- Rusija sunervino BMW gamintojus: pasirodė „piratiniai“ automobiliai
- Monako trileryje – dar viena mįslė: kaltę pripažinęs žvalgybos pareigūnas suvertė ją draugui
- Skandalo purtomame Ukrainos pulke „Skelia“ siautėjo seržantas: sulaužė žandikaulį kapelionui, suspardė karininką
- Gauja Vroclave užpuolė 19-metį, o paskui gyrėsi sumušę ukrainietį
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Grahamas: Baltieji rūmai sutiko palaikyti naujų sankcijų Rusijai įstatymo projektą
21:28
JAV senatorius respublikonas Lindsey Grahamas pranešė, kad pavyko pasiekti susitarimą su Baltaisiais rūmais dėl naujo sankcijų Rusijai įstatymo projekto. Apie tai jis pareiškė per spaudos konferenciją Kyjive.
„Maždaug prieš 30 minučių pasiekėme susitarimą su Baltaisiais rūmais dėl sankcijų Rusijai įstatymo projekto varianto, kurį jie palaikys. Tai reiškia, kad jis taps įstatymu“, – teigė senatorius.
L.Grahamas pažymėjo, kad šis įstatymo projektas numato suteikti prezidentui Donaldui Trumpui įgaliojimus įvesti muitus ir sankcijas šalims, kurios perka pigią rusišką naftą ar dujas ir taip remia Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą.
Anot jo, dokumentas turi 85 bendraautorius ir buvo suderintas su senatoriais R.Blumenthaliu ir J.Shaheen, kad būtų užtikrinta administracijos parama. Jis kalbėjo: „Šis įstatymo projektas parengtas siekiant paskatinti tuos, kurie perka rusišką naftą ir dujas, rasti naujų tiekimo šaltinių. Mes suteiksime jums laiko naujų šaltinių paieškai, mes jus už tai apdovanosime, tačiau šį sprendimą turite priimti patys. Kuo greičiau tai supras Putinas, kuo greičiau tai supras tokios šalys kaip Kinija – kad negalima padėti Putinui nesumokant už tai kainos, tuo greičiau šis karas pasibaigs.“
Senatorius tvirtina, kad šio sankcijų paketo priėmimas suteiks JAV priemonių Ukrainos gynybinis pajėgumams stiprinti, ypač kovos su balistinėmis raketomis srityje, taip pat sukurs bausmių mechanizmus valstybėms, kurios apeina sankcijas ir pelnosi iš karo.
L.Grahamo teigimu, jis nemato JAV „didelės paramos“ tiesioginei karinei pagalbai Ukrainai.
„Europa yra pasirengusi pirkti amerikietiškus ginklus, ir mums reikia toliau juos parduoti. Mums reikia bendradarbiauti su Ukraina bepiločių orlaivių srityje dėl mūsų pačių interesų. Ši partnerystė daro Ameriką saugesnę“, – paaiškino jis.
Politikas pridūrė, kad JAV privalo toliau bendradarbiauti su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, kad „padėtų pačios sau“.
Rusija rengia antrosios palydovų, vadinamų „Starlink“ analogais, partijos paleidimą
22:26
Tikėtina, kad Rusija rengiasi paleisti bendrovės „Biuro 1440“ ryšio sistemos „Rassvet“ palydovus, kurie Rusijoje laikomi „Starlink“ alternatyva, rašo militarnyi.com.
Pažymima, kad pilotams išplatintas operatyvus NOTAM (pranešimų aviacijai) sistemos įspėjimas liudija apie planuojamą palydovų iškėlimo į orbitą misiją. Pagal NOTAM duomenis, vienos arba dviejų raketų nešėjų paleidimas iš Plesecko kosmodromo preliminariai numatytas laikotarpiu nuo liepos 11 d. 21.00 val. iki liepos 16 d. 21.00 val. UTC laiku.
Leidinys priminė, kad Rusijoje planuojama išvystyti žemosios orbitos palydovų grupę, skirtą „sunkiųjų dronų“ valdymui. Pirmieji trys šios grupės aparatai iš Vostočno kosmodromo į orbitą buvo iškelti 2023 metais. Jie buvo skirti bandymams: tikrintas duomenų perdavimas, ryšio stabilumas ir aparatų veikimas orbitoje.
2024 metų gegužę iš Plesecko kosmodromo paleisti dar trys palydovai. Šie aparatai buvo didesni už ankstesnius ir tapo visaverčiais serijinių gaminių prototipais. Juose, be kita ko, išbandyta palydovinio ryšio įranga, palaikanti antžeminio ir palydovinio ryšio integracijos standartą „5G NTN“ (angl. non-terrestrial network), taip pat tarpusavio lazerinio ryšio kanalai.
2026 metų kovo 23 dieną „Biuro 1440“ pranešė apie 16 palydovų, tapsiančių būsimos ryšio sistemos „Rassvet“ pagrindu, iškėlimą į orbitą. Jų paleidimas dėl gamybos problemų vėluoja maždaug tris mėnesius. Iš viso projekte numatyta 2026 metais orbitoje sutelkti 156 aparatus, 2027 metais – dar 292, o 2028 metais – 318.
„Net ir pradinis 2026–2027 metų planų įgyvendinimas leis Rusijos kariuomenei vėl disponuoti patikimu, į „Starlink“ panašiu ryšiu, kurį galima naudoti, pavyzdžiui, smogiamųjų bepiločių orlaivių valdymui“, – pažymėjo leidinys.
Priduriama, kad rusiški terminalai, kaip ir „Starlink“ įranga, yra sukurti aktyviųjų fazuotų antenų grotelių (AESA) technologijos pagrindu. Tai leidžia terminalui automatiškai sugauti ir palaikyti ryšį su palydovu.
Zelenskis: Ukraina sulaukia palaikymo dėl karo nutraukimo net ir Putino aplinkoje
21:33
Karo Ukrainoje nutraukimo idėją palaiko ne tik jos tarptautiniai partneriai, bet ir žmonės iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos. Tai savo vakariniame kreipimesi penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Ukraina jau pasiūlė savo iniciatyvas taikai priartinti, o Kremliaus nenoras užbaigti karą tik blogina pačios Rusijos padėtį.
„Degalų krizė gilėja visiškai teisingai, reaguojant į Putino nenorą baigti šį karą. Mes pateikėme pasiūlymus, kaip priartinti taiką“, – pabrėžė Ukrainos valstybės vadovas.
Jo teigimu, vis daugiau žmonių Rusijoje supranta karo vilkinimo pasekmes ir taikaus sureguliavimo paieškų neišvengiamumą.
„Mes turime palaikymą dėl taikos ne tik tarp partnerių pasaulyje, bet taip pat ir Putino aplinkoje. Ten supranta, kas vyksta ir kad taikai nėra alternatyvos. Šis įspūdis Rusijoje tik stiprės“, – patikino V.Zelenskis.
Zelenskis pakviestas į „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą Prancūzijoje liepos 13 dieną
20:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų dalyvauti Paryžiuje kitą savaitę vyksiančiame vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ aukščiausiojo lygio susitikime.
Apie tai penktadienį rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis prancūzų leidinio „Le Monde“ pranešimu, kuriame cituojami Eliziejaus rūmai.
Pasak Prancūzijos prezidentūros, liepos 13 dieną numatytame susitikime susirinks mažiausiai 25 valstybių ir vyriausybių vadovai, sieksiantys suteikti naują postūmį pastangoms dėl paliaubų ir taikos derybų.
Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos vadovaujama koalicija vienija maždaug 35 valstybes, kurios, tęsiantis Rusijos agresijai, bendradarbiauja siekdamos suteikti Kyjivui karinę paramą ir pasiūlyti pokario saugumo garantijas.
Po „Patriot“ Trumpas gali iškelti Ukrainai naujų reikalavimų
20:42
Jei JAV prezidento Donaldo Trumpo NATO viršūnių susitikime paskelbtas politinis sprendimas perduoti Ukrainai licenciją gaminti raketas sistemoms „Patriot“ bus įgyvendintas, Ukraina taps trečiąja šalimi pasaulyje, dalyvaujančia šioje gamyboje. Šiuo metu šias raketas gamina tik pačios JAV ir Japonija.
Kaip pasakojama „Deutsche Welle“ straipsnyje, dabar būtina pasiekti susitarimą vyriausybiniu lygmeniu, ir tik tuomet bus galima bendradarbiauti gynybos įmonių lygmeniu.
Kartu kyla klausimas, ar JAV prezidentas neiškels papildomų politinių reikalavimų. Konkrečiai, kaip leidiniui pažymėjo Oleksandras Chara iš Ukrainos „Gynybos strategijų centro“, ar prieš išduodant licencijas nebus pareikalauta kompromisų su Rusija.
O Ihoris Reiterovyčius iš Taraso Ševčenkos Kyjivo nacionalinio universiteto teigė, kad šiuo metu tai yra simbolinis gestas ir žinutė Rusijai. Pasak jo, JAV pademonstravo Rusijai, kad neketina palikti Ukrainos. Be to, tai, kad ateityje Ukraina gamins raketas „Patriot“, jau dabar yra įspėjimas Rusijai.
Leidinys taip pat rašo, kad tai, jog Ankaroje nebuvo diskutuojama apie Ukrainos stojimą į NATO, lėmė D.Trumpo pozicija. Dar prieš pradėdamas eiti pareigas jis leido suprasti, kad tam prieštarauja. O.Chara nurodė, kad, nepaisant to, Ukrainai nereikėtų atsisakyti savo strategijos. Ateityje Ukraina privalo tapti kolektyvinio saugumo sistemos Europoje dalimi, nes ilgalaikėje perspektyvoje Ukraina viena pati nesugebės suvaldyti Rusijos.
Ukraina atakavo 18 naujų Rusijos laivų
19:01
Liepos 10 d., penktadienio naktį, Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos (SBS) Azovo jūroje atakavo beveik dvi dešimtis Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių ir kitų laivų, pranešė SBS vadas Robertas Brovdis.
Generalinis štabas patikslino, kad Ukrainos dronai smogė 13 tanklaivių, 3 balkeriams, keltui ir pagalbiniam Rusijos laivui.
Pasak R.Brovdžio, dronai smogė laivams, plaukiantiems prie okupuoto Krymo.
„Visi tanklaiviai identifikuoti, jie priklauso „šešėliniam laivynui“ ir jiems taikomos tarptautinės sankcijos“, – pareiškė R.Brovdis.
Bepiločių sistemų pajėgų vadas taip pat pranešė, kad per pastarąsias 120 valandų jo padaliniai iš viso atakavo 48 plaukiojančius objektus.
Rusija sunervino BMW gamintojus: pasirodė „piratiniai“ automobiliai
18:26
Vokietijos automobilių koncernas BMW pareiškė, kad buvusio Rusijos partnerio „Avtotor“ gamykloje Kaliningrade be bendrovės sutikimo toliau gaminami automobiliai, rašo dienraštis „Bild“.
BMW atstovai teigė, kad tokia gamyba vykdoma be bendrovės leidimo, ir įspėjo pirkėjus apie riziką įsigyjant „piratinius BMW“.
BMW nutraukė veiklą Rusijoje prasidėjus plataus masto karui
Nuo 2025 m. pradžios „Avtotor“ atnaujino „BMW X5“, „X6“ ir „X7“ krosoverių surinkimą, naudodama detalių atsargas, likusias sandėliuose nuo 2022 m., kai BMW nutraukė veiklą Rusijoje prasidėjus karui Ukrainoje.
BMW atstovas, komentuodamas Ukrainos portalui „United24“, apibūdino šią automobilių gamybą kaip „nereguliarią“. Bendrovė nurodė, kad nuo 2022 m. automobiliai nepraeina BMW kokybės kontrolės ir sertifikavimo.
Dalis funkcijų neveikia
Remiantis „Auto Motor und Sport“ duomenimis, 2025 m. Rusijoje registruotų BMW automobilių, surinktų Rusijoje, skaičius, palyginti su praėjusiais metais, beveik patrigubėjo. Tuo pačiu šie automobiliai skiriasi nuo 2022 m. modelių. Leidinys pažymi, kad juose pasikeitė atskiri elementai, pavyzdžiui, sumažintos oro įsiurbimo angos. Išsekus originalių detalių atsargoms, „Avtotor“ pradėjo naudoti vietoje pagamintas detales, įskaitant žarnas, kėbulo elementus ir laidų pluoštus. Automobiliai taip pat nebėra prijungti prie oficialių BMW skaitmeninių sistemų, todėl dalis funkcijų neveikia, skelbia "The Moscow Times".
„Piratiniai“ BMW už 150 tūkst. eurų
Tačiau tokių automobilių kaina išlieka aukšta. „Avtotor“ parduoda „piratinius“ BMW už 12–14 mln. rublių arba apie 150 tūkst. eurų. Naujojo „BMW X7“ bazinė kaina Vokietijoje prasideda nuo 105 tūkst. eurų. Tuo tarpu šios markės automobilių paklausa Rusijoje toliau auga.
Remiantis analitinės agentūros „Autostat“ duomenimis, 2025 m. šalyje buvo parduota apie 16,7 tūkst. BMW automobilių, o tai yra 42 proc. daugiau nei prieš metus. Dalis naujų automobilių į Rusijos rinką patenka pagal vadinamojo „paralelinio“ importo schemas.
Iki karo pradžios BMW gamino automobilius „Avtotor“ gamykloje pagal sutartį. Vakarų automobilių gamintojams pasitraukus, įmonė liko be užsakymų. 2022 m. pavasarį „Avtotor“ dėl „sudėtingos ekonominės padėties“ išsiuntė darbuotojus į priverstines atostogas, o vėliau pasiūlė laikinai dirbti braškių, mėlynių ir obuolių derliaus nuėmimo darbus vietiniame sodininkystės ūkyje arba įsidarbinti statybose. Tuo pačiu metu įmonės darbuotojams buvo paskirstyti žemės sklypai bulvių auginimui.
Linas Linkevičius: Putinas silpnas, bet bijo tokiu atrodyti
18:05
Vladimiras Putinas silpnas, bet bijo tokiu atrodyti. Todėl jo psichologinė krizė tapo visos Rusijos, Ukrainos ir visos Europos problema. Aišku yra ir tai, kad jis pats, panašiai kaip beviltiškas alkoholikas, iš krizės neišbris, nes savo ligos nepripažįsta ir gydytis nenori, savo komentare sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Tuomet, atrodytų, žodį turėtų tarti artimieji. Arba tie, kurie tokiais apsimeta. Bet kad tokių nėra. V.Putino auganti paranoja paskandino visą pasitikėjimą ir tikėjimą bendražygiais. Jam kuo toliau, tuo labiau vaidenasi perversmai ir pasikėsinimai. Tiesa, yra gauja pataikūnų, bet jie tiesos pasakyti negali, nes dreba dėl savo kėdės, dėl fizinio saugumo, dėl prisigrobtų pinigų išsaugojimo. V.Putinas yra jų neliečiamybės garantas. Jei kas nors išdrįsta atvirai pranešti Vadui karčią tiesą apie ekonomikos būklę ir realią padėtį fronte – didžiausia problema tampa pats pranešėjas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Monako trileryje – dar viena mįslė: kaltę pripažinęs žvalgybos pareigūnas suvertė ją draugui
17:52
Sprogdinimu Monake, per kurį pasikėsinta į Ukrainos oligarchą, įtariamos moters byloje – aibė nežinomųjų. Įvykių eiga vėl tapo neaiški, kai teisme buvo atskleistos jos vėlesnio nužudymo aplinkybės, o įrodymai leidžia manyti, jog į šį nusikaltimą įsitraukė Kyjivo žvalgybos tarnybų pareigūnai, rašo „The Guardian“.
Praėjusią savaitę Prancūzijos policija paviešino, kad Anastasija Berezovska yra ta moteris, kurią vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo paliekančią kuprinę prie vieno iš Monako daugiabučių. Krepšys sprogo, sužeisdamas ukrainiečių verslininką Vadymą Jermolajevą, kuriam taikomos Ukrainos sankcijos, kai jis išėjo iš pastato su savo partnere ir jų 13-mečiu sūnumi.
Prokurorai teigė, kad 39-metė A.Berezovska, persirengusi vyru, pabėgo automobiliu su Vokietijos registracijos numeriais, pervažiavo į Prancūziją, o vėliau – į Italiją.
Nurodoma, kad liepos 1 d. ji išvyko į Ukrainą, kur autobusu pasiekė savo gimtąjį Žytomyro miestą, esantį į vakarus nuo Kyjivo.
Antradienį pareigūnai paskelbė, kad jos kūnas buvo rastas miške po žemėmis netoli sostinės su šautinėmis žaizdomis galvoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis rodo degančią Rusiją: nėra nė vienos naftos gamyklos, kurios nebūtų pasiekę mūsų ginklai
17:40
„Nėra nė vienos Rusijos naftos perdirbimo gamyklos, kuriai nebūtų smogusi Ukrainos ginkluotė“, – sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale dalindamasis degančios Rusijos vaizdais.
Kaip priminė V.Zelenskis, per šią savaitę Ukrainos kariai pasiekė svarbių rezultatų vykdydami tolimuosius smūgius prieš Rusiją.
„Ukrainos dronai pasiekė Sibirą ir smogė naftos perdirbimo gamyklai Omske – beveik 2,5 tūkstančio kilometrų nuo Ukrainos. Dabar nėra nė vienos Rusijos naftos perdirbimo gamyklos, kurią nebūtų pasiekusi Ukrainos ginkluotė“, – pažymėjo jis.
„Be to, mūsų atsakas į Rusijos smūgius buvo nukreiptas į naftos objektus Saratovo, Rostovo, Tverės, Stavropolio, Krasnodaro regionuose, Tatarstane ir Baškortostane. Buvo smogta į oro uostą Voronežo regione, strateginę įmonę Tverėje. Taip pat buvo panaudoti dronai prieš objektus Maskvos, Leningrado ir Briansko regionuose.
Mūsų planas dėl tolimųjų sankcijų prieš Rusiją vykdomas tiksliai. Dėkoju visiems dalyvavusiems padaliniams už taiklumą!“ – sakė Ukrainos prezidentas.
Trys scenarijai: ką Baltijos šalims atneš Briuselyje bręstantys pokyčiai
17:16
Briuselyje bręsta pokyčiai. Keliamas klausimas, susijęs su Europos Sąjungos (ES) užsienio politika – ar už šią sritį ir toliau bus atsakinga estė Kaja Kallas, ar ją perims Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen? Leidinys TVNET nagrinėja įmanomus scenarijus ir bando įvertinti, kuris variantas būtų labiau naudingas Baltijos šalims.
Tarptautinį pripažinimą K.Kallas pelnė dirbdama Estijos ministre pirmininke. Interviu metu ji visuomet kalbėdavo atvirai ir nebijojo griežtai pasisakyti apie Rusiją.
2024 m. ji atsistatydino, kad galėtų prisijungti prie U.von der Leyen komisarų kabineto.
Galiausiai Baltijos šalims buvo suteikta beprecedentė įtaka. Trys ypač svarbūs portfeliai atiteko Baltijos šalims: estė K.Kallas yra atsakinga už ES užsienio politiką, lietuvis Andrius Kubilius – už bendrą bloko gynybą, o latvis Valdis Dombrovskis – už bloko ekonomiką.
ES politika tapo labiau orientuota į gynybą ir griežtesnė Rusijos atžvilgiu.
Gynyba tradiciškai yra sritis, kurią valstybės narės nenoriai perduoda Europos Sąjungai. Tačiau vienas iš pirmųjų svarbiausių A.Kubiliaus ir K.Kallas biurų darbų buvo ES gynybos gairės, kuriose išdėstytas bendras požiūris į gynybą.
Plačiau skaitykite ČIA.
