Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kas nutiko: kodėl Rusija nebepuola tam tikromis kryptimis
10:56
Rusijos kariuomenė bandė surengti didelio masto puolimą, tačiau iš esmės nesugebėjo pasiekti nė vieno iš užsibrėžtų tikslų. Tuo tarpu priešas turėjo beveik dvigubą pranašumą tiek karių skaičiumi, tiek technika.
Apie tai penktadienį, liepos 10 d., paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis, apibendrindamas 2026 m. pirmojo pusmečio rezultatus.
„Jei anksčiau Rusijos armija vykdė aktyvius puolimo veiksmus 13 operatyvinių krypčių, tai dabar tokių krypčių liko ne daugiau kaip šešios–septynios“, – pabrėžė jis.
O.Syrskis pareiškė, kad Ukrainos gynėjai tęsia gynybinę operaciją, o kai kuriose kryptyse vykdo aktyvius veiksmus ir išlaiko operatyvinę iniciatyvą.
Šiuo metu, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado, ukrainiečių puolamųjų veiksmų ir rusų veiksmų santykis yra maždaug 40 prie 60.
„Būtent dėl aktyvių gynybos pajėgų veiksmų 2026 m. pirmąjį pusmetį Rusijos kariuomenės žengimo tempai sumažėjo daugiau nei perpus“, – pranešė O.Syrskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad vidutiniai mėnesiniai Rusijos nuostoliai žuvusiais ir sužeistais sudaro apie 32 tūkstančius karių.
O.Syrskis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos įgyvendina Rusijos sekinimo strategiją. Jo teigimu, pagal žengimo į priekį tempą abi pusės faktiškai priartėjo prie lygybės.
Išlieka tendencija, kad didėja santykis tarp teritorijos, kurią išlaisvina Ukrainos pajėgos, ir tų ruožų, kuriuose priešui pavyksta žengti į priekį, – pareiškė šalies ginkluotųjų pajėgų vadas.
Portalas „New Voice“ priminė, kad liepos 7 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas pareiškė, jog, nepaisant didelių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasiekimų ir pranašumo prieš priešą parengties lygiu, kol kas per anksti kalbėti apie esminį karo posūkį.
Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, liepos 10 d. ryte Rusija per pastarąją parą karo metu neteko apie 1 460 karių. Bendri Rusijos kariuomenės nuostoliai sudaro apytikriai 1 416 280 karių – žuvusių ir sužeistų.
Iš Rusijos vicepremjero lūpų – pirmasis toks pripažinimas: kodėl trūksta degalų
14:34
Degalų rinkoje stebimas trūkumas dėl dronų antskrydžių prieš naftos perdirbimo gamyklas, pareiškė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas.
Kaip pažymi naujienų portalas „Agentstvo“, tai, ko gero, pirmasis atvejis, kai valdžia tiesiogiai (nesistengdama sumenkinti įvykių ar nuslėpti priežasčių – red.past.) prabilo apie krizę Rusijos degalų rinkoje.
„Turime pripažinti, kad yra problemų ir trūkumas, dėl kurio matome eiles… Trūkumas (atsirado – red.past.) dėl suprantamų priežasčių – dėl to, kad mūsų naftos perdirbimo gamyklos iš dalies sustabdomos remontui dėl dronų atakų“, – žurnalistams pareiškė A.Novakas, kurį cituoja propagandinė naujienų agentūra TASS.
Ką valdžia sakė iki šiol?
️Birželio pradžioje, kai Kryme jau buvo įvesti benzino pardavimo apribojimai, A.Novakas tikino, kad „padėtis yra stabili“. Jis taip pat pažadėjo, kad valdžia stebės, kad nepaspartėtų kainų augimas.
K️remliaus šeimininkas Vladimiras Putinas degalų trūkumą pripažino tik birželio 28 d. Jis pareiškė, kad pastebimas „tam tikras deficitas“, „bet jis nėra kritinis“.
P️o kelių dienų Rusijos vicepremjeras aiškino, kad vidaus degalų rinkoje „yra deficitas ir tiekimo sutrikimų kai kuriose degalinėse, susijusių su logistikos problemomis, bet jie greitai pašalinami“.
„Vidaus rinka aprūpinta tiek benzinu, tiek dyzelinu“, – pabrėžė A.Novakas.
J️au liepos 7 d. jis pavadino padėtį rinkoje „įtempta“, „atsižvelgiant į vasaros paklausos piką ir neplanuotus naftos perdirbimo gamyklų remontus“.
Kitą dieną susitikęs su V.Putinu A.Novakas sakė, kad dėl besitęsiančių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų buvo apgadintos kai kurios naftos perdirbimo gamyklos ir įvyko „laikinas dalinis benzino ir dyzelino gamybos apimčių sumažėjimas“.
Vyriausybės priemonės, jo teigimu, iš dalies stabilizavo padėtį, tačiau ji išliko „sudėtinga“. Vicepremjeras aiškino, kad padidėjo degalinių apkrova, o tai lėmė „ilgesnį degalų papildymo laiką“.
Nuo metų pradžios Ukraina smogė 25 Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, kurių bendras pajėgumas viršija 80 proc. visos Rusijos naftos perdirbimo pramonės apimties. 16 naftos perdirbimo gamyklų sulaukė daugiau nei vieno smūgio.
Kremlius priešinasi amerikietiškiems F-35 – sako, kad Turkija nori rusiškų sistemų S-400
13:41
Kremlius penktadienį pranešė, kad su Turkija aptaria galimybę leisti jai parduoti rusiškas priešlėktuvinės gynybos sistemas S-400.
Šis pareiškimas pasirodė po pranešimų, kad Ankara planuoja atsikratyti šių sistemų, siekdama gauti prieigą prie JAV naikintuvų F-35.
„Mes palaikome ryšius su Turkijos puse šiuo klausimu ir toliau juos tęsime“, – per spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Skelbiama apie gaisrą netoli Kapotnios naftos perdirbimo gamyklos Maskvoje
13:05 Atnaujinta 13:13
Maskvos srityje buvo paskelbtas raketų pavojus, o internete pasirodė informacija apie gaisrą Maskvos Kapotnios naftos perdirbimo gamyklos rajone.
Apie tai penktadienį, liepos 10 d., rašo „Telegram“ kanalas „Astra“.
Jame pažymėta, kad Rusijos ekstremalių situacijų tarnyba per įspėjimo sistemą įspėjo apie galimus mobiliojo interneto veikimo sutrikimus ir paragino gyventojus likti namuose, laikytis atokiau nuo langų arba pasislėpti slėptuvėse.
Apie gaisrą netoli Kapotnios naftos perdirbimo gamyklos Maskvoje pranešė ir „Telegram“ kanalas „Exilenova+“. Šiuo metu ši informacija oficialiai nepatvirtinta.
Penki dronai buvo sunaikinti Rusijos gynybos ministerijos priešlėktuvinės gynybos priemonėmis, pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas. Nuolaužų kritimo vietoje dirba saugumo pajėgos.
Ministerija neigia
Tuo pačiu metu Maskvos ekstremalių situacijų ministerija paneigė internete pasirodžiusią informaciją apie nepaprastąją padėtį Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje. Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje jokių incidentų užfiksuota nebuvo, sakė ministerija.
Anksčiau buvo pranešta, kad liepos 10-osios naktį Maskvą atakavo dronai, o Rusijos valdžia pranešė apie oro gynybos sistemų veikimą. Dėl šios grėsmės Domodedovo oro uostas laikinai sustabdė skrydžių priėmimą ir išvykimą.
„Jelcinas tada būtų pasielgęs kitaip“: Zelenskis įvardijo naują ginklą prieš Putiną
12:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi įvardijo naujausią kuriamą ginklą prieš Kremlių bei nusistebėjo, kaip tokia naftos šalis kaip Rusija griebiasi kuro importo.
„Jei Jelcinas būtų žinojęs, kad po daugiau nei 20 metų Rusija, vietoj eksporto, importuos energijos išteklius dėl to, kad pati kvailai nusprendė pradėti karą, Jelcinas būtų pasirinkęs kitą „paveldėtoją“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Jis konstatavo, kad jo šaliai šiuo metu yra palanki proga. Ukraina tapo stipresnė tiek mūšio lauke, tiek ore. Ir visi mato atitinkamus rezultatus. Visų pirma tai dėl Ukrainos karių ir dėl to prezidentas jiems yra labai dėkingas.
„Putinas – ar jis tai žino, ar ne – bet jis tikrai gauna informaciją ir supranta, kad šiuo metu neturi pranašumo. Yra balistika, yra tikrai visiškai tragiški ir baisūs smūgiai mūsų valstybės civiliams gyventojams, bet tai vienintelis pranašumas, kuris jam liko. Daugiau nieko nėra. Ir tai mato visi.
Mes kalbėjomės su prezidentu Trumpu, o viršūnių susitikimo metu susitikau su daugybe įvairių lyderių. Net su tų valstybių lyderiais, su kuriais anksčiau nebuvau susitikęs. Visi pabrėžia vieną dalyką: Ukraina tapo stipresnė“, – sakė V.Zelenskis.
Naujas ginklas – Ukrainos priešraketinė sistema FREYA
Ukrainos prezidentas savo „Telegram“ kanale taip pat papasakojo daugiau apie naujai kuriamą ginklą.
„FREYA. Tai mūsų Ukrainos priešraketinė sistema. Šis projektas – tai priešraketinė sistema, kuri turėtų būti „Patriot“ analogas balistinių taikinių numušimo atžvilgiu, tačiau gaminama didesniais kiekiais ir yra pigesnė. Tai europietiškas modelis.
Pirmasis mūsų susitikimas šia tema vyks Prancūzijoje, ir tai įvyks artimiausiu metu. Mūsų užduotis buvo suburti lyderius, įmones, nacionalinio saugumo patarėjus ir pristatyti atitinkamą projektą šalims, kurios gali padėti Ukrainai šį projektą įgyvendinti labai greitai. Jei lyderiai, jų gamybiniai pajėgumai ir jų įmonės parems FREYA – FREYA pradės veikti artimiausiu metu“, – sakė V.Zelenskis.
Jis pastebėjo, kad visgi „Patriot“ sistemos yra numeris vienas, tačiau kol gaus jų arba prancūziškų analogų, reikia kurti ir savo europinį projektą.
„Esame dėkingi Amerikai ir europiečiams, kurie mums padėjo su šiomis sistemomis. Yra „SAMP/T NG“ – naujos kartos prancūzų sistemos. Ar tai „Patriot“ analogas? Taip. Ir mes labai tikimės, kad dėka mūsų susitarimų su Prancūzija gausime atitinkamas sistemas.
Tačiau tiek su „Patriot“, tiek su SAMP/T – tai laiko klausimas. Gamyba labai nedidelė, eilės labai ilgos. Todėl mes pradėjome kurti savo europinį projektą, pavadintą FREYA. Labai tikiuosi šio projekto sėkmės“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Rusijos atvejis – istorinis anekdotas
V.Zelenskis taip pat kalbėjo, kad klausimas, ar Ukraina diplomatinėmis ar kitomis priemonėmis gali sutrukdyti degalų tiekimą į Rusiją iš neutralių šalių, skamba kaip istorinis anekdotas.
„Tokia šalis kaip Rusija, kurios ekonomika visada buvo orientuota į savo energijos išteklių eksportą, šiandien stengiasi kažkur rasti kuro ir kaip nors padidinti galimybes importuoti kurą. Taigi, ar Ukraina nesutrukdė? Ukraina jau sutrukdė, mes tai jau padarėme.
Manau, jei Jelcinas būtų žinojęs, kad po daugiau nei 20 metų Rusija, vietoj eksporto, importuos energijos išteklius dėl to, kad pati kvailai nusprendė pradėti karą, Jelcinas būtų pasirinkęs kitą „paveldėtoją“, – atviravo Ukrainos prezidentas.
Zelenskis prasitarė, ką Kinija nurodė Putinui
12:14
Kinija įspėjo Rusiją nenaudoti branduolinių ginklų atsakant į Ukrainos smūgius jos teritorijoje, ketvirtadienį žurnalistams sakė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Manau, kad jūs girdėjote tokius balsus Rusijos žiniasklaidoje: „O kas, jei į Ukrainos smūgius atsakytume branduoliniais ginklais?" Ir man atrodo, kad tai buvo pirmas kartas, kai Kinija... tiesiogiai sureagavo ultimatumo forma – kad net negalima net svajoti apie branduolinių ginklų panaudojimą“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas teigė, kad apie Pekino įsikišimą sužinojo iš Europos lyderių NATO viršūnių susitikime Ankaroje, kur jie aptarė „Kinijos vaidmenį užbaigiant karą [Ukrainoje]“. V.Zelenskis pridūrė, kad šią temą taip pat aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tačiau pokalbio turinį norėtų išlaikyti konfidencialiu, rašo portalas „Politico“.
Gegužę Rusija surengė branduolines karines pratybas Baltarusijoje, nors prezidentas Vladimiras Putinas iki šiol susilaikė nuo tiesioginių branduolinių grasinimų Kyjivui. Nepaisydamas Rusijos politikų spaudimo, V.Putinas pareiškė, kad Ukrainos smūgiai nepadaro pakankamai žalos, kad jo vyriausybė būtų priversta imtis branduolinių veiksmų.
Praėjusį mėnesį Sankt Peterburgo parlamentaras Viktoras Perovas paragino savo kolegas asamblėjoje paprašyti V.Putino smogti Ukrainai branduoliniais ginklais.
„Mūsų prezidentas buvo priverstas pradėti specialiąją karinę operaciją, tačiau, deja, viskas nesusiklostė taip, kaip buvo planuota. Todėl manau, kad jūs, deputatai, turėtumėte kreiptis į prezidentą su prašymu pradėti naudoti branduolinius ginklus... o tai privers Ukrainos vadovybę pasirašyti taikos sutartį“, – sakė V.Perovas.
Putino reitingai ritasi žemyn
11:57
Gyventojų pritarimas Rusijos prezidento veiklai ir pasitikėjimas Vladimiru Putinu sumažėjo antrą savaitę iš eilės, rodo valstybinio viešosios nuomonės tyrimų centro VCIOM tyrimo duomenys. Tai įvyko besiplečiančios degalų krizės fone: benzino trūkumas pirmą kartą tapo pagrindine savaitės tema rusams, rodo apklausų bendrovės FOM apklausa.
Birželio 29 d. – liepos 5 d. atliktoje apklausoje 66 proc. respondentų teigė pritarią Rusijos vadovo veiklai. Tai yra 0,9 procentinio punkto mažiau nei tyrime, kuris buvo atliktas savaitę anksčiau. V.Putinu pasitiki 72,3 proc. respondentų – tai yra 1 procentiniu punktu mažiau nei savaitę anksčiau, rašo portalas „Agentstvo“.
Abu rodikliai mažėja jau dvi savaites iš eilės. Veiklos vertinimas per šį laikotarpį sumažėjo 4,4 procentinio punkto – nuo 70,4 proc., o pasitikėjimas – taip pat 4,4 procentinio punkto, tačiau nuo 76,7 proc.
Nepasitenkinimo lygis ️prezidento veikla per savaitę išaugo 1,2 procentinio punkto iki 22,5 proc., o nepasitikėjimo V.Putinu lygis – 0,7 procentinio punkto iki 22,8 proc.
Tačiau abu rodikliai dar nepasiekė karo laikotarpio minimumų, užfiksuotų balandžio viduryje dėl interneto blokavimų (tuomet pritarimas nukrito iki 65,6 proc., pasitikėjimas – iki 71 proc.).
Pasitikėjimo prezidentu mažėjimą fiksuoja ir su Kremliumi bendradarbiaujantis fondas FOM. Remiantis liepos 3–5 d. atlikto tyrimo duomenimis, šis rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais – nuo 71 proc. iki 69 proc. Tuo tarpu FOM užfiksavo V.Putino, kaip prezidento, veiklos vertinimo augimą – nuo 70 proc. iki 71 proc.
Reitingų kritimo priežastis
Remiantis FOM duomenimis, daugumai rusų savaitės įvykiu tapo benzino trūkumas ir jo kainos kilimas. Šią temą paminėjo 20 proc. apklaustųjų. Palyginimui, „speciąliąją karinę operaciją apskritai“ kaip savaitės įvykį nurodė 18 proc. respondentų, o Rusijos teritorijų apšaudymus – 12 proc.
Dar praėjusią savaitę, remiantis FOM duomenimis, tiek apšaudymai Rusijoje (19 proc.), tiek „specialioji karinė operacija apskritai“ (15 proc.) tebebuvo pagrindiniai įvykiai rusams, o benzino trūkumą paminėjo tik 14 proc. apklaustųjų.
Į benzino trūkumą sureagavo ir Putinas
Birželio 28 d. Vladimiras Putinas pirmą kartą viešai sureagavo į degalų krizę Rusijoje. Tuomet jis surengė susitikimą su vyriausybe, kurio metu pareiškė, kad degalų atsargos šalyje yra normalios ir netgi kyla perteklių rizika.
Tuo pačiu metu jis davė interviu Kremliaus artimiausiajam spaudos ratui priklausančiam žurnalistui Pavelui Zarubinui, kuriame papasakojo, kad ketina išspręsti benzino trūkumo problemą, pagaminant pakankamą kiekį priešlėktuvinės gynybos sistemų, importuojant benziną ir paspartinant remonto darbus.
Po to, liepos 8 d., jis surengė dar vieną susitikimą su vyriausybe, skirtą degalų problemoms aptarti. Jo metu V.Putinas pareiškė, kad „Rusijos energetikos sistemos atsargos yra labai didelės – vienos iš didžiausių pasaulyje“, paragino „organizuoti darbą kartu su vertikaliai integruotomis įmonėmis“ ir įdiegti mini naftos perdirbimo gamyklas, primena, „Agentstvo“.
„Padek NATO visureigį Lietuvoje“: kaip „Telegram“ ieškoma diversantų ir kiek žadama sumokėti
11:42
Nuo 2026 m. pradžios „Telegram“ platformoje pasirodė dešimtys milijonų beveik identiškų skelbimų, kuriuose už paprastą darbą žadamas geras atlygis. Leidinio „Vot Tak“ tyrimas rodo, kad iš tiesų žmonės buvo verbuojami diversiniams aktams vykdyti – nuo transporto priemonių padegimo Ukrainoje iki žvalgybinės informacijos rinkimo ir išpuolių Europos Sąjungos šalyse.
Remiantis „Vot Tak“ duomenimis, „Telegram“ tapo masinės verbavimo kampanijos platforma.
Vien tik 2026 m. platformoje buvo paskelbta daugiau nei 20 milijonų skelbimų, kuriuose kalbama apie raginimus vykdyti diversijas.
Nors didžioji dalis skelbimų platinama rusų ir ukrainiečių bendruomenėse, ta pati schema panaudota daugiau nei 20-yje šalių: Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Tailande, JAV, Vokietijoje, Lenkijoje ir kitur.
Pavyzdžiui, vos per vieną dieną gegužės mėnesį „Telegram“ platformoje pasirodė apie 10 tūkst. vienodų darbo skelbimų. Visi jie vedė pas tą patį vartotoją, vardu Jan Pol. Buvo žadamas lankstus darbo grafikas, paprastos techninės užduotys ir laiku mokamas atlygis.
„Darbas yra neteisėtas. Sakyčiau net, kad pogrindinis. Bet atlygis geras. Aš atsiųsiu instrukciją, tu pats galėsi pasirinkti, kokį darbą atlikti“, – tokius pažadus išgirdo susidomėjusieji.
Toliau pateiktose instrukcijose buvo duoti konkretūs nurodymai dėl įvairių padegimų organizavimo Ukrainoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina pradėjo naują Krymo izoliacijos etapą
11:35
Ukrainos kampanija, skirta izoliuoti okupuotą Krymą, perėjo į naują etapą. Dabar pagrindiniu taikiniu tapo Rusijos tanklaiviai, jūra tiekiantys kurą į pusiasalį, rašo Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Naujausioje ataskaitoje pažymima, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiai degalus gabenantiems tanklaiviams liudija apie naują Krymo izoliacijos kampanijos etapą.
Pasak analitikų, Ukraina labai greitai prisitaikė prie to, kad Rusija sukoncentravo savo pastangas užtikrinti kurą pusiasaliui jūros keliais.
Taktikos pasikeitimo priežastis – sausumos logistika. Nuolatiniai Ukrainos vidutinio ir tolimojo nuotolio smūgiai sausumos tiekimo maršrutams nukirto įprastus logistikus kanalus tarp Rusijos, okupuotų Ukrainos teritorijų ir aneksuoto Krymo.
Tai privertė Rusiją persvarstyti savo strategiją ir kliautis degalų tiekimu jūra, taip siekiant išspręsti kasdien gilėjančią kuro krizę Kryme.
Naują Krymo izoliacijos etapą patvirtina Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vado Roberto Brovdžio bene kasdien skelbiami pranešimai apie sėkmingus smūgius Rusijos tanklaiviams.
Liepos 9 d. naktį ukrainiečiai Azovo jūros vandenyse atakavo 12 naujų Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių, vieną laivą-vilkiką ir vieną Rusijos sausakrūvį laivą. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Ukrainos beiločių sistemų pajėgų vadas R.Brovdis ketvirtadienį savo „Telegram“ žinutėje paskelbė, kad per 96 valandas iš viso buvo atakuoti 35 tanklaiviai, sausakrūviai laivai ir specialiosios plaukiojančios priemonės.
Kaip rašoma Karo tyrimų instituto ataskaitoje, tariamai aktyvią tarnybą einantis Rusijos generolas liepos 6 d. Rusijos propagandiniam žurnalistui Dmitrijui Kolezevui sakė, kad Rusija negali veiksmingai atremti Ukrainos vidutinio nuotolio smūgių.
Priežastis – 2024 m. sprendimas, kai Rusijos generalinis štabas išformavo Krymo gynybos grupę dėl karinės jūrų technikos trūkumo pusiasaliui apginti.
Ekspertai vertina, kad intensyvūs smūgiai degalus gabenantiems tanklaiviams ir toliau trukdys Rusijai užtikrinti alternatyvius logistikos maršrutus bei transportuoti degalus tarp Rusijos ir okupuoto Krymo.
Padėtis Kryme
Naujienų portalas „The Moscow Times“ ketvirtadienį pranešė, kad okupuotame Kryme jau ketvirtą parą nepavyksta atkurti elektros tiekimo, kuris buvo sutrikdytas dėl Ukrainos smūgių.
Armianske, Džankojuje, Krasnoperekopske ir jų rajonuose visiškai nėra elektros, ketvirtadienį pranešė „Krymenergo“.
Su elektros tiekimo problemomis susiduria 18 iš 29 pusiasalio miestų ir rajonų. „Krymenergo“ paaiškino, kad ilgai trunkantis elektros tiekimo nutraukimas susijęs su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiais į energetikos infrastruktūros objektus, ir patikino, kad atstatymo darbai vyksta visą parą.
Ukrainos bepiločių sistemų vadas R.Brovdis nurodė, kad iš viso nuo liepos 1 d. iki 8 d. pusiasalyje buvo smogta 50 energetikos objektų.
Okupuoto pusiasalio gyventojai socialiniuose tinkluose skundžiasi, kad negali nusipirkti maisto produktų, susisiekti su artimaisiais ir negauna teisingos informacijos apie padėtį, tuo tarpu pareigūnai ragina pasitikėti tik oficialiais pranešimais.
„Kerčėje kiekvieną naktį vyksta apšaudymai ir griaunami namai, o naujienose apie tai nerašoma. Žmonės jau pavargo gyventi nuolatinėje įtampoje, baimė tapo kasdienybės dalimi“, – pažymėjo viena iš gyventojų, kurią cituoja „The Moscow Times“.
Zelenskis: Ukraina ir Lenkija supranta turinčios bendrą priešą – Rusiją
10:17
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, po susitikimo su lenkų lyderiu Karoliu Nawrockiu, pareiškė, kad su Lenkija turi būti tęsiami draugiški santykiai.
„Mano nuomone, mūsų susitikimas su Lenkijos prezidentu buvo svarbus, gana ilgas ir konstruktyvus“, – žurnalistams per „WhatsApp“ sakė V. Zelenskis.
Prezidentai susitiko trečiadienį NATO viršūnių susitikimo Ankaroje kuluaruose po didelio nesutarimo tarp Kyjivo ir Varšuvos dėl Voluinės žudynių.
V. Zelenskis nurodė, kad istoriniai klausimai buvo viena iš susitikimo temų. Jis pridūrė, kad „turime būti konstruktyvūs ir taktiški, kad nepakenktume svarbiems draugiškiems kaimyniniams Ukrainos ir Lenkijos santykiams“.
Pasak V. Zelenskio, kita susitikimo tema buvo saugumas. Jis pabrėžė, kad abi pusės supranta turinčios bendrą priešą – Rusiją.
V. Zelenskis daugiau nei valandą trukusį susitikimą apibūdino kaip svarbų ir būtiną. Jis pabrėžė, kad abiem pusėms labai svarbu išsaugoti tarpusavio supratimą bei paramą ir veikti kartu.
„Stiprūs santykiai yra tai, ko reikia mūsų šalims. Sutarėme, kad tęsime šį dialogą“, – sakė V. Zelenskis.
Lenkijos prezidentas po susitikimo teigė, kad Lenkija ir Ukraina vienodai vertina grėsmes nepriklausomybei, ir patvirtino, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme abiem šalims.
K. Nawrockis pripažino, kad jiems nepavyko išspręsti istorinių klausimų, tačiau pridūrė, jog nesitikėjo, kad pavyks sureguliuoti juos visus.
Jis taip pat pareiškė, kad Ukrainos sukilėlių armija (UPA) bei jos simbolika yra „nediskutuotini dalykai“, kaip ir lenkų tautos emocijos dėl Voluinės žudynių.
Prezidento V. Zelenskio dekretas, kuriuo vienas karinis dalinys pavadintas prieštaringai vertinamos UPA vardu, sulaukė didelės Lenkijos pareigūnų kritikos.
K. Nawrockis atėmė iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą, 2023 metais įteiktą Ukrainos prezidentui už indėlį gilinant draugiškus dvišalius santykius.
Gegužės 27 dieną V. Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinys pavadintas „UPA didvyrių“ vardu, teigdamas, kad tai pastanga atkurti nacionalines karines tradicijas ir įvertinti puikų dalinio tarnavimą ginant Ukrainos nepriklausomybę.
Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) klausimas išlieka vienu giliausių istorinių ginčų tarp Lenkijos ir Ukrainos, šalims laikantis kardinaliai skirtingų požiūrių į šį karo meto nacionalistinį judėjimą.
Lenkija laiko UPA atsakinga už žiaurias lenkų civilių žudynes Voluinėje ir Rytų Galicijoje 1943–1945 metais. Ukrainoje ši grupė plačiai vertinama kaip nacionalistinis pasipriešinimo judėjimas, kovojęs už nepriklausomybę prieš sovietų valdžią.
1943–1945 metais UPA sistemingai nužudė nuo 60 tūkst. iki 100 tūkst. etninių lenkų, daugiausia civilių, nacių okupuotoje Voluinėje ir Rytų Galicijoje. Žudynės pasiekė kulminaciją per „Kruvinąjį sekmadienį“ vykdytus kaimų užpuolimus 1943 metų liepos 11 dieną.
Ukraina į Rusiją paleido bent 376 dronus: ši gamykla degė 17 kartą
09:49
Rusija penktadienį pranešė, kad naktį visoje šalyje sunaikino 376 Ukrainos dronus, o keliuose naftos objektuose kilo gaisrai.
Rusijos oro gynybos daliniai perėmė dronus įvairiuose regionuose, įskaitant sostinės, socialiniame tinkle „X“ pranešė šalies Gynybos ministerija.
Skelbiama, kad Ukrainos dronai atakavo Krasnodaro kraštą ir Rostovo sritį. Kaip pranešė regiono operatyvinis štabas, Kubanėje buvo smogta Ilskio naftos perdirbimo gamyklai – vieną iš didžiausių Rusijos pietuose, kurios pajėgumai siekia apie 6,6 mln. tonų naftos per metus.
Valdžios institucijos pranešė, kad objekte „dėl nukritusių dronų nuolaužų kilo gaisras“. Gaisro vaizdus skelbia Ukrainos televizijos kanalai.
Kaip rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, tai jau mažiausiai 17-as kartas, kai Ilskio naftos perdirbimo gamykla tapo Ukrainos smūgių taikiniu. Pasak Ukrainos Generalinio štabo, pastarąjį kartą gamykla buvo užpulta birželio 2 dieną.
Be to, pasak Rusijos valdžios institucijų, dronų fragmentai nukrito ant „vienos iš įmonių“ ir privačiojo namo Severskajos gyvenvietėje.
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Taganrogas, Rostovo sritis, taip pat sulaukė Ukrainos dronų smūgio. Po jo užsidegė UAB „Kurgannefteprodukt“ uosto terminalas.
Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS, remdamasi miesto valdžia, rašo, kad prasidėjo evakuacija „iš ekstremalios situacijos zonos po dronų atakos“.
Azove taip pat buvo atakuota viena iš naftos bazių. Sprendžiant iš vaizdo įrašo, objekte, kuris buvo apsaugotas nuo dronų tinklu, kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, užsidegė naftos bazė „DonTerminal“.
Taip pat, kaip teigia stebėsenos kanalas „Exilenova+“, buvo užpulta UAB „Azovo optikos ir mechanikos gamykla“. Ši įmonė specializuojasi gaminant optines-elektronines, radarų ir didelio tikslumo sistemas, įskaitant taikiklius, tolimačius, šiluminius vaizdo įrenginius ir ugnies valdymo sistemas, naudojamas Rusijos orlaiviuose, šarvuočiuose ir kariniuose laivuose, taip pat elektroninius komponentus raketoms.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras patvirtino, kad Azove buvo pataikyta į „du naftos produktų saugojimo objektus“. Juose kilo gaisrai. Preliminariais duomenimis, niekas nenukentėjo. Be to, jo teigimu, „šiuo metu gesinamas gaisras jūrų uosto teritorijoje“ Taganroge.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį po pasikartojančių Ukrainos smūgių pripažino, kad šalis susiduria su degalų trūkumu.
Kyjivas šiuos išpuolius vadina teisingu atpildu už beveik kasdienius Rusijos smūgius prieš Ukrainos civilius gyventojus ir energetikos infrastruktūrą.
