Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kyjivui – netikėtas Baltųjų rūmų prašymas
10:07
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nutraukė smūgius prieš naftos tanklaivius, esančius netoli Rusijos Novorosijsko uosto Juodojoje jūroje, po to, kai JAV viceprezidentas J.D.Vance'as kreipėsi su į Kyjivą su prašymu, skelbia laikraštis „Financial Times“, remdamasis Ukrainos pareigūnais.
Anot šaltinių, liepos 31 d. pokalbio telefonu metu J.D.Vance'as paprašė prezidento Volodymyro Zelenskio nutraukti šias atakas. Nuo to laiko Ukrainos pajėgos nebevykdė smūgių prieš tanklaivius netoli Kaspijos naftotiekio konsorciumo terminalo, kuris yra Novorosijsko uoste.
„Vašingtonas buvo susirūpinęs tuo, kad Ukraina toliau destabilizuoja naftos rinkas ir daro žalą amerikiečių įmonėms, smūgiuodama tanklaiviams, kurie naftą transportuoja naftotiekiais iš Kazachstano į Kaspijos naftotiekio konsorciumo terminalą Rusijos Novorosijsko uoste“, – pažymima straipsnyje.
Pareigūnų teigimu, Ukraina sutiko nesitaikyti į Kaspijos naftotiekio konsorciumo infrastruktūrą ar laivus, nepriklausančius Rusijai, tol, kol šie laivai nėra įtraukti į Ukrainos sankcijų sąrašą ir negabena rusiškos naftos ar kitų rusiškų krovinių.
„Mes labai atidžiai klausomės savo amerikiečių partnerių“, – pažymėjo vienas iš pašnekovų, pridurdamas, kad Kyjivas, atsižvelgdamas į JAV prašymą, sukūrė atitinkamus „mechanizmus“.
Kodėl sutiko su JAV prašymu
Šaltinis, susipažinęs su Ukrainos pozicija, pranešė, kad Kyjivas sutiko su Donaldo Trumpo administracijos prašymu, nes siekė gauti JAV licenciją „Patriot“ raketų gamybai, taip pat įsigyti kelis šimtus šių raketų iki žiemos, kol Rusija nesustiprins savo oro smūgių prieš kritiškai svarbią infrastruktūrą.
JAV atstovas laikraščiui patvirtino, kad administracija įspėjo Ukrainą apie būtinybę nutraukti ne rusiškų laivų apšaudymą Juodojoje jūroje, taip pat smūgius Kaspijos naftotiekio konsorciumo infrastruktūrai.
„Administracija laiko Kaspijos naftotiekio konsorciumą gyvybiškai svarbiu energijos iš Kazachstano tiekimo kanalu į Europos rinkas, kuris yra alternatyva rusiškiems energijos ištekliams“, – pabrėžė pareigūnas.
JAV energetikos milžinai „Chevron“ ir „ExxonMobil“ valdo didelius akcijų paketus konsorciume, taip pat Vakarų Kazachstano naftos telkiniuose, kurie jį aprūpina. „Chevron“ priklauso 50 proc. didžiausio šalies telkinio „Tengiz“, o „Exxon“ – 25 proc.
Rusija paskelbė nepaprastąją padėtį Novorosijske: skrido raketos ir dronai
14:17
Novorosijsko valdžia paskelbė nepaprastosios padėties režimą mieste po to, kai į jį buvo paleisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai ir raketos.
Meras Andrejus Kravčenka rusų socialiniame tinkle „Max“ pranešė, kad mieste buvo įkurtas štabas, vykdomas teritorijų patikrinimas, siekiant aptikti dronų fragmentus.
„Novorosijskе paskelbta nepaprastoji padėtis. Siekiant operatyviai pašalinti atakos padarinius, įsteigtas štabas, koordinuojantis visų operatyvinių tarnybų darbą.
Šiuo metu teritorijose vyksta patikrinimai, siekiant aptikti dronų fragmentus, o darbo grupės apžiūri vieną namą po kito. Nekilnojamojo turto valdymo bendrovės ir remonto brigados pradėjo valyti teritorijas. Naudosime visus reikalingus išteklius, kad kuo greičiau atstatytume miestą“, – teigiama pranešime.
A.Kravčenka nurodė, kad atakos metu buvo apgadinti bendrojo lavinimo ir sporto mokyklų pastatai, taip pat kolegija Rytų rajone.
Anksčiau trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad gynybos pajėgos surengė „unikalią operaciją“, kurios metu buvo sunaikinta Rusijos karinio laivyno bazė Novorosijskе, kuriai smūgiavo dronai „Palianycia“, raketos „Neptūn“ ir jūriniai bepiločiai dronai.
Novorosijskas – paskutinis didelis Rusijos karinio laivyno atraminis taškas Juodojoje jūroje.
Nurodoma, kad atakos metu buvo pataikyta į priešlėktuvinės gynybos pozicijas, prieplaukas ir jūrų uosto infrastruktūrą.
Gaisrą uoste užfiksavo NASA palydovinė sistema, kuri stebi gaisrų židinius ir vertina jų poveikį aplinkai. Nuotraukos parodė šilumines anomalijas keliose Novorosijsko vietose.
Sustabdė veiklą
Kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“, po naktinės Ukrainos pajėgų atakos prieš Novorosijską grūdų terminalas „Demetra Holding“ sustabdė veiklą.
„Terminalas sustabdė veiklą, šiuo metu vertinami patirti nuostoliai“, – pranešė agentūros šaltinis.
„Demetra Holding“ savininkas patvirtino, kad terminalas buvo apgadintas, tačiau nepatikslino jų pobūdžio ir atsisakė teikti tolesnius komentarus.
Rusija puola Kyjivą: meras ragina bėgti į slėptuves
14:03
Priešlėktuvinės gynybos pajėgos Kyjive šiuo metu atremia Rusijos dronų smūgių grėsmę, platformoje „Telegram“ pranešė meras Vitalijus Klyčko.
„Sostinėje priešlėktuvinės gynybos pajėgos kovoja su priešo bepiločiais orlaiviais“, – nurodė meras ir paragino sostinės gyventojus pasislėpti slėptuvėse.
Oro pavojaus sirenos Kyjive trečiadienį nuskamėjo 12.53 val. vietos ir Lietuvos laiku.
Anksti ryte Rusijos pajėgos taip pat atakavo Kyjivo sritį. Dėl dronų atakos Brovarų rajone esančiuose sandėliuose kilo gaisras.
Dieną prieš tai Rusija paleido į Kyjivą balistines raketas, po kurių nuaidėjo sprogimai ir kilo gaisrai sandėliuose, kur nukentėjo vienas žmogus. Taip pat užfiksuoti pataikymai vaikų ligoninės teritorijoje Ševčenkovskio rajone, kur buvo išmušti krateriai, apgadintas pastatas bei dujų vamzdis, tačiau vaikai ir medikai buvo slėptuvėse.
Putinas įteikė Trumpui netikėtą dovaną ir tikisi paslaugos mainais
13:09
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žengė neįprastą žingsnį – iš kalėjimo paleido buvusį JAV jūrų pėstininką Robertą Gilmaną, mainais nepareikalavęs nė vieno rusų kalinio. Kaip sako „Sky News“ korespondentas Ivoras Bennettas , šia netikėta „dovana“ Donaldui Trumpui buvo siekiama gauti nuolaidų karo Ukrainoje klausimu.
Paprastai, kai Rusija iš kalėjimo paleidžia JAV pilietį, Jungtinės Valstijos mainais perduoda kažką iš savo pusės. Pavyzdžiui, 2024 metais Rusija išlaisvino „The Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichą per didelio masto kalinių mainus. O 2022 metais krepšininkė Brittney Griner buvo iškeista į nuteistą Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Boutą.
Tačiau šįkart mainai buvo vienpusiai – buvęs JAV jūrų pėstininkas Robertas Gilmanas buvo paleistas, tačiau Rusija mainais negavo nieko.
„Maskva retai ką nors atiduoda veltui“
R.Gilmanas buvo įkalintas, kai užpuolė Rusijos policininką 2022 metais ir kalėjime praleido daugiau nei ketverius metus. R.Gilmano paleidimas sekė po praėjusią savaitę pasirodžiusių pranešimų, kad jis buvo arti mirties. Pasak neįvardyto JAV pareigūno, V.Putinas suteikė laisvę buvusiam jūrų pėstininkui kaip „geros valios gestą“.
Tai labai neįprasta, nes Maskva retai ką nors atiduoda veltui, pažymi analitikas. Ir vargu ar reikalas tas, kad V.Putinas tapo švelnesnis.
„Tai veikiau ne itin subtilus Kremliaus bandymas įgyti Baltųjų rūmų palankumą, tikintis gauti diplomatinių dividendų. (Nesunku nuspėti, kur Maskva norėtų juos išgryninti)“, – pažymi jis.
Rusijos problemos
Šiuo metu Rusijos viduje kyla vis daugiau problemų dėl karo Ukrainoje. Dronų smūgiai Rusijos objektams tampa vis dažnesni. Atakos prieš naftos perdirbimo įmones daro žalą ekonomikai ir atkreipia nepageidaujamą dėmesį į Maskvos karinius trūkumus.
Tuo tarpu, praėjus ketveriems su puse metų, konflikto pabaigos vis dar nematyti. JAV tarpininkaujamos taikos derybos strigo po to, kai Donaldas Trumpas pradėjo savo paties karą prieš Iraną.
Be to, per šį laiką D.Trumpas suartėjo su Volodymyru Zelenskiu, o Baltieji rūmai ima linkti į Kyjivo pusę. Tai labai skiriasi nuo praėjusių metų atmosferos, kai D.Trumpas Aliaskoje V.Putinui patiesė raudonąjį kilimą ir buvo pasirengęs taikos susitarimui, atitinkančiam Kremliaus reikalavimus.
„R.Gilmano paleidimas – tai Maskvos bandymas atgaivinti santykius ir pasukti situaciją Rusijai naudinga linkme. Šia priemone siekiama pristatyti V.Putiną kaip protingą partnerį, su kuriuo D.Trumpas gali tvarkyti reikalus. Kol kas tai dovana, tačiau Rusija neabejotinai tikėsis kažko mainais“, – mano I.Bennettas.
Latvijos premjeras: įsigijome sistemų kovai su dronais, bet pamiršome joms amuniciją
12:25
Latvija įsigijo sistemų kovai su dronais, bet pamiršo joms amuniciją, sakė latvių ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
„Amunicija anksčiau Latvijos įsigytoms sistemoms kovai su dronais nebuvo nupirkta tuo pačiu metu“, – per naujienų agentūros LETA tinklalaidę „Kas tas vispar bija?!“ sakė A. Kulbergas.
Taip jis atsakė į klausimus apie incidentus, susijusius su dronais, ir buvusio gynybos ministro Andrio Sprūdo darbą. Paklaustas, ar tai susiję su sistemomis, įsigytomis A. Sprūdui einant pareigas, A. Kulbergas konkretaus atsakymo nepateikė.
„Pamiršome nupirkti amuniciją“
„Mes įsigijome įrangą, bet pamiršome nupirkti amuniciją“, – sakė premjeras ir pridūrė, kad tokia situacija iš tiesų buvo. Jis nenurodė konkretaus pirkimo, sistemos ar institucijos, atsakingos už tai, kad nebuvo nupirkta amunicija.
A. Kulbergas teigė, kad šiuo metu negali atskleisti visų detalių apie incidentus, susijusius su dronais, ir gynybos pajėgumus. Latvija vadina save „dronų supervalstybe“, bet „to niekas neparemia“, sakė A. Kulbergas.
Pasak jo, šiuo metu kuriama vieninga sistema, skirta sinchronizuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Gynybos ministerijos veiksmus. Sistema taip pat remiasi Ukrainos patirtimi stebint oro erdvę ir atremiant dronų grėsmes antidroninėmis priemonėmis, o ne brangiomis raketomis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkijai – nemaloni staigmena iš Musko „Starlink“
12:14
Lenkija paslaptingai dingo iš palydovinės sistemos „Starlink“ Europos tarptinklinio ryšio regiono, todėl vartotojai, naudodamiesi paslauga užsienyje, turi mokėti didesnes išlaidas nei kaimyninių šalių klientai, rašo „TVP World“.
Tinklas, priklausantis pasaulio turtingiausio žmogaus Elono Musko korporacijai „SpaceX“, nepaaiškino, kodėl įvykdyti šie pokyčiai.
Pagal atnaujintas „Starlink“ kelionių taisykles daugiau nei 30 Europos šalių – įskaitant Vokietiją, Čekiją, Slovakiją ir Lietuvą – yra sugrupuotos į vieną regioną, leidžiantį klientams naudotis palydovinio interneto paslauga užsienyje be tarptautinio naudojimo apribojimų.
Tačiau Lenkija buvo išbraukta iš šio regiono.
„Lenkija nėra įtraukta į Europos regioną… Lenkijoje registruotos paskyros laikomos skirtomis naudoti tik Lenkijoje“, – teigiama „Starlink“ gairėse.
Kas pasikeitė?
Šios taisyklės naujiems klientams taikomos nuo liepos 14 d., o esamiems klientams jos įsigalios rugpjūčio 17 d.
Klientai, turintys „Starlink“ neribotą „Roam“ planą, vienos kelionės metu gali naudotis paslauga už registracijos šalies ribų iki 30 dienų. Kiti planai riboja naudojimąsi paslauga ties ta šalimi, kurioje registruota paskyra.
Lenkijos vartotojams šis pokytis gali smarkiai padidinti „Starlink“ naudojimo užsienyje išlaidas. Klientas, turintis 100 GB „Roam“ planą, kurio kaina – 180 zlotų (42 eurai) per mėnesį, norėdamas naudotis paslauga už Lenkijos ribų, turėtų pereiti prie 460 zlotų (107 eurai) kainuojančio „Roam Unlimited“ plano.
Ryšiai su Ukraina?
Bendrovė „SpaceX“ nepaaiškino, kodėl Lenkija buvo išskirta iš Europos regiono.
Tai sukėlė spekuliacijas Lenkijos žiniasklaidoje, kad sprendimas gali būti susijęs su Lenkijoje įsigytais „Starlink“ terminalais, kurie vėliau buvo naudojami Ukrainoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Putinas pagrasino Europai: žada paskelbti jos laivų „medžioklę“
11:50 Atnaujinta 11:56
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas trečiadienį pagrasino perimti Europos šalims priklausančius laivus, taip reaguodamas į garsiai išsakytus planus perimti ir sulaikyti Rusijos laivus, įtariamus priklausant Maskvos „šešėliniam laivynui“.
Stebėdamas karinio jūrų laivyno pratybas Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, jis pareiškė, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų, jei Vakarų šalys užgrobinės Rusijos prekybinius laivus.
„Jei tai (kai kurių Europos Sąjungos šalių sprendimas konfiskuoti Rusijos Federacijos laivus ir parduoti pagrobtą turtą) bus pritaikytas praktikoje, būsime priversti atsakyti atitinkamai“, – kalbėjo V.Putinas.
Be to, Kremliaus šeimininkas pabrėžė, kad tai vyks nebūtinai tose pačiose vandenų zonose, kuriose planuojami reidai prieš Rusijos laivus.
„Ten, kur mes patys manysime esant reikalinga ir tikslinga, bet kurioje vietoje, įskaitant ir Ramiojo vandenyno laivyno atsakomybės zoną“, – nurodė jis.
Kalbėdamas, V.Putinas kreipėsi į Rusijos jūreivius ir paprašė jų į tai atkreipti dėmesį.
„Toks nurodymas Gynybos ministerijai jau duotas, žinau, kad jis perduotas ir Ramiojo vandenyno laivyno vadovybei, todėl prašyčiau taip pat pateikti pasiūlymus šiuo klausimu“, – pažymėjo jis.
Eilinį kartą V.Putinas pakartojo, kad taip Rusija tik stiprina savo saugumą, tačiau apskritai visada yra pasirengusi ieškoti abipusių kompromisų, priimtinų kaimynams ir draugams.
„Esame pasirengę tai daryti atsižvelgdami į abipusius interesus“, – postringavo jis.
„Barbarizmas ir piratavimas“
Kelios Europos bendrovės jau perėmė ne vieną Rusijos naftą gabenantį laivą, pažeidusį Europos sankcijas, kurios yra nukreiptos prieš šį gyvybiškai svarbų Rusijos pajamų šaltinį.
Praėjusį mėnesį priimtos naujos sankcijos leidžia Europos Sąjungos (ES) narėms parduoti naftą ar bet kokį kitą iš šių laivų konfiskuotą krovinį.
Maskva pasipiktino šiais veiksmais, o V.Putinas tai pavadino „piratavimu ir banditizmu“.
Švedijos teismo dokumentai, kuriuos anksčiau šį mėnesį gavo naujienų agentūra AFP, parodė, kad Stokholmas perduos Kyjivui konfiskuotą Rusijos laivą, įtariamą gabenus grūdus iš okupuotos Ukrainos dalies.
Po Vance'o nurodymo dėl Novorosijsko – Zelenskio žinia: smogėme karinio jūrų laivyno bazei
11:43 Atnaujinta 11:51
Liepos pabaigoje JAV viceprezidentas J.D. Vance‘as kreipėsi į Ukrainą, kad ši nutrauktų atakas prieš naftos tanklaivius prie Rusijos Novorosijsko uosto Juodojoje jūroje, nes taip, jo teigimu, daroma žala amerikiečių įmonėms, investavusioms į Kaspijos naftotiekio konsorciumą.
Visgi kilus problemų dėl „Patriot“ raketų gamybos pačioje Ukrainoje planų ir susidūrus su JAV nenoru dalintis slaptomis technologijomis bei pasižadėti skirti daugiau raketų perėmėjų, Ukraina aktyvina atakas šiame regione netoli okupuoto Krymo.
Po JAV įspėjimų – nauja Ukrainos ataka Novorosijske
„Šią naktį mūsų Ukrainos gynybos pajėgos surengė unikalią operaciją, per kurią smogė karinio jūrų laivyno bazei Novorosijske – paskutiniam pagrindiniam Rusijos laivyno placdarmui Juodojoje jūroje, daugiau nei 300 kilometrų nuo fronto linijos.
Mūsų reaktyviniai dronai „Palianycia“, raketos „Neptun“ bei nepilotuojamos jūrų sistemos taikliai smogė nustatytiems taikiniams. Patvirtinti pataikymai į oro gynybos pozicijas, prieplaukas ir jūrų uosto infrastruktūrą“, – sakoma Ukrainos prezidento „Telegram“ kanale.
Jis dėkojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, Ukrainos saugumo tarnybai, žvalgyboms už taiklumą ir gerus rezultatus.
„Okupacinis laivynas ir visa jį palaikanti infrastruktūra nebus saugūs, kol tęsiasi Rusijos agresija. Karą būtina sustabdyti, o visi adekvatūs diplomatiniai pasiūlymai yra svarstomi. Šlovė Ukrainai!“ – sakė V.Zelenskis.
Ko prašė JAV
15min primena, kad liepos 31 d. pokalbio telefonu metu J.D.Vance'as paprašė Ukrainos prezidento V.Zelenskio nutraukti atakas prieš naftos tanklaivius, esančius netoli Novorosijsko uosto. Nuo to laiko Ukrainos pajėgos nebevykdė smūgių prieš tanklaivius netoli Kaspijos naftotiekio konsorciumo terminalo, kuris yra Novorosijsko uoste.
„Vašingtonas buvo susirūpinęs tuo, kad Ukraina toliau destabilizuoja naftos rinkas ir daro žalą amerikiečių įmonėms, smūgiuodama tanklaiviams, kurie naftą transportuoja naftotiekiais iš Kazachstano į Kaspijos naftotiekio konsorciumo terminalą Rusijos Novorosijsko uoste“, – pažymima straipsnyje.
Pareigūnų teigimu, Ukraina tuomet sutiko nesitaikyti į Kaspijos naftotiekio konsorciumo infrastruktūrą ar laivus, nepriklausančius Rusijai, tol, kol šie laivai nėra įtraukti į Ukrainos sankcijų sąrašą ir negabena rusiškos naftos ar kitų rusiškų krovinių, skelbė laikraštis „Financial Times“.
Putinui – slaptas Kadyrovo dūris
10:59
Čečėnijos interesai nesutampa su Kremliaus interesais Ukrainoje, o respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas nenori aukoti savo tautos vardan „rusiško pasaulio“, teigia su Čečėnijos vadovybe susijęs britų leidinio „The Economist“ šaltinis. Čečėnijos vadovas palaiko Rusijos karą, tačiau pats tyliai jo vengia, sakoma straipsnio antraštėje.
Kadyrovas nenori aukoti čečėnų vardan „rusiško pasaulio“
„Kad ir kokie būtų Maskvos interesai Ukrainoje, mes esame be galo toli nuo jų“, – teigė leidinio pašnekovas. „The Economist“ jo vardo neatskleidžia, tačiau apibūdina kaip „žinomą čečėną, artimą respublikos vadovybei“. Pasak šaltinio, nors R.Kadyrovas giriasi savo, kaip „Putino pėstininko“, vaidmeniu, jis „puikiai supranta situaciją“ ir nenori aukoti respublikos gyventojų.
Viešai R.Kadyrovas balandžio pabaigoje, susitikime su Vladimiru Putinu, tvirtino, kad Čečėnija parengė ir į karą išsiuntė daugiau nei 70 tūkstančių karių. Likus dviem savaitėms iki šio susitikimo respublikos vyriausybės pirmininkas Magomedas Daudovas raportavo R.Kadyrovui, kad nuo karo pradžios į frontą iš Čečėnijos išvyko 70 880 žmonių. Šis skaičius atitinka 9 proc. viso respublikos vyrų populiacijos ir galėtų būti aukščiausias rodiklis tarp visų Rusijos regionų, pažymi „The Economist“.
Tačiau žuvusių respublikos gyventojų skaičius neatspindi tokio čečėnų įsitraukimo į karą masto. Liepos 10 d. duomenimis, remiantis „Mediazonos“ informacija, patvirtinta 540 čečėnų mirčių – tai sudaro 0,2 proc. visų Rusijos nuostolių, nors Čečėnijai tenka 1,1 proc. Rusijos gyventojų, rašo „The Economist“.
„Achmat“ būryje – čečėnų tik ketvirtadalis
Tai aiškinama savanorių verbavimu į „čečėniškus“ padalinius iš kitų regionų. Prasidėjus karui Ukrainoje, Čečėnijoje buvo įkurtas savanorių „specialiosios paskirties būrys „Achmat“, į kurį savanoriai renkami iš visos Rusijos. „Achmat“ vadas Aptas Alaudinovas praėjusių metų gegužę pripažino, kad tarp padalinio karių čečėnai sudaro tik ketvirtadalį.
R.Kadyrovui, kuris mainais už lojalumą įgijo daugiau valdžios nei bet kuris kitas Rusijos gubernatorius, faktiškai pavyko išvengti priverstinės mobilizacijos į karą, teigiama publikacijoje. Tai leido jam paversti karą sau naudingu, stiprinant savo, kaip „tautos tėvo“, ginančio savo kraštiečius, įvaizdį, rašo „The Economist“.
Čečėnijos gyventojams, dalyvaujantiems kare „Achmat“ specialiosios paskirties būrio sudėtyje, „liepta ne pernelyg uoliai stengtis ir saugoti save“, sakė su Čečėnijos vadovybe susijęs šaltinis. Rusijos prokarinėje aplinkoje „Achmat“ pradėtas vadinti „TikTok kariuomene“ dėl toli nuo fronto filmuotų vaizdo įrašų, vaizduojančių čečėnų padalinio dalyvavimą kautynėse, pastebi portalas „Agentstvo“.
Čečėnai turi ypatingų priežasčių nepalankiai žiūrėti į karą – respublikos gyventojai, vyresni nei 35 metų, prisimena bombardavimus ir „valymo“ operacijas, lydimas masinių žudynių, kurias Rusijos kariuomenė vykdė Čečėnijoje gerokai anksčiau, nei panašius nusikaltimus ėmė daryti dabartinio karo Ukrainoje metu, teigiama publikacijoje.
Zelenskis įspėjo: po rinkimų Rusijoje gali būti dvi mobilizacijos bangos
09:02
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad Rusija po vadinamųjų parlamento rinkimų planuoja naują rusų mobilizacijos bangą karui prieš Ukrainą.
Apie tai jis pranešė vakariniame kreipimesi į Ukrainos gyventojus, remdamasis Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pateikta informacija.
„Viskas patvirtinama vidiniais Rusijos dokumentais – jie ruošiasi mobilizacijai rudenį, kaip tik po parlamento rinkimų imitacijos“, – sakė V.Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, Rusijos vadovo Vladimiro Putino planas esą nėra sudėtingas. Jis teigė, kad Kremlius pirmiausia sieks sudaryti įspūdį, jog rusai neva palaiko karą, o po rinkimų planuoja iki metų pabaigos papildomai greitai mobilizuoti kelis šimtus tūkstančių žmonių. Dar tiek pat, anot V. Zelenskio, gali būti mobilizuota kitais metais.
Tai būtų papildoma gyvoji jėga prie Rusijos nuolat vykdomo karių verbavimo pagal sutartis.
V.Zelenskis taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje kas mėnesį netenka mažiausiai 30 tūkst. karių, iš jų apie 60 proc. – žūva. Pasak jo, Rusijos kariuomenės dydis Ukrainoje palaipsniui mažėjo dėl aktyvių Ukrainos gynybos pajėgų veiksmų, ypač dronų naudojimo.
„Dabar Putinas mano, kad papildoma mobilizacija ir karių iš Šiaurės Korėjos įtraukimas leis jam vilkinti šį karą ir didinti Rusijos šturmo aktyvumą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis teigė, kad Ukraina ruošiasi savo aktyviems veiksmams ir sieks maksimaliai apsunkinti Rusijos planų įgyvendinimą.
„Die Welt“: Vokietija prakalbo apie prevencinius smūgius Rusijai
08:57
Vokietijos parlamento kontrolės komiteto pirmininkas Marcas Heinrichmannas ketina suteikti specialiosioms šalies tarnyboms įgaliojimus vykdyti operacijas Rusijos teritorijoje, skelbia laikraštis „Die Welt“.
Straipsnyje paaiškinama, kad M.Heinrichmannas planuoja leisti vykdyti prevencines kibernetines atakas prieš Rusijos dronų gamintojus.
Tai, kaip pažymima, yra žvalgybos tarnybų reformos, prie kurios organizavimo jis dabar prisideda, dalis.
„Paprastas informacijos rinkimas ateityje jau nebebus pakankamas. Geriausias dronas – tai tas, kuris niekada nepakyla į orą ir todėl nekelia grėsmės žmonių gyvybėms Vokietijoje.
Mes tikrai turime suteikti savo tarnyboms galimybę, kad jos, idealiu atveju, galėtų paralyžiuoti ir išvesti iš rikiuotės tiek patį puolamąjį droną Rusijoje, tiek gamyklą, kurioje jis gaminamas, prieš jam būnant nukreiptam prieš Vokietijos oro uostą arba prieš žmones ir jų sveikatos apsaugą Vokietijoje“, – pareiškė M.Heinrichmannas.
Pasak jo, būtina „pertvarkyti specialiąsias tarnybas, idealiu atveju – užbėgti grėsmėms už akių“.
Straipsnyje konstatuojama, kad prevenciniams veiksmams reikalingos atitinkamos specialiųjų tarnybų operatyvinės galimybės.
Interviu laikraščiui „Rheinische Post“ M.Heinrichmannas pažymėjo, kad kibernetinės atakos, diversijos ir šnipinėjimas arba neteisėti dronų skrydžiai „šiuo metu tapo realybe, kuriai turime būti geriau pasirengę“.
Dėl šios priežasties Parlamento kontrolės komiteto pirmininkas mano, kad Federalinei žvalgybos tarnybai ir Federalinei konstitucinės apsaugos tarnybai reikalingos „būtinos teisinės ir techninės galimybės“, kad būtų galima laiku nustatyti grėsmes ir visapusiškai išsiaiškinti jų šaltinius.
Tai – Vokietijos reakcija į pasikartojančius incidentus su dronais. Kiek anksčiau pranešta, kad virš Bundesvero bazės, netoli Mechernicho, kurioje atliekama „Patriot“ oro gynybos sistemų techninė priežiūra ir remontas, buvo užfiksuoti skrendantys 6 dronai.
Praeitą savaitę Vokietijos Leipcigo oro uoste dronas atsitrenkė į Ukrainos krovininio lėktuvo sparną, tačiau nesprogo. Remiantis „Die Zeit“ duomenimis, ant drono buvo aptikta DNR. Be to, šie pėdsakai sutampa su senesniu pavyzdžiu, kuris buvo užfiksuotas 2024 m. dėl DHL logistikos centro Leipcige padegimo. Tačiau, remiantis leidinio gauta informacija, šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad šie du atvejai būtų susiję.