Svarbiausios naujienos
- JAV strategijos posūkis sujudino regioną: Ukrainos ambasadorius tvirtina, kad kelias į NATO nesikeičia
- NATO generolas: Europa puikiai susitvarkys su mažesniu amerikiečių karių skaičiumi
- Netikėtas posūkis: Vašingtonas pradėjo veikti prieš Ukrainos interesus – spaudžia dėl Rusijos pinigų
- Virš Prancūzijos branduolinių povandeninių laivų bazės – dronai: laivynas juos apšaudė
- Nauja JAV strategija: Vašingtonas ragina nutraukti NATO plėtrą
Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NATO generolas: Europa puikiai susitvarkys su mažesniu amerikiečių karių skaičiumi
16:47
Mažesnis amerikiečių karių skaičius Europoje neapsunkins žemyno gynybos, sako NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje (SACEUR) vadas generolas Alexusas Grynkewichas, atmesdamas nerimą dėl JAV įsipareigojimų Aljansui.
„Esu įsitikinęs Europos ir Kanados pajėgumais“, – sakė keturių žvaigždučių JAV generolas pietų Belgijoje įsikūrusioje didžiulėje Aljanso karinėje operatyvinėje vadovybėje. „Šiandien esame pasirengę atremti bet kokią krizę ar nenumatytus atvejus“, – tikino jis.
A.Grynkewicho komentarai nuskambėjo kilus susirūpinimui dėl numatomo amerikiečių karių išvedimo iš Europos, kurį lemia būsima JAV prezidento Donaldo Trumpo gynybos strategija. Dauguma mano, kad vadinamoji padėties peržiūra apims JAV pajėgų perkėlimą iš Europos į Indijos-Ramiojo vandenyno regioną.
D.Trumpas gyrė NATO sąjungininkių pažadą iki 2035 m. padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP, tačiau anksčiau suabejojo Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimu, dviprasmiškai vertino neseniai įvykusį Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkiją ir ne kartą spaudė Europos sąjungininkes didinti išlaidas.
„JAV nesiruošia įsitraukti su kariuomene“
Šių metų pradžioje JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas teigė: „Dabar [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas pradėjo įsiveržimus prie NATO sienų. Viena, ką galiu pasakyti, yra tai, kad JAV nesiruošia įsitraukti su kariuomene ar kitais panašiais dalykais.“
Plačiau skaitykite ČIA.
Su trenksmu atleistas Jermakas atveria naujus pasirinkimus Zelenskiui: kas toliau?
23:04
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas buvo laikomas antru įtakingiausiu asmeniu Ukrainoje po V.Zelenskio.
Tačiau lapkričio 28 d. viskas pasikeitė – A.Jermakas buvo priverstas atsistatydinti. Kelių šaltinių pateikta informacija leidžia pažvelgti į A.Jermako atleidimo procesą, o ekspertai įvertino galimas A.Jermako pasitraukimo iš prezidento kanceliarijos vadovo pareigų pasekmes.
A.Jermakas prarado savo pareigas dėl korupcijos skandalo Ukrainos valstybinėje energetikos bendrovėje „Energoatom“. Šios bylos pagrindu valdžios institucijos atliko kratą A.Jermako darbo vietoje ir namuose.
„Energoatom“ korupcijos skandalas sukėlė didelį rezonansą Ukrainoje ir buvo aptarinėjamas Ukrainos visuomenėje keletą savaičių. Su situacija susipažinę šaltiniai anksčiau prognozavo, kad A.Jermako pavardė anksčiau ar vėliau išnirs šioje byloje.
Dėl šios priežasties tiek V.Zelenskio oponentai, tiek jo bendražygiai ragino prezidentą atleisti A.Jermaką iš pareigų. Tačiau dar lapkričio 20 d. Ukrainos prezidentas paskelbė, kad to nedarys.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Naujoji JAV saugumo strategija: aštri kritika Europai ir siekis gerinti santykius su Rusija
23:02
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija parengė naują nacionalinės saugumo strategiją, kurioje Europos sąjungininkai vaizduojami silpnais, o pagrindinis tikslas – atkurti Amerikos dominavimą Vakarų pusrutulyje, rašo latvių portalas TVNET.
Penktadienį Baltųjų rūmų paskelbtame dokumente aštriai kritikuojamos Europos migracijos ir žodžio laisvės politikos, teigiama, kad Europa gali susidurti su „civilizacijos išnykimo perspektyva“, ir išreiškiamas abejingumas, ar šios šalys ilgalaikėje perspektyvoje bus patikimos JAV partnerės.
Dokumentas teigia, kad JAV strategija „pagrinde skirta tam, kas naudinga Amerikai, arba, kitaip tariant, „America first“. Tai pirmoji nacionalinės saugumo strategija nuo D.Trumpo sugrįžimo į valdžią sausį. Ji smarkiai skiriasi nuo buvusio prezidento Joe Bideno politikos, kurios tikslas buvo atkurti ir sustiprinti sąjungininkus po D.Trumpo pirmosios kadencijos.
Strategijoje pažymima, kad Rusijos karo prieš Ukrainą pabaiga yra svarbi Amerikos interesams. Vis dėlto dokumente aiškiai nurodoma, kad JAV nori gerinti santykius su Rusija, o karo pabaiga yra esminis interesas „atkuriant strateginę pusiausvyrą su Rusija“.
Dokumentas taip pat kritikuoja JAV sąjungininkus Europoje. Europos ekonomikos stagnacija „blunka prieš realią ir daug griežtesnę civilizacijos išnykimo perspektyvą“.
JAV mano, kad Europą silpnina migracijos politika, mažėjantis gimstamumas, „laisvosios žiniasklaidos cenzūra ir politinės opozicijos slopinimas“, taip pat „nacionalinės tapatybės ir pasitikėjimo savimi praradimas“.
„Jei esamos tendencijos tęsis, žemynas per 20 metų ar trumpiau gali tapti nepažįstamas. Todėl nėra aišku, ar kai kurių Europos šalių ekonomikos ir kariuomenės bus pakankamai stiprios, kad išlaikytų patikimų sąjungininkų statusą. Dauguma šių šalių šiuo metu tik stiprina dabartinę kryptį. Mes norime, kad Europa liktų europietiška ir atgautų savo civilizacinį pasitikėjimą“, – rašoma dokumente.
Prancūzija po skrydžio virš branduolinių povandeninių laivų bazės imasi priemonių prieš dronus
22:26
Prancūzijos kariuomenė ėmėsi priemonių prieš dronus po to, kai penki bepiločiai orlaiviai praskrido virš griežtai saugomos bazės, kurioje laikomi branduoliniai balistinių raketų povandeniniai laivai, penktadienį pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis.
Gynybos ministrė Catherine Vautrin pagyrė Bretanėje šiaurės vakarų Prancūzijoje įsikūrusios povandeninių laivų bazės karinį personalą už dronų „perėmimą“.
Paslaptingų dronų skrydžiai virš oro uostų ir svarbių karinių bei pramoninių objektų pastaraisiais mėnesiais kėlė nemažai nerimo Europoje.
Didėja susirūpinimas, kad tokie trikdžiai gali būti dalis Rusijos hibridinio karo taktikos, kurią Kremlius pasitelkė prieš Kyjivą remiančias Europos šalis.
Pasak informuoto agentūros AFP šaltinio, ketvirtadienį apie 19 val. 30 min. vietos laiku (20 val. 30 min. Lietuvos laiku) virš bazės buvo aptikti mažiausiai penki dronai.
Bazę saugantis jūrų batalionas pradėjo kovos su dronais ir paieškos operaciją, pridūrė šaltinis.
Jūrų prefektūra atsisakė nurodyti, ar kariai panaudojo šaunamuosius ginklus, ar kovai su dronais skirtus signalų trikdžių ginklus.
Šioje bazėje yra keturi Prancūzijos balistinių raketų povandeniniai laivai – „Le Triomphant“, „Le Temeraire“, „Le Vigilant“ ir „Le Terrible“.
Bent vienas iš jų nuolat plaukioja jūroje, kad užtikrintų branduolinį atgrasymą.
Atlanto jūrų prefektūra agentūrai AFP pranešė, kad Reno miesto karinė prokuratūra pradės teisminį tyrimą dėl ketvirtadienio incidento.
„Siekta sukelti nerimą“
„Itin svarbiai infrastruktūrai grėsmės nekilo“, – agentūrai AFP sakė jūrų prefektūros atstovas Guillaume‘as Le Rasle.
Jis teigė, kad „dar per anksti nustatyti“ dronų kilmę, tačiau pridūrė, kad tais skrydžiais buvo „siekta sukelti nerimą gyventojams“.
C.Vautrin sakė, kad bet kokie skrydžiai virš karinių bazių Prancūzijoje yra draudžiami.
„Norėčiau pagirti mūsų karinį personalą šioje bazėje už tai, kad perėmė orlaivius“, – sakė ji televizijos kanalui TF1.
„Buvo pateiktas skundas, vyksta tyrimas ir būtent šis tyrimas nustatys, kas tai buvo“, – pridūrė ministrė.
Dronų aptikimas, jų veikimo sutrikdymas trukdant signalą ar netgi numušimas yra sudėtingos ir pavojingos užduotys.
Nors įtariama, kad su šiuo incidentu susijusi Rusija, tai sunku įrodyti.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė yra vienintelės Europos šalys, išskyrus Rusiją, turinčios branduolinių ginklų.
Zelenskis pašalino Jermaką iš Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos bei Aukščiausiojo vyriausiojo vado štabo
22:16
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pašalino Andrijų Jermaką, buvusį Prezidentūros vadovą, iš Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos bei Aukščiausiojo vyriausiojo vado štabo.
Tai nurodyta prezidento dekretuose Nr. 901–902/2025, paskelbtuose gruodžio 5 d.
„Remdamasis Ukrainos Konstitucijos 107 straipsnio ketvirtąja dalimi, nutariu: iš dalies pakeisti liepos 19 d. 2025 m. Prezidento dekretą Nr. 501/2025 „Dėl Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sudėties“ (su vėlesniais pakeitimais) ir pašalinti A.Jermaką iš Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos sudėties“, – teigiama dokumente.
Taip pat paskelbtas antrasis dekretas: „Remdamasis Ukrainos įstatymo „Dėl Ukrainos gynybos“ 8 straipsniu, Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos pasiūlymu, nutariu: iš dalies pakeisti 2022 m. vasario 24 d. Prezidento dekretą Nr. 72/2022 „Dėl Aukščiausiojo vyriausiojo vado štabo sudarymo“ (su vėlesniais pakeitimais) ir pašalinti A.Jermaką iš Aukščiausiojo vyriausiojo vado štabo.“
Ukrainiečių dronas smogė į vyriausybinių įstaigų dangoraižį Čečėnijoje
21:40
Rusijos griežtai kontroliuojamoje Čečėnijos Respublikoje ukrainiečių dronas penktadienį smogė į dangoraižį, kuriame įsikūrusios vyriausybės įstaigos, išmušęs skylę ir sukėlęs gaisrą, apėmusį kelis aukštus, rodo socialiniuose tinkluose pasklidę vaizdo įrašai.
Regioną valdantis Ramzanas Kadyrovas patvirtino šį išpuolį „Telegram“ žinutėje, kurioje taip pat pažymėjo, kad sužeistųjų nėra ir kad Rusijos atsako „neteks ilgai laukti“.
„Tokie veiksmai yra ne kas kita, kaip bandymai įbauginti civilius gyventojus ir sukurti spaudimo iliuziją“, – parašė jis.
Ukraina dažnai taikosi į Čečėniją – didžiąja dalimi autonominį Rusijos regioną Kaukazo šiaurėje, tačiau jos dronai retai pasiekia sostinės Grozno centrą, kur įvyko penktadienio incidentas.
R.Kadyrovas yra tvirtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo karo Ukrainoje rėmėjas. Į karą jis yra nusiuntęs tūkstančius čečėnų karių.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, drono taikiniu tapęs dangoraižis yra „Grozny City“ komplekse, kuris buvo iškilmingai atidarytas 2011 metais. Jame įsikūrę keli verslo ir vyriausybės biurai, įskaitant Čečėnijos saugumo tarybą.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad netoliese yra R.Kadyrovo rezidencija ir slaptosios tarnybos FSB vietos padalinys.
Socialiniuose tinkluose pasklidusiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš statinio šono kyla dūmai, o mažiausiai penkių aukštų langai yra išdužę.
Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ penktadienį dėl saugumo priežasčių kelioms valandoms uždarė Grozno oro uostą.
Nepriklausoma žurnalistika Čečėnijoje, kurią kai kurios žmogaus teisių organizacijos apibūdina kaip „valstybę valstybėje“, dėl ten veikiančių valdžios nustatytų apribojimų yra beveik neįmanoma.
Daugiausia musulmonų gyvenamame regione, kurį R.Kadyrovas valdo nuo 2007 metų, palaikoma griežta saugumo tvarka baiminantis, kad po dviejų pilietinių karų su Rusija, vykusių dešimtajame dešimtmetyje, gali atgyti džihadistų judėjimas.
Rusijos ambasadorius: ES planas dėl įšaldyto turto gali turėti „toli siekiančių pasekmių“
20:26 Atnaujinta 20:41
Europos Sąjungos (ES) planas panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos kovai su Rusija finansuoti turės „toli siekiančių pasekmių“ Europos blokui, penktadienį įspėjo Rusijos ambasadorius Vokietijoje Sergejus Nečajevas.
„Bet kokia operacija su Rusijos valstybės turtu be Rusijos sutikimo yra vagystė. Taip pat aišku, kad Rusijos valstybės lėšų vagystė turės toli siekiančių pasekmių“, – pažymėjo S.Nečajevas naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime.
Pasak ambasadoriaus, šis „precedento neturintis žingsnis“ gali „sugriauti Europos Sąjungos verslo reputaciją ir įtraukti Europos vyriausybes į nesibaigiančias bylas“.
„Iš tiesų tai kelias į teisinę anarchiją ir pasaulinės finansų sistemos pamatų sunaikinimą, kuris pirmiausia smogs Europos Sąjungai“, – aiškino jis.
„Esame įsitikinę, kad Briuselyje ir Berlyne tai suprantama“, – pažymėjo S.Nečajevas.
Anot jo, šis ES planas rodo, kad Europa neturi „didelių išteklių“, reikalingų toliau remti Ukrainą.
Trečiadienį Europos Komisijos (EK) vadovė pristatė planą, pagal kurį Ukrainai per dvejus metus būtų skirtas 90 mlrd. eurų finansavimas.
Paskola būtų finansuojama arba iš ES pasiskolintų lėšų, arba panaudojant bloke įšaldytą Rusijos turtą. Pastarąjį variantą siūlo EK, tačiau jam griežtai priešinasi Belgija.
ES vykdomoji valdžia ir įvairios valstybės narės reikalauja, kad blokas pasinaudotų įšaldytomis Rusijos centrinio banko lėšomis ir suteiktų Kyjivui 140 mlrd. eurų paskolą gresiančioms biudžeto skylėms užlopyti.
Belgija – svarbi veikėja šiuo klausimu, nes joje veikia tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, kur laikoma didžioji dalis šių pinigų.
Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot trečiadienį pareikalavo, kad „rizika, su kuria Belgija susiduria dėl šios schemos, būtų visiškai padengta“.
Europos lyderiai gruodžio 18 ir 19 dienomis Briuselyje surengs aukščiausiojo lygio susitikimą šiuo klausimu.
Dauguma ES lyderių pritaria tam, jog Rusijos įšaldytas turtas būtų panaudotas Ukrainos reikmėms.
Nauja JAV strategija sudrebino Rytų Europą: Ukraina atsisako stabdyti NATO kursą
19:05
Ukraina sukritikavo Vašingtono raginimą nutraukti NATO plėtrą, atmesdama Trumpo administracijos Nacionalinio saugumo strategijoje išdėstytą politiką, paskelbtą per naktį.
Penktadienį duodamas interviu TVP World, Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras pareiškė, kad Kyjivo kelias į NATO narystę yra nesiderėtinas.
„Ukrainos narystė NATO yra pagrindinis mūsų užsienio politikos tikslas“, – pabrėžė V.Bodnaras.
„Tai įrašyta mūsų konstitucijoje ir niekas negali mūsų nukreipti nuo šio kelio. Kita istorija – kada tai įvyks. Dabar diskutuojame su visais partneriais, ir nuo Ukrainos bei NATO partnerių priklausys, ar ir kaip Ukraina taps Aljanso nare.“
Aštrus posūkis
Ketvirtadienio vakarą paskelbtoje JAV nacionalinio saugumo strategijoje smarkiai nutolstama nuo dešimtmečius galiojusios dvipartinės Amerikos paramos NATO sutarties 10 straipsnyje įtvirtintai „atvirų durų“ politikai.
Dokumente, kuris gali nudžiuginti Maskvą, bet sukelti nerimą Kyjivui, teigiama, kad Amerikos politika Europoje turėtų siekti „nutraukti suvokimą ir užkirsti kelią realybei, kad NATO yra nuolat besiplečiantis aljansas“.
V.Bodnaras atmetė bet kokią mintį, kad Rusija galėtų daryti įtaką Ukrainos trajektorijai. „Ne Vladimirui Putinui ir ne Rusijai spręsti dėl Ukrainos narystės NATO“, – sakė jis TVP World.
Jis pridūrė: „Reikia stipraus signalo, kad Ukraina, kaip buvo pasakyta Bukarešto viršūnių susitikime, yra būsima NATO narė, ir tai turi būti įrodyta praktiniais veiksmais.“
Bukarešto viršūnių susitikime 2008 m. buvo patvirtinta, kad Ukraina ir Gruzija galiausiai įstos į NATO, tačiau jokio termino nepateikta.
„Zelenskio karūna nenukristų“: Lenkijos URM paskelbė griežtą pareiškimą
18:23
Ukrainos ir Lenkijos prezidentai vengia susitikti vienas su kitu, nors šalių santykius sieja artima sąjunga. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu Lenkijos leidiniui RMF sukritikavo abu lyderius.
Kaip pažymi RMF, Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis neseniai pareiškė, kad „reikalauja simetrijos“ santykiuose su Ukraina ir „tikisi, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis išreikš dėkingumą“ lenkams už jų paramą bei asmeniškai atvyks į Varšuvą su juo susitikti. K.Nawrockis taip pat mėgsta kelti Voluinės tragedijos klausimą, dėl kurios kaltina ukrainiečius.
Tuo pat metu RMF primena, kad V.Zelenskis jau ne kartą viešai dėkojo Lenkijai už jos paramą. Vis dėlto Ukrainos prezidentas, vykdamas į užsienio keliones, reguliariai kerta Lenkijos teritoriją, tačiau su naujuoju Lenkijos prezidentu dar nesusitiko. Būtent tokį abiejų politikų elgesį sukritikavo Lenkijos diplomatijos vadovas.
„Toks atkaklus reikalavimas atsiprašymų ir pagerbimų situacijoje, kai jie kovoja už savo gyvybę, man kelia pasidygėjimą. Tačiau, kita vertus, V.Zelenskio karūna nenukristų, jei, važiuodamas per Lenkiją, jis būtų paprašęs vizito Prezidento rūmuose“, – sakė R.Sikorskis.
Kai žurnalistas atkreipė dėmesį, kad pagal diplomatijos taisykles naujai išrinktas prezidentas lankosi pas „vyresnį“ kolegą, o ne atvirkščiai, R.Sikorskis atsakė, jog karo metu galioja savos taisyklės.
„Tikiuosi, kad tai netaps priežastimi demonstruoti mūsų priešiškumą valstybei, kuri drąsiai kovoja ir laiko Putino karius atokiau nuo mūsų sienų“, – pridūrė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
Pareigūnas: Ukraina ir JAV penktadienį surengs naujas derybas
17:57 Atnaujinta 19:23
Ukrainiečių derybininkai ir JAV pareigūnai penktadienį Majamyje surengs naujas derybas dėl JAV plano, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Kyjivo pareigūnas.
Buvo planuota, kad dviejų šalių derybininkai susitiks ketvirtadienį Floridoje. Tose derybose turėjo dalyvauti JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir žentas Jaredas Kushneris, tačiau pareigūnai nepatvirtino, ar tas susitikimas įvyko.
„Šiandien tikimasi dar vieno susitikimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksandras Bevzas.
Pagal pirmąjį Vašingtono plano projektą Ukraina būtų turėjusi atiduoti teritorijas, kurių Rusija nesugebėjo užkariauti mūšio lauke, mainais į saugumo garantijas, kurios neatitinka Kyjivo siekių įstoti į NATO.
Vėliau Ukrainos, Europos ir Jungtinių Valstijų pareigūnai parengė naują versiją, tačiau Maskva antradienį vykusiame susitikime, regis, atmetė dalį jos nuostatų.
„Diplomatinis procesas daugiausia vyksta užkulisiuose“, – penktadienį socialiniuose tinkluose parašė kitas Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas.
„Ukraina siekia užbaigti karą ir yra pasirengusi deryboms“, – pažymėjo jis ir pridūrė: „Jungtinės Valstijos nori pragmatiško proceso ir greito karo pabaigos ir tikisi kompromisų iš abiejų pusių.“
Airijos policija atlieka tyrimą dėl dronų, pastebėtų Volodymyrui Zelenskiui atskridus į Dubliną
17:47 Atnaujinta 18:48
Airijos policija penktadienį paskelbė atliekanti tyrimą dėl kelių neatpažintų dronų, pastebėtų danguje Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui šios savaitės pradžioje atskridus į Dubliną.
Europa yra padidinusi budrumą po to, kai žemyną pastaraisiais mėnesiais sukrėtė paslaptingų dronų skrydžiai virš oro uostų ir svarbių infrastruktūros objektų.
Didėja susirūpinimas, kad tokie trikdžiai gali būti dalis Rusijos hibridinio karo taktikos, kurią Kremlius pasitelkė prieš Kyjivą remiančias Europos šalis, įskaitant Airiją.
V.Zelenskis į Airiją su pirmuoju oficialiu vizitu atvyko vėlai pirmadienį, atskridęs iš Paryžiaus po derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Airijos dienraštis „The Journal“ pirmasis pranešė, kad Airijos karinio jūrų laivyno laivas, plaukiojęs netoli V.Zelenskio lėktuvo skrydžio maršruto, pastebėjo keletą karinio tipo dronų, kai lėktuvas artėjo prie Airijos krantų.
Tuo metu aplink Dubliną galiojo skrydžių draudimo zona
„Specialusis detektyvų skyrius (SDU) tiria šį reikalą (...). SDU veiks kartu su gynybos pajėgomis ir tarptautiniais saugumo partneriais“, – sakoma policijos pareiškime dėl pirmadienio vakaro incidento.
Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas visuomeniniam transliuotojui RTE sakė, kad iki mėnesio pabaigos surengs nacionalinio saugumo susitikimą dėl šio incidento.
Tačiau penktadienį paklaustas, ar už šio incidento stovi Rusija, jis atsakė, kad „nekomentuos, kol nebus atliktas išsamus tyrimas“.
„Pakanka pasakyti, kad nuo karo Ukrainoje pradžios padidėjo aktyvumas kibernetinio saugumo srityje, susijęs su jūrų klausimais ir dronais“, – pridūrė jis.
Prancūzijos šaltinis naujienų agentūrai AFP penktadienį pranešė, kad Prancūzijos kariuomenė dieną anksčiau ėmėsi priemonių prieš dronus po to, kai virš branduolinių povandeninių laivų bazės praskrido penki bepiločiai orlaiviai.
Dronų taip pat buvo pastebėta virš oro uostų ir kitos infrastruktūros Vokietijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje bei kitose šalyse.
Lenkija rugsėjį pranešė numušusi tris Rusijos dronus. Maskva neigia, kad taikėsi į šią šalį.
