Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Lavrovas prakalbo apie Vladimiro Putino planus dėl Ukrainos
09:32
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per vizitą Mozambike pareiškė, kad Maskva tęs karą prieš Ukrainą tol, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos 2024 m. birželio mėn. iškėlė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas.
Tuomet jis iš esmės kalbėjo apie visišką Kyjivo kapituliaciją.
„Prezidentas aiškiai patvirtino, kad mes toliau sieksime tikslų, kurie buvo iškelti dar 2024 m. birželio mėn. per Vladimiro Putino kalbą Užsienio reikalų ministerijoje“, – pažymėjo Rusijos diplomatijos vadovas spaudos konferencijoje su Mozambiko užsienio reikalų ministre Maria Lucas.
2024 m. per kalbą, kurią paminėjo S.Lavrovas, V.Putinas reikalavo išvesti Ukrainos kariuomenę iš visos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių, kurių Rusija nesugebėjo užimti, pripažinti šiuos regionus ir Krymą Rusijos dalimi, atsisakyti Ukrainos narystės NATO, taip pat „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą.
Kremliaus šeimininkas tikino, kad įvykdžius šias sąlygas, jis „nedelsdamas“ duos įsakymą nutraukti ugnį.
S.Lavrovas taip pat pasinaudojo proga apkaltinti Vakarų šalis tuo, kad jos, „imituodamos pasirengimą deryboms“, perėjo prie atvirų ultimatumų Rusijai.
Pasak jo, visus anksčiau pasiektus susitarimus – 2014 m., 2015 m., 2019 m. ir net 2022 m. – sugriovė pats Vakarų pasaulis, todėl Maskvos „geranoriškumo ir vilčių atsargos“ „galutinai išseko“.
Ministras pabrėžė, kad Rusija daugiau nebetikės Vakarų garantijomis.
2024 m. birželį V.Putinas, be Ukrainos kapituliacijos, taip pat reikalavo panaikinti visas Vakarų sankcijas Rusijai ir grasino, kad, jei Kyjivas ir Vakarai atsisakys šių sąlygų, „realybė vietoje keisis, o derybų sąlygos bus kitokios“.
Kaip ketvirtadienį skelbė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi trimis Kremliui artimais šaltiniais, V.Putinas greičiausiai imsis karo veiksmų eskalacijos, nepaisydamas Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo raginimų siekti taikos ir savo patarėjų rekomendacijų sustabdyti karą palei fronto liniją.
Vieno iš pašnekovų teigimu, Rusijos vadovas nepamiršo savo troškimo pilnai okupuoti Donbasą, nepaisant to, kad Rusijos puolimo tempai smarkiai sulėtėjo, o 2026 m. Rusija net prarado užkariautą teritoriją.
Tolimojo nuotolio smūgiai, kuriuos suduoda Ukrainos dronai, jau pasiekia taikinius už Uralo ir sukėlė didžiausią istorijoje degalų krizę Rusijoje. Tačiau, kaip pažymima straipsnyje, net tai nepakeitė V.Putino užmojų.
Donbaso užėmimą jis laiko „principo klausimu“, nurodė vienas iš „Reuters“ šaltinių, reguliariai susitinkantis su V.Putinu. Kito šaltinio teigimu, eskalacija tikėtina artimiausiais mėnesiais.
Kas nutiko: kodėl Rusija nebepuola tam tikromis kryptimis
10:56
Rusijos kariuomenė bandė surengti didelio masto puolimą, tačiau iš esmės nesugebėjo pasiekti nė vieno iš užsibrėžtų tikslų. Tuo tarpu priešas turėjo beveik dvigubą pranašumą tiek karių skaičiumi, tiek technika.
Apie tai penktadienį, liepos 10 d., paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, apibendrindamas 2026 m. pirmojo pusmečio rezultatus.
„Jei anksčiau Rusijos armija vykdė aktyvius puolimo veiksmus 13 operatyvinių krypčių, tai dabar tokių krypčių liko ne daugiau kaip šešios–septynios“, – pabrėžė jis.
O.Syrskis pareiškė, kad Ukrainos gynėjai tęsia gynybinę operaciją, o kai kuriose kryptyse vykdo aktyvius veiksmus ir išlaiko operatyvinę iniciatyvą.
Šiuo metu, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado, ukrainiečių puolamųjų veiksmų ir rusų veiksmų santykis yra maždaug 40 prie 60.
„Būtent dėl aktyvių gynybos pajėgų veiksmų 2026 m. pirmąjį pusmetį Rusijos kariuomenės žengimo tempai sumažėjo daugiau nei perpus“, – pranešė O.Syrskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad vidutiniai mėnesiniai Rusijos nuostoliai žuvusiais ir sužeistais sudaro apie 32 tūkstančius karių.
O.Syrskis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos įgyvendina Rusijos sekinimo strategiją. Jo teigimu, pagal žengimo į priekį tempą abi pusės faktiškai priartėjo prie lygybės.
Išlieka tendencija, kad didėja santykis tarp teritorijos, kurią išlaisvina Ukrainos pajėgos, ir tų ruožų, kuriuose priešui pavyksta žengti į priekį, – pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų vadas.
Portalas „New Voice“ priminė, kad liepos 7 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pareiškė, jog, nepaisant didelių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasiekimų ir pranašumo prieš priešą parengties lygiu, kol kas per anksti kalbėti apie esminį karo posūkį.
Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, liepos 10 d. ryte Rusija per pastarąją parą karo metu neteko apie 1 460 karių. Bendri Rusijos kariuomenės nuostoliai sudaro apytikriai 1 416 280 karių – žuvusių ir sužeistų.
Zelenskis: Ukraina ir Lenkija supranta turinčios bendrą priešą – Rusiją
10:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, po susitikimo su lenkų lyderiu Karoliu Nawrockiu, pareiškė, kad su Lenkija turi būti tęsiami draugiški santykiai.
„Mano nuomone, mūsų susitikimas su Lenkijos prezidentu buvo svarbus, gana ilgas ir konstruktyvus“, – žurnalistams per „WhatsApp“ sakė V. Zelenskis.
Prezidentai susitiko trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Ankaroje kuluaruose po didelio nesutarimo tarp Kyjivo ir Varšuvos dėl Voluinės žudynių.
V. Zelenskis nurodė, kad istoriniai klausimai buvo viena iš susitikimo temų. Jis pridūrė, kad „turime būti konstruktyvūs ir taktiški, kad nepakenktume svarbiems draugiškiems kaimyniniams Ukrainos ir Lenkijos santykiams“.
Pasak V. Zelenskio, kita susitikimo tema buvo saugumas. Jis pabrėžė, kad abi pusės supranta turinčios bendrą priešą – Rusiją.
V. Zelenskis daugiau nei valandą trukusį susitikimą apibūdino kaip svarbų ir būtiną. Jis pabrėžė, kad abiem pusėms labai svarbu išsaugoti tarpusavio supratimą bei paramą ir veikti kartu.
„Stiprūs santykiai yra tai, ko reikia mūsų šalims. Sutarėme, kad tęsime šį dialogą“, – sakė V. Zelenskis.
Lenkijos prezidentas po susitikimo teigė, kad Lenkija ir Ukraina vienodai vertina grėsmes nepriklausomybei, ir patvirtino, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme abiem šalims.
K. Nawrockis pripažino, kad jiems nepavyko išspręsti istorinių klausimų, tačiau pridūrė, jog nesitikėjo, kad pavyks sureguliuoti juos visus.
Jis taip pat pareiškė, kad Ukrainos sukilėlių armija (UPA) bei jos simbolika yra „nediskutuotini dalykai“, kaip ir lenkų tautos emocijos dėl Voluinės žudynių.
Prezidento V. Zelenskio dekretas, kuriuo vienas karinis dalinys pavadintas prieštaringai vertinamos UPA vardu, sulaukė didelės Lenkijos pareigūnų kritikos.
K. Nawrockis atėmė iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą, 2023 metais įteiktą Ukrainos prezidentui už indėlį gilinant draugiškus dvišalius santykius.
Gegužės 27 dieną V. Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinys pavadintas „UPA didvyrių“ vardu, teigdamas, kad tai pastanga atkurti nacionalines karines tradicijas ir įvertinti puikų dalinio tarnavimą ginant Ukrainos nepriklausomybę.
Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) klausimas išlieka vienu giliausių istorinių ginčų tarp Lenkijos ir Ukrainos, šalims laikantis kardinaliai skirtingų požiūrių į šį karo meto nacionalistinį judėjimą.
Lenkija laiko UPA atsakinga už žiaurias lenkų civilių žudynes Voluinėje ir Rytų Galicijoje 1943–1945 metais. Ukrainoje ši grupė plačiai vertinama kaip nacionalistinis pasipriešinimo judėjimas, kovojęs už nepriklausomybę prieš sovietų valdžią.
1943–1945 metais UPA sistemingai nužudė nuo 60 tūkst. iki 100 tūkst. etninių lenkų, daugiausia civilių, nacių okupuotoje Voluinėje ir Rytų Galicijoje. Žudynės pasiekė kulminaciją per „Kruvinąjį sekmadienį“ vykdytus kaimų užpuolimus 1943 metų liepos 11 dieną.
Ukraina į Rusiją paleido bent 376 dronus: ši gamykla degė 17 kartą
09:49
Rusija penktadienį pranešė, kad naktį visoje šalyje sunaikino 376 Ukrainos dronus, o keliuose naftos objektuose kilo gaisrai.
Rusijos oro gynybos daliniai perėmė dronus įvairiuose regionuose, įskaitant sostinės, socialiniame tinkle „X“ pranešė šalies Gynybos ministerija.
Skelbiama, kad Ukrainos dronai atakavo Krasnodaro kraštą ir Rostovo sritį. Kaip pranešė regiono operatyvinis štabas, Kubanėje buvo smogta Ilskio naftos perdirbimo gamyklai – vieną iš didžiausių Rusijos pietuose, kurios pajėgumai siekia apie 6,6 mln. tonų naftos per metus.
Valdžios institucijos pranešė, kad objekte „dėl nukritusių dronų nuolaužų kilo gaisras“. Gaisro vaizdus skelbia Ukrainos televizijos kanalai.
Kaip rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, tai jau mažiausiai 17-as kartas, kai Ilskio naftos perdirbimo gamykla tapo Ukrainos smūgių taikiniu. Pasak Ukrainos Generalinio štabo, pastarąjį kartą gamykla buvo užpulta birželio 2 dieną.
Be to, pasak Rusijos valdžios institucijų, dronų fragmentai nukrito ant „vienos iš įmonių“ ir privačiojo namo Severskajos gyvenvietėje.
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Taganrogas, Rostovo sritis, taip pat sulaukė Ukrainos dronų smūgio. Po jo užsidegė UAB „Kurgannefteprodukt“ uosto terminalas.
Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS, remdamasi miesto valdžia, rašo, kad prasidėjo evakuacija „iš ekstremalios situacijos zonos po dronų atakos“.
Azove taip pat buvo atakuota viena iš naftos bazių. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, objekte, kuris buvo apsaugotas nuo dronų tinklu, kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, užsidegė naftos bazė „DonTerminal“.
Taip pat, kaip teigia stebėsenos kanalas „Exilenova+“, buvo užpulta UAB „Azovo optikos ir mechanikos gamykla“. Ši įmonė specializuojasi gaminant optines-elektronines, radarų ir didelio tikslumo sistemas, įskaitant taikiklius, tolimačius, šiluminius vaizdo įrenginius ir ugnies valdymo sistemas, naudojamas Rusijos orlaiviuose, šarvuočiuose ir kariniuose laivuose, taip pat elektroninius komponentus raketoms.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras patvirtino, kad Azove buvo pataikyta į „du naftos produktų saugojimo objektus“. Juose kilo gaisrai. Preliminariais duomenimis, niekas nenukentėjo. Be to, jo teigimu, „šiuo metu gesinamas gaisras jūrų uosto teritorijoje“ Taganroge.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį po pasikartojančių Ukrainos smūgių pripažino, kad šalis susiduria su degalų trūkumu.
Kyjivas šiuos išpuolius vadina teisingu atpildu už beveik kasdienius Rusijos smūgius prieš Ukrainos civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą.
Analitikas išskyrė papildomas sąlygas: Trumpo pažadas Ukrainai siutina Kremlių
08:59
JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadas suteikti Ukrainai „Patriot“ priešlėktuvinių raketų gamybos licenciją pakeis jėgų pusiausvyrą dešimtmečiams, komentare leidiniui „Postimees“ sakė saugumo ekspertas Erkki Koortas.
Amerikos lyderis D.Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas suteiks Kyjivui teisę gaminti „Patriot“ oro gynybos sistemas.
Apie tai jis pranešė susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO viršūnių susitikime Ankaroje.
„Vienas iš dalykų, apie kuriuos kalbėsime, yra tai, kad suteiksime jums licenciją gaminti „Patriot“. Tai gana šaunu, tiesa? Tokiu būdu negalėsite skųstis, kad mes jų duodame nepakankamai“, – pareiškė D.Trumpas Ukrainos vadovui.
Analitikas komentare „Postimees“ išskyrė esmines sąlygas, kurias išpildžius jėgų pusiausvyra pakryps į Ukrainos pusę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujas signalas iš Lenkijos: įvardijo, ko nori iš Ukrainos už naikintuvus
08:57
Nors Varšuva šį mėnesį pareiškė, kad „MiG-29“ naikintuvus, kuriuos planavo perduoti Ukrainai, išims iš rikiuotės ir sustabdys jų eksploataciją, panašu, jog Lenkija vėl pakeitė nuomonę.
Kaip rašo naujienų agentūra PAP, Ukraina ir Lenkija atnaujino derybas dėl kovinių lėktuvų perdavimo sąlygų. Tačiau Varšuva mainais nori bepiločių orlaivių technologijų.
Lenkijos pusė pažymėjo matanti dideles galimybes, kad šis procesas baigsis teigiamu rezultatu.
Šalies gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad šiuo metu svarstomas aiškus ir konkretus pasiūlymas – „MiG-29“ naikintuvai už bepilotes technologijas.
Pasak jo, Ukrainos pusė iš pradžių sutiko su tokiu pasiūlymu, vėliau paprašė laiko apsvarstyti, o dabar vėl grįžo prie aktyvių derybų.
„Dabar jie vėl veda derybas – ir tai gerai. Tikiuosi, kad šis pasiūlymas bus sėkmingai įgyvendintas“, – pabrėžė Lenkijos gynybos ministerijos vadovas.
Mėnesio pradžioje W.Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad klausimas dėl „MiG-29“ naikintuvų perdavimo Ukrainai vis dar lieka neišspręstas, nors Lenkijos pusė gavo atitinkamą oficialų prašymą iš Kyjivo.
Prieš tai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Lenkija gali apskritai nurašyti šiuos naikintuvus, užuot juos perdavusi Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Buvo pranešta, kad orlaivius nuo pat pradžių planuota iškeisti į Ukrainos bepilotes technologijas, tačiau Varšuva pareiškė, jog Ukrainos pusė nesilaikė sąlygų, ir nusprendė palaipsniui pašalinti šią techniką iš eksploatacijos.
Lenkija dar birželio mėnesį sustabdė likusių savo naikintuvų „MiG-29“ perdavimo procesą. Tuomet Lenkijos valdžia šį sprendimą aiškino tuo, kad laukia, kol Kyjivas išspręs tam tikrus techninius ir politinius klausimus.
„Der Spiegel“: Rusija ir Kinija sukūrė šešėlinį aljansą ir bendrai ruošiasi pasauliniam karui
08:44
Rusija ir Kinija gilina karinį bendradarbiavimą Ukrainos karo fone, pavyzdžiui, bendrai dirbdamos ties Amerikos palydovinio ryšio „Starlink“ neutralizavimu. Apie tai, remdamasis kelis mėnesius trukusio tyrimo, atlikto kartu su partneriais, rezultatais, rašo vokiečių leidinys „Der Spiegel“.
Autorių žinioje atsidūrė vidiniai dokumentai, prezentacijos, uždarų susitikimų dalyvių sąrašai ir medžiaga apie bendrus Maskvos bei Pekino gynybos projektus.
Kaip teigiama publikacijoje, vienu iš pagrindinių epizodų tapo slaptas Rusijos ir Kinijos karinių technologijų forumo posėdis, kuris įvyko 2024 metų gruodžio 10 dieną Jekaterinburge. Į susitikimą atvyko apie 80 aukšto rango pareigūnų, kariškių ir abiejų šalių gynybos pramonės atstovų. Dalyviams netgi buvo įvestas specialus aprangos kodas, o visa forumo medžiaga buvo griežtai slapta.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos ministras pasmerkė Olimpinio komiteto sprendimą
08:06
Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimo sušvelninti apribojimus Rusijos sportininkams laikas buvo „ypač ciniškas“, naujienų agentūrai AFP pareiškė Ukrainos sporto ministras.
TOK antradienį atvėrė kelią Rusijos sportininkams varžytis 2028 metų Los Andželo olimpinėse žaidynėse, nepaisant besitęsiančios Maskvos invazijos į Ukrainą.
Nuo 2022 metų vasario žuvo šimtai tūkstančių Ukrainos karių ir dešimtys tūkstančių civilių, įskaitant kelis šimtus sportininkų bei trenerių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis: prieš pradedant „Patriot“ gamybą Ukrainoje, liko kelios detalės
06:51
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad prieš pradedant Ukrainoje gaminti oro gynybos raketas „Patriot“, su Jungtinėmis Valstijomis dar reikia suderinti technines detales.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rečiadienį pranešė leisiantis Ukrainai gaminti šias raketas, kurių šaliai skubiai reikia, kad apsaugotų savo miestus nuo Rusijos atakų.
„O dabar, po mūsų susitarimo su prezidentu, mūsų komandos (...) turi susitarti dėl visų likusių techninių aspektų“, – atsakydamas į klausimą apie „Patriot“ spaudos konferencijoje programėlėje „WhatsApp“ sakė V.Zelenskis.
D.Trumpas nepateikė išsamesnės informacijos ar terminų. Ekspertų teigimu, pagaminti raketą „Patriot“, kuri yra viena sudėtingiausių pasaulyje oro gynybos gaudytojų, užtrunka apie dvejus metus.
Ukrainos atsargos sumažėjo po JAV ir Izraelio karo su Iranu, todėl šalies miestai tapo labiau pažeidžiami Rusijos balistinių raketų atakų.
D.Trumpas taip pat nenurodė, ar svarstomas koks nors neatidėliotinas „Patriot“ tiekimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Newsweek“: Putinas skuba, jam tai paskutinė galimybė
06:38
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patiria vis didesnį spaudimą dėl karo prieš Ukrainą ir stengiasi kuo geriau išnaudoti laiką, likusį iki strateginės pusiausvyros pasikeitimo Kyjivo naudai. Apie tai rašo „Newsweek“, analizuodamas karinę, ekonominę ir diplomatinę padėtį, susijusią su Rusijos invazija.
Kaip rašo leidinys, Rusija susiduria su keliomis rimtomis problemomis vienu metu.
Frontas praktiškai nesikeičia, nepaisant milžiniškų Rusijos kariuomenės žmogiškųjų nuostolių. Okupuotas Krymas vis labiau kenčia nuo Ukrainos smūgių, Rusijos ekonomika patiria didelės infliacijos, brangių paskolų ir degalų krizės pasekmes, o Ukrainos tolimojo nuotolio atakos vis dažniau smogia strateginiams objektams Rusijos teritorijoje.
Papildomas iššūkis Kremliui tapo JAV sprendimas leisti gaminti „Patriot“ sistemas Ukrainai. Nors šio projekto įgyvendinimas pareikalaus laiko, ekspertai mano, kad jis keičia ilgalaikes karo perspektyvas. „
Leidinio straipsnyje pabrėžiama, kad būtent dėl to Rusija artimiausiais mėnesiais gali bandyti kuo labiau sustiprinti spaudimą. Kalbama apie didelio masto raketų ir dronų smūgius, tolesnius puolamuosius veiksmus, kuriuos vykdo nedidelės šturmo grupės Donecko srityje, taip pat diplomatinį spaudimą, siekiant priversti Ukrainą derėtis Rusijos sąlygomis dar prieš tai, kai Ukrainos priešlėktuvinė gynyba ir puolamieji pajėgumai bus iš esmės sustiprinti.
