Karas Ukrainoje. V.Zelenskis: „Menkysta Putinas visą dieną tylėjo, kad sugalvotų, kaip apkaltinti Ukrainą“

Ukrainos ekonomistas, Ateities instituto ekonomikos programų direktorius Anatolijus Amelinas sudarė sąrašą pasekmių, kurios atsako į klausimą – kas nutiktų, jei Rusija okupuotų Ukrainą? Kaip rašo Estijos leidinys „Postimees“, toks sąrašas turėtų tapti šaltu dušu visai Europai.

„Šis [sąrašas] iš tikrųjų yra ne tiek apie Ukrainą, kiek apie tai, kas laukia Europos“, – „Postimees“ sako A.Amelinas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Jis yra Ateities instituto, vieno didžiausių Ukrainos analitinių centrų, įkūrėjas, investicijų bankininkas, gynybos pramonės kūrėjas ir Ukrainos geležinkelių stebėtojų tarybos narys.

Ateities institute A.Amelinas su kolegomis modeliavo galimus karo Ukrainoje scenarijus. Vienas iš scenarijų buvo, kad Rusija užkariaus Ukrainą – buvo stengiamasis suprasti, kokią konkrečią naudą tokiu atveju gautų Rusija.

„Turime apsvarstyti tokį scenarijų. Pamirštama, kad imperiją domina ne kokie nors ekonomikos augimo rodikliai, o tik teritorija“, – sako jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į teroristinį išpuolį Maskvos „Crocus City Hall“ koncertų salėje.

Jis apkaltino V. Putiną atsakomybės perkėlimu kitoms šalims. 

„Tai, kas vakar įvyko Maskvoje, akivaizdu, kad V.Putinas, ir kiti niekšai tiesiog bando suversti kaltę kam nors kitam. Jie visada taiko tuos pačius metodus. Taip jau yra buvę. Buvo ir susprogdintų namų, ir šaudymų, ir sprogdinimų. Ir jie visada kaltina kitus“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jo nuomone, Rusija pati vykdo terorą prieš ukrainiečius ir kartu bando juos kaltinti dėl visų bėdų.

Prezidentas pažymėjo, kad rusai atvyko į Ukrainą ir degina miestus, o kaltę bando suversti Ukrainai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Jie kankina, prievartauja mūsų žmones – ir juos dar kaltina. Jie atsivežė šimtus tūkstančių teroristų čia, į Ukrainos žemę, jie kovoja prieš mus, ir jiems nerūpi, kas vyksta jų šalies viduje. Vakar visa tai įvyko, ir tai yra niekinis Putinas.

„Šitas niekšas Putinas, užuot bendravęs su Rusijos piliečiais, kreipęsis į juos, dvidešimt keturias valandas tylėjo – galvojo, kaip visą kaltę permesti Ukrainai. Viskas yra absoliučiai nuspėjama.“

V. Zelenskis sakė, kad šimtai tūkstančių rusų, kurie šiuo metu žudomi Ukrainos teritorijoje, tikrai bus pakankama priemonė sustabdyti bet kokius teroristus.

„Ir jei rusai pasirengę tyliai mirti ir neužduoti jokių klausimų savo specialiosioms tarnyboms, tai V. Putinas ne vieną tokią situaciją pasistengs pakreipti savo asmeninės valdžios naudai“, – mano V. Zelenskis.

Jis įsitikinęs, kad teroristai visada turi pralaimėti, ir dėkojo visiems, kurie gina ir kovoja prieš terorą.

„Ir mes visi privalome gintis nuo tų, kurie žmones laiko tiesiog vartojimo prekėmis“, – užbaigė V.Zelenskis.

Į šalies gyventojus V.Putinas kreipėsi praėjus daugiau kaip 18 valandų nuo atakos pradžios. V.Putinas pareiškė, kad Maskvos išpuolio dalyviai neva „norėjo bėgti į Ukrainą“.

„Kas dėl šio nusikaltimo tyrimo, dabar galima pasakyti viena: visi 4 teroro akto vykdytojai, kurie šaudė į žmones, yra aptikti ir sulaikyti. Jie bandė pasislėpti, judėjo Ukrainos pusėn, kur pirminiais duomenimis, jiems buvo paruoštas langas pereiti valstybės sieną“, – teigė V.Putinas.

Rusijos saugumo tarnyba FSB anksčiau taip pat teigė, kad užpuolikai palaikė ryšius su žmonėmis Ukrainoje ir bandė ten pabėgti.

Visas naujienas apie teroro išpuolį Maskvoje sekite šiame tekste.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paviešino Ukrainos pilotų, baigusių bazinį skrydžio naikintuvais F-16 kursą, nuotraukas.

„Pirmieji ukrainiečių pilotai, kurie, vadovaujami Karališkųjų oro pajėgų instruktorių, baigė intensyvius mokymus“, – sakoma Didžiosios Britanijos ministerijos pareiškime X.

Pažymima, kad dabar Ukrainos pilotai pereis į kitą mokymo etapą Prancūzijoje.

Anksčiau buvo pranešta, kad 10 ukrainiečių pilotų Jungtinėje Karalystėje baigė bazinius skrydžių ir kalbos mokymus, o dabar, prieš mokydamiesi skraidyti naikintuvais, jie keliaus į Prancūzijos karinių oro pajėgų rengiamus kvalifikacijos kėlimo kursus.

JAV Kongreso priimtame įstatyme dėl vyriausybės įstaigų finansavimo taip pat numatyta 228 mln. JAV dolerių (210,7 mln. eurų) vertės saugumo pagalba trims Baltijos valstybėms, šeštadienį sakė Estijos gynybos ministerijos atstovai.

Be to, šiemet JAV skyrė Estijai 47,3 mln. dolerių (43,7 mln. eurų) pagal užsienio kariuomenių finansavimo (FMF) programą, sakė atstovai.

„JAV parama reikšmingai padėjo Estijai, Latvijai ir Lietuvai greitai vykdyti kelis karinės infrastruktūros ir pajėgumų plėtojimo projektus. Gera naujiena ta, kad parama šiek tiek didesnė nei pernai. Tai siunčia aiškų signalą, kad JAV, didžiausia sąjungininkė NATO, yra įsipareigojusi dėl mūsų regiono saugumo ir stabilumo“, – sakė estų gynybos ministras Hanno Pevkuras.

Visą tekstą skaitykite čia.

Charkovo srities kaime šeštadienį dėl rusų apšaudymo žuvo žmogus.

„Dėl priešo artilerijos apšaudymo Chugujevo rajone žuvo 72 metų vyras. Neeilinis įvykis įvyko šiandien apie 10.00 val.“, – pranešė Charkivo karinė administracija.

Lenkijos vyriausybė parengė naują teisės aktą, kuriuo siekiama padidinti šalies savigynos pajėgumus, įskaitant didesnį finansavimą pirmosios pagalbos kursams, geresnes gyventojų perspėjimo sistemas ir daugiau ekstremalioms situacijoms skirtų slėptuvių, penktadienį pranešė pareigūnai.

Gynybos ir vidaus reikalų ministrai sakė, kad parengti įstatymo projektą paskatino karas kaimyninėje Ukrainoje, kuri kovoja su Rusijos agresija. Rusija neseniai užėmė teritoriją rytuose, o Ukrainai itin trūksta šaudmenų.

WOJTEK RADWANSKI / AFP

Parlamentui teisės aktas bus tikriausiai pateiktas gegužę, po konsultacijų su visuomene ir vietos valdžios institucijomis, pažymėjo ministrai.

„Dėl įvykių, kuriuos matome už mūsų rytinės sienos, kalbame apie ekstremalią situaciją..., apie ginkluotą konfliktą“, – sakė vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis.

Lenkija yra viena iš tvirčiausių Ukrainos rėmėjų kariniu ir humanitariniu lygmeniu ir yra priėmusi beveik 1,5 mln. pabėgėlių.

Visą tekstą skaitykite čia.

Didžiosios Britanijos žvalgyba išanalizavo Rusijos bandymus apsaugoti savo naftos perdirbimo įrenginius nuo Ukrainos smūgių.

Rusijos vyriausybei paskelbus apie planus dislokuoti priešlėktuvinės gynybos sistemas „Pantsir“ naftos perdirbimo gamykloms (naftos perdirbimo įmonėms) apsaugoti, britų žvalgyba pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog Rusija sugebės apsaugoti visus pažeidžiamus objektus, atsižvelgiant į jos energetikos pramonės dydį ir mastą.

„Neseniai suduoti smūgiai naftos perdirbimo gamykloms greičiausiai atjungė bent 10 proc. Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų“, – teigiama apžvalgoje.

Analitikai nurodo, kad, priklausomai nuo žalos masto, kapitalinis remontas Rusijos naftos perdirbimo gamykloje gali užtrukti nemažai laiko ir kainuoti, o sankcijos žada pailginti laiką ir jo sąnaudas dėl naujos įrangos paieškos.

Britų žvalgyba atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie labiausiai nutolę Rusijos Federacijos objektai, į kuriuos buvo kėsintasi, yra maždaug už 900 km nuo Ukrainos, o tai rodo Ukrainos dronų atakų pasiekiamumą.

„Dėl šių smūgių Rusija patiria finansinių nuostolių, tai daro įtaką vidaus degalų rinkai“, – apibendrina Didžiosios Britanijos žvalgyba.

Priminsime, kad FT publikacijoje, cituojant šaltinius, teigiama, jog JAV esą paragino Kyjivą daugiau nesuduoti smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir kitai energetikos infrastruktūrai, nes baiminasi, kad tai gali sukelti dar didesnę eskalaciją ir lemti pasaulinį energijos kainų augimą.

Rusijos ginkluotosios pajėgos šeštadienį pranešė užėmusios Ukrainos Ivanivskės kaimą, esantį į vakarus nuo Bachmuto, kurį Maskvos kariai užėmė praėjusią gegužę, po kelis mėnesius trukusio mūšio, per kurį miestas buvo sulygintas su žeme.

„Krasnojės kaimas Donecko liaudies respublikoje buvo išvaduotas“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pareiškime, kuriame vartojamas senas rusiškas gyvenvietės pavadinimas.

Jevgenijus Prigožinas, velionis Rusijos sukarintos grupuotės „Wagner“ vadovas, yra sakęs, kad 20 tūkst. jo kovotojų žuvo bandydami užimti Bachmutą.

Rusijos pajėgos pastarosiomis savaitėmis teigė perėmusios kelių fronto linijoje esančių gyvenviečių kontrolę, Ukrainos kariams susiduriant su karių ir amunicijos trūkumu.

Praėjusį mėnesį jos užėmė Advijivką, esančią netoli Rusijos kontroliuojamo Donecko miesto.

Tai buvo pirmas didelis pastarojo laiko teritorinis laimėjimas, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sveikino kaip įrodymą, kad jo pajėgos grįžo į puolimo režimą.

Visą tekstą skaitykite čia.

Kyjivas šeštadienį pareiškė atmetantis Rusijos teiginius dėl Ukrainos sąsajų su vienoje Maskvos koncertų salėje penktadienį įvykdytu išpuoliu, per kurį žuvo daugiau kaip 100 žmonių.

„Rusijos specialiųjų tarnybų versijos dėl Ukrainos yra visiškai nepagrįstos ir absurdiškos“, – po to, kai rusų saugumo tarnyba FSB šeštadienį pranešė, kad sulaikė į Ukrainą bandžiusius pabėgti ginkluotus užpuolikus, socialiniame tinkle „X“ parašė prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas.

Daugiau apie išpuolį Maskvoje ir tiesioginius atnaujinimus sekite čia.

Charkive per pakartotinį priešo apšaudymą buvo sužeisti gelbėtojas ir policininkas.

Tai pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba. Pažymima, kad vidurnaktį dėl priešo bepiločio lėktuvo smūgio į miestą kilo gaisras trijų aukštų pastate 150 kv. m plote. Į įvykio vietą nedelsiant atvyko Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir Nacionalinės policijos padaliniai.

Gelbėtojams ir teisėsaugos pareigūnams dirbant įvykio vietoje, priešas vėl smogė iš bepiločio orlaivio. „Dėl to buvo sužeistas Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir nacionalinės policijos darbuotojas. Taip pat buvo apgadintos dvi Valstybinės gelbėjimo tarnybos transporto priemonės“, – pranešė departamentas.

Rusai paskelbė didinantys bombų „FAB-500“ ir „FAB-1500“ gamybą, ir 2024 m. vasarį pradėję masinę bombų „FAB-3000“ gamybą. Apie tai pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, apsilankęs vienoje iš Nižnij Novgorodo srities gynybos pramonės įmonių, rašo „Militarnyj“.

Rusai praneša apie tariamai didelį „FAB-500“ gamybos padidėjimą ir „FAB-1500“ gamybos padvigubėjimą.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos oro gynybos pajėgos kovo 23-iosios naktį sunaikino 31 rusų „Shahed“ droną.

Pasak kariškių, priešas atakavo Donecko sritį keturiomis priešlėktuvinėmis valdomomis raketomis S-300 ir 34 „Shahed“ tipo atakos bepiločiais orlaiviais.

Bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš Rusijos Kursko srities ir Chaudos kyšulio okupuotame Kryme.

„Vykdant priešlėktuvinę kovą mobiliosios Gynybos pajėgų ugnies grupės, priešlėktuvinių raketų daliniai ir Karinių oro pajėgų lėktuvai Poltavos, Nikolajevo, Dniepropetrovsko, Zaporižios ir Chersono sričių ribose sunaikino 31 „Shahed“ droną“, – nurodė oro gynybos pajėgos.

Su Ukraina besiribojančiame Rusijos pasienio regione Belgorode šeštadienį per kelias oro atakas žuvo du žmonės ir mažiausiai septyni buvo sužeisti, o toliau į rytus esančioje Samaroje naftos perdirbimo gamykloje po dronų atakų kilo gaisras, pranešė pareigūnai.

Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas platformoje „Telegram“ parašė, kad per oro smūgius nukentėjo dvi jo regiono vietovės ir to paties pavadinimo srities sostinė.

GOVERNOR OF BELGOROD REGION / via REUTERS

„Rytas bus sunkus, – sakė V. Gladkovas. – Dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro atakos Belgorode sugriuvo trys daugiabučio balkonai. Viename iš šių butų gyveno sutuoktinių pora. Dideliam sielvartui, vyras nuo patirtų sužalojimų mirė vietoje.“

Jis paskelbė gyvenamojo namo su iš dalies sugriautu fasadu nuotrauką.

Pasak jo, dar vienas žmogus žuvo per bepiločio orlaivio ataką už miesto esančiame rajone.

Samaros regione, esančiame už 1 tūkst. km nuo karo Ukrainoje fronto linijos rytuose, vietos gubernatorius pranešė apie kelias dronų atakas prieš vietos naftos perdirbimo gamyklas.

Viena iš jų sukėlė gaisrą Kuibyševo naftos perdirbimo gamykloje, pranešė gubernatorius Dmitrijus Azarovas pranešime „Telegram“, pažymėdamas, kad nukentėjusiųjų nėra.

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai daro prielaidą, kad naujomis Rusijos atakomis prieš Ukrainos energetikos sistemą siekiama pakenkti gynybos ir pramonės potencialui.

Naktį iš kovo 21 į 22 d. Rusijos pajėgos surengė didžiausią kombinuotų raketų ir bepiločių orlaivių smūgių seriją prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą nuo visiškos invazijos pradžios.

Rusija smogė Dniepro hidroelektrinės užtvankai

Analitikai pažymi, kad Rusijos smūgiais Ukrainos energetikos objektams gali būti siekiama pakenkti Ukrainos gynybiniam ir pramoniniam potencialui, o okupantai tikriausiai bando pasinaudoti Ukrainos priešlėktuvinių raketų sistemų trūkumu naujam bandymui sunaikinti Ukrainos energetikos sistemą.

Ekspertai priduria: Kovo 22 d. Rusijos pajėgoms nepavyko sunaikinti Ukrainos energetikos sistemos, tačiau per kitą smūgių seriją gali būti siekiama tęsti intensyvius smūgius energetikos infrastruktūrai, ypač siekiant pasinaudoti nuolat vėluojančia Vakarų saugumo pagalba, kuri labai riboja Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemų pajėgumus.

Kitos svarbios analitikų išvados:

• Naktį iš kovo 21 į 22 d. Rusijos pajėgos surengė didžiausią nuo visiškos invazijos pradžios kombinuotų raketų ir bepiločių orlaivių smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai seriją.
• Rusijos smūgiais Ukrainos energetikos objektams gali būti siekiama pakenkti Ukrainos gynybos ir pramonės pajėgumams, o Rusijos pajėgos, tikėtina, bando pasinaudoti Ukrainos priešlėktuvinių raketų sistemų trūkumu ir taip naujai bando sutrikdyti Ukrainos energetikos sistemą.
• Tikėtina, kad Rusijos karinės pajėgos tęs puolamąsias operacijas iki 2024 m. pavasario, ruošdamosi numatomai puolamajai operacijai 2024 m. vasarą, ir tikriausiai bandys vienu metu pradėti koordinuotą plataus masto puolamąją operaciją keliose operatyvinėse linijose Ukrainoje.
• Be to, okupantai tikriausiai bandys pasinaudoti dabartiniu logistikos trūkumu Ukrainoje, ruošdamiesi veiksmams, kurie privers Ukrainą išleisti didelę dalį Vakarų saugumo pagalbos, kurią ji gali gauti artimiausiais mėnesiais.
• Atrodo, kad Ukrainos karinė vadovybė teikia pirmenybę priešakinių dalinių rotacijai, tačiau bus priversta spręsti papildomas personalo problemas, jei Ukrainos pajėgos 2024 m. norės perimti iniciatyvą net vietos lygmeniu, kaip tikisi Ukrainos aukšto rango kariškiai.
• Pranešama, kad Rusijos valdžios institucijos ketina nuo 2024 m. pavasario smarkiai išplėsti kriptomobilizaciją, atsižvelgiant į pranešimus apie smarkiai sumažėjusį savanorių šauktinių skaičių.
• Pastaruoju metu Rusijos pajėgos, vykstant poziciniams mūšiams palei visą kontaktinę liniją, patvirtino pažengusios į priekį prie Kreminnajos, Avdijivkos, Donecko bei Donecko ir Zaporižios sričių pasienio zonoje.
• Kovo 22 d. Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas pranešė, kad Ukrainos valdžios institucijos grąžino dar devynis ukrainiečių vaikus iš okupuotų teritorijų ir Rusijos.
• Pranešama, kad Maskvos karinis komisariatas pradėjo siųsti elektroninius šaukimus į 2024 m. pavasario šaukimą.