Rusijos karinio lėktuvo Il-76 sudužimas: K.Budanovas atkreipė dėmesį į abejotiną detalę Rusijos pareiškimuose

Rusijos okupacinės pajėgos laiko keturias raketas nešėjas Juodojoje jūroje. Tai pranešė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk. 

„Šiuo metu Juodojoje jūroje raketų smogiamąją grupę sudaro keturios raketų nešėjos – dvi povandeninės ir dvi antžeminės. Šiuo atveju gali būti paruoštos naudoti 24 „Kalibr“ raketos. Ir tai yra labai didelis raketų pavojus ir grėsmė iš jūros“, – pabrėžė ji, televizijos kanalo „Mes esame Ukraina“ eteryje.

„Zuma press“/„Scanpix“/Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro atstovė Natalija Humeniuk

Ji pažymėjo, kad priešas jau seniai nesiėmė naudoti šių raketų Ukrainai pulti. 

„Atsižvelgiant į tai, kad priešas ilgą laiką nenaudojo „Kalibr“, ir net atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais jie susiduria užtikrindami tolesnę logistiką ir techninę priežiūrą, jie vis tiek gali griebtis jas naudoti. Ir todėl šio pavojaus negalima nuvertinti“, – pareiškė N.Humeniuk.

Rusų „žvalgybos ir sabotažo grupė“ šeštadienį įsibrovusi į Ukrainos teritoriją viename Ukrainos kaime nušovė du žmones, pranešė vietos pareigūnai.

Išpuolis įvyko Ukrainos Sumų srityje, penkių kilometrų buferinėje zonoje palei sieną su Rusija – teritorijoje, iš kurios Kyjivas paprašė gyventojų evakuotis.

„Šį rytą priešo žvalgybos ir sabotažo grupė žiauriai ir ciniškai nušovė brolį ir seserį“, – sakoma Sumų srities administracijos pareiškime.

Incidentas įvyko Andrijivkos kaime, esančiame už keturių kilometrų nuo sienos su Rusijos vakarine Kursko sritimi, pridūrė administracija.

Ukrainos generalinė prokuratūra atskirame pareiškime nurodė, kad aukos yra 54 metų vyras ir 68 metų moteris, kurie buvo nušauti, kai važiavo visureigiu. Prokuratūra paskelbė, jos teigimu, minėto automobilio nuotrauką, kurioje matyti išdaužti priekinis ir galinis stiklai.

Visą tekstą skaitykite čia.

Nė viena pusė kol kas negali aiškiai atsakyti, kas nutiko Rusijos kariniam lėktuvui Il-76, kuris buvo numuštas sausio 24 d. Belgorodo srityje, o kartu Rusijos pozicijoje šiuo klausimu yra keletas neaiškių detalių.

Rusija pareiškė, kad Kyjivui trečiadienį netoli dvi šalis skiriančios sienos numušus karinį transportinį lėktuvą žuvo 65 ukrainiečių karo belaisviai.

Nors Kyjivas šių Rusijos pareiškimų nėra griežtai paneigęs, jis yra išsakęs abejonių dėl pagrindinių Kremliaus paskelbtos versijos dalių, visų pirma, dėl to, kas buvo lėktuve.

Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas interviu Ukrainos valstybinei televizijai pažymėjo, kad situacija vis dar nėra visiškai aiški.

Rusijos Belgorodo srityje sudužo galimai ukrainiečių belaisvius gabenęs lėktuvas

„Deja, nė viena pusė negali iki galo atsakyti, kas ten įvyko“, – pažymėjo K.Budanovas ir pridūrė, kad Rusija savo pareiškimuose standartiškai dėl visko kaltina Ukrainą, tačiau šioje pozicijoje yra nemažai abejotinų detalių, į kurias verta atkreipti dėmesį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

„Yra nemažai veiksnių, dėl kurių tokia pozicija yra nesuprantama. Visų pirma, rusai neparodė lavonais ir palaikais nusėtų laukų, nors turėjo tai parodyti, kad kuo labiau apkaltintų Ukrainą. Tačiau net ir to nėra... 

Jei, Rusijos Federacijos teigimu, tai įvyko, kodėl Rusija kelias dienas slėpė lavonus ir toliau juos slepia? Ji turėjo tai parodyti visam pasauliui: „Žiūrėkite, ukrainiečiai yra žudikai“. Bet lavonų nėra, nieko nėra“, – pažymėjo K.Budanovas.

Rusijos Tyrimų komitetas yra paskelbęs tris vaizdo įrašus, kuriuose, jo teigimu, užfiksuota katastrofos vieta.

Viename iš jų matyti neryškus negyvo kūno vaizdas stambiu planu. Kitame parodyta, kaip teismo medicinos ekspertų komanda uždaro vieną kūno maišą. Trečiajame – neryški filmuota medžiaga, kurioje, kaip teigiama, matyti transporto priemonės, gabenančios belaisvius į lėktuvą prieš jam pakylant, tačiau kokybė yra per prasta, kad tai būtų galima patikrinti.

Kyjivas yra patvirtinęs, kad tą pačią dieną turėjo įvykti apsikeitimas belaisviais, ir nėra aiškiai paneigęs numušęs lėktuvą.

Tačiau jis teigė, kad Maskva nepaprašė laikino ugnies nutraukimo oro erdvėje prie sienos, kaip tai buvo dariusi anksčiau, kai karo belaisviai buvo lėktuvu gabenami į suplanuotus mainus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad K. Budanovo vadovaujama HUR žinojo, jog belaisvius ketinama skraidinti lėktuvu.

V. Putinas sakė, jog yra „akivaizdu“, kad lėktuvą numušė Ukrainos pajėgos ir kad jos surengė ataką žinodamos, jog lėktuve gali būti ukrainiečių karių.

Kyjivas kol kas nepateikė savo įvykių versijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino atlikti tarptautinį tyrimą.

Abi šalys pradėjo baudžiamąjį tyrimą.

Donecko srities Niujorko kaime iš po sausio 15 d. apšaudymo metu sugriauto namo griuvėsių rasti penkių žmonių kūnų palaikai.

„Griuvėsių tvarkymas Niujorke baigtas – iš po pastato griuvėsių ištraukti 5 žmonių kūnai. Priminsiu, kad sausio 15 d. rusai ant trijų aukštų pastato Niujorke numetė dvi valdomas aviacines bombas – tada buvo sužeisti trys žmonės, o penki liko po griuvėsiais.

Paieškos operacija truko beveik dvi savaites – gelbėtojai rado visų penkių aukų palaikus“, pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadimas Filaškinas socialiniame tinkle „Facebook“.

Sausio 15 d. V.Filaškinas pranešė, kad Rusijos kariuomenė numetė 2 aviacines bombas ant Niujorko kaimo Donecko srityje ir raketomis pataikė į 3 aukštų gyvenamąjį namą. Tuo metu pažymėta, kad trys žmonės buvo sužeisti, dar penki buvo po griuvėsiais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį atidarė memorialą, skirtą paminėti Leningrado blokados pabaigos 80-ąsias metines, ir pasinaudojo šia proga pareikšti, kad Ukraina „šlovina“ Adolfo Hitlerio SS žudikų būrius, bei pažadėti „išnaikinti nacizmą“.

Rusijos lyderis ne kartą rėmėsi Sovietų Sąjungos pergale prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, kad pateisintų savo dabartinį puolimą prieš Ukrainą.

ANTON VAGANOV / REUTERS

Jo kaltinimus, kad Ukraina yra fašistinė valstybė, kurią reikia „denacifikuoti“, nepriklausomi ekspertai atmetė kaip melagingus.

Šeštadienį V. Putinas pareiškė, kad „Kyjivo režimas šlovina Hitlerio bendrininkus – SS“.

Ir Rusija „padarys viską, kas įmanoma, kad nuslopintų ir galutinai išnaikintų nacizmą“, sakė jis.

„Nacių budelių pasekėjai, kad ir kaip jie šiandien save vadintų, yra pasmerkti“, – kalbėjo jis netoli Sankt Peterburgo – savo gimtojo miesto, anksčiau vadinto Leningradu.

Ukraina, Vakarai ir nepriklausomi mokslininkai ne kartą atmetė V. Putino bandymą apkaltinti Kyjivą prijaučiant naciams.

Jis kalbėjo per naujo memorialinio komplekso Leningrado blokados aukoms atminti atidarymo ceremoniją. Leningrado blokada Rusijos istorijoje yra reikšmingas įvykis, svarbus V. Putinui ir turintis didžiulę reikšmę milijonams rusų.

Visą tekstą skaitykite čia.

Gynybos ministras Rustemas Umerovas siūlo surengti bendrą Ukrainos ir Baltijos šalių gynybos forumą, pranešė pats ministras, socialiniame tinkle X po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu Kyjive sausio 27 d., rašo „Europos tiesa“.

Susitikimo metu Gynybos ministerijos vadovas padėkojo Lietuvos vyriausybei ir žmonėms už tvirtą paramą Ukrainai, ypač už lyderystę išminavimo koalicijoje, ir informavo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovą apie padėtį fronto linijoje.

„Buvo aptartos galimybės keistis karine patirtimi ir bendradarbiauti karinių technologijų srityje. Pasiūliau surengti bendrą Ukrainos ir Baltijos šalių forumą karinės gynybos klausimais, kuriame dalyvautų pagrindiniai gamintojai ir investuotojai“, pranešė R.Umerovas.

Prieš tai Ukrainos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Gabrielius Landsbergis aptarė bendrą bepiločių orlaivių gamybą.

Dar pernai Kyjivas paskelbė, kad dirba ties gynybos pramonės aljanso kūrimu, kuris sujungtų Ukrainos ir Vakarų šalių ginkluotės įmonių gamybinius pajėgumus ir padėtų sukurti modernios ginkluotųjų pajėgų poreikiams skirtos įrangos gamybą.

Praėjusių metų gruodį Ukraina surengė bendrą gynybos forumą su Jungtinėmis Valstijomis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka šiandien lankosi Rusijos Leningrado srityje, kur dalyvaus memorialinio komplekso atidarymo ceremonijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas

Ceremonija skirta mūšio, per kurį buvo panaikinta Leningrado apgultis, 80-osioms metinėms paminėti.

Rusija pasirengusi kariauti dar kelerius metus, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad ekonominė mobilizacija pakreips karo Ukrainoje eigą.

„Šiuo metu turime scenarijų, pagal kurį Rusija šiam karui išleidžia 40 proc. bendrojo vidaus produkto – tai daugiau nei sveikatos apsaugai ir švietimui“, – „The Telegraph“ sakė neįvardytas Vakarų pareigūnas.

Sunku įvertinti Rusijos Federacijos perėjimo prie karinės ekonomikos mastą, nes informacija apie gynybos pramonę yra įslaptinta, o propaganda ją tik sureikšmina. Tačiau ekspertai įsitikinę, kad Rusijos karinis-pramoninis kompleksas yra pavojingas ir aktyviai plėtojamas.

Agresorės šalies Gynybos ministerijos duomenimis, per praėjusius metus Rusija pagamino 1530 tankų ir 2518 šarvuotų kovos mašinų. Tankų gamyba išaugo 560 %, o šarvuotų transporterių – 350 %.

Anoniminiai Vakarų pareigūnai pažymėjo, kad Rusija planuoja per metus pagaminti 2 mln. artilerijos sviedinių – dvigubai daugiau, nei tikėjosi Vakarų žvalgybos agentūros.

„Pridėkite prie to Irano ir Šiaurės Korėjos tiekiamus sviedinius, raketas ir bepiločius lėktuvus, ir Rusija jau bus atkūrusi karo pradžioje turėtą ugnies pranašumą“, – pažymėjo žurnalistai.

„Reuters“/„Scanpix“/Sunaikintas rusų tankas prie Robotynės

Straipsnyje pažymima, kad Rusijos karinio-pramoninio komplekso plėtros poveikis mūšio laukui yra „momentinis ir akivaizdus“. Visų pirma pėstininkai neturi reikiamos ugnies paramos rusų puolimo metu. Pasak leidinio, šalis agresorė dar negali pasigaminti pakankamai ginklų, kad šiais metais galėtų surengti didelį puolimą.

„Jie kalba apie savo gynybos pramonės mobilizaciją per ateinančius trejus metus, o tai reiškia, kad jie siekia kariauti mažiausiai trejus-ketverius metus“, – sakė vienas gynybos srities informatorius.

Kaip pažymėta, jei Vakarai nesiims veiksmų, Ukraina rizikuoja pralaimėti karą, o dabar yra nerimą keliančių signalų, kad tokiu atveju Rusijos pajėgos žengs toliau.

Vakarų sankcijos netrukdo Rusijai gaminti ginklų, o tik verčia ją išleisti papildomų pinigų kiekvienam komponentui. Tačiau net ir nepaisant to, Rusijos karinė mašina turi problemų dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir nekokybiškų atsarginių dalių. Net sovietinio palikimo karinis-pramoninis kompleksas nepajėgia atlaikyti šiuolaikinio karo masto. Daugelis Rusijoje gaminamų raketų neatitinka reikalavimų, ir, nepaisant padidėjusios gamybos, jų gamyklos „vos atitinka paklausą“.

CNN neseniai rašė, kad karas Ukrainoje truks mažiausiai dvejus metus, net jei po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose Jungtinės Valstijos visiškai nustos remti Kyjivą. 

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Joanas mano, kad karas tarp Rusijos ir Ukrainos tęsis dar ilgai ir tikriausiai nesibaigs net 2025 m. 

Žurnalas „Newsweek“ rašė, kad Rusijos Federacija nesustos, net jei V.Putinas mirs.

Ukrainai skirtų dronų dalių gamyba Lietuvoje galėtų prasidėti „gana greitai“, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Galėtume pradėti nuo elementų, komponentų, reikalingų mūšio lauke, gamybos, ypač kuriant dronus“, – šeštadienį spaudos konferencijoje Kyjive sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Tikėkimės, kad jei kalbame apie ribotą mastą ir pradedame nuo to, manau, kad tai gali įvykti gana greitai“, – pridūrė G. Landsbergis.

Taip jis kalbėjo trečią dieną viešėdamas Ukrainoje, susitikęs su šios šalies užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

BNS nuotr.

Kiek anksčiau penktadienį jis sakė, kad ukrainiečiai dronų gamybą nusiteikę perkelti į Lietuvą.

„Galiu garantuoti, kad bet koks pramoninis projektas, galintis padėti Ukrainai ir Lietuvos saugumui, sulauktų 100 proc. Lietuvos vyriausybės dėmesio“, – teigė ministras.

Tuo metu D. Kuleba yra sakęs, kad Ukrainos prioritetas 2024 metams – šalies dangaus kontrolės įgijimas.

Panašią poziciją jis išsakė ir šeštadienį.

„Jei turėsime F-16, jei turėsime bendrų smogiamųjų ir stebėjimo dronų, tolimojo nuotolio raketų, elektroninės kovos priemonių, mes perimsime savo dangaus kontrolę“, – sakė D. Kuleba.

„Visi šie sprendimai yra ruošiami, jie įgyvendinami, juose nėra nieko neprognozuojamo. Mums tik reikia šių elementų pakankamais kiekiais ir laiku“, – pridūrė jis.

Įvairios NATO šalys šiuo metu apmoko Ukrainos pilotus naudotis amerikiečių gamybos naikintuvais F-16. Šį mėnesį Danija pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį perduos ukrainiečiams 19 šių naikintuvų.

Anksčiau Vašingtonas nesiryžo suteikti kitoms šalims leidimo perduoti Kyjivui F-16, baiminantis, kad tai paverstų JAV tiesiogine dalyve Maskvos kare Ukrainoje.

Ministrai taip pat aptarė sankcijas Rusai, įšaldytą Maskvos turtą, kalbėjo apie Europos Sąjungą ir NATO.

Ukraina atremia trijų krypčių Avdijivkos puolimą, naujausioje žvalgybos ataskaitoje teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija. Pasak jos, Ukrainos kontratakos neleidžia rusams visiškai perimti Avdijivkos kontrolės.

„Įvertintas pagrindinis Rusijos pajėgų prioritetas yra Avdijivkos miestas“, – rašoma ataskaitoje. „Rusai rengia trijų krypčių puolimą, siekdami apsupti miestą iš pietų ir šiaurės, taip pat kovoja paties Avdijivkos miesto rytinio kvartalo pakraščiuose.“

Tačiau Rusijos pajėgos patyrė didelių personalo ir šarvuotosios technikos nuostolių, kuriuos sukėlė ukrainiečių oro transporto priemonių šaudmenys.

Nors Rusijos pajėgos ir toliau bando apeiti ukrainiečių įtvirtinimus, patekdamos į miesto pakraščius tarnybiniais tuneliais – šį infiltracijos būdą jos bando taikyti nuo 2023 m. spalio mėn. – „Ukrainos kontratakos neleidžia Rusijos pajėgoms toliau judėti miesto viduje“.

Vadimas Filaškinas/ „Telegram“/Avdijivka

„Kadangi pagrindinis tiekimo kelias išlieka nepažeistas, o Ukrainos pajėgos vykdo vietines kontratakas, Avdijivka artimiausiomis savaitėmis greičiausiai išliks Ukrainos kontrolėje“, – sakoma pranešime.

Sausio 21 d. Rusijos pajėgos užėmė Krokmalės kaimą Charkivo srityje, o sausio 18 d. – Vesele kaimą netoli Bachmuto Donecko srityje, tačiau Jungtinės Karalystės gynybos ministerija juos laikė strategiškai nereikšmingais – Vesele prieš karą gyveno 102, o Krokmalėje – 45 gyventojai. „Tai reiškia, kad Rusija tęsia nedidelius laipsniškus laimėjimus, kol Ukraina sutelkia dėmesį į aktyvią gynybą“, – rašoma ataskaitoje.

Lietuvos diplomatijos vadovas šeštadienį Ukrainoje su šios šalies gynybos ministru Rustemu Umerovu aptarę karo eigą ir situaciją fronte.

Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad Lietuva visuomet rems Ukrainą ir niekada nepritars bandymams spausti Kyjivą derėtis su agresore Rusija jos primetamomis sąlygomis.

„Dabar yra esminis pasirinkimo laikas. Su mūsų visų pagalba Ukraina gali laimėti ir tuomet turėsime naują taikos laikotarpį. Bet jeigu laiku nesimobilizuosime ir parama nepasieks Ukrainos – iššūkiai kils ne tik dabar už mus visus kovojančiai šaliai, net tik mūsų regionui, bet ir visai Europai“, – ministerijos pranešime sakė G. Landsbergis.

Lukas Balandis/BNS nuotr. Gabrielius Landsbergis

Politikai taip pat aptarė naujų kovos priemonių ir inovacijų svarbą karo lauke. Jie sutarė, kad Lietuva ir Ukraina turi bendradarbiauti gynybos pramonės, bepiločių įrenginių ir kitos modernios ginkluotės gamybos ir vystymo srityje.

G. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva ir toliau sieks maksimaliai atliepti būtiniausius Ukrainos karinius, humanitarinius, ekonominius, civilinės infrastruktūros atstatymo ir kitus poreikius ir ragins tai daryti ir sąjungininkus.

Beveik dvejus metus trunkanti Rusijos invazija Ukrainoje, analitikų vertinimu, atsidūrė aklavietėje, ilgai lauktam ukrainiečių kontrpuolimui pernai nesugebėjus pralaužti Kremliaus pajėgų gynybos.

Be kita ko, dėl politinių nesutarimų pastaruoju metu ėmė strigti JAV bei Europos Sąjungos finansinė parama Kyjivui.

Sausio 27 d. rytą netoli pasienio perėjos „Ugryniv-Dolgobyčiuv“ iš Lenkijos pusės apvirto autobusas, kuriuo važiavo 59 ukrainiečiai.

Autobusas apsivertė apie 4 val. ryto Liublino vaivadijos Golubės kaimo teritorijoje, apsisukdamas. Avarijos metu jame buvo 59 Ukrainos piliečiai ir du vairuotojai (tautybė nežinoma – red.).

Dėl avarijos į aplinkinių miestų ligonines išvežta 18 žmonių. „Preliminariais duomenimis, pavojaus jų gyvybei nėra“, – sakė Liublino regioninės valstybinės priešgaisrinės tarnybos būstinės budintysis Krzysztofas Tomasiakas.

Lenkijos policijos nuotr./Lenkijoje apvirto ukrainiečius vežęs autobusas

Likusiems keleiviams buvo suteikta pastogė vienoje Dolgobyčivo mokykloje, kol jiems bus suorganizuotas pakaitinis autobusas.

Gelbėjimo tarnybos vis dar dirba įvykio vietoje, kad išsiaiškintų avarijos detales.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenko pareiškė, kad avarija, į kurią pateko Ukrainos bendrovės autobusas, įvyko netoli Hrubešuvo miesto Lenkijos Liublino vaivadijoje.

„Preliminariais duomenimis, dvidešimt ukrainiečių patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų. Dabar jie hospitalizuoti, jiems teikiama būtina medicinos pagalba. Likusieji keleiviai išsiųsti į laikino apgyvendinimo vietą“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad būsimoji Rusijos valdančioji klasė turėtų būti sudaryta iš kariuomenės veteranų, o ne „keistuolių, demonstruojančių savo užpakalius“.

Panašu, kad jo komentarai buvo užslėptas išpuolis dėl praėjusį mėnesį Maskvoje surengto audringo įžymybių vakarėlio nuogalių tema, kuris sulaukė aštrios visuomenės reakcijos ir daugybės Rusijos politikų pykčio.

Per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje V. Putinas sakė, kad anksčiau tą pačią dieną susitiko su studentais, kurie, anot jo, nutraukė studijas, kad galėtų kovoti mūšio lauke Ukrainoje.

„Tai žmonės, kurie ateityje turėtų sudaryti šalies elitą, o ne tie, kurie demonstruoja savo lytinius organus ar užpakalius“, – kalbėjo V. Putinas.

„Gerai, mums reikia ir jų – keistuolių. Jie irgi įleidžiami. Bet tikrasis šalies elitas turėtų būti formuojamas iš šių žmonių“, – sakė prezidentas, turėdamas omenyje veteranus.

Pradėjęs karinį puolimą Ukrainoje, Kremlius sustiprino konservatyvią retoriką, laikydamas karą kova prieš Vakarus ir jų vertybes.

Praėjusį mėnesį Rusijos sostinės klube „Mutabor“ įvyko vakarėlis „Beveik nuogi“. Renginyje dalyvavo nemažai garsių žmonių, dėvėjusių tik apatinius ar kitus nuogo kūno beveik nedengiančius kostiumus.

Renginys klube neatitiko Maskvos demonstruojamo įvaizdžio, orientuoto į „tradicinę šeimą“, ir paskatino konservatyvius politikus reikalauti tyrimo.

Gynybos pajėgos per dieną sunaikino dar 770 rusų, 15 jų šarvuočių ir 3 artilerijos sistemas, nurodo Ukrainos generalinis štabas.

Bendri rusų koviniai nuostoliai nuo karo pradžios:

• personalo – apie 381 370 (+770) žmonių,
• tankų – 6271 (+6) vnt,
• šarvuotų kovos mašinų – 11 652 (+15) vienetų,
• artilerijos sistemų – 9085 (+3) vienetai,
• RSZV – 972 (+0) vienetai,
• priešlėktuvinės gynybos įranga – 660 (+0) vienetų,
• orlaiviai – 331 (+0) vnt,
• sraigtasparniai – 324 (+0) vnt,
• operatyvinio-taktinio lygmens bepiločių orlaivių – 7037 (+4) vienetai,
• sparnuotųjų raketų – 1845 (+0),
• laivų ir (arba) katerių – 23 (+0) vienetai,
• povandeniniai laivai – 1 (+0) vienetas,
• automobilių įranga ir autocisternos – 12 072 (+8) vienetai,
• specialioji įranga – 1433 (+8) vnt.

Išanalizavęs surinktus duomenis ir viešų Rusijos veikėjų pasisakymus, JAV Karo studijų institutas (ISW) pabrėžia, kad ir toliau tiki: „Bet kokios paliaubos bus naudingos Rusijai“.

Instituto ataskaitoje pažymima, kad Rusijos reikalavimai dėl Ukrainos „neutralumo“ ir moratoriumo NATO plėtrai visada buvo ir tebėra vienas pagrindinių V.Putino invazijos į Ukrainą pateisinimų, o bet koks hipotetinis nuolaidžiavimas šiems reikalavimams reikštų rimtą strateginį ir retorinį atsitraukimą iš V.Putino pusės, kuriam jis šiuo metu vargu ar ryžtųsi.

Rusijos raginimai dėl Ukrainos „neutralumo“ – tai reikalavimai, kad Ukraina pakeistų savo Konstituciją, panaikindama įsipareigojimus dėl narystės NATO ir įsipareigojimus nestoti į NATO ar Europos Sąjungą (ES).

Analitikai teigia, kad tokio „neutralaus statuso“ reikalavimas yra dešimtmečius besitęsiančių V.Putino pastangų reikalauti pokyčių NATO, kurie susilpnintų aljansą tiek, kad jis nesugebėtų atgrasyti ar įveikti būsimos Rusijos agresijos Rytų Europoje, tikslas.

Vida Press nuotr./Vladimiras Putinas

Kartu ataskaitoje nurodoma, kad V. Putinas vargu ar darys nuolaidų, nes jis nenustos siekti savo tikslo kontroliuoti Ukrainą ir susilpninti NATO, nebent patirs lemiamą pralaimėjimą.

Analizuojamuose informacijos šaltiniuose pažymima, kad Rusijos viešieji asmenys gali apsimesti suinteresuoti nuolaidomis dėl Ukrainos vietos Vakarų institucijose, bandydami paskatinti Vakarus daryti prevencines nuolaidas dėl Ukrainos teritorinio vientisumo.

Pranešimuose apie V. Putino atvirumą deryboms slaptaisiais kanalais neužsimenama apie Rusijos pasirengimą atsisakyti bet kokios okupuotos Ukrainos teritorijos.

Rusijos pareigūnai ir toliau nurodo, kad maksimalistiniai V. Putino tikslai netrukdo Rusijai aneksuoti okupuotų Ukrainos teritorijų ar papildomai įgyti teritorijų Ukrainoje.

Apžvalgoje priduriama, kad Ukrainos prisijungimas prie ES ir NATO yra ilgalaikis procesas, kuris nebus įmanomas iš karto po bet kokių derybų dėl paliaubų, todėl Rusija gali bandyti laikinai įvykdyti šiuos reikalavimus, kad kuo greičiau įtvirtintų okupuotų teritorijų kontrolę.

Ekspertai pabrėžia: ISW ir toliau mano, kad bet kokios paliaubos bus naudingos Rusijai, nes suteiks jai laiko atsigauti ir persigrupuoti būsimoms puolamosioms kampanijoms, kuriomis siekiama tų pačių maksimalistinių tikslų ir toliau užgrobti teritorijas Ukrainoje.

Kartu jie primena: V. Putinas jau pažeidė ankstesnius Rusijos įsipareigojimus nepažeisti Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, įskaitant 1991 ir 1994 m. užgrobtą Krymą.

Praėjusią savaitę Rusijoje vyko nematytas reiškinys – dešimtys tūkstančių šalies piliečių stojo į eiles, kad galėtų pasirašyti už Boriso Nadeždino kandidatūrą prezidento rinkimuose.

Ar vienintelis prieš karą pasisakantis kandidatas gali realiai nugalėti V.Putiną, o gal tai tik gudrus Kremliaus blefas, bandant legitimizuoti rinkimus, kuriais, regis, niekas jau nebetiki? Vokietijoje gyvenantis Rusijos opozicijos politikas Leonidas Gozmanas, specialiai 15min pakomentavo, kokių staigmenų galime tikėtis iš artėjančių prezidento rinkimų.

Šiuo metu B.Nadeždinas įveikė tik pirmąjį rinkimų etapą. Jis turi surinkti 100 tūkst. gyventojų parašų iki sausio 31 dienos.

Jį iškėlė parlamente atstovų neturinti partija „Piliečių iniciatyva“ – ta pati, kuri kėlė ir Ksenijos Sobčiak kandidatūrą.

Komentuodamas B.Nadeždino kandidatūrą, L.Gozmanas akcentuoja, kad jį reikėtų vertinti ne kaip politiką, ar tautai patrauklią asmenybę, bet greičiau kaip fenomeną, kuris parodo dabartines rusų nuotaikas.

Visą tekstą skaitykite čia. 

VIDEO: Rusijoje nusidriekė eilės norinčių pasirašyti už vienintelį prieš karą pasisakantį kandidatą – Borisą Nadeždiną

Rusijoje nusidriekė eilės norinčių pasirašyti už vienintelį prieš karą pasisakantį kandidatą – Borisą Nadeždiną

Per sausio 24 d. planuotą apsikeitimą karo belaisviais į Ukrainą turėjo grįžti 65 Ukrainos gynėjai iš sąrašo, kurį po Il-76 katastrofos Rusijos Federacijoje išplatino Rusijos propagandistai. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas.

Per susitikimą su ukrainiečių karo belaisvių giminaičiais ir artimaisiais koordinacinio štabo sekretorius Dmytro Usovas sakė, kad Rusijos pusė į daugkartinius raginimus, labai delsdama pateikė atsakymą, nurodydama vieną iš sąrašų, anksčiau paskelbtų Rusijos propagandos šaltiniuose.

„Savo ruožtu koordinavimo štabas patvirtina, kad 65 ukrainiečių gynėjai iš šio sąrašo iš tiesų buvo planuojami grąžinti Ukrainai per sausio 24 d. planuojamus mainus“, – sakoma pareiškime.

Pažymima, kad apklausti Ukrainos gynėjų iš minėto sąrašo artimieji, susipažinę su Rusijos propagandistų demonstruojama vaizdo medžiaga, neva gauta iš lėktuvo kritimo vietos, kol kas nepastebėjo jokių ypatingų požymių ant paviešintų kūnų fragmentų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti jų artimuosius.

Koordinacinio štabo atstovai pabrėžė, kad karo belaisvių šeimos bus informuotos apie jų artimųjų likimą, kai tik įgaliotos institucijos turės aiškios ir patikimos informacijos šiuo klausimu.

Koordinacinio štabo vadovas Kyryla Budanovas pabrėžė, kad šiuo metu nėra patikimos ir išsamios informacijos apie tai, kas iš tikrųjų galėjo būti minėtame lėktuve.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

„Renkame ir kruopščiai analizuojame visą turimą informaciją šiuo klausimu iš labai daug šaltinių. Kol kas nėra jokios informacijos, rodančios, kad tame lėktuve galėjo būti toks skaičius žmonių. Tuo pat metu Rusijos propagandos versija, kad minėtu Il-76M galėjo būti gabenami 65 ukrainiečių karo belaisviai mainams, vis dar kelia daug klausimų“, – sakė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad sausio 24 d. žlugęs apsikeitimas belaisviais turėjo būti vienas didžiausių per visą karą.

Kalbėdamas apie Rusijos propagandistų paskelbtus tariamus ukrainiečių karo belaisvių „sąrašus“ iš lėktuvo Il-76, A.Jusovas tuomet sakė, kad nagrinėjama visa iš visų šaltinių gauta informacija. Taip pat bendraujama su belaisvių šeimomis.

„Sąrašai, kurie pasirodo Rusijos propagandos šaltiniuose, pasirodo siekiant patikrinti reakciją, išprovokuoti reakciją. Mes jų nekomentuosime“, – pabrėžė žvalgybos atstovas.

Kartu jis pažymėjo, kad jei Rusija norės oficialiai viešai paskelbti sąrašus per struktūras, kurios užsiima tiesioginiu darbu su karo belaisviais – Gynybos ministeriją, specialiąsias tarnybas, Humanitarinį štabą, kitas struktūras – tuomet bus oficialūs komentarai.