Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Rusai to nesitikėjo: Ukraina surengė pirmąją pasaulyje požeminę kontrataką
10:51
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, vadovaujamos 2-ojo Nacionalinės gvardijos korpuso „Chartija“, surengė pirmąją pasaulyje požeminę kontrataką, gavusią operacijos „Veles“ pavadinimą. Jos rezultatai – daugiau kaip 15 km pažanga Charkivo srityje.
Kaip nurodoma „Chartijos“ pareiškime, operacijos, vykusios Kupjansko kryptimi, metu Ukrainos gynėjai paėmė į nelaisvę daugiau nei 30 Rusijos karių ir eliminavo per 100 rusų.
Taip Ukrainos gynybos pajėgos įveikė pozicinę aklavietę Kupjansko kryptimi ir atėmė iš Rusijos armijos galimybę patekti į Kupjansko miesto užnugarį.
Pasak „Chartijos“, jie įgyvendino pirmąjį pasaulyje plataus masto priešpriešinį puolimą po žeme, pasinaudodama tuneliais.
„Rusai manė, kad požeminės komunikacijos yra jų išskirtinė priemonė, leidžianti apeiti mūsų gynybą. Mes išnagrinėjome jų patirtį, nugalėjome juos jų pačių aikštelėje ir šią grėsmę pavertėme savo kontrpuolimo pranašumu“, – pasakojo korpuso vadas Ihoris Obolenskis.
Teigiama, kad iki šiol nė viena pasaulio kariuomenė nebuvo vykdžiusi puolimo po žeme. Tuo tarpu „Chartijos“ kovotojai įveikė 15 km atstumą tuneliais, kuriuose nėra GPS, stabilaus radijo ryšio ir dienos šviesos.
Tuo pačiu metu, kai buvo vykdoma požeminė ataka, korpuso daliniai žengė į priekį ant žemės: taip Rusijos armija susidūrė su dvigubu smūgiu iš dviejų krypčių vienu metu.
Operacijos metu „Chartijos“ kariai suderino savo veiksmus su „Achilles“ bepiločių sistemų pajėgų brigada, kuri iš oro dronais atakavo Rusijos pajėgas.
„Chartijos“ atstovai paaiškino, kad operacija buvo pavadinta „Veles“ slavų požeminės karalystės dievo garbei.
Kremlius pasisakė apie Witkoffo ir Putino susitikimą
15:48
Rusijos diktatoriaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas JAV specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui neperdavė jokių dokumentų, kuriuose būtų išdėstyti Rusijos pasiūlymai dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Apie tai pranešė Rusijos žiniasklaida.
D.Peskovas atsisakė atskleisti trečiadienį vykusio V.Putino ir S.Witkoffo susitikimo detales. Jis tikino, kad viešas susitarimų aptarimas galėtų pakenkti derybų procesui.
„Kaip suprantate, tarpininkavimas tokiame sudėtingame derybų procese vyksta tyloje. Bet kokia „megafono diplomatija“ čia gali tik pakenkti“, – sakė Kremliaus spaudos sekretorius.
Jis taip pat teigė, kad V.Putino darbotvarkėje kol kas nėra numatytas pokalbis su D.Trumpu, tačiau prireikus jį galima greitai suderinti.
Paklaustas apie sankcijas Rusijai Trumpas užsipuolė žurnalistę: „Tu – kvaila“
15:35
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsipuolė žurnalistę, kuri jo paklausė apie JAV sankcijas Rusijai, skelbia „America's Voice News“.
D.Trumpas žurnalistams pareiškė, kad sankcijų Rusijai įvedimas galėjo užkirsti kelią 74-mečio amerikiečio Stepheno Hubbardo išlaisvinimui, kurį Rusija sulaikė prieš daugiau nei ketverius metus, apkaltinusi tuo, kad jis yra Ukrainos samdinys.
„Mes buvome derybų įkarštyje, o daugybė kvailių ir žmonių, kurie nesupranta, kaip veikia gyvenimas, klausė: „Kodėl netaikote sankcijų Rusijai?“, – pareiškė JAV prezidentas žurnalistams.
CNN žurnalistė Kaitlan Collins tuomet paklausė D.Trumpo, ar Baltieji rūmai suteikė Rusijai ką nors mainais už S.Hubbardo paleidimą. Jis atsakė, kad žurnalistė „nieko nežino“ ir skleidžia „netikras naujienas“.
Tada JAV prezidentas užtikrino, kad derybos su Rusijos lyderiy Vladimiru Putinu padėjo užtikrinti S.Hubbardo išlaisvinimą. Jis pridūrė, kad sankcijų įvedimas būtų sutrukdęs amerikiečio išlaisvinimui.
Tada CNN žurnalistė paklausė D.Trumpo, ar jis teigia, kad sankcijos buvo panaikintos mainais už S.Hubbardo išlaisvinimą.
Tačiau Trumpas supyko: „Tu nežinai, apie ką kalbi. Tavo IQ žemas. Tu esi kvaila.“
Vokietijoje dėl įtariamo šnipinėjimo Rusijai sulaikytas ukrainietis: domėjosi apie brigadą Lietuvoje
14:44
Vokietijos Brandenburge dėl įtariamo šnipinėjimo Rusijai sulaikytas ukrainietis, ketvirtadienį skelbia vokiečių žiniasklaida.
Pirmasis apie sulaikymą pranešęs leidinys „Der Spiegel“ teigia, kad sulaikytąjį domino Bundesvero brigada, kuri kitais metais turi būti dislokuota Lietuvoje.
Kaip pranešama, Eizenhiutenštate gyvenantis 53-ejų Vadymas Y.įtariamas rinkęs duomenis apie šarvuotosios technikos, šaudmenų ir sprogmenų gamybą, taip pat apie personalą bei karinius objektus rytiniame NATO flange.
Per apsikeitimą su Rusija į Ukrainą sugrąžinti 252 žuvusiųjų kūnai
14:40
Ukrainos institucijos ketvirtadienį pranešė, kad per apsikeitimą kare žuvusių žmonių kūnais su Rusija šaliai perduoti 252 asmenų palaikai.
Rusijai mainais buvo perduoti 25 kūnai, naujienų portalas RBC citavo Rusijos įstatymų leidėją Šamsailą Saralijevą.
Apsikeitimas karo belaisviais ir žuvusiais kariais yra viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
„Įgyvendinus repatriacijos priemones, į Ukrainą sugrąžinti 252 žuvusiųjų kūnai“, – pranešė Ukrainos koordinacinis štabas elgesiui su karo belaisviais.
Institucija nurodė, kad policija ir kiti pareigūnai „atliks visas būtinas procedūras, kad identifikuotų repatrijuotus žuvusiuosius“.
Ji padėkojo Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui (TRKK) už pagalbą organizuojant šiuos mainus ir socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti keli dideli balti vilkikai su priekabomis, o šalia stovi darbuotojai su baltais kombinezonais su gobtuvais ir TRKK logotipais.
Tuo tarpu su Ukrainos žvalgybos direktoratu susijęs ir Rusijos karo belaisvių klausimais besirūpinantis fondas „Noriu gyventi“ pranešė, kad „buvo repatrijuoti Rusijos kariškių palaikai“.
Tarp jų buvo Šri Lankos piliečio kūnas, nurodė organizacija ir pridūrė, kad jis buvo išsiųstas į Rusiją, nes pagal tarptautinę teisę buvo laikomas Rusijos kariuomenės kombatantu.
Palaikų mainai tarp abiejų šalių vyksta reguliariai.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas įvertino, kad per mainų operacijas į Ukrainą buvo repatrijuota daugiau nei 26 tūkst. kūnų ir žmonių palaikų.
Dauguma jų vis dar laukia tapatybės nustatymo.
Remiantis oficialiais abiejų pusių pranešimais, vien nuo šių metų pradžios Ukraina gavo 5,3 tūkst. žmonių palaikus, o Rusija – mažiau nei 300.
Karas – didžiausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.
Zelenskis atskleidė, kodėl rusams nepavyko užimti Kyjivo
14:16
Tinklalaidėje „The Diary Of A CEO“ Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo, kodėl rusai nesugebėjo užimti Kyjivo, kai pradėjo pilno masto įsiveržimą, skelbia leidinys „RBC Ukraine“.
„Kyjivui užimti jiems reikėjo apie 300 tūkst.–400 tūkst. karių. Jiems reikėjo dvigubai daugiau žmonių“, – sakė V.Zelenskis, omenyje turėdamas rusų ketinimą užimti Ukrainos sostinę.
„Kodėl? Kyjivo užėmimas – ką tai reiškia? Kai užimi tuos miestus kelyje į Kyjivą, ten turi palikti karių, kad juos išlaikytum“, – paaiškino Ukrainos prezidentas.
„Jie net neįsivaizdavo, kad bus pasipriešinimas. Tai buvo jų pagrindinė klaida“, – pabrėžė jis, kodėl rusams pilno masto karo pradžioje nepavyko užimti Ukrainos sostinės.
Prezidentas: derybos dėl karo Ukrainoje baigties be Kyjivo primintų pasidalijimą įtakos zonomis
13:54
Derybose dėl Rusijos pradėto karo pabaigos privalo dalyvauti Ukraina, o formatai be Kyjivo atstovų kelia įtarimų dėl galimo įtakos zonų pasidalijimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Derybose būtinai privalo dalyvauti pati Ukraina, todėl formatai, kuriuos siūlo pati Rusija, kaip antai Kinijos, JAV ir Rusijos formatas, kelia įtarimų, kad gali pasikartoti Antrojo pasaulinio karo scenarijus ir gali būti pasidalinta įtakos zonomis. Tai (...) kelia didelį susirūpinimą visame regione“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo G.Nausėda.
Jo teigimu, Pekinas negali būti visiškai nešališku tarpininku, kol tebėra Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoju.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Putinas turi kažką prieš Trumpą“: Clinton iškėlė versiją, kodėl JAV pataikauja Rusijai
13:46
JAV prezidento Donaldo Trumpo nuolaidos Maskvai gali būti paaiškintos kompromituojančia medžiaga, kurią, tikėtina, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas turi apie jį.
Tokią versiją patvirtintų atkaklus JAV prezidento pasipriešinimas seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino bylų paviešinimui, svarstė buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton tinklalaidėje „High Stakes“.
Žurnalistė Kara Svisher paklausė, kodėl D.Trumpas būtent dabar silpnina spaudimą Rusijai. H.Clinton įvardijo keletą tikėtinų to priežasčių, ir viena iš jų – galima kompromituojanti medžiaga apie JAV prezidentą.
„Aš vis dar manau, kad Putinas turi kažką prieš Trumpą“, – pareiškė ji, pridurdama, kad kalba apie nuotraukas, vaizdo įrašus „ar bet ką“.
Buvusi valstybės sekretorė išreiškė savo vertinimą, kad tai patvirtina užsispyrėliškas D.Trumpo priešinimąsis J.Epsteino bylų paviešinimui.
Pasak jos, JAV prezidento logika paprasta: išlaikyti V.Putiną patenkintą, kad šis nepaviešintų to, ką turi.
H.Clinton taip pat nepasikuklino pavadinti D.Trumpo Kremliaus šeimininko marionete. Tą pačią frazę ji buvo išsakiusi per debatus su D.Trumpu, kai prieš dešimtmetį kandidatavo į JAV prezidento postą.
Tuomet, jos teigimu, ji įspėjo apie D.Trumpo ryšius su Kremliumi, o dabar pasaulis mato tai patvirtinančius įrodymus.
Buvusios valstybės sekretorės nuomone, D.Trumpas nori pasidalinti pasaulį į įtakos sferas: JAV atiteks Šiaurės ir Pietų Amerika, V.Putinui – Rusija ir Europa, o Xi Jinpingui – likęs pasaulis. H.Clinton įspėjo, kad V.Putinas tikrai neapsistos ties Ukraina.
Zelenskis įspėjo, ko gavęs Donbasą griebtųsi Putinas
12:36 Atnaujinta 13:34
Rusija ir toliau reikalauja, kad Ukraina, siekdama užbaigti karą, atiduotų svarbiausius Donbaso regionui priklausančio Donecko srities miestus – Slovjanską, Kramatorską ir Družkivką. Tai interviu laidai „The Diary of a CEO“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Tai veda tiesiai į Dnipropetrovsko sritį – Pavlohradą ir Dniprą. Tai gyvybiškai svarbūs centrai... Kryvyj Rihas yra mano gimtasis miestas, Nikopolis – pramonės, inžinerijos ir gamybos centras. Tai mūsų šalies ekonomikos pagrindas“, – pareiškė V.Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukrainai būtų pavojinga perduoti Rusijai šiuo metu jos kontroliuojamą Donecko srities dalį, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos ten yra įrengusios įtvirtintą gynybos liniją.
„Jeigu atiduosime jiems šiuos miestus, rizika bus milžiniška. Jeigu jis norės žengti toliau, galės užimti daugybę mūsų miestų, jei jam pavyks prasiveržti. Ir ši grėsmė yra reali“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip pabrėžė prezidentas, šiuo metu visi kalba apie saugumo garantijas, o Ukraina yra atvira tokioms deryboms. Tuo tarpu Rusija nori, kad Ukraina atsitrauktų dar toliau.
„Jei mes atsitrauksime, kur bus saugumo garantijos? Jau nekalbant apie tai, kad tai neteisinga“, – klausė jis.
V.Zelenskis atkreipė dėmesį, kad Chersono gyventojai ir taip gyvena atskirti Dniepro, kurio vienoje pusėje – ukrainiečiai, o kitoje – rusai, nuolat apšaudantys miestą.
Pasak Ukrainos lyderio, rusai kontroliuoja maždaug 18–19 proc. Ukrainos teritorijos. Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija savo piliečiams rodo visai kitokius žemėlapius.
„Jis (Putinas, – red.) nori užimti Zaporižios miestą, bet negali to padaryti. Tai vienas iš jo tikslų. Zaporižia ir Mykolajevas taip pat yra tikslai, nors jis apie tai tiesiogiai nekalba“, – užsiminė V.Zelenskis.
Prezidentas priminė, kad Donaldas Trumpas jį nuolat ragina ieškoti kompromiso, tačiau, jo teigimu, didžiausią kompromisą Ukraina jau daro.
„Didžiausias kompromisas, kurį jau darome, – tai ugnies nutraukimas. Tiesiog sustabdykime šį karą“, – pareiškė V.Zelenskis.
„Daug kartų bandžiau pasakyti JAV prezidentui: tiesiog supraskite mus. Tai milžiniškas kompromisas – tiesiog išlaikyti pozicijas ten, kur esame dabar“, – pridūrė jis.
„Kas per velnias, Steve'ai?“: po Trumpo pasiuntinio pagyrų Putinui – kritikos banga
12:02
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas trečiadienį sulaukė kritikos bangos po to, kai brutalų karą Ukrainoje pradėjusį Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pavadino „humanistu“.
Šiuos komentarus S.Witkoffas išsakė Sankt Peterburge susitikęs su V.Putinu, siekdamas užsitikrinti Stepheno Hubbardo – JAV piliečio, kuris po sulaikymo Ukrainoje kelerius metus buvo kalinamas, – paleidimą.
„Jūs tiek daug kalbate apie mano prezidentą, prezidentą Trumpą, kad jis yra humanistas – jūs taip pat esate humanistas, pone, ir aš tai gerbiu“, – kalbėdamas apie S.Hubbardo paleidimą sakė S.Witkoffas.
„Giriu jus ir dar kartą dėkoju“, – teigė jis.
Po S.Witkoffo ir V.Putino susitikimo Kremlius pareiškė, kad Rusija iš esmės yra pasirengusi atnaujinti trišales derybas su Ukraina ir JAV dėl karo nutraukimo.
Tačiau S.Witkoffo pasisakymai nuskambėjo tuo metu, kai vis didesnio dėmesio ir kritikos sulaukia pastarasis D.Trumpo nusigręžimas nuo Ukrainos ir palankumas V.Putinui – asmeniui, pradėjusiam didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Kas per velnias, Steve'ai?“
Plačiau skaitykite ČIA.
Zelenskis rėžė tiesiai: štai ką padarė Rusijos „humanistai“
11:27
Praėjusią naktį Rusijos „humanistai“ paleido tris balistinių raketų bangas į Kyjivą, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridurdamas, kad iš viso į sostinę buvo paleista 21 raketa.
Jis atkreipė dėmesį, kad Rusijos pajėgos sudavė demonstracinį smūgį iškart po JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve'o Witkoffo derybų, kuris trečiadienį Vladimirą Putiną vadino „humanistu“.
„Tai reiškia, kad Rusijos požiūris į viską, kas vyksta, iš esmės nepasikeitė. Svarbu ir toliau stengtis rasti teisingus sprendimus, kad šis karas baigtųsi. Tačiau kai Rusijos balistinės raketos tampa atsakymu į derybas, reikia daryti realų spaudimą, kad būtų imtasi kitų veiksmų – veiksmų, kuriais būtų sustabdyti žudymas.
Gynybos stiprinimas ir greitas raketų tiekimas, gebėjimas sunaikinti balistinių raketų paleidimo įrenginius, sankcijos už karą – visa tai turi būti įgyvendinta. Esu dėkingas visiems, kurie būtent taip vertina situaciją ir pripažįsta realybę. Agresorius nusipelnė atitinkamo požiūrio. Ukraina nusipelno paramos. Žmonių gyvybės nusipelno apsaugos“, –išdėstė V.Zelenskis.
Jo teigimu, Ukrainos sostinėje užfiksuota daugybė pataikymų ir padaryta didelė žala: nukentėjo gyvenamieji namai, energetikos objektai, vienos iš geležinkelio stočių ir metro infrastruktūra, prekybos centrai, įmonės.
„Tarp sugadintų objektų yra net vienuolynas. Visur dirba mūsų gelbėjimo tarnybos“, – informavo prezidentas.
V.Zelenskis teigė, kad dėl Rusijos atakos sužeisti 34 žmonės, iš jų 5 – vaikai. Dar du žmonės žuvo. Iš viso, pasak prezidento, šią naktį Rusija apšaudė 12 sričių.
Ukrainos oro gynybos pajėgos pranešė, kad praėjusią naktį Rusijos armija panaudojo raketas „Iskander-M“, „S-400“, „Cirkon“ ir „Onyks“ bei dronus. Pasak ataskaitos, Ukrainos kariams nepavyko numušti nė vienos raketos.
Tuo tarpu Gynybos pajėgoms pavyko numušti ir neutralizuoti 181 iš 210 įvairių tipų Rusijos bepiločių orlaivių.
