Ukrainiečių atakos Sevastopoliui padarinius įvertino ekspertai: „Didelė skylė“

Per karą Ukrainoje žūsta daug karių, nes laiku nesulaukia pagalbos. Dabartinis karo pobūdis iš esmės neleidžia fronto linijoje sunkiai sužeistam kariui laiku sulaukti pagalbos. Estijos leidinys „Postimees“ išsamiai pasakoja, su kokiais iššūkiais fronte Ukrainoje susiduria medikai ir kariai. Kalbintas medikas atskleidė, kaip sunku gelbėti sužeistų karių gyvybes.

Sunkiai sužeistas karys dažnai gali tik pasvajoti apie pagalbą per vadinamąją „auksinę valandą“. Tai laikas, per kurį karys gali tikėtis sulaukti medicininės pagalbos – neretai ši valanda gali būti lemiama kario gyvybei.

„Net dvi valandos yra didelė retenybė. „Daugelis [sužeistųjų] miršta net nepasiekę mūsų“, – atvirai sako Ukrainos evakuacijos grupių vadovas Volodymyras.

48 metų patyręs chirurgas jau beveik metus dirba savanoriu mediku viename iš Ukrainos 117-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados batalionų.

Visą pasakojimą rasite čia.

Per pastarąją savaitę Rusijos kariai prieš Ukrainą panaudojo daugiau kaip tūkstantį oro atakos ginklų – raketų, dronų ir aviacinių bombų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis apie tai pasisakė kreipdamasis į tautą.

„Per šią savaitę, nuo pirmadienio iki šios dienos, Rusijos teroristai panaudojo beveik 190 įvairaus tipo raketų ir beveik 140 „Shahed“, dar beveik 700 bombų. Per daugiau nei dvejus šio karo metus nebuvo nė vienos savaitės, kai Rusija susilaikytų nuo terorizmo“, – sakė valstybės vadovas.

Ukrainos prezidentas padėkojo lakūnams, priešlėktuvinių pabūklų šauliams, mobiliųjų ugniagesių brigadų ir elektroninės kovos sistemų operatoriams, kurie atremia Rusijos atakas iš dangaus.

„Žinoma, mūsų oro gynybos skydą reikia gerokai sustiprinti – ties tuo dirbame. Tačiau jau dabar bent dalį raketų ir daugumą dronų numuša mūsų kariai“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Paskelbtos iš palydovų darytos nuotraukose, kuriose matyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų raketų smūgio Rusijos Juodosios jūros laivyno Ryšių centrui okupuotame Sevastopolyje padariniai.

Pasak ekspertų, vaizdai patvirtina, kad ataka buvo sėkminga.

Palydovo darytas nuotraukas paskelbė projektas „Schemes“.

„Palyginus kovo 21 ir 24 d. palydovines šios vietovės nuotraukas, matyti, kad po raketų atakos sugriuvo pastato stogas. Šalia pastato taip pat matomi ugniagesių tarnybos automobiliai“, – rašoma komentare po nuotrauka.

Karinis analitinis portalas „Defense Express“ pritaria šiai išvadai.

„Viena ar kelios sparnuotosios raketos pataikė į centrinę šio trijų aukštų pastato dalį; vizualiai matomos žalos mastą galima apibūdinti fraze „didžiulė skylė“, – pažymėjo analitikai.

Lenkija sekmadienį paskelbė, kad iškvies Rusijos ambasadorių po to, kai rusų sparnuotoji raketa, nukreipta į vakarinę Ukrainą, pažeidė jos oro erdvę. 

Ankstų sekmadienio rytą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Rusijos raketa įskrido į Lenkijos oro erdvę netoli Oserduvo miesto šalies pietryčiuose, 39 sekundes skriejo per jos teritoriją ir grįžo į Ukrainą.

Kiek vėliau sekmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrzejus Szejna transliuotojui „Polsat News“ nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kai Rusijos raketa pažeidžia šalies oro erdvę. 

„Kiek mums žinoma, tai buvo trečias kartas“, – sakė jis. 

„Todėl užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis išsikvies Rusijos Federacijos ambasadorių, kad jis pateiktų informaciją ir paaiškinimus“, – pridūrė A.Szejna. 

„Šiandien arba rytoj pagal diplomatinį protokolą bus įteiktas iškvietimas“, – teigė ministro pavaduotojas. 

Anot jo, tolesni Lenkijos veiksmai priklausys nuo Rusijos ambasadoriaus pateikto paaiškinimo ar informacijos. 

Sekmadienį po pietų Rusija paskelbė apie naują Belgorodo ir regiono apšaudymą.

Rusijos gynybos ministerija tradiciškai pranešė, kad tai buvo tik bandymas pulti, kuris buvo sustabdytas.

Per ataką buvo apgriautas universiteto pastatas, gyvenamasis namas.

Be to, pranešama, kad buvo sužeisti šeši žmonės.

Rusijos Juodosios jūros laivynas prarado savo „funkcinę veiklą“, pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Shappsas.

„Besitęsianti neteisėta Putino vykdoma Ukrainos okupacija daro didžiulę žalą Rusijos Juodosios jūros laivynui, kuris šiuo metu yra funkciškai neaktyvus“, – parašė jis socialiniame tinkle X.

G.Shappsas pažymėjo, kad Rusijos laivynas Juodojoje jūroje plaukiojo nuo 1783 m., tačiau dabar yra priverstas slėptis uostuose.

„Ir net ten Putino laivai skęsta!“, – pabrėžė britų ministras.

Sekmadienio naktį (4.23 val. vietos laiku) į Lenkijos oro erdvę įskrido rusų raketa. Ji čia buvo 39 sekundes. Lenkija tvirtina, kad, jeigu raketa skristų gilyn į šalį, būtų numušta, tokiam veiksmui būtų pasitelkti naikintuvai F-16.

Kodėl vis dėlto tai nebuvo padaryta? Lenkijos ekspertas sako, kad priežasčių esama bent keletas.

Apie tai skaitykite čia.

Baltieji rūmai sekmadienį pareiškė, kad Ukraina neturi jokių sąsajų su penktadienio išpuoliu Pamaskvės koncertų salėje.

„Už šį išpuolį atsakomybė tenka tik IS. Ukraina prie to visiškai neprisidėjo“, – nurodė Baltųjų rūmų nacionalinės saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson, panaudodama grupuotės „Islamo valstybės“ trumpinį.

JAV viceprezidentė Kamala Harris interviu televizijos ABC laidai „This Week“ pareiškė, kad nėra jokių požymių, jog Ukraina kaip nors susijusi su šia ataka. 

„IS iš tikrųjų yra atsakinga už tai, kas įvyko“, – teigė ji. 

Penktadienio vakarą per Maskvos priemiestyje esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ surengtą teroristinį išpuolį žuvo 137 žmonės. Dar maždaug pusantro šimto žmonių sužeista.

Dėl išpuolio atsakomybę prisiėmė IS, tačiau Rusijos valdžios institucijos apie tai neužsiminė. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įvykdytą ginkluotą išpuolį pavadino barbarišku teroro aktu ir paskelbė nacionalinio gedulo dieną. 

V.Putinas taip pat pareiškė, kad dėl šio išpuolio buvo suimta 11 žmonių, įskaitant keturis įtariamuosius šaulius, kurie, pasak jo, bandė pabėgti į Ukrainą.

Kyjivas griežtai paneigė bet kokias sąsajas su šia ataka, sakydamas, kad Rusija ieško dingsties suintensyvinti karą.

Nuo penktadienio IS ne kartą teigė esanti atsakinga už išpuolį, nors Rusijos pareigūnai viešai nekomentavo šių pareiškimų.

Ukrainoje žuvo dar vienas Sakartvelo kovotojas, karo dalyvis Tengizas Chania. 

Jis kovėsi Trečiosios šturmo brigados sudėtyje.

Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, jis žuvo penktadienį, kovo 22 d., Rusijai surengus raketų ataką

Dėl kovos veiksmų jo kūno iš mūšio lauko išvežti nepavyko.

Tikslus per karą į Rusiją prievarta išvežtų ukrainiečių vaikų skaičius nežinomas – Kyjivo duomenimis, jų yra beveik 20 000.

Rusijos pareigūnai įtikinėja vaikus iš Ukrainos pamiršti savo tėvynę ir tikina, kad tėvai niekada neatvyks jų pasiimti namo.

Rusijos valdžia įsitikinusi, kad gali „perauklėti“ pavogtus vaikus.

Portalas meduza.io atliko tyrimą ir išsiaiškino, kaip Rusijos institucijos mėgina „pataisyti“ mažuosius ukrainiečius ir kokios skaitmeninės kontrolės priemonės yra naudojamos.

Apie tai plačiau skaitykite čia.

Vladimirui Putinui bus naudingas teroristinis išpuolis, įvykdytas „Crocus City Hall“ koncertų salėje , nepaisant žvalgybos tarnybų nesėkmės.

Tokią nuomonę išsakė vokiečių politologas Thomas Jageris, rašo „Bild“.

VIDEO: Rusijos prezidentas V.Putinas ignoravo Vakarų tarnybų įspėjimus dėl galimų teroro aktų

Rusijos prezidentas V.Putinas ignoravo Vakarų tarnybų įspėjimus dėl galimų teroro aktų

„Jei už teroristinį išpuolį Maskvoje atsakinga „Islamo valstybė“ (IS), tai visų pirma yra Rusijos tarnybų nesėkmė. Jos nesugebėjo pašalinti pavojaus, nors buvo įspėtos. Pats V. Putinas atmetė perspėjimą, laikydamas jį dezinformacija“, – sakė Kelno universiteto tarptautinės politikos ir užsienio politikos profesorius Thomas Jageris.

Ekspertas išreiškė nuomonę, kad ir šiuo atveju Rusijos valdžia sugebės tai, kas įvyko, paversti savo naudai.

„Politiniu požiūriu, teroristinis išpuolis yra naudingas V.Putinui, nes leidžia jam sustiprinti gynybą ir toliau kontroliuoti vidaus padėtį. Dėl to jam naudinga kiekviena teroristinė situacija Rusijoje“, – pabrėžė T.Jageris.

Sekmadienį Ukraina smarkiai padidino elektros energijos importą ir sustabdė eksportą po didelės raketų ir dronų atakų bangos prieš šalies energetikos sistemą.

„Prognozuojama, kad šią parą bus importuota 14 900 megavatvalandžių (Mwh) elektros energijos. Eksporto nenumatoma“, – sakoma Ukrainos energetikos ministerijos pranešime.

Dieną prieš raketų ir dronų atakas penktadienį Ukraina importavo 3 300 Mwh, o eksportavo 2 148 Mwh.

Penktadienį Rusija atakavo elektros energijos gamybos ir perdavimo įrenginius, todėl daugelyje regionų įvyko dideli elektros energijos tiekimo sutrikimai, dėl kurių daugiau kaip milijonas ukrainiečių liko be elektros energijos.

Šį rytą taip pat buvo pulti energetikos objektai trijuose Ukrainos regionuose.

Ministerija nurodė, kad rusai bandė smogti svarbiam energetikos infrastruktūros objektui Lvivo srityje.

Karinis apžvalgininkas Denisas Popovičius mano, kad artimiausią mėnesį Rusijos okupantai tęs plataus masto raketų atakas Ukrainos teritorijoje, skelbia Ukrainos žiniasklaida.

„[Rusai] turi raketų atsargų. Jie ją pasigamino, sukaupė, kai 44 dienas nebuvo šaudoma. Dabar kartojasi praėjusių metų situacija, kai buvo didelė pertrauka, paskui buvo pragariška. Dabar turiu pagrindo manyti, kad dėl susikaupusio raketų skaičiaus mūsų laukia pragariškas balandis“, – radijo „NV“ eteryje sakė D/Popovičius

Pasak jo, jis džiaugsis, jei klysta, tačiau ekspertas iš karto perspėja, kad „pirmas kartas yra atsitiktinumas, antras kartas – atsitiktinumas, o trečias kartas – jau sistema“.

Rusijos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas atsakė į teiginius, kad Ukrainos kariuomenė sekmadienio rytą aneksuotame Krymo pusiasalyje smogė dviem dideliems Rusijos desantiniams laivams.

„Telegram“ jis paskelbė, kad transporto infrastruktūra, įskaitant keleivinius laivus, buvo iš dalies apgadinta.

„Iš šešių laivų penkiems buvo išdaužti langai... Per dieną bus pakeisti apgadintų laivų langai, o kai jie bus atstatyti, jie bus vėl paleisti“, - sakė jis.

M.Razvožajevas taip pat sakė, kad tarp per nakties išpuolius apgadintų transporto priemonių buvo trys keleiviniai autobusai, 13 mokyklinių autobusų ir vienas troleibusas.

Sekmadienį Rusų sparnuotoji raketa, paleista į vakarinę Ukrainą, buvo pažeidusi Lenkijos oro erdvę. Varšuva jau paskelbė, kad reikalaus Maskvos pasiaiškinimo. Tuo metu Lenkijos gynybos ministerija paaiškina, ko būtų imtasi, jei tokia raketa būtų skriejusi giliau į šalies teritoriją.

Apie tai skaitykite čia.

Rusų sparnuotoji raketa, paleista į vakarinę Ukrainą, buvo pažeidusi Lenkijos oro erdvę, sekmadienį pranešė šalies kariuomenė

Tuo metu šalies užsienio reikalų ministerija nurodo, kad Lenkija pareikalaus Maskvos pasiaiškinimo dėl „naujo oro erdvės pažeidimo“.

„Visų pirma prašome Rusijos Federacijos nutraukti teroristinius oro smūgius prieš Ukrainos gyventojus ir teritoriją, užbaigti karą ir sutelkti dėmesį į šalies vidaus problemas“, – pridūrė ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis.

Sekmadienio rytą netoli Simferopolio, okupuotame Kryme, degė naftos saugykla.

Kaip praneša "Krym. Realii“, „Astra“ ir vietiniai telegramų kanalai, gaisras rusų okupantų naftos bazėje kilo dėl oro atakos.

Internete pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti virš objekto kylantis juodų dūmų pliūpsnis.

Prieš gaisrą vietos gyventojai girdėjo sprogimus.

Okupacinė „valdžia“ oficialiai situacijos nekomentavo.

Maskva suintensyvino savo atakas – penktadienį paleido dešimtis raketų ir dešimtis sprogstamųjų dronų, nukreiptų prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.

Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos taip pat paskelbė perėmusi kelių ties fronto linija esančių gyvenviečių kontrolę.

Praėjusį mėnesį užimta Avdijivka, esanti netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko, buvo pirmasis didelis Rusijos teritorinis laimėjimas nuo tada, kai prieš 10 mėnesių buvo užimtas nuniokotas Bachmuto miestas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino šią sėkmę kaip ženklą, kad Rusijos pajėgos grįžta į puolimą.

V. Putinas taip pat siekė susieti Kyjivą su 130 gyvybių pareikalavusiu išpuoliu Maskvos koncertų salėje, sakydamas, kad keturi nusikaltėliai buvo sulaikyti keliaujantys Ukrainos link.

Kyjivas griežtai paneigė bet kokias sąsajas, sakydamas, kad Rusija ieško dingsties suintensyvinti karą.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad nematė jokių Ukrainos dalyvavimo „Crocus City Hall“ išpuolyje požymių. Atsakomybę už jį prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Naktį Rusijos okupantai surengė masinį raketų ir bepiločių lėktuvų smūgį Ukrainai.

Ukrainos Oro gynybos pajėgos numušė 43 oro taikinius.

Karinių oro pajėgų vadovybės duomenimis, okupantai atakavo Ukrainą 29 sparnuotosiomis raketomis ir 28 dronais.

Atremiant oro ataką dalyvavo priešlėktuvinių raketų daliniai ir karinių oro pajėgų naikintuvai, mobiliosios ugnies grupės ir Ukrainos gynybos pajėgų elektroninės kovos sistemos.

Lvivo meras Andrijus Sadovas sakė, kad į regioną buvo paleista apie 20 raketų ir septyni Irano gamybos dronai „Shahed“.

„Jos buvo nukreiptos į svarbiausius infrastruktūros objektus“, – nurodė meras.

Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė (RSZ) pranešė, kad jos pajėgos yra padidintos parengties būklės dėl „intensyvios Rusijos Federacijos tolimojo nuotolio aviacijos veiklos šiąnakt“ ir raketų atakų Ukrainoje.

„Aktyvuotos visos būtinos procedūros Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti, o RSZ nuolat stebi padėtį“, – teigė ji.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija ir Ukraina suintensyvino oro atakas.

Kyivas, kuris daugiau nei dvejus metus tęsiantis plataus masto karui susiduria su ginklų ir karių stygiumi, pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų ir perkelti kovas į Rusijos teritoriją.

Šeštadienį per kelias oro atakas su Ukraina besiribojančiame Rusijos pasienio Belgorodo regione žuvo du žmonės ir mažiausiai septyni buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.

Toliau į rytus Samaros regione per drono ataką kilo gaisras didelėje naftos perdirbimo gamykloje – tai buvo naujausias iš daugelio smūgių Rusijos energetikos pramonei.

Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ parašė, kad per dronų ir oro atakas nukentėjo du jo regiono rajonai ir regiono sostinė Belgorodas.

V. Gladkovas teigė, kad sugriuvus trims daugiabučio namo balkonams žuvo žmogus.

Vėliau šeštadienį Rusija pranešė, kad atrėmė Ukrainos raketų, paleistų į Sevastopolio miestą Kryme, kurį ji neteisėtai aneksavo 2014 metais, ugnį.

Maskvos primestas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas sakė, kad nuo raketų nuolaužų žuvo 65 metų gyventojas, o dar keturi žmonės buvo sužeisti.

„Tai buvo didžiausia ataka pastaruoju metu“, – sakė jis.

Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos fronte neutralizavo dar 990 rusų užpuolikų.

Generalinio štabo duomenimis, iki šio ryto Rusijos nuostoliai kare siekia 436 750 žmonių.

 Rusijos Federacijos okupacinės pajėgos surengė trečią masinę raketų ataką prieš Ukrainą per pastarąsias keturias dienas. Ši ataka Kijevui buvo antroji per šį laikotarpį.

Vietos valdžios institucijų duomenimis, Kyjive aukų nėra.

Nuolaužų kritimas buvo užfiksuotas Desnianskio rajono miško teritorijoje. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Nuolaužos taip pat nukrito Ševčenkos rajone parko teritorijoje ir gyvenamajame rajone. Užfiksuota daugiaaukščio gyvenamojo namo fasado žala, tačiau gaisras nekilo.

Pranešama, kad vėlyvą kovo 23 d. vakarą į pagrindinį Rusijos Juodosios jūros laivyno ryšių centrą okupuotame Sevastopolyje atskrido skriejo raketos.

Skelbiama, kad Sevastopolis atakuotas mažiausiai trimis raketomis.