Svarbiausios naujienos
- „Politico“: A.Navalnas iš kapo paskutinį kartą smogė V.Putinui.
- Analitikai nurodė, kas gali padėti apsaugoti Baltijos šalis nuo Ukrainos likimo.
- Rusijos televizija įvardijo keturis Vokietijos tiltus, kuriems smogtų, jeigu griūtų Krymo tiltas.
- Nežinomi asmenys susprogdino geležinkelio tiltą Rusijoje.
- Ch.Grozevas papasakojo apie A.Navalno mainų detales ir apie tai, kad opozicionierių žudynės gali tęstis.
- „The Washington Post“ įvardijo pagrindinius V.Zelenskio iššūkius.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: A.Navalnas iš kapo paskutinį kartą smogė V.Putinui
18:02
Jau seniai Maskvos gatvėse neskambėjo skanduotė „Putinas – žudikas“, ir Rusijos valdžia tikrai stengėsi užkirsti tam kelią. Tačiau mirtis nenuslopino Aleksejaus Navalno gebėjimo smūgiuoti Kremliui.
Net ir gulėdamas karste jis sugebėjo padaryti tai, kas šiandieninėje Rusijoje atrodo neįmanoma: sukviesti tūkstančius žmonių į gatves kolektyvinio pasipriešinimo aktui, kokio nebuvo nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš dvejus metus pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, rašo leidinys „Politico“.
Jei būtų gyvas, A.Navalnas, didelis niūraus humoro mėgėjas, tikriausiai būtų džiaugęsis savo paties laidotuvėmis kaip didžiausiu Kremliaus moralinės degradacijos įrodymu.
Nuo pat tos akimirkos, kai A.Navalno motina Liudmila išvyko į įkalinimo koloniją į šiaurę nuo poliarinio rato, kur vasario viduryje jis staiga mirė, ji sakė, kad Rusijos valdžios institucijos bandė ją šantažuoti, kad ji rengtų neviešas laidotuves.
Pirmiausia jie atsisakė atiduoti jai A Navalno kūną. Tada A. Navalno sąjungininkai nerado vietos, kurioje būtų sutikę jį pašarvoti. Vėliau staiga tapo neįmanoma rasti katafalko, kuris nuvežtų jo kūną į cerkvę.
V.Putinas, kuris garsiai atsisako vadinti A.Navalną vardu, atrodo, nusprendė, kad jo politinis priešas turėtų pradingti po žeme, apgaubtas tylos, pastebi „Politico“.
Tačiau nepaisant persekiojimo pavojaus, praėjusį penktadienį tūkstančiai žmonių viešai atidavė paskutinę pagarbą A.Navalnui visuose Rusijos miestuose.
Didžiausia minia susirinko Maskvoje, kur jauni ir seni žmonės kelias valandas šaltyje laukė eilėse Marjino rajone, kur anksčiau gyveno A.Navalnas – iš pradžių prie rusų stačiatikių cerkvės, kur vyko pamaldos, o paskui – prie netoliese esančių kapinių, kur A.Navalnas galiausiai buvo palaidotas.
Drąsiai galima sakyti, kad minios yra tik ledkalnio viršūnė, pastebi „Politico“. Daugelis A.Navalno šalininkų, įskaitant visą jo komandą, pabėgo iš Rusijos ir neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik stebėti įvykius iš užsienio. Kiti Rusijoje negalėjo arba bijojo dalyvauti.
Penktadienį A. Navalno komandos surengta tiesioginė transliacija per „YouTube“ pritraukė 250 000 žiūrovų auditoriją.
„Putinas manė, kad Navalno problema išnyks kartu su žmogumi. Tačiau jis labai stipriai apsiskaičiavo“, – žiūrovams sakė artima A.Navalno sąjungininkė Marija Pevčich.
Nors A.Navalno komanda tvirtino, kad laidotuvės nėra protesto mitingas, tikriausiai siekdama sumažinti pavojų savo šalininkams, daugeliui rusų jo mirtis yra ir asmeninė, ir politinė.
Pirmosios skanduotės: „Navalnas!“ ir „Tu nebijai, nebijome ir mes“ greitai peraugo į: „Rusija bus laisva!“
O jau popietę didelės grupės taip pat skandavo: „Karui – ne!“
„Šiandien man tai buvo stipriausias priminimas, kad politika Rusijoje nėra mirusi, kad žmonės nepasiduoda ir toliau tiki ateitimi be diktatūros, neteisybės ir karų“, – sakė 24 metų maskvietis Romanas, kuris saugumo sumetimais prašė neskelbti jo pavardės.
Rusijos valstybinis aparatas daugelį metų stengėsi paversti A.Navalną toksiška figūra. Po jo įkalinimo 2021 m. pradžioje visas jo tinklas buvo pavadintas „ekstremistine organizacija“, dėl ko jo artimi sąjungininkai buvo priversti išvykti į tremtį, o šalininkai – tylėti.
Svarbiausia motyvacija
Daug ką pasako tai, kad A.Navalno žmona Julija, kuri įsipareigojo mesti iššūkį Kremliui po vyro mirties, ir poros vaikai Darija ir Zacharas nedalyvavo laidotuvėse ir liko už Rusijos ribų. Vietoj to jie socialinėje žiniasklaidoje paskelbė jaudinančias padėkas.
Prieš laidotuves baiminantis susidorojimo, teisių gynimo grupė „Pervy Otdel“ patarė gedintiesiems net nesinešti opozicijos lyderio nuotraukų ar atvaizdų, nors Rusijos įstatymai to nedraudžia.
„Viskas, kas pastaraisiais metais nutiko aplink Aleksejų Navalną, rodo, kad kai kalbama apie šį žmogų, valdžia kalba ne teisės, o gatvės, kalėjimo ir brutalios jėgos kalba“, – sakė „Pervy Otdel“ teisininkas Dmitrijus Zair-Bekas.
Tačiau jei Kremlius tikėjosi, kad A.Navalno mirtis parodys, jog jam pavyko išnaikinti bet kokią opoziciją, vietoj to jis suteikė rusams pagrindinę motyvaciją nebesislapstyti.
Iš karto po A.Navalno mirties žmonės visoje Rusijoje nešė gėles prie sovietmečio politinių represijų paminklų savo miestuose.
Valdžios institucijos nurinko gėles ir atliko šimtus areštų.
Kremliaus pareigūnai „nenori atrodyti kaip satanistai prieš savo pačių konservatyvų elektoratą“
Teisių gynimo grupė „OVD-Info“ pranešė, kad maždaug 13-oje miestų buvo sulaikyta apie šimtą žmonių. Tačiau Maskvoje valdžios institucijos daugiausia pasirinko nekonfliktišką kelią.
Pasak analitiko Abaso Galjamovo, panašu, kad Kremlius nusprendė vengti viešų susirėmimų sostinėje prieš netrukus vyksiančius griežtai surežisuotus prezidento rinkimus.
„Viskas kėlė grėsmę, kad bus nueita per toli: mūšis prieš mirusį žmogų ir akivaizdi nepagarba A.Navalno motinai“, – „Politico“ sakė analitikas A.Galjamovas. Kremliaus pareigūnai „nenori atrodyti kaip satanistai prieš savo pačių konservatyvų elektoratą“, sakė jis.
Jis pridūrė, kad vietoj to, panašu, buvo siekiama suvaldyti minią ir sustabdyti informacijos srautą.
Prieš laidotuves studentams ir valstybės tarnautojams buvo liepta nedalyvauti, o kai kuriems žmonėms policija skyrė išankstinius įspėjimus. Pačią dieną gedintiesiems teko susidurti su neveikiančiu internetu ir apsunkinta galimybe patekti į cerkvę ir kapines.
Cerkvės ir kapinių darbuotojai paskubomis vykdė laidotuvių procedūrą, todėl tik nedaugeliui buvo suteikta galimybė atsisveikinti su mirusiuoju, iki kol užkasant jo karstą.
Griauna Kremliaus mitą
Tačiau eilės norinčiųjų palaikyti Borisą Nadeždiną ir prie A.Navalno kapo griauna Kremliaus pasakojimą, kad Rusijos lyderis ir jo karas sulaukia vieningo rusų palaikymo. Šios eilės taip pat suteikė Kremliui priešiškai nusiteikusiems rusams labai reikalingos vilties ir galimybę pasireikšti, pastebi leidinys.
„Ilgos [žmonių] eilės tapo nauju rusų dalyvavimo politikoje būdu“, – televizijos kanalui „Dožd“ sakė „Novaja Gazeta Europe“ vyriausiasis redaktorius Kirilas Martynovas.
Paklaustas apie A.Navalno laidotuves, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti, tik priminė, kad rusai turi laikytis protestų įstatymų, kuriais draudžiama bet kokia vieša nesantaika.
Taigi paskutinis žodis galiausiai teko A.Navalnui, sako „Politico“.
Kai jo karstas buvo nuleistas į ką tik iškastą kapą, muzikantai grojo Franko Sinatros dainą „My Way“, o po to – paskutinę jo dainą iš mėgstamiausio filmo – „Terminatorius 2“.
Žiniasklaida: JAV naikintuvai F-35 aktyviai dalyvauja misijose virš Ukrainos teritorijos
21:48
Singapūro gynybos ministras Ng Eng Henas pareiškė, kad JAV naikintuvai F-35 aktyviai dalyvauja misijose virš Ukrainos teritorijos. Šių misijų tikslas – nustatyti tikslią Rusijos oro gynybos sistemų buvimo vietą.
„Pastaruoju metu Jungtinės Valstijos mobilizavo savo naikintuvus F-35, kad nustatytų Rusijos zenitinių-raketinių sistemų buvimo vietą Ukrainoje. Surinkta žvalgybinė informacija vėliau perduodama NATO šalims“, – bulgarianmilitary.com citavo Singapūro gynybos ministerijos vadovą.
Portalas primena, kad apie panašų F-35 panaudojimo Ukrainai remti atvejį buvo pranešta praėjusių metų balandį. Tuomet amerikiečių pilotas pasakojo, kad jo pilotuojamas F-35 buvo panaudotas siekiant nustatyti Rusijos sistemos S-300, dislokuotos prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, buvimo vietą.
Pažymima, kad šaltinis iš Singapūro gynybos ministerijos apibūdino orlaivį kaip „radioelektroninį siurblį“ – pažangią priemonę, galinčią surinkti didžiulį kiekį informacijos.
„F-35, kurį Singapūro gynybos ministerija apibūdina kaip radioelektroninį „siurblį“, turi moderniausią įrangą, padedančią rinkti įvairią žvalgybinę informaciją. Į ją įeina radaras AFAR APG-81, radioelektroninės kovos sistema AN/ASQ-239 ir elektrooptinė sistema EOTS. Paprastai tariant, F-35 yra papildomas komponentas, kuris papildė sudėtingą platformų ir jutiklių tinklą, kurį šiuo metu naudoja Vakarų šalys, vadovaujamos JAV, siekdamos aprūpinti Ukrainą itin svarbia žvalgybos informacija“, – teigiama leidinyje.
Nepaisant pažangių F-35 galimybių, leidžiančių aptikti ir identifikuoti priešo sistemas, pasitaiko situacijų, kai šis funkcionalumas ne visada duoda rezultatų. Per paskutinį tokį atvejį F-35 pilotui nepavyko aptikti S-300 įrenginio. Tuo metu jis teigė, jog taip atsitiko dėl to, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba veikė „kovinio rezervo režimu“ – gana neįprastu režimu, kai S-300 radarai išlieka pasyvūs, vien renka duomenis, bet jų neskleidžia.
Anksčiau ekspertai padarė išvadą, kad Ukraina neturėtų tikėtis F-35 pristatymo. Viena iš to priežasčių – didelė naikintuvo kaina, beveik dvigubai viršijanti F-16 kainą. Todėl, pasak analitikų, mažai tikėtina, kad JAV mokesčių mokėtojai pritars moderniausių orlaivių perdavimui Ukrainai.
Vokietija įžvelgia Rusijos keliamą grėsmę Balkanų šalims
19:52
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pareiškė, kad delsimas į Europos Sąjungą priimti Vakarų Balkanų šalis didina šiam regionui Rusijos keliamą ilgalaikę grėsmę.
„Priimti šešias narystės ES siekiančias regiono valstybes po savo sparnu tapo geopolitine būtinybe, atsižvelgiant į žiaurų Rusijos imperializmą“, – pareiškime teigė A.Baerbock.
„Negalime leisti, kad Europoje atsirastų „pilkųjų zonų“, ir kartu turime padaryti viską, ką galime, kad apsaugotume flangus, kuriuos Rusija gali panaudoti destabilizacijai, dezinformacijai ir infiltracijai“, – sakė ji prieš vizitą į Vakarų Balkanus.
Parama regiono šalims galėtų apimti „demokratinių institucijų stiprinimą, jų atsparumo didinimą ir ekonominių perspektyvų suteikimą jų gyventojams“, nurodė ji.
Pirmadienį A.Baerbock išvyko į Juodkalniją, paskui lankysis Bosnijoje ir Hercegovinoje.
Karas Ukrainoje vėl paskatino ES siekį plėstis į Vidurio ir Rytų Europą.
2022 metų gruodį Bosnija tapo penktąja Balkanų šalimi, kuriai po Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos ir Albanijos suteiktas kandidatės statusas.
Kosovas taip pat pateikė paraišką 2022 metais, tačiau jam dar nesuteiktas kandidato statusas.
Tačiau Balkanuose didėja nusivylimas dėl lėtai vykstančių derybų su ES dėl galimos narystės.
Blokas pažadėjo per ateinančius 10 metų padėti padvigubinti Vakarų Balkanų ekonomiką ir atverti šiam regionui dalį Europos bendrosios rinkos.
A.Baerbock sakė, kad Juodkalnija pateikė „plataus užmojo darbotvarkę“, kuria siekiama narystės ES.
Svarbiausiomis sritimis išlieka teisinės valstybės ir kovos su korupcija gerinimas, pabrėžė A.Baerbock.
Tuo metu Bosnija, kuriai ES suteikė kandidatės statusą, atsidūrė kryžkelėje ir, pasak jos, taip pat turės vykdyti reformas.
Vokietija nepritaria „tiems, kurie savo fantazijomis apie susiskaldymą stato kliūtis Bosnijai ir Hercegovinai kelyje į ES“, sakė A.Baerbock.
Rusija palaiko glaudžius santykius su Bosnijos serbų lyderiu Miloradu Dodiku.
M.Dodikas, kuriam praėjusį mėnesį prezidentas Vladimiras Putinas įteikė vieną aukščiausių Rusijos apdovanojimų, pastaraisiais mėnesiais metė iššūkį Bosnijos pokario valdymo struktūrai.
Lietuva prisidės prie Čekijos iniciatyvos nupirkti Ukrainai amunicijos
19:21
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį pranešė, kad Lietuva prisidės prie Čekijos iškeltos tarptautinės iniciatyvos nupirkti Ukrainai trūkstamos amunicijos.
Ministrė pirmininkė telefonu tai aptarė su Čekijos kolega Petru Fiala, pranešė Vyriausybė.
„Tai yra labai svarbi iniciatyva, ypač šiuo laikotarpiu, kai amunicijos tiekimas Ukrainai sulėtėjęs“, – pranešime sakė I.Šimonytė.
Kaip iki šiol, taip ir toliau Lietuva palaikys visus paramos formatus, kurie padidintų Ukrainos galimybes efektyviai gintis nuo Rusijos agresijos, taip ginant ir visos Europos laisvę“, – pridūrė ji.
Minimos iniciatyvos rėmuose šalys dalyvauja bendrame amunicijos pirkime ir perdavime Ukrainai, identifikuodamos įsigijimui galimus amunicijos rezervus ar sparčios gamybos šaltinius.
Čekija dar vasario pabaigoje pranešė, kad turi tarptautinę paramą, įskaitant iš Kanados ir Danijos, finansuoti greitą šimtų tūkstančių amunicijos vienetų įsigijimą iš trečiųjų šalių, siekiant padėti karinės paramos laukiančiai Ukrainai mūšio lauke.
Apie tokią iniciatyvą paskelbta Europos Sąjungai (ES) nepavykus ištęsėti pažado iki kovo 1 dienos išsiųsti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai milijoną artilerijos sviedinių.
Pokalbio telefonu metu Lietuvos ir Čekijos premjerai taip pat aptarė saugumo padėtį regione, investicijų į gynybą didinimo svarbą Europoje bei pasiryžimą stiprinti dvišalius Lietuvos ir Čekijos santykius, nurodė Vyriausybė.
Dingo milijardai: Ukraina sako negavusi 16 mlrd. eurų paramos
19:01
Ukraina pirmadienį pareiškė negavusi 16 mlrd. eurų, surinktų per dvi donorų konferencijas, surengtas Lenkijoje 2022 metais, Rusijos plataus masto invazijos pradžioje.
Šis pranešimas paskelbtas Kyjivui nerimaujant dėl karinės ir finansinės paramos, karui įžengus į trečiuosius metus.
Per du renginius 2022-aisiais buvo surinkta atitinkamai 10 mlrd. ir 6 mlrd. eurų, spaudos konferencijoje sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.
„Ukraina iš jų nieko negavo. Lėšas Ukrainai remti surinko Lenkija kartu su Europos Komisija“, – kalbėjo jis.
„Kur jie nuėjo, ką jie parėmė [...] Ukraina nieko negavo“, – pridūrė premjeras.
2022 metų balandį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paskelbė, kad Varšuvoje vykusiame visuotiniame paramos Ukrainos pabėgėliams rinkimo renginyje buvo surinkta 10,1 mlrd. eurų.
Kitą mėnesį Lenkijos sostinėje surengtame atskirame renginyje buvo surinkta daugiau kaip 6,3 mlrd. eurų, taip pat remiant Europos Sąjungai, tuomet pranešė Lenkijos vyriausybė.
Pastaraisiais mėnesiais ištikimų sąjungininkių Lenkijos ir Ukrainos santykiai pašlijo kilus ginčui dėl grūdų importo ir lenkų ūkininkų vykdomos bendros sienos blokados.
Kyjivas įspėjo, kad jam labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, jis laukia naujo 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketo, kurio priėmimas stringa Vašingtone.
D.Šmyhalis anksčiau paragino Vakarų šalis paspartinti konfiskuoto Rusijos turto perdavimą Ukrainai, kuris padėtų Ukrainos atstatymui, jau daugiau kaip dvejus metus tęsiantis karui.
Ukraina pristatė naujausią minoms atsparų šarvuotį „Inguar-3“
19:00
Ukrainos gynybos bendrovė „Inguar“ pristatė naujausią savo šarvuotąją kovos mašiną „Inguar-3“.
Pagrindinė jos ypatybė yra ta, kad yra sukurtas kaip specializuota kovinė platforma modulinės konstrukcijos principu – kitaip nei kiti panašūs tos pačios klasės šarvuočiai, sukurti civilinių platformų pagrindu.
Nuo minų apsaugota transporto priemonė „yra lengvoji taktinė transporto priemonė, skirta puikiai veikti įvairiose karinėse aplinkose“, – rašoma gamintojo „Inguar“ interneto svetainėje.
Priduriama, kad „moderniausia“ transporto priemonė buvo sukurta su Ukrainos specialiųjų pajėgų pagalba ir atsižvelgiant į karo reikalavimus.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: A.Navalnas iš kapo paskutinį kartą smogė V.Putinui
18:02
Jau seniai Maskvos gatvėse neskambėjo skanduotė „Putinas – žudikas“, ir Rusijos valdžia tikrai stengėsi užkirsti tam kelią. Tačiau mirtis nenuslopino Aleksejaus Navalno gebėjimo smūgiuoti Kremliui.
Net ir gulėdamas karste jis sugebėjo padaryti tai, kas šiandieninėje Rusijoje atrodo neįmanoma: sukviesti tūkstančius žmonių į gatves kolektyvinio pasipriešinimo aktui, kokio nebuvo nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš dvejus metus pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, rašo leidinys „Politico“.
Jei būtų gyvas, A.Navalnas, didelis niūraus humoro mėgėjas, tikriausiai būtų džiaugęsis savo paties laidotuvėmis kaip didžiausiu Kremliaus moralinės degradacijos įrodymu.
Nuo pat tos akimirkos, kai A.Navalno motina Liudmila išvyko į įkalinimo koloniją į šiaurę nuo poliarinio rato, kur vasario viduryje jis staiga mirė, ji sakė, kad Rusijos valdžios institucijos bandė ją šantažuoti, kad ji rengtų neviešas laidotuves.
Pirmiausia jie atsisakė atiduoti jai A Navalno kūną. Tada A. Navalno sąjungininkai nerado vietos, kurioje būtų sutikę jį pašarvoti. Vėliau staiga tapo neįmanoma rasti katafalko, kuris nuvežtų jo kūną į cerkvę.
V.Putinas, kuris garsiai atsisako vadinti A.Navalną vardu, atrodo, nusprendė, kad jo politinis priešas turėtų pradingti po žeme, apgaubtas tylos, pastebi „Politico“.
Tačiau nepaisant persekiojimo pavojaus, praėjusį penktadienį tūkstančiai žmonių viešai atidavė paskutinę pagarbą A.Navalnui visuose Rusijos miestuose.
Didžiausia minia susirinko Maskvoje, kur jauni ir seni žmonės kelias valandas šaltyje laukė eilėse Marjino rajone, kur anksčiau gyveno A.Navalnas – iš pradžių prie rusų stačiatikių cerkvės, kur vyko pamaldos, o paskui – prie netoliese esančių kapinių, kur A.Navalnas galiausiai buvo palaidotas.
Drąsiai galima sakyti, kad minios yra tik ledkalnio viršūnė, pastebi „Politico“. Daugelis A.Navalno šalininkų, įskaitant visą jo komandą, pabėgo iš Rusijos ir neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik stebėti įvykius iš užsienio. Kiti Rusijoje negalėjo arba bijojo dalyvauti.
Penktadienį A. Navalno komandos surengta tiesioginė transliacija per „YouTube“ pritraukė 250 000 žiūrovų auditoriją.
„Putinas manė, kad Navalno problema išnyks kartu su žmogumi. Tačiau jis labai stipriai apsiskaičiavo“, – žiūrovams sakė artima A.Navalno sąjungininkė Marija Pevčich.
Nors A.Navalno komanda tvirtino, kad laidotuvės nėra protesto mitingas, tikriausiai siekdama sumažinti pavojų savo šalininkams, daugeliui rusų jo mirtis yra ir asmeninė, ir politinė.
Pirmosios skanduotės: „Navalnas!“ ir „Tu nebijai, nebijome ir mes“ greitai peraugo į: „Rusija bus laisva!“
O jau popietę didelės grupės taip pat skandavo: „Karui – ne!“
„Šiandien man tai buvo stipriausias priminimas, kad politika Rusijoje nėra mirusi, kad žmonės nepasiduoda ir toliau tiki ateitimi be diktatūros, neteisybės ir karų“, – sakė 24 metų maskvietis Romanas, kuris saugumo sumetimais prašė neskelbti jo pavardės.
Rusijos valstybinis aparatas daugelį metų stengėsi paversti A.Navalną toksiška figūra. Po jo įkalinimo 2021 m. pradžioje visas jo tinklas buvo pavadintas „ekstremistine organizacija“, dėl ko jo artimi sąjungininkai buvo priversti išvykti į tremtį, o šalininkai – tylėti.
Svarbiausia motyvacija
Daug ką pasako tai, kad A.Navalno žmona Julija, kuri įsipareigojo mesti iššūkį Kremliui po vyro mirties, ir poros vaikai Darija ir Zacharas nedalyvavo laidotuvėse ir liko už Rusijos ribų. Vietoj to jie socialinėje žiniasklaidoje paskelbė jaudinančias padėkas.
Prieš laidotuves baiminantis susidorojimo, teisių gynimo grupė „Pervy Otdel“ patarė gedintiesiems net nesinešti opozicijos lyderio nuotraukų ar atvaizdų, nors Rusijos įstatymai to nedraudžia.
„Viskas, kas pastaraisiais metais nutiko aplink Aleksejų Navalną, rodo, kad kai kalbama apie šį žmogų, valdžia kalba ne teisės, o gatvės, kalėjimo ir brutalios jėgos kalba“, – sakė „Pervy Otdel“ teisininkas Dmitrijus Zair-Bekas.
Tačiau jei Kremlius tikėjosi, kad A.Navalno mirtis parodys, jog jam pavyko išnaikinti bet kokią opoziciją, vietoj to jis suteikė rusams pagrindinę motyvaciją nebesislapstyti.
Iš karto po A.Navalno mirties žmonės visoje Rusijoje nešė gėles prie sovietmečio politinių represijų paminklų savo miestuose.
Valdžios institucijos nurinko gėles ir atliko šimtus areštų.
Kremliaus pareigūnai „nenori atrodyti kaip satanistai prieš savo pačių konservatyvų elektoratą“
Teisių gynimo grupė „OVD-Info“ pranešė, kad maždaug 13-oje miestų buvo sulaikyta apie šimtą žmonių. Tačiau Maskvoje valdžios institucijos daugiausia pasirinko nekonfliktišką kelią.
Pasak analitiko Abaso Galjamovo, panašu, kad Kremlius nusprendė vengti viešų susirėmimų sostinėje prieš netrukus vyksiančius griežtai surežisuotus prezidento rinkimus.
„Viskas kėlė grėsmę, kad bus nueita per toli: mūšis prieš mirusį žmogų ir akivaizdi nepagarba A.Navalno motinai“, – „Politico“ sakė analitikas A.Galjamovas. Kremliaus pareigūnai „nenori atrodyti kaip satanistai prieš savo pačių konservatyvų elektoratą“, sakė jis.
Jis pridūrė, kad vietoj to, panašu, buvo siekiama suvaldyti minią ir sustabdyti informacijos srautą.
Prieš laidotuves studentams ir valstybės tarnautojams buvo liepta nedalyvauti, o kai kuriems žmonėms policija skyrė išankstinius įspėjimus. Pačią dieną gedintiesiems teko susidurti su neveikiančiu internetu ir apsunkinta galimybe patekti į cerkvę ir kapines.
Cerkvės ir kapinių darbuotojai paskubomis vykdė laidotuvių procedūrą, todėl tik nedaugeliui buvo suteikta galimybė atsisveikinti su mirusiuoju, iki kol užkasant jo karstą.
Griauna Kremliaus mitą
Tačiau eilės norinčiųjų palaikyti Borisą Nadeždiną ir prie A.Navalno kapo griauna Kremliaus pasakojimą, kad Rusijos lyderis ir jo karas sulaukia vieningo rusų palaikymo. Šios eilės taip pat suteikė Kremliui priešiškai nusiteikusiems rusams labai reikalingos vilties ir galimybę pasireikšti, pastebi leidinys.
„Ilgos [žmonių] eilės tapo nauju rusų dalyvavimo politikoje būdu“, – televizijos kanalui „Dožd“ sakė „Novaja Gazeta Europe“ vyriausiasis redaktorius Kirilas Martynovas.
Paklaustas apie A.Navalno laidotuves, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti, tik priminė, kad rusai turi laikytis protestų įstatymų, kuriais draudžiama bet kokia vieša nesantaika.
Taigi paskutinis žodis galiausiai teko A.Navalnui, sako „Politico“.
Kai jo karstas buvo nuleistas į ką tik iškastą kapą, muzikantai grojo Franko Sinatros dainą „My Way“, o po to – paskutinę jo dainą iš mėgstamiausio filmo – „Terminatorius 2“.
Kova dėl NATO ir ES postų: ar gali vadovauti „žmogus, kuris pusryčiams mėgsta valgyti rusus?“
17:07
Praėjus dviem dešimtmečiams po įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO, Rytų Europos šalys baiminasi, kad jos vėl bus nepastebėtos, kai vėliau šiais metais bus skiriami nauji abiejų institucijų vadovai.
Tikėtinas Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte paskyrimas naujuoju NATO vadovu šią vasarą gali sulaukti Vašingtono, Londono, Paryžiaus ir Berlyno pritarimo. Tačiau daugelis naujųjų Aljanso narių, ypač tų, kurios ribojasi su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, sutinka tai ne taip šiltai, skelbia leidinys „Politico“.
„Kokį moralinį pasitikėjimą turi šis žmogus?“ – sakė buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Nyderlandai nesugebėjo įvykdyti NATO įsipareigojimo skirti 2 proc. BVP gynybai per 13 šio politiko darbo premjero poste metų.
Kiti pretendentai į šį postą buvo Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, kurio vyriausybė vasario mėn. pranešė NATO apie galimą kandidatūrą, ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, kuri nepateikė paraiškos, bet praėjusiais metais išreiškė susidomėjimą.
„Jei galvojame apie geografinę pusiausvyrą, tai bus ketvirtasis [NATO] generalinis sekretorius iš Nyderlandų, – sakė K.Kallas praėjusią savaitę „POLITICO's Power Play“ podkaste. – Ir tada kyla klausimas, [ar] NATO yra pirmojo ir antrojo rango šalys“.
„Ar esame lygūs, ar nesame lygūs? Taigi šie klausimai vis dar išlieka“, – pridūrė ji.
Tačiau kai kurie „Politico“ kalbinti šaltiniai, minėdami K.Kallas, klausia: „Ar tikrai į šias pareigas skiriame žmogų, kuris pusryčiams mėgsta valgyti rusus?“
Plačiau skaitykite ČIA.
43 šalys ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl A. Navalno mirties
17:05
Daugiau kaip 40 šalių pirmadienį pareikalavo atlikti nepriklausomą tarptautinį tyrimą dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties ir pareiškė, kad didžiausia atsakomybė tenka Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui.
„Esame pasipiktinę Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirtimi [...] Rusija turi leisti atlikti nepriklausomą ir skaidrų tarptautinį tyrimą dėl jo staigios mirties aplinkybių“, – bendrame pareiškime 43 šalių vardu JT Žmogaus teisių tarybai sakė Europos Sąjungos ambasadorė Lotte Knudsen.
47 metų A.Navalnas mirė vasario 16 dieną vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.
Jo šeima ir šalininkai apkaltino Kremlių įsakius jį nužudyti, o Vakarų šalių lyderiai pareiškė, kad V.Putinas yra atsakingas už Rusijos opozicijos lyderio mirtį.
Rusijos teismas paliko galioti sprendimą, draudžiantį B.Nadeždinui dalyvauti rinkimuose
16:16
Rusijos Aukščiausiasis Teismas pirmadienį paliko galioti sprendimą, draudžiantį liberaliam politikui Borisui Nadeždinui dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose.
B.Nadeždiną, Dolgoprudno, esančio netoli Maskvos, miesto tarybos narį, kandidatu rinkimuose, kuriuos, kaip tikimasi, laimės ilgametis prezidentas Vladimiras Putinas, iškėlė partija „Pilietinė iniciatyva“. Jis aktyviai pasisakė prieš karą Ukrainoje ir sulaukė opoziciškai nusiteikusių rusų palaikymo.
Socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime B. Nadeždinas teigė, kad žada skųsti sprendimą toliau.
„Dabar rašome skundą Aukščiausiojo Teismo prezidiumui. Nuo ten iki Konstitucinio Teismo mums liks tik vienas žingsnis, – rašė jis. – Kol kas vadovaujamės Rusijos įstatymais.“
B.Nadeždiną iškėlusi „Pilietinės iniciatyvos“ partija neturi atstovų parlamente. Rusijos rinkimų įstatymas reikalauja, kad tokie kandidatai į prezidentus surinktų ne mažiau kaip 100 tūkst. parašų.
B.Nadeždinas surinko 105 tūkst. parašų, jo raginimui sustabdyti Maskvos invaziją į Ukrainą tapus kertine jo kampanijos dalimi.
Tačiau vasario 21-ąją Rusijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, esą daugiau kaip 9 tūkst. B.Nadeždino kampanijos pateiktų parašų yra negaliojantys – to pakako, kad jis būtų pašalintas iš rinkimų.
Pagal Rusijoje galiojančią tvarką negaliojančiais gali būti pripažinta ne daugiau kaip 5 proc. kandidato pateiktų parašų.
Iki šiol patvirtinti keturi kandidatai, tarp jų ir V.Putinas, kurie dalyvaus kovo 15–17 dienomis vyksiančiuose rinkimuose. Kitus tris kandidatus iškėlė Kremliui palankios partijos, atstovaujamos parlamente, ir daugelis juos laiko simboliniais pretendentais.
Ukrainos žvalgyba planuoja dar labiau sustiprinti baisiausią ginklą Juodojoje jūroje
16:04
Vasario 14 d. Rusijos laikinai okupuotos Alupkos gyventojai pabudo nuo sprogimų. Iš jūros pasigirdo šūvių garsai ir keli sprogimai, kaip tuo metu nurodė liudininkai. Viskas vyko taip arti, kad blyksniai prieblandoje buvo matomi net nuo kranto. Tačiau kad ir kaip smarkiai žmonės žvalgėsi į tolį, nė vienas stebėtojas nenutuokė, kad prieš jų akis rašoma jūrų karo istorija.
Pirmą kartą didelį desantinį laivą nuskandino ukrainiečių antvandeniniai lėktuvai „Magura V5“.
Šis Ukrainos jūrinis dronas buvo sukurtas specialiai karo laivų medžioklei jūroje – jis yra mažesnis, greitesnis ir daug manevringesnis už panašius ginklus. Ukrainos karinė žvalgyba nurodė, kad planuoja dar jį sustiprinti, jog galėtų išnaudoti visą jūrinio drono potencialą, rašo naujienų svetainė „Ukrainskaja pravda“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečių premjeras: lenkų sienos blokada netrukdo ginklų tiekimui Kyjivui
15:59
Lenkijos ūkininkų vykdoma sienos su Ukraina blokada neturi įtakos karinės ar humanitarinės pagalbos teikimui karo nuniokotai šaliai, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Ūkininkai blokuoja sieną ir kitus kelius, protestuodami prieš, jų teigimu, nesąžiningą konkurenciją dėl prekių, kurios į Lenkijos rinką patenka iš Ukrainos.
„Nebuvo atvejų, kad būtų blokuojamas ginklų ir karinės įrangos, humanitarinės pagalbos ar degalų pristatymas į Ukrainą“, – sakė D. Šmyhalis spaudos konferencijoje Kyjive.
„Nebuvo sulaikytas nė vienas krovinys, oficialiai įregistruotas kaip karinis ar humanitarinis“, – pridūrė jis.
Ukrainos ir Lenkijos, vienos iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų kare prieš Rusiją, ryšiai tapo įtempti dėl sienos blokadų ir ginčo dėl grūdų.
Buvo mažiausiai keturi incidentai, kai Lenkijos ūkininkai iš sunkvežimių ir krovininių traukinių išpylė ukrainietiškus grūdus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad padėtis „jau seniai peržengė tiek ekonomikos, tiek moralės ribas“.
„Tiesiog neįmanoma paaiškinti, kaip kraujuojančios šalies sunkumus galima panaudoti vidaus politinėje kovoje“, – pridūrė V. Zelenskis.
Premjeras: Ukraina yra pasirengusi pagaminti daugiau nei milijoną dronų
15:30
Ukrainos verslas ir rinka yra pasirengę pagaminti daugiau nei milijoną dronų. Vyriausybė gamybai organizuoti skyrė apie 40 mlrd. grivinų, pareiškė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis metinėje spaudos konferencijoje, skirtoje vyriausybės ketverių metų darbo rezultatams aptarti.
„2024 m. ėmėmės gana reikšmingų žingsnių, kad sustiprintume savo ginklų gamybą. Prezidentas užsibrėžė tikslą pagaminti 1 mln. bepiločių orlaivių. Suprantame, kad Ukrainos verslas ir rinka jau yra pasirengę pagaminti daugiau nei milijoną dronų. Mes, žinoma, pirksime viską, ką gali pagaminti mūsų verslas, kad perduotume tai mūsų gynybos pajėgoms“, – nurodė ministras pirmininkas.
D.Šmyhalio teigimu, šiuo metu vyriausybė skiria gana daug pinigų ginklų pirkimui iš Ukrainos gamintojų. Siekiama, kad 50 proc. ginklų ir karinės įrangos pirkimui skirtų lėšų būtų panaudota pirkimui iš Ukrainos gamintojų.
Partizanai atskleidė naują Rusijos atakos sraigtasparnių buvimo vietą
15:04
Rusijos pajėgos buvusios „Azovstal“ gamyklos griuvėsiuose dislokuoja atakos sraigtasparnius, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ skelbia partizaninio judėjimo „Atesh“ atstovai.
„Atesh“ judėjimo agentai praneša, kad okupantai aktyviai naudojasi „Azovstal“ griuvėsiais savo koviniams orlaiviams dislokuoti. Iš ten jie dalyvauja kovinėse misijose“, – sakoma pranešime.
Partizanai pažymėjo, kad agentai stebi rusų lėktuvų veiklą ir jų karių dislokaciją. Jie jau nustatė keletą privačių namų valdų, kuriose dislokuoti rusų pilotai.
„Atesh“ pabrėžė, kad visa surinkta informacija perduota Ukrainos gynybos pajėgoms.
Anksčiau „Atesh“ judėjimo agentai nustatė, kad į laikinai okupuoto Krymo Džankojaus miestą atvyko daug naujų Rusijos kariškių, tarp jų ir privačios samdinių grupuotės „Wagner“ samdinių. Taip pat, pasak partizanų, jie pastebėjo „Druid“ kovinės medicinos dalinio, 80-osios atskirosios arktinės brigados karius, karinę techniką iš Archangelsko srities ir Komi respublikos atstovus.
Ukraina ragina Vakarus perduoti jai įšaldytą Rusijos turtą
14:40
Kyjivas pirmadienį paragino Vakarus perduoti jam konfiskuoto Rusijos turto kontrolę, kad šį turtą būtų galima panaudoti Ukrainos atstatymui ir atsigavimui.
Vašingtone ir Europoje vis dažniau pasigirsta raginimų įsteigti fondą Ukrainai, panaudojant milijardus dolerių, esančių Rusijos sąskaitose, investicijose ir kitame turte, kurį Vakarai įšaldė dėl Maskvos 2022 metų invazijos į kaimyninę šalį.
„Rusijos turto konfiskavimas turėtų tapti patikimu paramos mūsų šaliai ir mūsų atsigavimo finansavimo šaltiniu“, – spaudos konferencijoje sakė ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.
Ukraina perspėja, kad jai labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, o naujas 60 mlrd. dolerių (55 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketas vis dar įstrigęs Kongrese.
D.Šmyhalis paragino Vakarų šalis imtis skubių veiksmų prieš rinkimus ir politinius pokyčius, kurie gali sutrikdyti šias pastangas.
„Mums reikia nuspėjamumo ir stabilumo, nepriklausomai nuo laiko, nepriklausomai nuo politinių svyravimų (ir) rinkimų ciklų, kurie vyks pasaulyje“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę JAV iždo sekretorė Janet Yellen sakė, kad esama rimto „moralinio argumento“ konfiskuoti turtą ir perduoti jį Ukrainai.
Ji paragino Didžiojo septyneto (G-7) valstybes išnagrinėti galimybes.
Tuo metu Rusija pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, jei jos konfiskuotas turtas bus nukreiptas Ukrainai, ir pasmerkė pasiūlymą kaip, jos nuomone, destruktyvų.
Ukrainiečių gynėjai pašalino rusų bataliono žvalgybos viršininką
14:31
Ukrainos gynėjai likvidavo rusų brigados „Espagnol“ žvalgybos viršininką šaukiniu „Savaitgalis“ – Viačeslavą Subotiną, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Anatolijus Štefanas „Štirlicas" ir Rusijos žiniasklaida.
„Brigados „Espagnol“ žvalgybos viršininkas Viačeslavas Subotinas „Savaitgalis“ sėkmingai demobilizuotas“, – pareiškė „Štirlicas“.
Be to, apie kariškio žūtį pranešė ir vadinamasis karinis korespondentas viename iš Rusijos propagandinių televizijos kanalų „Polianskij“. Jis tvirtino, kad V.Subotinas žuvo sekmadienį, kovo 3 d. Jis pažymėjo, kad „aplinkybės tiriamos“.
„Espagnol“ yra Rusijos karinis darinys, sukurtas iš radikalių futbolo sirgalių, kurių dalis turi neonacistinių pažiūrų. Šiuo metu batalionui vadovauja privati karinė grupuotė "Redoubt“.
Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos batalionas „Espagnol“ pradėjo verbuoti moteris tarnauti šturmo daliniuose. Jas planuota siųsti į karą prieš Ukrainą.
Sausio mėnesį pranešta, kad laikinai okupuotoje Ukrainos Zaporižios srities teritorijoje veikiančio rusų „Espagnol“ dalinio pagrindu rusai formuoja naują privačią karinę bendrovę, panašią į „Wagner“. Pranešta, kad tai daro Rusijos valdančiosios partijos "Vieningoji Rusija“ atstovai.
Ch.Grozevas papasakojo apie A.Navalno mainų detales ir apie tai, kad opozicionierių žudynės gali tęstis
14:19
Tyrimų projekto „Bellingcat“ vadovas Christo Grozevas interviu rašytojui ir žurnalistui Michailui Zygariui papasakojo apie Aleksejaus Navalno mirties aplinkybes, politiko iškeitimo į FSB karininką Vadimą Krasikovą detales ir apie tai, kad Vladimiro Putino oponentų žudynės gali tęstis.
Ch.Grozevas mano, kad A.Navalnas buvo nunuodytas „sąlyginiu „Novičioku“ tokiu pat būdu, kaip ir 2020 m.
„Nes kitaip liks dar viena nebaigta žmogžudystė su „Novičioku“, į kurią jie investavo tiek daug metų ir tiek daug pinigų, kad neįmanoma palikti jos nebaigtos“, – sakė jis.
Žurnalistas patikslino, kad jo prielaida yra analitinė, nes kol kas negalima daryti galutinės išvados remiantis turimais duomenimis.
Ch.Grozevas įsitikinęs, kad jis ir A.Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo komanda netrukus galės nustatyti už A.Navalno mirtį atsakingų asmenų pavardes. „Pats valdžios institucijų elgesys rodo, kad jos turi ką slėpti. Valdžios elgesys rodo baimę. Ir manau, kad netrukus rasime šios baimės priežastį“, – sako tyrėjas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikai nurodė, kas gali padėti apsaugoti Baltijos šalis nuo Ukrainos likimo
13:55
Sena žemyninių ir jūrinių valstybių priešprieša visada kėlė nusivylimą. Pavyzdžiui, Napoleonas ir Hitleris pyko ant Lamanšo sąsiaurio ir Karališkojo jūrų laivyno, kurie neleido jų galingoms armijoms užkariauti Didžiosios Britanijos. Ir atvirkščiai, britams reikėjo žemyninės galybės su didele kariuomene - dažniausiai tai būdavo Rusija - kovai su prancūzais ir vokiečiais sausumoje.
Šiandien NATO karinio jūrų laivyno galia yra daug pranašesnė už Rusijos. Problema ta, kad NATO gali dominuoti vandenynuose, bet tai gali būti nelabai naudinga, jei Rusijos tankai įsiverš į Baltijos šalis ar Lenkiją.
Taigi, kaip NATO gali išnaudoti savo jūrinį pranašumą? Du britų ekspertai turi idėją: panaudoti NATO laivyną psichologiniam karui prieš Rusiją. Tiksliau tariant, panaudoti jūrų pajėgas, kad įbaugintų Maskvą ir priverstų ją skirti ribotus išteklius savo didžiulėms pakrantėms ginti, o ne įsiveržti į kaimynines šalis.
"Privertus Rusiją įsipareigoti savo gynybai jūrų srityje, svarbiausi Rusijos ištekliai būtų nukreipti užduotims, kurias Aljansas laiko mažiau grėsmingomis", - rašė Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) analitinio centro ekspertai Sidharthas Kaushalas ir Rene Balletta.
Amerikai ir Didžiajai Britanijai jūra buvo draugė: buferis nuo invazijos, greitkelis į užjūrio imperiją ir būdas užtikrinti, kad karai vyktų svetimoje žemėje.
Tačiau Rusijai, turinčiai beveik 24 000 mylių pakrantės Europoje ir Azijoje, jūra istoriškai buvo jos pažeidžiamumo šaltinis. Nors Rusijos karinis jūrų laivynas yra vienas didžiausių pasaulyje, jis daugiausia skirtas tėvynei ginti, kariuomenei remti ir strateginei ugnies jėgai, pavyzdžiui, iš branduolinių raketų povandeninių laivų, užtikrinti.
Daugelį sparnuotųjų raketų, kurios per pastaruosius dvejus metus smogė Ukrainos miestams, paleido Juodosios jūros laivynas.
Tačiau jūrų kontrolė, kaip ją apibrėžė garsus XIX a. amerikiečių jūrų teoretikas Alfredas Thayeris Mahanas, nėra Rusijos karinio jūrų laivyno misija.
"Veikiau ne karinio jūrų laivyno kovos per se, o Rusijos jūrų pajėgų tikslas yra užtikrinti, kad Rusijos valstybė galėtų saugiai ir efektyviai konkuruoti ir dalyvauti konfliktuose", - teigiama analitikų esė.
1854 m. Krymo kare Rusija pralaimėjo britų ir prancūzų amfibijų puolimui, per kurį buvo užimtas Sevastopolis. Baiminamasi, kad 2024 m. NATO laivai gali paleisti tolimojo nuotolio valdomas raketas į Rusijos gilumą.
Pasak S.Kaushalio ir R.Ballettos, yra keletas būdų, kaip NATO gali pasinaudoti šia baime. Vakarų valstybės gali rengti pratybas, iš anksto dislokuoti branduolinius povandeninius laivus arčiau Rusijos, investuoti į bepiločius orlaivius ir hipergarsines raketas ir netgi laivų priešlėktuvines raketas - tokias kaip JAV SM-2 ir SM-6 - paversti sausumos atakos ginklais.
Rusijai atstatant savo kariuomenę, kad pakeistų didžiulius Ukrainos karo nuostolius, Kremlius gali jaustis priverstas nukreipti išteklius į jūrų, o ne sausumos pajėgas.
"Tiek, kiek Aljansas gali išplėsti teritoriją, kurioje Rusija turėtų bandyti apsisaugoti nuo tolimojo nuotolio smūgių, jis gali formuoti Rusijos pajėgų atkūrimo kontūrus, - pažymi analitikai. - Pirmiausia tai galima pasiekti dviem būdais: plečiant savo tolimojo puolimo sausumoje pajėgumus ir veikiant naujais vektoriais, kurių Rusijai istoriškai nereikėjo ginti."
Kremliui nebus lengva sustiprinti savo jūrų gynybą.
"Nors Rusija gali pasiekti, kad jos pakrančių jūrose būtų paneigta galimybė veikti jūroje ir tam tikra jūros kontrolė, užginčyti veiksmų laisvę iki 1000 km ir toliau, tai bus sudėtinga ir brangu šaliai, kuri taip pat turi atkurti savo pajėgas sausumoje", - dėstoma esė.
Visų pirma, nors Rusija turi didelį priešlaivinių raketų, naudojamų jūroje ir sausumoje, arsenalą, jai trūksta ISR (žvalgybos, stebėjimo ir sekimo) pajėgumų, kad galėtų aptikti tolimus jūrų taikinius ir nukreipti į juos raketas.
Be to, laivus, ypač tuos, kurie skirti operacijoms ne pakrantėse, o mėlynuosiuose vandenyse, brangu statyti, prižiūrėti ir aprūpinti įgulomis tuo metu, kai Rusijos kariuomenei ir oro ir kosmoso pajėgoms labai reikia kvalifikuoto personalo. Rusijos laivų statyklos jau dabar yra perkrautos, o naujiems laivams gali prireikti importuojamų komponentų, kuriuos blokuoja Vakarų sankcijos.
Tačiau Vakarai taip pat patiria suvaržymų. Kaip pripažįsta straipsnio autoriai, kai kurios Rusijos pasienyje esančios NATO narės, pavyzdžiui, Suomija ir Norvegija, gali jaustis nepatogiai dėl to, kad erzina Rusiją.
Be to, žinoma, yra ir tai, kad Rusija istoriškai bijojo Vakarų puolimo - o ji turi didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą. Kremliaus baimė, kad iš jūros atplauks sparnuotųjų raketų bangos, kelia branduolinio konflikto eskalacijos pavojų.
Nepaisant to, šis požiūris leidžia pasinaudoti NATO jūriniu pranašumu. Turėdamas galimybę rinktis, Kremlius tikriausiai mieliau išleistų lėšas tankams pirkti, kad galėtų kariauti Ukrainoje, o ne karo laivams Baltijos jūrai saugoti. NATO gali dar labiau apsunkinti šį pasirinkimą.
Vokietija: ambasadorius Rusijoje nebuvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje
13:29
Vokietijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paneigė, kad Berlyno ambasadorius Rusijoje buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje po to, kai buvo nutekintas įrašas, kuriame vokiečių kariuomenės pareigūnai aptarinėja konfidencialias karo Ukrainoje detales.
„Mūsų ambasadorius [pirmadienį] ryte nuvyko į seniai planuotą susitikimą Rusijos užsienio reikalų ministerijoje“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, paneigdamas ankstesnius rusų naujienų agentūrų pranešimus.
Britų žvalgyba: praeitą mėnesį Rusijos karių nuostoliai fronte buvo rekordiniai
13:26
Vasario mėn. Rusijos pajėgos Ukrainoje per dieną vidutiniškai patyrė 983 aukas, o tai yra didžiausias skaičius nuo plataus masto invazijos pradžios, sekmadienį atnaujintoje žvalgybos ataskaitoje nurodė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, aukų, tarp kurių yra ir žuvusių, ir sužeistų karių, skaičiaus padidėjimą greičiausiai lėmė „Rusijos įsipareigojimas vykdyti masinį ir puolimo karą“.
Vasario mėnesį Rusija šiaip ne taip užėmė į šiaurę nuo Donecko esantį Avdijivkos miestą Ukrainos rytuose.
Kariniai analitikai pažymėjo, kad Rusijos taktika siekiant užimti Avdijivką dažnai buvo susijusi su „žmonių bangų“ puolimais, kuriais buvo bandoma užgrobti Ukrainos pozicijas dideliais skaičiais rusų pėstininkų.
Vienas ukrainiečių vadas sausio mėn. pažymėjo, kad per dieną jie gali nukauti nuo 40 iki 70 rusų karių, tačiau, nepaisant to, kitą dieną jau atsiunčiama kita banga karių.
„Puolimas po puolimo, be perstojo“, – nurodė jis.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija įvertino ,kad Rusijos taktika „kainavo daug žmonių gyvybių“, tačiau pažymėjo, jog ji padidino spaudimą ukrainiečių pozicijoms fronto linijoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra užsiminęs, kad Rusijos vadai nevertina savo vyrų gyvybių ir kad jie „šaukia lavonus“.
Ukrainai kenčiant nuo personalo trūkumo, Rusija ėmėsi įvairių taktikų savo pajėgoms papildyti, be kita ko, iki 30 metų padidino šaukimo į karinę tarnybą amžių.
Lietuvos ambasadorius: Vakarai padarė viską, kad Ukraina nepralaimėtų šio karo, bet to negana
13:05
„Vakarai padarė viską, kad ukrainiečiai nepralaimėtų karo, bet nieko, kad atsiimtų savo okupuotas teritorijas“, – sako Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas. Apie tai, kuo dabar gyvena Kyjivas, kaip jis atsimena pirmąsias plataus masto karo dienas, apie buvusią paniką ir tai, kokios dabar reikia Vakarų pagalbos, su ambasadoriumi 15min žurnalistai kalbėjosi jo kabinete ambasadoje.
"Ir tikėjome, ir netikėjome, labiau netikėjome, bet dalis ambasados komandos gyvenome čia, ambasadoje, pagal visus saugumo reikalavimus. Mūsų ir Valstybės saugumo departamentas, ir Vadovybės apsaugos tarnyba buvo nustatę reikalavimą, kad pagrindiniai darbuotojai gyventume ambasadoje. Dalis kitų, šeimų nariai buvo jau išvykę į Lietuvą.
Ant sofutės miegojau savo kabinete, kai man 4.50 val. paskambino Emine Dzhaparova, gera mano draugė, Krymo totorė, pirmoji užsienio reikalų viceministrė. Aš apsimiegojęs toks, o ji sako – „Valdas, nočinaetsia“ (Valdai, prasideda). Paklausiau – kas? Ir ji atsakė – karas."
Plačiau skaitykite ČIA.
„The Washington Post“ įvardijo pagrindinius V.Zelenskio iššūkius
13:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir karinė vadovybė dar neparengė aiškaus plano, kaip įdarbinti tūkstančius naujų karių, kurių labai reikia kovai su Rusijos pajėgomis, nors valstybės vadovas žada ir tarptautinius partnerius, kurie padės susidoroti su kovomis, skelbia amerikiečių leidinys „The Washington Post“.
Pažymima, kad tai sukėlė didelių nesutarimų Ukrainos parlamente ir visuomenėje, nes mobilizacijos strategija pasėjo paniką tarp karo prievolininkų. Šaukiamojo amžiaus vyrai baiminasi, kad bus pasiųsti į prastai aprūpintą dalinį ar brigadą, kur žus.
„Bėda, kaip papildyti karių gretas, tapo bene didžiausiu iššūkiu V.Zelenskiui nuo invazijos pradžios 2022 m. vasario mėn. Aiškios mobilizacijos strategijos – ar net susitarimo, kiek dar karių Ukrainai reikia – nebuvimas privertė V.Zelenskį vasario mėnesį atleisti savo vyriausiąjį generolą, tačiau naujasis vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis kol kas neįnešė jokio naujo aiškumo“, – rašoma straipsnyje.
O.Syrskiui buvo pavesta peržiūrėti turimas kariuomenės pajėgas ir rasti daugiau kovai pasirengusių karių. Anksčiau prezidento kanceliarija buvo pareiškusi, kad iš milijono mobilizuotų žmonių fronte kariavo tik 300 tūkst.. Tačiau praėjus beveik mėnesiui nuo naujojo vyriausiojo vado paskyrimo, niekas nepaaiškino, kur yra ir ką veikia kiti 700 tūkst. karių.
„Nežinau, kodėl V.Zelenskis ar jo komanda vis dar bando įtikinti visuomenę, kad viskas visada gerai. Taip nėra, ypač kalbant apie kariuomenę“, – „The Washington Post“ aiškino opozicinės partijos „Balsas“ narė Salomėja Bobrovska.
Tuo pat metu Ukrainos gynybos ministerijos įgaliotasis atstovas verbavimo klausimais Oleksijus Beževecas pažymėjo, kad civiliai vyrai, privalantys atlikti karinę tarnybą, turėtų suprasti, kad „laiko sėdėti namuose nebėra“.
„Visiškai įmanoma, kad rusai labai greitai priartės daug arčiau, jei niekas jų nesustabdys. Jei, be šaudmenų, ginklų, šovinių ir t.t., mums dar trūksta ir personalo, tai yra tragedija“, – sakė jis.
Straipsnyje aiškinama, kad po dviejų plataus masto invazijos metų Ukrainos visuomenė prarado norą eiti į mūšio lauką. Be to, daug karių yra sužeisti arba pervargę, o tai savo ruožtu turi didelės įtakos Ukrainos kariuomenės pergalėms fronte.
3-iosios atskirosios šturmo brigados vado pavaduotojas Maksymas Žorinas anksčiau pabrėžė, kad Ukrainai reikia visuotinės mobilizacijos. Pasak jo, valstybė turėtų mobilizuoti visus savo išteklius ir pajėgumus, ne tik vyrus.
Tuo pat metu prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas nurodė, kad Ukraina tęs mobilizaciją, daugiausia dėmesio skirdama darbui su žmonėmis ir aiškindama, kad nėra kitos išeities, kaip tik ginti šalį.
Rusijos televizija įvardijo keturis Vokietijos tiltus, kuriems smogtų, jeigu griūtų Krymo tiltas
12:52
Sekmadienį laidoje „Vesti Nedeli“ Rusijos televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas įvardijo keturis tiltus Vokietijoje, kuriuos Rusija galėtų sunaikinti atsakydama į smūgį Krymo tiltui. Taip jis komentavo penktadienį paskelbtą „nutekintą“ aukšto rango Bundesvero karininkų pokalbį.
„Šioje gana ankštoje šalyje nėra tokių ilgų tiltų kaip Krymo. Bet vis dėlto yra į ką pažvelgti pro raketinį taikiklį. <...> Bus gaila, bet ką daryti? Mūsų Krymo tilto jiems negaila“, – televizijos eteryje dėstė D.Kiseliovas, kurį cituoja nepriklausoma naujienų svetainė „Agentsvo“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ekonomikos ekspertai įvertino, kiek ilgai dar Rusija turės pinigų karui Ukrainoje
12:36
Nepaisant nuo karo pradžios Rusijai įvestų Vakarų sankcijų, šalies ekonomika pasirodė guvesnė, nei manyta ir nesunkiai prisitaikė. Laisvosios Rusijos forumo ekspertų teigimu, tam yra kelios priežastys, įskaitant tai, kad sankcijas įvedančios šalys užsimerkia prieš jų apėjimo mechanizmus, o kai kurios, pirkdamos rusų naftą, dabar iš dalies pačios finansuoja karą Ukrainoje. Ekonomistai atskleidžia, kokiu būdu Rusija sugeba apeiti sankcijas ir net iš jų užsidirbti.
Vertindamas situaciją dėl sankcijų efekto trūkumo, buvęs Rusijos banko valdytojo pavaduotojas ir finansų ministro pavaduotojas Sergejus Aleksašenko, bedė pirštu į Vakarų neveiksnumą.
Anot jo, negalima sakyti, kad Rusija rimtai ruošė savo ekonomiką artėjančiam karui, nes šalies nepasirengimas buvo matomas ir iš kariuomenės būklės, atsargų, ginkluotės trūkumo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba įvardijo Rusijos dronų taikinius Ukrainoje
12:26
Per oro antskrydžius Ukrainoje atakuojami pramonės objektai. Pastebėta, kad skirtingai nei pernai, Maskva daugiausia naudoja bepiločius atakos orlaivius, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
2024 m. vasarį Rusija surengė kampaniją, per kurią, naudodama bepiločius orlaivius, atakavo Ukrainos infrastruktūrą, įskaitant elektros energijos sektorių.
Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos numušė bepiločius orlaivius, tačiau Rusijos smūgiai greičiausiai padarė žalos Ukrainos elektrinėms ir elektros pastotėms. Šie išpuoliai vyko visoje Ukrainoje ir padarė žalos regioninei energetikos infrastruktūrai, ypač Donecke, Dnipro mieste ir iki pat Lvivo vakaruose.
Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, Rusijos atakos greičiausiai buvo vykdomos naudojant bepiločių atakos orlaivių, raketų „žemė-oras“ sistemų ir įprastinės raketinės artilerijos derinį, o ne Rusijos tolimojo nuotolio orlaivius, kaip buvo fiksuojama 2022 ir 2023 m.
„Tikėtina, kad Rusija bandė atakuoti regioninius energetikos objektus, siekdama paralyžiuoti Ukrainos pramonę. Nepaisant šių išpuolių, Ukrainos elektros tinklas veikė stabiliai“, – teigiama Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime.
Prieš prasidedant šildymo sezonui Ukrainos valdžios institucijos įspėjo apie sunkią žiemą. Tačiau, skirtingai nei pernai, šiemet nebuvo masinių elektros energijos tiekimo nutraukimų.
V.Zelenskis: padėtis Lenkijos ir Ukrainos pasienyje peržengia visas ribas
12:20
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis prie bendros sienos su Lenkija peržengia visas ekonomines ir moralines ribas.
V.Zelenskis sekmadienio vakaro kalboje komentavo pastaruoju metu rengiamas kelių blokadas dėl žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos, kuris, pasak lenkų ūkininkų, žlugdo jų verslą ir kenkia Lenkijos rinkai.
Ūkininkai taip pat reikalauja pakeisti naujus Europos Sąjungos aplinkosaugos reglamentus, turinčius įtakos žemės ūkio sektoriui. Jie ne tik blokavo kelius, bet ir rengė protesto akcijas, kurių metu ūkininkai iš sunkvežimių ir prekinių traukinių išpylė ukrainietiškus grūdus.
Prie bendros abiejų šalių sienos taip pat vyko Lenkijos sunkvežimių vairuotojų protestai prieš, jų manymu, nesąžiningą Ukrainos krovinių vežimo įmonių konkurenciją.
Sekmadienį vakare kreipdamasis į tautą V.Zelenskis pažadėjo išspręsti ginčą, dėl kurių vis labiau didėja įtampa tarp Kyjivo ir Varšuvos.
„Būtina pagaliau rasti išeitį iš padėties Lenkijos pasienyje, kuri jau seniai peržengė bet kokias tiek ekonomines, tiek moralines ribas“, – naujienų svetainė „Ukrajinska pravda“ citavo V.Zelenskį.
„Neįmanoma paaiškinti, kaip sunkumus, kuriuos patiria kraujuojanti šalis, galima panaudoti vidaus politinėje kovoje. Tačiau mes tai įveiksime“, – teigė ukrainiečių prezidentas.
„Esu įsitikinęs, kad Ukraina gali atlaikyti [spaudimą], pasiekti savo tikslus ir nugalėti Rusijos terorą, – pridūrė Ukrainos prezidentas. – Kartu mes galime tai užtikrinti.“
Anksčiau Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai sakė, kad sekmadienio rytą daugiau kaip 2,4 tūkst. sunkvežimių laukė Lenkijos pusėje, kad galėtų kirsti sieną su Ukraina. Jis taip pat sakė, kad kitų transporto priemonių, įskaitant lengvuosius automobilius ir tolimojo susisiekimo autobusus, sienos kirtimui nebuvo trukdoma.
Ką V.Putinas pasakė ir ką iš tikrųjų tai reiškia
11:45
Karas prieš Ukrainą, „naciai“ ir kritika Vakarams. Tokia ideologinė linija skambėjo praėjusią savaitę paskelbtame Vladimiro Putino pranešime.
Savo dvi valandas trukusioje, rekordiškai ilgoje, kasmetinėje kalboje apie šalies padėtį Rusijos prezidentas atkreipė dėmesį į po kelių savaičių vyksiančius prezidento „rinkimus“, arba jo karūnavimą, kaip tai įvardijo ES kovos su propaganda projektas „EU vs Disinfo“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija skundžiasi dėl atakos prieš oro pajėgų bazę laikinai okupuotame Kryme
11:05
Rusija pranešė apie tariamą raketų ataką prieš Hvardeisko oro bazę laikinai okupuotame Kryme. Teigiama, kad po apšaudymo yra sužeistųjų.
Keista, kad Rusijos pranešimai pasirodė tik pirmadienį, kuomet tariama ataka buvo įvykdyta penktadienį. Tą dieną pranešta apie smūgius laikinai okupuotame pusiasalyje ir Kerčės tilto uždarymą.
Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „ASTRA“ cituoja Rusijos vadovybės pareiškimą, kuriame nurodoma, kad „Kryme raketomis buvo užpulta Hvardeisko oro bazė. Buvo sužeisti 3 kariai“.
Šio „Telegram“ kanalo duomenimis, dvi „neatpažintos raketos“ esą nukrito į Hvardeisko oro bazės teritoriją kovo 1 d. apie 16 val.
„Abi raketos sprogo. Buvo apgadintas aerodromo riedėjimo takas. Trys kariškiai buvo sužeisti“, – teigiama kanalo žinutėse.
Laisvosios Europos radijas nurodė, kad šiame aerodrome bazuojasi Rusijos karinių oro pajėgų 37-asis mišrusis aviacijos pulkas, kurį sudaro dvi Su-24M ir Su-25SM eskadrilės – po 12 orlaivių.
Pažymėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 16 d. netoli šios aviacijos bazės taip pat įvyko sprogimai. Dar vienas sprogimas užfiksuotas 2023 m. kovo 29 d. Tuomet Rusijos pusė teigė, kad „suveikė“ priešlėktuvinės gynybos sistema. Dar du sprogimai užfiksuoti 2023 m. rugpjūčio 2 d.
Rusijos paskirtas Krymo vadovas Sergejus Aksionovas interviu metu valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ pareiškė, kad Ukrainos žvalgybos tarnybų bandymai vykdyti sabotažą ir provokacijas Kryme tapo dažnesni nuo specialiosios karinės operacijos pradžios
Jis pažymėjo, jog tokie ukrainiečių veiksmai tapo gausesni, piktesni ir klastingesni, tačiau nurodė, jog Kryme Ukrainai nėra kas veikti.
„Galiu pasakyti, kad mes absoliučiai gerai žinome visus priešo žingsnius, kas jie yra ir ką jie čia planuoja, – aiškino jis. – Kaip jau minėjau, visi be išimties teroristai, kurie vykdė sabotažo aktus Krymo žemėje, buvo sulaikyti, ir šis darbas tęsiamas“.
Rusija išsikvietė Vokietijos ambasadorių dėl nutekinto įrašo
10:48
Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį iškvietė Vokietijos ambasadorių Maskvoje po to, kai buvo nutekintas įrašas, kuriame vokiečių kariuomenės pareigūnai aptarinėja konfidencialias karo Ukrainoje detales, pranešė rusų naujienų agentūros.
Berlynas sekmadienį apkaltino Rusiją bandant destabilizuoti Vokietiją po to, kai Rusijos socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas pokalbio, kuriame jo dalyviai aptarė galimą Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“ naudojimą ir jų galimą poveikį, įrašas.
Vėlų penktadienio vakarą Rusijos socialiniuose tinkluose buvo paskelbtas pokalbio, kuriame dalyviai aptarė galimą Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“ naudojimą ir jų galimą poveikį, įrašas.
Diskusijose taip pat aptartas ilgo nuotolio raketų, kurias Kyjivui suteikė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, naudojimas.
„Norima pasinaudoti šiuo įrašu, kad mus destabilizuotų ir sutrikdytų“, – savaitgalį sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pridūręs, kad „tikisi, jog Putinui tai nepavyks“.
„Tai informacinio karo, kurį vykdo Putinas, dalis“, – teigė jis.
Rusija skelbia apie dronų išpuolį prieš Sankt Peterburgo naftos terminalą
10:28
Sankt Peterburgo naftos terminalo teritorijoje esą „sudužo“ bepilotis orlaivis. Tai jau ne pirmas kartas, kai atakuojamas šis Rusijai svarbus objektas, skelbia naujienų agentūra „RBC-Ukraine“ su nuoroda į susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalą „ASTRA“.
Sekmadienį ryte Sankt Peterburgo naftos ir dujų bendrovės „Sankt Peterburg Oil Terminal“ teritorijoje buvo rastas lėktuvo tipo dronas.
„Bepiločiame orlaivyje buvo maždaug 20 kg sveriantis sprogstamasis užtaisas. Sprogimo nebuvo, nukentėjusiųjų nėra“, – tikino "Telegram“ kanalas.
Tai jau antroji bepiločio orlaivio ataka Sankt Peterburgo naftos terminalo teritorijoje. Pirmoji ataka užfiksuota 2024 m. sausio 18 d.
Sankt Peterburgo naftos terminalas pradėjo veikti 1996 m. Leningrado uosto naftos krovos zonoje. Rusijos žiniasklaidos duomenimis, tai didžiausias Rusijos naftos produktų perkrovimo terminalas Baltijos regione (jo krova siekia 12,5 mln. tonų per metus), taip pat didžiausia Sankt Peterburgo didžiojo uosto krovos įmonė.
Be to, 2024 m. sausio 21 d. naktį prie Komercinio jūrų uosto naftos terminalo Ust-Lugos kaime, Leningrado srityje, įvyko sprogimas. Netoli uosto esančių miestelių gyventojai pranešė matę dronus. Vėliau terminale kilo gaisras. Iš įmonės teko evakuoti apie 150 žmonių.
Lietuvos muitinė: Rusijoje registruoti automobiliai iki kovo 11 dienos turi išvykti iš Lietuvos
10:24
Lietuvos muitinė informuoja, kad automobiliai su rusiškais registracijos numeriais turi išvykti iš Lietuvos ir visos Europos Sąjungos teritorijos iki 2024 m. kovo 11 d.
Lietuvos muitinės duomenimis, Lietuvos teritorijoje dar tebėra važinėjančių su Rusijoje registruotais automobiliais. Iki kovo 11 dienos jie turėtų arba įregistruoti transporto priemones Lietuvoje, arba išvykti iš ES. Nuo kovo 11 d. asmenys, kurie turės automobilius su rusiškais registracijos numeriais bus laikomi pažeidusiais teisės aktų nuostatas ir jiems taikoma atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje, kuris numato baudą ir automobilio konfiskavimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Latvijos prezidentas paaiškino E.Muskui, kam reikalinga NATO
09:57
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius nesusilaikė ir socialiniame tinkle „X“ paskelbė komentarą į amerikiečių milijardieriaus Elono Musko įrašą, kuriame jis išreiškė nuostabą, kodėl NATO ir toliau egzistuoja, nors buvusių socialistinių valstybių Varšuvos paktas žlugo.
„Gerbiamas Elonai Muskai, priežastis, kodėl NATO buvo įkurta, kodėl Aljansas egzistuoja ir toliau egzistuos, yra Rusija ir kiti laisvojo pasaulio priešai“, – nurodė Latvijos vadovas.
Anksčiau E.Rinkevičius, komentuodamas Vladimiro Putino kreipimąsi į Rusijos Federalinę Asamblėją, paragino sąjungininkus aktyviau padėti Ukrainai ginklais ir stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
Vasario 29 d. V.Putinas kreipėsi į Federalinę asamblėją, kur, be kita ko, kalbėjo apie branduolinių pajėgų „visišką parengtį“.
Rusijos prezidentas taip pat gąsdino galimo sprendimo dislokuoti NATO karius Ukrainoje pasekmėmis. Kartu jis pavadino „nesąmone“ nuogąstavimus, kad Rusija gali užpulti kurią nors Europos šalį.
Europos Sąjungos lyderiai V.Putino pareiškime neįžvelgė nieko netikėto.
Prancūzija paviešino tikrąjį Ukrainai suteiktos karinės pagalbos sąrašą
09:48
Po praeitą savaitę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimo, kad negalima atmesti Vakarų karių siuntimo į Ukrainą ateityje galimybės, kilo aršių diskusijų tarp Europos šalių lyderių ir pasigirdo kaltinimų Paryžiui dėl to, jog jis suteikė ženkliai mažiau karinės pagalbos Kyjivui nei leidžia šalies galimybės. Savo ruožtu pirmadienį Prancūzijos gynybos ministerija pasidalijo perduotos pagalbos sąrašu.
Vokietija ne kartą išsakė kritiką Prancūzijai, jog ši teikia per mažai karinės pagalbos su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.
„Paryžius patikina, kad 2023 m. skyrė 2,1 mlrd. eurų, o 2022 m. buvo išleista 1,7 mlrd. eurų, dar 3 mlrd. eurų skirta šiemet. Tačiau Pasaulio ekonomikos institutas Kylyje, kuris stebi visą tarptautinę pagalbą Ukrainai, nurodo daug mažesnius Prancūzijos pagalbos skaičius – 635 mln. eurų per visą laiką“, – anksčiau rašė Vokietijos nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Šios valstybės neturi nei karių, nei savo kariuomenės – jas saugo kaimynai: kodėl?
09:11
Kartais manoma, kad ginkluotosios pajėgos yra viena pagrindinių nepriklausomos valstybės egzistavimo sąlygų. Tačiau pasaulyje yra daugiau kaip 20 suverenių valstybių, kurios apskritai neturi savo kariuomenės, laivyno ar oro pajėgų.
Dažniausiai ginkluotųjų pajėgų neturima dėl mažo šalies ploto arba gyventojų skaičiaus – reguliarios kariuomenės išlaikymas tokiu atveju tampa neefektyviu.
Latvijos leidinys TVNET pristato šalis, kurios neturi ginkluotųjų pajėgų, o kai kurios dėl politinių priežasčių nusprendė atsisakyti karinių išteklių arba to negali padaryti, nes tai draudžia esami šalies įstatymai.
Kosta Rika
Ši Centrinės Amerikos valstybė 1948 m., pasibaigus pilietiniam karui, nusprendė nebeturėti ginkluotųjų pajėgų ir dabar šalies saugumą užtikrina policija, kuri taip pat saugo šalies sienas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos žvalgybos programišiai sėkmingai įsilaužė į Rusijos gynybos ministeriją
09:01 Atnaujinta 09:07
Ukrainos karinės žvalgybos kibernetiniai specialistai įvykdė dar vieną sėkmingą specialiąją operaciją prieš Rusiją – per DDoS ataką jiems pavyko patekti į Rusijos gynybos ministerijos serverius.
„Dabar Ukrainos žvalgyba turi Rusijos gynybos ministerijos naudojamą informacijos apsaugos ir šifravimo programinę įrangą, taip pat aibę Rusijos karo ministerijos slaptųjų tarnybų dokumentų“, – rašoma Ukrainos karinės žvalgybos pranešime.
Pažymima, kad kalbama apie įsakymus, ataskaitas, nurodymus, pranešimus ir kitus dokumentus, kurie cirkuliavo tarp daugiau kaip 2 000 Rusijos saugumo tarnybos struktūrinių padalinių.
„Gauta informacija leidžia nustatyti visą Rusijos gynybos ministerijos sistemos struktūrą ir jos ryšius“, – pridūrė Ukrainos karinė žvalgyba.
Gautų duomenų analizė tarnybai padėjo nustatyti generolus ir kitus aukšto rango Rusijos gynybos ministerijos vadovus, taip pat pavaduotojus, padėjėjus ir specialistus, visus, kurie naudojosi elektronine dokumentų valdymo programine įranga „Biurokratas“.
„Ukrainos karinė žvalgyba, pavyzdžiui, gavo Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotojo Timūro Ivanovo oficialius dokumentus. Šis Sergejaus Šoigu pavaduotojas atliko svarbų vaidmenį, kad kibernetinė ataka būtų sėkminga“, – nurodė žvalgybos atstovai.
NATO pradeda plataus masto pratybas prie Rusijos sienų
08:58
Pirmadienį šiaurės Suomijoje, Švedijoje ir Norvegijoje prasideda didelio masto NATO karinės pratybos „Nordic Response 24“, kurios truks iki kovo 15 d. Joms vadovauja Norvegija, skelbia suomių naujienų agentūra „Yle“.
Pažymėtina, kad Suomijai tai yra svarbiausias dalyvavimas tarptautinėse pratybose užsienyje per visą gynybos pajėgų istoriją, taip pat pirmas kartas, kai Suomija dalyvauja NATO bendrose gynybos pratybose kaip gynybos aljanso narė.
„Nordic Response“ – didelio masto karinės pratybos sausumoje, jūroje ir ore. Pratybose dalyvaus apie 20 000 karių iš 14 šalių. Suomijai atstovaus apie 4 100 karių.
Šių metų pratybos yra Šiaurės Atlanto aljanso didelio masto pratybų „Steadfast Defender“ dalis. Numatoma, kad pratybose taip pat dalyvaus daugiau kaip 50 laivų, įskaitant fregatas ir povandeninius laivus, taip pat daugiau kaip 100 naikintuvų, sraigtasparnių ir kitų orlaivių.
2024 m. pirmąjį pusmetį NATO rengia seriją pratybų kodiniu pavadinimu „Steadfast Defender-24“. Lenkija bus viena iš priimančiųjų šalių ir savo teritorijoje dislokuos daug sąjungininkų karių ir įrangos. Pagal „Steadfast Defender-24“ bus rengiamos Lenkijos nacionalinės pratybos, kuriose dalyvaus kitų šalių ginkluotosios pajėgos, pavadintos „Dragon-24“.
Taip pat Viduržemio jūroje, prie Sicilijos krantų, vasario 26 d. rytą prasidėjo NATO jūrinės pratybos „Dynamic Manta“. Šios pratybos – tai platforma, skirta Aljanso reagavimo į krizes pajėgumams išbandyti ir sustiprinti.
Tuo tarpu vasario 9 d. Ramiajame vandenyne prasidėjo Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų oro pajėgų pratybos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 80 orlaivių. Pratybų centru tapo Guamo sala. Per pratybas, kurios truko iki vasario 23 d., sąjungininkų pajėgos dalyvavo medicininės evakuacijos mokymuose ir personalo bei krovinių numetimo pratybose.
Karybos ekspertas: Kremlius jau gali pradėti graužti savo purvinus nagus
08:54
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ sekmadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad, nors fronte ir toliau vyksta intensyvūs mūšiai, galima teigti, kad Ukrainos pajėgos suvaldė situaciją ir stabilizavo gynybą pagrindinėse rusų puolimo vietose.
„Praktiškai priešas sustabdytas visur. Prie Avdijivkos permesti ukrainiečių rezervai savo darbą atliko“, – pažymėjo ekspertas.
Jo nuomone, nėra aišku, ar tai rodo, jog Rusijos pajėgos jau išsikvėpė ir joms reikia laiko pasipildyti ir persigrupuoti.
„Pasak rusiškų šaltinių, jie bombarduoja valdomomis bombomis prie Avdijivkos, taip ruošdamiesi po kelių dienų su nauja jėga atsinaujinsiančiam puolimui“, – rašė E.Papečkys.
Ekspertas pridūrė, kad greičiausiai Rusijos pajėgos visiškai tikrai nenurims, bet kelios dienos leidžia Ukrainos pajėgoms geriau įsitvirtinti ir sustiprinti gynybą. Jis nurodė, kad ukrainiečiai tuo tarpu nesnaudžia ir atsako rusams naudodami prancūziškas valdomas bombas AASM-250.
„Visgi skaičiai ženkliai skiriasi, rusai lėktuvų ir bombų turi daugiau“, – pastebėjo E.Papečkys.
Negana to, rusai fiksuoja intensyvius fortifikacinius darbus ukrainiečių užnugaryje: "Kaip ir sakiau, tokios naujos linijos įrenginėjamos ne iš karto už besitraukiančių karių nugarų, o kiek toliau. Tai, kad jos įrenginėjamos, anaiptol nereiškia kad ukrainiečiai iki jų trauksis, jie bandys išsilaikyti esamoje linijoje.“
Karybos ekspertas taip pat pasidalijo savo įžvalgomis apie praeitą savaitę kilusia diskusiją dėl Vakarų šalių karių siuntimo į Ukrainą, kurią praeitą pirmadienį iškėlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Na ir ką, galima tik pagirti E.Macroną už neblėstančią iniciatyvą stiprinti paramą Ukrainai ir į ją įvesti NATO valstybių karius. Ne kariauti, o apmokyti ukrainiečius (vežti juos į kitas NATO valstybes užtrunka ilgiau ir brangiau), išminuoti vietovę ir kitus panašius darbus. Gana netikėta, tiesa? Ir jokių mikčiojimų, kad jį ne taip suprato. Bendrai visoje Europoje matomas ryškus teigiamas mentalinis lūžis, Kremliuje jau gali pradėti graužti savo purvinus nagus.“
Reziumuodamas E.Papečkys pažymėjo, kad rusų apsukos ir toliau mažėja.
„Pažiūrėsime, ar jiems tikrai reikės kelių dienų pertraukos vėl suintensyvinti puolimą – tai būtų labai geras ženklas. Manau, kad dabar mėnesį kitą matysime agresoriaus aktyvumo mažėjimą.“
Nežinomi asmenys susprogdino geležinkelio tiltą Rusijoje
08:34
Rusijos Samaros srityje nežinomi asmenys susprogdino geležinkelio tiltą, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalai.
Pasak „Baza“, galingas sprogimas apgadino geležinkelio tiltą per Čapajevką. Šaltiniai nurodė, buvo apgadintos tilto metalinės konstrukcijos ir tvoros. Betoninė atrama nebuvo pažeista.
„Šiuo metu sulaikyti trys keleiviniai traukiniai, važiuojantys iš Maskvos, ir vienas elektrinis traukinys. Teritorija yra aptverta. Įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos ir išminuotojai“, – informavo „Baza“.
Ukrainos karinė žvalgyba išplatintame pranešime patvirtino, jog buvo susprogdintas geležinkelio tiltas Samaros srityje Rusijoje.
Tarnybos teigimu, pirmadienį apie 6 val. ryto, sprogus tiltui buvo pažeistos jo energetinės konstrukcijos.
„Geležinkelio linija buvo naudojama agresoriaus valstybės kariniams kroviniams, ypač inžinerinei amunicijai, pagamintai polimero gamykloje Čapajevsko mieste Samaros srityje, gabenti“, – rašoma karinės žvalgybos pranešime.
„Atsižvelgiant į geležinkelio tilto sugadinimo pobūdį, juo naudotis dar ilgai nebus galima“, – pridūrė žvalgybos atstovai.
Po smūgio Odesoje V.Zelenskis ragina pasaulį padėti Ukrainai nugalėti rusišką blogį
08:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino pasaulį padėti Kyjivui nugalėti rusišką blogį, Odesoje per drono ataką žuvus 12 žmonių, įskaitant penkis vaikus.
Ankstyvą šeštadienio rytą pietiniame uostamiestyje Rusijos drono nuolaužoms pataikius į gyvenamąjį namą, buvo iš dalies sugriauti keli aukštai, o po griuvėsiais liko keliolika žmonių.
Per išpuolį žuvo penki vaikai, tarp jų – du jaunesni nei vienų metų, teigiama V. Zelenskio ir srities gubernatoriaus pareiškimuose.
„Markas, kuriam dar nebuvo nė trejų metų, aštuonių mėnesių Jelizaveta ir keturių mėnesių Timofejus“, – sakė V.Zelenskis, „Telegram“ žinutėje išvardydamas jauniausias smūgio aukas.
„Ukrainos vaikai yra Rusijos kariniai taikiniai“, – pridūrė jis.
Sekmadienio vakarą, praėjus daugiau kaip 36 valandoms po smūgio, gelbėtojai vis dar traukė kūnus iš griuvėsių, nors V.Zelenskis sakė, kad paieškos ir gelbėjimo operacija jau buvo užbaigta.
Maskva išpuolio Odesoje nekomentavo. Ji neigia, kad taikosi į civilius gyventojus, nors esama įrodymų, kad Rusija smogė gyvenamiesiems rajonams, o Jungtinės Tautos patvirtino, kad nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, žuvo mažiausiai 10 tūkst. civilių gyventojų.
Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad sekmadienį naršydamos po griuvėsius rado žuvusių šeimų, kurių nariai glaudėsi vienas prie kito.
„Motina bandė uždengti savo aštuonių mėnesių kūdikį savo kūnu. Jie buvo rasti stipriai apsikabinę“, – platformoje „Telegram“ pranešė agentūra.
Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis sakė, kad sekmadienio vakarą griuvėsiuose taip pat šalia vienas kito rasti 10 ir aštuonerių metų brolio ir sesers kūnai.
Nesaugumo era: Vakarai vis labiau ginkluojasi ir ruošiasi blogiausiam scenarijui
08:27
Praėjus dvejiems metams nuo Rusijos pilno mąsto karo Ukrainoje pradžios, Vakarų gynybos pramonės įmonės yra „ant bangos“. Labai tikėtina, kad, didėjant geopolitinei rizikai, ši tendencija išliks ir po karo Ukrainoje pabaigos, nepriklausomai ir nuo JAV prezidento rinkimų rezultatų.
Nuo 2022 m. vasario 23 d. – paskutinės dienos prieš karą Ukrainoje – penkių didžiausių JAV ir Europos gynybos pramonės bendrovių akcijų vertė gerokai padidėjo.
Europos bendrovės „BAE Systems“, „Thales“, „Rheinmetall“ ir „Lockheed Martin“, taip pat amerikiečių „Northrop Grumman“ prisidėjo prie Ukrainos gynybos arba pasirašė sutartis dėl pagalbos Ukrainai.
Vakarų šalių vyriausybės perdavė Ukrainai šaudmenų, tankų, o netrukus perduos ir naikintuvus. Pagalba Ukrainai privertė Vakarų šalis atkurti išeikvotas amunicijos atsargas, todėl vis daugiau lėšų investuojama į gynybą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:07
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per paskutinę parą likvidavo 1 150 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusija patyrė didesnį nei 417,9 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, sunaikinti 8 tankai, 21 šarvuotoji kovos mašina, 22 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 42 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir vienas specialiosios įrangos vienetas.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 2 Rusijos bepiločius orlaivius ir vieną sparnuotąją raketą.
Žiniasklaida atskleidė, kada JAV Kongresas balsuos dėl pagalbos Ukrainai
06:45
Atstovų Rūmai dėl pagalbos Ukrainai gali balsuoti kovo pabaigoje arba jau balandžio mėnesį, rašo CNN .
Parlamento pirmininkas Mike'as Johnsonas privačiai susitiko su respublikonais, kurie rengia naują dvipartinį užsienio pagalbos paketą, į kurį įtraukti apribojimai pasienyje su Meksika. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michelas Makolas „atlieka pagrindinį vaidmenį“ pastangose jį užbaigti, siekiant, kad sprendimas būtų priimtas iki šio mėnesio pabaigos arba balandžio mėn.
Pažymima, kad pranešėjas neįsipareigojo pateikti jį balsavimui, pažymėdamas, kad pirmiausia turi būti baigtas darbas su vyriausybės finansavimo teisės aktais.
„Tačiau kai tik šis procesas bus baigtas iki kovo vidurio, plano šalininkai respublikonai mano, kad jis leis dėl jo balsuoti, net jei tai gali sukelti kraštutinių dešiniųjų Kongreso narių pasipriešinimą ar net balsavimą dėl jo atleidimo iš pirmininko pareigų“, – priduria žurnalistai.
Rusija sparčiai praranda savo aviaciją: analitikai įvertino to pasekmes agresorei
06:41
Dėl pastaruoju metu patiriamų didelių nuostolių Rusija buvo priversta gerokai sumažinti savo oro veiklą rytuose. Kol kas nežinoma, kiek ilgai tęsis ši priverstinė pauzė.
Kaip praneša JAV karo tyrimų institutas (ISW) su nuoroda į Ukrainos karines oro pajėgas, kovo 2 d. vakare, numušus dar du Su-34, Rusijos aviacijos veikla Rytų Ukrainoje visiškai nutrūko. Karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas sakė, kad Rusijos aviacijos veiklos sumažėjimas tęsėsi ir kovo 3 d.
Pasak analitikų, nuo vasario 17 d. iki šios dienos okupacinės pajėgos neteko 15 orlaivių. Iš viso rusai tikriausiai turi apie 300 įvairių „Suchoj“ naikintuvų. Ankstesni oro nuostoliai taip pat privertė šalį agresorę padaryti ne vieną „pauzę“.
ISW ekspertai mano, kad Rusijos pajėgos gali ir toliau susitaikyti su padidėjusiais oro nuostoliais ir toliau bandyti suduoti KAB smūgius, kad paremtų Rusijos puolamąsias operacijas. Tokiu atveju Rusijos vadovybė sąmoningai prisiims riziką toliau skaičiuoti aviacijos nuostolius, siekdama tolesnės sėkmės Rytų Ukrainoje.
Rusijos aviacijos nuostoliai
Nuo vasario pradžios Rusijos kariuomenė jau prarado 15 karinių orlaivių.
Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalja Humeniuk per teletiltą sakė, kad dėl masinio Rusijos orlaivių naikinimo, Rusijos Federacija pradėjo atsargiau naudoti aviaciją šia kryptimi.
Be naikintuvų, Rusija neteko dviejų lėktuvų A-50 RDLO. Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusijos Federacijoje liko tik šeši A-50 AWACS orlaiviai.
Kitos svarbios analitikų išvados:
- Kinija ir Turkija ir toliau naudojasi savo derybų dėl susitarimo Ukrainoje platformomis, kurias Kremlius naudoja savo informacinėms operacijoms, kuriomis siekiama užkirsti kelią tolesnei tarptautinei paramai Ukrainai, skatinti.
- Atrodo, kad pastaruoju metu palyginti dideli Rusijos oro nuostoliai paskatino gerokai sumažinti Rusijos oro veiklą Rytų Ukrainoje, nors neaišku, kiek ilgai tai tęsis.
- Tikėtina, kad dėl vėluojančios Vakarų saugumo pagalbos Ukrainos energetikos infrastruktūra taps labiau pažeidžiama Rusijos smūgių.
- Atrodo, kad aplink Avdijivką veikiančios Rusijos pajėgos prisitaiko vykdyti puolamąsias antžemines operacijas, kuriose dalyvauja apmokytas ir neapmokytas personalas.
- Vokietijos pareigūnai patvirtino, kad Kremlius vykdo informacinę operaciją, kuria siekiama atgrasyti Vakarų valstybes, ypač Vokietiją, nuo papildomos karinės pagalbos Ukrainai.
- Kovo 3 d. vadinamasis Rusijos antiteroristinis komitetas paskelbė, kad Rusijos FSB vykdė vietinę antiteroristinę operaciją Ingušijos Respublikos Karabulako mieste.
- Kovo 3 d. tęsėsi poziciniai mūšiai.
- Rusijos regioninės administracijos toliau deda pastangas plėsti kriptovaliutų mobilizacijos veiklos mastą.
