policija informavo, kad per antradienį įvykdytą ataką prieš piceriją Kramatorske žuvo mažiausiai 10 žmonių ir 61 buvo sužeistas, pranešė Ukrainos nacionalinis transliuotojas „Suspilne“.

Anksčiau teigta, jog per išpuolį žuvo 9 žmonės ir 56 asmenys buvo sužeisti.

Socialiniuose tinkluose sparčiai plinta ši nuotrauka, kurioje vaizduojamos dvi 14-metės mergaitės, dvynės, žuvusios per Rusijos smūgį, smogusį populiariai miesto kavinei.

Kramatorsko miesto taryba paskelbė, jog merginos ką tik baigė aštuntą klasę ir rugsėjį būtų atšventusios 15-ąjį gimtadienį.

Pasak „Suspilne“, Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė įtariamą antradienio atakos prieš Kramatorską vykdytoją. Teigiama, jog vyras buvo vietinės dujų transportavimo įmonės darbuotojas, kuris anksčiau buvo užverbuotas Rusijos žvalgybos tarnybų.

Pranešama, kad antradienį jam buvo pavesta išsiaiškinti, ar minėta kavinė dirba, ir užregistruoti lankytojus. Vykdydamas nurodymus vyras slapta filmavo kavinę ir šalia stovinčius automobilius. Po to kaltinamasis nusiuntė filmuotą medžiagą Rusijos karinei žvalgybai.

Manoma, kad gavę šią informaciją, rusai pradėjo šaudyti į kavinę, kurioje tuo metu buvo nemažai žmonių.

Tikėtina, jog jam buvo pavesta rinkti ir perduoti informaciją apie vietos kritinės infrastruktūros objektų ir objektų, kuriuose masiškai telkiasi civiliai gyventojai, lokacijas.

„(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas visų pirma vertina lojalumą, – CNN sakė Vidaus saugumo patariamosios tarybos narys Dmitrijus Alperovičius. – Pas jį galima vogti, galima žudyti, galima būti nusikaltėliu. Bet vienintelis dalykas, kurio negali būti – neištikimybė.“

Sunku įsivaizduoti įžūlesnį nelojalumo demonstravimą nei praėjusį savaitgalį įvykęs nutrauktas „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino maištas. Per keistas ir chaotiškas 36 valandas J.Prigožinas nuvažiavo daugiau nei tūkstantį kilometrų nuo Ukrainos sienos link Maskvos, užėmė regioninę karinę vadovybę, šturmavo didelį miestą ir teigė numušęs karinį sraigtasparnį.

Daugelis tikėjosi, kad V.Putino atsakas bus greitas ir žiaurus. Šeštadienį, kai J.Prigožino maištas buvo pačiame įkarštyje, įsakmiai kreipdamasis į tautą, jis pareiškė, kad „Wagner“ „išdavystė“ yra jų šalies „išdavystė“, ir pažadėjo patraukti sukilėlius „atsakomybėn“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Vladimiras Putinas

Kodėl tuomet Prigožinui buvo leista pabėgti į Baltarusiją? Ir kodėl sukilėliai nebuvo nubausti? – klausia CNN žurnalistai.

Pasak Europos Tarybos tarptautinių ryšių bendradarbio Kirilo Šamijevo, prieš skirdamas bet kokią galimą bausmę, V.Putinas pirmiausia sieks „demilitarizuoti, nuginkluoti ir demobilizuoti “Wagner„ grupę“.

„Taktiniu lygmeniu svarbu šiek tiek sutramdyti, nuraminti, suteikti šiek tiek vilties ir naudos eiliniams „Wagner“ samdiniams ir vyresniajai vadovybei, sumažinti jų paskatas veikti“, – CNN tvirtino analitikas.

Šiuo metu Rusijos prezidentas įsitraukęs į balansavimo veiksmus. Gali būti, kad jo instinktas buvo reaguoti greitai, parodyti, kad maištas nebus toleruojamas, ir sudaryti stiprybės įvaizdį. Tačiau jei jis imsis per greitų veiksmų, rizikuoja išprovokuoti dar vieną sukilimą ir sukelti paniką.

„Jei reaguoji per greitai, elitui gali parodyti, kad esi išsigandęs“, – sakė K.Šamijevas.

Paradoksalu, tačiau „stipriojo“ požiūrio pasirinkimas gali atskleisti silpnumą, pridūrė jis.

Eksperto nuomone, jei Kremlius būtų nedelsiant atsikratęs J.Prigožinu, o Rusijos pajėgos Ukrainoje būtų žlugusios, visuomenės akyse „Wagner“ vadovo kritika galėjo pasitvirtinti.

„Tai atrodytų taip: „O, J.Prigožinas iš tikrųjų buvo teisus. Jis buvo teisus dėl kariuomenės, jis buvo teisus dėl to, kokie nepasirengę ir neišsilavinę yra generolai – o dabar jie jį nužudė“, – svarstė jis.

„Toks dalykas sumenkintų Kremlių“, – sakė K.Šamijevas.

Antradienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad NATO padidino savo pasirengimą ir karinį buvimą rytiniame Aljanso fronte, kur jo valstybės narės ribojasi su Rusija ir Baltarusija.

„Žinoma, atidžiai stebime įvykius ir jau padidinome savo parengtį bei karinį buvimą rytinėje Aljanso dalyje“, – sakė jis per spaudos konferenciją Hagoje kartu su septynių NATO šalių vadovais.

J.Stoltenbergas pakartojo, kad „neturime nuvertinti Rusijos, todėl dar svarbiau, kad ir toliau teiktume Ukrainai savo paramą“.

NATO vadovas taip pat tvirtino, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas prieš Ukrainą pagilino nesutarimus Maskvoje.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Akivaizdu, kad neteisėtas prezidento V.Putino karas prieš Ukrainą pagilino nesutarimus ir sukėlė naują įtampą Rusijoje“, – teigė J.Stoltenbergas, turėdamas omenyje „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino nutrauktą maištą.

Kartu su J.Stoltenbergu kalbėjęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad galimas „Wagner“ samdinių grupės kovotojų siuntimas į Baltarusiją gali padidinti „nestabilumo“ riziką regione.

„Praėjusį šeštadienį visi matėme „Wagner“ grupės maištą Rusijoje. Jei „Wagner“ dislokuos savo serijinius žudikus Baltarusijoje, visoms kaimyninėms šalims iškils dar didesnis nestabilumo pavojus. Tokiomis aplinkybėmis atgrasymas ir priešakinė gynyba yra svarbiausias prioritetas“, – pažymėjo G.Nausėda.

Spaudos konferencijoje taip pat kalbėjęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad „Wagner“ kovotojų buvimas Baltarusijoje keltų „susirūpinimą“ ir reikalauja „labai griežto atsakymo“ iš NATO.

J.Stoltenbergas anksčiau sakė, kad nori pasiųsti aiškią žinią Maskvai ir Minskui, jog „NATO yra tam, kad apsaugotų kiekvieną sąjungininką, kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo Lietuvos vadovui Gitanui Nausėdai už Ukrainai perkamas dvi oro gynybos NASAMS paleidimo sistemas.

„Esu dėkingas už sprendimą įsigyti ir perduoti Ukrainai dvi oro gynybos sistemas NASAMS. Tai svarbus ir savalaikis indėlis į Ukrainos dangaus apsaugą ir ukrainiečių gyvybių išsaugojimą. Kartu į pergalę!“ – savo tviterio paskyroje rašė V.Zelenskis.

Gynybos resursų agentūra sutartį su karinės įrangos gamintoju „Kongsberg“ pasirašė antradienį. Apie sistemų perdavimą Ukrainai tos pačios dienos vakarą pranešė prezidentas, su šiomis žiniomis trečiadienį išvykęs vizito į Kyjivą.

Kiek vėliau krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas feisbuke paskelbė, jog sistemų vertė siekia 9,8 mln. eurų.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministerija pranešė, kad NASAMS paleidimo sistemas Ukrainos kariuomenei planuojama perduoti per tris mėnesius. Ji taip pat nurodė, jog Norvegijos gynybos ministerija papildomai prisidės dovanodama NASAMS raketų paleidimo sistemų palaikymo įrangą.

Vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS yra naudojamos ir Lietuvos kariuomenėje.

Leidinio „The Washington Post“ bendraautorius Grahamas Allisonas, Harvardo universiteto politikos mokslų profesorius, tvirtina, kad Kyjivas privalo pasinaudoti šia akimirka, kad išvengtų visiškos aklavietės mūšio lauke.

Jo nuomone, „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino bandymas įvykdyti perversmą Rusijoje suteikia Kyjivui galimybę pasinaudoti visais pranašumais, kuriuos jis turi kare su Maskva.

„Jei jis nepasinaudos šia galimybe ir nepanaikins sąstingio, kuris įsikerojęs mūšio lauke Rytų Ukrainoje, pradėsime visai kitokį šio konflikto skyrių“, – rašo ekspertas.

Kai 2022 m. vasario mėn. prezidentas Vladimiras Putinas nurodė įsiveržti į Ukrainą, Rusijos kariai per savaitę užėmė daugiau kaip 2 590 kv. km Ukrainos teritorijos. Po to, pasak G.Allisono, sekė antrasis karo etapas, per kurį Ukrainos kontrpuolimas stūmė Rusijos pajėgas atgal, kas savaitę atgaudamas kelis šimtus kv. km okupuotos teritorijos.

Tačiau pernai lapkritį karas perėjo į trečiąjį etapą: per pastaruosius aštuonis mėnesius, nors aukų skaičius abiejose pusėse išlieka didelis, nė vienai kariuomenei per savaitę nepavyko užimti didesnės nei 250 kv. km teritorijos, pažymėjo Harvardo profesorius.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

„Pagal šį kriterijų – ir įžengus į ketvirtąją Ukrainos kontrpuolimo savaitę – neišvengiamas faktas yra tas, kad prognozės yra tokios pačios“, – rašė jis.

Pasak G.Allisono, iki šiol Ukrainos užpuolikai kiekvieną savaitę sugebėdavo atkovoti mažiau nei 130 kv. km teritorijos, abi pusės kasė tranšėjas, mėtė minas ir statė gynybinius įtvirtinimus, kad priešininkui būtų sudėtinga sutelkti puolimo pajėgas. Jo teigimu, norint pasiekti proveržį mūšio lauke, būtina jėgų persvara yra 3:1.

„Šiandien Rusija kontroliuoja apie 17 proc. teritorijos, kuri anksčiau priklausė Ukrainai. Jei Ukrainos pajėgoms artimiausiomis savaitėmis nepradės sektis geriau, Ukraina neatgaus visos savo teritorijos dar 16 metų“, – atkreipė dėmesį ekspertas.

Kaip anksčiau pripažino JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, amerikiečiai, kurie šiai kampanijai apginklavo ir rengė Ukrainos pajėgas, tikėjosi sulaukti „stulbinamos sėkmės“. Tačiau kol kas neaišku, kodėl Ukraina nebuvo veiksmingesnė ir kodėl ji taip ilgai delsė pradėti puolimą.

Deja, karų eiga priklauso nuo daugelio nenumatytų veiksnių, jų baigtis nėra iš anksto nulemta. G.Allisonas pastebėjo, jog, nutikus taip, kad dėl nepavykusio sukilimo fronto linijose esantys kariai mažiau norės rizikuoti savo gyvybėmis, tai „J.Prigožino maištas tiesiog taps paskutiniu lašu, kuris pratašė akmenį“.

Kita vertus, jei Ukrainos pajėgos vasarą ir toliau bus įstrigusios, turėtume tikėtis, kad įvykius lems politinis šio karo aspektas. Daugelis Ukrainos rėmėjų Europoje ir net Jungtinėse Valstijose prisijungs prie pasaulio pietų choro, raginančio abi puses nutraukti žudynes ir pradėti rimtas derybas dėl ugnies nutraukimo, tvirtino profesorius.

„Jei jos pasieks susitarimą ar net faktines paliaubas, tikimasi, kad visos šalys paskelbs „pergalę“ už tai, ką šiuo metu pasiekė, ir padarys viską, kad parduotų šią istoriją savo pagrindiniams rinkėjams. Jei taip atsitiks, pasaulis švęs kovos pabaigą ir vadins tai „taika“, – rašė G.Allisonas. 

Bet koks panašumas tarp šios galimybės ir to, kas vyko Rusijos ir Ukrainos konflikte 2016-2022 m., nėra atsitiktinis: 2014 m. V.Putinas užgrobė Krymą ir įsiveržė į Donbasą. Kitais metais vyko intensyvūs mūšiai, kurie vėliau smarkiai aprimo, nes abi pusės pasijuto nepajėgios žengti į priekį.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys Donbaso regione

Po to šešerius metus, vykstant paeiliui paliauboms ir deryboms, kariai susidurdavo palei kontrolės liniją per tai, ką Gynybos departamentas pavadino „mažo intensyvumo konfliktu“. Per tą laikotarpį kas savaitę žuvo mažiau kovotojų nei amerikiečių, kuriuos Čikagos mieste nužudė bendrapiliečiai.

„Dar viena ilga pauzė nereiškė karo pabaigos. Kad ir kokios derybos vyktų ar būtų pasiekti susitarimai pasirinktiniais klausimais, pavyzdžiui, dėl apsikeitimo belaisviais, V.Putinas neatsisakys ambicijų valdyti Ukrainą, o ukrainiečiai niekada neatsisakys reikalavimo susigrąžinti visą savo teritoriją. Vis dėlto, jei bus dar viena daugiametė pertrauka, Ukraina ir Rusija – kad ir kas būtų valdžioje – turės galimybę atkurti savo visuomenes ir karinius pajėgumus, kad galėtų pasiruošti neaiškiai ateičiai“, – dėstė scenarijus politikos mokslų ekspertas.

„Jei jiems pavyks taip pat sėkmingai atkurti savo šalį, Ukraina dar gali tapti XXI a. Vakarų Vokietija ar Pietų Korėja“, – pridūrė jis.

Ralphas Waldo Emersonas yra sakęs: „Kai puolate karalių, turite jį nužudyti.“

Net jei pranešimai apie Baltarusijos diktatoriaus suderintas paliaubas tarp „Wagner“ samdinių boso Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos prezidento yra teisingi, maištas jau atskleidė, kad Vladimiro Putino vidaus kontrolė silpsta, ir mes žengiame į naują erą. V.Putinas nebegali kontroliuoti konkuruojančių ginkluotų savo paties sukurtų gaujų, jo šarvai pramušti, o jo grėsminga aura sklaidosi.

25 tūkst. ginkluotų samdinių pajėgos, užgrobusios Rusijos karo Ukrainoje operacijų valdymo centrą ir judančios Maskvos link, buvo didžiausia egzistencinė grėsmė, su kuria V.Putinas susidūrė per daugiau nei 20 valdymo metų.

Buvęs JAV nacionalinio saugumo tarybos Europos reikalų direktorius Alexander‘as Vindmanas šį sukilimą pavadino peraugusiu į visavertį perversmą.

„Didžiausią naudą iš šio dėmesio nukreipimo gauna Ukraina, nes Rusija pralaimi karą Ukrainoje ir atveria antrąjį frontą savo teritorijoje“, – sakė A.Vindmanas.

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Per Rusijos raketinę ataką, per kurią nukentėjo populiarus restoranas Ukrainos rytuose, žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki devynių, trečiadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.

Anksčiau skelbta apie aštuonias aukas. Trečiadienio rytą iš po griuvėsių buvo ištrauktas dar vieno vyro kūnas, teigė pareigūnai.

Per antradienio vakarą Kramatorską sukrėtusį išpuolį taip pat buvo sužeisti mažiausiai 56 žmonės. Rusijos raketa pataikė į vietos kavinę, kurioje dažnai lankosi žurnalistai, pagalbos darbuotojai ir kariai, naudojantys Kramatorską kaip operacijų bazę. Miestas yra vos už kelių kilometrų nuo fronto linijos.

„AP“/„Scanpix“/Restorano griuvėsiai Kramatorske

Tarp žuvusiųjų buvo trys vaikai. Generalinis prokuroras Andrijus Kostinas sakė, kad apšaudymas įvyko tuo metu, kai žmonės grįžo iš darbo. Jis teigė, kad trys žuvę vaikai buvo 14 ir 17 metų amžiaus.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad gelbėtojai toliau tvarko nuolaužas ir ieško daugiau išgyvenusiųjų.

Šį mėnesį Ukraina pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą ir pasiekė tam tikrų teritorinių laimėjimų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paskelbė, kad Ukrainos kariai pasistūmėjo į priekį visomis kryptimis.

Rusija suintensyvino savo oro kampaniją Ukrainoje, kol vyksta kovos prie fronto linijos.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ būstinėje Sankt Peterburge atliktų kratų metu rasti dokumentai rodo, jog grupuotė yra susijusi su prieš Lietuvą vykdyta informacine ataka, trečiadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD).

„Per kratas, kurias Rusijos teisėsauga savaitgalį atliko šios privačios karinės kompanijos biure po jos savininko ir vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto, rasti keletas jo pasų, išduotų svetima pavarde, – feisbuke trečiadienį teigia departamentas. – Tarp dokumentų buvo ir pasas, išduotas Jevgenijaus Prigožino antrininkui, kuris 2020 metais buvo panaudotas informaciniam išpuoliui prieš Lietuvą surengti.“

Kaip skelbta VSD ir Lietuvos karinės žvalgybos kasmetinėje ataskaitoje, 2020 metų pradžioje į Vilniaus oro uostą atskraidintas J. Prigožinui priklausantis orlaivis „Hawker 800“.

Anot Lietuvos žvalgybos, tuo pačiu metu reisiniu lėktuvu į Lietuvą du kartus atvyko asmuo, turintis Jevgenijaus Prigožino vardu išduotą Rusijos piliečio pasą, veido bruožais primenantis patį J.Prigožiną, bet tai nebuvo šis Kremliaus režimui artimas oligarchas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kadras iš vaizdo įrašo/Jevgenijus Prigožinas „Wagner“ samdinių kapinėse

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su neplanuotu vizitu atvyko į Kyjivą, kur susitiks su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu ir dalyvaus Ukrainos Konstitucijos priėmimo 27-ųjų metinių minėjimo renginiuose, pranešė Lietuvos prezidento spaudos tarnyba.

Planuojama, kad Lietuvos prezidentas su Ukrainos vadovu aptars liepos mėnesį Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę, taip pat Ukrainos derybas dėl narystės Europos Sąjungoje, Lietuvos ir Europos Sąjungos pagalbą Ukrainai.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Prezidento Gitano Nausėdos metinė kalba

G.Nausėda į Kyjivą atvyko iš Hagos, kur vakar 7 valstybių vadovų susitikime aptarė tolesnę paramą Ukrainai. Hagoje Lietuvos lyderis paskelbė, jog Lietuva įsigijo dvi NASAMS oro gynybos sistemas, kurias perduos Ukrainai. 

„Rytoj vykstu į Ukrainą, vežuosi gerų žinių, kurias galiu pagaliau pateikti savo bičiuliui Volodymyrui Zelenskiui, Ukrainos prezidentui. Ukrainos prezidentas ne kartą kėlė klausimą dėl galimo NASAMS sistemų perdavimo Ukrainai, ir šiandien buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos ir Norvegijos kompanijos „Kongsberg“, kad nupirksime ir suteiksime Ukrainai dvi NASAMS paleidimo atnaujintas sistemas, ir jos bus patiektos Ukrainai pačiu artimiausiu metu“, – vėlų antradienio vakarą Hagoje sakė prezidentas.

Iš Kyjivo Lietuvos prezidentas vyks į Briuselį, kur ketvirtadienį prasideda Europos vadovų susitikimas.

Grupės kaimų išvadavimas, kuriuos okupavo Rusija, nebuvo „pagrindinis įvykis“ Kyjivo planuojamame kontrpuolime, leidiniui „Financial Times“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Kai tai įvyks, jūs pamatysite viską... Visi viską pamatys“, – tvirtino ministras, ragindamas neteikti reikšmės žiniasklaidos pranešimams apie lėtą Ukrainos pažangą prieš gerai įsitvirtinusius rusus.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

O.Reznikovo teigimu, pagrindiniai Ukrainos rezervai, įskaitant daugumą brigadų, neseniai apmokytų Vakaruose ir aprūpintų moderniais NATO tankais bei šarvuočiais, dar nėra dislokuoti.

Jis taip pat išreiškė nuomonę kad praėjusio savaitgalio sukilimas Rusijoje parodė esminį prezidento Vladimiro Putino režimo silpnumą.

„Tai tarsi sniego gniūžtė, – sakė ministras, turėdamas omenyje režimo polinkį į savidestrukciją, – kuo ji didesnė, tuo greičiau rieda“.

O.Reznikovas išreiškė viltį, kad neramumai Maskvoje paskatins Vakarų sostines dar labiau padidinti ginklų siuntas, skirtas padėti Kyjivui.

Interviu metu gynybos ministras pripažino suprantantis, kad NATO susitikimo metu Vilniuje Ukrainai nebus pasiūlyta narystė Aljanse.

„Suprantame, kad karštojoje fazėje, vargu, ar pavyks priimti vieningą politinį sprendimą. Tačiau mums reikia aiškaus signalo, aiškių gairių“, – sakė O.Reznikovas.

Ukraina buvo vienintelė šalis pasaulyje, turinti mūšio lauko patirties „sulaikant rusus. . ir [pradėjusi] su jais kovoti NATO ginklais“, – atkreipė dėmesį jis.

„Kokių dar argumentų reikia, kad Ukraina būtų pakviesta į NATO?“ – pridūrė ministras. 

Jis pasakojo, jog Ukrainos kariuomenė ir toliau daro didelius nuostolius Rusijos kariams, naikinimą naudoja kaip priemonę, o „Ukrainos žemių išlaisvinimą – kaip tikslą“. Tačiau patvirtino ir Vakarų karybos ekspertų teiginius, jog šis kontrpuolimas skirsis nuo to, ką liudijome anksčiau.

O.Reznikovas sutiko, jog ši operacija kontrastuos su praėjusių metų stulbinančiu Rusijos pajėgų sutriuškinimu Kyjive, šiaurės rytinėje Charkivo srityje ir pietiniame Chersono mieste.

„Negalima tikėtis stebuklo per kiekvieną operaciją“, – sakė jis.

Aktyvios Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo operacijos prasidėjo birželio pradžioje. Ukrainos kariuomenės atstovų teigimu, nuo to laiko pietuose išlaisvinta 130 kv. km teritorijos.

Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės žengimas į priekį fronto linijoje nevyksta greitai. Tačiau, pasak jo, taip prasidėjo ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rudens kontrpuolimas.

„Wagner“ įkūrėjo savaitgalio „žygis“ į Maskvą baigėsi tremtimi Minske. Rusijos valdžia jau paskelbė, kad privati karinė kampanija perduos visą turimą karinę techniką reguliariajai kariuomenei. Tačiau, anot žurnalisto Arkadijaus Babčenkos, po šios istorijos pralaimėtojais galima laikyti tiek Jevgenijų Prigožiną, tiek Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Interviu 15min jis teigė, kad savaitgalio „sukilimas“ – tik pirmoji naujojo etapo Rusijoje dalis.

„Prigožinas neturėjo tikslo nuversti valdžią. Jis apie tai nė neužsiminė. Tiesiog, man atrodo, jis nusprendė, jog pagavo paukštį už uodegos ir gali daryti, ką nori. Ir tai buvo tiesa – jis įkūrė savo visiškai nepriklausomą karinę kompaniją, kuri nebuvo pavaldi daugiau niekam.

Be to, jis tapo bemaž antru žmogumi visoje šalyje. Ir tuo metu Rusijos Gynybos ministerija nusprendė, kad jis yra pernelyg autonomiškas, turi per daug valdžios, be to, bando ją apriboti“, – sakė A.Babčenka.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Arkadijus Babčenka

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 930 rusų karių. Nuo invazijos pradžios Rusija patyrė daugiau nei 227 tūkst. gyvosios jėgos nuostolių.

Pasak Generalinio štabo, taip pat buvo sunaikinta 13 šarvuotų kovos mašinų, 6 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešraketinė kovos sistema.

Ukrainos oro gynybos pajėgos per parą numušė 7 bepiločius orlaivius.

Rusija trečiadienio naktį atakavo Ukrainą iranietiškais dronais „Shahed“, ryte pranešė ukrainiečių kariuomenės Generalinis štabas.

Ukrainos gynybos pajėgos numušė šešis „Shahed-136/131“ tipo dronus, paleistus iš pietryčių, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė oro pajėgų vadovybė.

Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas per „Telegram“ pranešė, kad naktį srities teritorijoje oro gynybos pajėgos sunaikino du priešo dronus.

Čerkasų regiono administracijos vadovas Ihoris Taburecas per „Telegram“ taip pat informavo, kad ukrainiečiai šioje srityje sunaikino du dronus.

„Tačiau dar du pataikė į tuščią sandėlį Čerkasų rajone“, – nurodė jis.

I.Tabureco teigimu, gelbėtojai operatyviai likvidavo kilusį gaisrą, niekas nenukentėjo.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Ukrainos oro gynybos darbo rezultatai

Pirmadienį sukako metai, kai Jungtinė Karalystė pradėjo operaciją „Interflex“, skirtą apmokyti ukrainiečių karius. Gynybos ministerijos teigimu, per šį laiką buvo apmokyta daugiau kaip 17 tūkst. Ukrainos kariuomenės naujokų. Šalies vyriausybė viliasi, kad iki metų pabaigos bus apmokyta 30 tūkst. Ukrainos gynėjų.

Šią operaciją britai vykdo kartu su devyniomis šalimis-partnerėmis. Jos tikslas – išmokyti Ukrainos savanorius išgyventi mūšio lauke ir tapti mirtinai pavojingais.

„Zuma press“/„Scanpix“/Asociatyvi nuotr.

Mokymams organizuoti mobilizuojama daugiau kaip tūkstantis karių, o šį mėnesį pirmą kartą buvo mobilizuotas visas kariuomenės atsargos dalinys.

„Tai viena svarbiausių mobilizacijų, kokią teko matyti per pastaruosius metus. Tai mūsų indėlis remiant Ukrainos kolegas. Taigi, taip, absoliučiai buvau šios misijos savanoris“, – pasakojo britų kariuomenės atsargos majoras Deepe Rawji, kuris per penkiolikos metų karjerą tarnavo Afganistane, Rytų Afrikoje ir Artimųjų Rytų regione.

JIs pasakojo, kad išgirdus ukrainiečių pasakojimus apie patirtus išgyvenimus iš fronto linijos Ukrainoje, jiems „piestu šiaušėsi plaukai“.

„Tai tik priartina prie jų išgyvenimų ir parodo, kaip svarbu tai, ką mes darome“, – Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos paskelbtame interviu sakė majoras.

„Jie visiškai nuolankūs. Jie linkę į priekį. Jie nori savanoriškai siekti daugiau, mesti sau iššūkį. Juos mokyti – privilegija“, – pridūrė jis.

Ankstyvą 2023 m. birželio 22 d. rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Čonharo kelio tiltams tarp Krymo pusiasalio ir Rusijos okupuotos Chersono srities, kasdienėje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Šie tiltai aptarnauja vieną iš dviejų pagrindinių tiekimo maršrutų tarp Krymo ir Chersono.

Britų žvalgybos teigimu, kelias per Čonharo tiltus yra tiesiausias maršrutas iš rusų logistikos centro Džankojuje, Kryme, ir Zaporižios sektoriaus, kuriame Rusija šiuo metu ginasi nuo didelio masto Ukrainos puolimo.

„Laikinai uždarius šį maršrutą, gyvybiškai svarbiems Rusijos logistikos konvojams alternatyviais maršrutais frontą pasiekti prireikia perpus daugiau laiko“, – rašoma apžvalgoje.

Pranešimuose nurodoma, kad Rusijos valdžios institucijos beveik neabejotinai per parą pastatė pontoninį tiltą pakeičiančią perėją, kurią, labai tikėtina, gali kirsti tik karinis transportas.

Greitis, kuriuo buvo pastatyta pakaitinė perėja, rodo, koks gyvybiškai svarbus šis maršrutas Rusijos karinėms operacijoms okupuotoje Ukrainoje, pažymėjo britų žvalgyba.

Jungtinės Valstijos antradienį įvedė sankcijas siekdama nutraukti aukso kasybos veiklą, iš kurios Afrikoje finansuojama rusų privati karinė bendrovė „Wagner Group“, ir pažadėjo pareikalauti, kad jos samdiniai atsakytų už piktnaudžiavimą.

Pranešimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po „Wagner“ trumpo maišto Rusijoje.

Priemonės prieš „Wagner Group“ buvo suplanuotos anksčiau, tačiau trumpam buvo atidėtos, nes JAV pareigūnai vengė sudaryti įspūdį, kad Vašingtonas galėtų būti palankesnis kuriai nors pusei „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino kovoje dėl valdžios.

Iždo departamentas paskelbė sankcijas Centrinės Afrikos Respublikoje kasyklas valdančiai bendrovei „Midas Resources“ ir aukso bei deimantų supirkimo bendrovei „Diamville“, nurodydamas, kad abi šias bendroves kontroliuoja J.Prigožinas.

„AP“/„Scanpix“/„Wagner“ pajėgos Šiaurės Malyje

Sankcijos, kuriomis bus blokuojamas bet koks JAV esantis kompanijų turtas ir kriminalizuojami sandoriai su jomis, taip pat taikomos Dubajuje įsikūrusiai bendrovei „Industrial Resources General Trading“, kaltintai tvarkius „Diamville“ sandorių finansus.

„Wagner Group“ savo žiaurias operacijas iš dalies finansuoja eksploatuodama gamtinius išteklius tokiose šalyse kaip CAR ir Malis, – pareiškime teigė Iždo departamento sankcijų pareigūnas Brianas Nelsonas. – Jungtinės Valstijos ir toliau taikysis į „Wagner Group“ pajamų srautus, kad sumažintų jos ekspansiją ir smurtą Afrikoje, Ukrainoje ir bet kur kitur.“

Su „Wagner Group“ kontraktų yra sudarę kariniai režimai Afrikoje, bendrovė vaidino svarbų vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą, o J.Prigožinas ragino V.Putiną panaudoti dar didesnę jėgą.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris, anksčiau antradienį pristatydamas sankcijas, dar kartą sukritikavo „Wagner“ samdinius, kaltinamus dideliais piktnaudžiavimais Afrikoje.

„Mes manome, kad visur, kur tik eina „Wagner“, jie neša mirtį ir destrukciją. Jie kenkia vietos gyventojams, išgauna naudingąsias iškasenas, o iš bendruomenių, kuriose vykdo veiklą, ištraukia pinigus“, – žurnalistams sakė M.Milleris.

„Todėl ir toliau raginame Afrikos ir kitų šalių vyriausybes nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su „Wagner“, – sakė jis.

Praėjusį mėnesį Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucija pranešė, kad užsienio pajėgos, kurias JAV įvardijo kaip „Wagner“, dalyvavo 2022 metų kovo mėnesį centrinėje Malio dalyje esančiame Muros mieste išžudant mažiausiai 500 žmonių.

J.Prigožinui po šeštadienio maišto Rusijoje pagal susitarimą su Kremliumi buvo leista vykti į Baltarusiją, antradienį patvirtino Rusijos sąjungininkės autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka.

A.Lukašenkos sprendimas priimti J.Prigožinas yra „dar vienas pavyzdys, kad jis renkasi Vladimiro Putino interesus ir Kremliaus interesus, o ne Baltarusijos žmonių interesus“, – sakė M.Milleris.

Plačiau apie „Wagner“ veiklą Afrikoje skaitykite ČIA.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka gali pasinaudoti Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimu Baltarusijoje kartu su „Wagner“ buvimu, kad įrodytų, jog Baltarusija gali apsiginti nepriklausomai nuo Rusijos.

Naujoje Amerikos karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje teigiama, kad A.Lukašenka gali pasinaudoti „Wagner“ buvimu Baltarusijoje, kad sukurtų sau „manevro erdvę“ ir atsvertų Kremliaus bandymus absorbuoti Baltarusiją per Sąjunginę valstybę.

Analitikai mano, kad A.Lukašenka įsikišo į konfliktą tarp J.Prigožino ir V.Putino kaip tarpininkas, siekdamas pademonstruoti savo gebėjimą sėkmingai ir savarankiškai veikti Rusijos politikoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka, Jevgenijus Prigožinas ir Vladimiras Putinas

„A.Lukašenkos gyrimasis, kad jis sugeba manipuliuoti įtakingais V.Putino aplinkos veikėjais, yra žeminantis V.Putiną, nesvarbu, ar tai tiesa, ar ne. Tai, kad V.Putinas nepaneigė A.Lukašenkos pasakojimo apie įvykius ir iš tikrųjų viešai padėkojo A.Lukašenkai, yra dar labiau žeminantis faktas“, – teigia analitikai.

Jie taip pat pažymi, kad A.Lukašenka gali bandyti pasinaudoti „Wagner“ grupe Baltarusijoje, kad sumažintų Baltarusijos kariuomenės struktūrinę priklausomybę nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų.

„Naujojo Rusijos režimo stabilumo krizė gali suteikti Minskui naujų galimybių“, – pažymi ISW.

Be to, tai, kad Baltarusija anksčiau gavo neįvardytą kiekį Rusijos branduolinių ginklų, yra įvykis, kurį A.Lukašenka taip pat galėtų panaudoti atsverdamas Kremliaus kampaniją per Sąjunginę valstybę užvaldyti Baltarusiją.

Taip pat pažymima, kad birželio 27 d. A.Lukašenka patvirtino gavęs Rusijos branduolinių ginklų ir užsiminė, kad Baltarusija panaudotų branduolinį ginklą, jei priešiška valstybė užpultų Baltarusiją.

„Šis įvykis yra įdomesnis, nes A.Lukašenka galėtų panaudoti branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje prieš Rusiją, o ne bet kokią grėsmę NATO ar Ukrainai“, – teigia analitikai.

„Vykstantis galios žaidimas tarp V.Putino, A.Lukašenkos ir J.Prigožino dar nesibaigė ir turės trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių, kurios gali būti naudingos Ukrainai“, – teigė ISW.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando „Wagner Group“ finansininką Jevgenijų Prigožiną pristatyti kaip korumpuotą ir melagį, kad sugriautų jo reputaciją tarp „Wagner“ darbuotojų ir Rusijos visuomenėje.
• Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pasakojimas apie jo tarpininkavimą tarp V. Putino ir J. Prigožino birželio 24-25 d. kartu su V. Putino birželio 26 d. kalba rodo, kad V. Putinas pažadėjo A. Lukašenkai ir J. Prigožinui, kad J. Prigožinas ir „Wagner Group“ turės „saugumo garantijas“ Baltarusijoje.
• Tikėtina, kad Lukašenka siekia panaudoti „Wagner Group“ Baltarusijoje, kad įsigytų erdvės manevrams ir atsvertų Kremliaus kampaniją absorbuoti Baltarusiją per Sąjunginę valstybę, ir tikriausiai siekia griežtai kontroliuoti bet kokias „Wagner Group“ pajėgas, kurios įžengs į Baltarusiją.
• Birželio 27 d. A. Lukašenka taip pat paskelbė, kad ankstesnę dieną Baltarusija gavo nenurodytą skaičių Rusijos branduolinių ginklų – šį įvykį A. Lukašenka taip pat gali panaudoti siekdamas atsverti Kremliaus kampaniją absorbuoti Baltarusiją per Sąjunginę valstybę.
• Besitęsiantis Putino, Lukašenkos ir Prigožino galios žaidimas dar nesibaigė ir toliau turės trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių, kurios gali būti naudingos Ukrainai.
• Kremliaus kampanija, kuria siekiama sugriauti Prigožino reputaciją ir galbūt išformuoti Vagnerio grupės pajėgas Ukrainoje, mažina tikimybę, kad Putinas artimiausiu metu paskelbs naują rezervo mobilizacijos etapą.
• Ukrainos pajėgos vykdė kontrpuolimo operacijas mažiausiai keturiuose fronto sektoriuose ir, kaip pranešama, birželio 27 d. pasiekė laimėjimų.
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželio 27 d. įvardijo pagrindines Ukrainos kontrpuolimo pastangas, taip galbūt parodydamas savo gynybinį prioritetą.
• Rusijos ir Ukrainos pajėgos tęsė ribotas antžemines atakas į šiaurės vakarus nuo Svatovės ir į pietus nuo Kreminnos.
• Ukrainos pareigūnai signalizuoja, kad Ukrainos pajėgos naudojasi ginkluotu sukilimu Rusijoje ir nuo birželio 27 d. intensyvina kontrpuolimo operacijas Bachmuto srityje.
• Ukrainos pajėgos tęsė kontrpuolimo operacijas Donecko-Zaporižios srities administracinės sienos rajone.
• Rusijos kariniai tinklaraštininkai išreiškė susirūpinimą dėl Ukrainos bandymų žengti į pietus nuo Chersono miesto.
• Rusijos pareigūnai išreiškė įvairias nuomones dėl privačių karinių bendrovių ateities reaguojant į ginkluotą sukilimą.
• JT pranešė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija sulaikė šimtus ukrainiečių civilių.

NATO yra pasirengusi gintis nuo bet kokios grėsmės iš Maskvos ar Minsko, antradienį sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, Baltarusijai priėmus rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“, savaitgalį Rusijoje surengusios trumpai gyvavusį maištą, bosą Jevgenijų Prigožiną.

Pasak J.Stoltenbergo, NATO kitą mėnesį per viršūnių susitikimą Vilniuje sutars stiprinti savo gynybą, kad apsaugotų visas nares, ypač turinčias bendrą sieną su Rusijos sąjungininke Baltarusija.

„Dar per anksti galutinai spręsti dėl fakto, kad Prigožinas persikėlė į Baltarusiją ir [kad], labiausiai tikėtina, dalis jo pajėgų taip pat bus Baltarusijoje, pasekmių“, – reporteriams sakė J.Stoltenbergas.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

„Absoliučiai aišku tai, jog mes pasiuntėme aiškią žinią Maskvai ir Minskui, kad NATO yra čia saugoti kiekvienos sąjungininkės ir kiekvieno NATO teritorijos centimetro“, – sakė jis po Hagoje surengtos vakarienės su septynių šalių lyderiais.

Pasak J.Stoltenbergo, Maskvai ar Minskui turi būti visiškai aišku dėl „mūsų sugebėjimo ginti sąjungininkes nuo bet kokios potencialios grėsmės, nepriklausomai nuo to, ką galvojate apie „Wagner“ pajėgų judėjimą“.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo dėl „Wagner“ kovotojų Baltarusijoje.

„Jei „Wagner“ Baltarusijoje dislokuos savo serijinius žudikus, visoms kaimyninėms šalims iškils dar didesnis nestabilumo pavojus“, – teigė jis spaudos konferencijoje.

Antradienį, po savaitgalį įvykusio dramatiško „Wagner“ kovotojų maišto, sukėlusio didžiausią grėsmę Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžiai, į Baltarusiją atvyko samdinių bosas J.Prigožinas.

Šis buvęs Kremliaus sąjungininkas ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjas sukūrė galingiausią Rusijoje privačią kariuomenę ir užverbavo tūkstančius kalinių kovoti Ukrainoje.

J.Stoltenbergas pridūrė, kad Vakarai neturi nuvertinti Rusijos, nepaisant savaitgalį kilusio chaoso.

Jis teigė, kad labai svarbu ir toliau remti Ukrainą prieš Rusijos invaziją ir kad NATO sąjungininkės parengs būdą, kaip Kyjivui tapti Aljanso nariu.

Vakarienę surengęs Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte atmetė Rusijos lyderio Vladimiro Putino teiginius, esą Vakarai nori, kad rusai žudytų vieni kitus.

„Neigiu vakarykštę Putino mintį, kad mes Vakaruose norime, jog Rusijoje įsivyrautų chaosas – priešingai, nestabilumas Rusijoje kuria nestabilumą Europoje“, – sakė jis.

Per rusų raketos smūgį restoranui Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki aštuonių, tarp aukų yra trys vaikai, trečiadienį pranešė pareigūnai.

„Birželio 28-ąją 7 val. (ir Lietuvos laiku) iš po kavinės pastato griuvėsių ištraukti aštuonių žuvusiųjų (įskaitant tris vaikus, kurių du gimę 2008 ir 2011 metais) palaikai“, – per „Telegram“ paskelbė Ukrainos valstybinė gelbėjimo tarnyba.

Ukrainiečių policijos teigimu, Rusija antradienį vakare į miestą paleido dvi raketas „žemė–oras“ S-300. Donecko gubernatorius Pavlo Kyrylenka taip pat sakė, kad į miestą, kur kadaise gyveno 150 000 žmonių, pataikė dvi Rusijos raketos. 

Ukrainiečių gelbėjimo tarnyba per „Telegram“ paskelbė, kad per raketų smūgį populiariam restoranui „Ria Pizza“ buvo sužeisti 47 žmonės.

„Ten buvo daug žmonių, po griuvėsiais yra vaikų“, – sakė Jevhenas, vakarieniavęs tame restorane su dviem draugais.

Kompanija kaip tik ruošėsi išeiti, o tada įvyko sprogimas ir vienas jo draugų buvo palaidotas po griuvėsiais, naujienų agentūrai AFP pasakojo Jevhenas.

Trys kolumbiečiai, įskaitant rašytoją Hectorą Abadą, atvykę į Ukrainą išreikšti solidarumo, per sprogimą buvo lengvai sužeisti.

Įvykio vietoje, kur liepsnojo gaisrai, o kariai ir gelbėtojai ieškojo aukų, greitai susirinko minia.

Kai raketa pataikė į restoraną, jame buvo nemažai žmonių, AFP teigė vienas iš virėjų, 32 metų Ruslanas.

„Aš buvau ką tik atvykęs: aš stovėjau ten, o paskui buvau palaidotas, – pasakojo jis. – Man pasisekė.“

Scanpix nuotr./Rusijos raketų atakos Kramatorske padariniai

Natalija verkdama pasakojo, kad jos 23 metų netikras brolis Nikita buvo viduje prie picų kepimo krosnies.

„Jie negali jo ištraukti, jį užklojo“ nuolaužos, sakė ji.

Per smūgį miestui, į kurį Rusija dažnai kėsinasi nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį, taip pat buvo apgadinti keli netoliese esantys pastatai.

Rusijos raketų atakos Kramatorske padariniai

+7

Kramatorskas yra maždaug už 30 km nuo fronto linijos.

„Žmonės man sakė, kad girdėjo skrendant lėktuvą, pasigirdo šnypštimas, o paskui – sprogimas“, – AFP pasakojo devyniolikmetis ukrainiečių karys, pasivadinęs „Vaiduokliu“ ir buvęs netoliese, kai įvyko smūgis.

Jis greitai įėjo į restoraną, kad padėtų gelbėtojams. „Viena mergina buvo įstrigusi, sužeista. Jiems dar nepavyko jos ištraukti“, – sakė jis.

Kramatorskas yra vienas didžiausių Kyjivo tebekontroliuojamų miestų Ukrainos rytuose.

Kinijos pasiuntinys Europos Sąjungoje užsiminė, kad Pekinas galėtų paremti Ukrainos tikslą atkurti savo teritorinį vientisumą su 1991 metų sienomis, apimančiomis ir Rusijos 2014-aisiais aneksuotą Krymą, pranešė televizija „al Jazeera“.

Neseniai per interviu šiai televizijai ir dar dviem žiniasklaidos priemonėms Fu Congo buvo paklausta apie paramą Kyjivo tikslams, tarp kurių yra Rusijos okupuotų regionų susigrąžinimas. „Nesuprantu, kodėl ne“, – atsakė kinų aukšto rango diplomatas.

„Gerbiame visų šalių teritorinį vientisumą. Kai Kinija užmezgė santykius su buvusia Sovietų Sąjunga, dėl to sutarėme. Tačiau, kaip sakiau, tai istoriniai klausimai, kuriuos turi aptarti ir spręsti Rusija ir Ukraina, ir būtent už tai mes pasisakome“, – sakė Fu Congas.

Pasak JAV pareigūnų, informuotų apie amerikiečių žvalgybos informaciją šiuo klausimu, vienas iš Rusijos generolų iš anksto žinojo apie Jevgenijaus Prigožino planus sukilti prieš Rusijos karinę vadovybę, todėl kyla klausimų, kokią paramą samdinių lyderis turėjo aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

JAV pareigūnai sakė bandantys išsiaiškinti, ar generolas Sergejus Surovikinas, buvęs vyriausiasis Rusijos vadas Ukrainoje, padėjo suplanuoti J.Prigožino veiksmus praėjusį savaitgalį, kurie kėlė didžiausią grėsmę prezidentui Vladimirui Putinui per 23 jo valdymo metus.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sergejus Surovikinas

Pasak analitikų, generolas S.Surovikinas yra gerbiamas karinis lyderis, padėjęs sustiprinti gynybą visose mūšio linijose po praėjusių metų Ukrainos kontrpuolimo.

Sausio 11 d. Rusijos ginkluotųjų pajėgų Ukrainoje vadu buvo paskirtas Valerijus Gerasimovas, o buvęs pajėgų vadas S.Surovikinas pavestas jo tiesioginei atsakomybei, tačiau jis išlaikė įtaką vadovaujant karo operacijoms ir išlieka populiarus tarp karių.

Amerikiečių pareigūnų teigimu, esama ženklų, jog kiti Rusijos generolai taip pat galėjo palaikyti J.Prigožino bandymą jėga pakeisti Gynybos ministerijos vadovybę. Dabartiniai ir buvę JAV pareigūnai teigė, kad J.Prigožinas nebūtų pradėjęs savo sukilimo, jei nebūtų tikėjęs, kad jam į pagalbą ateis kiti, užimantys vadovaujančias pareigas.

Jei generolas S.Surovikinas dalyvavo praėjusio savaitgalio įvykiuose, tai būtų naujausias ženklas, kad nuo pat V.Putino karo Ukrainoje pradžios Rusijos karinėje vadovybėje vyksta nesutarimai, ir tai galėtų reikšti platesnį skilimą tarp V.Prigožino šalininkų ir dviejų vyresniųjų V.Putino karinių patarėjų: gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir generalinio štabo viršininko generolo Valerijaus Gerasimovo.

Pasak pareigūnų, V.Putinas dabar turi nuspręsti, ar jis mano, kad generolas S.Surovikinas padėjo J.Prigožinui, ir kaip jis turėtų reaguoti.