Svarbiausios naujienos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Itin tikslus smūgis“: Ukraina smogė svarbiai Rusijos gamyklai
14:06
Ukrainos gynybos pajėgos sudavė labai tikslų smūgį gamyklai, gaminančiai kietąjį kurą balistinėms raketoms Rusijos Federacijos Rostovo srityje. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamentas „Telegram“.
„Anądien Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos sudavė didelio tikslumo smūgį karinio-pramoninio komplekso objektui Rostovo srities Kamensko-Šachtinsko mieste“, – sakoma pranešime.
Visų pirma Rusijos Federacija naudojo šią įmonę balistinėms raketoms skirtam kietajam raketiniam kurui gaminti, kuris naudojamas Ukrainos civilinės infrastruktūros objektams, pavyzdžiui, ligoninėms, gyvenamiesiems pastatams ir elektrinėms, naikinti.
„Šis ugnies smūgis yra dalis visapusiškos kampanijos, kuria siekiama susilpninti Rusijos ginkluotųjų pajėgų galimybes vykdyti teroristinius išpuolius prieš civilius Ukrainoje“, – sakoma pareiškime.
„To neįmanoma paneigti“: Azerbaidžanas tiesiogiai apkaltino Rusiją numušus lėktuvą
23:36
Azerbaidžanas pirmą kartą oficialiai apkaltino Rusijos Federaciją numušus „Embraer E190“ lėktuvą, priklausiusį „Azerbaijan Airlines“.
Azerbaidžano Parlamento narys Rasimas Musabekovas naujienų agentūrai „Turan“ sakė, kad Rusijos pusė turėtų atsiprašyti už priešlėktuvinės gynybos ataką prieš keleivinį lėktuvą. Jis pridūrė, kad kai kurie Rusijos Federacijos atstovai, užuot atsiprašę, bando „užglaistyti pėdsakus“:
„Lėktuvas buvo numuštas Rusijos teritorijoje, danguje virš Grozno. Ir to neįmanoma paneigti“, – teigė jis.
R.Musabejovas paragino patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir išmokėti kompensacijas aukoms ir žuvusiųjų šeimoms.
Rusai bepiločiu lėktuvu smogė į daugiaaukštį pastatą Časiv Jare: žuvo du žmonės
23:21
Du žmonės žuvo, o dar du buvo sužeisti dėl Rusijos okupantų drono smūgio į daugiaaukštį pastatą Časiv Jare, Donecko srityje.
„2024 m. gruodžio 26 d. okupacinės pajėgos, naudodamos FPV droną, smogė Časiv Jaro miestui. Buvo pataikyta į gyvenamąjį rajoną“.
Dėl atakos du 60 ir 64 metų amžiaus vyrai patyrė mirtinus sužalojimus.
Taip pat buvo sužeisti du 27 ir 55 metų amžiaus miestiečiai. Jiems diagnozuoti galūnių sužalojimai. Vienas iš sužeistųjų paguldytas į ligoninę.
V.Zelenskis: JAV didina ginklų tiekimą Ukrainai
22:40
Jungtinės Amerikos Valstijos didina karinę pagalbą Ukrainai. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien buvo vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio ir gynybos ministro Rustemo Umerovo pranešimas. Frontas. Aprūpinimas. Labai svarbu, kad Jungtinės Valstijos dabar didina tiekimą. Tai būtina siekiant išlyginti padėtį. Esu dėkingas mūsų partneriams. Ir tiekimo tempas turėtų būti toks, kad sulėtintų Rusijos puolimo tempą“, – sakė jis savo vakaro kalboje.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainai reikia didesnės karinės galios ir tvirtų diplomatijos pozicijų.
„Ir kiekvienas tai užtikrinantis dalinys, kiekviena brigada priartina mus prie normalaus pasaulio galimybės“, – pridūrė prezidentas.
Komentuodamas gruodžio 25 d. Rusijos įvykdytą išpuolį prieš Ukrainą, JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad jis nurodė Pentagonui toliau smarkiai didinti ginklų tiekimą Ukrainai. Jis pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais Vašingtonas perdavė Ukrainai šimtus priešlėktuvinės gynybos raketų. Dar daugiau jų buvo pakeliui.
Anksčiau tapo žinoma, kad JAV planuoja didinti raketų gamybą. Sutartyje numatyta padidinti „Harpoon“, JASSM, ilgojo nuotolio prieštankinių raketų (LRASM), „Tomahawk“ ir kitų didelio tikslumo smogiamųjų ginklų gamybą. Dalis jų bus siunčiama Ukrainai kaip karinė pagalba.
Popiežius priėmė kvietimą apsilankyti Ukrainoje
22:29
Popiežius priėmė kvietimą apsilankyti Ukrainoje, tačiau kol kas nežinoma, kada šis vizitas įvyks. Apie tai interviu „Laisvės radijui“ pasakojo Ukrainos graikų katalikų bažnyčios vadovas Sviatoslavas.
Pasak jo, popiežius gavo kvietimą tokiam vizitui. Tačiau artimiausiuose popiežiaus planuose, net ir 2025 m., vizitas į Ukrainą nenumatytas.
„Kol kas nėra (vizito) laiko, bet popiežius Pranciškus kartais mėgsta daryti staigmenas. Jis gali paskelbti apie vizitą tiesiogine prasme likus mėnesiui iki atvykimo į Ukrainą. Todėl į šiuos naujus metus įžengiame su viltimi. Su viltimi, kad Ukrainoje pagaliau įsiviešpataus teisinga taika“, – sakė Sviatoslavas.
Popiežius Pranciškus savo kalėdinėje kalboje paragino Ukrainos ir Rusijos derybas, kad būtų užbaigtas karas. Jis ragino „drąsos, reikalingos atverti duris deryboms“, ir „dialogo bei susitikimo, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika“.
Priminsime, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nuo karo pradžios jau du kartus buvo susitikęs su pontifiku Vatikane – 2023 m. gegužę ir šių metų spalį.
V. Putinas: Slovakija pasiūlė tapti galimų Maskvos ir Kyjivo taikos derybų vieta
20:38
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Slovakija pasisiūlė tapti galimų Maskvos ir Kyjivo taikos derybų vieta.
V. Putinas spaudos konferencijoje sakė, kad Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) nurodė, jog pasiūlys savo šalį kaip galimą taikos derybų vietą, jei būtų nuspręsta jas surengti.
Kremliaus šeimininko teigimu, Maskva šiam pasiūlymui neprieštarauja.
R. Fico yra vienas iš nedaugelio Europos šalių lyderių, po karo Ukrainoje pradžios išsaugojusių artimus santykius su Kremliumi.
Sekmadienį jis su iš anksto neskelbtu vizitu lankėsi Maskvoje ir surengė derybas su V. Putinu. Derybų metu R. Fico ir Rusijos prezidentas aptarė rusiškų dujų tiekimą į šalį.
V.Putinas sako, kad nori užbaigti karą, bet toliau kalba apie savo „tikslus“
20:03
Rusijos valdovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį, atsakydamas į klausimą apie karo Ukrainoje užbaigimo 2025 m. perspektyvas, sakė, kad „siekia“ jį užbaigti, bet dar ketina pasiekti savo „tikslų“.
„Mes taip pat siekiame konflikto (karo – red.) Ukrainoje pabaigos“, – sakė V.Putinas.
Tačiau po šio pareiškimo V.Putinas vėl kalbėjo apie norą kitais metais pasiekti savo „tikslus“ kare. „Žinoma, mes darome prielaidą, kad išspręsime visus specialiosios karinės operacijos (taip Putinas vadina karinę agresiją prieš Ukrainą – red.) uždavinius. Tai apskritai yra užduotis numeris vienas. Pasieksime sėkmės fronto linijoje“, – pridūrė jis.
Pasak V.Putino, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, kuris gruodžio 22 d. atvyko į Maskvą susitikti su V. Putinu, esą pasiūlė savo šaliai „suteikti platformą“ deryboms.
Gruodžio 19 d. per spaudos konferenciją Kremliaus vadovas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi „deryboms ir kompromisams“ su Ukraina ir skundžiasi, kad „ta pusė“, turėdama omenyje Ukrainą, atsisako susitarti.
Be to, V. Putinas, paklaustas, ar pakeistų savo sprendimą pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą, jei galėtų grįžti 2022 m. vasarį, pareiškė, kad vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ reikėjo pradėti dar anksčiau.
Ekspertas: Rusija turi sukaupusi raketų dešimčiai masinių atakų
19:21
Rusija yra sukaupusi įvairių raketų atsargų, kurių užteks dar maždaug 10-čiai masinių atakų, savo mastu prilygstančių gruodžio 25 d. puolimui. Apie tai „Kiev24“ eteryje pranešė karo ekspertas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas, karo lakūnas-instruktorius Romanas Svitanas.
Pasak jo, per gruodžio 25 d. masinį apšaudymą rusai panaudojo tik mėnesio ginklų atsargas.
„Jie (rusai – UNIAN) panaudojo šią mėnesio atsargą, t. y. vakar panaudojo mėnesio produkciją šio konkretaus tipo raketų. Iš esmės jie gali tiek pagaminti per mėnesį. Tiek „Kalibr“, tiek „Kh-55“... Todėl artimiausiu metu rusai nepasieks nulinių atsargų“, – sakė R.Svitanas.
Jis pridūrė, kad rusai turėjo tam tikrų problemų su raketomis iki 2023 m. pabaigos ir praėjusią žiemą.
„Jie panaudojo daug raketų, beveik pasiekė avarines atsargas. Paskui per metus atsargas atkūrė, o dabar turi ir avarinių atsargų, ir pakankamą kiekį, kad įvykdytų bent keliolika tokių atakų. Galbūt ne kasdien, bet jų jau sukaupė...“ – sakė ekspertas.
Gruodžio 25 d. Rusijos okupantai surengė kombinuotą puolimą prieš Ukrainą, panaudodami įvairių tipų oro, sausumos ir jūros raketas, taip pat „Shahed“ tipo smogiamąsias bepilotes skraidykles ir dronų imitatorius. Priešas atakavo energetikos objektus Charkivo, Kyjivo, Dniepropetrovsko, Poltavos, Žytomyro, Ivano-Frankivsko ir Zaporižios srityse. Atakos metu patirta nuostolių.
Iš viso Ukrainos karinės oro pajėgos aptiko ir stebėjo 184 priešo oro taikinius. Tarp jų buvo 2 balistinės raketos KN-23, 10 priešlėktuvinių valdomų raketų S-300/S-400, 12 sparnuotųjų raketų „Kalibr“, 50 sparnuotųjų raketų Kh-101/Kh-55, 4 valdomos oro raketos Kh-59/Kh-69 ir 106 atakos bepiločiai orlaiviai „Shahed“.
A.Lukašenka tikisi iš Rusijos gauti keliolika sistemų „Orešnik“
18:35
Baltarusijos prezidentu save laikantis Aliaksandras Lukašenka tikisi, kad Baltarusija iš pradžių iš Rusijos gaus dešimt raketų sistemų „Orešnik“, tačiau vėliau jų skaičius gali būti padidintas, jei Rusija to pageidaus.
A.Lukašenka pareiškė, kad pirmuoju etapu Maskva turėtų perduoti Minskui dešimt vienetų raketų sistemų „Orešnik“.
„Manau, kad kol kas apie dešimt, o paskui žiūrėsime. Jei rusai norės jų patalpinti daugiau, mes patalpinsime daugiau“, – sakė A.Lukašenka.
S. Lavrovas: Paryžius bandė užmegzti dialogą su Maskva dėl Ukrainos nedalyvaujant Kyjivui
17:13
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzija bandė užmegzti dialogą su Maskva dėl Ukrainos nedalyvaujant Kyjivui.
Vakarų šalys nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį vieningai remia Ukrainą ir nuolat tvirtina, kad joks sprendimas dėl taikos negali būti priimtas be Kyjivo dalyvavimo.
„Keletą kartų mūsų kolegos prancūzai konfidencialiais kanalais kreipėsi: „Leiskite mums padėti, užmegzkime dialogą Ukrainos klausimu“. Be Ukrainos“, – spaudos konferencijos metu pareiškė S. Lavrovas.
Jis pridūrė, kad Rusijos pareigūnai esą pasirengę kalbėtis.
Azerbaidžanas patvirtino, kad lėktuvą virš Kazachstano numušė Rusijos raketa
17:08
Trečiadienį Kazachstane sudužus oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvui, į jį pataikė Rusijos raketa žemė-oras, ketvirtadienį pranešė „Euronews“, remdamasi šaltiniais Azerbaidžano vyriausybėje.
Jų teigimu, raketa buvo paleista į reiso Nr. 8432 lėktuvą, kai jis skrido virš Grozno.
Vyriausybės šaltiniai leidiniui sakė, kad apgadintam lėktuvui nebuvo leista nusileisti jokiame Rusijos oro uoste, nepaisant pilotų prašymų leisti nusileisti avariniu būdu, ir jam buvo liepta skristi per Kaspijos jūrą į Aktau Kazachstane.
